29.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 36/6

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį, 153 straipsnio 1 dalies i punktą ir 157 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173) ir prie jo pridėtą dokumentą dėl „Asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimo (SWD(2012)0095),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011)0609),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos lyčių lygybės pažangos, pasiektos 2010 m., ataskaitą (SEC(2011)0193),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (COM(2010)0193),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (2),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (3),

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl vienišų motinų padėties (12),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.) (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų darbo sąlygų paslaugų sektoriuje (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (17),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0048/2013),

A.

kadangi Europos Sąjunga patiria didžiausią ekonomikos ir finansų krizę nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio – didžiosios depresijos laikų, ir kadangi dėl šios krizės labai padidėjo nedarbo lygis valstybėse narėse, ypač pietinėse; kadangi ši krizė daro ypač didelį poveikį pažeidžiamiems asmenims ir visų pirma moterims – tiesioginį poveikį (moterys praranda darbą, mažėja jų darbo užmokestis arba jos praranda darbo vietos garantijas) ir netiesioginį poveikį (mažinamas biudžetas viešųjų paslaugų ir paramos srityse); kadangi dėl to labai svarbu, be kitų dalykų, labai rimtai apsvarstyti lyčių lygybės aspektą nagrinėjant su šia krize susijusius klausimus ir plėtojant sprendimus, kuriais siekiama kovoti su šia krize;

B.

kadangi teisė dirbti yra esminė prielaida, kad moterys galėtų veiksmingai naudotis lygiomis teisėmis, ekonomine nepriklausomybe ir profesinių lūkesčių patenkinimu; kadangi dabartinė krizė – ne tik finansų ir ekonomikos krizė, bet ir demokratijos, lygybės, socialinės gerovės ir lyčių lygybės krizė, ir ji taip pat naudojama kaip pasiteisinimas siekiant sulėtinti ar net sustabdyti esmines pastangas sprendžiant laukiančius klimato kaitos ir aplinkos srities uždavinius;

C.

kadangi įvairūs neseniai atlikti tyrimai parodė, kad ES finansų įstaigoms priimant sprendimus dalyvauja tik 5 proc. moterų ir kad visi 27 valstybių narių centrinių bankų valdybų pirmininkai yra vyrai; kadangi vyrų ir moterų tyrimai parodė, jog moterys elgiasi kitaip, vengia rizikos ir didesnį dėmesį skiria ilgalaikėms perspektyvoms;

D.

kadangi prasidėjus ekonomikos krizei buvo daromas didesnis poveikis vyrams negu moterims; kadangi nuo tada vyrų ir moterų nedarbas padidėjo skirtingai; kadangi moterys nuo krizės nukentėjo ne pirmosios, tačiau šiuo metu dėl krizės padarinių jos patiria didesnį poveikį (daugiau jų dirba mažų garantijų darbą ir darbą ne visą darbo dieną, jos patiria didesnę atleidimo iš darbo riziką, gauna mažesnius darbo užmokesčius, yra mažiau apdraustos pagal socialinės apsaugos sistemas ir pan.), taip pat patirs didesnį ilgiau juntamą poveikį; kadangi apie šį etapą pateikiama daug mažiau informacijos dokumentuose ir nesama patikimų ir palyginamų statistinių duomenų apie tai, taigi pastebima tendencija, kad poveikis moterims nepakankamai vertinamas;

E.

kadangi moterys atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ekonominę plėtrą; kadangi toliau suteikiant didesnių galių moterims galima daryti ekonominį poveikį – išvaduoti bendruomenes ir šeimas iš skurdo;

F.

kadangi kilus krizei darbo rinkos politika labiau siekiama daryti poveikį bendrajam užimtumo lygiui, o ne moterų, aktyviai nedalyvaujančių profesinėje veikloje, užimtumui;

G.

kadangi reikėtų pažymėti, jog į oficialius statistinius duomenis duomenys apie moteris bedarbes dažnai neįtraukiami ir moterų ir vyrų nelygybė užimtumo srityje dažnai yra netiksliai įvertinama, nes moterys labiau linkusios pasitraukti iš darbo rinkos dėl įvairių priežasčių (nėštumo, šeimos pareigų, laiko stokos) ir dirbti nemokamą ar neoficialų darbą, dažnai namuose arba rūpindamosi kitais, nuo jų priklausomais asmenimis ar dalyvaudamos šešėlinėje ekonomikoje, o šiuo metu atliekama mažai tyrimų dėl sumažintų viešųjų išlaidų poveikio moterų ir vyrų lygybei;

H.

kadangi biudžeto mažinimas, kurį vyriausybės vykdo įgyvendindamos griežto taupymo planus, didžiausią poveikį daro viešajam sektoriui, kuriame moterų dirba daugiausia (jos sudaro apie 70 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų), ir jo teikiamoms socialinės apsaugos paslaugoms, kurios naudingos visų pirma moterims, šis mažinimas taip pat daro poveikį ir privačiajam sektoriui, ir kadangi moterys šiuo metu dėl griežto taupymo priemonių nukenčia labiausiai; kadangi iki šiol nė viena valstybė neįvertino siūlomo viešųjų išlaidų mažinimo – atskirų priemonių ar bendro jų taikymo – poveikio ir fiskalinio konsolidavimo padarinių lyčių lygybės aspekto atžvilgiu;

I.

kadangi moterys labiau priklauso nuo socialinių išmokų, o jos mažinamos taikant griežto taupymo priemones;

J.

kadangi patiriant krizę, tokią, kaip dabartinė krizė, reikia įgyvendinti nuodugnias struktūrines darbo rinkos reformas;

K.

kadangi mažinant darbo vietas kartu dažnai koreguojamas darbo tvarkaraštis, dėl to moterims tenka dirbti daugiau valandų, dažnai skirtingomis pamainomis; kadangi labai tikėtina, jog greičiau atsigaus pramonės sektorius, todėl bus įdarbinami vyrai ir vyrų darbo vietų daugės greičiau negu moterų; kadangi dėl to griežtos taupymo priemonės, įgyvendinamos viešųjų paslaugų srityje, moterų užimtumui poveikį darys ilgiau, todėl ilgiuoju laikotarpiu tai gali kenkti pažangai moterų ir vyrų lygybės srityje;

L.

kadangi dėl krizės vis labiau išnaudojamos moterys ir teisėtoje, ir neteisėtoje ekonominėje veikloje; kadangi jos padariniai turės ilgalaikį poveikį toms moterims, kurių karjera nelinijinė (įskaitant moteris, kurios dirba menkai apmokamą laikiną darbą, darbą ne visą darbo laiką, nepastovų, netipišką ir net neoficialų darbą), dažnai darbdavio iniciatyva dirba ne visą darbo laiką, o tai neigiamai atsiliepia moterų mokamoms pensijų draudimo įmokoms ir dėl to daugėja moterų, kurioms gresia skurdas; kadangi moterys dėl to gali gauti tik labai nedidelę pensiją ir atsidurti žemiau skurdo ribos; kadangi yra pavojus, kad susiformuos visa prarasta jaunimo – tiek vyrų, tiek moterų – karta, jaunimo, neturinčio galimybių dirbti, saugiai įsidarbinti ir neretai dėl ekonominių sunkumų neturinčio galimybių mokytis;

M.

kadangi kilus krizei pasidarė dar sunkiau derinti profesinės veiklos ir šeimos pareigas; kadangi vaikų turėjimo įtaka moterų ir vyrų užimtumui yra skirtinga: vaikus auginančių motinų darbo rinkoje yra 12 proc. mažiau negu bevaikių moterų, o vaikų turinčių vyrų užimtumo rodiklis yra 8,7 proc. didesnis negu bevaikių;

N.

kadangi dabartinėse ir planuojamose iniciatyvose ir politikos kryptyse, kuriomis siekiama įveikti krizę, neatsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą;

O.

kadangi lyčių stereotipai daro neigiamą poveikį moterų užimtumui, pavyzdžiui, nuomonė, kad vyrų nedarbas yra didesnė problema negu moterų nedarbas, kuri prisideda prie nemažo skaičiaus jau esančių lyčių stereotipų, kurie daro neigiamą poveikį moterų galimybėms įsidarbinti; kadangi praktikoje vyrų nedarbo problema sprendžiama skirtingai negu moterų, nes vyrai vis dar laikomi pagrindiniais šeimos maitintojais, o moterys – pagrindinėmis jos globėjomis;

P.

kadangi apie 23 proc. ES piliečių 2010 m. patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką (18) ir kadangi šį skurdą daugiausia patiria moterys, nes jos dažnai susiduria su keliomis problemomis, kaip antai vyresnio amžiaus moterų, kurios gyvena vienos, ar moterų, priklausančių šeimoms, kurias sudaro tik vienas iš tėvų (dažniausiai moterys), atveju; kadangi į šias problemas įeina sunkumai šiomis aplinkybėmis išlaikyti ar rasti darbą, apsirūpinti būstu ir prisiimti atsakomybę už išlaikomus asmenis (vaikus, tėvus, ligonius ar neįgaliuosius), sunkumai derinti darbo ir šeimos gyvenimą dėl tinkamų paramos struktūrų stokos ir skirtingų nacionalinės politikos krypčių šiuo klausimu 27 ES valstybėse narėse;

Q.

kadangi krizė dar labiau pasunkino socialinę ir ekonominę daugelio palankių sąlygų neturinčių bendruomenių padėtį, padidino mokyklos nebaigiančių mergaičių skaičių ir pavojų tapti prekybos žmonėmis aukomis;

R.

kadangi išlaidų paslaugoms ir išmokoms mažinimas kelia pavojų moterų ekonominei nepriklausomybei, nes išmokos dažnai sudaro svarbų jų pajamų šaltinį, ir moterys daugiau naudojasi viešosiomis paslaugomis nei vyrai; kadangi vienišos moterys ir vienišos pensininkės dėl to patiria daugiausia nuostolių;

S.

kadangi vis daugiau moterų, siekdamos išvengti krizės, savo arba ne savo noru dirba neoficialų ir nemokamą darbą ir kadangi pagal EBPO tyrimą (19) darbas namuose sudaro 33 proc. EBPO šalių narių BVP;

T.

pažymi, kad skirtumo tarp vyrų ir moterų nedarbo mažėjimas veikiau parodo, kad gyvenimo ir darbo sąlygos blogėja abiems lytims, o ne tai, kad daugėja vyrų ir moterų lygybės;

U.

kadangi į darbo rinką įsitraukiančios moterys yra varomoji jėga užtikrinant, kad ekonomika vėl pradėtų augti; kadangi jos padeda didinti šeimos pajamas, dėl kurių didėja vartojimas ir prisidedama prie ekonomikos skatinimo; kadangi dėl to lyčių lygybė turi teigiamą poveikį produktyvumui ir ekonomikos augimui;

V.

kadangi pagal neseniai atliktą antrinę penktojo Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatų analizę („Moterys, vyrai ir darbo sąlygos Europoje: antrinė penktojo Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatų analizė“, Eurofound, 2012 m.) matyti, kad susiskaidymas pagal lytį daro žalą abiejų lyčių darbuotojams – ir vyrams, ir moterims; kadangi ir vyrų, ir moterų gerovė darbe ir pasitenkinimas darbu didėja, kai jie dirba su abiejų lyčių kolegomis; kadangi vis dėlto reikia ir toliau šalinti darbo rinkos susiskaidymą pagal lytį, netolygų lyčių pasiskirstymą pagal profesijas ir spręsti vienos lyties atstovų darbo vietų problemą (nes trys penktadaliai darbuotojų Europoje dirba darbo vietose, kuriose darbuotojai yra tos pačios lyties);

W.

kadangi lyčių lygybės priemonės nutrauktos ar atidėtos, o galimas būsimas viešųjų biudžetų mažinimas padarys neigiamą įtaką moterų užimtumui ir lygybės skatinimui;

X.

kadangi ekonomikos nuosmukiu neturėtų būti prisidengiama siekiant sulėtinti darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo politikos pažangą ir sumažinti biudžetus, skirtus priklausomų asmenų priežiūros paslaugoms ir darbo atostogoms, nes tai darytų ypač didelį poveikį galimybei moterims integruotis į darbo rinką;

Y.

kadangi smurtas prieš moteris yra kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje socialinėje klasėje plačiai paplitęs reiškinys; kadangi ekonominiai sunkumai neretai skatina dažniau pasikartojantį, agresyvesnį ir pavojingesnį smurtą; kadangi tam tikri tyrimai taip pat parodė, jog tais atvejais, kai dėl ekonomikos krizės vyrai yra priversti persikelti į kitą darbo vietą ar iš jų atimamos teisės į turtą, daugėja smurto prieš moteris;

Z.

kadangi daugiausia darbo vietų ES moterims sukurta 1998–2008 m. (moterų užimtumas 1998 m. sudarė 55,6 proc., o 2008 m. – 62,8 proc.) (20); kadangi moterų užimtumas padidėjo 12,7 proc., o vyrų – tik 3,18 proc., moterų nedarbo lygis 2013 m. tebėra šiek tiek didesnis (21) (moterų –10,7 proc., vyrų –10,6 proc.);

AA.

kadangi 2011 m. ne visą darbo dieną dirbo 31,6 proc. moterų ir 8,1 proc. vyrų;

1.

primena, kad lyčių lygybė yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų ir kad ji turi būti vienas svarbiausių aspektų priimant sprendimus dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, įskaitant investicijas į viešąjį sektorių, socialinės apsaugos sektorių ir aplinkos požiūriu tvarų būstą, transportą, ir t. t., taip pat valstybės pajamų rinkimą įgyvendinant veiksmingesnę mokesčių politiką; apgailestauja, kad priimant politinius sprendimus dėl krizės, įskaitant atkūrimo planus, nebuvo pripažintas, ištirtas ir suderintas krizės poveikis lyčių lygybės aspektu; smerkia tai, kad Lisabonos strategijoje po 2010 m. lyčių aspekto iš esmės nėra, todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į makroekonomikos ir užimtumo gaires įtraukti lyčių lygybę ir numatyti konkrečius tikslus;

2.

ragina Komisiją integruoti lyčių lygybės aspektą į visas politikos kryptis, visų pirma, susijusias su: griežto taupymo priemonių poveikiu ir atsigavimu po krizės, ekonomikos valdysena, tvariu vystymusi ir ekologiškomis darbo vietomis, profesiniu švietimu ir mokymu, migracija, bendradarbiavimu ir plėtra, sveikata ir sauga, taip pat planuoti ar įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pašalinti ar apriboti krizės padariniai;

3.

ragina valstybes nares persvarstyti ir pabrėžti tiesioginį ir ilgalaikį ekonomikos krizės poveikį moterims, visų pirma į tai, ar ji padidina esamą lyčių nelygybę ir kaip, taip pat į susijusius padarinius, pvz., padidėjusį smurto dėl lyties pavojų, blogėjančią motinos ir vaiko sveikatą ir vyresnio amžiaus moterų skurdą;

4.

primena, kad moterų užimtumo lygis, kuris daugiau negu dešimt metų nuolat didėjo ir 2008 m. pasiekė 62,8 proc., nuo ekonomikos krizės pradžios Europos Sąjungoje jis šiek tiek sumažėjo ir 2011 m. buvo 62,3 proc.; todėl pabrėžia, kad būtina pateikti tvarius sprendimus, atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą ES ir valstybių narių darbo vietų išsaugojimo ir augimo skatinimo politikoje;

5.

ragina Komisiją apsvarstyti tolesnio struktūrinių fondų pritaikymo prie dabartinių sąlygų galimybę siekiant užtikrinti papildomą paramą moterų užimtumo sritims, kurias krizė veikiausiai paveikė, ir paramą sprendžiant vaikų priežiūros, mokymo ir galimybės įsidarbinti klausimus;

6.

pabrėžia pavyzdinės iniciatyvos „Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ svarbą; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis programa „Europa piliečiams“ ir būsima Socialinių pokyčių ir inovacijų programa, ypač siekiant veiksmingai įgyvendinti lyčių lygybės tikslus; pabrėžia „Daphne III“ programos svarbą, ypač siekiant apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, ir poreikį užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygį;

7.

pabrėžia, kad, nors vyrų ir moterų nedarbo lygis panašus, krizė jiems turėjo skirtingą poveikį: atkreipia dėmesį į tai, kad moterų darbo sąlygos labai blogėjo, ypač dėl netipiškų darbo sutarčių formų plitimo, ir jų pajamos labai sumažėjo dėl daugelio veiksnių, įskaitant vis dar išliekančius vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus (vidutiniškai darbo užmokesčiai skiriasi beveik 17 proc.) ir to nulemtus skirtingus jų bedarbio pašalpų dydžius, padidėjusį priverstinai dirbančiųjų ne visą darbo dieną, laikiną darbą arba terminuotą darbą skaičių ir sumažėjusį stabilesnio darbo vietų skaičių; kadangi išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai, nulemiantys skirtingo dydžio bedarbio pašalpų mokėjimą, ir dėl to krizės laikotarpiu pablogėjo moterų padėtis darbo rinkoje; pažymi, kad buvusių krizių patirtis rodo, jog vyrai apskritai greičiau nei moterys susigrąžina darbą;

8.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuriame būtų nustatytos priemonės, kuriomis būtų siekiama panaikinti vyrų ir moterų užmokesčio už tą patį arba lygiavertį darbą skirtumą;

9.

primena, kad tarp įvairių valstybių narių yra labai didelių skirtumų (moterų užimtumo lygis – 48,6–77,2 proc.) ir kad dėl šios skirtingos padėties reikia priimti specifinius, kiekvienam atvejui pritaikytus sprendimus išlaikant bendrą ES požiūrį; be to, pabrėžia, jog reikia naudotis bendrais patikimais rodikliais ir patikimais palyginamais statistiniais duomenimis, kad būtų galima įvertinti įvairias padėtis, nustatyti poreikius ir pateikti tinkamus sprendimus;

10.

primena, kad prieš prasidedant ekonomikos krizei dauguma dirbančiųjų mažų garantijų darbą ir darbą ne visą darbo dieną jau buvo moterys ir kad dėl krizės ši tendencija sustiprėjo, todėl daug moterų susiduria su socialinės atskirties pavojumi; pažymi, kad tai ypač būdinga pietinėms valstybėms narėms;

11.

reiškia susirūpinimą, kad jaunų moterų nedarbas išaugo nuo 18,8 proc. 2009 m. iki 20,8 proc. 2011 m. ir kad krizė itin stipriai paveiks nepalankioje padėtyje esančias moterų grupes, įskaitant neįgaliąsias, imigrantes, moteris, priklausančias etninėms mažumoms, turinčias žemą kvalifikaciją, ilgalaikes bedarbes, vienišas motinas, moteris be pragyvenimo šaltinio ir moteris, besirūpinančias kitais, nuo jų priklausomais asmenimis, ir kt.; palankiai vertina Komisijos pasiūlytą priemonių rinkinį, kuriuo nori padėti sumažinti per didelį dabartinį jaunimo nedarbo lygį ir socialinę atskirtį ir suteikti jaunimui galimybių gauti darbo pasiūlymų, gauti išsilavinimą ir mokytis;

12.

mano, kad teisė dirbti yra esminė prielaida, kad moterys galėtų veiksmingai naudotis lygiomis teisėmis, ekonomine nepriklausomybe ir profesinių lūkesčių patenkinimu, todėl primygtinai reikalauja panaikinti mažų garantijų darbą, pripažįstant ir skatinant teisę į darbą, kuriame užtikrinamos teisės;

13.

ragina ES ir valstybes nares naujai suformuoti dabartinį atsaką į ekonomikos krizę siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų ilgalaikės pagal jų apimtį ir nebūtų daroma neigiama įtaka socialinės apsaugos politikos kryptims ir viešojo sektoriaus struktūroms, pvz., socialinių ir priežiūros paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigoms ir darbuotojų teisėms, nes tai yra būtina sąlyga kuriant didesnę lyčių lygybę;

14.

primena, kad moterims vis sunkiau pereiti nuo švietimo prie užimtumo ir kad dėl to galiausiai atsiras skirtumų patiems vyrams ir moterims vertinant savo įgūdžius;

15.

mano, kad struktūrinės reformos, kurių bus imtasi siekiant atremti krizę, yra proga imtis naikinti kai kurių formų diskriminaciją dėl lyties, kuri vis dar pernelyg dažnai pasitaiko Europos darbo rinkoje;

16.

pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos dalis moterų darbe didesnė negu vyrų – iš dalies todėl, kad sektoriai, kuriuose tradiciškai įsidarbina moterys, pavyzdžiui, namų tvarkymo, asmenų priežiūros ir kt., yra mažiau reguliuojami; pažymi, kad, kita vertus, nustatyta, jog dėl krizės šešėlinės ekonomikos mastai padidėjo, nors labai sunku įvertinti realią padėtį, nes nėra patikimų duomenų apie jos poveikį ir mastą;

17.

pabrėžia, kad moterys atliko labai svarbų vaidmenį kovojant su krize; yra tvirtai įsitikinęs, kad moterys turi daug galimybių didinti konkurencingumą ir gerinti įmonių veiklos rezultatus, ypač einančios vadovaujamas pareigas tose įmonėse; todėl mano, kad siekiant skatinti socialinę sanglaudą moteris reikia kuo skubiau įtraukti į ekonomikos atgaivinimo planų rengimo ir valdymo procesą;

18.

pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė ir dėl to vykdomas biudžeto mažinimas neturi kelti pavojaus rezultatams, pasiektiems įgyvendinant lyčių lygybės skatinimo politiką, ir būti dingstis mažinti pastangas šioje srityje; mano, kad ji, priešingai, turėtų valstybes nares paskatinti į užimtumo politiką įtraukti lyčių lygybės politiką, į ją žvelgiant kaip į vieną iš sprendimų siekiant įveikti krizę, visapusiškai panaudojant visų Europos gyventojų įgūdžius ir gebėjimus; ragina valstybes nares užtikrinti, kad lyčių lygybės aspektas būtų integruotas į visas rengiamas fiskalinės politikos kryptis;

19.

pabrėžia, kad moterų teisės neturėtų būti vertinamos, suprantamos ir įgyvendinamos kaip konkuruojančios su vyrų teisėmis, nes geresnių priežiūros ir viešųjų paslaugų teikimas šeimoms yra ir vyrų, ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje prielaida; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skatinti dalijimąsi šeiminėmis ir namų ūkio tvarkymo pareigomis; ragina valstybes nares nustatyti arba patobulinti esamas priemones, kuriomis siekiama įveikti diskriminaciją dėl lyties ir nevienodą pareigų paskirstymą, pvz., skatinant vyrus pačius prižiūrėti vaikus ir sergančius arba neįgalius giminaičius;

20.

pabrėžia, kad dėl krizės dar labiau sumažėjo gimstamumas ES, atsižvelgiant į tai, kad nedarbas, nesaugios sąlygos ir netikrumas dėl ateities ir ekonomika lėmė tai, kad poros, visų pirma jaunesnio amžiaus moterys, atidėlioja galimybę turėti vaikų, todėl Sąjungoje toliau stiprėja demografinio senėjimo tendencija;

21.

pabrėžia, kad svarbu reformuoti makroekonominės, socialinės ir darbo rinkos sričių politikos priemones siekiant užtikrinti moterims ekonominį ir socialinį teisingumą, parengti strategijas, kurias įgyvendinant būtų skatinamas teisingas turto paskirstymas, užtikrinti minimalias pajamas bei deramą darbo užmokestį ir pensijas, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, sukurti daugiau moterims skirtų aukštos kokybės darbo vietų, kartu suteikiant joms teises ir sudarant sąlygas naudotis aukšto lygio standartus atitinkančiomis viešosiomis paslaugomis ir teikti geresnes socialinės paramos ir rajonų paslaugas, įskaitant lopšelius, vaikų darželius ir kitų formų priešmokyklinio ugdymo paslaugas, dienos centrus, bendruomenių poilsio ir paramos šeimai centrus ir kartų bendravimo centrus;

22.

primena, kad mažinant valstybių biudžetus neatsižvelgiama į neutralumo lyčių požiūriu principą, o pagal Sąjungos vykdomą makrostruktūrinę ekonominę politiką, visų pirma įgyvendinant ekonomikos valdysenos priemones ir finansinio koregavimo programas, didėja ir toliau didės lyčių nelygybė ir moterų nedarbas bei padaugės skurstančių moterų; mano, kad todėl reikia keisti politiką, nes moterys sudaro daugumą viešojo sektoriaus darbuotojų ir yra pagalbos, teikiamos vykdant socialinę politiką, pagrindinės gavėjos; taigi, ragina skirti daugiau lėšų atitinkamoms biudžeto eilutėms;

23.

ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas atlikti poveikio lytims vertinimą rengiant griežto taupymo priemones, kad lyčių požiūriu jos turėtų kuo neutralesnį poveikį;

24.

ragina valstybes nares sudarant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą, kad būtų išnagrinėtos vyriausybės programos ir politikos kryptys, jų poveikis išteklių paskirstymui ir jų indėlis skatinant vyrų ir moterų lygybę;

25.

pabrėžia, kad moterys susiduria su didesniu pavojumi lėčiau siekti karjeros, palyginti su vyrais, nes joms tenka pradėti dirbti žemesnio lygio pareigose arba dirbti ne visą darbo laiką, todėl šioje padėtyje esančios moterys yra labiau pažeidžiamos, gauna nepakankamas pajamas ir labiau kenčia nuo skurdo;

26.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų tinkamai teikiamos įperkamos, prieinamos ir itin kokybiškos vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugos, suderinamos su moterų bei vyrų visos darbo dienos tvarkaraščiu;

27.

pabrėžia, kad svarbu nedelsiant imtis veiksmų ir įgyvendinti politiką, pagal kurią viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių daugumą sudaro moterys ir kurių darbo vietoms ketinama sumažinti biudžetą viešajame sektoriuje, būtų iš naujo integruojami į darbo rinką ir į verslo aplinką;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares į visas užimtumo politikos kryptis įtraukti visapusišką požiūrį į lyčių lygybę, imtis būtinų priemonių moterų, einančių ne tik žemesnio lygio, bet ir vadovaujamas pareigas, grįžimui į darbo rinką skatinti ir šį požiūrį įtraukti į Sąjungos užimtumo gaires; primygtinai ragina tinkamai atsižvelgti į lyčių aspektą sudarant biudžetą, visų pirma rengiant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kad būtų pasiekti Europos lyčių lygybės pakte ir 2020 m. strategijoje nustatyti tikslai;

29.

apgailestauja, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nenumatyta didinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje, neatsižvelgiant į tai, kad tai yra vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina Tarybą įtraukti moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą kaip prioritetą priimant šių metų ekonominės politikos gaires pagal Europos semestrą;

30.

ragina valstybes nares įtraukti ir sistemingai spręsti lyčių lygybės klausimą visose būsimose nacionalinėse reformų programose;

31.

ragina valstybes nares skatinti aktyvią darbo rinkos politiką, tvirtą socialinį dialogą, darbo standartus ir socialinę apsaugą, kad būtų užtikrintos moterų, įskaitant moteris migrantes, teisės ir kovojama su priverstiniu ir nedeklaruojamu darbu;

32.

ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurios paskatintų motinas įsitraukti į darbo rinką, pvz., nuotolinį darbą, profesinio mokymo ar perkvalifikavimo politiką, kuri palengvintų jų grįžimą į darbą po motinystės atostogų;

33.

palankiai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl direktorių konsultantų pareigas bendrovėse einančių asmenų lyčių pusiausvyros, sudarant sąlygas moterims gauti aukštesnės kvalifikacijos ir geriau mokamą darbą, ir ragina valstybes nares pritarti šiai direktyvai ir pasirengti jos įgyvendinimui; ragina, kad kiti darbdaviai priimtų panašius privalomus teisės aktus, įskaitant Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos viešųjų įstaigų, administracijų bei institucijų, kurios turėtų rodyti pavyzdį lyčių lygybės srityje, priimdamos sprendimus;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategiją dėl lyčių pusiausvyros skatinimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurios nepatenka į minėtos direktyvos taikymo sritį; nepritaria tam, kad moterims nepakankamai atstovaujama finansų įstaigų valdybose ir kad iš tikrųjų moterys beveik nedalyvauja priimant sprendimus dėl finansų; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pagerinti moterų dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, ypač sudarant Europos finansų sistemų biudžetą ir jį valdant, įskaitant Europos centrinį banką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia skatinti merginų ir moterų išprusimą finansų srityje;

35.

ragina valstybes nares diegti išsamią darbuotojų, dirbančių tuose sektoriuose, kuriems krizė ar globalizacija turėjo didesnį neigiamą poveikį, mokymo politiką, siekiant rengti darbuotojus užimtumo pokyčiams ir naujoms darbo vietoms, atsižvelgiant į ypatingą moterų padėtį ir į tai, kad joms dažniau negu vyrams tenka nutraukti karjerą, kad prižiūrėtų vaikus arba pagyvenusius ar sergančius šeimos narius, nes tai daro poveikį jų karjeros galimybėms; ragina bendrovėse sistemingai įgyvendinti mokymo planus, kad būtų rengiamasi darbuotojų perkvalifikavimui, siūloma asmenis perkelti į kitą darbo vietą ir vykdomas mokymas, pritaikytas darbo ieškantiems asmenims ir žemos kvalifikacijos darbuotojams; be to, ragina sukurti išsamų registrą apie darbo jėgos trūkumą kiekviename sektoriuje, kad moterys galėtų tikslingai pasirengti darbui ir ieškoti laisvų darbo vietų;

36.

ragina valstybes nares peržiūrėti socialinės apsaugos sistemas, siekiant individualizuoti teises į pensiją ir teises socialinės apsaugos sistemose, kad būtų panaikintas „šeimos maitintojo pranašumas“ ir užtikrintos lygios teisės į pensiją;

37.

pabrėžia, kad mažinant išlaidas priežiūros sektoriuje darbas de facto perskirstomas moterims ir kenkiama lyčių lygybei, todėl ragina visas valstybes nares parengti planus, kad būtų teikiamos priežiūros paslaugos, kuriomis būtų kuriamas socialinis teisingumas ir lyčių lygybė;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visų amžių grupėms priklausančioms moterims skirtas profesinio mokymo programas ir politiką, taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į neatidėliotiną poreikį vykdyti mokymosi visą gyvenimą programas ir poreikį įgyti naujus įgūdžius naujų technologijų ir IT srityse, kad daugiau moterų dalyvautų įvairiuose veiklos sektoriuose, įskaitant ekonomikos ir finansų sektorius, kuriuose dirba nedaug moterų, ir numatyti konkrečias paramos priemones, kad moterys galėtų derinti darbą, mokymąsi ir šeimos gyvenimą; primena, kad pagal mokymo politikos priemones vykdant įdarbinimą svarbus Europos socialinis fondas, ir ragina valstybes nares bei vietos institucijas skatinti naudotis šiuo fondu, visų pirma, moterų, kurioms ekonomikos krizė daro didesnį poveikį, naudai;

39.

pabrėžia investavimo į moteris ir lyčių lygybę svarbą;

40.

ragina valstybes nares remti aktyvų moterų įtraukimą ar reintegraciją į darbo rinką ir skatinti jų užimtumą strateginiuose plėtros sektoriuose, taikant specialias lankstaus darbo laiko, vienodo darbo užmokesčio ir apmokestinimo bei pensijų skyrimo tvarkos priemones, taip pat mokymosi visą gyvenimą priemones, skirtas įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios reikalingos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, užtikrinimui; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukšto lygio mokymą kaip stimulą moterims siekti patekti į sektorius, kur joms atstovaujama per menkai, pvz., į mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros sritį, kaip tik tuo metu, kai Europai reikia daugiau mokslininkų inovacijoms paskatinti ir savo ekonomikai sustiprinti; ragina Komisiją apsvarstyti tolesnio struktūrinių fondų pritaikymo prie dabartinių sąlygų galimybę siekiant užtikrinti papildomą paramą moterų užimtumo sritims, kurias krizė veikiausiai paveikė, ir paramą sprendžiant vaikų priežiūros, mokymo ir galimybės įsidarbinti klausimus;

41.

primena, kad prasidėjus krizei daugelyje valstybių narių mažiau jaunų moterų (15–24 metų) pirmą kartą įdarbinama dirbti visą darbo dieną ir kad norėdamos palengvinti šią padėtį daug moterų tęsia studijas; pažymi, kad, nepaisant šios tendencijos ir to, jog dėl geresnio išsilavinimo moterys apskritai yra geriau apsaugotos, jų diplomai mažiau vertinami negu vyrų; ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į strategijas, kuriose derinama švietimo ir mokymo politika, taip pat į jaunas moteris orientuota užimtumo politika;

42.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad į vidurinių mokyklų programas būtų įtraukti pagrindiniais mokomieji dalykai apie finansus ir verslumą;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį įvairioms moterų kategorijoms, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ne visą laiką ir netipines sutartis, bei pritaikyti socialinių padarinių švelninimo priemonių sistemas, ypatingą dėmesį skiriant jaunajai kartai;

44.

ragina valstybes nares skatinti moterų įgalinimą ekonomikos srityje, didžiausią dėmesį skiriant moterų verslumui, skatinti ir remti verslą kuriančias moteris, ypač jaunas moteris ir imigrantes, padedant joms gauti finansavimą, be kita ko, labai mažas paskolas, taikant technines ir paramos priemones, skatinant taikyti naujas finansines ir paramos priemones ir plėtoti moterų verslo ir rėmimo tinklus, taip pat geriausios patirties mainus tarp valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų; pabrėžia, kad investicijos į moteris ir lyčių lygybę labai svarbios siekiant užtikrinti ekonominį stabilumą ir užkirsti kelią ekonominiams sukrėtimams;

45.

ragina valstybes nares pagerinti moterų dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis;

46.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares labiau skatinti moterų verslumą, įskaitant finansinės paramos moterims verslininkėms teikimą;

47.

ragina valstybes nares skatinti moterų verslą ekologiškos ekonomikos srityje, dėl kurio būtų sukuriama naujų darbo vietų; atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančioji energija gali suteikti darbo galimybių verslininkėms atokiose ir periferinėse ES vietovėse, kuriose moterų nedarbo lygis ypač aukštas ir yra didelių galimybių išnaudoti tokias alternatyvias energijos formas kaip vėjo ar saulės energija;

48.

pabrėžia aktyvios darbo rinkos politikos, darbo inspekcijų ir socialinio dialogo, taip pat įgūdžių tobulinimo svarbą ekologiškesnei ekonomikai skatinti;

49.

ragina valstybes nares remti darbo vietų kūrimą socialinės ekonomikos sektoriuje, kuriame vyrauja nemokamas moterų darbas, ypač ieškant naujų sprendimų ir juos įgyvendinant, kad naujais sprendimais būtų galima populiarinti teisėtą neoficialų darbą;

50.

ragina valstybes nares remti priežiūros paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių, kad būtų sudarytos sąlygos siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų dėl moterų užimtumo;

51.

ragina valstybes nares stebėti viešųjų priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugų mažinimo poveikį ir spręsti šią problemą, nes tai sukelia pakartotinį priežiūros paslaugų privatizavimą, kad su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos neslėgtų moterų, nes taip jos vėl būtų grąžinamos į tradicinį vaidmenį šeimoje; pabrėžia, kad taupant lėšas motinystės ir tėvystės pašalpoms, vaiko priežiūros atostogų metu mokamoms pašalpoms ir išmokoms vaikams bei kitoms su priežiūra ir šeima susijusioms išmokoms smarkiai sumažėjo visų moterų, turinčių priežiūros įsipareigojimų, pajamos;

52.

primena, kad išlieka stereotipai dėl moterų ir vyrų užimamos vietos darbo rinkoje, kad moterys siekia derinti profesines pareigas su šeimos gyvenimu ir dėl to yra pažeidžiamesnės užimtumo pokyčiams negu vyrai;

53.

primygtinai ragina diegti viešojo transporto politiką ir, visų pirma, plėtoti ir gerinti viešojo transporto paslaugas, atsižvelgiant į lyčių lygybę, kad moterys galėtų aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir aktyviau ieškoti darbo, suteikiant joms realaus judumo galimybes;

54.

yra susirūpinęs dėl moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, kuriose labai sumažėjo galimybė naudotis įvairiomis paslaugomis, padėties; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kaimo vietovėse veiktų viešasis transportas, būtų teikiamos medicinos pagalbos ir kitos būtinos paslaugos, siekiant pažaboti migraciją į didmiesčius ir išvengti periferinių vietovių marginalizacijos;

55.

pabrėžia, kad svarbu imtis efektyvių veiksmų siekiant sudaryti galimybes derinti profesinį, privatų ir šeimos gyvenimą, nes tai turės teigiamą poveikį didinant visų visuomenės sluoksnių moterų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime;

56.

pabrėžia, kad įgyvendinant ES programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ turėtų būti visų pirma remiamas moterų dalyvavimas, kad jos įgytų tokį patį pasitikėjimą ir žinių apie bendrojoje rinkoje veikiančias įmones ir reikiamų gebėjimų vadovauti verslui ir jį plėtoti;

57.

pabrėžia, kad išlaidų viešosioms vaikų priežiūros paslaugoms mažinimas turi tiesioginį poveikį moterų ekonominei nepriklausomybei ir darbo ir šeimos gyvenimo derinimui; ragina Komisiją ir Tarybą priimti veiksmų planą, pagal kurį būtų galima pasiekti Barselonoje nustatytus tikslus, siekiant prisiimti didesnius įsipareigojimus dėl vaikų priežiūros plėtojant įmonių ir įmonių grupių lopšelius; pabrėžia, kad svarbu vesti kolektyvines derybas su socialiniais partneriais, siekiant sektorių, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis gerinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, taip pat pagerinti sąlygas pradėti naudotis vaikų priežiūros sistemomis, susijusiomis su moterų užimtumo kategorijomis, ir nustatyti ne trumpesnį kaip trijų mėnesių išankstinio pranešimo laikotarpį, kad moteris galėtų rasti išeitį dėl vaiko priežiūros, kad galėtų derinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

58.

ragina skatinti tinkamas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų sąlygas ir remti įmonių iniciatyvas užtikrinti galimybę dirbti pagal lankstų tvarkaraštį ir teikti vaikų priežiūros paslaugas įmonėse, didinti švietimui, visą gyvenimą trunkančio mokymosi, profesinės kvalifikacijos ir perkvalifikavimo programoms skirtus išteklius ir teikti tinkamą paramą globėjams, slaugantiems sergančius šeimos narius, įskaitant trumpalaikį priežiūros paslaugų teikimą;

59.

pabrėžia poreikį investuoti į kokybiškas paslaugas prieinamomis kainomis, pvz., į visą darbo dieną trunkančią vaikų priežiūrą, visą dieną veikiančias mokymo įstaigas ir pagyvenusių asmenų priežiūrą, nes jos padeda skatinti lyčių lygybę, siekti geresnės darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyros ir visiems sudaryti palankesnes sąlygas įsilieti arba iš naujo įsilieti į darbo rinką;

60.

pabrėžia, kad labai svarbu ir įsteigti naujų vaikų priežiūros įstaigų, ir suteikti profesionalumo neoficialioms priežiūros sistemoms, nustatant kokybės standartus, pagerinant darbo apmokėjimą ir sudarant jas valdantiems subjektams mokymo galimybių; reikia atsižvelgti ir į specifinius pagal netipišką darbo grafiką dirbančių bei vienišų tėvų poreikius;

61.

pabrėžia, kad būtina didinti valstybių ir darbdavių atsakomybę dėl kartų pasikeitimo ir motinystės bei tėvystės teisių, ir tai reiškia, kad moterys turi turėti teisę būti ir motinomis, ir darbuotojomis, neprarasdamos darbo teisių;

62.

pabrėžia, kad būtina sumažinti ekonomikos ir finansų krizės poveikį šeimoms (ypač tais atvejais, kai tėvai yra išsiskyrę, vienišų motinų atvejus arba kai vaikai yra palikti giminaičių priežiūrai arba atiduoti į vaikų priežiūros įstaigas), atsižvelgiant į tai, kad namų ūkio tvarkymo pareigos paprastai priskiriamos moterims; pabrėžia, kad moterims dėl to gresia didesnis skurdas;

63.

pabrėžia, kad tam tikrų valstybių narių priimti sprendimai mažinti biudžetus, skirtus vaikų priežiūrai, mokykliniam bei popamokiniam ugdymui, maitinimo paramai, mokykliniam transportui ir priklausomų asmenų priežiūros pagalbai, daro tiesioginį poveikį moterims, kurios atlieka daugumą papildomų darbų šiose srityse; pabrėžia, kad tai reiškia, kad moterys dažnai turi pradėti dirbti ne visą darbo dieną (todėl patiria socialinių sunkumų dėl mažesnių pajamų ir pensijų); mano, kad reikia plėsti viešąjį vaikų lopšelių, darželių ir vaikams skirtos viešosios laisvalaikio veiklos organizavimo paslaugų tinklą, kartu su viešuoju paramos tinklu pagyvenusiems žmonėms ir viešuoju bendruomenių ligoninių tinklu;

64.

prašo Komisijos ir valstybių narių spręsti romų tautybės moterų ir mergaičių konkrečių poreikių klausimus, visose romų įtraukties politikos veiksmuose atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir suteikti apsaugą ypač pažeidžiamiems pogrupiams;

65.

pabrėžia, kad išlaidų viešosioms vaikų priežiūros paslaugoms mažinimas turi tiesioginį poveikį moterų ekonominei nepriklausomybei; nurodo, kad dėl priežiūros paslaugų trūkumo 2010 m. 28,3 proc. moterų buvo neaktyvios ir dirbo ne visą darbo laiką, palyginti su 27,9 proc. 2009 m. ir kad 2010 m. moterų, turinčių mažų vaikų, užimtumo lygis ES buvo 12,7 proc. mažesnis negu moterų, neturinčių vaikų, palyginti su 11,5 proc. 2008 m.;

66.

ragina valstybes nares investuoti į priežiūros paslaugų sektorių kaip potencialaus augimo sektorių tiek moterims, tiek vyrams, kad globėjų vaidmuo nebūtų tradiciškai priskiriamas moterims, nes taip kuriama darbo rinkos segregacija pagal lytį; pabrėžia, kad mažinant išlaidas priežiūros paslaugų sektoriuje iš viešųjų priežiūros paslaugų pereinama į nemokamų priežiūros paslaugų teikimą namų ūkiuose; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamas sutartis ir socialinę apsaugą gyvenamojoje vietoje paslaugas asmenims teikiantiems darbuotojams;

67.

kol su motinystės, tėvystės atostogas, vaiko priežiūros atostogomis susijusios sistemos derinamos ES lygmeniu, ragina valstybes nares išsaugoti atitinkamas išmokas ir kitas išmokas šeimai, kad nesumažėtų moterų pajamos, taip pat siekiant užkirsti kelią moterų teisių, susijusių su motinystės atostogomis, pažeidimams;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti didėjantį nėščių moterų diskriminacijos darbo rinkoje atvejų, apie kuriuos pranešta keliose šalyse, skaičių;

69.

mano, kad moterys skurdą patiria ne tik dėl neseniai kilusios ekonomikos krizės, bet ir dėl įvairių veiksnių, įskaitant stereotipus, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, nepakankamą mechanizmų perskirstymą gerovės valstybės sistemose, galimybių derinti šeimos gyvenimą su darbu nebuvimą, ilgesnę tikėtiną moterų gyvenimo trukmę ir apskritai visų rūšių diskriminaciją dėl lyties, kuri daugiausia vykdoma moterų atžvilgiu; pabrėžia, kad dėl krizės nuolatinė nelygybė vis labiau įsišaknija; pabrėžia, kad būtina kovoti su stereotipais visose srityse ir visais gyvenimo etapais, nes tai viena iš labiausiai įsišaknijusių vyrų ir moterų nelygybės priežasčių, darančių įtaką jų pasirinkimui švietimo ir užimtumo srityse, pareigų pasiskirstymui namuose ir šeimoje, darbo užmokesčio skirtumui, dalyvavimui visuomeniniame gyvenime, pareigų, susijusių su sprendimų priėmimu, ėjimui ir kt.;

70.

ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 2006/54/EB, visų pirma vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimą, kaip reikalauja Parlamentas savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo;

71.

ragina valstybes nares ir Komisiją pasiūlyti sprendimų, kuriais būtų padedama moterims tęsti karjerą ir ypač kovoti su nelygybe mokant atlyginimus, susijusia su motinystės atostogų klausimu;

72.

atkreipia valstybių narių dėmesį į būtinybę pradėti taikyti pajamų didinimo priemones, be kita ko, sukurti minimalių pajamų sistemas ir socialinės paramos programas, skirtas asmenims, kuriems sudėtinga patenkinti savo pagrindinius poreikius, visų pirma vaikų turintiems arba priežiūros pareigas atliekantiems asmenims ir ypač vienišiems tėvams;

73.

pažymi, kad ekonomikos krizė skatina visų formų priekabiavimą, prievartą ir smurtą prieš moteris, ypač prostituciją, kurios atveju moterų žmogaus teisės pažeidžiamos plačiausiu pasaulyje mastu visais kultūriniais, socialiniais ir ekonominiais lygmenimis; pabrėžia, kad būtina didinti viešuosius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie būtų skirti intervencijai tais atvejais, kai reikia paremti grupes, kurioms gresia pavojus patirti skurdą, taip pat vaikus ir jaunuolius, pagyvenusius žmones ar neįgaliuosius ir benamius;

74.

ragina valstybes nares įvertinti ir aiškiai parodyti, koks yra tiesioginis ir ilgalaikis ekonomikos krizės poveikis moterims, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar ir kaip dėl krizės blogėja dabartinė padėtis lyčių lygybės srityje, taip pat susijusius padarinius, pvz., didesnę smurto dėl lyties riziką, prastėjančią motinų ir vaikų sveikatos būklę ir senyvo amžiaus moterų skurdą;

75.

pabrėžia, kad dabartinėmis ekonomikos krizės ir griežto biudžeto lėšų taupymo sąlygomis moterys turi dar mažiau išteklių, reikalingų apsiginti ir apsaugoti savo vaikus nuo smurto, ir dėl to dar svarbiau išvengti tiesioginio finansinio poveikio, kuris dėl smurto prieš moteris ir vaikus daromas teisminėms institucijoms ir sveikatos priežiūros bei socialinėms tarnyboms;

76.

pabrėžia, kad institucinė lyčių lygybės politikos sistema, įskaitant lyčių lygybės institucija ir moterų organizacijas, taip pat nukentėjo nuo finansavimo sumažinimo; ragina valstybes nares palaikyti valstybės finansavimo lygį lyčių lygybės institucijoms ir projektams, moterų prieglaudoms ir moterų organizacijoms, nes jos suteikia veiksmingų priemonių ieškant tvarių krizės įveikimo sprendimų ir užtikrinant aktyvų dalyvavimą rengiant būsimas atgaivinimo priemones; pažymi, kad finansavimo mažinimas moterų organizacijoms turi neigiamos įtakos moterų pilietiniam ir politiniam dalyvavimui, ir moterų balsas tampa dar mažiau girdimas visuomenėje;

77.

ragina Europos lyčių lygybės institutą nuolat ir sistemingai stebėti bei vertinti ekonomikos krizės poveikį moterų darbo sąlygoms, kiek tai susiję su diskriminacija įdarbinant, darbo krūvio padidėjimu, spaudimu ir stresu darbe, moraliniu ir psichologiniu priekabiavimu; pabrėžia, kad turimi duomenys neatskleidžia sunkaus krizės poveikio moterims masto; taip pat ragina Komisiją atlikti ekonominės politikos priemonių ir atsako į dabartinę krizę priemonių poveikio vertinimą lytims;

78.

ragina valstybes nares tvirtai paremti lyčių aspekto integravimą į biudžetą, kad būtų ištaisyti neigiami pajamų ir išlaidų padariniai ir taip užtikrinta didesnė lyčių lygybė, ir pagerinti valdymą ir atskaitomybę, ypač nacionalinių biudžetų atžvilgiu;

79.

ragina valstybes nares priimti biudžeto priemones moterų ir vyrų lygybės skatinimo srityje;

80.

ragina visas valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją dėl namų ruošos darbininkų (Konvencija Nr. 189);

81.

pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti tinkamą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, pvz., visapusiškai taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų principus ir spręsti darbo rinkos susiskaidymo klausimą užtikrinant tinkamą socialinę asmenų pereinamuoju laikotarpiu arba darbuotojų, dirbančių pagal laikinąsias ar ne viso darbo laiko darbo sutartis, apsaugą kartu sudarant galimybes dalyvauti mokyme, kilti tarnyboje ir dirbti visą darbo laiką;

82.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.