(1)

investicijas svarstantiems mažmeniniams investuotojams vis dažniau siūloma skirtingų tipų įvairiausių investicinių produktų. Šiais produktais gali būti siūlomi specifiniai prie mažmeninių investuotojų poreikių pritaikyti investavimo sprendimai, bet jie dažnai būna sudėtingi ir sunkiai suprantami. Dabartinė investuotojams atskleidžiama informacija apie tokius investicinius produktus yra nenuosekli ir dažnai nepadeda mažmeniniams investuotojams palyginti skirtingų produktų arba suprasti jų savybių, arba pagerinti tokių investuotojų finansinį švietimą . Todėl mažmeniniai investuotojai dažnai investuoja ne visai suprasdami riziką bei išlaidas ir kartais patiria nenumatytų nuostolių;

(2)

svarbi investuotojų apsaugos priemonė ir mažmeninių investuotojų pasitikėjimo finansų rinka atkūrimo prielaida yra mažmeniniams investuotojams siūlomų investicinių produktų skaidrumo nuostatų tobulinimas; visų pirma laikotarpiu po finansų krizės . Pirmieji žingsniai Europos mastu šia kryptimi jau padaryti plėtojant pagrindinės informacijos investuotojams režimą, nustatytą 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo;

(3)

kadangi taisyklės skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, siūlančio investicinius produktus, ir šios srities nacionalinio reglamentavimo, susidaro nevienodos veiklos sąlygos, susijusios su skirtingais produktais ir platinimo kanalais, taip sukuriant papildomų bendrosios finansinių paslaugų ir produktų rinkos kliūčių. Valstybės narės jau ėmėsi skirtingų ir nedarnių veiksmų investuotojų apsaugos priemonių trūkumams šalinti ir tikėtina, kad šis procesas tęsis. Dėl skirtingo požiūrio į informacijos apie investicinius produktus atskleidimą trukdoma kurti vienodas veiklos sąlygas skirtingų investicinių produktų teikėjams ir šiuos produktus parduodantiems subjektams ir taip iškreipiama konkurencija. Dėl to nėra užtikrinama ir vienoda investuotojų apsauga Sąjungoje. Tokie skirtumai yra bendrosios rinkos kūrimo ir sklandaus veikimo kliūtis. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(4)

būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodas skaidrumo taisykles, taikomas visiems investicinių produktų rinkos dalyviams, kad būtų išvengta skirtumų ir sumažintos išlaidos bei neapibrėžtumas produktų teikėjams ir platintojams . Siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai nustatytas bendras pagrindinės informacijos dokumentų standartas siekiant suvienodinti šių dokumentų formatą ir turinį, yra būtinas reglamentas. Tiesiogiai taikomomis reglamento taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visiems investicinių produktų rinkos dalyviams būtų taikomi tie patys reikalavimai. Be to, taip būtų užtikrinta vienoda atskleidžiama informacija užkertant kelią nacionalinių reikalavimų skirtumams, kurių atsirastų direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę. Naudoti reglamentą tikslinga ir siekiant užtikrinti, kad visiems investicinius produktus parduodantiems subjektams būtų taikomi vienodi reikalavimai, susiję su pagrindinės informacijos dokumento pateikimu mažmeniniams investuotojams;

(5)

nors siekiant atkurti mažmeninių investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis būtina tobulinti atskleidžiamą informaciją apie investicinius produktus, tiek pat svarbu veiksmingai reglamentuoti šių produktų pardavimo procesus. Šis reglamentas papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (4) numatytas priemones dėl platinimo (įskaitant konsultacijas dėl investavimo, investuotojų apsaugos priemones ir kitas pardavimo paslaugas) . Be to, jis papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/92/EB numatytas priemones dėl draudimo produktų platinimo (5);

(6)

šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems produktams ir pagrindinėms investicijoms (nepaisant jų formos ar struktūros), kuriuos finansinių paslaugų sektorius teikia siekdamas mažmeniniams investuotojams suteikti investavimo galimybių, kai investuotojui siūloma grąža priklauso nuo vienos ar kelių rūšių turto arba kitų referencinių verčių ▌veiklos rezultatų. Tai turėtų būti tokie investiciniai produktai kaip investiciniai fondai ir gyvybės draudimo liudijimai bei tų investicinių fondų ir gyvybės draudimo liudijimų pagrindinės investicijos ir mažmeniniai ▌produktai, įskaitant tiesiogiai turimą turtą, kaip antai vyriausybės obligacijos arba akcijos, kurios siūlomos visuomenei ar kuriomis leidžiama prekiauti valstybėje narėje esančioje ar veikiančioje reguliuojamoje rinkoje . Mažmeniniai struktūrizuoti produktų paketai įsiterpia tarp investuotojo ir rinkų, nes turtas „supakuojamas“, pateikiamas arba grupuojamas taip, kad būtų sukurtos pozicijos, suteikiamos produktų savybės arba sukuriamos išlaidų struktūros, kurios skiriasi nuo tiesioginio turto turėjimo. Toks pakavimas gali sudaryti sąlygas mažmeniniams investuotojams dalyvauti investavimo strategijose, kurios kitaip būtų neprieinamos arba nepraktiškos, bet kartu dėl to reikia pateikti papildomos informacijos, visų pirma tam, kad būtų galima palyginti skirtingus investicijų pakavimo būdus ir užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai galėtų suprasti pagrindines mažmeninių investicinių produktų savybes ir riziką ;

(6a)

šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas specialiosios paskirties įmonių ir kontroliuojančiųjų bendrovių akcijoms arba vienetams, kuriuos investicinių produktų teikėjas gali sukurti siekdamas apeiti šį reglamentą;

(6b)

investicinių produktų paketai turi teikti aiškią naudą mažmeniniams investuotojams, pvz., paskirstyti investavimo riziką daugelyje įvairių ekonomikos sektorių arba investuojant į įvairų pagrindinį turtą. Tačiau produktų paketai gali būti sudaromi pagal skirtingą metodiką siekiant sukurti investicinių produktų savybes, kuriomis siekiama suklaidinti vartotojus, kai jie priima sprendimą dėl investavimo. Tam tikrais produktais, kurių pradinė palūkanų norma dirbtinai sumažinta, siekiama sužadinti mažmeninių investuotojų elgsenos tendencijas, šiuo atveju pageidavimą greitai gauti didelę investicijų grąžą. Produktų pavadinimų, kurie sudaro įspūdį, kad jų saugumas didesnis nei iš tikrųjų yra, naudojimas panašiai veikia vartotojų elgsenos tendencijas, šiuo atveju – nenorą rizikuoti. Todėl tokia produktų paketų sudarymo metodika kelia riziką, kad investuotojas sieks kuo greitesnės finansinės naudos, iki galo nesuvokdamas būsimos susijusios rizikos. Šiuo reglamentu turėtų būti siekiama vengti paketų savybių, kuriomis siekiama išnaudoti investuotojų elgsenos tendencijas, kad būtų galima skatinti skaidrumą ir geresnį rizikos, susijusios su mažmeninių investicinių produktų paketais, suvokimą;

(7)

▌draudimo produktai, nesuteikiantys investavimo galimybių, ▌neturėtų patekti į reglamento taikymo sritį. ▌Kadangi šiuo reglamentu pirmiausia siekiama gerinti informacijos apie mažmeniniams investuotojams parduodamus investicinius produktus palyginamumą ir suprantamumą, šis reglamentas neturėtų būti taikomas profesinių pensijų sistemoms ir individualiems pensijų produktams , ▌jei finansinių darbdavio mokamų įmokų reikalaujama nacionalinės teisės aktais ir jei darbdavys arba darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto teikėjo. Šis reglamentas netaikomas ir instituciniams investuotojams skirtų investicinių fondų investiciniams vienetams, nes jie neparduodami mažmeniniams investuotojams. Tačiau šis reglamentas turėtų būti taikomas investiciniams produktams, skirtiems taupyti individualioms pensijoms, nes jie dažnai konkuruoja su kitais šiame reglamente apibrėžtais produktais ir yra panašiai platinami mažmeniniams investuotojams;

(8)

siekiant suteikti aiškumo dėl šiuo reglamentu nustatytų įpareigojimų ir įpareigojimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB (7), santykio, būtina nustatyti, kad šios direktyvos papildytų šį reglamentą. Visų pirma atlikus šio reglamento peržiūrą pagrindinės informacijos dokumente turi būti pateikta pagrindinės informacijos santrauka, kaip nurodyta Direktyvos 2003/71/EB 5 straipsnio 2 dalyje;

(8a)

investicinių produktų teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų kuriami investiciniai produktai atitiktų mažmeninių investuotojų, kuriems jie skirti, profilį. Todėl jie turėtų numatyti išankstinį produkto patvirtinimo procesą, kad galėtų užtikrinti, jog jų investiciniai produktai mažmeniniams investuotojams nekeltų rizikos dėl pagrindinio turto, kurio rizikos ir grąžos pobūdžio nėra lengva suprasti;

(8b)

kompetentingoms institucijoms ir Europos priežiūros institucijoms (EPI) jų prašymu turėtų būti suteikiama visa informacija, kurios reikia, kad būtų galima patikrinti pagrindinės informacijos dokumentų turinį, įvertinti jų atitiktį šiam reglamentui ir užtikrinti klientų ir investuotojų apsaugą finansų rinkose. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (FPRR), Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) įgaliojimai turėtų būti nuosekliai suderinti su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) įgaliojimais;

(9)

investicinių produktų teikėjai, kaip antai fondų valdytojai, draudimo įmonės, vertybinių popierių emitentai, kredito įstaigos arba investicinės įmonės, turėtų parengti savo teikiamų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentą, nes jie geriausiai išmano produktą ir atsako už jį. Investicinių produktų teikėjai turėtų suteikti prieigą prie pagrindinės informacijos dokumento asmenims, parduodantiems tuos investicinius produktus. Investicinių produktų teikėjas turėtų parengti pagrindinės informacijos dokumentą , o investicinių produktų pardavėjas – priedą (įskaitant rinkliavas) prieš produktus parduodant mažmeniniams investuotojams. Tačiau kai produktas neparduodamas mažmeniniams investuotojams, nebūtina rengti pagrindinės informacijos dokumento, ir kai investicinių produktų teikėjui nepraktiška rengti pagrindinės informacijos dokumentą, šią užduotį galima perduoti kitiems subjektams. Jei visi ar daliniai įgaliojimai parengti pagrindinės informacijos dokumentą suteikti trečiosioms šalims, investicinio produkto teikėjui ir toliau turėtų tekti bendra atsakomybė už šio dokumento parengimą ir turinį. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumentai būtų plačiai paskleisti ir prieinami, šiuo reglamentu reikėtų leisti investicinių produktų teikėjui juos skelbti pasirinktoje interneto svetainėje;

(10)

siekiant patenkinti mažmeninių investuotojų poreikius, būtina užtikrinti, kad informacija apie investicinius produktus būtų tiksli, teisinga, aiški ir neklaidinanti tų investuotojų požiūriu. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti bendrus pagrindinės informacijos dokumento rengimo standartus siekiant užtikrinti, kad jis būtų suprantamas mažmeniniams investuotojams. Turint omenyje tai, kad daugeliui mažmeninių investuotojų sunku suprasti specializuotą finansų terminiją, ypač daug dėmesio reikėtų skirti dokumento žodynui ir rašymo stiliui. Reikėtų nustatyti ir taisykles dėl jo rengimo kalbos. Išlaidų, kurių gali susidaryti, apskaičiavimo būdas taip pat turėtų būti suprantamai paaiškintas. Be to, mažmeniniai investuotojai turėtų galėti suprasti pagrindinės informacijos dokumentą tokį, koks jis yra, neieškodami kitos informacijos . Vis dėlto tai neturėtų trukdyti pasinaudoti pagrindinės informacijos dokumente esančiomis nuorodomis į kitus dokumentus, kuriuose galima rasti papildomos informacijos, kuri galėtų būti naudinga kai kuriems mažmeniniams investuotojams;

(11)

mažmeniniams investuotojams reikėtų teikti būtiną informaciją, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo ir palyginti skirtingus investicinius produktus, bet jei informacija nebus trumpa ir glausta, kyla rizika, kad jie jos nepanaudos. Todėl pagrindinės informacijos dokumente reikėtų pateikti tik pagrindinę informaciją, visų pirma susijusią su produkto pobūdžiu ir savybėmis, įskaitant kapitalo praradimo tikimybę, išlaidas , ir rizikos ir grąžos pobūdį pateikiant produkto ir su juo susijusių pagrindinių investicijų suminį rodiklį, taip pat svarbią informaciją apie veiklos rezultatus ir tam tikrą kitą specifinę informaciją, kuri gali būti būtina norint suprasti atskirų rūšių produktų, įskaitant produktus, skirtus naudoti rengiantis pensijai, savybes. Komisija turėtų apsvarstyti, ar 2013 m. sausio 16 d. per pirmąjį svarstymą patvirtintoje Europos Parlamento pozicijoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. …/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų  (8) , priėmimo nurodyta Europos viešoji kredito reitingų agentūra galėtų teikti pagrindinę informaciją apie rizikos pobūdį, susijusį su valstybių narių išleistomis valstybės obligacijomis;

(11a)

investuotojams turėtų būti suteikta aiški informacija, kokių su investicija susijusių išlaidų jie patirs ir kokius mokesčius sumokės ne tik sandorio sudarymo momentu, bet ir per investavimo laikotarpį. Turėtų būti atskleisti visi mokesčiai (taip pat išreikšti pinigais) per visą laikotarpį. Honoraras už konsultacijas turėtų būti apskaičiuojamas paprasčiau, kad investuotojui būtų lengviau suprasti, kiek jam tai kainuos;

(11b)

EBI, EDPPI ir EVPRI turėtų sukurti internetinį fondų analizatorių, kuris sudarytų galimybes investuotojams apskaičiuoti galutinę investicijos vertę po to, kai buvo atsižvelgta į mokesčius ir išlaidas;

(12)

pagrindinės informacijos dokumentas turėtų būti parengtas tokiu formatu, kuris sudarytų sąlygas mažmeniniams investuotojams palyginti skirtingus investicinius produktus, nes dėl vartotojų elgesio ir gebėjimų informacijos formatą, pateikimą ir turinį būtina atidžiai suplanuoti ir parengti , kad būtų galima kuo labiau įsigilinti į pagrindinės informacijos dokumentą ir taip prisidėti prie to, kad ši informacija būtų finansiškai lavinanti, suprantama ir naudojama. Kiekviename dokumente punktai ir jų antraštės turėtų būti pateikiami ta pačia tvarka. Be to, į skirtingų produktų pagrindinės informacijos dokumentą įtraukiama konkreti informacija ir šios informacijos pateikimas turėtų būti papildomai suvienodinti deleguotaisiais aktais, kuriais bus atsižvelgta į atliktus ir atliekamus vartotojų elgesio mokslinius tyrimus, įskaitant įvairių informacijos pateikimo būdų veiksmingumo bandymo su vartotojais rezultatus. Be to, siūlant kai kuriuos investicinius produktus mažmeniniam investuotojui leidžiama rinktis iš kelių pagrindinių investicijų; su tais produktais susijusios išlaidos ir mokesčiai gali priklausyti nuo asmeninių kliento ypatybių, kaip antai amžiaus ar pasirinktos investicijos dydžio. Rengiant formatą reikėtų atsižvelgti į šiuos produktus;

(12a)

sudėtingų produktų, kurie pasirodo netinkami mažmeniniams investuotojams, atveju pagrindinės informacijos dokumento pradžioje turėtų būti sudėtingumo ženklas. Šis papildomas skaidrumo lygmuo padės vartotojams priimti informacija pagrįstą sprendimą apie rizikos, kurią jie prisiima, lygį ir išvengti netinkamo produktų pardavimo;

(13)

mažmeniniai investuotojai priimdami sprendimus dėl investavimo vis dažniau siekia ne tik finansinės grąžos. Dažnai jie siekia ir kitų tikslų, pvz., socialinių arba aplinkosaugos. Be to, informacija apie nefinansinius investicijų aspektus gali būti svarbi asmenims, norintiems investuoti tvariai ir ilgam laikui. Tačiau informaciją apie socialinius, aplinkosaugos ar valdymo rezultatus, kurių siekia investicinių produktų teikėjas, gali būti sunku palyginti arba ji neteikiama. Todėl pageidautina papildomai suvienodinti konkrečią informaciją apie tai, ar atsižvelgta į aplinkosaugos, socialinius ar valdymo klausimus ir, jei taip, kaip į juos atsižvelgta;

(14)

pagrindinės informacijos dokumentas turėtų aiškiai skirtis ir turėtų būti atskirtas nuo rinkodaros pranešimų. Jo svarba neturėtų sumažėti dėl tų kitų dokumentų . Mažmeninis investuotojas turėtų patvirtinti, kad jį gavo;

(15)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumente pateikiama informacija būtų patikima, šiuo reglamentu reikėtų reikalauti, kad investicinių produktų teikėjai ir investicinių produktų pardavėjai atnaujintų savo pagrindinės informacijos dokumentą. Subjektas, teikiantis ar parduodantis pagrindinės informacijos dokumentą, taip pat turėtų atnaujinti mažmeniniam investuotojui teikiamą informaciją. Todėl būtina deleguotajame akte, kurį priims Komisija, nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos peržiūros bei pagrindinės informacijos dokumento ir jo priedo tikslinimo sąlygomis ir dažnumu . Pagrindinės informacijos dokumentas ir visos atnaujintos jo versijos turėtų būti pateikiamos kompetentingai institucijai;

(16)

pagrindinės informacijos dokumentai yra mažmeninių investuotojų sprendimų dėl investavimo pagrindas. Todėl investicinių produktų teikėjai ir investicinių produktų pardavėjai turi svarbią pareigą mažmeniniams investuotojams užtikrinti, kad tie dokumentai atitiktų šio reglamento taisykles. Dėl to svarbu užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai, kurie priimdami sprendimą dėl investavimo rėmėsi pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu, turėtų veiksmingą teisę į žalos atlyginimą. Be to, reikėtų užtikrinti, kad visi visos Sąjungos mažmeniniai investuotojai turėtų tokią pačią teisę kreiptis dėl kompensacijos už žalą, galbūt patirtą dėl to, kad investicinių produktų teikėjai nesilaikė šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Todėl reikėtų suvienodinti taisykles dėl investicinių produktų teikėjų atsakomybės. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, taip pat turėtų būti nustatytas darnus požiūris į baudas. Šiame reglamente reikėtų nustatyti, kad mažmeninis investuotojas turėtų galimybę pareikalauti produkto teikėjo atsakomybės už šio reglamento pažeidimą, jei patiriama nuostolių dėl klaidinančio, netikslaus ar prospekto neatitinkančio arba, jei prospektas nebuvo parengtas, produkto nuostatų ir sąlygų neatitinkančio pagrindinės informacijos dokumento naudojimo;

(17)

kadangi apskritai mažmeniniai investuotojai nelabai išmano investicinių produktų teikėjų vidaus procedūrų, mažmeniniam investuotojui neturėtų būti nustatyta prievolė įrodyti. Mažmeninis investuotojas turėtų nurodyti, kodėl jis mano, kad pagrindinės informacijos dokumentas neatitinka šio reglamento reikalavimų . Tuomet produkto teikėjas turėtų atsakyti į tą tvirtinimą;

(18)

investicinio produkto teikėjo , kuriam netaikomas šis reglamentas, civilinei atsakomybei turėtų būti taikoma atitinkama nacionalinė teisė, nustatoma pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės taisykles. Kuris teismas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl mažmeninio investuotojo pateikto reikalavimo, susijusio su civiline atsakomybe, reikėtų nustatyti pagal atitinkamas taisykles dėl tarptautinės jurisdikcijos;

(19)

kad mažmeninis investuotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investavimo, investicinius produktus parduodantys asmenys turėtų būti įpareigoti pagrindinės informacijos dokumentą pateikti likus pakankamai laiko iki sandorio sudarymo. Investuotojas turėtų asmeniškai arba elektroniniu būdu pasirašyti, kad parodytų, jog gavo pagrindinės informacijos dokumentą. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas ▌nepriklausomai nuo to, kur ar kaip sandoris sudaromas. Investicinių produktų klausimais konsultuojantys ar juos parduodantys asmenys gali būti ir platintojai, ir patys investicinių produktų teikėjai, jei nusprendžia konsultuoti produktų klausimais ar juos parduoti tiesiogiai mažmeniniams investuotojams. Šis reglamentas nepažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB  (9) . Kai tik įmanoma, investuotojams turėtų būti suteikiamas apsigalvojimo laikotarpis, per kurį jie galėtų nuspręsti panaikinti sandorį;

(20)

siekiant investicinį produktą parduodančiam asmeniui suteikti tam tikrų pagrindinės informacijos dokumento pateikimo mažmeniniams investuotojams laikmenos pasirinkimo galimybių, reikėtų nustatyti vienodas taisykles, kuriomis leidžiama naudotis elektroniniais ryšiais, kai tas tinka atsižvelgiant į sandorio aplinkybes. Tačiau mažmeninis investuotojas turėtų turėti galimybę jį gauti popierine forma. Atsižvelgiant į vartotojo interesą turėti galimybę susipažinti su informacija, pagrindinės informacijos dokumentas visuomet turėtų būti pateikiamas nemokamai;

(21)

kad mažmeniniai investuotojai pasitikėtų investiciniais produktais ir finansų rinkomis apskritai , reikėtų nustatyti reikalavimus dėl tinkamų vidaus procedūrų, kuriomis užtikrinama, kad investicinių produktų teikėjas rimtai atsakytų į mažmeninių investuotojų skundus;

(21a)

nors siekiant atkurti mažmeninių investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis itin svarbu gerinti informacijos apie produktus atskleidimą, produktų kūrimo taisyklės vienodai svarbios norint užtikrinti veiksmingą mažmeninių investuotojų apsaugą. Dėl trūkumų turinčių finansinių konsultantų konsultacijų, šališkumo priimant sprendimus ir įrodymų, kad finansinis elgesys visų pirma priklauso nuo psichologinių savybių, kyla problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos mažinant investicinių produktų paketų sudėtingumą;

(22)

taikant alternatyvaus ginčų sprendimo procedūras galima greičiau ir pigiau negu teismuose išspręsti ginčus ir mažėja teismų sistemai tenkanti našta. Todėl investicinių produktų teikėjai ir investicinius produktus parduodantys asmenys turėtų būti įpareigoti dalyvauti tose procedūrose, kurias dėl šiuo reglamentu nustatytų teisių ir pareigų pradeda mažmeniniai investuotojai, taikant tam tikras apsaugos priemones pagal veiksmingos teisminės apsaugos principą. Konkrečiai, alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros neturėtų pažeisti tokių procedūrų šalių teisių teisme pareikšti ieškinį . Sprendžiant su šiuo reglamentu susijusius ginčus turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES  (10);

(23)

kadangi investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentą turėtų parengti subjektai, veikiantys finansų rinkų bankų, draudimo, vertybinių popierių ir fondų sektoriuose, ypač svarbu užtikrinti sklandų įvairių investicinių produktų teikėjus prižiūrinčių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad jos turėtų bendrą požiūrį į šio reglamento taikymą;

(23a)

kad būtų galima užtikrinti padidėjusius Sąjungos ir nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus ir kompetenciją, reikėtų pasirūpinti pakankamais personalo ištekliais ir skirti pakankamai lėšų;

(24)

vadovaujantis 2010 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikatu dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, svarbu, kad valstybės narės imtųsi būtinų veiksmų užtikrinti, kad pažeidus šį reglamentą būtų taikomos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų atgrasios, ir pagerinti investuotojų apsaugą juos įspėjant apie investicinius produktus, parduodamus pažeidžiant šį reglamentą, ▌turėtų būti skelbiama apie sankcijas ir priemones ▌;

(25)

norint pasiekti šio reglamento tikslus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų patikslinta informacija dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo ir formato, į pagrindinės informacijos dokumentą įtrauktinos informacijos turinio, išsamūs reikalavimai dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo laiko, taip pat jo tikslinimo ir peržiūros. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi ir atliktų atitinkamus tyrimus, kuriuose dalyvautų vartotojai . Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(26)

EVPRI, EBI ir EDPPI pagal 8 straipsnį parengtus techninių reguliavimo standartų dėl metodikos, kuria grindžiamas rizikos ir grąžos pristatymas ir išlaidų apskaičiavimas bei aplinkosaugos, socialiniai arba valdymo kriterijai , projektus Komisija turėtų priimti kaip deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, 1094/2010 ir 1095/2010 (11) 10–14 straipsnius;

(27)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo yra reglamentuojamas valstybėse narėse atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą ir prižiūrint kompetentingoms institucijoms. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo yra reglamentuojamas EPI atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą ir prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Visais atvejais asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą, pvz., kompetentingų institucijų vykdomi asmens duomenų mainai arba perdavimas, turėtų atitikti Direktyvą 95/46/EB, o  EPI vykdomi informacijos mainai arba perdavimas turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(28)

KIPVPS yra investiciniai produktai, kaip apibrėžta šiame reglamente, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nustatyti pagrindinės informacijos investuotojams reikalavimai pagal Direktyvą 2009/65/EB, būtų proporcinga tokiems KIPVPS nustatyti 5 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo pereinamąjį laikotarpį, kai jiems šis reglamentas nebūtų taikomas. Praėjus šiam laikotarpiui jiems būtų pradėtas taikyti šis reglamentas, jei tik šis pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas . Ta pati išimtis turėtų būti taikoma ir ne KIPVPS fondams, jeigu pagal nacionalinius įstatymus iš jų jau reikalaujama parengti pagrindinės informacijos vartotojams dokumentą laikantis Direktyvos 2009/65/EB 78–81 straipsniuose apibrėžto formato ir turinio;

(29)

kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius, pvz., naujų tipų investicinių produktų atsiradimą, taip pat pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir valstybių narių patirtį, šis reglamentas turėtų būti persvarstytas praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Atliekant peržiūrą reikėtų įvertinti, ar dėl nustatytų priemonių pagerėjo vidutinių mažmeninių investuotojų apsauga ir supratimas apie investicinius produktus , jų finansinis švietimas ir produktų palyginamumas. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar KIPVPS taikomas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas ir ar nereikėtų apsvarstyti kitų požiūrio į KIPVPS galimybių. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai;

(30)

kad investicinių produktų teikėjai ir investicinius produktus parduodantys asmenys turėtų pakankamai laiko pasirengti praktiškai taikyti šio reglamento reikalavimus, šie reikalavimai neturėtų būti taikomi dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo . Šis reglamentas neturėtų būti taikomas praeityje įvykusiems sandoriams;

(31)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(32)

kadangi šiame reglamente numatyto tikslo, t. y. gerinti mažmeninių investuotojų apsaugą ir didinti jų pasitikėjimą investiciniais produktais bei išspręsti nustatytus trūkumus, įskaitant atvejus, kai tie produktai parduodami tarpvalstybiniu mastu, veikdamos atskirai valstybės narės negali deramai pasiekti, ▌o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

draudimo produktams, pagal kuriuos nesiūloma išperkamoji suma ▌;

b)

indėliams, kurie nėra struktūrizuotieji indėliai, kaip apibrėžta [FPRD] 4 straipsnyje ;

c)

vertybiniams popieriams, nurodytiems Direktyvos 2003/71/EB 1 straipsnio 2 dalies b–g, i ir j punktuose;

d)

kitiems vertybiniams popieriams, kurie neapima išvestinės finansinės priemonės, išskyrus bendrovių obligacijas ir specialiosios paskirties įmonių (SPĮ) išleistas priemones ;

e)

oficialiai pripažintoms profesinių pensijų sistemoms ir atskiriems pensijų produktams, su kuriais susijusių finansinių darbdavio mokamų įmokų reikalaujama nacionalinės teisės aktais, kai darbuotojas negali pasirinkti teikėjo ;

f)

oficialiai pripažintoms socialinės apsaugos sistemoms, kurioms taikoma nacionalinė ar Sąjungos teisė.

a)

investicinis produktas – produktas, kuriuo naudodamasis asmuo gali daryti finansines investicijas nepaisant teisinės formos ir nepaisant to, ar grąžintina suma yra nekintama ar kintama, įskaitant atvejus, kai investicinis produktas įgyjamas tiesiogiai valdant finansines priemones, įmones ar akcijų paketus ;

b)

investicinių produktų teikėjas yra:

ba)

investicinių produktų pardavėjas – asmuo, kuris teikia patarimus investicinių produktų klausimais, vykdo jų rinkodarą, juos platina arba parduoda mažmeniniam investuotojui, platintojui arba asmeniui, kuris veikia kaip mažmeninio investuotojo tarpininkas investavimo klausimais;

c)

mažmeniniai investuotojai yra:

d)

pensijų produktai – produktai, kurių pagal nacionalinę teisę pripažinta pirminė paskirtis yra užtikrinti mažmeniniam investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia mažmeniniam investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

e)

patvarioji laikmena – patvarioji laikmena, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio m punkte;

f)

kompetentingos institucijos – valstybių narių valdžios institucijos, teisiškai įgaliotos prižiūrėti investicinių produktų teikėją arba investicinį produktą mažmeniniam investuotojui parduodantį asmenį.

a)

informacija pateikiama ir išdėstoma taip, kad dokumentą būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis;

aa)

pateikiama tik pagrindinė informacija, reikalinga mažmeniniams investuotojams;

b)

informacija aiškiai suformuluojama ir rašoma tokiu stiliumi , kad mažmeniniam investuotojui , kuriam ši informacija yra skirta, būtų lengva suprasti pateikiamą informaciją, visų pirma vartojama aiški, glausta ir suprantama kalba.

▌

a)

▌investicinio produkto pavadinimas, investicinio produkto teikėjo tapatybė ir už dokumentą teisiškai atsakingo asmens ar subjekto vardas ar pavadinimas ir adresas ;

b)

skirsnyje „Kokia šios investicijos esmė?“ – investicinio produkto pobūdis ir pagrindinės savybės, įskaitant:

▌

c)

skirsnyje „Kokius sprendimus turiu priimti?“ – informacija apie įvairius sprendimus, kuriuos turi priimti mažmeninis investuotojas, pvz., pasirinkdamas fondą, terminą, įmokos dydį, įskaitant tai, kokių dar esama išmokų ar išmokoms poveikį turinčių veiksnių;

▌

d)

skirsnyje ▌„ Kokia rizika ir galima grąža ?“, ▌atsižvelgiant į ▌tikslinę rinkos raidą:

e)

skirsnyje „Kas gali atsitikti mano investicijoms? Kokie yra saugikliai ir kiek jie kainuoja?“ aiškiai nurodoma, ar įmanoma prarasti kapitalą:

ea)

skirsnyje „Kas atsitinka, jei investicinio produkto teikėjas arba pardavėjas nevykdo įsipareigojimų?“ trumpai aprašomi didžiausi galimi mažmeninio investuotojo nuostoliai ir nurodoma, ar nuostolius gali padengti mažmeninio investuotojo kompensavimo arba garantijų sistema;

eb)

skirsnyje „Kas atsitiks mirties atveju?“ – informacija apie tai, kas atsitinka su pinigais, susijusiais su produktu ar fondais, ir apie visas papildomas išmokas mirties atveju;

f)

skirsnyje „Kiek tai kainuos?“ – visos išlaidos, susijusios su investicija į investicinį produktą, į kurias įeina visos tiesioginės ir netiesioginės investuotojui tenkančios išlaidos, įskaitant suminius šių išlaidų rodiklius , taip pat:

Suteikiama informacija, kaip pasinaudoti atitinkamos EPI tvarkoma nepriklausoma internetine fondų skaičiuokle ;

h)

skirsnyje „Ar galiu atsiimti pinigus?“:

ha)

skirsnyje „Kaip sužinoti, kokie mano produkto rezultatai?“ – pareiškimas, kad teikėjas kartą per metus pateikiamame dokumente skaidriai informuos klientą apie investicinio produkto rezultatus. Tame dokumente ex post atskleidžiama informacija apie investicinio produkto grąžą per praėjusius metus. Be to, ši ex post grąža palyginama su kitu panašaus pobūdžio rizikos investiciniu produktu. Jei klientui priklauso keletas tam tikro teikėjo investicinių produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, minėto informacijos atskleidimo reikalavimas taikomas visam portfeliui. Taip pat atskleidžiama informacija apie visas išlaidas, turinčias įtakos investicinio produkto pajamingumui;

hb)

skirsnyje „Kaip galima pateikti skundą?“ – informacija apie tai, kaip ir kam klientas gali pateikti skundą dėl produkto ir jo valdymo;

hc)

skirsnyje „Kokie dar teisiniai dokumentai susiję su šiuo produktu?“ – trumpas dokumentų, įskaitant, jei taikoma, prospektą ir neįskaitant jokios rinkodaros medžiagos, aprašymas;

hd)

skirsnyje netoli dokumento pabaigos – nauja antraštė „Informacija apie produktą“, kurioje (tam tikrais atvejais) nurodoma produkto:

he)

produktą reguliuojančios kompetentingos institucijos pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

hf)

skirsnyje „Draudimo išmokos“ nurodoma, ar investicinis produktas susijęs su draudimo išmokomis; jeigu taip, apie šias draudimo išmokas pateikiama išsami informacija pagal Direktyvą 2009/138/EB, išskyrus jos 8 straipsnio 2 dalį. Jeigu sutartyje leidžiama pasirinkti iš kelių su investiciniais vienetais susietų gyvybės draudimų, taip pat pateikiama suvestinė lentelė, kurioje šie vienetai suklasifikuojami į tris kategorijas pagal jų rizikingumą.

a)

nuoroda, kad investuotojo buveinės valstybės narės nacionaliniai mokesčių teisės aktai gali turėti reikšmingą poveikį tikėtinai ir faktinei investicijos grąžai;

b)

su investiciniais produktais susijusios išlaidos, kai jis yra tarpininkas, įskaitant komisinius, retrocesijas arba kitas su sandoriu susijusias išmokas, kurias sumoka teikėjas arba trečioji šalis, kaip nurodyta Direktyvoje 2004/39/EB ir Direktyvoje 2002/39/EB  (12).

a)

metodiką, kuria grindžiamas šio straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas rizikos ir grąžos pobūdžio pristatymas; ir

b)

šio straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų išlaidų apskaičiavimą, įskaitant suminių rodiklių nustatymą ;

ba)

principus, kurie turi būti naudojami aplinkos, socialiniams ir valdymo rezultatams, kaip nurodyta 2 dalies b punkto iii papunktyje;

bb)

kiekvieno šiame straipsnyje aptariamo klausimo atveju – produktų, kuriems taikomos minėtos nuostatos, sąrašą.

a)

rizikos ir grąžos pobūdis arba išlaidos pristatomos pernelyg sudėtingai;

b)

produktu investuojama į pagrindinį turtą, į kurį neprofesionalūs investuotojai paprastai neinvestuoja;

c)

rizikos ir grąžos pobūdis priklauso nuo dviejų ar daugiau įvykių, susijusių su mažiausiai dviem skirtingomis turto klasėmis, vyksmo tuo pačiu metu;

d)

investicijos galutinės grąžos apskaičiavimui naudojama keletas skirtingų mechanizmų, sukuriant didesnį pavojų, kad mažmeninis investuotojas gali jo nesuprasti;

e)

į investicijos grąžą yra įtrauktos paketo sudarymo ypatybės, pagal kurias naudojamasi investuotojų elgsenos tendencijomis, pvz., siūlant patrauklią fiksuotą palūkanų normą, kurią vėliau pakeičia žymiai didesnė kintanti nuo tam tikrų sąlygų priklausanti palūkanų norma arba iteracinė formulė;

f)

bendra finansinio produkto rizika, matuojama jos mėnesine vertės pokyčio rizika, apskaičiuota pagal 99 proc. pasikliovimo intervalą prekybos metu yra didesnė nei 20 proc.

a)

pagrindinės informacijos dokumente pateiktos informacijos peržiūrėjimo sąlygomis ir dažnumu;

b)

sąlygomis, kuriomis pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija turi būti tikslinama ir kuriomis privaloma arba neprivaloma iš naujo paskelbti ir pakartotinai išsiųsti patikslintą pagrindinės informacijos dokumentą;

c)

konkrečiomis sąlygomis, kuriomis pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija turi būti peržiūrėta arba pagrindinės informacijos dokumentas turi būti patikslintas, kai investicinis produktas mažmeniniams investuotojams nėra teikiamas nuolat;

d)

aplinkybėmis, susijusiomis su pačiu produktu arba rinkos sąlygomis, kai mažmeninius investuotojus reikia informuoti apie patikslintą jų nupirkto investicinio produkto pagrindinės informacijos dokumentą.

a)

mažmeninis investuotojas nusprendžia sandorį sudaryti nuotolinio ryšio priemonėmis;

b)

pagrindinės informacijos dokumento pateikti pagal 1 dalį neįmanoma; ▌

ba)

mažmeninis investuotojas paprašo, kad pagrindinės informacijos dokumentas jam būtų pateiktas iškart po sandorio sudarymo, nes jis nenori atidėti sandorio sudarymo, kad gautų dokumentą iš anksto. Investicinių produktų klausimais konsultuojantis ar juos parduodantis asmuo nepateikia šios alternatyvos, kol mažmeninis investuotojas pats nepaprašo;

c)

▌investicinį produktą parduodantis asmuo mažmeninį investuotoją apie tai informavo.

a)

reikalavimo pagrindinės informacijos dokumentą pateikti likus pakankamai laiko, kaip nustatyta 1 dalyje, įvykdymo sąlygos;

b)

pagrindinės informacijos dokumento pateikimo pagal 2 dalį metodas ir terminas.

a)

popierine forma;

b)

patvariąja laikmena, išskyrus popierių, kai įvykdomos 4 dalyje nustatytos sąlygos; arba

c)

interneto svetainėje, kai įvykdomos 5 dalyje nustatytos sąlygos.

a)

naudoti patvariąją laikmeną yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp dėl investicinio produkto konsultuojančio, jį parduodančio arba jį parduodant tarpininko vaidmenį atliekančio asmens ir mažmeninio investuotojo; taip pat

b)

mažmeniniam investuotojui buvo suteikta galimybė pasirinkti, ar gauti informaciją popierine forma, ar patvariąja laikmena, ir jis pasirinko tą kitą laikmeną.

a)

pagrindinės informacijos dokumentą pateikti interneto svetainėje yra tinkama atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp dėl investicinio produkto konsultuojančio, jį parduodančio arba jį parduodant tarpininko vaidmenį atliekančio asmens ir mažmeninio investuotojo;

b)

mažmeninis investuotojas sutiko, kad pagrindinės informacijos dokumentas būtų pateiktas interneto svetainėje;

c)

mažmeniniam investuotojui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir vieta interneto svetainėje, kurioje galima susipažinti su pagrindinės informacijos dokumentu;

d)

pagrindinės informacijos dokumentą patikslinus pagal 10 straipsnį, naujausia redakcija taip pat pateikiama mažmeniniam investuotojui; mažmeniniam investuotojui paprašius, pateikiamos ir ankstesnės redakcijos;

e)

užtikrinama, kad pagrindinės informacijos dokumentas interneto svetainėje būtų prieinamas tiek laiko, kiek mažmeniniam investuotojui gali pagrįstai reikėti su juo susipažinti.

a)

siūlomais veiksmais siekiama pašalinti mažmeninių investuotojų apsaugai arba tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje iškilusią didelę grėsmę;

b)

Sąjungos teisės aktais nustatytais ir atitinkamam investiciniam produktui, finansinei priemonei ar veiklai taikytinais reguliavimo reikalavimais nepašalinama ši grėsmė;

c)

kompetentinga (-os) institucija (-os) nesiėmė veiksmų šiai grėsmei pašalinti arba veiksmai, kurių imtasi, buvo nepakankamai veiksmingi.

a)

neturi neigiamo poveikio finansų rinkų efektyvumui ar investuotojams, didesnio už tų veiksmų naudą; ir

b)

nekelia reguliacinio arbitražo rizikos.

a)

pateikti rinkai, platinti arba parduoti investicinius produktus arba finansines priemones;

b)

vykdyti tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

a)

investicinis produktas, finansinė priemonė arba veikla ar įprasta praktika kelia didelį rūpestį dėl investuotojų apsaugos arba dėl jų iškilo rimtas pavojus tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui vienoje ar daugiau valstybių narių, įskaitant atvejus, kai suteikiamos paskatos, susijusios su investiciniu produktu ar finansine priemone, vykdoma jų rinkodara, platinimas, ar už juos mokamas atlygis;

b)

išvestinė finansinė priemonė turi neigiamą poveikį kainų formavimo mechanizmui pagrindinėje rinkoje;

c)

esamų Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir atitinkamam investiciniam produktui, finansinei priemonei ar veiklai arba praktikai taikytinų reguliavimo reikalavimų nepakanka a punkte nurodytai rizikai pašalinti, ir to nepavyktų padaryti griežtesnėmis priežiūros ir esamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis;

d)

atsižvelgiant į nustatytos rizikos pobūdį, mažmeninių investuotojų ar susijusių rinkos dalyvių išprusimo lygį ir galimą veiksmų poveikį mažmeniniams investuotojams ir rinkos dalyviams, kurie gali prekybą finansine priemone ar finansinę veiklą sustabdyti, jomis pasinaudoti arba gauti iš jų naudos, veiksmai, kurių ketinama imtis, yra proporcingi;

e)

kompetentinga institucija tinkamai konsultavosi su kitų valstybių narių, kurios gali stipriai nukentėti nuo šių veiksmų, kompetentingomis institucijomis; taip pat

f)

šie veiksmai neturi diskriminacinio poveikio iš kitos valstybės narės teikiamoms paslaugoms ar veiklai.

a)

finansinę priemonę arba veiklą ar praktiką, su kuria siūlomi veiksmai yra susiję;

b)

siūlomo draudimo ar apribojimo esmę ir numatomą įsigaliojimo laiką; taip pat

c)

įrodymus, kuriais kompetentinga institucija pagrindė savo sprendimą ir kurie patvirtina, kad kiekviena 6 dalyje nurodyta sąlyga yra patenkinta.

1.

Visi 8 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyti mokesčiai atskleidžiami nurodant bendrą jų poveikį. Jei jie yra apatiniame investicijos sluoksnyje, jie nėra klasifikuojami kaip investicijos dalis.

2.

Mokesčiai už konsultacijas investicijų klausimais neturi būti apskaičiuojami taikant fiksuoto procentinio dydžio normą, jei tam nėra gautas išankstinis investuotojo sutikimas. Jei susitariama dėl fiksuoto procentinio dydžio normos, investicinio produkto pardavėjas visapusiškai atskleidžia, koks bus tokios normos poveikis investicijos laikotarpiu arba laikotarpiu, dėl kurio kreipiasi investuotojas.

3.

Investicinį produktą parduodantis arba investuotoją konsultuojantis asmuo nurodo investuotojui laiko, skirto su šia konsultacija susijusiam darbui, paskirstymą, kuris pateikiamas minučių arba valandų pavidalu ir kuriam nustatomas valandinis atlygis (jei nėra susitariama dėl fiksuoto procentinio dydžio normos, kaip nurodyta 2 dalyje).

a)

99 proc. vienpusis pasikliovimo intervalas;

b)

vienam mėnesiui tolygus laikymo laikotarpis (20 darbo dienų); taip pat

c)

bent trejų metų (750 darbo dienų) veiksmingo rizikos veiksnių stebėsenos laikotarpis (istorija), nebent dėl smarkaus kainų svyravimo (pvz., dėl išskirtinių rinkos sąlygų) būtų pagrįstas trumpesnis stebėsenos laikotarpis.

a)

rizikos valdymo ir bendrų mažmeniniams investuotojams parduodamų investicinių produktų pozicijų rizikos apskaičiavimo gairės;

b)

finansinių indeksų gairės.

a)

būti susijusi su tam tikrais mechanizmais, įvykiais ar turto klasėmis, dėl kurių gali kilti klaidingo aiškinimo pavojus;

b)

priklausyti nuo atvejų, kurie yra neįprasti mažmeniniams investuotojams, pvz., finansų įstaigos reguliuojamojo kapitalo dydžio; arba

c)

būti susijusi su paketo sudarymo ypatybėmis, grindžiamomis mažmeninių investuotojų elgsenos tendencijomis.

a)

mažmeniniai investuotojai galėtų pasinaudoti veiksmingais skundų dėl investicinių produktų teikėjo pateikimo ir naudojimosi žalos atlyginimo procedūra būdais;

b)

skundus dėl pagrindinės informacijos dokumento ar šio dokumento priedo pateikę mažmeniniai investuotojai laiku ir tinkamai gautų išsamų atsakymą. taip pat

c)

tarpvalstybinių ginčų atveju mažmeniniai investuotojai galėtų pasinaudoti veiksmingomis žalos atlyginimo procedūromis, ypač tuo atveju, kai investicinio produkto teikėjas yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje.

a)

vykdant procedūrą priimami sprendimai gali būti privalomi investicinių produktų teikėjui ir investicinių produktų pardavėjui ;

b)

senaties terminas, per kurį ginčą galima perduoti spręsti teismui, yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta alternatyvaus ginčo sprendimo procedūra;

c)

reikalavimo senaties terminas yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta procedūra;

d)

procedūra yra nemokama arba už ją imamas simbolinis mokestis , kaip nurodyta nacionalinės teisės aktuose.

a)

uždrausti prekiauti investiciniu produktu;

b)

laikinai sustabdyti prekybą investiciniu produktu;

c)

viešai įspėti nurodant už pažeidimą atsakingą asmenį ir pažeidimo pobūdį;

d)

pareikalauti paskelbti naują pagrindinės informacijos dokumento redakciją;

da)

juridiniam asmeniui – administracines baudas, kurios sudarytų iki 10 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos ankstesniais veiklos metais; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje ataskaitoje;

db)

fiziniam asmeniui – administracines baudas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta …[šios direktyvos įsigaliojimo diena].

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)

pažeidimo poveikį mažmeninių investuotojų interesams;

d)

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimą;

e)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

ea)

visas priemones, kurių atsakingas asmuo ėmėsi, siekdamas užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams ateityje;

eb)

kompensacijas, kurias atsakingas asmuo suteikė mažmeniniams investuotojams po pažeidimo.