52013DC0056

KOMISIJOS ATASKAITA

Tinkamo ES ir Europos kosmoso agentūros santykių užmezgimo pažangos ataskaita

1.           Politinės aplinkybės

Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros (EKA) santykiai yra ilgalaikių politinių diskusijų objektas; vienas iš praktinių tokių diskusijų rezultatų – 2004 m. gegužės mėn. įsigaliojęs ES ir ESA bendrasis susitarimas[1]. Šias diskusijas vėl paskatino Lisabonos sutartis[2], kuria sustiprintas kosmoso klausimų Europos Sąjungoje politinis aspektas ir numatyta, kad ES „užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra“.

Europos Komisija šiam klausimui skyrė du vėlesnius komunikatus. 2011 m. balandžio mėn. komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“[3] Komisija išreiškė nuomonę, kad EKA „turėtų pasirinkti tokį organizacijos modelį, pagal kurį tuo pačiu metu būtų galima vykdyti karines ir civilines bei tarpvyriausybines ir Sąjungos programas“, ir turėtų „ toliau [derintis] prie Sąjungos ir prireikus [sukurti] išimtinai Sąjungos programoms vykdyti skirtus valdymo padalinius“. O 2012 m. lapkričio mėn. priimtame komunikate „Dėl tinkamų ES ir Europos kosmoso agentūros santykių užmezgimo“[4] teigė, kad „Su didesnio veiklos veiksmingumo, gynybos ir saugumo reikalų darnumo, politinio koordinavimo ir atskaitomybės poreikiu susiję klausimai gali būti išspręsti tik EKA palaikant glaudesnius ilgalaikius ryšius su Europos Sąjunga. Komisija mano, kad tiksli šio ilgalaikio tikslo įgyvendinimo data turėtų būti apie 2020–2025 m.“.

2013 m. vasario 18 d. patvirtintose išvadose[5] ES Taryba pripažino, kad gali prireikti „peržiūrėti ir sustiprinti ES ir EKA santykių veikimą atsižvelgiant į pasikeitusį politinį kontekstą, didėjantį ES vaidmenį kosmoso srityje, kosmoso sektoriaus patiriamas konkurencingumo problemas ir augančią kosmoso veiklos svarbą visuomenei“. Be to, Taryba pripažino, kad „dabartinis bendrasis susitarimas bei jo administravimo elementai galbūt nebėra tinkamiausias pagrindas, užtikrinantis veiksmingą ir rezultatyvią Europos kosmoso politiką, kurioje visiškai ir nuosekliai naudojamasi tiek ES, tiek EKA atitinkama kompetencija“. Taryba paprašė „Europos Komisijos dirbti kartu su EKA generaliniu direktoriumi ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis ES ir EKA valstybėmis narėmis [...], kad būtų užtikrintas nuoseklumas, konvergencija ir papildomumas, siekiant bendros analizės pagrindu parengti bendrus pasiūlymus dėl tolesnio ES / EKA santykių plėtojimo, skirtus atitinkamų organų sprendimams iki 2014 m. priimti.“[6].

Vis aktyvesnis finansinis ES dalyvavimas kosmoso sektoriaus veikloje yra dar vienas argumentas atkreipti dėmesį į ES ir EKA santykių raidą. Iš naujosios 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos ES skiria beveik 12 mlrd. EUR tokioms plataus masto Europos kosmoso programoms kaip „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“, taip pat kosmoso mokslinių tyrimų veiklai pagal programą „Horizontas 2020“. Tai dvigubai didesnės investicijos, palyginti su ankstesniu finansinio planavimo laikotarpiu; išaugusios investicijos atspindi ES poziciją, kad veikla kosmoso sektoriuje yra vis svarbesnė sprendžiant Sąjungos ir valstybių narių ekonomikos ir visuomenės uždavinius.

Šiuo metu įgaliojimus valdyti didelę dalį kosmosui skirto biudžeto (apie 75 %) Europos Sąjunga suteikia EKA. Todėl ES indėlis į EKA veiklą yra didžiausias; be to, ES yra svarbus institucinis veiklos Europos kosmoso sektoriuje finansavimo šaltinis. ES biudžeto lėšos, kurias valdyti EKA bus įgaliota artimiausius septynerius metus, viršys visų EKA valstybių narių individualų indėlį.

EKA valdomoms lėšoms, kurias skyrė ES, taikomas ES finansinis reglamentas. Komisijos, kuriai tenka politinė atsakomybė už visą ES kosmoso programų įgyvendinimą, nuomone, būtini mechanizmai, kurie leistų užtikrinti, kad Europos kosmoso agentūrai patikėta vykdyti veikla atneš laukiamų rezultatų ir kad ji bus vykdoma ir administruojama kuo veiksmingiau, našiau ir atskaitingiau, griežtai vadovaujantis ES taisyklėmis ir procedūromis pagal panašų į ES modelį. Šiai nuomonei pritarė ir kitas teisės aktų leidėjas naujajame „Galileo“ reglamente[7]. Kaip pabrėžta 2012 m. lapkričio mėn. komunikate, Europos Komisija nori užmegzti tokius santykius su EKA, kurie leistų siekti „didesnio veiklos veiksmingumo, gynybos ir saugumo reikalų darnumo, politinio koordinavimo ir atskaitomybės[8]“.

Savo ruožtu EKA ėmė svarstyti tolesnės agentūros raidos klausimus. Kaip teigiama politinėje deklaracijoje[9], kurią 2012 m. lapkričio 20 d. ministrų lygiu priėmė EKA Taryba, tokios raidos tikslais reikėtų visapusiškai panaudoti ir įtraukti, be kita ko, „ES kompetenciją kosmoso srityje pritaikant atitinkamus padarinius EKA veikloje ir tuo būdu užtikrinant veiksmingą ES finansuojamų taisyklių valdymą pagal ES taisykles“. EKA valstybės narės įgaliojo EKA generalinį direktorių „kartu su Europos Komisija siekti pateikti bendrą Europos kosmoso sektoriaus padėties analizę ir bendrą jo raidos viziją, kad būtų užtikrintas skirtingų dalyvaujančių šalių veiklos nuoseklumas, konvergencija ir papildomumas“.

Atsižvelgdama į visa tai Komisija atliko keturių ES ir EKA santykių raidos galimybių ir tų galimybių taikymo galimų sąnaudų, naudos ir institucinių bei teisinių padarinių išankstinį vertinimą. Šioje ataskaitoje pristatomos šiuo metu vyraujančios Komisijos nuostatos ir galimi tolesni veiksmai. Ataskaita yra atviro ir skaidraus analizės, apmąstymų ir diskusijų su valstybėmis narėmis ir EKA generaliniu direktoriumi proceso pirmasis etapas; jos pagrindu 2014 m. pabaigoje arba 2015 m pradžioje turėtų būti priimtos suderintos bendros ES, EKA ir valstybių narių išvados. Šioje pažangos ataskaitoje pateiktas išsamus vertinimas daugiausiai grindžiamas nepriklausomo techninio tyrimo[10], kurį atliekant pateikta tam tikrų naudingų analitinių įžvalgų, rezultatais.

Komisijos tarnybos palaiko glaudžius ryšius su EKA generaliniu direktoriumi, kad būtų užtikrintas abiejų šalių aptariamos analizės ir galimybių koordinavimas ir nuoseklumas, nepaisant to, kad kiekvienos organizacijos atskaitos taškai ir vertinimo kriterijai gali skirtis. Be to, šiame parengiamajame etape Komisija tęsia dialogą ekspertų lygmeniu su valstybių narių atstovais savo Kosmoso politikos ekspertų grupėje.

2.           Spręstinos struktūrinės problemos

2012 m. lapkričio mėn. komunikate Komisija įvardijo penkias ES ir EKA santykių struktūrines problemas, kurios tapo analizės atskaitos tašku. Tai finansinių taisyklių skirtumai, narystės asimetrija, su saugumo ir gynybos klausimais susijusi asimetrija, politinio koordinavimo mechanizmų nebuvimas ir nepakankama EKA politinė atskaitomybė Europos Parlamentui. Kaip paaiškėjo po nepriklausomų konsultantų atliktos analizės, dėl minėtų problemų randasi skirtingo masto ir poveikio trukdžių. Toliau pateikiama keletas pavyzdžių.

· Dėl finansinių taisyklių neatitikties ir procedūrų skirtumų sugaištama daugiau laiko iki sprendimų priėmimo. Dėl to gali išaugti programų įgyvendinimo kaina ir poveikis bendram sistemos įgyvendinimui, ypač svarbiausiame įgyvendinimo etape[11]. Pavyzdžiui, pagal dabartinę pirkimų sistemą būtina atlikti daug patvirtinimo veiksmų (kad būtų pašalinti trūkumai arba prireikus papildyti ir patobulinti dokumentų rinkiniai), dėl to gali užtrukti sprendimų priėmimas.

· Remiantis nepriklausomo konsultanto ataskaita, dėl narystės asimetrijos didesnių problemų kol kas nekilo, tačiau jų gali rastis ateityje. Pavyzdžiui, gali kilti pavojus, kad nebus pakankamai svertų įpareigoti ES nepriklausančias valstybes įgyvendinti ES programas, kuriose jos dalyvauja. Dėl to kokios nors slaptos technologijos gali būti parduotos trečiosioms šalims. Be to, kadangi EKA tarpvyriausybinėje sistemoje taikomos skirtingos balsavimo taisyklės, ES nepriklausančios valstybės gali blokuoti svarbius sprendimus dėl ES programų ateities (pvz., dėl palydovų paleidimo ar nuosavybės teisių į turtą perdavimo).

· Problemų gali kilti ir dėl asimetrijos, susijusios su saugumo ir gynybos klausimais. Pavyzdžiui, strateginių saugumo problemų Europos Sąjungai gali kilti dėl galimo slaptų technologijų pardavimo trečiosioms šalims. ES slaptų duomenų tvarkymas gali apsunkinti EKA vykdomą programų valdymą. Į tam tikras pareigas, kurias vykdant būtina užtikrinti saugumą, EKA gali tekti priimti tik ES piliečius, turinčius reikiamo lygio saugumo akreditaciją.

· Tikėtina, kad dėl politikos koordinavimo mechanizmų trūkumo atitinkamos programos nepadeda įgyvendinti platesnių Sąjungos politikos tikslų. EKA pramonės politikos tikslai gali skirtis nuo ES paslaugų teikimo tikslų. Dabartiniame ES ir EKA bendrajame susitarime numatyti mechanizmai nėra vertinami kaip veiksminga tokio koordinavimo priemonė. Šiuo metu taikomoje sistemoje nenumatyta aiškių darnaus sprendimų priėmimo mechanizmų. Todėl įvairių sričių politika koordinuojama tik programų lygmeniu, taikant mechanizmus, dėl kurių reikia tartis prieš kiekvienos programos įgyvendinimą, o tam prireikia daug laiko. Kadangi konkrečių politikos koordinavimo mechanizmų nėra, gali būti vėluojama pradėti programų įgyvendinimą.

· Atsižvelgiant į tai, kiek ES lėšų tvarko EKA ir koks svarbus agentūros vaidmuo įgyvendinant programas, politinės ir finansinės atskaitomybės Europos Parlamentui klausimas yra labai svarbus. Kaip institucija, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį atsakinga už biudžeto įgyvendinimą, Europos Komisija yra visiškai atskaitinga Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai už bet kokį vėlavimą ar sąnaudų viršijimą įgyvendinant ES pavyzdines programas, o EKA jos vardu administruoja tas programas sudarant įgaliojimų perdavimo susitarimus. Kadangi galiausiai projektų įgyvendinimo rizika tenka Komisijai, EKA turi mažiau paskatų programas įgyvendinti laiku, neviršydama sąnaudų ir laikydamasi politikos ir naudotojų tikslų. Kai programos finansuojamos bendrai, ES poveikis techniniams EKA sprendimams yra ribotas. Jeigu pradinius kosmoso programos įgyvendinimo etapus finansuoja tik EKA, Komisijai gali būti sudėtinga vėlesniais etapais užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos jos politikai įgyvendinti.

Šių trūkumų analizė yra būtinas pagrindas vertinant toliau pateiktas galimybes.

3.           Nustatytų galimybių pristatymas

2012 m. lapkričio mėn. komunikate Europos Komisija pristatė keturias ES ir EKA santykių raidos galimybes siekiant glaudesnių santykių užmezgimo tikslo. Nors jos nėra vienintelės įmanomos, tai yra būtent tos galimybės, kurias Komisija įvardijo kaip pragmatiškiausias ir tinkamiausias siekiant šalinti struktūrinius dabartinių ES ir EKA santykių trūkumus. Tas pačias galimybes vertina ir EKA generalinis direktorius – tuo būdu užtikrinamas būtina dviejų paralelinių procesų nuoseklumas. Keturios galimybės išdėstytos pagal tai, kokių pokyčių reikia joms įgyvendinti – nuo galimybės, kai būtų imtasi patobulinimų nekeičiant dabartinės ES ir EKA santykių teisinės struktūros, iki galimybės, kurią pasirinkus EKA iš tarpvyriausybinės organizacijos būtų pertvarkyta į ES agentūrą.

3.1.        1 galimybė. Jokių pokyčių (bazinis scenarijus)

Padėtis liktų nepakitusi – toliau būtų taikomas dabartinis ES ir EKA bendrasis susitarimas. ES ir EKA liktų du atskiri subjektai, neturintys veiksmingų mechanizmų užtikrinti didesnį nuoseklumą ar koordinavimą. ES kai kurias kosmoso programas finansuotų kartu su EKA ir (arba) skirtų visą kitų programų finansavimą; įgaliojimai vykdyti programas būtų suteikti EKA. Programos būtų parengtos remiantis konkrečiais susitarimais, dėl kurių būtų tariamasi etapas po etapo, pasinaudojant ES finansiniuose reglamentuose nustatytomis bendromis priemonėmis. Politikos ir misijos tikslus ES ir EKA nustatytų kiekviena atskirai pagal savo institucinę struktūrą.

3.2.        2 galimybė. Geresnis bendradarbiavimas išsaugant status quo

ES ir EKA liktų du atskiri subjektai, tačiau jų sąveika būtų padidinta iš dalies pakeitus esamą ES ir EKA bendrąjį susitarimą ir patobulinus įgaliojimų perdavimo susitarimus. Politikos ir misijos tikslus ES ir EKA nustatytų drauge, o siekiant užtikrinti veiklos koordinavimą būtų rengiamas naujas bendrasis susitarimas. Susitarimą priimtų EKA Taryba ir ES Taryba su Europos Parlamento sutikimu. Įgyvendindama programas EKA toliau plėtotų vidinius gebėjimus, kad galėtų geriau suderinti dviejų finansinių sistemų (Europos Sąjungos ir EKA) elementus, ir palaipsniui suderintų savo apskaitos, vidaus kontrolės ir audito procedūras su atitinkamomis ES taisyklėmis. Naujajame susitarime būtų numatyti konkretūs koordinavimo mechanizmai.

3.3.        3 galimybė. Programinės struktūros, skirtos tik ES programų valdymui (t. y. „ES ramsčio“), sukūrimas

Šio EKA ir ES ramsčio apibrėžties dar nėra. Tačiau, kaip teigiama Komisijos komunikatuose, tas ramstis turėtų tapti žingsniu į priekį siekiant „didesnio veiklos veiksmingumo, gynybos ir saugumo reikalų darnumo, politinio koordinavimo ir atskaitomybės[12]“ ir kuriant „panašų į ES modelį“[13].

Apibrėžiant šią galimybę taikytas pragmatiškas požiūris – iš pradžių pristatytos problemos, kurias reikia išspręsti, kad būtų kuo optimaliau apibrėžtos tos galimybės ribos, o po to įvertinta teisinė priemonė, kurios reikia jai įgyvendinti. Manoma, kad būtina parengti „ES ramstį“, kuris būtų pritaikytas veikti pagal ES taisykles. Tai leistų spręsti finansinių taisyklių nesuderinimo problemą. Nustačius ES ramstį, kuris būtų taikomas kaip panašus į ES modelis, narystės asimetrijos problemų nekiltų.

Už ES ramstį būtų atsakinga EKA; be to, jis fiziškai būtų įkurtas EKA patalpose, tad būtų galima kartu naudotis tam tikromis paslaugomis, kurios būdingos ir ES ramsčiui, ir EKA tarpvyriausybinėms funkcijoms.

EKA sukūrus ES ramstį, kitų tarpvyriausybinės EKA (kaip ji veikia dabar) departamentų veikla nepakistų. Pasirinkus šią galimybę reikėtų išsamiau išnagrinėti teisinius ir institucinius aspektus, ypač politinės atskaitomybės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras. Be to, pirmiau aprašytas pragmatiškas požiūris turėtų būti taikomas visiškai laikantis finansinių taisyklių, ypač Finansiniame reglamente išdėstytų biudžeto principų[14].

3.4.        4 galimybė. EKA tampa ES agentūra, tačiau išsaugo kai kurias tarpvyriausybines funkcijas

Pasirinkus šią galimybę EKA taptų ES agentūra. Tokia Europos Sąjungos kosmoso agentūra išsaugotų tam tikras struktūras, kurios palengvintų tarpvyriausybinį bendradarbiavimą (t. y. pasirinktines programas, besiskiriančias nuo ES programų, kurias ne iš ES biudžeto tiesiogiai finansuoja valstybės narės). Agentūrai būtų sukurtas ES teisinis pagrindas; ji būtų valdoma pagal ES taisykles.

4.           Galimybių palyginimas

Keturios pristatytos galimybės dabartinių ES ir EKA santykių trūkumus padeda šalinti skirtingu mastu, o jų įgyvendinimas turėtų skirtingų privalumų ir trūkumų. Be to, smarkiai skirtųsi ir pastangos, būtinos kiekvienai iš šių galimybių įgyvendinti.

Galimybės buvo įvertintos pagal du pagrindinius kriterijus: i) veiksmingumo, kurį sudaro tokie aspektai kaip gebėjimas spręsti šiuo metu nustatytas struktūrines ir nepakankamo veiklos našumo problemas, taip pat sutaupytos personalo sąnaudos ir sutaupytas sprendimų priėmimo proceso laikas; ir ii) sąnaudų, susijusių su pateiktų galimybių įgyvendinimu; šis kriterijus vertinamas atsižvelgiant į tai, ar lengva įgyvendinti reikiamus teisinius pakeitimus, taip pat į numatomą įgyvendinimo laiką. Tuo pagrindu galimybės surašytos eilės tvarka.

Remiantis kokybine analize dėl to, kokiu mastu pateiktos galimybės padeda šalinti nustatytus struktūrinius trūkumus, galima teigti, kad 1 galimybė nepadeda pašalinti nė vieno iš trūkumų struktūriniu lygmeniu, 2 galimybė leidžia pašalinti kai kuriuos iš jų, tačiau ribotai, o pasirinkus 3 ir 4 galimybes galima pašalinti beveik visus trūkumus (trūkumai visiškai pašalinami pasirinkus 4 galimybę ir beveik visiškai pašalinami pasirinkus 3 galimybę). Konkrečiai:

· Finansinių taisyklių nederėjimas beveik visiškai pašalinamas pasirinkus 4 ir 3 galimybes. 2 galimybė nesuderinimą leistų gerokai sumažinti, tačiau šiuo atveju būtų šiek tiek mažiau apibrėžtumo taikant finansines procedūras, lygiavertes toms, kurios taikomos ES.

· Narystės asimetrijos problema iš esmės sprendžiama, jei EKA tampa ES agentūra ir jei EKA įkuriamas ES ramstis. Šią kliūtį daug sunkiau pašalinti vien geriau bendradarbiaujant ir išsaugant status quo.

· Su saugumo ir gynybos klausimais susijusi asimetrija taip pat beveik pašalinama pagal 3 ir 4 galimybes ir tik ribotai – pagal 2 galimybę. Pavojus, kad gali būti parduotos slaptos technologijos, išlieka visų galimybių atveju, nors daugiau poveikio valstybėms narėms svertų suteiktų 3 ir 4 galimybės.

· Politikos koordinavimo mechanizmų nebuvimo problema būtų beveik visiškai pašalinta pasirinkus 4 galimybę ir iš dalies – pasirinkus 3 ir 2 galimybes. Politikos koordinavimas ir pramonės politikos tikslų suderinimas suartintų EKA ir ES. Darnus sprendimų priėmimas išliktų problema, nebent EKA taptų ES agentūra.

Pristatytos galimybės gali turėti teigiamą poveikį (atnešti naudos) dėl to, kad leistų sutaupyti, nes galėtų sumažėti programų įgyvendinimo sprendimų priėmimo laikas ir būtų optimizuotas Komisijos ir EKA darbuotojų skaičius.

Vertinant teisinius pakeitimus, kurių prireiktų norint įgyvendinti skirtingas galimybes, analizė leidžia prieiti prie išvados, kad įgyvendinti 2 galimybę būtų palyginti lengva. Pasirinkus 2 galimybę reikėtų iš dalies keisti dabartinį ES ir EKA bendrąjį susitarimą arba sudaryti naują susitarimą. Komisija mano, kad pasirinkus 3 galimybę reikėtų priimti ES teisės aktą, kuriame, inter alia, būtų apibrėžtos ES ramsčio užduotys, struktūra ir finansiniai reikalavimai, atsižvelgiant į išsamią kiekybinę sąnaudų ir naudos analizę, taip pat į sudėtingų institucinių ir teisinių šios galimybės taikymo padarinių (galbūt įskaitant EKA teisinės struktūros pakeitimą) vertinimą.

Atrodo, kad 4 galimybė būtų sudėtingesnė. Pasirinkus šią galimybę EKA nustotų veikti kaip tarpvyriausybinė organizacija, o paskui būtų sukurta ES agentūra. Reikėtų priimti naujosios agentūros tarnybos nuostatas (įskaitant pereinamojo laikotarpio nuostatas) ir finansines nuostatas. Ši galimybė irgi vertinama kaip mažiausiai tinkama įgyvendinti, nes jos įgyvendinimo procesas būtų sunkus, be to, prireiktų politinio sutarimo, kurį pasiekti artimoje ateityje būtų sunku.

Remiantis įvairių vertinimo kriterijų deriniu, toliau diagramoje pateikiamas preliminarus visų galimybių žemėlapis pagal jų sąnaudų ir veiksmingumo santykį. Kadangi apsvarstytos galimybės nėra nesuderinamos, tai, atsižvelgiant į pasirenkamą įgyvendinimo laikotarpį, galimas ir kelių galimybių derinimas.

Diagrama. Preliminari galimybių klasifikacija pagal išlaidų efektyvumą

Šaltinis:  Roland Berger Strategy Consultants, Evolution of EU-ESA relations: cost/benefit assessment of options

Svarbu pabrėžti, kad naujausioje EKA ataskaitoje „EKA ir ES santykių būklė. Scenarijų įvertinimas“, kuri EKA Tarybai pateikta 2013 m. gruodžio 19 d. vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su 2012 m. lapkričio 20 d. ministrų lygiu EKA Tarybos priimta deklaracija, kaip geriausi galimi scenarijai nurodyti „Patobulintas status quo“ ir „ES padalinys“, kurie atrodo artimi šioje ataskaitoje pristatytoms 2 ir 3 galimybėms. Pagal EKA ataskaitą scenarijus „Patobulintas status quo“ būtų įgyvendintas trumpalaikėje perspektyvoje, pasiekus konkrečius su programomis susijusius susitarimus, pagrįstus galiojančiomis ES teisinėmis priemonėmis (pvz., reglamentais) ir EKA teisinėmis priemonėmis (pvz., konvencijomis). Vidutinės trukmės laikotarpiu pagal šį scenarijų galėtų būti persvarstomas Bendrasis susitarimas arba sudaromas naujas bendradarbiavimo susitarimas“. Ataskaitoje pabrėžiama, kad ES padalinys būtų savarankiškas specializuotas padalinis; jis papildytų dabartinę EKA teisinę struktūrą, kuri liktų nepakitusi. Šis scenarijus reikštų, kad EKA veiktų du padaliniai: tarpvyriausybinis ir Europos Sąjungos“. Be to, ataskaitoje pateikiamas ir trečias scenarijus – ES agentūra, – kaip galimybė, kuri priklausytų nuo laikotarpio po 2020 m. ilgalaikės vizijos, dėl kurios EKA valstybės narės dar nesusitarė.

5.           Išvados ir tolesni veiksmai

Pirmiau išdėstytoje analizėje siekiama pateikti įžvalgų apie skirtingas galimybes ir apie tai, kiek jos padeda spręsti struktūrines problemas ir tobulinti dabartinę ES ir EKA santykių sistemą. Tačiau to šiame etape negana, kad būtų suteiktas pagrindas aiškiai pasirinkti vieną iš pateiktų galimybių.

Remiantis nepriklausomu tyrimu, „specialaus EKA padalinio sukūrimas […] vidutinės trukmės laikotarpiu yra tinkamiausias, kad būtų užtikrintas ir norimas veiksmingumas, ir lengvas įgyvendinimas“. Komisija mano, kad ši galimybė turi privalumų ir kad ją būtina toliau nagrinėti ir aptarti su EKA, siekiant visapusiškai įvertinti jos teisinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių aspektų poveikį. Šios galimybės privalumas yra tas, kad būtų išsaugota tarpvyriausybinė EKA struktūra, o kartu sukurta tinkama ES skirtų finansinių išteklių valdymo struktūra.

3 galimybė gali būti tinkamesnė sprendžiant struktūrinius ES ir EKA santykių klausimus, tačiau 2 galimybė (dabartinio Bendrojo susitarimo pervarstymas) turėtų būti vertinamas kartu su 3 galimybe.

Kaip teigiama 2012 m. lapkričio mėn. komunikate, taip pat būtina pabrėžti, kad įgaliojimų perdavimo susitarimai padeda siekti glaudesnių ES ir EKA santykių užmezgimo ir kad jie gali padėti toliau didinti veiklos našumą ir gerinti darbinių ES ir EKA santykių aspektus, susijusius su pastarosios dalyvavimu įgyvendinant programas „Galileo“ ir „Copernicus“. Todėl 2 ir 3 galimybes reikėtų vertinti atsižvelgiant į darbinių ES ir EKA susitarimų tobulinimą, kurį galima užtikrinti įgyvendinant tokius įgaliojimų perdavimo susitarimus.

Komisija mano, kad pasirinktas variantas turėtų suteikti pridėtinės vertės abiem organizacijoms – ES ir EKA – ir padėti išvengti atsakomybės neapibrėžtumo. Būsimas sprendimas turėtų būti pragmatiškas ir padėti išvengti drastiškais pokyčiais grįsto požiūrio, tačiau kartu suteikti tvirtą ir tvarų (teisinį) pagrindą, kuris leistų tuos santykius plėtoti ilgalaikėje perspektyvoje (iki 2020 m. ir vėliau), visiškai laikantis taikomų finansinių taisyklių, o ypač Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų. Poveikis šiuo metu vykdomoms programoms turėtų būti atidžiai įvertintas, siekiant sumažinti bet kokią galimą riziką, kad jų vykdymas bus sutrikdytas.

Šis dokumentas parengtas kaip Komisijos atsakas į 2013 m. vasario mėn. Tarybos išvadose suformuluotą raginimą parengti pasiūlymus dėl tolesnės ES ir EKA santykių raidos. Remdamasi šiuo pradiniu vertinimu Europos Komisija suaktyvins diskusijas su valstybėmis narėmis ir EKA generaliniu direktoriumi, siekdama toliau tikslinti įvairių galimybių reglamentavimo ir techninę analizes, kad ir Komisija, ir EKA generalinis direktorius pateiktų nuoseklių pasiūlymų dėl konvergencinio požiūrio, kuriuo būtų pagrįsta būsima abiejų organizacijų santykių struktūra.

Tikimasi, kad 2014 m. gruodžio mėn. EKA Tarybos susitikime Europos kosmoso agentūra ministrų lygiu priims sprendimą dėl agentūros raidos.

Europos Sąjungoje šiuo dokumentu siekiama prisidėti prie diskusijos Taryboje, kad būtų nustatyta tolesnių veiksmų, kurių bus imamasi glaudžiai bendradarbiaujant su EKA generaliniu direktoriumi, politinė kryptis. Atsižvelgiant į šių diskusijų rezultatus ir tebesitęsiantį dialogą su EKA, taip pat įvertinant tolesnę vidinę galimybių analizę, 2014 m. pabaigoje arba 2015 m. pradžioje Komisija gali pateikti konkrečių pasiūlymų dėl dabartinės ES ir EKA santykių struktūros performavimo.

Šiame dokumente neužkertamas kelias jokiems būsimiems Komisijos pasiūlymams, pagrįstiems išsamiu poveikio vertinimu, kuriame būtų papildomai aprašytas ir kiekybiškai įvertintas bent 2 ir 3 galimybių poveikis; toks vertinimas būtų pateikiamas su minėtais pasiūlymais. Šias galimybes būtina papildomai įvertinti atsižvelgiant į politikos koordinavimo ir įgyvendinimo veiksmingumą, taip pat į bendrų ES ir EKA veiksmų poveikį bendriesiems ES politikos tikslams (tokiose srityse kaip strateginė kosmoso reikšmė Europai, veiklos kosmoso sektoriuje indėlis nustatant visuomenės uždavinius ir ES kosmoso pramonės konkurencingumas). Be to, į analizę turėtų būti įtrauktos ir įžvalgos, susijusios su ilgalaike technologine, pramonine ir ekonomine raida, taip pat su galimomis pasaulinio masto tendencijomis, kurios gali turėti įtakos ES santykiams su ESA.

[1]               OL L 261, 2004 8 6, p. 64.

[2]               SESV 189 str.

[3]               COM(2011) 152, 2011 m. balandžio 4 d.

[4]               COM(2012) 671, 2012 m. lapkričio 14 d.

[5]               ST6571/13

[6]               Raštiškame pareiškime, pateiktame reaguojant į Tarybos išvadas, Europos Komisija norėjo paaiškinti, „kad, jos manymu, vartojant žodį „bendras“ su „pasiūlymai“ perteikiama nuostata, kuri nėra tiksli teisiškai ir instituciškai. Komisija pasinaudos savo iniciatyvos teise, kad, rengdama pasiūlymus dėl būsimų tinkamų ES ir EKA santykių, nustatytų, kaip kuo geriau užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūros (EKA) generaliniu direktoriumi ir su ES valstybėmis narėmis“.

[7]               Pavyzdžiui, su nuoroda į įgaliojimų delegavimo susitarimą, kurį Sąjunga turi sudaryti su EKA dėl Galileo programos įdiegimo etapo, reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į įgaliojimų delegavimo susitarimą turėtų būti įtrauktos bendrosios EKA patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Veiklos, kurią finansuoja vienintelė Sąjunga, atžvilgiu tokios sąlygos turėtų užtikrinti atitinkamą kontrolės lygį, panašų į kontrolės lygį, kurio būtų reikalaujama, jei EKA būtų Sąjungos agentūra“. (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, OL L 247, 2013 12 20).

[8]               Europos Parlamento atžvilgiu.

[9]               Politinė deklaracija dėl Europos kosmoso agentūros, geriausiai atitinkančios Europos poreikius, kūrimo, ESA/C-M/CCXXXIV/Res. 4 (final), 2012 m. lapkričio 20 d.

[10]             Evolution of EU-ESA relations: Cost/benefit assessment of options, Roland Berger Strategy Consultants, 2013 m. lapkričio mėn.

[11]             Remiantis analizėmis, kurios buvo atliktos įgyvendinant GNSS programas, vienos dienos vėlavimas svarbiausiame įgyvendinimo etape kainuoja apie 1 mln. EUR.

[12]             Europos Parlamentui.

[13]             Mintis Europos kosmoso agentūroje sukurti ES ramstį yra Komisijos svarstymų apie jos santykius su EKA dalis, taip siekiant ilgalaikio glaudesnių santykių užmezgimo tikslo. 2011 m. balandžio mėn. komunikate Komisija nurodė, kad EKA „prireikus sukurs išimtinai Sąjungos programoms vykdyti skirtus valdymo padalinius“. 2012 m. lapkričio mėn. komunikate Komisija taip pat nurodė, kad, siekdama ilgalaikio glaudesnių ryšių užmezgimo tikslo, EKA galėtų „prireikus pritaikyti savo struktūrą (finansinių ir vidaus sprendimų priėmimo srityje), siekdama užtikrinti, kad Komisijos perduota veikla būtų valdoma pagal panašų į ES modelį (pvz., įkūrus specialų direktoratą, atsakingą už ES programų valdymą EKA)“. Šią galimybę nagrinėja ir EKA, svarstydama galimą tolesnę savo raidą (svarstymai pradėti 2012 m. lapkričio mėn. surengtoje ministrų lygio EKA Taryboje).

[14]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, OL L 298, 2012 m. spalio 26 d. (žr. I dalies II antraštinę dalį).