19.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 181/73

—

atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24, 227, 228, 258 ir 260 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 202 straipsnio 8 dalį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0299/2013),

A.

kadangi pagal Sutarties Protokolą Nr. 30 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; kadangi toje pačioje Sutartyje taip pat nustatytas teisinis pagrindas ES tapti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi ir pradėti taikyti Europos piliečių iniciatyvą;

B.

kadangi Peticijų komitetas turi pareigą nuolat persvarstyti ir, kai įmanoma, stiprinti savo vaidmenį, pirmiausia susijusį su demokratinių principų, pvz., aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese, skaidrumo didinimo ir atskaitomybės, plėtojimu; kadangi vykdydamas savo nuolatinę veiklą Komitetas artimai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Komisija, Europos ombudsmenu ir kitomis įstaigomis siekdamas užtikrinti, kad būtų visapusiškai – formaliai ir turinio požiūriu – laikomasi ES teisės;

C.

kadangi 2012 m. Peticijų komitetas užregistravo 1 986 peticijas, didžiąja dalimi susijusias su pagrindinių teisių, aplinkos apsaugos, vidaus rinkos, ekonominės ir socialinės krizės temomis; kadangi 1 406 peticijos buvo paskelbtos priimtinomis, iš kurių 853 buvo perduotos Komisijai, kad ji pagal Sutarties 258 ir 260 straipsnius atliktų tolesnius tyrimus, o 580 peticijų buvo paskelbtos nepriimtinomis; kadangi mažiausiai penkių 2012 m. pateiktų peticijų klausimai pagal Sutarties 258 ir 260 straipsnius buvo perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui; kadangi 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime byloje T-308/07 aiškiai pažymėta, kad Parlamento procedūriniams sprendimams, susijusiems su peticijų atvejais, taip pat taikoma teisminė kontrolė; kadangi, kalbant apie šiame pranešime pateiktą statistinę analizę, didžioji dalis peticijų susijusios su visa ES (27,3 proc.), po to eina su Ispanija (15,0 proc.), Vokietija (12,5 proc.) ir Italija (8,6 proc.) susiję atvejai;

D.

kadangi, kai tai susiję su pagrindinėmis teisėmis, 2012 m. komitetas daug dėmesio skyrė neįgaliųjų teisėms, vaikų teisėms, vartotojų teisėms, nuosavybės teisėms, laisvo judėjimo teisėms nediskriminuojant jokiu pagrindu, saviraiškos laisvės ir privatumo apsaugai ir teisei turėti galimybę susipažinti su dokumentais ir gauti informaciją, taip pat teisėms į laisvę burtis į politines asociacijas ir stoti į profesines sąjungas; kadangi dėl padėties, kurią lėmė ekonominė krizė, pateikta nemažai peticijų, susijusių su socialinėmis, pvz., būsto ir užimtumo, problemomis bei netinkamu bankų sektoriaus elgesiu indėlininkų atžvilgiu;

E.

kadangi piliečių pateiktose peticijose yra įrodymų, kad piliečiai vis dar diskriminuojami dėl negalios, priklausymo mažumų grupei ar tam tikrai etninei grupei, lyties, amžiaus ar lytinės orientacijos;

F.

kadangi kovai su diskriminacija taikomos ES iniciatyvos, pvz., 2011 m. ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai, privalo būti tinkamai patvirtintos nacionalinėse strategijose ir nuolat peržiūrimos ir kontroliuojamos atsižvelgiant į kintančią ekonominę ir socialinę padėtį;

G.

kadangi kalbant apie aplinkos apsaugą taršos ir neteisėtų veiksmų aplinkos srityje keliama grėsmė niekada negali būti perdėta, nes kyla pavojus biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat visuomenės sveikatai, ir visos šios grėsmės gali turėti ilgalaikių ir dažnai gyvybei pavojingų padarinių; kadangi, kai tai susiję su biologine įvairove, kai kurios valstybės narės iki šiol nėra nei apibrėžusios minimalių saugomų tinklo Natura 2000 teritorijų visumos, nei visapusiškai įgyvendinusios jų veiksmingos apsaugos; kadangi turėtų būti tinkamai atsižvelgta į kovos su tarša ir klimato kaita tikslus; kadangi 2012 m. komitetas skyrė daug dėmesio teisės aktų dėl atliekų ir vandens įgyvendinimui, taip pat ir projektų bei veiklos, susijusios su aplinka ir visuomenės sveikata, poveikio vertinimui;

H.

kadangi turime išsaugoti savo gamtos išteklius, kad užtikrintume Žemės ateitį; kadangi technologinėms inovacijoms, pvz., GMO ir nanotechnologijoms, turi būti taikomas atsargumo principas;

I.

kadangi, kalbant apie atliekų tvarkymo klausimą, tiriamojo vizito į Italiją metu pabrėžta, kad visos reikiamos Italijos valdžios institucijos turi skubiai rasti ilgalaikį atliekų tvarkymo reikmių Romos provincijoje problemos sprendimą ir taip būtų užtikrinta pagarba piliečių sveikatai ir orumui; kadangi, nežiūrint į tai, kad ekstremalioji padėtis Neapolio mieste baigėsi, Kampanijos regione tebesusiduriama su daugybe iššūkių, susijusių su visapusišku požiūriu į atliekų valdymą, dėl Direktyvoje 2008/98/EB (Atliekų pagrindų direktyva) ir ESTT 2012 m. kovo mėn. sprendime nustatytos atliekų hierarchijos;

J.

kadangi, nors Komisija gali išsamiai patikrinti įvertinimą, ar laikomasi ES teisės nuostatų, tik tuomet, kai nacionalinės valdžios institucijos būna priėmusios galutinį sprendimą, svarbu – ypač kai tai susiję su aplinkos apsaugos klausimais – ankstyvuoju etapu įsitikinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos teisingai taiko visus atitinkamus pagal ES teisę numatytus procedūrinius reikalavimus, įskaitant atsargumo principo įgyvendinimą;

K.

kadangi komiteto pastangomis Parlamentas priskyrė vandenį prie viešųjų gėrybių; kadangi Europos piliečių iniciatyva „Teisė į vandenį“ – tai pirmoji iniciatyva, pasiekusi milijono Europos piliečių parašų ribą;

L.

kadangi reikia sustabdyti tolesnį negrįžtamą biologinės įvairovės nykimą, ypač paskirtose tinklo Natura 2000 teritorijose; kadangi valstybės narės įsipareigojo užtikrinti pagal Direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva) ir Direktyvą 79/409/EEB (Paukščių direktyva) nustatytų specialių saugomų teritorijų apsaugą;

M.

kadangi 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl naujos tvarios ir konkurencingos plieno pramonės (1), kuri buvo pagrįsta gauta peticija, Parlamentas pasisakė už principo „teršėjas moka“ taikymą;

N.

kadangi nepaisant tarpinstitucinio Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo pastaroji nenoriai teikia tikslią informaciją apie jos svarstymų pobūdį ir priimamus sprendimus vykdant pažeidimų tyrimo procedūras, susijusias su peticijomis ir su aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimu; kadangi tai kelia didelį susirūpinimą, nes gali būti padaryta neatitaisoma žala ir sukeltas pražūtingas poveikis mūsų ekosistemoms ir sveikatai; kadangi ES institucijos turėtų teikti daugiau informacijos ir užtikrinti ES piliečiams didesnį skaidrumą;

O.

kadangi 2013 m. buvo paskelbti Europos piliečių metais ir būtent ES piliečiai ir gyventojai individualiai arba priklausydami asociacijoms gali gerai įvertinti Europos Sąjungos taikomų teisės aktų veiksmingumą ir pranešti apie galimas spragas, kurios pablogina tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir visapusišką naudojimąsi teisėmis; kadangi turėtų būti tinkamai atsižvelgta į Europos vartotojų darbotvarkę pasitikėjimui ir augimui skatinti; kadangi pagrindinė prielaida tam užtikrinti yra patogios galimybės piliečiams gauti informacijos apie Europos Sąjungos teisės aktus sudarymas;

P.

kadangi dėl šios priežasties 2012 m. Peticijų komitetas itin daug laiko ir pastangų skyrė diskusijoms apie Europos pilietybės sąvokos reikšmę, kuri yra glaudžiai susijusi su visapusiška judėjimo laisve ir laisve gyventi ES, kaip apibrėžta SESV III dalyje, tačiau kuri apima ir daug kitų teisių ir yra naudinga iš savo gimtosios šalies neišvykstantiems piliečiams; kadangi peticijose pateikiama įrodymų, kad Sąjungos piliečiai ir gyventojai vis dar susiduria su plačiai paplitusiomis ir akivaizdžiomis kliūtimis, naudodamiesi savo tarpvalstybinėmis teisėmis, ši padėtis tiesiogiai ir kiekvieną dieną daro poveikį daugybės namų ūkių gyvenimams ir gerovei;

Q.

kadangi peticijų procedūra gali papildyti kitas piliečiams prieinamas ES priemones, pvz., galimybę teikti skundus Europos ombudsmenui arba Komisijai; kadangi Peticijų komitetas artimai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu, kitais Parlamento komitetais, Europos Sąjungos įstaigomis, pareigūnais ir tinklais bei su valstybėmis narėmis;

R.

kadangi peticijų procedūra gali ir turėtų toliau papildyti kitas piliečiams prieinamas teisių gynimo priemones, pvz., skundų pateikimą Komisijai arba Europos ombudsmenui; kadangi būtent SOLVIT yra svarbi priemonė, kuria gali naudotis ES piliečiai, siekdami greitai išspręsti dėl viešųjų institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų kylančias problemas; kadangi dėl to turi būti siekiama pažangos bendrai nagrinėjant vartotojų ir jų asociacijų pateiktus teisinius ieškinius; kadangi viename internetiniame portale „Naudokitės savo teisėmis“ (angl. Exercise your rights) patalpinta piliečiams, norintiems pateikti skundus, svarbi informacija dėl teisėto ES teisės aktų taikymo;

S.

kadangi visiems ES piliečiams ir nuolatiniams gyventojams pagal Sutarties nuostatas suteiktos teisės teikti peticijas veiksmų sritis ir modus operandi skiriasi nuo kitų teisės gynimo priemonių, kuriomis jie gali naudotis, pvz., nuo skundų teikimo Komisijai ar ombudsmenui;

T.

kadangi būtina skatinti piliečių dalyvavimą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese, kad būtų stiprinamas jo teisėtumas ir atskaitomybė už jį;

U.

kadangi 2012 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja dalyvaujamosios demokratijos priemonė „Europos piliečių iniciatyva“, kurią taikant viso per metus buvo užregistruota šešiolika iniciatyvų; kadangi įvairūs Europos piliečių iniciatyvų iniciatoriai kelia aktualias problemas, susijusias su techninėmis faktinio parašų rinkimo kliūtimis; kadangi Peticijų komitetui tenka labai svarbus vaidmuo organizuojant viešuosius klausymus dėl sėkmingų iniciatyvų;

V.

kadangi ir toliau yra akivaizdu, kad trūksta aiškios struktūros ir plačiai žinomos informacijos bei ES piliečių informuotumo apie jų teises; kadangi dėl to kyla lemiamų kliūčių aktyviai naudotis ES pilietybe; kadangi atsižvelgdamos į tai valstybės narės turėtų stropiau vykdyti savo pareigą teikti informaciją ir skatinti informuotumą;

W.

kadangi Europos piliečiai ir gyventojai teisėtai gali tikėtis, kad problemos, dėl kurių jie kreipiasi į Peticijų komitetą, bus išspręstos be nepagrįsto delsimo vadovaujantis Europos Sąjungos teisine sistema ir ypač kad komiteto nariai galės ginti peticijos pateikėjo natūralią gamtinę aplinką, sveikatą, judėjimo laisvę, orumą ir pagrindines teises bei laisves; kadangi komiteto veiklos veiksmingumas daugiausia yra greito reagavimo ir atidaus jo sekretoriato darbo rezultatas ir jis galėtų būti toliau gerinamas, pirmiausia optimizuojant laiką, kurį trunka peticijų svarstymas, ir susisteminant jų vertinimo procedūrą; kadangi – atsižvelgiant į nuolat didėjantį kasmet gaunamų peticijų skaičių – šiuo tikslu turėtų būti skiriama daugiau išteklių ir komiteto posėdžių laiko; kadangi būtinai reikia užtikrinti peticijų svarstymo tęstinumą nepaisant kadencijų kaitos ir jos lemiamų personalo pokyčių; kadangi keletą peticijų yra pateikusios F. Franko režimo aukos ir šios peticijos susijusios su Ispanijoje pagrobtais vaikais;

X.

kadangi kai kurios peticijos vis dar nagrinėjamos Komisijos, Parlamento, Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių valdžios institucijų nerandant jokio sprendimo, peticijos pateikėjų padėtis lieka neaiški ir nėra jokių nagrinėjimo užbaigimo ženklų;

Y.

kadangi gerokai padaugėjo peticijų, susijusių su pagrindinių demokratinių teisių ir teisinės valstybės principų, kurie valstybėse narėse saugomi pagal Europos Sąjungos sutartį, pažeidimais – tai rodo, kad Europos Sąjungos piliečiai vis labiau pasitiki Bendrijos institucijomis, kaip savo pagrindinių teisių saugotojomis;

Z.

kadangi asmenys ir vietos bendruomenės, taip pat savanorių organizacijos ir įmonės gali tinkamai įvertinti jiems taikomų Europos Sąjungos teisės aktų veiksmingumą ir atkreipti dėmesį į galimas spragas, kurias būtina analizuoti siekiant užtikrinti geresnį, vienodesnį ir lengviau palyginimą ES teisės įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

1.

atkreipia dėmesį, kad 2012 m. iš Europos Sąjungos piliečių ir nuolatinių gyventojų gautose peticijose dėmesys koncentruojamas į tariamus ES teisės aktų pažeidimus pagrindinių teisių, aplinkos, vidaus rinkos ir nuosavybės teisių srityse; mano, kad peticijose pateikiama įrodymų, kad vis dar pasitaiko dažnų ir plačiai paplitusių nepilno perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamų ES teisės aktų taikymo atvejų;

2.

pažymi, kad pagrindinės teisės ir toliau išlieka svarbiausia pateiktų peticijų tema, smarkiai padaugėjo ir klausimų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, vaikų teisėmis, nuosavybės teisėmis, teise laisvai judėti, įskaitant teisių į socialinę apsaugą perkėlimą nepatiriant jokios diskriminacijos jokiu pagrindu, žodžio laisvės ir privatumo apsauga, asociacijų laisve ir teise turėti galimybę susipažinti su dokumentais ir informacija; ragina valstybes nares teisingai taikyti ir gerbti šias teises, kaip nustatyta Sutartyje, ir ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama reikalavimų nesilaikančias valstybes nares priversti panaikinti atotrūkį tarp nacionalinių teisės aktų ir ES piliečių pagrindinių teisių; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti teisei į istorinę atmintį ir teisei į tiesą, teisingumą ir žalos atlyginimą šeimoms, nukentėjusioms nuo F. Franko diktatūros režimo, bei pagrobtų Ispanijos vaikų teisei sužinoti savo biologinius tėvus;

3.

mano, kad, jei Europos Parlamentas pradėtų naudoti sąveikų interneto vadovą, kaip tai yra padaręs Europos ombudsmenas, būtų galima sumažinti peticijų, teikiamų temomis, kurios nepatenka į ES veiklos sritį, skaičių;

4.

patvirtina, kad Peticijų komitetas atlieka esminį vaidmenį nustatant piliečiams skirtas neteismines žalos atlyginimo priemones, tokiu būdu realiai įvertinama, kaip Europos gyventojai mato Europos Sąjungą, sudaroma galimybė daryti išvadas, ar Europos Sąjungos teisės aktais iš tikrųjų pasiekiami rezultatai, kurių tikimasi, ir reaguojama į lūkesčius, kuriuos gyventojai sieja su Sąjunga;

5.

ragina Peticijų komitetą išnagrinėti organizacijos Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikos poveikį „Equal Rights Trust“ peticijų priimtinumui, kadangi net ir vien nacionalinės teisės klausimais ESTT užtikrina aukštesnį Sąjungos piliečių apsaugos lygį tuo atveju, kai nacionalinio teismo sprendimas turi poveikį jų naudojimuisi ES pilietybe; ragina ištirti, su kokiomis faktinėmis kliūtimis susiduria Sąjungos piliečiai, kai norima gauti patikimą pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų klausimų aiškinimą bylose prieš nacionalinius teismus kreipiantis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo;

6.

kaip dalį pastangų komiteto darbui pagerinti ragina sukurti procedūrą, kuri apimtų tiriamuosius vizitus ir pagal kurią, pirma, visiems tiriamosios kelionės dalyviams būtų užtikrinta teisė pateikti savo nuomonę apie nustatytus faktus ir kartu visiems komiteto nariams būtų užtikrinta galimybė dalyvauti sprendimų, susijusių su išvadomis, kurias ketina padaryti Peticijų komitetas, priėmimo procese;

7.

yra pasiryžęs imtis veiksmų, kad peticijų procedūra taptų veiksmingesnė, skaidresnė ir nešališka ir kad kartu būtų apsaugotos Peticijų komiteto narių dalyvavimo teisės, kad peticijų svarstymas atitiktų teisminės kontrolės reikalavimus – net ir procedūriniu lygmeniu;

8.

atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį piliečių diskriminavimą dėl religijos ar tikėjimo, negalios, priklausymo mažumų grupei, amžiaus ar lytinės orientacijos; ypač perspėja, kad romų tautybės gyventojai Europos Sąjungoje ir toliau susiduria su įtraukčiai daromomis kliūtimis; be to, ragina Komisiją paskatinti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant atitinkamai finansuoti romų įtraukties nacionalinių strategijų įgyvendinimą ir aktyviai kontroliuoti, ar šios strategijos yra veiksmingai taikomos valstybėse narėse;

9.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad galiausiai būtų išspręstos problemos, susijusios su abipusiu civilinės būklės aktų ir jų poveikio pripažinimu valstybėse narėse ir tuo pat metu būtų paisoma atskirų valstybių narių socialinės politikos tradicijų, kaip numatyta pagal subsidiarumo principą;

10.

primena savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams ir jų šeimoms, nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar pilietybės; primena savo raginimą valstybėms narėms, remiantis abipusio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui principais, visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsniais suteiktas teises ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotam partneriui, namų ūkio nariui arba partneriui, įskaitant tos pačios lyties porų narius, su kuriuo ES pilietis turi deramai patvirtintus nuolatinius santykius; šiuo klausimu ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų tiksliai taikoma ir galiausiai šiuo tikslu atitinkamai peržiūrima, o prireikus jos nesilaikančių valstybių narių atžvilgiu būtų pradėta Sutarties pažeidimo procedūra;

11.

pastebi, kad aplinkos tema išlieka dar viena svarbia peticijų tema, tokiu būdu įrodoma, kad viešojo sektoriaus institucijoms valstybėse narėse nuolat nepavyksta užtikrinti biologinės įvairovės, gamtos išteklių bei ekosistemų išsaugojimo, nei visuomenės sveikatos aukščiausių standartų; ypač atkreipia dėmesį į daugybę pateiktų peticijų dėl atliekų tvarkymo, vandens, galimų branduolinės energijos ir genų inžinerijos pavojų, saugomų rūšių ir projektų bei veiklos, susijusios su aplinkos apsauga ir visuomenės sveikata, pvz., skalūnų dujų gavyba hidraulinio ardymo būdu, poveikio vertinimo; ragina Komisiją stiprinti aplinkos apsaugos teisės aktus dėl aplinkos ir kovos su klimato kaita ir konkrečiai jų teisingą įgyvendinimą; apgailestauja, kad kelioms valstybėms narėms, nepaisant jų pastangų, nepavyko išspręsti su atliekų tvarkymu susijusių problemų;

12.

ragina Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti, kad valstybės narės suvoktų, jog vanduo – viešoji gėrybė; laikosi nuomonės, kad produktams naudojant biotechnologijas ir nanotechnologijas, kurios galėtų labai neigiamai paveikti vartotojų sveikatą, turi būti griežtai vadovaujamasi atsargumo principu;

13.

tikisi, kad peržiūrėta Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES, bus ne tik sugriežtinta nustatant aiškesnius kriterijus, bet ir kad ji bus tinkamai įgyvendinta valstybėse narėse;

14.

laikosi nuomonės, kad turi būti kuriamos skubios peticijų pateikimo procedūros, pagal kurias tiriamuosius vizitus būtų galima rengti ir ilgai trunkančiu laikotarpiu per Europos Parlamento rinkimus, kai Parlamente nevykdoma jokia veikla, ir taip pat – jei sprendžiant iš peticijos tai būtina – vasaros laikotarpiu, kai Parlamente nevykdoma jokia veikla, (vasaros mėnesiai – vienintelis įmanomas laikas tiriamajam vizitui, pvz., į Damüls vietovę);

15.

palankiai vertina tai, kad nutraukta ekstremalioji padėtis Neapolio mieste, ir naujas atliekų tvarkymo iniciatyvas ir tikisi, kad bus tinkamai atremti iššūkiai, su kuriais nuolat susiduriama Kampanijos regione, pirmiausia, kad atsižvelgiant į ES atliekų pagrindų direktyvos hierarchiją ir ESTT 2010 m. sprendimą bus pastatyti visapusiški regioniniai atliekų tvarkymo įrenginiai; tebėra labai susirūpinęs dėl požiūrio į atliekų tvarkymą Lacijaus regione, ypač dėl tolesnių veiksmų po Malagrottos sąvartyno uždarymo;

16.

be to, pažymi, kad Europos Sąjungos piliečiai ir toliau vidaus rinkoje susiduria su kliūtimis, būtent naudodamiesi savo judėjimo laisve kaip asmenys, kaip prekių ir paslaugų teikėjai ir vartotojai, taip pat kaip darbuotojai, pvz., Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų, kurie toliau susiduria su apribojimais kai kurių valstybių narių darbo rinkoje, atveju; ypač pabrėžia, kad tarpvalstybinis teisinis bendradarbiavimas ir veiksmingumas išlieka pagrindinės susirūpinimą keliančios sritys; apskritai daro išvadą, kad sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir derinimas yra itin naudingas užtikrinant vartotojų teisių apsaugą ir ekonomikos skatinimą;

17.

ragina Komisiją imtis veiksmų ir palengvinti vartotojų prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinant, kad būtų taikomos reikiamos saugumo ir skaidrumo garantijos, ir pirmiausia įsitikinti, kad būtų prieinamos viešojo sektoriaus įstaigų tinklavietės;

18.

nurodo Komisijos pastangas siekiant išreikšti daugybės piliečių prašymą sudaryti ES teisinę sistemą, kuria numatoma visapusiškesnė gyvūnų gerovės, įskaitant augintinius ir benamius gyvūnus, apsauga ir patobulinimai;

19.

pabrėžia sukūrtos Ispanijos pakrančių įstatymo darbo grupės, kuri galėtų atverti duris tokioms iniciatyvoms ir kuri išsamiai išanalizavo susijusias peticijas ir įstatymo pakeitimus, svarbą; pakartoja, kad šiuo atžvilgiu svarbu tiesiogiai kontaktuoti su Ispanijos nacionalinėmis valdžios institucijomis, ir pabrėžia, kad nedelsiant būtina dar intensyviau bendradarbiauti siekiant rasti geresnę nuosavybės teisių ir jų socialinės funkcijos pusiausvyrą bei geresnius sprendimus, kai siekiant svarbiausio tikslo – apsaugoti aplinką – nuosavybę būtina nusavinti; nuogąstauja, kad remiantis Ispanijos parlamento patvirtintu naujuoju pakrančių įstatymu neišsprendžiami nei peticijų pateikėjams susirūpinimą keliantys klausimai, nei rengiami kokie nors planai, kuriais būtų siekiama toliau saugoti Ispanijos pakrančių vietoves;

20.

pabrėžia, kad būtina veiksmingai reglamentuoti pakrančių apsaugą, tačiau pažymi, kad Pakrančių įstatymas neatitinka siekiamų tikslų, nes daromas neigiamas poveikis istoriniam paveldui, tradicinėms bendruomenėms ir pakrančių kaimų gyventojams, kurie visada tausiai gyveno šalia jūros ir jos ekosistemų;

21.

palankiai vertina komiteto faktų nustatymo vizito į Berlyną dėl jaunimo ir šeimos gerovės klausimų išvadas, ypač susijusias su tarpvalstybiniais ginčais dėl globos; be to, remdamasis didėjančiu šio pobūdžio peticijų skaičiumi, pažymi, kad yra aišku, kad tarpvalstybinių ginčų dėl globos atvejų klausimas yra aktualus ir kad kitos valstybės narės, būtent Danija, komitetui pateikė panašius atvejus; taip pat pažymi, kad Danijoje kai kurie atvejai buvo susiję su pačioje šalyje gyvenančiais užsienio piliečiais ir kad esama įrodytų vaikų grobimo ten atvejų (įskaitant iš šalių, esančių už Danijos ribų);

22.

laikosi nuomonės, kad geresnis valdymas ir veiksmingesni žalos atlyginimo mechanizmai yra tiesiogiai susiję su skaidrumu ir galimybe gauti informaciją vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001;

23.

mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis abipusiškumo pagrindu ir prireikus skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą, tačiau apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių aplaidumo Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinant;

24.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Eurobarometro viešąją apklausą, kurioje nurodoma, kad tik 36 proc. ES piliečių mano, kad jie yra gerai informuoti apie savo teises ir tik 24 proc. yra gerai informuoti apie tai, ką jie gali daryti tuo atveju, jei jų teisės yra pažeidžiamos; be to, pažymi, kad skubiai reikia pagerinti galimybę gauti informaciją ir kad reikia aiškesnio įvairių nacionalinių institucijų ir Europos institucijų išskyrimo, kad peticijos ir skundai galėtų būti pateikti tinkamai įstaigai;

25.

būtent Komisijos prašo internetinį portalą „Naudokitės savo teisėmis“ (angl. Exercise your rights) padaryti patogesnį vartotojams ir padidinti ES piliečių informuotumą apie jo buvimą;

26.

yra pasiryžęs iki 2013 m. pabaigos sukurti praktiškesnį ir matomesnį peticijoms skirtą internetinį portalą siekiant palengvinti galimybę susipažinti su peticijos procedūra ir pateikti vertingą informaciją apie peticijas, užtikrinti jų sklaidą visuomenėje ir sąveikų požiūrį į peticijų procesą, taip pat ir apie kitus žalos atlyginimo mechanizmus; prašo, kad Europos Parlamento interneto svetainės pradžios puslapyje būtų aiškiau matoma teisė pateikti peticiją;

27.

pabrėžia, kad Peticijų komitetas ir kitos institucijos, įstaigos ir priemonės, pvz., Europos piliečių iniciatyva, Europos ombudsmenas, Komisija ir tyrimo komitetai, atlieka nepriklausomą ir aiškiai apibrėžtą vaidmenį kaip kiekvienam piliečiui prieinami informaciniai punktai; be to, pabrėžia, kad Peticijų komitetas privalo ir toliau būti piliečių, kurių teisės tariamai pažeistos, atskaitos taškas;

28.

palankiai vertina Komiteto ir Europos ombudsmeno konstruktyvų bendradarbiavimą, kaip, pvz., ombudsmeno specialiosios ataskaitos Vienos oro uosto klausimu, susijusios su tinkamu Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos taikymu; remia ombudsmeno veiklą, susijusią su ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų blogo valdymo pavyzdžiais; tikisi, kad, kaip ir iki šiol, ši užduotis bus toliau vykdoma visiško savarankiškumo pagrindu;

29.

pažymi, kad ne visi ES piliečiai turi nacionalinį ombudsmeną, kuriam būtų patikėti dideli įgaliojimai, o tai reiškia, kad ne visi ES piliečiai turi galimybę užsitikrinti skriaudos kompensaciją; yra įsitikinęs, kad, jei kiekvienoje valstybėje narėje dirbtų po nacionalinį ombudsmeną, ombudsmenų tinklas būtų didžiulė parama Europos Sąjungos ombudsmenui;

30.

palankiai vertina besitęsiantį bendradarbiavimą su Komisija, susijusį su peticijų dėl ES teisės taikymo valstybėse narėse nagrinėjimu; nepaisant to, pabrėžia, kad Komitetas tikisi ir toliau būti gerai ir greitai informuojamas apie su pažeidimo procedūromis susijusius pokyčius; prašo Komisijos vienodai spręsti peticijų ir skundų, susijusių su pažeidimo tyrimo procedūrų veikimu, klausimus; be to, taip pat ragina Komisiją pateikti Peticijų komitetui jos tiriamų skundų išsamią informaciją ir statistinę analizę; pabrėžia, jog norint, kad būtų visapusiškai paisoma teisės teikti peticijas, labai svarbu, kad, pateikus prašymą Komisijai, ji parengtų išsamią analizę ir atsakymą, kuriame būtų pateiktas ne tik formalių ar procedūrinių klausimų, bet ir klausimo esminio turinio vertinimas;

31.

pabrėžia, kad galimybė susipažinti su ES institucijų turima informacija, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, yra labiausiai piliečius, siekiančius geriau suprasti sprendimų priėmimo procesą, dominantis dalykas, ypač kai tai susiję su poveikį aplinkai turinčiais projektais; mano, kad netrukdydama tyrimams Komisija galėtų sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su informacija apie tyrimus ir pažeidimų bylas ir kad šią galimybę būtų galima gerai pagrįsti svarbesniais visuomenės interesais, ypač tais atvejais, kai gali būti sprendžiami pagrindinių teisių, žmonių arba gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo neatitaisomos žalos klausimai, arba jeigu pradėti procesiniai veiksmai dėl tam tikrų mažumų diskriminavimo arba dėl žmogaus orumo pažeidimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama komercinių paslapčių ir slaptos informacijos, susijusios su teismo, konkurencijos ir asmens bylomis, apsauga;

32.

ragina Komisiją vertinant projektus, kurie gali neigiamai paveikti aplinką ar žmonių sveikatą, ankstyvuoju bendradarbiavimo su atitinkamomis valstybėmis narėmis etapu vadovautis atsargumo ir į prevencijos požiūriu; atkreipia dėmesį į galimybę svarstymų metu nustatyti draudimo atlikti tam tikrus veiksmus priemones tais atvejais, kai manoma, kad bus padaryta neatitaisoma žala;

33.

ypač pabrėžia SOLVIT tinklo svarbą atskleidžiant ir sprendžiant klausimus, susijusius su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu; ragina stiprinti šią ES priemonę užtikrinant, kad valstybės narės SOLVIT nacionalinius centrus aprūpins tinkamu personalu; priduria, kad būtini kolektyviniai ieškiniai siekiant spręsti ginčus dėl vartotojų ir jų asociacijų iškeltų klausimų;

34.

pabrėžia, kad, kaip savo 2012 m. vasario 29 d. nuomonėje jau patvirtino Teisės tarnyba, Europos Sąjungos institucijų veiklos sritys, kokios nustatytos Sutartyje, yra platesnės nei Sąjungos kompetencijų suma; atkreipia dėmesį į Parlamento teisės tarnybos nuomonę, kad Parlamentas turi teisę priimti vidaus administracinius sprendimus, kuriais būtų siekiama nustatyti piliečių pateiktų paraiškų svarstymo procedūrą; šiuo požiūriu apgailestauja, kad atitinkamai Parlamento tarnybai nepavyko įgyvendinti Parlamento 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl 2011 m. Peticijų komiteto veiklos (2); pagaliau atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisinę nutartį (byloje T-280/09), kurioje pažymima, kad peticija turi būti parengta pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad ją būtų galima tinkamai suprasti, atsižvelgiant į SESV 227 straipsnyje nurodytas sąlygas;

35.

ragina valstybes nares ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir juos taikyti visiškai skaidriai ir, turėdamas omenyje šį tikslą, mano, kad būtina abipusiu pagrindu pagerinti Komisijos ir valstybių narių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimą ankstyvuoju etapu;

36.

apgailestauja dėl biurokratinių kliūčių, su kuriomis dėl nepakankamos IT paramos susiduriama imantis Europos piliečių iniciatyvų; labiausiai apgailestauja dėl to, kad tokia piliečiams skirta priemone įvairiose administracinėse institucijose naudojamasi nevienodai, nes skiriasi valstybių narių veiklos procedūros;

37.

palankiai vertina tai, kad 2013 m. yra Europos Sąjungos piliečių metai; ragina visas – ir Europos Sąjungos, ir valstybių narių institucijas ir įstaigas – per šiuos metus sustiprinti ir labiau reklamuoti savo paslaugas Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus principus ir šiame pranešime nurodytus faktus;

38.

pažymi, kad peticijų teikimo priemonė nėra tik paprasčiausia paslauga, bet visiems Europos piliečiams ir gyventojams priklausanti teisė; įsipareigoja, kad peticijų teikimo procedūra būtų veiksmingesnė, skaidresnė ir nešališka ir kad būtų užtikrinamos Peticijų komiteto narių teisės dalyvauti priimant sprendimus, taip, kad peticijų nagrinėjimas, įskaitant ir įvairius procedūros etapus, atitiktų teisminės kontrolės reikalavimus;

39.

pabrėžia, kad yra svarbu, kad faktų nustatymo vizitų vaidmuo vykstant peticijų teikimo procedūroms būtų suvokiamas ne tik kaip parlamentinės veiklos teisė, bet ir kaip įsipareigojimas peticijos pateikėjams; dar kartą pakartoja, kaip jau buvo teigta ankstesniame komiteto pranešime, kad reikalingos tikslesnės raštu išdėstytos procedūrų taikymo taisyklės dėl vizitų ruošimo, vykdymo ir vertinimo, iš vienos pusės užtikrinant, kad faktų nustatymo vizito nariai turės teisę pristatyti faktus jų požiūriu, iš kitos pusės garantuojant visiems komiteto nariams galimybę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su išvadomis ir rekomendacijomis, kurias turi pateikti Peticijų komitetas;

40.

ragina Parlamento Pirmininkų sueigą sustiprinti šio komiteto tiriamąjį vaidmenį;

41.

mano, kad viešųjų klausymų organizavimas yra tinkamas būdas iš pagrindų išnagrinėti peticijos pateikėjų iškeltus klausimus; nori atkreipti dėmesį pvz., į viešąjį klausymą dėl netradicinių energijos išteklių tyrinėjimo ir panaudojimo, kurio metu atkreipiamas dėmesys į ES piliečių jų pateiktose peticijose šiuo klausimu iškeltas problemas; pripažįsta valstybių narių teisę pasirinkti savo energijos rūšių derinį ir geresnio koordinavimo ES lygmeniu būtinybę įgyvendinant trigubą ES energetikos politikos, kaip visumos, tikslą, kuris konkrečiai apima konkurencingumą, tvarumą ir saugų energijos tiekimą;

42.

tikisi kartu su atsakingu teisėkūros komitetu suorganizuoti viešuosius klausymus dėl sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 197a straipsniu; dar kartą pakartoja savo įsitikinimą, kad šia nauja priemone bus sustiprintos Sąjungos demokratinės institucijos ir Europos pilietybės sąvokai bus suteikta prasmė;

43.

vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl biurokratinių ir techninių kliūčių, su kuriomis susidurta pirmaisiais praktinio Europos piliečių iniciatyvos taikymo mėnesiais; todėl ragina Komisiją rimtai svarstyti galimybę paankstinti peržiūros datą, kuri nustatyta Reglamento (ES) Nr. 211/2011 22 straipsnyje;

44.

pabrėžia, kad būtina nuolat vertinti Europos piliečių iniciatyvų padėtį, siekiant gerinti procedūrą ir sudaryti galimybes kuo skubiau rasti veiksmingus bet kokių kliūčių kiekvienu procedūros etapu sprendimus;

45.

mano, kad Peticijų komitetas geriausiai atliktų savo vaidmenį ir įgyvendintų atsakomybę, labiausiai padidintų savo žinomumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą, jeigu būtų patobulintos jo turimos priemonės siekiant Europos piliečiams svarbius klausimus teikti plenarinėje sesijoje ir jeigu būtų pagerintos galimybės kviesti liudytojus, vykdyti tyrimus ir rengti klausymus;

46.

nusprendžia patikrinti, kokiu mastu būtų tikslinga keisti Darbo tvarkos taisykles, norint įgyvendinti pirmiau minėtus oficialius tiriamiesiems vizitams ir plenarinių sesijų rezoliucijoms keliamus reikalavimus, kaip nustatyta jo Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnyje;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat šių parlamentų peticijų komitetams, valstybių narių ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.