KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Susitarimo memorandumo dėl suklastotų prekių pardavimo internetu veikimo /* COM/2013/0209 final */

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Susitarimo memorandumo dėl suklastotų prekių pardavimo internetu veikimo

(Tekstas svarbus EEE)

TURINYS

1........... Įžanga............................................................................................................................ 4

2........... Susitarimo memorandumas.............................................................................................. 5

2.1........ Naujas bendradarbiavimo modelis................................................................................... 5

2.2........ Susitarimo memorandumo taikymo sritis ir struktūra......................................................... 5

2.3........ Savireguliacija remiantis SM............................................................................................ 7

3........... SM veikimas ir poveikis.................................................................................................. 8

3.1........ Kaip veikia SM?............................................................................................................ 8

3.2........ Pranešimo ir pašalinimo procedūros – esminis SM elementas........................................... 8

3.3........ Iniciatyvios ir prevencinės priemonės – būtina sėkmingos kovos su prekių klastojimu priemonė 10

3.4........ Pakartotinai nusižengę pažeidėjai................................................................................... 11

3.5........ Bendradarbiavimas, įskaitant keitimąsi informacija......................................................... 12

3.6........ Vartotojų pasitikėjimas, informavimas ir apsauga........................................................... 13

3.7........ Išorės komunikacija ir informuotumo didinimas.............................................................. 14

3.8........ SM rezultatų lyginamoji analizė...................................................................................... 14

4........... Tolesni žingsniai............................................................................................................ 16

Priedas. Svetainių ir prekių ženklų, kuriems taikomas Susitarimo memorandumas, sąrašas............. 18

Prekių ženklai, kuriems taikomas Susitarimo memorandumas........................................................ 18

Svetainės, kurioms taikomas Susitarimo memorandumas.............................................................. 20

1. Įžanga

Šioje ataskaitoje įvertinama, kaip veikia 2011 m. gegužės mėn. pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl suklastotų prekių pardavimo internetu (toliau – SM, arba Susitarimo memorandumas)[1].

Suklastotų prekių prekyba internetu atneša nuostolius ir žalą visoms teisėtai veikiančioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant interneto platformas ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojus ir, svarbiausia, vartotojus. Suklastotų prekių prekyba internetu yra dinamiškas reiškinys, kuris nuolat kinta ir prisitaiko, nes išrandami nauji verslo modeliai. Neteisėtu klastojimu užsiimančios įmonės veikia subtiliai: jos reaguoja į gynybines kovos su klastojimu strategijas.

SM tikslas – sukurti praktikos kodeksą kovai su suklastotų prekių pardavimu internetu ir sustiprinti jį pasirašiusių šalių bendradarbiavimą, kad jos galėtų veiksmingai duoti atkirtį tai nuolatinei grėsmei. Visuotinai pripažįstama, kad bendradarbiavimas daug geriau už ginčus, kurie nei didina rinkos veiksmingumo, nei stiprina vartotojų pasitikėjimo. Pagrindinis tikslas yra stiprinti pasitikėjimą rinkoje. Susitarimo memorandumu palaikomas pasitikėjimas prekyba internetu, nes jame numatytos konkrečios priemonės prieš klastotų prekių siūlymą internetu ir stiprinama vartotojų, kurie netyčia įsigyja padirbtą prekę, apsauga.

Susitarimo memorandumą pasirašė didžiausios e. prekybos platformos ir pagrindinių gendančių vartojimo produktų, buitinės elektronikos, mados, prabangos prekių, sporto prekių, filmų, programinės įrangos, žaidimų ir žaislų sričių prekių ženklų savininkai, kurie veikia ir pasauliniu, ir regioniniu lygmenimis[2].

Kai buvo vykdomas vertinimas[3], pasirašiusiosios šalys reguliariai susitikdavo. Tų susitikimų santraukos paskelbtos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato interneto svetainėje[4].

Šioje ataskaitoje analizuojama SM pažanga, įgyvendinimas ir veikimas, taip pat apžvelgiama, kiek, pasirašiusiųjų šalių vertinimu, jis veiksmingas mažinant suklastotų prekių prekybą internetu Europos Sąjungoje. Ataskaitoje kalbama tik apie SM ir neaptariami su juo susiję bendresni politikos klausimai.

Joje parodyta, kad Susitarimo memorandume pasirinktas modelis veikia, tačiau pabrėžiama, kad interneto platformos ir teisių turėtojai turi likti atidūs ir budrūs. Ataskaitoje daroma išvada, kad SM turėtų būti taikomas dar dvejus metus ir kad prie jo turėtų prisijungti daugiau šalių. Komisija svarsto tolesnius platesnio pobūdžio kovai su prekių klastojimu skirtus veiksmus ir vėliau šiemet gali pasiūlyti iniciatyvą.

2. Susitarimo memorandumas

2.1. Naujas bendradarbiavimo modelis

Ir 2009 m. Komunikate dėl didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vidaus rinkoje[5], ir 2011 m. Komunikate dėl intelektinės nuosavybės teisių bendrosios rinkos[6] Komisija pabrėžė, kad kovojant su prekių klastojimu labai svarbūs savanoriški teisių turėtojų ir kitų suinteresuotųjų šalių, tokių kaip interneto platformos, didmenininkai, mažmenininkai, vartotojai ir prekybos asociacijos, bendradarbiavimo modeliai.

2009 m. komunikate teigta, kad vyraujančiu suinteresuotųjų šalių, veikiančių sparčiai kintančių technologijų ir prekybos aplinkoje, santykių modeliu turėtų tapti veikiau bendradarbiavimas, o ne ginčai. Kaip darbo metodas numatant galimus savanoriškus susitarimus buvo pasiūlyti suinteresuotųjų šalių dialogai, t. y. konstruktyvūs dialogai konkrečių problemų klausimais, orientuoti į įgyvendinamus bei praktiškus sprendimus, kurie turi būti realistiški, kompromisiniai, proporcingi ir teisingi visų dalyvaujančiųjų atžvilgiu. Toks jungtinis, atviras ir dalyvaujamojo pobūdžio modelis gerai dera su Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarke.

Pagal šį susitarimo memorandumą Europos Komisija ėmėsi novatoriško dialogų tarpininko vaidmens suteikdama administracinę ir logistinę paramą ir, kai reikia, palaikydama teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, tarp kurių yra ir ES piliečių teisėti lūkesčiai ir teisės.

Europos Komisija, imdamasi tarpininko vaidmens, taip pat užtikrino, kad tokie suinteresuotųjų šalių dialogai ir galimi vėlesni susitarimai būtų skaidrūs ir visiškai atitiktų galiojančią teisinę bazę, ypač pagrindines teises ir laisves.

Komisijos modeliui pritarė ir Europos Parlamentas[7], ir Taryba[8].

Taikydama bendradarbiavimo modelį Komisija pirmiausia inicijavo suinteresuotųjų šalių dialogą dėl suklastotų prekių pardavimo internetu; jo rezultatas – Susitarimo memorandumas, kurį pasirašė 33 bendrovės ir prekybos asociacijos ir kuris taikomas 39 skirtingose svetainėse.

2.2. Susitarimo memorandumo taikymo sritis ir struktūra

Prekyba internetu verslui ir vartotojams suteikia beprecedenčių galimybių įsigyti ir parduoti prekių savo šalyje, kitose šalyse vidaus rinkoje ir pasaulyje. Vidaus rinkoje internetas mažina tarpvalstybines prekybos kliūtis.

Deja, internetas taip pat yra tapęs viena pagrindinių suklastotų prekių prekybos vietų. Didžioji e. prekybos dalis interneto platformose yra visiškai teisėta. Tačiau neteisėtai veikiantys ar sukčiaujantys komerciniai suklastotų prekių prekiautojai taip pat naudojasi e. prekybos privalumais ir tiesiogiai vartotojams siūlo suklastotas prekes. Pavyzdžiui, pasirašiusiosios šalys nurodo, kad atsirado naujos kartos (smulkūs) prekiautojai klastota produkcija, kurie nedideliais kiekiais įsigyja pigių suklastotų prekių per interneto svetaines ar per labiau tradicinius platinimo kanalus, o paskui siūlo jas pirkti interneto svetainėse. Pirminis prekių pardavėjas ir suklastotos prekės nebūtinai turi būti ES teritorijoje. Šitaip teisėtos interneto platformos ir teisių turėtojai, kurie siūlo paslaugas pardavėjams ir pirkėjams, gali tapti suklastotų prekių prekeivių aukomis; tada nukenčia vartotojai, teisių turėtojai, e. prekybos paslaugų teikėjai, ekonomika ir visuomenė.

Iki Susitarimo memorandumo interneto platformos ir teisių turėtojai jau yra ėmęsi veiksmų prieš prekiautojus internetu suklastotomis prekėmis, tačiau įsibėgėjus suinteresuotųjų šalių dialogui visi suvokė, kad galima pasiekti daugiau.

Susitarimo memorandume orientuojamasi į suklastotų prekių tiekimo sustabdymą ir į atgrasymą nuo suklastotų prekių tiekimo, t. y. siekiama kuo greičiau pašalinti internetinę suklastotų prekių pasiūlą. Jame numatyta proporcinga atgrasanti veikla prieš tuos, kurie pakartotinai mėgina parduoti suklastotas prekes. Be to, dokumentu siekiama geriau apsaugoti vartotojus, kurie nežinodami įsigyja padirbtą prekę, ir teisėtus prekių pardavėjus, kurie gali manyti, kad yra nepagrįstai varžomi ar gaišinami pradėti prekiauti preke internetu.

Susitarimo memorandumu skatinama trimis gynybos linijomis grindžiama strategija. Jomis siekiama, kad neteisėti pasiūlymai internete nepasirodytų; o jei pasirodytų – kad būtų pašalinti kuo greičiau, bet kokiu atveju pakankamai greitai, kad neįvyktų tolesni sandoriai. Visos priemonės taikomos vienu metu realiuoju laiku.

Pirma, klientams, t. y. pardavėjams ir pirkėjams, labai svarbu suprasti prekių klastojimo reiškinį, su juo susijusią riziką klientams ir neigiamus padarinius teisių turėtojams. Kovoje su prekių klastojimu klientai gali būti aktyviomis šalimis. Tuo tikslu interneto platformos įsipareigojo lengvai prieinamu būdu paskelbti tinkamą informaciją potencialiems pardavėjams ir pirkėjams, kai reikia, bendradarbiaudamos su teisių turėtojais. Jie turėtų paaiškinti, kad siūlyti suklastotas prekes yra neteisėta, ir pasiūlyti atsargumo priemonių, kurių turėtų imtis pirkėjai, kad tokių prekių neįsigytų. Gerai informuoti pardavėjai interneto platformose turėtų įsipareigoti tokių prekių nesiūlyti. Gerai informuoti klientai turėtų žinoti apie priemones ir procedūras, kurių reikia laikytis nusipirkus suklastotų prekių. SM visiškai atitinka Komisijos neseniai priimtą „Vartotojų darbotvarkę“, kurioje tarpininkai ir prekiautojai skatinami ne vien vykdyti teisės aktus, bet ir plėtoti savireguliavimas priemones, kuriomis būtų stiprinama vartotojų apsauga[9].

Antra gynybinė linija – tai „Iniciatyvios ir prevencinės priemonės“ (IPP) kaip adekvatus ir laiku duodamas atkirtis pastangoms parduoti suklastotas prekes, kol pasiūlymas dar nepaviešintas arba iškart po to. Imdamiesi tokių priemonių teisių turėtojai ir interneto platformos mėgina sumažinti padirbtų prekių pasiūlą internete. Tokios priemonės gali būti techninės ir (arba) procedūrinės ir dažnai joms reikia žmogaus įsikišimo. Jos dažnai būdingos atitinkamiems verslo modeliams ir teisių turėtojų ir (arba) interneto platformų organizacijai. Vienas IPP pavyzdžių yra pardavėjų įvertinimas prieš leidžiant jiems prekiauti interneto platformoje ir tam tikrais atvejais nuolatinis jų veiklos vertinimas. Veiksmingos IPP dažnai yra sudėtingos ir joms reikia nemažai išteklių ir efektyvaus teisių turėtojų ir interneto platformų bendradarbiavimo. IPP siekiama užtikrinti, kad suklastotų prekių pasiūlymai internete neatsirastų.

Trečia, nepaisant klientų informavimo ir IPP, suklastotų prekių pasiūlymai gali vis tiek pasiekti viešumą interneto platformoje. Tokiais atvejais teisių turėtojai ir vartotojai gali pranešti atitinkamai interneto platformai apie tokių pasiūlymų pasirodymą. Tai sudaro sąlygas interneto platformai imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant pasiūlymo pašalinimą iš atitinkamos svetainės. Pranešimo ir pašalinimo procedūros yra paprastas, teisingas ir spartus būdas pašalinti internetinius suklastotų prekių pasiūlymus.

SM papildo tas priemones tuo, kad juo suteikiama geresnė apsauga vartotojams, įskaitant galimybę tam tikromis sąlygomis gauti pakaitinę prekę arba atgauti pinigus. Susitarimo memorandume taip pat numatyti atgrasomieji veiksmai prieš pakartotinai nusižengusius pažeidėjus. SM pasirašiusiosios šalys įsipareigojo bendradarbiauti, kad aptiktų pakartotinai nusižengusius pažeidėjus. Interneto platformos imasi įgyvendinti atgrasomąsias priemones ir užtikrinti jų vykdymą laikydamosi vidaus gairių. Pakartotinai nusižengusiems pažeidėjams taikoma politika turi būti objektyvi ir proporcinga; joje turi būti atsižvelgta į visas aplinkybes. SM numatytas dalijimasis informacija apie pakartotinai nusižengusius pažeidėjus visiškai atitinka duomenų apsaugos įstatymus.

Pirkdami internetu vartotojai turėtų pasinaudoti visa prieinama informacija, kad išvengtų klastotos prekės įsigijimo, tačiau jie vis tiek gali patirti nuostolių. Jie gali būti suklaidinti ir netyčia įsigyti suklastotų prekių ir šitaip patirti ekonominę ar kitokią žalą. SM yra numatytas minimalus vartotojų apsaugos nuostatų rinkinys. Kompensacija už ekonominę ar kitokią žalą priklauso nuo atitinkamų konkrečių pasirašiusiųjų šalių politikos. Klientas gali būti pasiūlęs parduoti galimai suklastotą prekę, kuri vėliau pašalinama, ir gali patirti nuostolių, jei toks pašalinimas pasirodytų nepagrįstas.

Be to, SM užtikrina, kad vertinimo laikotarpiu pasirašiusiosios šalys neinicijuotų naujų ginčų viena prieš kitą dėl SM aptartų klausimų. Tas ginčų moratoriumas yra svarbi nuostata, kuria pabrėžiamas pasirašiusiųjų šalių tarpusavio nusistatymas dirbti drauge išsaugant pasitikėjimą.

2.3. Savireguliacija remiantis SM

Dažnai sunku pasiekti, kad savanoriškai bendradarbiautų daug suinteresuotųjų šalių su skirtingais interesais ir verslo modeliais. Reikia laiko, kol atsiranda pakankamai pasitikėjimo, kad toks bendradarbiavimas taptų veiksmingas.

Pasirodė, kad procesas, atvedęs į SM, ir pats pasirašymas buvo esminiai žingsniai kuriant pasirašiusiųjų šalių tarpusavio pasitikėjimo atmosferą. Struktūruotas dialogas sudarė sąlygas suinteresuotosioms šalims geriau suvokti atitinkamus kitoms šalims aktualius aspektus ir techninius, organizacinius ir komercinius apribojimus. Tarpusavio pasitikėjimas ir kliovimasis yra vienijantis veiksnys. Jeigu jo nebūtų, savanoriškas bendradarbiavimas liktų bevaisis.

Kiti reikšmingi sėkmės veiksniai buvo:

· aiški paskata, kurią gavo kiekviena pasirašiusioji šalis dėl susitarimo savanoriškumo;

· susitarime numatytos apsauginės priemonės, kuriomis saugomi esminiai kiekvienos pasirašiusiosios šalies interesai, kad būtų atsižvelgta į skirtingus verslo modelius ir komercinę politiką ir užtikrintas teisinis tikrumas siekiant įveikti pasipriešinimą atitinkamose organizacijose;

· aiškią kryptį turintis savanoriškas susitarimas su aiškiai apibrėžtu tikslu ir aiškiai išdėstyti, realistiški ir šalims proporcingai paskirstyti įpareigojimai (pažangus vykdymo užtikrinimas);

· didelis pritarimo ir ryžto laipsnis bendrovėse, kurios pasirašė susitarimą;

· pakankamas lankstumo laipsnis, kuris leistų prisitaikyti prie kintančių aplinkybių be būtinybės iš naujo derėtis dėl susitarimo.

Be to, dalyvaujant Europos Komisijos tarpininkaujančioms tarnyboms dialogas ir derybos įgijo struktūrą ir turėjo nuolatinį variklį, o suinteresuotosios šalys buvo skatinamos įveikti kliūtis. Svarbi gali būti ir nacionalinių institucijų bei parlamentų politinė parama.

Skaidrumas išorės atžvilgiu didina patikimumą ir užtikrina atskaitomybę bei atsakomybę suinteresuotųjų šalių, nacionalinių institucijų, parlamentų ir apskritai visos visuomenės atžvilgiu. Jis gali paskatinti naujas suinteresuotąsias šalis pasirašyti savanorišką susitarimą ir perimti jo palaikomą gerąją patirtį.

3. SM veikimas ir poveikis

3.1. Kaip veikia SM?

SM taikomas tik pasirašiusiosioms šalims, kurios teikia paslaugas ir tiekia prekes ES ir (arba) Europos ekonominėje erdvėje. Norėdamos aiškiai apibrėžti SM taikymo sritį, pasirašiusiosios šalys nurodė svetaines ir prekių ženklus, kuriems jis taikomas (žr. priedą).

Buvo sudarytas asmenų ryšiams sąrašas, kad pasirašiusiosioms šalims būtų lengviau palaikyti ryšius su SM susijusiais politikos klausimais ir kad už prekių ženklų apsaugą atsakingi teisių turėtojų darbuotojai iš skirtingų šalių ir interneto platformų valdomų svetainių darbuotojai galėtų tiesiogiai palaikyti ryšius.

Turėdamos parengtą ir nuolat atnaujinamą tokią pagrindinę informaciją pasirašiusiosios šalys galėjo operatyviai taikyti SM. Ta informacija padėjo pasirašiusiųjų šalių vietinėms organizacijoms sužinoti apie SM, jo potencialą ir teikiamas galimybes.

Interneto platformos ir teisių turėtojai dalyvavo dvišaliuose susitikimuose, kad užmegztų ryšius, keistųsi informacija ir aptartų veiklos klausimus. Šitaip susitikinėjant ir interneto platformoms nuosekliai naudojant atitinkamas teisių apsaugos programas, pasirašiusiosioms šalims atsirado galimybė sutelkti žinias, nustatyti tendencijas ir, tuo pasinaudojant, sparčiai pašalinti įtartinus pasiūlymus, taigi sustiprinti prevenciją.

Apskritai, SM šalys nurodė, kad pasirašiusiosios šalys daug geriau palaiko ryšius ir tai palengvina bendradarbiavimą. Tam tikrais atvejais imtasi suderintų veiksmų, tokių kaip sparti reakcija į netikėto konkrečių suklastotų prekių pagausėjimo atvejus.

3.2. Pranešimo ir pašalinimo procedūros – esminis SM elementas

Visos pasirašiusiosios šalys mano, kad pranešimo ir pašalinimo procedūros yra būtinos priemonės kovoje su prekyba suklastotomis prekėmis internetu. SM taikymo srityje pranešimo ir pašalinimo taisyklėmis numatytas:

i) mechanizmas, kaip pašalinti individualius galimai suklastotų prekių pasiūlymus iš interneto platformų svetainių, ir

ii) mechanizmas, kaip pranešti interneto platformoms apie suklastotas prekes pardavinėjančius naudotojus (su pardavėjais siejami pranešimai).

Tai pagrindinė priemonė, taikytina, kai internete pasirodo galimai neteisėti pasiūlymai. Be to, pasirašiusiosios šalys nurodė, kad SM pasirodė esąs naudingas; pranešimo ir pašalinimo taisyklės neturėtų būti pernelyg smulkmeniškos ir jose reikia numatyti mechanizmų, kuriais būtų galima stabdyti piktnaudžiavimą sistema. Bendrovės supažindino su specialiai sau parengtais metodais, kuriais jos kovoja su pažeidimais savo interneto svetainėse.

Pasirašiusiosios šalys nurodė, kad interneto platformos kasmet gauna tūkstančius įvairiausiais argumentais pagrįstų pranešimo ir pašalinimo prašymų. Taikant SM ir laikantis ES acquis[10], pranešimo ir pašalinimo procedūrų tikslas yra laiku, efektyviai ir sėkmingai pašalinti galimai suklastotų prekių pasiūlymus iš interneto platformų svetainių.

Visos interneto platformos iki SM jau turėjo kokius nors pranešimo ir pašalinimo mechanizmus, kurie sudarė sąlygas teisių turėtojams ir kitiems nukentėjusiems asmenims bei organizacijoms pranešti apie galimai suklastotas prekes. Kai kuriuos interneto svetainėse buvo rasti lengva, o kitos pranešimo ir pašalinimo sistemos laikytos veikiančiomis nepatenkinamai. Be to, kai kurie teisių turėtojai netgi nepasinaudodavo esamomis pranešimo ir pašalinimo sistemomis. Pranešimai būdavo neišsamūs, nepakankamai konkretūs, sunkiai tvarkomi, kartais susiję su konkrečiais daiktais, kartais – su ištisais prekių katalogais. Interneto platformos skirtingai reaguodavo į pranešimus ir jų tolesnius veiksmus pranešusieji teisių turėtojai ne visada laikė patenkinamais. Pasiūlymai visai nebūdavo šalinami arba šalinimas užtrukdavo pernelyg ilgai, arba vėl pasirodydavo netrukus po pašalinimo.

Pradėjus taikyti SM, kai kurios interneto platformos praneša, kad norint pašalinti internetinį pasiūlymą (angliškai dar vadinamą listing) joms reikia iki 24 valandų, o kartais – iki 48 valandų; kitos užtrunka 2–5 valandas. Kitos teigia, kad užprotestuoti pasiūlymai pašalinami tą pačią dieną arba kitos dienos pradžioje. Tačiau teisių turėtojai nurodė, kad skirtingose valstybėse narėse ta pati platforma gali sureaguoti skirtingu greičiu.

Interneto platformos taip pat nurodė, kad jos užfiksavo didelius vidutinio iš konkrečių teisių turėtojų per mėnesį gautų pranešimų apie siūlomas suklastotas prekes skaičiaus svyravimus (nuo vieno iki kelių šimtų). Įsigaliojus SM, jos labai retai atmeta pašalinimo prašymus ir, kai pagal pranešimą reikia imtis veiksmų, joms retai tenka prašyti papildomos informacijos: papildomos informacijos prašymai paprastai siejasi su pranešimais iš teisių turėtojų, kurie yra pranešimo ir pašalinimo proceso naujokai. Kai kurie teisių turėtojai teigė, kad tam tikrais atvejais prašyta nebūtinų smulkmenų. Kai galimai neteisėtas pasiūlymas pašalinamas iš interneto, interneto platforma, inter alia, informuoja atitinkamą pardavėją ir nurodo jam pašalinimo priežastis.

Pranešimai apie suklastotų prekių pardavėjus, palyginti su pranešimais apie konkrečius pasiūlymus, buvo palyginti reti. Apskritai, su pardavėjais siejami pranešimai laikomi sudėtingais, nes pagal juos, prieš priimant sprendimą, beveik visada reikia papildomai ištirti nemažai pasiūlymų. Kadangi pakartotinai nusižengę pažeidėjai (apibūdinami kaip nepatikimi pardavėjai) nubaudžiami bet kuriuo atveju (po pranešimų, siejamų su pasiūlymu), laikoma, kad su pardavėjais siejami pranešimai svarios naudos neduoda. O štai teisių turėtojai nurodė, kad, nors bendradarbiavimas pranešimo ir pašalinimo procesuose sklandus su daiktu susietais pranešimo ir pašalinimo atvejais, nėra aišku, kokiu mastu interneto platformos imasi priemonių reaguodamos į pranešimus apie pardavėjus, kurie vykdo suklastotų prekių prekybą.

Įvairių interneto platformų keliamose sąlygose aiškiai draudžiama prekyba daiktais, kuriais pažeidžiamos trečiųjų šalių teisės. Jose taip pat aiškiai nurodyta, kad daiktų, kuriais pažeidžiamos teisės, pasiūlymai yra ištrinami. Kai kurios interneto platformos teisių turėtojams pateikė pranešimams naudotinas formas, tiesa, pastarosios labai paprastos ir pirmiausia skirtos tiems teisių turėtojams, kurie nėra SM nariai. Nors pats pranešimų tvarkymas yra vidaus procesas, didesnės interneto platformos internete skelbia paaiškinimus apie pranešimo ir pašalinimo procedūrą. Jais gali pasinaudoti visų pirma teisių turėtojai, kurie nėra SM šalys. Tie paaiškinimai taip pat gali būti konkrečios interneto platformos teisių apsaugos programos ar svetainės „Pagalbos“ skilties elementu.

Nuo SM įsigaliojimo visos pasirašiusiosios šalys pranešė apie padėties pagerėjimą visose pranešimo ir pašalinimo srityse. Kelios interneto platformos persvarstė ir dažnai supaprastino pranešimo ir pašalinimo priemones ir procedūras. Viena interneto platforma perkūrė pranešimo ir pašalinimo procesą ir įdiegė bendrą procedūrą savo visose Europos svetainėse[11].

Teisių turėtojai nurodė, kad interneto platformų svetainėse, kurioms taikomas SM, pranešimas ir pašalinimas dabar iš esmės veikia gerai[12]. Tačiau teisių turėtojams išlaikyti stebėjimo programą dažnai yra brangu.

3.3. Iniciatyvios ir prevencinės priemonės – būtina sėkmingos kovos su prekių klastojimu priemonė

Iniciatyvios ir prevencinės priemonės (IPP) yra priemonės ir procedūros, kurios sudaro sąlygas interneto platformoms ir teisių turėtojams vykdyti neteisėtų pasiūlymų patekimo į internetą prevenciją arba riboti tokius pasiūlymus taip, kad jie būtų prieinami tik trumpai. Ne tik pasirašiusiosios šalys naudojo skirtingas tokias priemones ir procedūras – kartais jos skyrėsi ir skirtingose kurios nors interneto platformos svetainėse.

Pasirašiusiųjų šalių nuomone, sprendžiant prekybos suklastotomis prekėmis internetu problemą vien reagavimu pagrįstos pranešimo ir pašalinimo priemonės nėra pakankamos. Kovoje su suklastotų prekių prekyba internetu ne mažiau svarbios yra adekvačios iniciatyvios apsauginės priemonės, kuriomis suklastotoms prekėms užkertamas kelias į internetines prekyvietes.

IPP yra glaudžiai susijusios su konkrečiais atitinkamų interneto platformų ir teisių turėtojų verslo modeliais ir praktika. Jos yra vienas iš būdų, kuriais interneto platformos gali skirtis nuo savo konkurentų rinkoje. Jos gali žymiai paveikti vartotojų pasitenkinimą ir vartotojų pasitikėjimą konkrečioje svetainėje prieinamais pasiūlymais. Kelios interneto platformos ganėtinai atvirai skelbia informaciją apie savo IPP. Interneto platformos taip pat nurodė, kad IPP gali būti veiksmingos tik būdamos sudėtingos ir tinkamos greitai pritaikyti prie kintančių aplinkybių. Todėl dažnai IPP įgyvendinti brangu. Teisių turėtojams IPP yra viena iš prekės ženklo apsaugos priemonių ir glaudžiai susijusios su prekės ženklo apsaugos strategijomis ir veikla.

Visos pasirašiusiosios šalys nesiliovė kartojusios, kad IPP gali būti efektyvios tik teisių turėtojams ir interneto platformoms tarpusavyje keičiantis informacija. Kai kurios pasirašiusiosios šalys pastebėjo, kad IPP veiksmingumas ilgainiui ir skirtingose interneto platformų svetainėse svyruoja, tačiau tuo nereikia stebėtis, nes suklastotos produkcijos prekeivos be paliovos ieško būdų prisitaikyti. Tai rodo, kad pasirašiusiosios šalys turi visada likti budrios ir kad reikia toliau bendradarbiauti.

Viena pasirašiusioji šalis pranešė, kad, pasirašius SM, investicijos į IPP ir išaugo, ir atnešė apčiuopiamų rezultatų. Viena interneto platforma nurodė, kad ji dabar pašalina daugiau galimai probleminių pasiūlymų savanoriškai ir iniciatyviai, negu reaguodama į pranešimus[13].

IPP laukas yra platus: nuo techninių priemonių, tokių kaip interneto platformos gebėjimo aptikti tam tikrų raktinių žodžių naudojimą arba rinkai oficialiai dar nepateikto turinio pasiūlymus, iki keitimosi informacija su interneto platformomis apie prekės rodiklius ir suklastotų prekių prekiautojų veikimo būdus. Kai kurios interneto platformos pranešė, kad jos taiko tam tikras aptikimo technologijas ir prevencinį pašalinimą.

Imdamosi iniciatyvių priemonių suklastotų prekių pardavimo prevencijos sumetimais kai kurios pasirašiusiosios šalys susirūpino, kad jos gali būti laikomos žinojusiomis apie neteisėtą veiklą ir taip netektų E. prekybos direktyvoje numatytos apsaugos nuo atsakomybės.

3.4. Pakartotinai nusižengę pažeidėjai

Pagal SM 35 straipsnį interneto platformos turi atsižvelgti į pranešimus apie pakartotinai nusižengusius pažeidėjus, jų atžvilgiu įgyvendinti atgrasomą politiką ir užtikrinti jos vykdymą.

Skirtingų interneto platformų pakartotinai nusižengusių pažeidėjų politikoje paprastai po antrojo pažeidimo numatytas pardavėjui (o ne vien konkrečiam pasiūlymui) skirtas atgrasomasis veiksmas, pavyzdžiui, laikinas paskyros sustabdymas. Griežtesnis atgrasomasis veiksmas gali būti taikomas nustačius, kad pardavėjas vėl siūlo suklastotas prekes. Visos interneto platformos yra numačiusios priemones, kuriomis pašalintiems pardavėjams užkertamas kelias registruotis dar kartą.

Atgrasomasis veiksmas yra svarbus ir net esmingas, tačiau interneto platformos tvirtina, kad esama būdų ištaisyti pakartotinius nusižengimus ne vien paprastai sustabdžius naudotojo paskyrą, bet, pavyzdžiui, vykdant švietimą, taikant saugos priemones, mažinant paskatas nusižengti ir nustatant apribojimus.

Atgrasomosios veiklos politika išdėstyta interneto platformų sąlygose, kurios skelbiamos atitinkamose svetainėse. Kai kurios interneto platformos papildomai apibendrina schemą kitose savo svetainių skiltyse, pavyzdžiui, teisių apsaugos programoje ar „Pagalbos“ skiltyje.

Interneto platformos savo atgrasomosios veiklos politikos netaiko automatiškai. Kartais ją būtina koreguoti ir pritaikyti konkrečiam atvejui. Pardavėjas, kuris akivaizdžiai veikia nesąžiningai, gali būti išbrauktas iškart, o pakartotinai nusižengęs pažeidėjas, kuris pirmą kartą nesunkiai nusižengė seniai, gali būti prieš uždarant paskyrą įspėtas. Kai kurios interneto platformos parenka sankcijas kiekvieną atvejį svarstydamos atskirai, tačiau užtikrindamos panašius rezultatus ir veiksmingumą. Kai reikia spręsti, kurį atgrasomąjį veiksmą pasirinkti, atsižvelgiama į kelis aspektus, tokius kaip nusižengimo politikai mastas, galimų pažeidimų skaičius, pažeidimų kartojimasis, laikotarpis tarp dviejų paskutinių pažeidimų, pardavėjo reakcija, aiškias užmačias atskleidžianti kalba, teisėto verslo mastas, kitas įtartinas elgesys, pavyzdžiui, pastangos išvengti aptikimo. Todėl buvo neįmanoma nustatyti vienos bendros atgrasomojo veiksmo apibrėžties.

Teisių turėtojų ir interneto platformų tarpusavio ryšiai ir šiuo atveju yra lemiamas veiksnys įgyvendinant veiksmingą politiką pakartotinai nusižengusių pažeidėjų atžvilgiu. Interneto platformoms reikia informacijos apie atitinkamus teisių turėtojus, priešingu atveju jų taikoma politika pakartotinai nusižengusių pažeidėjų atžvilgiu bus mažiau veiksminga. Kelios interneto platformos sukūrė specialias pranešimo priemones ir teisių turėtojams sudarė sąlygas jomis naudotis, kad būtų lengviau tarpusavyje keistis informacija, įskaitant grįžtamąjį ryšį teisių turėtojams, kurie atsiuntė pranešimą, tačiau sykiu gerbiant teisėtus su atveju susijusių asmenų interesus.

Atgrasomasis veiksmas, pagrįstas ar nepagrįstas, pardavėjus paveikia iš karto: prarandama galimybė parduoti konkretų daiktą, tenka investuoti laiko į privalomą mokymą ar papildomas saugumo priemones; netenkama ypatingo pasitikėjimo santykio, todėl tirpsta vartotojų pasitikėjimas, o dėl to mažėja vidutinės pardavimo kainos; apribojus prekybą ribojamas verslas ir dėl to sandėliuose gali atsirasti perteklius, mažėja investicijų, atsiranda ekonominių nuostolių; nuolatiniai stabdymai gali kelti riziką visam verslui (taigi ir jo darbuotojams bei verslo partneriams). Todėl interneto platformos atgrasomojo veiksmo imasi nenoriai ir su reikiamu atsargumu.

Politika pakartotinai nusižengusių pažeidėjų atžvilgiu ypač aktuali teisių turėtojams, nes tokie pažeidėjai jiems daro didžiausią žalą, ypač jeigu pajėgia apgaulingais būdais toliau prekiauti suklastotomis prekėmis. Teisių turėtojai toliau tvirtina, kad jau kuris laikas kai kurie pakartotinai nusižengę pažeidėjai pardavinėja suklastotas prekes skirtingose interneto platformose slėpdamiesi po įvairiais vardais. Remdamiesi savo atliekamais tyrimais, įskaitant apie naują anksčiau pašalintų pasiūlymų pateikimą, teisių turėtojai praneša interneto platformoms apie pakartotinai nusižengusius pažeidėjus. Tačiau teisių turėtojai ne visada gali aptikti, o paskui nustatyti pakartotinai nusižengusius pažeidėjus, pavyzdžiui, dėl to, kad svetainėje nenumatyta paieškos pardavėjo duomenyse funkcija.

Laikoma, kad interneto platformos imasi griežtesnių nei anksčiau veiksmų prieš pakartotinai nusižengusius pažeidėjus arba savo iniciatyva, arba teisių turėtojui (-ams) paakinus, tačiau jos sprendžia savo nuožiūra ir atsižvelgia į visas konkrečias atvejo aplinkybes[14]. Taigi paskyros sustabdomos ar uždaromos ne po visų pranešimų apie pakartotinai nusižengusius pažeidėjus. Įsigaliojus SM, teisių turėtojams interneto platformos tapo skaidresnės savo atgrasomųjų veiksmų politikos ir jos taikymo aspektu. Kai kurios interneto platformos ir teisių turėtojai dvišaliais pagrindais keičiasi informacija apie atskirus atvejus, tačiau panašu, kad tokia praktika nėra visuotinė.

Visos interneto platformos įdiegė technines ir procedūrines priemones, kuriomis pakartotinai nusižengę pažeidėjai aptinkami ir kurios jiems užkerta kelią iš naujo registruotis tų platformų svetainėse. Tokios pastangos gali būti sėkmingos tik iš dalies, nes piktavaliai pardavėjai taiko maskavimosi taktiką. Situacija pagerėtų tik interneto platformoms ir teisių turėtojams ėmus daugiau keistis informacija tarpusavyje ir tiesiogiai bendradarbiauti.

Pasirašiusiosios šalys investuoja į kovos su pakartotinai nusižengusiais pažeidėjais priemones ir praktikas. Per pastaruosius metus tos bendros pastangos pamažu brandina geresnius rezultatus. Kai kuriais atvejais pasiekta puikių rezultatų[15]. Vis dėlto, norint pagerinti kovos su pakartotinai nusižengusiais pažeidėjais priemonių faktinius rezultatus, gali būti naudingas didesnis praktinio įgyvendinimo aiškumas.

3.5. Bendradarbiavimas, įskaitant keitimąsi informacija

IPP veiksmingumą didžia dalimi lemia bendradarbiavimas ir keitimasis informacija. Visos interneto platformos patvirtino ir paskelbė intelektinės nuosavybės teisių politiką savo svetainėse. Jose visose taikoma politika išdėstyta aiškiai. Kiekvienos interneto platformos politika taip pat aiškiai pateikta atitinkamos svetainės naudojimo sąlygose ir sutartyse su pardavėjais. Visos interneto platformos užtikrina savo intelektinės nuosavybės teisių politikos vykdymą.

Kelios interneto platformos sukūrė specialias bendradarbiavimo teisių apsaugos srityje programas, kurios dažnai tampa sustiprinto atitinkamos interneto platformos ir apskritai prekės ženklo savininkų bendradarbiavimo pagrindu. Teisių turėtojų dalyvavimas tose programose įvairuoja (nelygu svetainė). Įsigaliojus SM, keli teisių turėtojai prisijungė prie tų programų atsižvelgdami į savo konkrečius poreikius[16].

SM netrukdo pasirašiusiosioms šalims keistis tarpusavyje kita ar išsamesne informacija, pavyzdžiui, dvišaliais pagrindais arba laikantis papildomų sąlygų. Kelios interneto platformos atskleidė pašalintų pasiūlymų (ir savo iniciatyva, ir gavus pranešimą) statistines analizes, ir ta informacija pasirodė esanti naudinga. Interneto platformos sutarė, kad gavusios prašymą atskleis tariamų pažeidėjų tapatybę ir duomenis ryšiams, kiek tai leidžiama galiojančiuose duomenų apsaugos įstatymuose. Šiuo SM klausimu pasirašiusiosios šalys pranešė apie vienintelį tokį atvejį[17].

3.6. Vartotojų pasitikėjimas, informavimas ir apsauga

Vartotojų pasitikėjimas visoms pasirašiusiosioms šalims yra lemiamas sėkmės veiksnys. Todėl visos pasirašiusiosios šalys stengiasi tinkamai apsaugoti vartotojus nuo suklastotų prekių ir rasti būdų kompensuoti nuostolius geranoriškiems vartotojams, kurie netyčia nusipirko suklastotų prekių.

Visos interneto platformos informuoja vartotojus apie geriausią praktiką, kaip naudoti jų paslaugas saugiai ir atpažinti įtartinus pasiūlymus.

Visos didžiosios interneto platformos turi nuostolių kompensavimo schemas. Tačiau tos pirkėjų apsaugos schemos labai skiriasi taikymo apimtimi ir procedūromis. Pavyzdžiui, viena interneto platforma siūlo visapusę apsaugos nuo suklastotų prekių garantiją ir laiko pinigus sąlyginio deponavimo sąskaitoje, kol sandoris įvykdomas taip, kad pirkėjas liktų visiškai patenkintas. Interneto platformos kompensuoja vartotojams ne vien naudodamosi mokėjimo internetu schema, bet ir taikydamos savą pirkėjų apsaugos programą ar visapusę grąžinimo politiką. Kelios interneto platformos padeda vartotojams atgauti pinigus iš atitinkamo pardavėjo. Šiuo klausimu reikia pasakyti, kad ES teisės aktuose numatytos bazinės vartotojų, perkančių suklastotas prekes iš profesionalių pardavėjų, apsaugos taisyklės. Tais atvejais, kai interneto platforma veikia kaip profesionalus pardavėjas, Direktyvoje 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų vartotojui suteikiama teisė į tai, kad prekė būtų pakeista tikra, o jei tai neįmanoma – atgauti pinigus.

Suklastotas prekes įsigiję vartotojai dažnai nusivylę kreipiasi į teisių turėtojus, kurie nedalyvauja vykdant konkretų pardavimo sandorį[18]. Akivaizdu, kad teisių turėtojai neturi bendros prievolės pasiūlyti kompensacijos ar padėti vartotojui apginti savo teises. Tačiau keletas teisių turėtojų deda atskiras pastangas.

Keletas interneto platformų sistemingai skatina vartotojus pranešti apie klastotes vietos teisėsaugos institucijoms. Kai kurios nacionalinės institucijos, tokios kaip konkurencijos priežiūros ar vartotojų apsaugos tarnybos, taip pat linkusios pranešti apie galimus vartotojų apsaugos pažeidimus, įskaitant apie klaidinančią reklamą, nesąžiningą komercinę praktiką ir ženklinimo taisyklių pažeidimą.

Visos pasirašiusiosios šalys sutarė, kad vienas iš pagrindinių SM tikslų yra pagerintų vartotojų apsaugą. Pasirašiusiosios šalys nėra pranešusios apie neigiamus vartotojų atsiliepimus[19]. Viena interneto platforma netgi nurodė, kad nuo 2011 m. pradžios neigiamo atgalinio ryšio pranešimų apie pardavėjus ir nepatenkintų pirkėjų skundų sumažėjo 30 %.

3.7. Išorės komunikacija ir informuotumo didinimas

Siekiant SM tikslų svarbus vaidmuo tenka prekybos asociacijoms. Kelios prekybos asociacijos padėjo užmegzti konstruktyvius teisių turėtojų ir interneto platformų santykius. Kelios prekybos organizacijos realiai užtikrina teisių įgyvendinimą savo narių vardu ir visos jos atstovauja savo narių interesams ir koordinuoja jų bendras pozicijas, kurių privaloma laikytis narių vardu susitarimo memorandumo atžvilgiu; be to, prekybos organizacijoms tenka esminis vaidmuo populiarinant idėjas, kuriomis pagrįstas SM, ir skatinant narius laikytis jo principų. Dauguma prekybos asociacijų viešai skelbė apie SM pažangą ir skleidė informaciją apie jo naudą atnaujindamos savo svetaines, siuntinėdamos e. naujienlaiškius nariams ir organizuodamos informavimo renginius savo konferencijose.

Pasirašiusiosios šalys pripažino, kad kovoje su suklastotomis prekėmis internete svarbus nacionalinių institucijų ir intelektinių teisių agentūrų dalyvavimas, taip pat Europos Parlamento narių informavimas apie SM ir su juo susijusias naujienas. Jos visos pabrėžė, kad priėmus šią ataskaitą būtų naudinga intensyvinti tokį informuotumo didinimą.

ES lygmeniu SM buvo paminėtas su juo susijusiuose politikos komunikatuose[20]. Panašios iniciatyvos pradėtos vykdyti ir valstybių narių lygmeniu[21]. Tarptautiniu lygmeniu apie Susitarimo memorandumą yra informuojama Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje[22] ir Pasaulio prekybos organizacijoje, taip pat diskusijose su pagrindiniais ES prekybos partneriais.

3.8. SM rezultatų lyginamoji analizė

Šiai ataskaitai parengti pasirašiusiosios šalys pateikė Komisijai nemažai duomenų, rodančių, kaip veikia SM ir koks jo poveikis jų verslui. Dauguma duomenų laikomi konfidencialiais, nes tai neskelbtina komercinė informacija, todėl jie nėra cituojami tiesiogiai.

Nepaisant visų pastangų, visose interneto svetainėse iki šiol teikiama suklastotų prekių pasiūlymų. Suklastotų prekių pardavėjai labiau prisitaikė ir teikia savo pasiūlymus taip, kad pagal pasiūlymą internete ne visada įmanoma nuspręsti, ar prekė yra padirbta, ar tikra. Tai reiškia, kad raktiniais žodžiais ar vaizdais ir kainomis pagrįstų IPP poveikis ribotas.

Daugelis pasirašiusiųjų šalių investavo į atitinkamų rodiklių (vadinamų pagrindiniais veiksmingumo rodikliais) plėtrą siekdamos patikimais ir skaidriais būdais pamatuoti SM pažangą, įgyvendinimą ir veikimą. Kadangi pagal tokius rodiklius reikia atsižvelgti į skirtingų verslo modelių ypatybes ir į aprėpiamas prekes bei sektorius, skirtingoms pasirašiusiosioms šalims buvo neįmanoma naudoti vieną matavimo rodiklių rinkinį. Todėl iki šiol nebuvo įmanoma pateikti pagrindinių skaičių kaip kiekybinio vektoriaus, pagal kurį būtų vertinami ir viešai platinami SM rezultatai.

Norėdami stebėti suklastotų prekių pasiūlymų tendencijas interneto platformų atitinkamose svetainėse keli teisių turėtojai pritaikė sisteminės bandomąsias pirkimo programas, kurios buvo keliskart išmėgintos palyginamomis sąlygomis. Jos padėjo nustatyti tendencijas.

Viena interneto platforma nurodė, kad nuo 2011 m. vidurio ji pastebėjusi žymų pranešimo ir pašalinimo žinučių, kurias atsiuntė teisių turėtojai, skaičiaus sumažėjimą (20 %), o tai veikiausiai atitinka įtartinų platformoje pasirodžiusių pasiūlymų skaičiaus sumažėjimą. Ji pastebėjo, kad per tą patį laikotarpį taikydama IPP ji savo iniciatyva pašalino beveik dvigubai daugiau įtartinų objektų. Pernai vienas teisių turėtojas pranešė, kad dėl jo prekių ženklų interneto tarpininkams buvo nusiųsta beveik 120 000 pranešimų apie pažeidžiamojo pobūdžio turinį ir tik 0,005 % iš jų buvo nepagrįsti.

Kita didesnė interneto platforma pranešė, kad 2012 m. trečią ketvirtį daugiau nei 8 600 pardavėjų paskyros buvo blokuotos ar labai apribotos nustačius, kad jie pateikė įtartinus prekių su SM pasirašiusiųjų šalių prekių ženklais pasiūlymus. Nors nėra atskiros su SM pasirašiusiomis šalimis susijusios ankstesnių metų tų pačių laikotarpių statistikos, konservatyviai ekstrapoliuojant tuos skaičius galima spręsti apie padidėjimą, palyginti su ankstesniais metais. Vienas teisių turėtojas pranešė, kad, pradėjus taikyti SM, lyginant pagal ketvirčius pakartotinai nusižengusių pažeidėjų skaičius sumažėjo perpus. Kitas teisių turėtojas taip pat paminėjo, kad gerokai sumažėjo pakartotinai nusižengusių pažeidėjų, kurie nesiliauja veikę tose pačiose interneto platformose. Iki 2012 m. gegužės mėn. veikė 15,7 % pakartotinai nusižengusių pažeidėjų, o 2012 m. rugpjūčio mėn. jų teužfiksuota 5 %.

SM poveikis realiam suklastotų prekių pasiūlymų skaičiui interneto platformų svetainėse, pasirašiusiųjų šalių duomenimis, buvo įvairus. Vienas teisių turėtojas nurodė, kad vienoje didelėje interneto platformoje specifinėje prekių kategorijoje suklastotų prekių sumažėjo nuo 40 % iki nuolatinio 0 %. Tas pats teisių turėtojas pranešė, kad kitos didelės interneto platformos svetainėse apskritai sumažėjo suklastotų prekių. Kitas teisių turėtojas nurodė, kad toje pačioje interneto platformoje 50 % sumažėjo sukčiaujančių pardavėjų ir 30 % sumažėjo neteisėtų pasiūlymų. Dar kitas nustatė, kad vieną 2012 m. rudens savaitę vienoje interneto platformoje veikė maždaug 12 000 atskirų jo prekės ženklo prekėmis prekiaujančių pardavėjų, o iš jų iš viso 9 % prekiavo suklastotomis prekėmis penkiose didelėse ES rinkose. Tie rezultatai rodo, kad prekybą suklastotomis prekėmis linkstama perkelti į interneto platformas, kuriose vykdymo užtikrinimo politika ne tokia griežta (dažniausiai jai netaikomas SM), ir tai gali reikšti, kad SM skatina gerąją praktiką, ir norint išlaikyti jo kaip savanoriškos priemonės veiksmingumą prie jo turi prisijungti naujos pasirašančiosios šalys.

Tik viena interneto platforma pateikė skaičius apie blogos pirkėjų patirties atvejus (nuo 2011 m. pradžios jų sumažėjo 30 %).

Pasirašiusiųjų šalių duomenys rodo, kad aktyviai kovai su suklastotomis prekėmis bendrovės skiria nevienodą prioritetą. Kiek svarbus prioritetas, matyti iš paskirtų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Prekės ženklo apsauga yra brangi. Vienas teisių turėtojas nurodė kasmet išleidžiąs daugiau nei 3 mln. EUR prekių ženklų apsaugos priemonėms, įskaitant internetinių paslaugų stebėseną ir pranešimus apie pažeidžiamojo pobūdžio pasiūlymus. Viena interneto platforma nurodė, kad panašaus dydžio yra jos bendros žmogiškųjų išteklių sąnaudos kovos su suklastotomis prekėmis programai. Kitas didelis teisių turėtojas teigė, kad metinės sąnaudos siekia 1 mln. EUR. Jo priešingybė būtų kitas teisių turėtojas, kuris pareiškė prekės ženklo apsaugos priemonėms per metus išleidžiąs vos kelis tūkstančius eurų. Atrodo, kad interneto platformos investuoja daug išteklių į kovos su suklastotomis prekėmis priemones. Daugiau nei viena interneto platforma nurodė turinti apie 40 darbuotojų, kurie kokiu nors būdų prisideda prie kovos su suklastotomis prekėmis priemonių įgyvendinimo. Viena interneto platforma sukūrė specializuotą Kovos su klastojimo veikla komandą, kuri teikia operatyvinę paramą Santykių su teisių turėtojais komandai. Visos interneto platformos toliau investuoja į papildomas kompiuterines funkcijas tokiose srityse, kaip informavimas pranešimo ir pašalinimo atveju, IPP ir pranešimas apie pakartotinai prasižengusius pažeidėjus, parama vartotojams. Suprantama, išleistos sumos proporcingos platformos dydžiui ir aprėpiamai teritorijai. Tai mutatis mutandis pasakytina ir apie atskirus teisių turėtojus.

Kelios platformos paminėjo nemažai investuojančios į informuotumo didinimo veiklą, tokią kaip kovos su prekių klastojimu kampanijos bendradarbiaujant su dizaineriais, šviečiamieji seminarai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, metinė kovos su sukčiavimu konferencija. Prekybos asociacijos taip pat aktyviai didina savo narių informuotumą. Keli pavieniai teisių turėtojai kalbėjo apie SM viešose konferencijose.

4. Tolesni žingsniai

Prekyba suklastotomis prekėmis internetu yra kintantis reiškinys. Klastotojai nuolat keičia taikomą techniką ir verslo modelius. Todėl interneto platformos ir teisių turėtojai turi likti atidūs ir budrūs, kad būtų pasirengę prireikus nedelsdami tinkamai sureaguoti.

SM bandomąjį laikotarpį išlaikė. Jis veikia patenkinamai, nes pasirašiusiosios šalys yra pasiryžusios užtikrinti jo veikimą. Aiškaus poreikio iš dalies pakeisti SM tekstą iki šiol nematyti. Galiojančios nuostatos suformuluotos taip, kad būtų galima staigiai duoti atkirtį naujiems reiškiniams. Vis dėlto, norint, kad jis taptų geriausios patirties standartu, vis dar galima tobulinti jo faktinio įgyvendinimo aspektus.

Panašu, kad kovos su prekyba suklastotomis prekėmis pažanga geriausiai pasiekiama konsoliduojant ligšiolinius pasiekimus ir užtikrinant dar geresnį SM veikimą. Todėl pasirašiusiosios šalys numato tokias darbo kryptis:

Pratęsti SM galiojimą ir persvarstyti SM po dar dvejų metų

Jei išliktų dabartinė SM versija, pasirašiusiosios šalys pasiryžusios jį taikyti dar dvejus metus[23]. Tuo laikotarpiu pasirašiusiosios šalys nori susitikti dukart per metus globojant Europos Komisijai. Pavasarį plenariniame posėdyje būtų apžvelgti bendros politikos klausimai. Rudens posėdyje būtų labiau akcentuojami įgyvendinimo klausimai[24].

SM pasirašiusiosios šalys ir Europos Komisija sutaria, kad jos turi periodiškai svarstyti, ar SM dar tinka kovai su suklastotų prekių siūlymais internete. Todėl Komisija 2014 m. pabaigoje planuoja antrą persvarstymą, kuriame bus laikomasi šio dokumento temų. Iki to laiko turėtų būti nustatyta bendra pagrindinių veiksmingumo rodiklių sistema, kuria būtų matuojamas pasirašiusiųjų šalių įsipareigojimo veiksmingumas.

Šis vertinimas parodė, kad SM galima įgyvendinti geriau. Pasirašiusiųjų šalių dvišaliai susitikimai turėtų vykti toliau, kad abi šalys galėtų viena kitą informuoti apie specifines problemas ir drauge ieškoti praktinių sprendimų. Be to, jei reikėtų, gali būti tikslinga išplėsti Komisijos, kaip tarpininkės, vaidmenį ir leisti, kad kai kuriais klausimais jai būtų priskirtos tarpininkavimo sprendžiant konfliktines situacijas funkcijos. Tai gali būti naudinga sprendžiant klausimus, į kuriuos jautriai reaguoja ribota pasirašiusiųjų šalių grupė.

Pasirašiusiosios šalys ir Europos Komisija drauge parengs intensyvesnio ryšių palaikymo strategiją, kuri turėtų padėti iš SM išgauti maksimalią naudą; ta strategija būtų siekiama teisių turėtojams ir interneto platformoms suformuoti geriausią suklastotų prekių išstūmimo iš interneto praktiką.

Platesnė SM narystė

Remdamosi iki šiol sukauptomis patirtimis pasirašiusiosios šalys sutarė, kad būtų naudinga plėsti SM narystę, kad įsitrauktų naujos interneto platformos, platintojai, teisių turėtojai ir prekybos asociacijos. SM išplėtimas priimant naujas pasirašančiąsias šalis, ypač iš papildomų sektorių ar teritorijų, kurios nori ir gali vykdyti jo nuostatas, laikomas svarbiausiu artimiausiu SM efektyvumo didinimo žingsniu. Reikėtų orientuotis į bendroves ir prekybos asociacijas, kurios galėtų padėti siekti SM tikslų ir sukurti jo pridėtinę vertę.

Siekiant skleisti gerąją patirtį ir palengvinti galimybę prisijungti prie SM, pasirašiusiosios šalys ir Europos Komisija stengsis padėti SM nepasirašiusiems teisių turėtojams ir interneto platformoms prireikus pritaikyti savo verslo procesus ir pagalbines priemones. Į tokią veiklą galėtų vaisingai įsitraukti Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras.

Norėdama toliau gerinti Susitarimo memorandumo vartotojų apsaugos aspektą ir užtikrinti, kad taikant SM būtų rūpestingai saugomos pagrindinės teisės, Komisija toliau sieks, kad galėtų dalyvauti reprezentatyvios vartotojų asociacijos ir pilietinių teisių grupės (jei įmanoma, kaip visateisės narės). Interneto platformos ir teisių turėtojai turėtų ieškoti naujų būdų vartotojams apsaugoti, kurie siektų toliau nei tai, dėl ko jau sutarta Susitarimo memorandume.

Priedas. Svetainių ir prekių ženklų, kuriems taikomas Susitarimo memorandumas, sąrašas

Prekių ženklai, kuriems taikomas Susitarimo memorandumas

Adidas grupė

1. Adidas 2. Y-3 3. Reebok 4. Rockport 5. Taylor Made 6. CCM

Allianz Amer Sports grupė

1. ARC’TERYX 2. MAVIC 3. SALOMON 4. SUUNTO 5. PRECOR 6. ATOMIC 7. WILSON 8. BONFIRE

Burberry

1. Burberry

Gant

1. GANT 2. GANT RUGGER

Lacoste

1. Lacoste

Lego grupė

1. Lego

LVMH grupė

1. Louis Vuitton 2. Dior Couture

Mattel, Inc.

1. Barbie 2. Hot Wheels 3. Fisher-Price 4. Matchbox 5. Corolle 6. UNO 7. Scrabble 8. Monster High

Microsoft

1. Microsoft 2. XBOX 3. Microsoft Windows 4. Microsoft Office 5. Microsoft Windows Server

Nike 1. NIKE 2. CONVERSE 3. UMBRO

Nokia 1. NOKIA 2. CONNECTING PEOPLE 3. VERTU 4. V

Procter & Gamble 1. Gillette 2. OralB 3. Olay

Richemont 1. Alfred Dunhill 2. Azzedine Alaia 3. Baume Mercier 4. Cartier 5. Chloe 6. IWC 7. Jaeger LeCoultre 8. Lancel 9. Lange & Sohne 10. Montblanc 11. Panerai 12. Piaget 13. Purdey 14. Roger Dubuis 15. Shanghai Tang 16. Vacheron Constantin 17. Van Cleef & Arpels

Unilever 1. Dove 2. Axe/Lynx 3. Sure/Rexona 4. Vaseline 5. Pond’s 6. Radox 7. Duschdas 8. St Ives 9. Persil (tik JK, Prancūzija ir Airija; kitur jis yra Henkel nuosavybė) 10. Surf 11. Omo 12. Comfort 13. Cif 14. Sunsilk 15. VO5 16. TRESemmé 17. Nexxus 18. Brylcreem 19. Knorr 20. Lipton 21. PG Tips 22. Slimfast 23. Signal 24. Close Up 25. Prodent 26. Mentadent 27. Pepsodent 28. Zwitsal 29. Fissan

Svetainės, kurioms taikomas Susitarimo memorandumas

MIH grupė

1. allegro.pl 2. aukro.bg 3. aukro.cz 4. aukro.sk 5. osta.ee 6. qxl.dk 7. qxl.no 8. ricardo.ch 9. ricardo.gr 10. teszvesz.hu 11. tuktuk.lt 12. vatera.hu

eBay 1. ebay.at 2. ebay.be 3. ebay.ch 4. ebay.cz 5. ebay.de 6. eim.ebay.dk 7. eim.ebay.fi 8. ebay.fr (išskyrus skelbimus „Petites Annonces“) 9. eim.ebay.gr 10. eim.ebay.hu 11. ebay.ie 12. ebay.it/classico (išskyrus klasifikuotus skelbimus) 13. ebay.nl 14. eim.ebay.no 15. ebay.pl 16. eim.ebay.pt 17. ebay.es/classico (išskyrus klasifikuotus skelbimus) 18. eim.eBay.se 19. ebay.co.uk

Price Minister/ Rakuten

1. http://www.priceminister.com 2. http://www.priceminister.fr 3. http://www.priceminister.es Amazon

1. amazon.co.uk 2. amazon.fr 3. amazon.de 4. amazon.it 5. Amazon.es.

[1] Kaip numatyta SM 41 straipsnyje http://ec.europa.eu/internal_market/iprenforcement/docs/memorandum_04052011_en.pdf.

[2] Susitarimo memorandumą pasirašė Adidas grupė, AIM (Europos prekių ženklų asociacija), Allianz Deutscher Produzenten — Film & Fernsehen e.V, Amer Sports grupė, Kovos su prekių klastojimu grupė (ACG), Amazon, Bendrovių, valdančių įrašymo ir mechaninio atkūrimo teises, tarptautinis biuras (BIEM), Burberry, Verslo akcija klastojimui ir piratavimui stabdyti (BASCAP), eBay, Europos tekstilės ir aprangos konfederacija (EURATEX), Sporto šakų ir žaidimų asociacijų federacija (FSPA), Federazione Moda Italia, Europos sporto prekių pramonės federacija (FESI), Gant AB, Bundesverband der Schuhindustrie e.V., Interaktyvios programinės įrangos federacija (ISFE), Tarptautinė vaizdo federacija (IVF), Italijos užsienio prekybos asociacija (AICE), Lacoste, Lego grupė, LVMH grupė, Mattel Inc, Microsoft, MIH grupė, Motion Picture Association (MPA) EMEA, Nike, Nokia, Price-Minister — Rakuten grupė, Procter & Gamble, Richemont, Švedijos kovos su prekių klastojimu grupė (SACG) ir Unilever.

[3] SM 40 straipsnyje numatyta, kad pasirašius SM (2011 m. gegužės 4 d.) dvyliką mėnesių bus vykdomas vertinimas. Iš pradžių nustatyta, kad vertinimo laikotarpis bus dvylikos mėnesių, tačiau pasirašiusiosios šalys vieningai sutarė pratęsti tą laikotarpį dar šešiais mėnesiais, kad būtų galima visapusiškai išbandyti visas SM numatytas priemones.

[4] http://ec.europa.eu/internal_market/iprenforcement/stakeholders/index_en.htm.

[5] COM(2009) 467 galutinis, 2009 9 11, „Didesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje“.

[6] COM(2011) 591 galutinis, 2011 5 24, „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka – Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“.

[7] 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P6-TA-2010-0340.

[8] 2010 m. kovo 1 d. Tarybos rezoliucija dėl didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vidaus rinkoje, OL C 56, 2010 3 6, p. 1.

[9] Komisijos komunikatas „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“, COM(2012) 225 final.

[10] Direktyva 2000/31/EB, II skyrius 4 skirsnis; OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

[11] Ta bendra procedūra sudarė sąlygas tai interneto platformai pradėti taikyti SM ir kitoms svetainėms.

[12] Tokia išvada galioja pranešimo ir pašalinimo klausimu ten, kur taikomas šis SM, ir ji nesietina su pranešimo ir pašalinimo procedūromis kitose neteisėto turinio srityse ar subjektų, kurie nėra SM pasirašiusiosios šalys, atveju. Visų pirma, ji nedaro poveikio Komisijos išvadoms, susijusioms su iniciatyva dėl pranešimo ir veiksmo procedūrų (http://ec.europa.eu/internal_market/e-commerce/notice-and-action/index_en.htm).

[13] 2011 m. trečio ketvirčio santykis yra 65/35, t. y. 65 % įtariamų pasiūlymų, susijusių su SM pasirašiusiųjų šalių prekių ženklais, pašalinta savo iniciatyva, o 35 % – reaguojant į pranešimus. 2012 m. trečio ketvirčio santykis yra 80/20, t. y. 80 % įtariamų pasiūlymų, susijusių su SM pasirašiusiųjų šalių prekių ženklais, pašalinta savo iniciatyva, o 20 % – reaguojant į pranešimus.

[14] Viena interneto platforma metinėje kovos su prekių klastojimu ataskaitoje nurodė 2011 m. uždariusi 171 paskyrą, o tai santykinai reiškia 14 % padidėjimą, palyginti su 2010 m. Kita interneto platforma 2012 m. trečią ketvirtį uždarė ar griežtai apribojo keletą tūkstančių SM pasirašiusiųjų šalių prekių pardavėjų paskyras; panašu, kad ir tai yra padidėjimas, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.

[15] Keletas teisių turėtojų nustatė, kad keliose interneto platformose mažėja pakartotinai nusižengusių pažeidėjų. Vienas teisių turėtojas netgi nurodė, kad viena didesnių interneto platformų sumažino jo prekių ženklais prekiavusių pakartotinai nusižengusių pažeidėjų skaičių 50 %.

[16] Vienos interneto platformos atveju prie teisių apsaugos programos dabar yra prisijungę visi teisių turėtojai. Kitos interneto platformos atveju keli teisių turėtojai, kurie ypač nukentėjo nuo prekių klastojimo, prisijungė įsigaliojus SM; kiti naudoja pranešimo ir pašalinimo procedūras oficialiai neprisijungdami prie pačios teisių programos.

[17] Išsamiau apie tai išdėstyta 2012 m. rugsėjo 13 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pastabose, pateiktose atsiliepiant į DG MARKT viešą konsultaciją dėl pranešimo apie neteisėtą interneto tarpininkų svetainėse priglobtą turinį ir reagavimo į jį procedūrų http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/Consultation/Comments/2012/12-09-13_Comments_DG_MARKT_EN.pdf.

[18] Tipiškas pavyzdys: gendanti buitinė elektronika arba prastai pasiūti sportiniai marškinėliai, dėl kurių pirkėjas skundžiasi tariamam gamintojui. Patikrinus paaiškėja, kad tą prekę pagamino ne gamintojas, o padirbinėtojas.

[19] Susitarimo memorandumo nepasirašė nė viena vartotojų apsaugos organizacija.

[20] COM(2012) 537 final, 2012 9 26, „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“; SWD(2012) 286 final, 2012 9 26, „Europos prabangos prekių sektorių konkurencingumas“; COM(2012) 582 final, 2012 10 10, „Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas. Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“; COM(2012) 784 final, 2012 12 18, „Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas“; 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo, P7-TA(2012)0468, 56 punktas.

[21] Pavyzdžiui, Prancūzijos chartija dėl kovos su suklastotomis prekėmis internete (2009 m.), papildyta specifinėmis chartijomis, apimančiomis skelbimų svetaines ir pašto operatorius (2012 m.).

[22] http://www.wipo.int/meetings/en/2012/sct_info_net_ge_12/index.html.

[23] Pagal SM 44 straipsnį kiekviena pasirašiusioji šalis gali bet kuriuo metu nutraukti savo dalyvavimą susitarimo memorandume apie tai pranešdama kitoms pasirašiusiosioms šalims ir Europos Komisijai.

[24] SM 42 straipsnyje numatyta po vertinimo laikotarpio pratęsti SM neribotam laikui; kartu numatyta, kad kasmet bus rengiami du posėdžiai ir kad Komisija reguliariai tvirtins ataskaitą.

Top

All

Choose the experimental features you want to try

52013DC0209