19.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 181/52

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį ir Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 7 straipsnį, kuriuose atitinkamai nustatoma, kad „palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga […] prisideda prie […] griežto tarptautinės teisės laikymosi ir jos plėtojimo“ ir kad „Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl 2009 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Europos MVĮ vaidmens tarptautinėje prekyboje stiprinimo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl prekybos paslaugomis (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl prekybos žaliavomis ir prekėmis (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją „Pasaulinė Europa. Išoriniai konkurencingumo aspektai“ (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES, Kinijos ir Taivano santykių ir saugumo Tolimuosiuose Rytuose (12),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos paskelbtą 2013 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaitą (COM(2013)0103),

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES ir Taivano prekybos santykių (O-000093/2013 – B7-0509/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi taisyklėmis pagrįsta daugiašalė prekybos sistema, kurią nustatė Pasaulio prekybos organizacija (PPO), yra tinkamiausia priemonė siekiant atviros ir sąžiningos prekybos visame pasaulyje; kadangi vis dėlto svarbu suprasti, kad dvišaliai susitarimai yra taip pat bendro su tarptautiniais reikalais susijusių priemonių rinkinio dalis;

B.

kadangi ES ir toliau visapusiškai įsipareigojusi siekti suderintų ir sąžiningų Dohos vystymosi darbotvarkės (DVD) rezultatų ir šiam požiūriui teikia pirmenybę ir kadangi taip pat tinkamas pasirinkimas yra tuo pat metu siekti sudaryti dvišalius susitarimus su kitomis pramoninėmis šalimis;

C.

kadangi bendra ES ir Taivano dvišalės prekybos apimtis per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo daugiau kaip dvylika kartų ir 2011 m. viršijo 40 mlrd. EUR;

D.

kadangi Taivanas yra septintas pagal dydį ES prekybos partneris Azijos ir 23 pagal dydį ES prekybos partneris pasaulio mastu;

E.

kadangi 2010 m. 31,5 proc. visų ES tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautų ir 21 proc. tiesioginių užsienio investicijų atsargų teko Taivanui ir ES buvo didžiausia užsienio investuotoja šioje šalyje;

F.

kadangi šiuo metu gana menkai išnaudojamos ES ir Taivano bendrų prekybos santykių galimybės;

G.

kadangi atvira ir sąžininga prekyba – tai veiksminga priemonė didesniam augimui ir gerovei užtikrinti pasinaudojant kiekvienos ekonomikos lyginamaisiais privalumais ir galima sąveika, atsirandančia dėl didesnės ekonominės integracijos ir naujų įnašų į žiniomis pagrįstą ekonomiką;

H.

kadangi abiejų prekybos partnerių muitai jau yra labai maži; kadangi ES ir Taivanas palaiko reguliarų struktūrinį dialogą, kuriame aptaria bendrus svarbius ir susirūpinimą keliančius prekybos ir investicijų klausimus; kadangi dialogui vykdyti įsteigtos keturios techninės darbo grupės, skirtos aptarti su intelektinės nuosavybės teise, techninėmis prekybos kliūtimis, sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis priemonėmis ir farmacijos sektoriumi susijusius klausimus;

I.

kadangi, nepaisant palyginti mažų tarifų, dvišalės ES ir Taivano prekybos apimtis yra kur kas mažesnė nei ES su kitais pagrindiniais prekybos partneriais vykdomų prekybos mainų apimtys;

J.

kadangi IRT pramonė yra didelės pridėtinės vertės sektorius ir augimo šaltinis ir ES, ir Taivane, ypač turint mintyje tolesnį pažangiųjų produktų ir paslaugų plėtojimą;

K.

kadangi ES ir Taivanas gali toliau stiprinti savo ekonominius ryšius tokiu būdu, kuris iš tiesų duotų naudos abiem pusėms, taip pat galėtų padėti spręsti bendrus socialinius iššūkius;

L.

kadangi Taivanas nuo 2002 m. yra visateisis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narys, taip pat visateisis Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) ir Azijos plėtros banko narys;

M.

kadangi 2009 m. liepos mėn. Taivano prisijungimas prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų (SVP) yra svarbus ir teigiamas žingsnis, nes Taivanas turės naudos ne tik iš pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų abipusiškai atvertų rinkų, bet taip pat galės pagerinti vidaus rinkos veiksmingumą;

N.

Taivanas ir Kinijos Liaudies Respublika (KLR) pasirinko konstruktyvų požiūrį, kuris prisidėjo prie to, kad buvo sudaryta 19 susitarimų, kuriuos Taivano vardu pasirašė organizacija „Straits Exchange Foundation“ ir KLR vardu – organizacija „Association for Relations Across the Taiwan Straits“; kadangi šie susitarimai apima 2010 m. birželio 29 d. pasirašytus Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano preliminarųjį susitarimą dėl ekonominio bendradarbiavimo ir susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių, taip pat 2012 m. rugpjūčio 9 d. pasirašytą susitarimą dėl investicijų ir muitinių bendradarbiavimo;

O.

kadangi Taivanas, naudodamasis kitomis konstruktyviomis alternatyvomis, sudarė 31 dvišalį investicijų susitarimą (DIS) su trečiosiomis šalimis, įskaitant 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimą su Japonija, ir 2013 m. liepos 10 d. sudarė ekonominio bendradarbiavimo susitarimą su Naująja Zelandija, 2013 m. kovo 10 d. atnaujino derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl prekybos ir investicijų preliminariojo susitarimo, šiuo metu vykdo derybas su Korėjos Respublika dėl investicijų susitarimo ir su Singapūru dėl laisvosios prekybos susitarimo;

P.

kadangi Taipėjaus ekonominės ir kultūrinės atstovybės biuras Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Amerikos institutas Taivane sutarė dėl bendrų pareiškimų dėl tarptautinių investavimo principų ir IRT paslaugų; kadangi Taivanas taip pat sudarė išsamius pajamų mokesčio susitarimus su 25 šalimis, įskaitant devynias ES valstybes nares;

Q.

kadangi glaudesni ekonominiai ryšiai su Taivanu jokiu būdu neprieštarauja ES „vienos Kinijos politikai“, turint mintyje tai, kad Kinija ir Taivanas 1991 m. prisijungė prie Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) ir 2002 m. įstojo į PPO;

1.

mano, kad PPO principais grindžiama daugiašalė prekybos sistema kol kas yra veiksmingiausia priemonė siekiant atviros ir sąžiningos prekybos visame pasaulyje; mano, kad ES ir Taivanas turėtų prisidėti prie daugiašalės prekybos derybų pažangos;

2.

mano, kad tuo tarpu, kai ES deda pastangas, siekdama pagerinti savo ekonominius santykius su Kinija, ji turėtų apsvarstyti ir ekonominių santykių su Taivanu pagerinimo galimybę tam, kad būtų galima toliau nuosekliai remti Taivano demokratinę sistemą, socialinį pliuralizmą ir pažangą laikantis žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;

3.

vis dėlto mano, kad ES turėtų palankiai reaguoti į Taivano norą tuo pačiu metu pradėti derybas dėl dvišalių investicijų apsaugos susitarimų ir patekimo į rinką, kuriais siekiama toliau sustiprinti investicijų teisinį tikrumą ir padidinti investicijų srautų apimtį ir kokybę;

4.

mano, kad sprendimas pradėti tokias derybas su Taivanu turėtų būti pagrįstas ekonominėmis priežastimis ir neturėtų būti siejamas su ES ir Kinijos Liaudies Respublikos santykių vertinimu;

5.

pabrėžia, kad Parlamentas pritaria susitarimams su Taivanu dėl investicijų apsaugos ir patekimo į rinką, kurie padėtų stiprinti dabartinius ES ir Taivano ekonominius santykius;

6.

mano, kad ES ir Taivano susitarimai dėl investicijų apsaugos ir patekimo į rinką iš tiesų gali būti naudingi abiem šalims ir tai bus naudinga jų ekonomikai;

7.

pažymi, kad kiekviename susitarime turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į MVĮ ir gerinamos jų galimybės investuoti užsienyje;

8.

taip pat primena, kad ES ir Taivanas jau yra užmezgę puikiai integruotus ekonominius santykius, abi pusės yra nustačiusios gana mažus muitus, taip pat vykdo gerai struktūrizuotą dialogą, kurio metu reguliariai susitinka spręsti dvišalius prekybos ir investicijų klausimus;

9.

pabrėžia, kad susitarimas turėtų apimti tvirtą šalių įsipareigojimą tvaraus ir integracinio vystymosi ekonominiais, socialiniais ir aplinkos aspektais, susijusiais su investicijomis;

10.

pabrėžia, kad ES sudarytuose investicijų susitarimuose būtina atsižvelgti į viešosios intervencijos galimybę, ypač kai siekiama viešosios politikos tikslų, kaip antai socialinių, aplinkos apsaugos standartų, žmogaus teisių, saugumo, darbuotojų ir vartotojų teisių, visuomenės sveikatos bei saugos ir kultūrinės įvairovės; ragina į susitarimą įrašyti specialias išlygas dėl šių tikslų;

11.

rekomenduoja abiem šalims, kad galėtų apsaugoti strateginius nacionalinius interesus, suteikti galimybę svarstant patekimo į rinką klausimą tam tikriems sektoriams netaikyti liberalizavimo įsipareigojimų;

12.

primena savo raginimą įrašyti veiksmingos įmonių socialinės atsakomybės išlygą ir veiksmingos socialinės ir aplinkos apsaugos išlygas;

13.

pabrėžia, kad pagal šį susitarimą užsienio investuotojams ES numatoma prievolė laikytis Europos socialinių standartų ir socialinio dialogo reikalavimų;

14.

ragina Komisiją pradėti derybas dėl tokių susitarimų tarp ES ir Taivano;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Taivano vyriausybei ir Taivano parlamentui.