52013DC0784

KOMISIJOS DARBINIS DOKUMENTAS

Valstybių narių 2012 m. pateiktų mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų duomenų kokybės įvertinimas

1.           Įžanga

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos[1] (toliau – MB reglamentas) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Komisija ir jai padedantis Mokėjimų balanso komitetas, nurodytas 11 straipsnio 1 dalyje, įvertina atsiųstų duomenų kokybę pagal kokybės ataskaitas. Komisijos atliktas įvertinimas siunčiamas Europos Parlamentui susipažinti.“

Šiame darbiniame dokumente įvertinama 2012 m. valstybių narių pateiktų duomenų kokybė. Parengti dokumentą padėjo Mokėjimų balanso komitetas, kaip reikalaujama pagal MB reglamentą. Jis pagrįstas mokėjimų balanso (MB) kokybės vertinimu, kurį Eurostatas atliko 2013 m. sausio–birželio mėn.

Po trumpos principų, taikomų oficialių statistinių duomenų vertinimui, apžvalgos ir trumpos įžangos apie globalizacijos keliamas problemas, su kuriomis susiduriama rengiant MB duomenis, šiame dokumente nagrinėjama, kaip MB duomenys atitinka kokybės principus, kuriais grindžiama Europos statistikos sistema (toliau – ESS).

Dėl to ataskaitoje pirmiausia kalbama apie valstybių narių teisinius įsipareigojimus rengti ir perduoti MB duomenis ir apie tai, kaip jos įsipareigojimų laikosi. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija, kuri yra svarbi vertinant MB duomenų kokybę, ir itin daug dėmesio skiriama bendriesiems suvestiniams rodikliams ir pagrindiniams komponentams, kurie yra būtini suvestiniams rodikliams rengti.

2.           Oficialios statistikos kokybės vertinimas

MB kokybės vertinimą Eurostatas atlieka kasmet, vadovaudamasis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1055/2008, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 184/2005 nuostatos dėl mokėjimų balanso statistikos kokybės kriterijų ir kokybės ataskaitų[2], nustatytais principais. Atliekant MB kokybės vertinimą tikrinama atitiktis visiems 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Europos statistikos (EB) Nr. 223/2009[3] 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytiems kokybės kriterijams, t. y. reikalingumui, tikslumui, savalaikiškumui, punktualumui, prieinamumui ir aiškumui, palyginamumui ir suderinamumui.

Kurdamas kokybės valdymo metodus ir priemones aukštos kokybės Europos statistinių duomenų rengimui užtikrinti, Eurostatas įdėjo daug pastangų. Kokybės ataskaitomis grindžiamas kokybės vertinimas, o šis savo ruožtu yra kokybės gerinimo pagrindas. „ESS kokybės ataskaitų vadove“ išdėstyti visi oficialiems statistiniams duomenims vertinti taikomi metodai[4], kurie skiriasi priklausomai nuo statistinio proceso tipo.

Statistikos paskirtis – parengti nežinomų verčių įverčius; šie įverčiai neatitinka tikrųjų verčių dėl kintamumo ir nukrypimų. Statistiniai duomenys gali būti netikslūs dėl įvairių atrankos būdų ir neįtraukimo į atranką klaidų. Statistinių duomenų, gaunamų atlikus atrankinius tyrimus, tikslumas paprastai tikrinamas atsižvelgiant į įvertinio variaciją pagal tikėtinas jo vertes, išreikštą jo nuokrypiu, standartine paklaida, variacijos koeficientu arba pasikliaujamuoju intervalu. Kaip ir nacionalinių sąskaitų, mokėjimų balanso duomenys rengiami agreguojant įvairius pradinius statistinius duomenis; kai kurie duomenys gaunami atlikus atrankinius tyrimus, kai kurie – iš administracinių duomenų, kai kurie gaunami pagal modelius. Suvestinių statistinių duomenų, kaip antai mokėjimų balanso, atveju, tikslumo neįmanoma vertinti taikant tiesioginį metodą. Dvi pagrindinės priemonės, kurios, pagal statistinių duomenų kokybės vadovus, gali būti taikomos tokio tipo statistinių duomenų kokybei vertinti, yra tikslinimų analizė ir paklaidų ir praleidimų tyrimas[5]; abi priemonės aptariamos šioje ataskaitoje.

TVF taip pat parengė statistinių duomenų kokybei vertinimo standartus, kurie yra duomenų kokybės vertinimo programos (toliau – DKVP) dalis. Viena iš DKVP yra skirta mokėjimų balansui[6].

Eurostato MB kokybės ataskaitos parengtos pagal standartus, nustatytus ESS ir apibrėžtus pagal DKVP. Siekiant, kad šiose ataskaitose būtų geriau atsižvelgta į skirtingus duomenų kokybės aspektus, ilgainiui jų turinys buvo išplėstas ir ateityje jos bus toliau tobulinamos.

Nors suvestinių statistinių duomenų kokybė nėra paprasta visų pradinių duomenų kokybės suma, mokėjimų balanso duomenų kokybė be abejo priklauso nuo visų pagrindinių duomenų šaltinių kokybės. Reguliariai rengiamos pagrindinio einamosios sąskaitos komponento (tarptautinės prekybos prekėmis)[7] kokybės ataskaitos, tačiau kiekvieno komponento, kuris naudojamas rengiant MB, kokybei įvertinti reikėtų labai daug lėšų ir laiko.

3.           Problemos, su kuriomis susiduriama rengiant MB statistinius duomenis

Mokėjimų balanso statistinių duomenų rengimo sistemos iš pradžių tiesiog buvo užsienio valiutos kontrolės sistemų šalutinis produktas: bankai rezidentai rinko ir teikė MB rengiantiems subjektams (dažniausiai nacionaliniuose centriniuose bankuose) informaciją apie kiekvieną sandorį užsienio valiuta. Šis informacijos šaltinis, vadinamas tarptautine sandorių duomenų teikimo sistema (angl. ITRS) arba atsiskaitymais pagrįsto duomenų teikimo sistema, daugelyje ne Europos Sąjungos šalių tebėra svarbiausias šaltinis MB statistikai rengti.

Panaikinus užsienio valiutos ribojimus, didėjant tarptautinių finansinių sandorių skaičiui ir jų sudėtingumui bei atsižvelgiant į integruotą tarptautinių įmonių mokėjimų valdymą, pagal atsiskaitymų sistemą renkamos informacijos išsamumas palaipsniui mažėjo. Pradėjus liberalizuoti ES finansinių paslaugų rinką[8], Europos Sąjungoje atsiskaitymais pagrįsti duomenys tapo dar mažiau naudingi rengiant mokėjimų balansą. Kadangi tradiciniai duomenų šaltiniai, naudojami mokėjimų balanso duomenims rengti, tapo vis painesni, Europos MB statistikos rengėjai parengė alternatyvius duomenų šaltinius, atsižvelgdami į sumažėjusius išteklius ir didėjantį pasipriešinimą dėl statistinės naštos respondentams.

Nuo 2000 m. ES mokėjimų balansą rengiantys subjektai pradėjo taikyti naujas duomenų rinkimo ir rengimo sistemas. Naujosios sistemos, jau taikomos daugumoje ES valstybių narių, pagrįstos skirtingų tyrimų deriniu, į kurį kartais įtraukiama tam tikra informacija, vis dar teikiama pagal ITRS. Daugiau naudojami tiesiogiai iš įmonių arba asmenų gaunami duomenys. Be to, geriau naudojami atrankos ir vertinimo metodai. Nuoseklumas kitų statistinių duomenų, kaip antai nacionalinių sąskaitų ir prekybos prekėmis duomenų, atžvilgiu stebimas atidžiau, o ES ir euro zonos lygmenimis nustatytos bendros priemonės, kuriomis siekiama darniau rengti duomenis. Pvz., naudojant centrinę vertybinių popierių duomenų bazę galima rengti portfelinių investicijų duomenis, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą vertybinį popierių, o tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tinkle galima keistis išsamiais mikroduomenimis, susijusiais su TUI.

4.           Reikalingumas

Reikalingumas reiškia statistikos atitikties esamiems ir galimiems naudotojų poreikiams laipsnį. Dėl finansų krizės MB (ir tarptautinių investicijų balanso, toliau – TIB) duomenys sulaukia didesnio naudotojų dėmesio. MB ir TIB yra pagrindinės išorės netikslumų tyrimo priemonės, be to, jie naudojami kaip pagrindiniai duomenys trims iš vienuolikos ES makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) suvestinės rodikliams[9].

Atliekant MB kokybės vertinimą reikalingumas vertinamas pagal duomenų, kurie remiantis MB reglamentu turi būti teikiami galutiniams naudotojams, prieinamumą, darant prielaidą, kad reglamente tinkamai atsižvelgiama į naudotojų poreikius.

Kadangi naudotojų poreikiai ilgainiui kinta, Komisija pakeitė MB duomenims taikomus reikalavimus, atsižvelgdama į naujus tarptautinius standartus. Naujausias Komisijos reglamentas, kuriuo dėl duomenims keliamų reikalavimų ir apibrėžčių atnaujinimo iš dalies keičiamas MB reglamentas[10], paskelbtas Oficialiajame leidinyje 2012 m. birželio 27 d. ir bus taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau dėl pastaruoju metu vykusių neramumų finansinėse rinkose naudotojai jau kreipiasi dėl MB ir TIB duomenų, išsamesnių nei įtraukti į iš dalies pakeistą MB reglamentą. Jiems reikėtų, pavyzdžiui, labiau geografiškai suskirstytų duomenų ir, jei įmanoma, dvišalių duomenų. Už prekybos derybas su ES nepriklausančiomis šalimis atsakingi naudotojai pakartojo savo pageidavimą gauti informaciją pagal paslaugų teikimo būdus[11]. Eurostatas ragina valstybėms narėms, kad jos teiktų šią papildomą informaciją savanoriškai.

4.1.        Duomenų prieinamumas

Duomenų išsamumo kriterijus daugiausia susijęs su duomenų, kuriuos reikia teikti pagal MB reglamentą, prieinamumu. Jis vertinamas kaip pateiktų verčių skaičiaus dalis, atsižvelgiant į visų reikalaujamų verčių skaičių. 1 lentelėje šis rodiklis pateikiamas pagal valstybes nares ir duomenų rinkinius.

Euro rodikliai: ataskaitiniais ketvirčiais (2011 m. 3 ketvirtis–2012 m. 2 ketvirtis) visos valstybės narės visiškai laikėsi MB reglamento reikalavimų.

Ketvirčio mokėjimų balansas: duomenų prieinamumas paskutiniuosius ketvirčius buvo stabilus ir ataskaitiniais laikotarpiais (2011 m. 3 ketvirtis–2012 m. 2 ketvirtis) vidutiniškai buvo 98 proc., t. y. išaugo, palyginti su 95 proc. keturis ankstesnius ketvirčius (2010 m. 3 ketvirtis–2011 m. 2 ketvirtis), dėl išsamesnių duomenų, kuriuos pateikė Bulgarija, Prancūzija (100 proc. laikosi reikalavimų nuo 2012 m. pirmojo ketvirčio) ir Rumunija.

Tarptautinė prekyba paslaugomis: duomenų prieinamumas, palyginti su praėjusiais metais, kai jis siekė 97 proc., šiek tiek padidėjo iki 98 proc. visų reikalaujamų duomenų elementų.

Tiek TUI srautų, tiek TUI atsargų atveju, 2011 m. (t + 9) ataskaitiniu laikotarpiu ES vidurkis sumažėjo nuo 100 proc. praėjusiais metais iki atitinkamai 98 ir 99 proc. Bendras TUI duomenų prieinamumas pagal veiklos rūšis ir geografinį suskirstymą ataskaitiniams 2010 m. (t + 21) pagerėjo nuo 92 proc. iki 95 proc. TUI srautų atveju ir nuo 95 proc. iki 97 proc. TUI atsargų atveju.

Visų MB sričių duomenų prieinamumas yra labai geras. Nepateiktų duomenų nėra daug ir jie susiję tik su labai išsamiais straipsniais ir geografiniu ar veiklos rūšių suskirstymu.

1 lentelė. Duomenų išsamumas

|| Euro rodikliai (t + 2) || Ketvirčio mokėjimų balansas (t + 3) || Tarptautinė prekyba paslaugomis (t + 9) || TUI srautai (t + 9) || TUI atsargos (t + 9) || TUI srautai (t + 21) || TUI atsargos (t + 21)

Belgija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 96 % || 39 % || 100 %

Bulgarija || 100 % || 93 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Čekija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Danija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 99 % || 99 %

Vokietija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Estija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Airija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 99 % || 99 %

Graikija || 100 % || 100 % || 74 % || 100 % || 100 % || 70 % || 100 %

Ispanija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Prancūzija || 100 % || 92 % || 100 % || 93 % || 100 % || 100 % || 100 %

Italija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 97 % || 100 % || 63 %

Kipras || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Latvija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Lietuva || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 95 % || 100 %

Liuksemburgas || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Vengrija || 100 % || 98 % || 100 % || 99 % || 96 % || 100 % || 100 %

Мalta || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Nyderlandai || 100 % || 100 % || 92 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Austrija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Lenkija || 100 % || 74 % || 100 % || 59 % || 87 % || 76 % || 84 %

Portugalija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Rumunija || 100 % || 97 % || 95 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Slovėnija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Slovakija || 100 % || 94 % || 97 % || 100 % || 100 % || 95 % || 96 %

Suomija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Švedija || 100 % || 94 % || 98 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Jungtinė Karalystė || 100 % || 100 % || 93 % || 99 % || 96 % || 91 % || 91 %

ES vidurkis || 100 % || 98 % || 98 % || 98 % || 99 % || 95 % || 97 %

5.           Tikslumas

Tikslumas reiškia įverčių artumą nežinomoms tikrosioms vertėms. Nors pagal pradinius statistinius duomenis galima nustatyti tikslumą pagal vidutinės paklaidos ir variacijos statistinius rodiklius, makroekonominių statistinių duomenų atveju panašių rodiklių negalima apskaičiuoti, nes šie duomenys yra parengti pagal skirtingas duomenų rinkimo ir rengimo procedūras. MB kokybės ataskaitoje tikslumas vertinamas pagal tikslinimų mastą. Daroma prielaida, kad kiekvieną kartą patikslinus duomenų rinkinį jis geriau atitinka tikrąją vertę.

Tikslinimai nereiškia, kad buvo padaryta klaidų arba kad ilgainiui blogėjo duomenų kokybė. Priešingai, tikslinimai atliekami atsiradus naujiems duomenų šaltiniams ir gavus geresnės informacijos. Tinkamai nustatyta ir viešai skelbiama tikslinimo strategija yra statistikos sistemos patikimumo požymis.

Tačiau pagal tikslinimų mastą galima lyginti pirmosios konkretaus duomenų rinkinio laidos kokybę su paskutine paskelbta laida. Savalaikiškumas ir tikslinimų mastas yra susiję – kuo anksčiau paskelbtas duomenų rinkinys, tuo didesnė tikslinimų tikimybė išleidžiant vėlesnes to paties duomenų rinkinio laidas.

5.1.        Stabilumas

Preliminarūs ketvirčio mokėjimų balanso įverčiai parengiami praėjus 60 dienų po ataskaitinio laikotarpio (euro rodikliai), o pirmieji išsamūs įverčiai parengiami praėjus 90 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Galutiniai įverčiai paprastai gaunami po trejų su puse metų (14 ketvirčių), tačiau ir po ilgesnių laikotarpių duomenys dar gali būti tikslinami.

2 lentelėje pateikiamos ketvirčio mokėjimų balanso tikslinimo vidutinės vertės, atsižvelgiant į duomenis, pateiktus po t+60 ir t+90 dienų, o 3 ir 4 lentelėse nurodytos tikslinimo vidutinės vertės nuo pirmo iki paskutinio vertinimo per 14 paskutinių ataskaitinių ketvirčių (2009 m. 1 ketvirtis – 2012 m. 2 ketvirtis), išreikštos procentine pradinės vertės dalimi.

1 diagramoje pateikiami ES-27 einamosios sąskaitos (iš viso) pradinių ir galutinių įverčių skirtumai.

Kreditų tikslinimai buvo didžiausi 2007 m., vėliau iki 2009 m. mažėjo ir nuo to laiko liko nepakitę. Šalių nacionalinių duomenų tikslinimai dažnai kompensuoja vienas kitą. Todėl ES-27 suvestinių rodiklių įverčiai ilgesniu laikotarpiu yra gana stabilūs.

Dėl skirtingo pobūdžio kredito ir debeto tikslinimų gali reikėti labai tikslinti visą balansą, net jei absoliutieji tikslinimai nedideli.

Vidutines tikslinimų vertes reikėtų interpretuoti atsargiai, nes jos gali būti neįprastai didelės, jei pradiniai įverčiai buvo maži. Nuo šio veiksnio labai priklausomi mažos ekonomikos šalių rodikliai: keletu atvejų jų pateikiamos vertės yra ypač didelės, nepaisant to, kad tiek pirmųjų įverčių, tiek paskesnių tikslinimų absoliučiosios vertės labai mažos. Taip pat reikėtų atsargiai interpretuoti atvejus, kai vertinami (pvz., išvestinių finansinių priemonių) grynųjų srautų tikslinimai (debetas atėmus kreditą).

Einamosios sąskaitos duomenys tikslinti labai nedaug tiek prekių sąskaitos kredito, tiek debeto pusėse, o paslaugų sąskaitos duomenys paprastai tikslinti šiek tiek labiau nei prekių (labiausiai tikslinti kitų paslaugų duomenys). Pajamų sąskaitos duomenys tikslinami daugiausia ir dažnai labai tikslinamos tiesioginių investicijų pajamos, nes teikiant pirmuosius duomenis rengėjams labai sudėtinga įvertinti pelną. 14 vertintų ketvirčių tikslinimų vidurkiai paprastai buvo didesni finansinės sąskaitos straipsnių atveju, palyginti su einamosios sąskaitos straipsniais; tai atspindi tarptautinių finansinių sandorių tiek masto, tiek nepastovumo skirtumus. ES daugiausia tikslinti išorės tiesioginių investicijų, portfelinių investicijų įsipareigojimų ir išvestinių finansinių priemonių duomenys.

2 lentelė. Euro rodiklių tikslinimo vidutinės vertės, 2009 m. 1 ketvirtis – 2012 m. 2 ketvirtis, pradinės vertės procentas

VN || Prekės || Paslaugos || Atlygis darbuotojams || TI pajamos || PI pajamos || Išorės investicijų pajamos || Einamieji pervedimai

C || D || C || D || C || D || C || D || C || D || C || D || C || D

BE || 0,9 || 1,2 || 3,3 || 3,9 || 0,6 || 12,3 || 16,3 || -56,5 || -1,9 || - || -2,8 || -8,5 || 20,4 || 7,3

BG || -0,9 || 0,1 || 2,8 || 3,8 || 4,5 || -33,4 || 98,4 || 17,7 || 23,9 || - || 12,5 || 22,7 || -0,5 || -9,6

CZ || 0,6 || 3,1 || 1,6 || 31,2 || 5,2 || -3,4 || 13,0 || 35,9 || 11,9 || - || -0,8 || -12,1 || 8,6 || 1,3

DK || 0,2 || 0,1 || 0,6 || 0,3 || 0,5 || 8,9 || 0,7 || 0,0 || -0,4 || - || 0,2 || 3,0 || 3,1 || 1,6

DE || 0,2 || 0,7 || 0,1 || -3,4 || 1,9 || 3,3 || 12,2 || 0,2 || -0,4 || - || 2,8 || 2,4 || 0,1 || -3,3

EE || 0,0 || 0,0 || 0,1 || 0,0 || -2,0 || 0,3 || -6,5 || -2,3 || -5,3 || - || 1,5 || 0,2 || 1,5 || 0,1

IE || 3,2 || 9,9 || 5,7 || -1,0 || 12,9 || -0,1 || 17,5 || 13,3 || 4,8 || - || -2,2 || -5,7 || 75,5 || 28,8

EL || -2,0 || -1,2 || -0,8 || -3,9 || -3,3 || -0,7 || 47,6 || -17,2 || -21,0 || - || -8,5 || -0,5 || -0,8 || 5,4

ES || 0,4 || -0,1 || 4,1 || 1,7 || 0,5 || 0,0 || 2,6 || 78,3 || -0,6 || - || -2,6 || -6,0 || -0,4 || -0,5

FR || -1,6 || -0,6 || -2,3 || -4,4 || 3,5 || 3,1 || 12,5 || 4,9 || 27,7 || - || -15,7 || -20,4 || 19,4 || 17,9

IT || 0,1 || 0,2 || 1,6 || 1,4 || 7,5 || 3,8 || -0,6 || -10,2 || -4,1 || - || 1,8 || 2,4 || 4,0 || 10,4

CY || 29,9 || 8,1 || 35,9 || 4,5 || 21,6 || 11,3 || 133,2 || 114,4 || -4,3 || - || 26,2 || 20,5 || 30,1 || 30,7

LV || -0,2 || -1,0 || -3,6 || -2,8 || 0,5 || -2,6 || -54,2 || -17,5 || 0,3 || - || -0,9 || -3,9 || -0,4 || -0,5

LT || 0,4 || 0,9 || 26,1 || 0,6 || 12,5 || 144,9 || -278,3 || 85,8 || 46,7 || - || 36,3 || 107,7 || 15,3 || 7,6

LU || 5,7 || 3,8 || 2,1 || 3,5 || -0,7 || -27,1 || 42,9 || 127,5 || 1,2 || - || 2,8 || -3,0 || 2,1 || -0,2

HU || -1,3 || -1,1 || -2,0 || -6,1 || 554,0 || -0,8 || 23,0 || 4,2 || -1,6 || - || 4,2 || 2,2 || 70,0 || 52,1

MT || 1,3 || 0,9 || 3,2 || 3,5 || 0,0 || 0,0 || -369,8 || 18,8 || 0,6 || - || -0,7 || -2,5 || c || c

NL || -0,2 || 1,7 || 3,6 || -0,9 || -41,4 || -23,1 || -13,2 || -35,1 || 2,6 || - || -46,0 || -39,8 || -19,8 || -2,3

AT || 1,5 || 11,1 || 6,1 || 3,2 || 0,8 || 1,1 || 2,2 || 7,7 || 0,9 || - || 0,5 || 1,9 || -1,0 || 2,3

PL || 1,1 || 1,2 || 0,5 || 0,9 || -2,9 || 26,7 || -485,0 || 14,8 || -1,7 || - || -5,3 || 35,4 || 16,9 || -0,6

PT || 0,4 || 0,0 || 0,1 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || - || 0,3 || 7,0 || 17,8 || 26,0

RO || 0,0 || 0,1 || 3,9 || 2,1 || 4,5 || 2,7 || 189,3 || -11,0 || 4,7 || - || 19,3 || 2,0 || 1,7 || -0,6

SI || 2,7 || 6,9 || 20,1 || 12,9 || 0,0 || -0,9 || 1,0 || -3,3 || -0,2 || - || 0,2 || -0,1 || 1,9 || 2,1

SK || 3,3 || 0,5 || -6,6 || -6,4 || 79,1 || 25,7 || -252,3 || 83,9 || -7,4 || - || -13,1 || -15,9 || -7,4 || 65,6

FI || 1,2 || -1,8 || 0,2 || 0,3 || 0,2 || 1,0 || -2,5 || -57,3 || -0,2 || - || 0,1 || 0,0 || 17,8 || 4,5

SE || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || -0,6 || 0,0 || -36,3 || -50,8 || 0,0 || - || 0,0 || 0,0 || 8,8 || 6,0

UK || -0,8 || -0,5 || 0,1 || 0,6 || 2,7 || -2,5 || 125,2 || 2,0 || 2,5 || - || -5,6 || -4,2 || 23,9 || 4,1

ES || 0,1 || 0,7 || 1,8 || -0,4 || 0,7 || -2,2 || -1,3 || -12,7 || 3,8 || 3,5 || -7,4 || -7,8 || 0,6 || 4,5

3 lentelė. Pagrindinių einamosios sąskaitos straipsnių tikslinimo vidutinės vertės, 2009 m. 1 ketvirtis – 2012 m. 2 ketvirtis (proc.)

VN || Prekės || Paslaugos || Transportas || Kelionės || Kitos paslaugos || Atlygis darbuotojams || TI pajamos || PI pajamos || Išorės investicijų pajamos || Einamieji pervedimai

C || D || C || D || C || D || C || D || C || D || C || D || C || D || C || D || C || D || C || D

BE || 1,1 || 3,1 || 9,3 || 6,0 || 1,5 || 2,5 || 3,0 || 1,6 || 15,1 || 2,5 || 4,8 || 29,0 || 9,6 || -3,6 || 7,1 || - || -10,0 || -29,8 || 31,7 || 11,1

BG || -0,4 || 1,2 || 0,6 || -0,7 || -8,1 || -9,1 || 5,1 || 4,5 || 3,5 || 7,9 || 2,4 || 41,7 || -92,1 || -308,7 || 3,3 || - || 3,8 || 9,5 || 9,4 || -3,9

CZ || 2,1 || -3,2 || 1,0 || 11,3 || -8,5 || 2,3 || 12,9 || -8,4 || 0,2 || -1,2 || 0,5 || 6,2 || -54,1 || 12,7 || -4,1 || - || -6,9 || -1,0 || 11,3 || -10,6

DK || 0,8 || -1,5 || 4,4 || 2,9 || 3,9 || 6,4 || -6,5 || 1,2 || 9,1 || -3,1 || 30,5 || -0,6 || -0,1 || -52,9 || 4,4 || - || 1,6 || -1,4 || 3,2 || -0,7

DE || 1,6 || 1,9 || 3,5 || 1,8 || 2,7 || 1,6 || 0,2 || 0,7 || 4,4 || 2,6 || 7,5 || 17,0 || 53,5 || -8,7 || -2,1 || - || 8,6 || 9,8 || -0,3 || -7,6

EE || -1,6 || -1,8 || 0,3 || -1,1 || 0,5 || -5,4 || -0,3 || 4,0 || 0,2 || 0,6 || -6,8 || 0,1 || 14,7 || 995,4 || 2,4 || - || -0,7 || -1,5 || -11,2 || -5,1

IE || -1,4 || -0,2 || -1,9 || -0,7 || -0,1 || 0,1 || 13,6 || -9,7 || -2,5 || -0,1 || 13,7 || -4,4 || 5,9 || -6,7 || 5,3 || - || -8,5 || -8,7 || -1,3 || 2,5

EL || -1,3 || -0,7 || -0,2 || -0,7 || -0,2 || -0,6 || 0,0 || 0,0 || -1,3 || -1,7 || -1,4 || -0,7 || 312,8 || -75,8 || 0,0 || - || -2,7 || -1,4 || -0,5 || 0,5

ES || 0,5 || -0,3 || 1,3 || 1,9 || 1,8 || 5,5 || 3,0 || 0,5 || 0,6 || 0,5 || 1,9 || -1,1 || 39,5 || 17,6 || -0,5 || - || 0,8 || -0,3 || 2,9 || 1,2

FR || 0,0 || -1,2 || 23,1 || 12,0 || 3,7 || 3,8 || 4,4 || -0,1 || 42,4 || 29,4 || 16,1 || -5,7 || 31,8 || 34,0 || 0,0 || - || 4,8 || 0,1 || 34,9 || 40,2

IT || -0,3 || 0,6 || 8,0 || 5,6 || 0,1 || 0,5 || 0,7 || 0,1 || 21,7 || 12,7 || 245,7 || 67,9 || 158,1 || 34,9 || 0,6 || - || 21,7 || -1,0 || 33,9 || 8,5

CY || -24,5 || -7,1 || 3,1 || 7,3 || 1,2 || 5,2 || -4,5 || 10,2 || 5,8 || 8,7 || 12,0 || 6,1 || 51,0 || 53,5 || 0,5 || - || 4,3 || 5,6 || -6,3 || -2,6

LV || -0,6 || -0,1 || -0,5 || -1,6 || -0,3 || 2,5 || 0,2 || 0,0 || -1,4 || -3,6 || -3,2 || 2,5 || 50,5 || -21,9 || -5,7 || - || -1,0 || -2,0 || 0,1 || -0,2

LT || -0,1 || -1,4 || 2,1 || 6,0 || -0,1 || 1,1 || 13,5 || 25,3 || -4,2 || -3,0 || 24,2 || 26,0 || 195,3 || 16,6 || -8,2 || - || -3,0 || -29,6 || -6,1 || 17,9

LU || -0,8 || 1,0 || -7,3 || -0,8 || -0,4 || -2,2 || 14,4 || 0,9 || -7,9 || -3,4 || 0,3 || 11,3 || 11,9 || 13,9 || 0,1 || - || -10,9 || -21,9 || -2,2 || -0,7

HU || -5,6 || -0,2 || 2,6 || 0,1 || -1,0 || -1,4 || 0,0 || -13,2 || 4,7 || 3,5 || -3,6 || -17,6 || 61,0 || 46,1 || 1,7 || - || -0,4 || 1,5 || 9,4 || 0,5

MT || 17,8 || 17,9 || 4,0 || 30,2 || 1,3 || 10,1 || c* || c* || 16,4 || 45,3 || -0,8 || -4,7 || -122,6 || -630,7 || 0,1 || - || -0,1 || 0,2 || c* || c*

NL || -1,2 || -1,0 || -0,1 || 2,1 || -0,1 || 0,8 || -1,8 || 0,0 || -0,1 || 2,6 || -0,5 || 63,9 || 31,1 || 27,5 || 2,3 || - || -1,5 || -5,1 || -21,3 || -6,2

AT || 0,7 || -1,0 || 1,8 || 0,4 || 1,6 || 1,1 || -0,5 || 0,7 || 2,8 || -0,3 || -0,2 || -5,9 || 24,7 || 56,4 || 2,4 || - || 0,5 || -0,2 || -0,8 || -2,3

PL || -0,5 || -1,4 || -1,2 || 0,8 || 1,3 || 2,4 || -2,8 || 5,7 || -0,9 || -2,0 || -22,7 || 203,1 || 163,1 || -22,2 || 8,0 || - || 0,0 || -0,3 || -34,4 || -14,2

PT || -0,4 || 0,0 || 0,3 || -0,1 || 0,1 || -1,6 || 0,0 || 0,3 || 1,1 || 0,7 || 0,1 || 8,5 || 21,2 || 2,2 || 0,4 || - || 15,3 || -4,0 || -8,5 || -10,7

RO || -0,1 || 1,3 || 2,3 || -8,9 || -5,4 || -22,5 || 2,7 || -0,2 || 5,6 || 2,6 || 4,6 || 1,4 || -662,5 || -277,7 || 0,3 || - || 22,7 || -4,4 || -0,5 || -4,2

SI || 0,3 || -0,1 || -7,2 || -1,9 || 6,1 || 0,1 || -0,4 || -6,5 || 0,7 || 3,6 || 91,3 || -8,7 || -137,7 || -26,2 || -1,2 || - || -0,2 || 2,3 || 3,6 || 17,5

SK || -0,4 || -0,5 || -1,8 || -1,0 || -0,9 || -5,0 || -3,9 || 6,5 || -2,6 || 0,6 || -12,3 || -29,6 || 186,5 || 118,9 || -1,0 || - || -1,0 || -3,1 || -20,5 || -20,6

FI || 1,0 || 0,7 || 10,8 || 18,7 || 12,3 || 4,1 || 3,2 || 2,0 || c* || c* || 0,3 || 6,2 || 13,2 || 506,3 || -4,7 || - || 0,3 || 3,2 || -1,9 || 7,0

SE || 0,2 || 0,5 || -1,3 || -0,1 || -0,9 || -3,9 || -5,9 || -2,8 || 0,1 || 1,9 || 2,0 || -3,6 || 7,7 || 51,4 || 3,0 || || -5,0 || -10,7 || -8,4 || 0,5

UK || 0,2 || -0,1 || 5,4 || 0,0 || 1,8 || -1,1 || 8,6 || 1,4 || 5,7 || -1,2 || 8,8 || -3,4 || -2,5 || 7,5 || 0,5 || - || 9,9 || 3,9 || 20,1 || 8,2

ES || 0,3 || 0,3 || 4,9 || 2,9 || 1,6 || 1,7 || 2,0 || 0,1 || 7,0 || 3,8 || 13,9 || 19,2 || 16,0 || 8,7 || -0,7 || -2,3 || 1,2 || -3,3 || 1,6 || 1,7

*c – konfidencialūs duomenys

4 lentelė. Pagrindinių finansinės sąskaitos straipsnių tikslinimo vidutinės vertės, 2009 m. 1 ketvirtis – 2012 m. 2 ketvirtis

KETVIRČIO MOKĖJIMŲ BALANSO FINANSINĖS SĄSKAITOS VIDUTINĖS VERTĖS (%)

VN || Išorės TI || Vidaus TI || PI turtas || PI įsipareigojimai || Išorės investicijų turtas || Išorės investicijų įsipareigojimai || Išvestinės finansinės priemonės

BE || 33,2 || 1,6 || -90,5 || -13,2 || 30,5 || 8,2 || 132,4

BG || -182,6 || -154,4 || 59,1 || -7,5 || -920,6 || -45,7 || 6,7

CZ || -89,4 || 683,4 || -41,4 || 0,0 || -20,2 || -1802,9 || -14,0

DK || -3,1 || 180,0 || -40,2 || -10,9 || -4,7 || 0,7 || -14,7

DE || 141,7 || 32,0 || -2,5 || 15,9 || 45,3 || 2,8 || 35,6

EE || 38,3 || 110,3 || 3,4 || 66,9 || 2,3 || -94,6 || -13,3

IE || 47,1 || 38,2 || -35,4 || 87,9 || -14,7 || -3,8 || 18,0

EL || -557,7 || -131,7 || 54,4 || 0,4 || 1,2 || 1,3 || -1,1

ES || 207,2 || 48,7 || 25,0 || -3,8 || -3,1 || -14,7 || -29,6

FR || -7,5 || -17,6 || -30,7 || 4,5 || -29,4 || -29,4 || -359,2

IT || 161,8 || -23,7 || -156,0 || -1,9 || -1330,6 || 11,1 || 697,3

CY || 314,7 || 296,8 || -16,5 || -258,3 || -170,3 || -87,4 || -21,6

LV || -36,1 || -63,9 || -207,3 || 34,2 || -22,3 || 8,0 || 10,7

LT || -87,5 || 188,9 || -3,3 || -29,9 || 73,9 || 3,7 || -16,7

LU || -142,3 || 64,8 || -8,5 || -14,6 || 79,1 || -0,1 || 1721,6

HU || -84,9 || 52,4 || 46,2 || 4,0 || -2,0 || 33,4 || -2,8

MT || -9,1 || -101,3 || -5,1 || -49,4 || 0,2 || 2,1 || -3,2

NL || -51,7 || 121,8 || -5,3 || 10,1 || -257,4 || 34,7 || 14,8

AT || 114,9 || 52,7 || -2,7 || 5,9 || -7,3 || 16,8 || -225,7

PL || 275,5 || -34,4 || -50,4 || 1,2 || 66,1 || -17,5 || -2,3

PT || -364,4 || -94,3 || -15,2 || 39,8 || -39,5 || -14,5 || -9,4

RO || 473,5 || -131,2 || -167,0 || -18,5 || -41,3 || 42,5 || 40,1

SI || -23,5 || 35,3 || 5,3 || 12,0 || -20,3 || 43,8 || -2028,6

SK || 16,3 || 64,0 || 98,6 || 15,0 || -25,3 || 82,9 || -0,4

FI || 249,3 || -140,1 || 4,9 || 20825,7 || 9,9 || -3,1 || 23,7

SE || 87,6 || -51,4 || 7,2 || 17,1 || -148,4 || -34,1 || -38,2

UK || -3,6 || 32,6 || 159,9 || 8,8 || 1,5 || 87,6 || -14,4

ES || 35,2 || 9,0 || 4,0 || -32,1 || -3,7 || 10,9 || 70,5

1 diagrama. 2005 m. 1 ketvirčio–2012 m. 2 ketvirčio ES-27 einamosios sąskaitos pradinių ir galutinių įverčių skirtumai (mln. EUR)

6.           Savalaikiškumas ir punktualumas

Punktualumas vertinamas pagal tai, kaip laikomasi duomenų teikimo terminų, nustatytų MB reglamente. 5 lentelėje nagrinėjamas mokėjimų balanso statistinių duomenų perdavimo punktualumas. Joje parodoma, kad, išskyrus vos kelis atvejus, valstybės narės laikėsi visų duomenų rinkinių perdavimo terminų.

Savalaikiškumas taip pat galėtų būti vertinamas kaip ataskaitinio laikotarpio, už kurį pateikti duomenys, ir datos, kurią duomenys pateikiami naudotojams, skirtumas. Šiuo metu MB duomenys pateikiami Eurostatui per 90 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Iš dalies pakeistame MB reglamente atsižvelgiama į naudotojų prašymą teikti labiau savalaikius statistinius duomenis ir sutrumpinant pateikimo terminą nuo šiuo metu taikomų 90 dienų iki 85, 82 ir 80 dienų, atitinkamai nuo 2014, 2017 ir 2019 m.

5 lentelė. Duomenų perdavimo punktualumas

|| Euro rodikliai* || Ketvirčio mokėjimų balansas* || Tarptautinė prekyba paslaugomis || Tiesioginės užsienio investicijos. Srautai || Tiesioginės užsienio investicijos. Atsargos

Terminas: || 2 mėn. po ataskaitinio laikotarpio || 3 mėn. po ataskaitinio laikotarpio || 9 mėn. po ataskaitinio laikotarpio || 9 (arba 21) mėn. po ataskaitinio laikotarpio** || 9 (arba 21) mėn. po ataskaitinio laikotarpio**

Belgija || -1 || -1 || 0 || -3 || 24

Bulgarija || -10 || -13 || 0 || -2 || -2

Čekija || -2 || -9 || -8 || 11 || -6

Danija || -16 || -8 || 0 || -3 || -3

Vokietija || -7 || -6 || -3 || -5 || -17

Estija || -1 || -20 || -35 || -21 || -21

Airija || -4 || -5 || -17 || -2 || -2

Graikija || -7 || -4 || -2 || -4 || -3

Ispanija || 0 || -2 || -1 || -2 || -2

Prancūzija || -3 || -3 || 0 || -3 || -3

Italija || -1 || -4 || 0 || 0 || 0

Kipras || 0 || -1 || -1 || -3 || -3

Latvija || 0 || -23 || -25 || -27 || -27

Lietuva || -2 || -5 || 0 || -2 || -2

Liuksemburgas || -9 || -2 || -1 || -3 || 0

Vengrija || -3 || -1 || 0 || -2 || -2

Мalta || 0 || -4 || -10 || -3 || -3

Nyderlandai || -15 || -9 || -3 || -5 || -3

Austrija || -3 || -4 || -4 || -58 || -58

Lenkija || 0 || -2 || -3 || -3 || -2

Portugalija || -5 || -6 || -7 || -10 || -10

Rumunija || -1 || -6 || -2 || -4 || -4

Slovėnija || -16 || -17 || -86 || -30 || -30

Slovakija || 0 || 0 || 0 || -5 || -5

Suomija || -4 || -12 || -7 || -9 || -9

Švedija || -2 || -9 || -1 || -2 || -2

Jungtinė Karalystė || 0 || 1 || -1 || -2 || -2

* Euro rodikliai ir ketvirčio mokėjimų balansas, keturių duomenų teikimo atvejų vidutinis punktualumas (2011 m. 3 ketvirtis–2012 m. 2 ketvirtis)

**Tiesioginių užsienio investicijų (ir srautų, ir atsargų) duomenis reikalaujama pateikti du kartus, nustatant skirtingus terminus: 9 mėnesiai ir 21 mėnuo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tačiau abu duomenų rinkinius reikia pateikti tuo pačiu metu – rugsėjo mėn. pabaigoje.

7.           Prieinamumas ir aiškumas

ES-27 valstybių narių MB duomenys nemokamai pateikiami Eurostato svetainėje („Eurobase“) http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database.    Jie suskirstyti kaip parodyta 1 paveiksle.

1 paveikslas. Visiems naudotojams internete pateikiami MB duomenys

Internete pateikiamų MB duomenų skaičius ir išsamumas nuolat didėjo. 2010 m. vasario mėn. pradėta reguliariai platinti darbuotojų perlaidų duomenis. Dėl išaugusio susidomėjimo nacionaliniais MB ir TIB duomenimis, 2011 m. pradėti platinti duomenys pateikiami ilgesnėmis laiko eilutėmis, išsamiau geografiškai suskirstyti ir išsamesnėse lentelėse. 2011 m. parengtos naujos lentelės, susijusios su „Pagrindiniais mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso straipsniais, išreikštais BVP dalimis“ ir „Eksporto rinkos dalimis“ ir pradėta platinti ketvirčio TIB duomenis. 2013 m. balandžio mėn. Eurostatas pradėjo platinti smulkesnę informaciją, susijusią su ketvirčio MB finansine sąskaita.

8.           Palyginamumas

Palyginamumas susijęs su skirtumais, kurie pastebimi palyginus skirtingų geografinių vietovių tos pačios srities statistinius duomenis tam tikru laikotarpiu.

MB kokybės ataskaitoje erdvinis palyginamumas vertinamas pagal nesutapimus. Eurostatas nuolat teikia lenteles, kuriose nurodomi pagrindiniai nuolatiniai nesutapimai kiekvienai šaliai ir straipsniui, ir ragina šalis spręsti susijusias problemas palaikant dvišalius ryšius ir keičiantis išsamesne informacija. Be to, dvišaliams TUI duomenų mainams paskatinti sukurtas Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tinklas ir tikimasi, kad ilgainiui jis padės sumažinti TUI duomenų nesutapimus.

2 diagramoje palyginami ES-27 ir pasaulio nesutapimai. Nors ES-27 nesutapimai nėra nereikšmingi (jie sudaro beveik 0,8 proc. ES BVP), jie nekito nuo 2004 m. Įvairios Eurostato įgyvendinamos iniciatyvos, skirtos nesutapimams ES-27 MB sumažinti, akivaizdžiai veiksmingos.

2 diagrama. ES-27 ir pasaulio nesutapimai, einamoji sąskaita (iš viso), 1999–2012 m., mln. EUR

9.           Suderinamumas

Kalbant apie suderinamumą daugiausia skiriama dėmesio įvairioms reikmėms parengtos statistikos nuoseklumui. MB kokybės ataskaitoje šis komponentas vertinamas tiek pagal vidaus nuoseklumą (vientisumo taisyklių laikymąsi, ketvirčio ir metų duomenų suderinamumą, klaidų ir praleidimų kiekį), tiek pagal nuoseklumą kitų duomenų atžvilgiu (MB duomenų ir panašios kitų statistikos sistemų statistikos suderinamumą). Nuolat stebima, ar MB prekių duomenys nuoseklūs užsienio prekybos statistikos (UPS) (rengiamos Intrastato ir Ekstrastato) atžvilgiu.

9.1.        Duomenų vidaus nuoseklumas

Duomenų vidaus nuoseklumas vertinamas pagal grynųjų klaidų ir praleidimų vertes. Grynosios klaidos ir praleidimai yra balansuojamasis sąskaitų likutinis straipsnis. Kartais skaičiavimų klaidos viena kitą panaikina. Todėl šio likutinio straipsnio vertė nebūtinai atitinka bendrą pateiktų duomenų tikslumą.

Grynąsias klaidas ir praleidimus atidžiai stebi nacionaliniai subjektai, rengiantys MB: didelės arba nuolat didėjančios vertės rodo, kad duomenų rengimo sistemose yra problemų ir jas reikia nustatyti ir spręsti.

6 lentelėje pateikiamas vidutinis santykinis klaidų rodiklis, nustatytas valstybių narių 2009–2011 m. Jis lygus nurodyto laikotarpio grynųjų klaidų ir praleidimų absoliučiosios vertės vidurkiui (nustatytas kaip einamosios sąskaitos kredito ir debeto verčių vidurkio dalis), pateiktam valstybių narių ketvirčio mokėjimų balanse. 2009–2011 m. laikotarpiu penkių valstybių narių (Italijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Airijos) šio rodiklio vertė siekė apie 10 proc. Palyginti su 2008–2010 m. laikotarpiu, Bulgarijoje, Suomijoje ir Švedijoje šiek tiek sumažėjo klaidų ir praleidimų mastas. Italijoje klaidų ir praleidimų vertės tebėra didelės dėl perėjimo prie visiškai naujos rinkimo ir rengimo sistemos.

7 lentelėje parodytas suminis santykinis klaidų ir praleidimų rodiklis, apskaičiuojamas kiekvieną laikotarpį kaip apskaičiuota klaidų ir praleidimų suma, padalyta iš bendrosios einamosios sąskaitos sumos (kredito ir debeto suma). Šiuo rodikliu vertinamas klaidų ir praleidimų ženklo patvarumas: valstybių narių, kuriose klaidų ir praleidimų ženklai kinta, vertės yra mažesnės, tai reiškia, kad klaidos ir praleidimai nėra sisteminiai. 2011 m. penkių valstybių narių (Danijos, Italijos, Lenkijos, Slovakijos ir Suomijos) šio rodiklio vertė viršijo 10 proc.

6 lentelė. 2009–2011 m. vidutinių santykinių klaidų rodiklis

Belgija || 1 % || Prancūzija || 8 % || Austrija || 4 %

Bulgarija || 6 % || Italija || 12 % || Lenkija || 5 %

Čekija || 2 % || Kipras || 3 % || Portugalija || 2 %

Danija || 10 % || Latvija || 2 % || Rumunija || 5 %

Vokietija || 4 % || Lietuva || 1 % || Slovėnija || 2 %

Estija || 2 % || Liuksemburgas || 0 % || Slovakija || 4 %

Airija || 9 % || Vengrija || 2 % || Suomija || 9 %

Graikija || 3 % || Мalta || 4 % || Švedija || 10 %

Ispanija || 3 % || Nyderlandai || 4 % || Jungtinė Karalystė || 4 %

7 lentelė. 2011 m. suminių santykinių klaidų ir praleidimų rodiklis

Belgija || 1 % || Prancūzija || 3 % || Austrija || 0 %

Bulgarija || 9 % || Italija || -12 % || Lenkija || -17 %

Čekija || -4 % || Kipras || 2 % || Portugalija || -2 %

Danija || -19 % || Latvija || 4 % || Rumunija || -4 %

Vokietija || 4 % || Lietuva || 0 % || Slovėnija || 0 %

Estija || -1 % || Liuksemburgas || 0 % || Slovakija || -12 %

Airija || -5 % || Vengrija || -5 % || Suomija || -19 %

Graikija || -2 % || Мalta || 7 % || Švedija || -1 %

Ispanija || -2 % || Nyderlandai || -4 % || Jungtinė Karalystė || 0 %

9.2.        Nuoseklumas kitų duomenų atžvilgiu

Nuoseklumas kitų duomenų atžvilgiu yra susijęs su MB duomenų ir panašios kitų statistikos sistemų statistikos suderinamumu.

Eurostatas nuolat stebi, ar su prekėmis susiję MB duomenys atitinka užsienio prekybos statistiką (UPS). Lyginant šiuos du duomenų rinkinius reikėtų atsižvelgti į metodinius MB ir UPS rengimo skirtumus. Pagrindiniai skirtumai yra susiję su tuo, kad rengiant MB tam, kad būtų galima įtraukti sandorį, turi būti perduotos nuosavybės teisės, o UPS duomenims rengti pakanka, kad prekės būtų fiziškai pervežtos per sieną, be to, taikomi skirtingi vertinimo metodai[12]. Vienas iš šio skirtumo pavyzdžių – traktavimas nepiniginio aukso, kurio nuosavybės teisės pasikeičia, nors jis nėra fiziškai pervežamas į naujojo savininko šalį; toks auksas į UPS netraukiamas, bet traukiamas į MB.

Bendrąjį UPS ir MB tarpusavio nuoseklumą galima greitai įvertinti pagal šių dviejų statistikos sistemų parodomų kredito / eksporto ir debeto / importo verčių skirtumų laiko eilutes (žr. suvestinius ES-27 duomenis 3 diagramoje). Pastaraisiais metais MB ir UPS prekių duomenys tapo nuoseklesni, o skirtumai stabilizavosi ir yra palyginti nedideli.

3 diagrama. Prekės. UPS ir MB duomenų skirtumai, ES-27 ir ne ES-27 šalys partnerės (E-C – eksportas / kreditas, I-D – importas / debetas)

10.         Išvados

Įsigaliojus MB reglamentui visos ES mokėjimų balanso statistika tapo darnesnė ir daugiau duomenų tapo prieinama naudotojams.

Šiame darbiniame dokumente nurodoma, kad kiekviena valstybė narė pagal MB reglamentą paprastai laiku pateikia MB duomenis Eurostatui. Dabar galutiniams naudotojams pateikiama kur kas daugiau MB duomenų, palyginti su XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje teiktais duomenimis: šiuo metu turima daugiau duomenų apie sandorius ir geografinį suskirstymą, pagerėjo duomenų teikimo dažnumas ir savalaikiškumas, o ekonominei analizei atkuriamos ilgesnės laiko eilutės. Dažniau rengiami įverčiai – tai padidina kokybės ataskaitų, kurios leidžia nuolat stebėti duomenų stabilumą ir nuoseklumą, svarbą.

Dėl finansų krizės naudotojai vis labiau gilinasi tiek į MB, tiek į TIB duomenis. Eurostatas ir nacionaliniai duomenų rengėjai deda visas pastangas, kad MB ir TIB duomenys visiškai atitiktų įvairių naudotojų poreikius.

Kitas MB kokybės vertinimas bus pradėtas 2014 m. sausio mėn.

[1]               OL L 35, 2005 2 8, p. 23.

[2]               OL L 283, 2008 10 28, p. 3.

[3]               OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

[4]               Žr. „ESS kokybės ataskaitų vadovą“, Eurostato darbiniai dokumentai, 2009 m. Taip pat žr. „ESS kokybės ataskaitų standartą“, Eurostato darbiniai dokumentai, 2009 m.

[5]               Žr. „ESS kokybės ataskaitų vadovą“, Eurostatas, 2009 m., p. 65.

[6]               Žr. http://dsbb.imf.org/images/pdfs/dqrs_bop.pdf.

[7]               Žr. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-RA-10-026.

[8]               Remiantis Reglamentu 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais, statistinių duomenų teikimo prievolė nustota taikyti visiems 12 500 EUR neviršijantiems sandoriams. Persvarsčius Reglamentą Nr. 2560/2001, ši riba padidinta iki 50 000 EUR (Reglamento (EB) Nr. 924/2009 5 straipsnio 1 dalis.)

[9]               http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/excessive_imbalance_procedure/imbalance_scoreboard.

[10]             2012 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 555/2012 (OL L 166, 2012 6 27, p. 22).

[11]             Tam reikėtų aiškiai atskirti sandorius pagal tai, ar: a) pati paslauga teikiama tarpvalstybiniu mastu (1 būdas); b) vartotojas pats kerta sieną (2 būdas); ar c) sieną kerta paslaugos teikėjas (4 būdas). Žr. 2010 m. Tarptautinės prekybos paslaugomis statistikos vadovo V skyrių.

[12]             MB importas / debetas vertinamas FOB verte, o UPS – CIF.