19.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 181/45

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153, 191, 207 ir 218 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Kinijos Liaudies Respublikos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją protokolą,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „ES ir Kinija: nesubalansuota prekyba?“ (1) ir 2011 m. liepos mėn. Išorės politikos generalinio direktorato pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių (2),

—

atsižvelgdamas į visuotinai priimtą praktiką ir principus, vadinamus Santjago principais, kuriuos 2008 m. spalio mėn. patvirtino Tarptautinio valiutos fondo (TVF) darbo grupė valstybinių investicinių fondų klausimu;

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje vykusio 13-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612) ir į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“ (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos tarptautinės investicijų politikos ateityje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (6), rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (7) ir rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631) ir į kartu pateikiamą politikos dokumentą „ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė“ (COM(2006)0632),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Europos MVĮ vaidmens tarptautinėje prekyboje stiprinimo (9),

—

atsižvelgdamas į savo neseniai priimtą sprendimą, kuriuo nustatomi reikalavimai gavybos ir medienos ruošos įmonėms dėl jų mokėjimų vyriausybėms paskelbimo (10),

—

atsižvelgdamas į ES ir Kinijos bendrą sprendimą, priimtą 14-ame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris įvyko 2012 m. vasario mėn. Pekine, pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi per pastaruosius tris dešimtmečius prekyba tarp ES ir Kinijos sparčiai ir nuolat plėtėsi ir 2012 m. bendra prekybos suma pasiekė 433,8 mlrd. EUR ir kadangi nuo 1997 m. dvišalės prekybos disbalansas yra Kinijos naudai; kadangi šis prekybos balanso deficitas 2012 m. siekė 146 mlrd. EUR, palyginti su 49 mlrd. EUR 2000 m.;

B.

kadangi ES užsienio investicijų kapitalas Kinijoje 2011 m. sudarė 102 mlrd. EUR, o Kinijos užsienio investicijų kapitalas ES tais pačiais metais sudarė 15 mlrd. EUR; kadangi dar tik 2006 m. užsienio investicijų srautas iš Kinijos į ES sudarė 3,5 mlrd. EUR;

C.

kadangi pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei Sąjungos kompetencijai;

D.

kadangi ES 26 valstybės narės yra sudariusios galiojančius atskirus dvišalius investicijų susitarimus su Kinija; kadangi ES dar neparengė tvarios ir ilgalaikės pramonės politikos, kuria būtų grindžiami jos aktyvūs ir pasyvūs interesai įgyvendinant naują užsienio investicijų politiką;

E.

kadangi, net jeigu pastaraisiais metais darbo sąnaudos augo 10 proc. per metus, Kinija vis dar yra viena iš trijų geriausių investicijų rinkų pasaulyje;

F.

kadangi vystymosi tiksluose, nurodytuose Kinijos 12-ajame penkerių metų plane, ir atitinkamai strategijoje „Europa 2020“ numatoma daug bendrų interesų ir uždavinių; kadangi dėl didesnio ES ir Kinijos ekonomikos integracijos ir technologijų mainų lygio galima sinergija ir bendri privalumai;

G.

kadangi privačioms ir valstybinėms įmonėms turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos;

H.

kadangi šis investicijų susitarimas yra pirmas, dėl kurio, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES derėsis remdamasi savo bendrąja kompetencija; kadangi derybos dėl šio investicijų susitarimo, įskaitant pateikimą į rinką, gali sukelti didelį susidomėjimą ir visuomenės susirūpinimą ir todėl turėtų būti vedamos kiek įmanoma skaidriau, kad būtų galima užtikrinti būtiną parlamentinę priežiūrą ir tokiu būdu įgyvendinti vieną iš išankstinių sąlygų, reikalingų norint gauti būtiną Europos Parlamento pritarimą derybų rezultatams;

I.

kadangi investuotojai privalo laikytis priimančiosios šalies įstatymų ir kiekvieno ES ir Kinijos susitarimo nuostatų, kai tik susitarimas įsigalioja, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti kuo didesne savo investicijų apsauga;

J.

kadangi prastas kai kurių pagrindinių socialinių ir darbo teisių bei aplinkosaugos standartų, kurie pripažįstami tarptautiniu mastu, įgyvendinimas arba jų neįgyvendinimas Kinijoje – tai viena iš dabartinio ES ir Kinijos prekybos srautų disbalanso priežasčių ir, jeigu nebus padaryta pažanga įgyvendinant šias teises ir standartus, šis disbalansas gali dar padidėti dėl glaudesnių santykių investicijų srityje; kadangi šis investicijų susitarimas neturėtų lemti dar žemesnių socialinių ir aplinkosaugos standartų Kinijoje, priešingai, juo turėtų būti prisidedama prie šių standartų gerinimo (tai turėtų būti išankstinė sąlyga) ir sukuriamos sąlygos labiau suderintiems ir abipusiai naudingiems santykiams prekybos ir investicijų srityje;

K.

kadangi investicijų susitarimas taip pat turėtų apimti investuotojų pareigas, įskaitant pareigą gerbti profesinių sąjungų ir kitas darbo teises, skaidrumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kaip apibrėžta abiejų šalių teisėje, ir turėtų būti sudarytas laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių ir kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų bei pagrindinių konvencijų, kurias abi šalys pasirašė ir ratifikavo; kadangi investicijų susitarimai neturėtų apimti investicijų į konkrečiu tikslu sukurtas zonas, kuriose sudaromos sąlygos apeiti darbo teises bei standartus ir kitus teisinius reikalavimus;

L.

kadangi į ES eksportuojamos prekės, pagamintos priverstinio darbo stovyklose, pavyzdžiui, veikiančiose pagal perauklėjimo darbu sistemą, kurios paprastai žinomos „Loagai“ pavadinimu, neturėtų gauti naudos iš investicijų pagal šį dvišalį investicijų susitarimą;

M.

kadangi Komisija ir Taryba įsipareigojo užtikrinti, kad įgyvendinant ES investicijų politiką būtų atsižvelgiama į Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus, įskaitant žmogaus teises, ir įsipareigojo nuo 2013 m. užtikrinti rezultatus;

N.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad investicijų susitarimu su Kinija bus labai pagerinti ES ir Kinijos ekonominiai santykiai, šiuo susitarimu taip pat turėtų būti prisidedama gerinant ES ir Kinijos politinį dialogą, būtent tokiais klausimais kaip žmogaus teisės (vedant veiksmingą ir į rezultatus orientuotą dialogą žmogaus teisių klausimu) ir teisinė valstybė, siekiant, kad politiniai ir ekonominiai santykiai būtų plėtojami lygiagrečiai, atsižvelgiant į strateginės partnerystės dvasią;

O.

kadangi investuotojai, įgyvendindami savo valdymo politiką ir praktiką, turėtų siekti investicijomis laikytis priimančiosios šalies ir vietos valdžios tose vietovėse, kur vykdomos investicijos, vystymosi tikslų;

1.

palankiai vertina ES ir Kinijos ekonominių santykių stiprinimą; ragina ES ir Kiniją puoselėti partneryste, reguliariu aukšto lygio dialogu ir abipuse nauda paremtus subalansuotus santykius, užuot įsitraukus į priešišką konkurenciją;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija, kuri įstojo į PPO 2001 m., turėtų parodyti daugiau pastangų siekdama liberalizuoti savo prekybą ir atverti savo rinką, kad užtikrintų vienodesnes sąlygas ir greičiau panaikintų dirbtines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės, bandančios patekti į Kinijos rinką;

3.

pažymi, jog Europos įmonės apgailestauja, kad yra daugybė tarifinių ir netarifinių kliūčių patekti į Kinijos rinką, kaip antai tam tikros užsienio ūkio subjektų diskriminacijos formos, taip pat sudėtinga tarifų struktūra ir techninės kliūtys prekybai;

4.

palankiai vertina tai, kad į derybų įgaliojimus buvo įtrauktas klausimas dėl patekimo į rinką; mano, kad Kinijos pusės patikinimas, jog patekimo į rinką klausimas bus įtrauktas į derybas, turėtų būti sąlyga jas pradėti;

5.

pabrėžia, kad į derybų procesą reikia aiškiai įtraukti TUI ir portfelinių investicijų klausimus;

6.

pažymi, kad Kinijos įmonės Sąjungą laiko iš esmės stabilia investavimo aplinka, bet jos apgailestauja dėl to, ką jos laiko eksporto subsidijomis Europos žemės ūkio produktams ir dėl tam tikrų prekybos kliūčių patekti į ES rinką, pavyzdžiui, techninių prekybos kliūčių ir kliūčių, skirtų blokuoti trečiosios šalies investicijas tam tikrose valstybėse narėse, ir pažymi, kad jos ragina šalinti likusias nepagrįstas kliūtis ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms valstybėse narėse; tačiau primena, kad Kinija neseniai parengė saugos peržiūros mechanizmą, skirtą užsienio investicijoms kontroliuoti, ir kad abiejų susitarimo šalių naudojimasis tokiais mechanizmais gali būti pagrįstas teisėtomis priežastimis; pabrėžia, kad ES ir Kinija gali turėti teisėtų nuogąstavimų dėl saugumo, kuriais remiantis laikinai arba ilguoju laikotarpiu būtų iš dalies ar visiškai neleidžiamos užsienio investicijos į tam tikrus sektorius;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė galimybė užsienio įmonėms įsisteigti Kinijoje yra bendrosios įmonės, kurios dažnai siejamos su strateginių technologijų, dėl kurių skatinamas Kinijos konkurencinis vystymąsis darant žalą Europos pramonei, perleidimu; yra įsitikinęs, kad didesnis Kinijos atvirumas kitų teisinių nuostatų, pagal kurias užsienio investuotojams būtų leidžiama įsisteigti, klausimu, derinamas su tinkama intelektinės nuosavybės teisių (INT), pramoninės nuosavybės, prekių ženklų ir produktų geografinių nuorodų apsauga, yra labai svarbus ir būtų abipusiai naudingas ir prisidėtų prie didesnės Europos ir Kinijos ekonomikų integracijos, grindžiamos strategiškesniu požiūriu į ekonominį bendradarbiavimą, be kita ko, orientuotą į ekologines technologijas ir inovacijas;

8.

yra įsitikinęs, kad, užtikrinus didesnę intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir veiksmingą atitinkamų taisyklių įgyvendinimą Kinijoje, būtų labai paskatintas ES ir kitų užsienio investuotojų tikslas investuoti, dalytis naujais technologiniais pajėgumais ir modernizuoti esamas technologijas šalyje, ypač atsižvelgiant į aplinkos atžvilgiu saugias technologijas;

9.

palankiai vertina Kinijos valdžios institucijų, Kinijai įstojus į PPO, dedamas pastangas sustiprinti intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimą, tačiau ir toliau apgailestauja dėl nepakankamos jų apsaugos ir dėl to, kad Europos įmonėms, ypač MVĮ, trūksta priemonių siekiant veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais;

10.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinijos teisinė sistema nepakankamai patikima ir ją taikant nepriverčiama laikytis sutartinių įsipareigojimų, ir dėl to, kad teisės aktuose numatyta sistema, kuria vadovaujantis vykdomos investicijos, taikoma nepakankamai skaidriai ir vienodai;

11.

ragina Komisiją derėtis dėl plačių užmojų ir subalansuoto ES ir Kinijos investicijų susitarimo, kuriuo siekiama sukurti geresnę aplinką ES investuotojams Kinijoje ir atvirkščiai, įskaitant palengvintą patekimą į rinką, siekiant padidinti abipusius kapitalo srautus ir užtikrinti tiek valstybinių, tiek privačių įmonių, investuojančių į partnerės ekonomiką, valdymo skaidrumą; rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įmonių valdymo gaires laikyti orientaciniu dokumentu; taip pat primygtinai ragina užtikrinti geresnę teisėsaugą, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningai viešųjų ir privačiųjų veikėjų konkurencijai, apribota korupcija ir didinamas verslo aplinkos teisinis tikrumas bei nuspėjamumas Kinijoje;

12.

pabrėžia, kad šiuo susitarimu svarbu numatyti išankstines ES ir Kinijos sąžiningos konkurencijos sąlygas; šiuo tikslu rekomenduoja, kad Komisija derėtųsi dėl griežtų ir privalomų nuostatų dėl skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos, siekdama, kad vienodos sąlygos būtų taikomos ir valstybės įmonėms bei valstybinių investicinių fondų investicinei praktikai;

13.

prašo, kad susitarimas, dėl kurio deramasi, apimtų tiek patekimą į rinką, tiek investuotojų apsaugą;

14.

pabrėžia, kad jokia investicijų susitarimo nuostata nebus apribota susitarimo šalių politikos erdvė ir jų gebėjimas rengti teisės aktus siekiant teisėtų ir pagrįstų viešosios politikos tikslų, bandant nepanaikinti naudos, gaunamos dėl susitarimo šalių įsipareigojimų; pabrėžia, kad prioritetu ir toliau turi išlikti teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimas visiems ES ir Kinijos investuotojams ir piliečiams;

15.

ragina Komisiją užtikrinti visapusišką skaidrumą valstybinių investicinių fondų klausimu;

16.

pažymi, kad reikėtų nustatyti aiškų derybų laikotarpį ir apsvarstyti pagrįstų ir prasmingų pereinamųjų laikotarpių klausimą;

17.

mano, kad investicijų susitarimas su Kinija turėtų būti pagrįstas geriausia praktika, nustatyta atsižvelgiant į valstybių narių patirtį, užtikrinti daugiau nuoseklumo ir apimti šiuos standartus:

18.

dar kartą tvirtina, kad siekiant sėkmingos derybų baigties kokybė visada turi būti svarbiau už greitį;

19.

pažymi, kad susitarimas dėl investicijų apsaugos turėtų apimti aiškias investicijų ir investuotojų, kuriuos siekiama apsaugoti, apibrėžtis, o grynai spekuliatyvios investavimo formos neturėtų būti apsaugotos;

20.

ragina, kad susitarimas būtų suderinamas su daugiašaliais įsipareigojimais pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) ir atitiktų ekonominės integracijos susitarimo kriterijus;

21.

palankiai vertina tai, kad lauktas teisinio tikrumo sustiprinimas padės MVĮ investuoti užsienyje, ir pabrėžia, kad MVĮ balsas turi būti išgirstas derybose (taip pat įtraukiant naują ES MVĮ centrą Kinijoje, ES MVĮ intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnybą ir ES prekybos ir pramonės rūmus Kinijoje), kad susitarimas, kurį ketinama sudaryti, paspartintų tų MVĮ, kurios siekia patekti į kitos šalies rinką, internacionalizavimą;

22.

pabrėžia, kad tvirto šalių įsipareigojimo užtikrinti tvarų ir integruotą vystymąsi ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijose vykdant investicijas įtraukimas turėtų būti išankstinė susitarimo sudarymo sąlyga, kad būtų sukurti labiau suderinti ES ir Kinijos prekybos ir investicijų santykiai, kurie būtų grindžiami ne vien tik žemomis darbo sąnaudomis ir žemais aplinkosaugos standartais Kinijoje;

23.

pabrėžia, kad ES sudarytais investicijų susitarimais neturi būti prieštaraujama pagrindinėms vertybėms, kurias ES pageidauja propaguoti įgyvendindama savo išorės politiką, ir mažinamos galimybės vykdyti viešąsias intervencijas, ypač kai siekiama viešosios politikos tikslų, kaip antai socialinių ir aplinkos kriterijų, žmogaus teisių, kovos su klastojimu, saugumo, darbuotojų ir vartotojų teisių, visuomenės sveikatos ir saugos, pramonės politikos ir kultūrinės įvairovės tikslų; ragina į susitarimą įtraukti atitinkamas specialias ir privalomas sąlygas;

24.

prašo, kad kaip ir kituose Sąjungos prisiimtuose prekybiniuose įsipareigojimuose, viešųjų paslaugų apsauga ir šiame susitarime būtų pagrindinis principas;

25.

pabrėžia, kad būsimas ES ir Kinijos investicijų susitarimo plėtojimas turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir visapusišku PPO prievolių laikymusi; apgailestauja dėl nepaprastai didelių valstybės subsidijų, skiriamų tam tikriems sektoriams, kuriose didelis augimo potencialas, įskaitant fotovoltinių plokščių sektorių, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad žalingas tokio dempingo ir subsidijų poveikis būtų visiškai pašalintas siekiant paspartinti derybas;

26.

rekomenduoja numatyti, kad abi šalys, patekimo į rinką srityje, tam tikriems sektoriams nustatytų atitinkamus laipsniško perėjimo prie naujos sistemos laikotarpius ir pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jų visiškam ar daliniam liberalizavimui; taip pat pripažįsta, kad abi susitarimo šalys gali nepajėgti prisiimti įsipareigojimų tam tikruose sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, ragina kultūros ir audiovizualinių paslaugų neįtraukti į derybas dėl patekimo į rinką, laikantis atitinkamų ES sutarčių nuostatų; pabrėžia, kad reikia spręsti tokius klausimus, kaip intervencinė pramonės politika, netinkama INT apsauga ir taisyklės bei kitos netarifinės ir techninės prekybos kliūtys, kurios yra nevienareikšmiškos turinio ir taikymo požiūriu;

27.

mano, kad dėl sudėtingo patekimo į Kinijos rinkas, atsižvelgiant į valstybinių įmonių užimamą dalį, susitarimas, siekiant, kad jis būtų subalansuotas, turi būti traktuojamas kaip puiki proga nustatyti vienodas konkurencijos sąlygas valstybinėms ir privačioms įmonėms;

28.

pabrėžia, kad susitarime reikia užtikrinti ES pajėgumą į tam tikrus strateginius sektorius neįsileisti Kinijos investuotojų;

29.

pabrėžia, kad susitarimas turėtų sudaryti sąlygas šalims, o ES atveju, jos valstybėms narėms, nustatyti ir įgyvendinti kultūrinės įvairovės skatinimo ir apsaugos politiką;

30.

pabrėžia, kad susitarimu turi būti skatinamos tvarios, integracinės bei aplinkai nekenksmingos investicijos (ypač gavybos pramonės srityje) ir kokybiškos darbo sąlygos įmonėse, į kurias investuojama;

31.

ragina numatyti sąlygą, pagal kurią investuotojas potencialiai priimančiosios valstybės susitarimo šaliai pateiktų aktualią informaciją, kurios jai galėtų prireikti priimant sprendimus dėl susijusių investicijų arba vien tik statistikos tikslais, o susitarimo šalis saugotų visą konfidencialią verslo informaciją nuo bet kokio atskleidimo, kuris galėtų pakenkti konkurencinei šio investuotojo ar šių investicijų padėčiai;

32.

pabrėžia, kad būtina į būsimą susitarimą įtraukti nuostatas dėl valstybinių įmonių ir valstybinių investicinių fondų skaidrumo bei valdymo, kurios grindžiamos Santjago principais ir priimtos vadovaujant TVF, ir apibrėžti principus, susijusius su valstybinių investicinių fondų valdymu ir institucine struktūra, taip pat jų investavimo strategijų skaidrumu;

33.

primena savo raginimą numatyti veiksmingą verslo socialinės atsakomybės sąlygą, atitinkančią JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; tvirtina, kad investuotojai turėtų atitinkamai taikyti TDO trišalę deklaraciją dėl tarptautinių įmonių ir socialinės politikos ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, taip pat konkrečius arba sektoriams taikomus tarptautinius atsakingos praktikos standartus, jeigu jie nustatyti; ragina įtraukti privalomas socialines ir aplinkos sąlygas į visapusišką tvaraus vystymosi skyrių, kuriam būtų taikomas ginčų sprendimo mechanizmas; ragina abi susitarimo šalis įgyvendinti tvarią ir integracinę investicijų strategiją, į kurią būtų įtraukta įmonių socialinės atsakomybės sąlyga ir konkrečios investuotojams skirtos gairės, taip pat veiksmingo vertinimo metodas, kurį taikytų valdžios institucijos, prižiūrinčios atitinkamų investicijų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

34.

pabrėžia, kad pagal susitarimą Kinijos investuotojai ES privalo laikytis ES socialinių standartų ir socialinio dialogo planų;

35.

pabrėžia, kad reikia, jog įgyvendinant ES ir Kinijos dvišalį investicijų susitarimą būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat puoselėjama sinergija su kitais regioniniais prekybos ir investicijų susitarimais, kuriuos pasirašė ES arba Kinija, ir teigiamas šių susitarimų šalutinis poveikis;

36.

ragina Komisiją papildyti savo poveikio vertinimą, taip pat įvertinant ES ir Kinijos investicijų susitarimo poveikį žmogaus teisėms, kaip ji įsipareigojo pagal strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

37.

laikosi nuomonės, jog susitarime turi būti nuostata, kad visi investuotojai visapusiškai laikytųsi priimančiosios šalies įstatymų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir, jeigu taikytina, viršvalstybiniu lygmenimis, ir kad investuotojams, kurie nesilaikys įstatymo viršenybės, bus pateikiami civilinės atsakomybės ieškiniai atitinkamos jurisdikcijos teismuose už visus neteisėtus veiksmus ar sprendimus, susijusius su investicijomis, ypač tai atvejais, kai tokie veiksmai ar sprendimai lėmė didelę žalą aplinkai, kūno sužalojimus ar žūtį;

38.

primygtinai reikalauja, kad į susitarimą turėtų būti įtraukta sąlygą, pagal kurią draudžiama sušvelninti socialinius ir aplinkos apsaugos teisės aktus siekiant pritraukti investicijas, ir numatyti, kad susitarimo šalys negali ilgalaike ar reguliaria veikla ar neveikla neužtikrinti veiksmingo atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo taip skatindamos įsisteigti, įsigyti, plėstis ar išlaikyti investicijas savo teritorijoje;

39.

primygtinai ragina užtikrinti, kad ES ir Kinijos dvišalis investicijų susitarimas atitiktų ES acquis nuostatas, įskaitant galiojančius socialinius ir aplinkos apsaugos teisės aktus, ir kad kiekviena susitarimo šalis galėtų veiksmingai įgyvendinti savo teisės aktus šiose srityse siekiant, jog visomis šio susitarimo nuostatomis būtų skatinamas teisėtas investicijų įsteigimas, įsigijimas, plėtra arba išlaikymas atitinkamoje susitarimo šalies teritorijoje, ir kad būtų skatinama geriausia verslo praktika ir vienodos verslo sąlygos;

40.

primygtinai pabrėžia, jog susitarime turi būti reikalaujama, kad užsienio investuotojai laikytųsi ES duomenų apsaugos standartų;

41.

išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl tarptautinių arbitrų veiksmų laisvės plačiai aiškinti investuotojų apsaugos sąlygas lygio, nes taip panaikinama teisėto valstybės reguliavimo galimybė; reikalauja, kad vykstant ginčui susitarimo šalių paskirti arbitrai būtų nešališki ir nepriklausomi ir kad jų vykdomas arbitražas atitiktų elgesio kodeksą, grindžiamą Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) taisyklėmis, Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) taisyklėmis ar visomis kitomis susitarimo šalių pripažįstamomis tarptautinėmis konvencijomis ir tarptautiniais standartais;

42.

mano, kad pagrindinio prioriteto tvarka į susitarimą reikia įtraukti veiksmingus valstybių tarpusavio bei investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmus siekiant užkirsti kelią tam, kad nerimti ieškiniai nelemtų nepagrįstų arbitražo sprendimų, taip pat užtikrinti, jog visi investuotojai galėtų pasinaudoti teisingu bylos nagrinėjimu ir visų arbitražo sprendimų įgyvendinimu nedelsiant;

43.

mano, kad šiame susitarime turėtų būti numatytos valstybės ginčų su kita valstybe sprendimo procedūros, taip pat investuotojų ir valstybės ginčų mechanizmai, atitinkantys tinkamą teisinę sistemą ir tenkinantys griežtus skaidrumo reikalavimus;

44.

ragina ES ir Kiniją bendrai nustatyti išankstinio perspėjimo mechanizmą, kad būtų sudaryta galimybė šalims kuo ankstesniu etapu aktyviai spręsti kylantį ginčą dėl prekybos ar investicijų, pasinaudojant visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant švelniąją galią ir prekybos diplomatiją;

45.

taip pat mano, kad susitarime turėtų būti numatytos nuostatos dėl neteisminio ginčų sprendimo siekiant skatinti greitą, prieinamą ir taikingą ginčų sprendimą tarp šalių, kurios laisvai sprendžia, ar norėtų juo pasinaudoti;

46.

siūlo lanksčius ginčų sprendimo mechanizmus, kaip antai tarpininkavimą, tiksliai apibrėžti susitarime, kiek tai susiję, pavyzdžiui, su susitarimo šalių priimto ginčo sprendimo būdo trukme, išlaidomis ir įgyvendinimu;

47.

reiškia savo nuomonę, kad po to, kai bus sudarytas ir abiejų šalių ratifikuotas ES ir Kinijos investicijų susitarimas, laikantis Sąjungos teisės nuostatų jis turėtų pakeisti visus galiojančius dvišalius pavienių ES valstybių narių ir Kinijos investicijų susitarimus;

48.

rekomenduoja derybas pradėti tik su sąlyga, jei Kinijos valstybinių reikalų taryba iš anksto oficialiai pritars tam, kad patekimas į rinką būtų įtrauktas į investicijų susitarimą;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.