30.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/97

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2012 m. lapkričio 24 d. pareiškimą dėl Helsinkio konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų sukūrimo atidėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio mėn. Tarybos pusmečio pažangos ataskaitą dėl ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (2012/I) (1),

—

atsižvelgdamas į tris ES seminarus, kurių tikslas – pasirengti JT konferencijai dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų: 2008 m. birželio mėn. Paryžiuje surengtą seminarą tema „Saugumas Artimuosiuose Rytuose. Masinio naikinimo ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas“, 2011 m. liepos 6–7 d. Briuselyje vykusį Pirmąjį ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumo seminarą dėl Artimųjų Rytų ir 2012 m. lapkričio 5–6 d. Antrąjį ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumo seminarą dėl Artimųjų Rytų,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų,

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. (2), 2005 m. kovo 10 d. (3), 2005 m. lapkričio 17 d. (4) ir 2007 m. kovo 14 d. (5) rezoliucijas branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais, taip pat į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją (6) dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl zonos be branduolinio ginklo sukūrimo Artimųjų Rytų regione,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą dėl branduolinio ginklo platinimo rizikos Artimuosiuose Rytuose,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. konferencijos šios sutarties persvarstymo klausimu galutinį dokumentą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 13 d. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema bendrąją deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi 2012 m. gruodžio mėn. numatyta konferencija dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų sukūrimo buvo atidėta;

B.

kadangi konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų, numatytos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo 2010 m. konferencijoje, atšaukimas galėtų padaryti neigiamą poveikį regiono saugumui ir tarptautiniu mastu dedamoms pastangoms atsisakyti branduolinių ginklų;

C.

kadangi Sutartis dėl branduolinio ginklo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo yra tarptautinio saugumo kertinis akmuo; kadangi didžiausios svarbos saugumo prioritetai yra užkirsti kelią papildomoms valstybėms įsigyti branduolinių ginklų ar juos naudoti, sumažinti pasaulines branduolinių ginklų atsargas ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

D.

kadangi į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo 2010 m. konferencijoje priimtą baigiamąjį dokumentą yra įtrauktas susitarimas 2012 m. sušaukti konferenciją dėl zonos be branduolinio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų sukūrimo Artimuosiuose Rytuose ir kadangi to būtinai reikia siekiant iš naujo patvirtinti, kad Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo galioja;

E.

kadangi pasirengimas šiai konferencijai vyko nuo pat Suomijos valstybės sekretoriaus Jaako Laajava paskyrimo šios konferencijos tarpininku;

F.

kadangi kituose pasaulio regionuose, t. y. Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, pietiniame Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Centrinėje Azijoje, jau sudaryta sutarčių dėl zonų be branduolinio ginklo; kadangi Mongolija pasiskelbė zona be branduolinio ginklo ir šį statusą pripažino JT Generalinė Asamblėja, priėmusi rezoliuciją dėl Mongolijos nacionalinio saugumo ir kaip valstybės be branduolinio ginklo statuso pripažinimo; kadangi esama kitų sutarčių, kuriomis taip pat reglamentuojamas branduolinio ginklo atsisakymas tam tikrose srityse, pvz., Antarkties sutartis, Kosminės erdvės sutartis, Susitarimas dėl mėnulio ir Sutartis dėl jūros dugno;

G.

kadangi ES skatina visas regiono valstybes nares ir toliau konstruktyviai bendradarbiauti su tarpininku ir imtis tolesnių iniciatyvų siekiant regione visiškai panaikinti masinio naikinimo ginklus, kokie jie bebūtų: branduoliniai, cheminiai ar biologiniai, taip pat panaikinti ir jų siuntimo į taikinį sistemas;

H.

kadangi Europos Sąjunga kartu su visomis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės narėmis 1995 m. Barselonos deklaracijoje susitarė skatinti Artimuosiuose Rytuose sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų; kadangi ES palaiko tarpininko pastangas ir siekį skatinti Artimuosiuose Rytuose kurti zoną be masinio naikinimo ginklų, ypač per ginklų neplatinimo konsorciumą ir daugelį kitų šia tema rengiamų seminarų, tokių kaip 2008 m., 2011 m. ir 2012 m. lapkričio mėn. vykusius seminarus;

I.

kadangi Rusijos Federacija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra 1995 m. branduolinio ginklo neplatinimo sutarties rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų iniciatorės ir Sutarties šalys depozitarės;

J.

kadangi politinė padėtis regione vis dar itin nestabili – ją apibūdina neramumai ir jaudinantys politiniai pokyčiai Artimuosiuose Rytuose, įskaitant paaštrėjusį konfliktą Sirijoje, sudėtingą padėtį Irane, augančią įtampą tarp Izraelio ir Palestinos bei kaimyninių šalių;

K.

kadangi ES remia vykstančius paruošiamuosius konferencijos darbus, kuriuose dalyvauja visos regiono valstybės ir kuriais siekiama sėkmingų rezultatų, nepaisant Artimuosiuose Rytuose vykstančių neramumų ir politinių pokyčių;

L.

kadangi Neprisijungusiųjų judėjimo raginimas greitai sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinio ginklo – tai pirmieji svarbiausi veiksmai siekiant regione sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų;

1.

apgailestauja, kad buvo atidėta konferencija dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų sukūrimo, kurią per Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo 2010 m. persvarstymo konferenciją buvo numatyta surengti 2012 m.;

2.

palankiai vertina Jungtinių Tautų vaidmenį kuriant abipusiškai patikrinamą zoną be branduolinių ginklų; pažymi, kad ne visos regiono šalys pasirašė Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo;

3.

primygtinai ragina JT Generalinį Sekretorių, JT tarpininką, 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų iniciatores, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES valstybes nares užtikrinti, kad 2012 m. konferencija įvyktų kuo įmanoma greičiau 2013 m.;

4.

yra visiškai įsitikinęs, kad sukūrus zoną be branduolinio ginklo Artimųjų Rytų regione žymiai sustiprėtų tarptautinė taika ir stabilumas ir tai galėtų būti pavyzdys ir teigiamas poslinkis įgyvendinant kampaniją „Global Zero“;

5.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton užtikrinti, kad Europos Sąjunga toliau aktyviai dalyvautų remiant šį procesą, ypač diplomatiniu keliu aktyviai skatinant visas atitinkamas šalis konstruktyviai ir pasitelkus stiprią politinę valią dalyvauti derybose;

6.

palankiai vertina tai, kad ES dalyvauja procese, kurio tikslas – Artimuosiuose Rytuose sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų; mano, kad šie gerų ketinimų pareiškimai yra pirmasis žingsnis siekiant išeiti iš dabartinės aklavietės; yra įsitikinęs, kad taikiai išsprendus Artimųjų Rytų konfliktus galėtų rastis pasitikėjimas, kuris būtinas siekiant galiausiai sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų;

7.

visoms suinteresuotosioms šalims primena, kad šis klausimas yra labai skubus, atsižvelgiant į konfliktą dėl Irano branduolinės programos, derybas dėl jos ir pilietinį karą Sirijoje; primena, kad Sirijos vyriausybė vis dar kontroliuoja vieną iš galingiausių ir pavojingiausių cheminių ginklų arsenalų pasaulyje;

8.

ragina visas regiono valstybes nares prisijungti prie Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo ir prie Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos;

9.

pabrėžia vykstančio dialogo dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų svarbą siekiant išnagrinėti plačią sistemą ir preliminarius veiksmus, kuriais būtų sustiprinti regiono taika ir saugumas, pabrėžia, kad svarbiausi elementai turėtų būti atitiktis bendrosioms TATENA garantijoms (ir papildomajam protokolui), uždraudimas gaminti ginklams skirtas daliąsias medžiagas ir sodrinti uraną virš įprastos kurui taikomos normos, prisijungimas prie sutarčių, kuriomis draudžiami biologiniai ir cheminiai ginklai ir zonos be branduolinio ginklo Artimųjų Rytų regione sukūrimas; pabrėžia, kad taikant šias priemones būtų smarkiai sustiprinta tarptautinė taika ir saugumas;

10.

ragina regiono lygmeniu imtis naujos pasitikėjimą stiprinančios iniciatyvos, pagrįstos Helsinkio proceso pavyzdžiu, siekiant ilgalaikio tikslo, t. y. Artimųjų Rytų be karinių konfliktų;

11.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton nuolat informuoti Parlamentą apie bet kokius pokyčius, susijusius su pastangomis iš naujo sušaukti konferenciją, kurią buvo numatyta surengti 2012 m. gruodžio mėn., po to, kai ji buvo atidėta;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, tarpininkui ir Artimųjų Rytų valstybių vyriausybėms ir parlamentams.