Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo /* COM/2012/0617 final - 2012/0295 (COD) */

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Skurdas ir materialinis nepriteklius Sąjungoje

Strategijoje „Europa 2020“ Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2020 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln. Tačiau dėl ekonomikos krizės skurdas ir socialinė atskirtis tik dar labiau padidėjo ir kelia susirūpinimą dėl socialinių padarinių asmenims ir visai visuomenei.

2010 m. beveik ketvirtadaliui europiečių (116 mln.) grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Tai beveik dviem milijonais daugiau nei ankstesniais metais, be to, šią tendenciją patvirtina ir pirmieji turimi 2011 m. duomenys.

Visuomenės užribyje atsidūrusiems asmenims reikia vis didesnės paramos, o valstybių narių galimybės remti labiausiai skurstančius mūsų visuomenės narius daugeliu atvejų sumažėjo. Dėl fiskalinių suvaržymų socialinei sanglaudai kyla itin didelė grėsmė. Daugelyje valstybių narių dėl tokių pokyčių iš dalies kaltinami Europos lygmens politikos formuotojai.

Didėjantis skurdo lygis daro neigiamą poveikį Europos piliečių gyvenimo sąlygoms – apie 40 mln. žmonių kenčia didelį materialinį nepriteklių. Nors 2005–2008 m. šis rodiklis pastebimai pagerėjo, 2009–2010 m. jis vėl ėmė blogėti ir vos per metus didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis gyvenančių žmonių padaugėjo 342 000.

Vienas pagrindinių materialinio nepritekliaus požymių – negalėjimas gauti pakankamo kiekio ir kokybiško maisto. 2010 m. 8,7 proc. Sąjungos gyventojų, t. y. daugiau nei 43 mln. žmonių, neišgalėjo kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos ar žuvies (arba vegetariškų pakaitalų) – šį poreikį Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia kaip vieną pagrindinių poreikių, be to, remiantis pirmaisiais turimais 2011 m. duomenimis, ši tendencija toliau blogėja.

Dar didesnė nei maisto nepriteklius ir itin sunki materialinio nepritekliaus problema yra benamystė. Benamystės mastą sudėtinga įvertinti kiekybiškai, tačiau remiantis skaičiavimais, 2009–2010 m. namų Europoje neturėjo apie 4,1 mln. žmonių. Dėl socialinio poveikio, kurį sukėlė mažas ir netolygus augimas bei didėjantis nedarbas, benamių pastaruoju metu padaugėjo. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad ryškėja naujas benamio asmens portretas – tai šeimos su vaikais, jauni žmonės ir migrantai.

25,4 mln. vaikų Sąjungoje gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Apskritai vaikams gresia didesnis skurdo ar socialinės atskirties pavojus nei kitiems gyventojams (27 proc., palyginti su 23 proc. kitų gyventojų). Todėl materialinis nepriteklius jiems kelia ne vien su (prasta) mityba susijusį pavojų. Pavyzdžiui, 5,7 mln. vaikų negali turėti naujų (nedėvėtų) drabužių, 4,7 mln. neturi dviejų tinkamo dydžio batų porų (įskaitant bet kokiam orui tinkamų batų porą). Tikėtina, kad tokį materialinį nepriteklių patiriantys vaikai mokysis prasčiau nei pasiturimiau gyvenantys jų bendraamžiai, bus prastesnės sveikatos ir užaugę nerealizuos visų savo galimybių.

1.2. Sąjungos kova su skurdu ir materialiniu nepritekliumi

Europos socialinis fondas (toliau – ESF) – pagrindinė esama ir būsima Sąjungos priemonė, kurios paskirtis – remti įsidarbinimo galimybes, kovoti su skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį. Šia struktūrine priemone tiesiogiai investuojama į žmones ir jų gebėjimus ir siekiama gerinti jų galimybes darbo rinkoje. Vis dėlto kai kurie nuo ekstremalių skurdo formų kenčiantys ir labiausiai pažeidžiami gyventojai yra pernelyg nutolę nuo darbo rinkos, kad galėtų pasinaudoti ESF siūlomomis socialinės įtraukties priemonėmis.

Pagal ES maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims programą (toliau – Maisto skirstymo programa, MSP) jau daugiau nei du dešimtmečius labiausiai skurstantiems žmonėms teikiama pagalba maistu. Ji įsteigta 1987 m., siekiant prasmingai panaudoti tuo metu turėtą žemės ūkio produktų perteklių, kuris kitu atveju būtų buvęs sunaikintas, ir skirti jį valstybėms narėms naudotis. Ilgainiui programa tapo svarbiu maisto produktų šaltiniu organizacijoms, kurios tiesiogiai padeda nepalankiausioje padėtyje atsidūrusiems visuomenės nariams ir teikia jiems pagalbą maistu. Kaip buvo numatyta, intervencinės atsargos pasibaigė, o dėl viena po kitos vykdytų bendrosios žemės ūkio politikos reformų tapo sudėtinga nuspėti jų kiekį 2011–2020 m. laikotarpiu, todėl MSP prarado savo pirminį pagrindą ir 2013 m. bus nutraukta.

Tačiau materialinis nepriteklius kelia didelių problemų, todėl būtina toliau teikti ES lygmens pagalbą labiausiai skurstantiems visuomenės nariams. Daugiametės finansinės programos pasiūlyme Komisija atsižvelgė į tai ir numatė 2,5 mlrd. EUR biudžetą naujai kovos su ekstremaliu skurdu ir atskirtimi priemonei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomu reglamentu 2014–2020 m. nustatoma nauja priemonė, papildysianti esamas sanglaudas priemones, ypač Europos socialinį fondą, padėsianti spręsti opiausias ir socialiniu požiūriu pražūtingas skurdo ir maisto nepritekliaus, taip pat vaikų benamystės ir materialinio nepritekliaus problemas, ir remsianti atitinkamas priemones, kuriomis siekiama skatinti labiausiai skurstančių Sąjungos žmonių reintegravimą į visuomenę.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1. Suinteresuotųjų šalių pozicija

Ateičiai naudingų įžvalgų ir minčių suteikė diskusijos su Taryba, Europos Parlamentu, pilietinės visuomenės atstovais ir vietos valdžios institucijomis apie pagalbą labiausiai skurstantiems žmonėms, dabar teikiamą pagal MSP. Be to, Komisija ragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir ES lygmeniu konsultavosi su pagalbos maistu teikėjams ir galutiniams naudotojams atstovaujančiomis pagrindinėmis organizacijomis.

Pilietinės visuomenės organizacijų, regioninių ir vietos valdžios institucijų atstovų reakcija į tai, kad 2012 m. gali būti iš esmės sumažinta parama pagal MSP, buvo neigiama – jie pabrėžė šios paramos svarbą, ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai paramos poreikis didėja, ir prašė toliau tęsti programos veiklą.

Maisto bankams atstovaujančios didelės labdaros ir pilietinės visuomenės organizacijos bei su vaikais ir benamiais dirbančios organizacijos pakartotinai pabrėžė viešosios ir ypač ES lygmens paramos poreikį.

Surengti du susitikimai su pagrindinėmis organizacijų, atstovaujančių ne tik paramą gaunančioms struktūroms, bet ir faktiniams galutiniams paramos gavėjams, asociacijomis. Apskritai organizacijos palankiai vertino galimybę išplėsti priemonės aprėptį įtraukiant ne tik pagalbą maistu, bet ir tai, kad įgyvendinant šią priemonę svarbiausia turi būti žmogus.

Valstybių narių nuomonės apie šią priemonę išsiskyrė: septynios valstybės narės nepritarė MSP tęsimui po 2013 m., kitos tvirtai pritarė programos tęsimui. 2011 m. gruodžio mėn. trylika valstybių narių paskelbė raštą, kuriame jos prašo tęsti MSP veiklą po 2013 m.

Europos Parlamentas kelis kartus tvirtai pritarė, kad pagalbos maistu programa būtų tęsiama siekiant geresnės socialinės sanglaudos Europoje.

2011 m. gruodžio mėn. vienuolika pagrindinių organizacijų parašė Komisijos nariui L. Andorui ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD generaliniam direktoriui, prašydamos imtis aktyvių veiksmų dėl ES benamystės strategijos. Be to, Europos Parlamentas 2010 m. rašytiniame pareiškime, o vėliau ir 2011 m. rezoliucijoje ragino priimti tokią strategiją.

2012 m. birželio 29 d. priimtame Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europos Vadovų Taryba pažymi, kad „įgyvendindamos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, valstybės narės ypač daug dėmesio skirs kovai su nedarbu ir veiksmingam krizės sukeltų socialinių pasekmių šalinimui <... ir> veiksmingos kovos su skurdu bei pažeidžiamų grupių rėmimo politikos parengimui ir įgyvendinimui.“

2.2. Poveikio vertinimas

Atliekant poveikio vertinimą pagrindinis nagrinėtas klausimas buvo susijęs su naująja priemone. Nagrinėti šie variantai: 0) finansavimo nutraukimas, 1) esamos MSP, kuri apsiriboja tik pagalba maistu, pakeitimas nauja priemone, 2) priemonė, kuri papildys pagalbos maistu teikimą kartu taikant papildomas priemones, skirtas socialinei maisto pagalbos gavėjų įtraukčiai skatinti, 3) išsami priemonė, pagal kurią bus teikiama materialinė pagalba maistu, prekėmis benamiams ir materialinį nepriteklių kenčiantiems vaikams, drauge taikant papildomas priemones, skirtas labiausiai skurstantiems žmonėms vėl integruoti į visuomenę.

Nulinio varianto grynasis poveikis priklauso nuo to, kaip bus perskirstytos turimos lėšos. Tačiau tai greičiausiai paskatintų požiūrį, kad didėjant skurdo grėsmei Europos solidarumas silpnėja. Palyginus su pirmu variantu, antras ir tuo labiau trečias variantas reikštų, kad MSP būtų skiriama mažiau išteklių, nes jie būtų perskirstyti kitiems veiksmams. Tačiau papildomomis priemonėmis taip pat būtų užtikrintas didesnis rezultatų tvarumas. Pirmenybė teikiama trečiam variantui, nes jį pasirinkus intervencines priemones būtų galima tinkamiau pritaikyti prie vietos poreikių.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

ES veiksmai grindžiami SESV 174 straipsniu, pagal kurį Sąjungą turi „skatinti visokeriopą darnią plėtrą“ ir „plėtoti ir vykdyti veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“, ir SESV 175 straipsniu, kuriame apibrėžtas ES struktūrinių fondų vaidmuo siekiant šio tikslo ir numatytos nuostatos dėl konkrečių su struktūriniais fondais nesusijusių veiksmų.

Atsižvelgiant į skurdo ir socialinės atskirties lygį Sąjungoje ir nepriimtinus padėties skirtumus atskirose valstybėse narėse, dar labiau išryškintus ekonomikos ir fiskalinės krizės, dėl kurios susilpnėjo socialinė sanglauda ir sumažėjo galimybių pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslą kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityje, būtina imtis ES lygmens veiksmų.

Europos finansinė pagalba padeda stiprinti nacionalinio lygmens veiksmus, derinti pastangas ir rengti bei taikyti socialinę įtrauktį skatinančias priemones. Teikdama pagalbą Sąjunga rodo sektiną pavyzdį.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Pagal Komisijos pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. sanglaudos politikai numatyta skirti 2,5 mlrd. EUR.

Pagal Reglamento (ES) Nr. … (BNS) 84 straipsnio 3 dalį iš Fondo teikiama parama valstybei narei laikoma struktūrinių fondų Europos socialiniam fondui skirtų lėšų dalimi.

Siūlomas 2014–2020 m. biudžetas || mlrd. EUR

Sanglaudos politika (struktūriniai fondai) iš kurių Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui || 339 2,5

*Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

5. Reglamento turinys

5.1. Tikslai ir aprėptis

Bendrasis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – Fondas) uždavinys – skatinti socialinę sanglaudą Sąjungoje, padedant siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių bent 20 mln.

Atsižvelgiant į tai, siekiama konkretaus tikslo – remti nacionalines sistemas, pagal kurias pasitelkus partnerių organizacijas teikiama nefinansinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims.

Kalbant apie aprėptį, Fondas spręs maisto nepritekliaus, benamystės ir vaikų materialinio nepritekliaus problemas. Kiekviena valstybė narė galės pasirinkti, kokias su nepritekliumi susijusias problemas ji spręs pirmiausia. Iš Fondo taip pat gali būti skiriamos lėšos materialinę paramą papildysiančioms priemonėms, kuriomis siekiama padėti labiausiai skurstantiems asmenims vėl integruotis į visuomenę.

5.2. Reikalavimus atitinkantys gyventojai ir tikslinė grupė

Reikalavimus materialinei paramai gauti atitinkantys gyventojai – Sąjungos labiausiai skurstantys asmenys. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomi labiausiai skurstantys remtini asmenys, turės apibrėžti valstybės narės arba partnerių organizacijos, nes atsižvelgdamos į vietos poreikius jos gali geriausiai nuspręsti, kuriai tikslinei grupei reikalinga pagalba.

Be to, Reglamente apibrėžiant skiriamų prekių rūšis, t. y. benamiams arba vaikams skirtą maistą arba pagrindines asmeninio vartojimo prekes, nustatytas netiesioginis tikslinių grupių nustatymo mechanizmas.

5.3. Organizacijos partnerės

Organizacijos partnerės – tai organizacijos, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai tiekia maistą arba prekes labiausiai skurstantiems asmenims. Siekiant užtikrinti, kad Fondas padėtų tvariai mažinti skurdą ir stiprinti socialinę sanglaudą, tiesiogiai maistą ar prekes tiekiančios organizacijos partnerės turės pačios įsipareigoti imtis veiklos, kuri papildytų materialinės pagalbos teikimą ir padėtų į visuomenę vėl integruoti labiausiai skurstančius asmenis. Šioms papildomoms priemonėms gali būti skiriama Fondo parama.

Nacionalinės valdžios institucijos gali pačios įsigyti maisto ar prekių arba juos tiekti organizacijoms partnerėms arba skirti pastarosioms finansavimą maistui ar prekėms įsigyti. Jei organizacija partnerė pati perka maistą ar prekes, ji gali šias prekes paskirstyti pati arba paskirstymą patikėti kitoms organizacijoms partnerėms.

5.4. Įgyvendinimo nuostatos

Fondo veikla bus įgyvendinama pagal sanglaudos modelį, t. y. taikant pasidalijamąjį valdymą, pagrįstą kiekvienos valstybės narės septynerių metų (2014–2020 m.) trukmės veiksmų programa.

Reglamento įgyvendinimo nuostatos pagrįstos požiūriu, kurio laikomasi įgyvendinant struktūrinius fondus, kad valstybės narės, jei to pageidauja, gali naudotis Europos socialinio fondo struktūra, paskirtosiomis institucijomis ir procedūromis, taip siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su perėjimu nuo dabartinės maisto skirstymo labiausiai skurstantiems asmenims sistemos prie naujojo Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Tačiau programavimo, stebėsenos, vertinimo ir informavimo bei komunikacijos nuostatos yra racionalizuotos ir supaprastintos, kad atitiktų Fondo tikslų ir tikslinių grupių specifiką.

Tinkamumo finansuoti taisyklės taip pat parengtos atsižvelgiant į Fondo pobūdį ir įvairius jį įgyvendinant dalyvausiančius veikėjus. Visų pirma, Reglamente daugumai išlaidų kategorijų nustatyti supaprastinti sąnaudų metodai, tokios galimybės numatytos ir kitoms kategorijoms.

Finansų valdymo ir kontrolės sistema taip pat grindžiama struktūrinių fondų loginiu pagrindu. Be to, kai kurios nuostatos buvo pakoreguotos ir supaprastintos, kad visiškai atitiktų veiksmų, kurie bus remiami iš Fondo lėšų, rūšis, visų pirma, nuostatos dėl išankstinio finansavimo, Komisijai teikiamų mokėjimo paraiškų turinio ir proporcingos kontrolės.

Organizacijų partnerių galimybės iš anksto skirti reikiamas lėšas yra ribotos. Valstybėms narėms taip pat gali būti sudėtinga sutelkti reikiamų išteklių veiksmams iš anksto finansuoti. Be to, greičiausiai didžiausių fiskalinių apribojimų patirs tos valstybės narės, kuriose daugiausia labiausiai skurstančių žmonių. Siekiant ištaisyti padėtį, dėl kurios kyla pavojus, kad Fondo tikslai nebus pasiekti, nustatyta, kad išankstinis finansavimas turi sudaryti 11 proc. visų valstybei narei skiriamų lėšų. Tai padės kompensuoti iki 90 proc. išlaidų pirmaisiais pagalbos teikimo metais, neskaičiuojant techninės pagalbos, transporto, administracinių išlaidų ir papildomų priemonių.

2012/0295 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[2],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) vadovaudamosi 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos, priėmusios Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, išvadomis, Sąjunga ir valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln.;

(2) materialinį ar itin didžiulį materialinį nepriteklių kenčiančių asmenų skaičius Sąjungoje didėja, ir tie asmenys dažnai negali pasinaudoti Reglamente (ES) Nr. [...BNR], ir visų pirma Reglamente (ES) Nr. […ESF] nustatytomis aktyvumo skatinimo priemonėmis;

(3) kadangi Sutarties 174 straipsnyje nurodyta, kad siekdama skatinti visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

(4) Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (toliau – Fondas) turėtų stiprinti socialinę sanglaudą ir drauge mažinti skurdą Sąjungoje, remiant nacionalines nefinansinės pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims sistemas, taip siekiant padėti spręsti maisto nepritekliaus, benamystės ir vaikų materialinio nepritekliaus problemas;

(5) pagal Sutarties 317 straipsnį, taip pat atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo principą turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis Komisija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu, ir turėtų būti patikslinti valstybių narių bendradarbiavimo įsipareigojimai. Šios sąlygos turėtų būti tokios, kad Komisija turėtų galimybę įsitikinti, ar valstybės narės naudojasi Fondu teisėtai, tvarkingai ir laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, nustatyto Tarybos reglamente Nr. [...] dėl bendrajam Europos Bendrijų biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas)[3];

(6) šiomis nuostatomis taip pat užtikrinama, kad remiami veiksmai atitiktų taikytinus Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, visų pirma susijusius su labiausiai skurstantiems asmenims teikiamų prekių sauga;

(7) norėdama nustatyti tinkamą finansinę programą, Komisija įgyvendinimo aktais turėtų objektyviai ir skaidriai kiekvienai valstybei narei kasmet paskirstyti visus išteklius, atsižvelgdama į skurdo ir materialinio nepritekliaus lygio skirtumus;

(8) kiekviena valstybė narė savo veiksmų programoje turėtų nurodyti ir pagrįsti materialinio nepritekliaus problemos, kurią ji sieks spręsti, pobūdį ir aprašyti pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims, kuri bus teikiama remiant esamas nacionalines sistemas, tikslus ir ypatumus. Taip pat reikėtų nurodyti elementus, būtinus efektyviam ir veiksmingam veiksmų programos įgyvendinimui užtikrinti;

(9) siekiant kuo didesnio Fondo veiksmingumo, visų pirma atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, tikslinga nustatyti galimo veiksmų programos koregavimo tvarką;

(10) patirties bei gerosios praktikos mainai teikia didelės papildomos naudos, todėl Komisija turėtų sudaryti palankesnes jų sklaidos galimybes;

(11) kad būtų galima vykdyti veiksmų programų įgyvendinimo stebėseną, valstybės narės turėtų parengti ir Komisijai pateikti metines ir galutines įgyvendinimo ataskaitas, taip užtikrinant galimybę susipažinti su svarbia ir aktualia informacija. Tuo pačiu tikslu Komisija ir kiekviena valstybė narė turėtų kasmet surengti dvišalei peržiūrai skirtą susitikimą, nebent jos susitaria kitaip;

(12) kad būtų galima gerinti kiekvienos veiksmų programos kokybę ir struktūrą ir įvertinti Fondo efektyvumą ir veiksmingumą, turėtų būti atliekami ex ante ir ex post vertinimai. Šiuos vertinimus turėtų papildyti paramą pagal veiksmų programas gavusių labiausiai skurstančių asmenų tyrimai ir, prireikus, vertinimas programavimo laikotarpiu. Turėtų būti nustatyti valstybių narių ir Komisijos šios srities įsipareigojimai;

(13) piliečiai turi teisę žinoti, kaip ir kokiu tikslu investuojami Sąjungos finansiniai ištekliai. Siekiant užtikrinti plačią informacijos apie Fondo paramos pasiekimus sklaidą bei užtikrinti galimybes susipažinti su skaidria informacija apie finansavimo galimybes, reikėtų nustatyti išsamias informavimo ir viešinimo taisykles, visų pirma dėl valstybių narių ir paramos gavėjų įsipareigojimų;

(14) turėtų būti taikomi Sąjungos teisės aktai dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[4];

(15) būtina nustatyti didžiausias veiksmų programų bendro finansavimo iš Fondo normas, siekiant Sąjungos lėšų dauginamojo poveikio, drauge reikėtų spręsti valstybių narių, patiriančių laikinus biudžeto suvaržymus, problemas;

(16) Fondo tinkamumo finansuoti laikotarpiui, veiksmams ir išlaidoms visoje Sąjungoje turėtų būti taikomos vienodos ir objektyvios taisyklės. Nustatant tinkamumo finansuoti sąlygas reikėtų atsižvelgti į Fondo tikslų ir tikslinių grupių ypatumus, visų pirma nustatyti geras veiksmų tinkamumo finansuoti taisykles, paramos formas ir kompensavimo sąlygas;

(17) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas, [pasiūlyme] (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)[5] nustatyta, kad taikant intervencines priemones perkami produktai gali būti perduodami maisto skirstymo labiausiai skurstantiems Sąjungos gyventojams programai, jei toje programoje numatyta tokia galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikromis aplinkybėmis ekonomiškai palankiausia būtų gauti maistą naudojant, perdirbant ar parduodant tokias atsargas, tokia galimybė turėtų būti numatyta šiame reglamente. Lėšos, gautos iš su tokiomis atsargomis susijusių sandorių, turėtų būti naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms, tačiau dėl to neturėtų sumažėti valstybių narių įsipareigojimas bendrai finansuoti programą. Siekdama užtikrinti efektyviausią intervencinių atsargų ir su jomis susijusių įplaukų panaudojimą Komisija turėtų pagal Reglamento (ES) Nr. [CMO] 19 straipsnio e dalį priimti įgyvendinamuosius aktus, kuriais nustatoma intervencinių atsargų produktų naudojimo, perdirbimo ar pardavimo labiausiai skurstantiems asmenims skirtos programos tikslais tvarka;

(18) būtina nustatyti, kokių rūšių veiksmų, laikomų Fondo remiama technine pagalba, galima imtis Komisijos ir valstybių narių iniciatyva;

(19) pagal pasidalijamojo valdymo principą už veiksmų programos įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės, naudodamosi savo valdymo ir kontrolės sistemomis;

(20) valstybės narės, kad galėtų tinkamai patikinti dėl Fondo lėšų teisėto ir tinkamo naudojimo, turėtų imtis atitinkamų priemonių ir užtikrinti tinkamą savo valdymo ir kontrolės sistemų struktūrą ir veikimą. Todėl reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus dėl veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemų ir dėl Sąjungos teisės ir kitų pažeidimų prevencijos, nustatymo ir šalinimo;

(21) valstybės narės turėtų paskirti kiekvienos veiksmų programos vadovaujančiąją instituciją, tvirtinančiąją instituciją ir funkciškai nepriklausomą audito instituciją. Tam, kad valstybės narės galėtų lanksčiai nustatyti kontrolės sistemas, reikėtų nustatyti, kad tvirtinančiosios institucijos funkcijas gali atlikti vadovaujančioji institucija. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama paskirti tarpines įstaigas, kurios vykdytų tam tikras vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos funkcijas. Tokiu atveju valstybės narės turėtų aiškiai nustatyti tas pareigas ir funkcijas;

(22) vadovaujančiajai institucijai tenka pagrindinė atsakomybė už efektyvų ir veiksmingą Fondo paramos įgyvendinimą, todėl ji atlieka daug funkcijų, susijusių su veiksmų programų valdymu ir stebėsena, finansų valdymu ir kontrole bei projektų atranka. Jos pareigas ir funkcijas reikėtų nustatyti;

(23) tvirtinančioji institucija turėtų rengti ir teikti Komisijai mokėjimo paraiškas. Ji taip pat turėtų rengti metines sąskaitas, tvirtinti metinių sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą, bei tvirtinti, kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikomas Sąjungos ir nacionalines taisykles. Jos pareigas ir funkcijas reikėtų nustatyti;

(24) audito institucija turėtų užtikrinti, kad būtų atliekamas valdymo ir kontrolės sistemų, tinkamos veiksmų imties ir metinių sąskaitų auditas. Jos pareigas ir funkcijas reikėtų nustatyti;

(25) nepažeidžiant finansų kontrolės srities Komisijos įgaliojimų, turėtų būti užtikrintas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas pagal šį reglamentą, taip pat reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos Komisija, atsižvelgdama į savo nacionalinių sistemų kontrolės strategiją, galėtų nustatyti, kokį patikinimą ji turėtų gauti iš nacionalinių audito įstaigų;

(26) reikėtų nustatyti Komisijos įgaliojimus ir pareigas tikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemų veikimą bei reikalauti, kad valstybė narė imtųsi veiksmų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti su patikimu finansų valdymu susijusių sričių auditą, kad ji galėtų padaryti išvadas dėl Fondo veiklos rezultatų;

(27) Sąjungos biudžeto įsipareigojimai turėtų būti vykdomi kiekvienais metais. Siekiant užtikrinti veiksmingą programų valdymą, būtina nustatyti bendras tarpinio mokėjimo paraiškų, metinio likučio ir galutinio likučio mokėjimo taisykles;

(28) siekiant užtikrinti, kad Komisija gautų tinkamą patikinimą, pagal tarpinio mokėjimo paraišką turėtų būti apmokama 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, įtrauktų į mokėjimo paraišką;

(29) veiksmų programos pradžioje išankstiniu finansavimu turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės nuo pat veiksmų programos patvirtinimo turėtų išteklių teikti paramą paramos gavėjams veiksmų programai įgyvendinti. Šis išankstinis finansavimas turėtų būti naudojamas tik šiuo tikslu ir paramos gavėjai turėtų gauti pakankamų išteklių, kad galėtų pradėti įgyvendinti veiksmą iškart, kai tik jis atrenkamas;

(30) siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tam tikrą laikotarpį turėtų būti taikomos priemonės, kurios leistų įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui stabdyti mokėjimus, kai turima įrodymų, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemos veikimo trūkumų, su mokėjimo paraiška susijusių pažeidimų įrodymų arba įrodymų, kad nebuvo pateikti sąskaitoms patikrinti ir patvirtinti būtini dokumentai;

(31) siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir nustatyti veiksmingo programų įgyvendinimo užtikrinimo priemones, turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis Komisija galėtų stabdyti mokėjimus;

(32) siekiant užtikrinti, kad iš Sąjungos biudžeto finansuojamos išlaidos kiekvienais finansiniais metais būtų naudojamos laikantis taikomų taisyklių, reikėtų nustatyti atitinkamą metinio sąskaitų nagrinėjimo ir tvirtinimo tvarką. Pagal šią tvarką paskirtosios institucijos dėl kiekvienos veiksmų programos Komisijai turėtų pateikti valdymo deklaraciją, patvirtintas metines sąskaitas, galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų metinę suvestinę ir nepriklausomo audito nuomonę bei kontrolės ataskaitą;

(33) būtina nustatyti išsamią Fondui taikomą metinio sąskaitų tikrinimo ir tvirtinimo procedūrą, kad ši tvarka būtų taikoma aiškiai ir užtikrinant teisinį tikrumą. Svarbu numatyti ribotą galimybę, kad valstybė narė savo metinėse sąskaitose galėtų atidėti sumą, kuriai tuo metu taikoma audito institucijos procedūra;

(34) siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą ir valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią tvarką ir procedūras, kurių laikydamosi valstybės narės ir Komisija galėtų atlikti finansines pataisas, ir visų pirma reikia nustatyti aplinkybes, kuriomis, pažeidus taikomas Sąjungos arba nacionalines teisės normas, Komisija gali taikyti finansines pataisas;

(35) veiksmų audito dažnis turėtų būti proporcingas Sąjungos paramos iš Fondo mastui. Visų pirma reikėtų sumažinti atliekamų auditų skaičių tais atvejais, kai visos tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos neviršija 100 000 EUR. Vis dėlto auditą turėtų būti galima atlikti bet kuriuo metu, kai turima duomenų apie pažeidimą ar sukčiavimą, arba kai atliekamas audito imties auditas. Tam, kad Komisijos audito lygis atitiktų riziką, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė mažiau audituoti veiksmų programas, kurias įgyvendinant nenustatyta didelių trūkumų arba kurių audito institucija yra patikima. Be to, nustatant audito aprėptį reikėtų visapusiškai atsižvelgti į Fondo tikslinių grupių tikslus ir ypatumus;

(36) siekiant užtikrinti finansinę drausmę, tikslinga nustatyti bet kokios biudžetinio įsipareigojimo pagal veiksmų programą dalies panaikinimo tvarką, visų pirma, jei tam tikrai sumai panaikinimas gali būti netaikomas, ypač kai įgyvendinimas vėluoja dėl aplinkybių, kurios nuo atitinkamos šalies nepriklauso, yra neįprastos arba jų neįmanoma numatyti, o jų pasekmių neįmanoma išvengti, nepaisant įdėtų pastangų;

(37) šio reglamento neesminėms nuostatoms papildyti ir iš dalies keisti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl valstybių narių atsakomybės už pranešimą apie pažeidimus ir neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimą, keitimosi informacija apie veiksmus sąlygų, tinkamos audito sekos tvarkos, nacionalinio audito sąlygų, vadovaujančiųjų ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimo kriterijų, bendrai priimtinos duomenų laikmenos ir taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijų. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, taip pat su ekspertais;

(38) ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai Europos Parlamentui ir Tarybai būtų perduodami tinkamai, laiku ir tuo pačiu metu;

(39) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti sprendimus, kuriais kasmet pagal valstybes nares paskirstomi visi ištekliai, sprendimus, kuriais kiekvienai valstybei narei paskirstomi finansiniai asignavimai, sprendimus, kuriais patvirtinamos veiksmų programos, sprendimus, kuriais sustabdomi mokėjimai, sprendimus, kuriais atliekamos finansinės pataisos, ir įsipareigojimų panaikinimo atveju – sprendimus iš dalies keisti sprendimus, kuriais patvirtinamos programos;

(40) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiu ir bendrų rodiklių sąrašu, struktūrinio galutinių gavėjų tyrimo pavyzdžiu, valstybės narės ir Komisijos elektroninio keitimosi duomenimis sistema, valdymo deklaracijos pavyzdžiu, audito strategijos pavyzdžiais, nuomonės ir metinės kontrolės pavyzdžiais ir atrankos metodika, per auditus gautų duomenų naudojimu ir mokėjimo paraiškų pavyzdžiu, turėtų būti naudojami remiantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[6];

(41) šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant pagarbą žmogaus orumui ir teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, vaiko teises, pagyvenusių asmenų teises, moterų ir vyrų lygybę ir diskriminacijos draudimą. Šis reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus;

(42) kadangi šio reglamento tikslo, būtent – gerinti socialinę sanglaudą Sąjungoje ir prisidėti kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, valstybės narės pakankamai gerai pasiekti negali, šio tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (toliau – Fondas) ir nustatomi Fondo tikslai, jo paramos aprėptis, turimi finansiniai ištekliai ir jų skyrimo kriterijai bei Fondo veiksmingumui užtikrinti būtinos taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Taikomos šios apibrėžtys:

(1) „labiausiai skurstantys asmenys“ – tai fiziniai asmenys, atskiri asmenys, šeimos, namų ūkiai ar tokių asmenų grupės, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintus arba organizacijų partnerių apibrėžtus ir minėtų kompetentingų institucijų patvirtintus kriterijus įvardijami ar pripažįstami remtinais;

(2) „organizacijos partnerės“ – tai viešojo sektoriaus institucijos arba ne pelno organizacijos, kurios tiesiogiai arba per kitas organizacijas partneres tiekia maistą arba prekes labiausiai skurstantiems asmenims ir kurių veiksmus pagal 29 straipsnio 3 dalies b punktą atrinko vadovaujančioji institucija;

(3) „nacionalinės sistemos“ – tai bet kuri sistema, kurios tikslai bent iš dalies atitinka Fondo tikslus ir kurią nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu įgyvendina viešojo sektoriaus institucijos arba ne pelno organizacijos;

(4) „veiksmas“ – tai projektas, sutartis arba veiksmas, kuriuos atrenka atitinkamos veiksmų programos vadovaujančioji institucija arba kurie atrenkami jos atsakomybe ir kuriais siekiama veiksmų programos, su kuria jis susijęs, tikslų;

(5) „užbaigtas veiksmas“ – tai fiziškai užbaigtas arba visiškai įgyvendintas veiksmas, dėl kurio paramos gavėjai yra atlikę visus susijusius mokėjimus ir gavę atitinkamą veiksmų programos įnašo dalį;

(6) „paramos gavėjas“ – tai viešasis arba privatus subjektas, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą;

(7) „galutinis gavėjas“ – tai labiausiai skurstantys asmenys, gaunantys maistą arba prekes ir (arba) besinaudojantys papildomomis priemonėmis;

(8) „viešoji parama“ – tai bet kokia veiksmui skirta finansinė parama iš nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų biudžeto, Fondui skirto Sąjungos biudžeto, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos biudžeto arba valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų asociacijų biudžeto, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje;

(9) „tarpinė įstaiga“ – viešoji ar privačioji įstaiga, kuri yra pavaldi vadovaujančiajai arba tvirtinančiajai institucijai arba kuri tokios institucijos vardu atlieka su veiksmus įgyvendinančiais paramos gavėjais susijusias pareigas;

(10) „ataskaitiniai metai“ – laikotarpis nuo liepos 1 d. iki birželio 30d., išskyrus pirmuosius ataskaitinius metus – šiuo atveju ataskaitiniai metai yra laikotarpis nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios iki 2015 m. birželio 30 d. Paskutiniai ataskaitiniai metai – 2022 m. liepos 1 d. – 2023 m. birželio 1 d.;

(11) „finansiniai metai“ – tai laikotarpis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Tikslai

Fondas skatina socialinę sanglaudą Sąjungoje, padėdamas siekti strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo – žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln. Fondas, teikdamas nefinansinę pagalbą labiausiai skurstantiems žmonėms, padeda siekiant konkretaus tikslo – Sąjungoje sumažinti itin didelį skurdą patiriančių žmonių skaičių. Pažanga, padaryta siekiant šio tikslo, bus vertinama pagal Fondo pagalbą gaunančių asmenų skaičių.

4 straipsnis

Paramos aprėptis

2. Fondo lėšomis remiamos nacionalinės sistemos, per kurias, pasitelkus valstybių narių atrinktas organizacijas partneres, labiausiai skurstantiems asmenims tiekiami maisto produktai ir pagrindinės vartojimo prekės, skirtos asmeniniam benamių asmenų arba vaikų vartojimui.

3. Fondo lėšomis gali būti remiamos papildomos priemonės, kuriomis papildomas maisto ir prekių tiekimas ir skatinama socialinė labiausiai skurstančių asmenų įtrauktis.

4. Fondo lėšomis skatinamas tarpusavio mokymasis, tinklų kūrimas ir gerosios praktikos sklaida nefinansinės pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims srityje.

5 straipsnis

Principai

(12) Fondui skirta Sąjungos biudžeto dalis įgyvendinama vadovaujantis valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo principu pagal Finansinio reglamento 55 straipsnio 1 dalie b punktą, išskyrus Komisijos iniciatyva teikiamą techninę pagalbą, kuri bus įgyvendinama pagal tiesioginio valdymo principą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 55 straipsnio 1 dalies a punkte.

(13) Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Fondo parama derėtų su Sąjungos politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos priemones.

(14) Fondo parama įgyvendinama Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant.

(15) Valstybės narės ir jų tam tikslui paskirtos institucijos atsako už veiksmų programų įgyvendinimą ir vykdo savo užduotis pagal šį reglamentą, paisydamos valstybės narės institucinės, teisinės ir finansinės sistemos ir laikydamosi šio reglamento nuostatų.

(16) Fondo parama, turi būti įgyvendinama ir naudojama taikant proporcingumo principą, t. y. turi būti atsižvelgiama į skiriamos paramos lygį, ir tai ypač taikytina finansiniams ir administraciniams ištekliams, reikalingiems atskaitomybės, vertinimo, valdymo ir kontrolės srityje.

(17) Pagal atitinkamos atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės užtikrina derinimą su Europos socialiniu fondu ir kitomis Sąjungos politikos sritimis bei priemonėmis.

(18) Komisija ir valstybės narės bei paramos gavėjai pagal Finansinio reglamento 26 straipsnį taiko patikimo finansų valdymo principą.

(19) Komisija ir valstybės narės užtikrina Fondo veiksmingumą, visų pirma vykdydamos stebėseną, taikydamos ataskaitų teikimo reikalavimus ir atlikdamos vertinimą.

(20) Vykdydamos atitinkamas su Fondais susijusias funkcijas, Komisija ir valstybės narės siekia mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

(21) Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad įvairiais Fondo įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė bei atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą. Valstybės narės ir Komisija imasi atitinkamų priemonių, kad sudarant galimybes gauti Fondo pagalbą būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

(22) Fondo finansuojami veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Visų pirma, Fondo parama gali būti naudojama tik Sąjungos vartotojų produktų saugos teisės aktus atitinkančiam maistui ar prekėms finansuoti.

(23) Valstybės narės ir paramos gavėjos pasirenka maisto produktus ir prekes, remdamosi objektyviais kriterijais. Renkantis maisto produktus ir, tam tikrais atvejais, prekes atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. IŠTEKLIAI IR PROGRAMAVIMAS

6 straipsnis

Visi ištekliai

1. Fondo biudžetiniams įsipareigojimams 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso skirta 2 500 000 000 EUR 2011 m. kainomis, jų paskirstymas kiekvieniems metams pateikiamas II priede.

2. Išteklius programuojant ir vėliau įtraukiant į Sąjungos bendrąjį biudžetą, išteklių suma yra indeksuojama 2 proc. per metus.

3. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. ... (BNR) ir nepažeisdama šio straipsnio 4 dalies, Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo visus išteklius suskirsto pagal valstybes nares ir pagal metus, atsižvelgdama į šiuos Eurostato nustatytus kriterijus:

(a) labai didelį skurdą patiriančių asmenų skaičių;

(b) labai mažo užimtumo namų ūkiuose gyvenančių asmenų skaičių.

4. 0,35 proc. visų išteklių skiriama Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai.

7 straipsnis

Veiksmų programa

1. Per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo visos valstybės narės Komisijai pateikia po vieną veiksmų programą, apimančią laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir joje:

(a) įvardija ir pagrindžia pasirinktą (-as) materialinio nepritekliaus problemą (-as), kuri (-ios) bus sprendžiama (-os) pagal veiksmų programą, ir aprašo kiekvieną konkrečią materialinio nepritekliaus problemą, nurodydamos pagrindinius ypatumus ir maisto ar prekių skirstymo tikslus bei teiktinas papildomas priemones, atsižvelgiant į ex ante vertinimo, atlikto pagal 14 straipsnį, rezultatus;

(b) pateikia atitinkamos (-ų) nacionalinės (-ių) sistemos (-ų), skirtos (-ų) kiekvienai materialinio nepritekliaus problemai spręsti, aprašymą;

(c) pateikia priemonės, pagal kurią nustatomi labiausiai skurstantiems asmenims taikytini tinkamumo kriterijai, aprašymą, prireikus nurodant materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti;

(d) nurodo veiksmų atrankos kriterijus ir pateikia atrankos priemonės aprašymą, prireikus nurodant materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti;

(e) nurodo organizacijų partnerių atrankos kriterijus, prireikus įvardija materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti;

(f) pateikia priemonės, kuria papildoma Europos socialinio fondo veikla, aprašymą;

(g) pateikia veiksmų programos įgyvendinimo nuostatų aprašymą, kuriame nurodo vadovaujančiąją instituciją, tvirtinančiąją instituciją (jei taikytina), audito instituciją ir instituciją, kuriai Komisija perves lėšas, ir aprašo stebėsenos tvarką;

(h) pateikia priemonių, kurių imtasi siekiant įtraukti kompetentingas regionų, vietos ir kitas viešąsias institucijas, pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas ir įstaigas, atsakingas už lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą, aprašymą;

(i) pateikia planuojamo techninės pagalbos naudojimo pagal 25 straipsnio 2 dalį, aprašymą, įskaitant veiksmus, skirtus paramos gavėjų administraciniams pajėgumams, susijusius su veiksmų programos įgyvendinimu, stiprinti;

(j) pateikia finansavimo planą, kurį sudaro dvi lentelės:

i) lentelė, kurioje nurodoma kiekvieniems metams numatytos Fondo paramos ir bendro finansavimo pagal 18 straipsnį finansinių asignavimų suma;

ii) lentelė, kurioje nurodoma visa viso programavimo laikotarpio finansinių asignavimų suma pagal veiksmų programą ir kiekvieną materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti, taip pat atitinkamos papildomos priemonės.

Maistą ar prekes tiesiogiai tiekiančios organizacijos partnerės, nurodytos e dalyje, pačios imasi materialinę pagalbą papildančios veiklos, kuria siekiama socialinės labiausiai skurstančių asmenų įtraukties, neatsižvelgdamos į tai, ar ši veikla finansuojama Fondo lėšomis ar ne.

2. Veiksmų programas rengia valstybės narės arba bet kuri kita jų paskirta institucija, bendradarbiaudama su kompetentingomis regionų, vietos ir kitomis valdžios institucijomis, taip pat pilietinei visuomenei atstovaujančiomis įstaigomis ir įstaigomis, atsakingomis už lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

3. Valstybės narės parengia savo veiksmų programas pagal I priede pateiktą šabloną.

8 straipsnis

Veiksmų programos patvirtinimas

1. Atsižvelgdama į pagal 14 straipsnį atliktą ex ante vertinimą Komisija įvertina veiksmų programos derėjimą su šiuo reglamentu ir jos indėlį siekiant Fondo tikslų.

2. Per tris mėnesius nuo veiksmų programos pateikimo dienos Komisija gali pateikti pastabų. Valstybė narė Komisijai suteikia visą reikalingą papildomą informaciją ir prireikus peržiūri siūlomą veiksmų programą.

3. Jei į Komisijos pastabas, pateiktas pagal 2 dalį, buvo tinkamai atsižvelgta, Komisija patvirtina veiksmų programą įgyvendinimo aktais ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė ją oficialiai pateikė, bet ne anksčiau nei 2014 m. sausio 1 d.

9 straipsnis

Veiksmų programos pakeitimai

1. Valstybė narė gali pateikti prašymą pakeisti veiksmų programą. Kartu pateikiama pakeista veiksmų programa ir pakeitimo pagrindimas.

2. Komisija vertina pagal 1 dalį pateiktą informaciją, atsižvelgdama į valstybės narės pateiktą pagrindimą. Komisija gali pateikti pastabas, o valstybė narė Komisijai pateikia visą reikalingą papildomą informaciją.

3. Jeigu į visas Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina veiksmų programos pakeitimą ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė ją oficialiai pateikė.

10 straipsnis

Platforma

Komisija, siekdama palengvinti patirties mainus, sustiprinti pajėgumus ir sudaryti sąlygas tinklams kurti, taip pat siekdama palengvinti atitinkamų nefinansinės pagalbos teikimo labiausiai skurstantiems asmenims rezultatų sklaidą, įsteigia Sąjungos lygmens platformą.

Be to, bent kartą per metus Komisija Sąjungos lygmeniu dėl Fondo paramos įgyvendinimo konsultuojasi su organizacijoms partnerėms atstovaujančiomis organizacijomis.

III ANTRAŠTINĖ DALIS. STEBĖSENA, VERTINIMAS, INFORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJA

11 straipsnis

Įgyvendinimo ataskaitos ir rodikliai

1. 2015–2022 m. valstybės narės Komisijai iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia metinę veiksmų programos įgyvendinimo ankstesniais finansiniais metais ataskaitą.

2. Valstybės narės pagal Komisijos patvirtintą pavyzdį parengia metinę įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant bendrų išteklių ir rezultatų rodiklių sąrašą.

3. Metinės įgyvendinimo ataskaitos yra priimtinos, jei jose pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal 2 dalyje nurodytą pavyzdį, įskaitant bendrus rodiklius. Jei ataskaita nepriimtina, Komisija valstybei narei apie tai praneša per 15 darbo dienų nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo dienos. Jei Komisija per šį terminą tokio pranešimo neatsiunčia, ataskaita laikoma priimtina.

4. Komisija išnagrinėja metinę įgyvendinimo ataskaitą ir savo pastabas dėl jos valstybei narei pateikia per du mėnesius nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo dienos.

Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtinomis.

5. Valstybė narė galutinę veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitą pateikia iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Valstybės narės parengia galutinę įgyvendinimo ataskaitą pagal Komisijos patvirtintą pavyzdį.

Komisija išnagrinėja galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir savo pastabas dėl jos valstybei narei pateikia per penkis mėnesius nuo galutinės ataskaitos gavimo dienos.

Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtinomis.

6. Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina metinės įgyvendinimo ataskaitos, įskaitant bendrų rodiklių sąrašą, ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos pavyzdžius. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 60 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

7. Komisija valstybei narei gali pateikti pastabų dėl veiksmų programos įgyvendinimo. Vadovaujančioji institucija per tris mėnesius praneša Komisijai apie įgyvendintas taisomąsias priemones.

8. Vadovaujančioji institucija viešai paskelbia kiekvienos metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos santrauką.

12 straipsnis

Dvišalis peržiūros posėdis

1. 2014–2022 m. Komisija ir kiekviena valstybė narė kasmet susitinka, nebent susitarta kitaip, įgyvendinant veiksmų programą padarytai pažangai įvertinti; vertindamos jos atsižvelgia į metinę įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus 11 straipsnio 7 dalyje nurodytas Komisijos pastabas.

2. Dvišaliam peržiūros posėdžiui pirmininkauja Komisija.

3. Valstybė narė užtikrina, kad į visas po posėdžio Komisijos pateiktas pastabas būtų tinkamai atsižvelgta.

13 straipsnis

Bendrosios vertinimo nuostatos

1. Valstybės narės suteikia išteklius, kurių reikia vertinimams atlikti, ir užtikrina, kad būtų nustatyta vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis apie 11 straipsnyje nurodytus bendrus rodiklius, parengimo ir surinkimo tvarka.

2. Vertinimus atlieka ekspertai, funkciniu požiūriu nepriklausomi nuo už veiksmų programos įgyvendinimą atsakingos institucijos. Visi vertinimai skelbiami viešai pateikiant visas jų dalis.

14 straipsnis

Ex ante vertinimas

1. Valstybės narės atlieka veiksmų programos ex ante vertinimą.

2. Už ex ante vertinimo atlikimą atsako už veiksmų programų parengimą atsakinga institucija. Ex ante vertinimas Komisijai pateikiamas kartu su veiksmų programa, taip pat pateikiama santrauka.

3. Atliekant ex ante vertinimus vertinama:

(a) indėlis siekiant Sąjungos tikslo iki 2020 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln., atsižvelgiant į materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti ir nacionalines aplinkybes, susijusias su skurdu, socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi;

(b) siūlomos veiksmų programos vidaus nuoseklumas ir jos ryšys su kitomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis;

(d) tikėtino išdirbio indėlis siekiant rezultatų;

(e) veiksmų programos stebėsenos ir duomenų, reikalingų vertinimui, rinkimo tvarkos tinkamumas.

15 straipsnis

Vertinimas per programavimo laikotarpį

1. Programavimo laikotarpiu vadovaujančioji institucija gali vertinti veiksmų programos veiksmingumą ir efektyvumą.

2. 2017 ir 2021 m. vadovaujančioji institucija atlieka struktūrinį galutinių gavėjų tyrimą pagal Komisijos patvirtintą pavyzdį. Komisija šį šabloną patvirtina įgyvendinimo aktu. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 60 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3. Komisija gali savo iniciatyva vertinti veiksmų programas.

16 straipsnis

Ex post vertinimas

Komisija savo iniciatyva ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, taip pat padedama išorės ekspertų, atlieka ex post vertinimą, siekdama įvertinti pasiektų rezultatų veiksmingumą ir tvarumą bei išmatuoti papildomą Fondo naudą. Ex post vertinimas užbaigiamas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

17 straipsnis

Informavimas ir komunikacija

1. Valstybės narės teikia informaciją apie Fondo remiamus veiksmus ir tuos veiksmus viešina. Informacija turi būti skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, žiniasklaidai ir visuomenei. Joje pabrėžiamas Sąjungos vaidmuo ir užtikrinama, kad Fondo parama būtų aiškiai matoma.

2. Siekdama užtikrinti Fondo paramos skaidrumą, vadovaujančioji institucija CSV arba XML formatu parengia Fondo finansuojamų veiksmų sąrašą, kuris skelbiamas svetainėje. Sąraše nurodomas bent paramos gavėjo pavadinimas, adresas ir jam skirta Sąjungos finansavimo suma bei materialinio nepritekliaus problema, kurią pasirinkta spręsti.

Veiksmų sąrašas atnaujinamas bent kas dvylika mėnesių.

3. Įgyvendinant veiksmą, paramos gavėjai ir organizacijos partnerės informuoja visuomenę apie iš Fondo gautą paramą, gerai matomoje vietoje ir kiekvienoje vietoje, kurioje teikiama pagalba maistu ar prekėmis ir taikomos papildomos priemonės, iškabindamos bent vieną plakatą (ne mažesnį kaip A3 formato), kuriame pateikiama informacija apie veiksmą ir Sąjungos finansinę paramą, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl maisto ar prekių skirstymo aplinkybių.

Interneto svetaines turintys paramos gavėjai ir organizacijos partnerės jose taip pat glaustai aprašo veiksmą, jo tikslus ir rezultatus bei pabrėžia Sąjungos finansinę paramą.

4. Visose paramos gavėjo ir organizacijos partnerės informavimo ir komunikacijos priemonėse pažymima Fondo parama veiksmui, pateikiant Sąjungos skiriamąjį ženklą ir nuorodą į Sąjungą ir Fondą.

5. Vadovaujančioji institucija informuoja paramos gavėjus apie veiksmų sąrašo paskelbimą pagal 2 dalį. Vadovaujančioji institucija suteikia informaciją ir viešinimo priemonių rinkinius, taip pat elektroninių formų pavyzdžius, kad padėtų paramos gavėjams ir organizacijoms partnerėms įvykdyti 3 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

6. Tvarkant asmens duomenis pagal šį straipsnį, vadovaujančioji institucija, paramos gavėjai ir organizacijos partnerės laikosi Direktyvos 95/46/EB.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. FINANSINĖ FONDO PARAMA

18 straipsnis

Bendras finansavimas

1. Bendro finansavimo norma veiksmų programos lygmeniu neviršija 85 proc. tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų.

2. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, nustatoma veiksmų programai taikytina bendro finansavimo norma ir didžiausia galima Fondo paramos suma.

3. Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės pagalbos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc.

19 straipsnis

Išmokų laikinų biudžeto sunkumų patiriančioms valstybėms narėms didinimas

1. Valstybės narės prašymu tarpinis mokėjimas ir galutinio likučio mokėjimas gali būti padidinti, prie veiksmų programai taikomos bendro finansavimo normos pridėjus 10 procentinių punktų. Padidinta norma, kuri negali būti didesnė kaip 100 proc., taikoma mokėjimo prašymams, susijusiems su ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo valstybė narė pateikė prašymą, ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, kuriais valstybė narė atitinka vieną iš šių sąlygų:

(a) atitinkama valstybė narė įvedė eurą ir gauna makrofinansinę paramą iš Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010[7];

(b) atitinkama valstybė narė neįvedė euro ir gauna vidutinio laikotarpio finansinę paramą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002[8];

2. Neatsižvelgiant į 1 dalį, Sąjungos parama, mokama kaip tarpinis ir galutinio likučio mokėjimas, negali viršyti veiksmų programą patvirtinančiame Komisijos sprendime nustatytos viešosios paramos ir didžiausios galimos Fondo paramos sumos.

20 straipsnis

Tinkamumo finansuoti laikotarpis

1. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti pagal veiksmų programą, jei paramos gavėjas jas patiria ir apmoka 2014 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Veiksmai negali būti atrinkti, kad jiems būtų teikiama parama pagal veiksmų programą, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal veiksmų programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, nepaisant to, ar paramos gavėjas atliko visus su jais susijusius mokėjimus.

3. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 25 straipsnyje nustatytų Komisijos iniciatyva teikiamos techninės pagalbos tinkamumo finansuoti taisyklių.

4. Jeigu išlaidos tampa tinkamos finansuoti iš dalies pakeitus veiksmų programą, jos laikomos tinkamomis finansuoti tik nuo prašymo iš dalies keisti veiksmų programą pateikimo Komisijai dienos.

21 straipsnis

Veiksmų tinkamumas finansuoti

1. Pagal veiksmų programą remiami veiksmai turi būti vykdomi valstybėje narėje, kuri nurodyta veiksmų programoje.

2. Veiksmams gali būti skiriama parama pagal veiksmų programą, jeigu jie buvo atrinkti sąžininga ir skaidria tvarka, vadovaujantis veiksmų programoje nustatytais kriterijais.

3. Benamiams arba vaikams skirto maisto ir prekių gali įsigyti pačios organizacijos partnerės.

Jų taip pat gali įsigyti viešojo sektoriaus institucija ir nemokamai skirti organizacijoms partnerėms. Tokiu atveju maistą galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant intervencinių atsargų produktus, gautus pagal reglamento (ES) Nr. [CMO] 15 straipsnį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti organizacijoms partnerėms. Visos lėšos, gautos iš su tokiomis atsargomis susijusių sandorių, turi būti naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms, tačiau dėl to neturėtų sumažėti valstybių narių įsipareigojimas, nustatytas šio reglamento 18 straipsnyje, bendrai finansuoti programą.

Siekdama užtikrinti efektyviausią intervencinių atsargų ir su jomis susijusių įplaukų panaudojimą Komisija turi taikyti pagal Reglamento (ES) Nr. [CMO] 19 straipsnio e dalį patvirtintas intervencinių atsargų produktų naudojimo, perdirbimo ar pardavimo šio reglamento tikslais procedūras.

4. Materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims teikiama nemokamai.

5. Fondo remiamam veiksmui neskiriama parama pagal kitą Sąjungos priemonę.

22 straipsnis

Paramos formos

Valstybės narės Fondo paramą naudoja dotacijoms ir viešiesiems pirkimams arba šių priemonių deriniui remti.

23 straipsnis

Dotacijų formos

1. Dotacijos gali būti tokių formų:

(a) faktiškai patirtų ir apmokėtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas;

(b) kompensavimas remiantis vieneto įkainiais;

(d) fiksuoto dydžio sumos, kai finansavimas apskaičiuojamas kaip procentinė vienos ar kelių nurodytų sąnaudų kategorijų dalis.

2. 1 dalyje nurodytos formos gali būti derinamos tik tuo atveju, jei kiekviena jų taikoma skirtingoms sąnaudų kategorijoms arba kai jos naudojamos vėlesniais veiksmo įgyvendinimo etapais.

3. 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos sumos nustatomos, remiantis:

(a) sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu bent vienu iš toliau nurodytų dalykų:

i) statistiniais duomenimis ar kita objektyvia informacija arba

ii) patikrintais ankstesniais konkrečių paramos gavėjų duomenimis arba taikant jų įprastas sąnaudų apskaitos normas;

(b) pagal susijusių valstybių narių visiškai finansuojamas dotacijų programas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams taikomais metodais ir atitinkamais standartiniais vieneto įkainiais, vienkartinėmis išmokomis ir fiksuoto dydžio sumomis;

(d) individualiu atveju, atsižvelgiant į biudžeto projektą, kuriam ex ante pritarė vadovaujančioji institucija, kai viešoji parama neviršija 100 000 EUR.

4. Sumos, apskaičiuotos, kaip nurodyta 1 dalies b, c ir d punktuose, taikant VI antraštinę dalį laikomos paramos gavėjo patirtomis ir apmokėtomis tinkamomis finansuoti išlaidomis.

5. Dokumente, kuriame nustatomos kiekvieno veiksmo rėmimo sąlygos, nurodomas metodas, taikytinas nustatant veiksmo sąnaudas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

24 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

1. Tinkamos finansuoti pagal veiksmų programą išlaidos yra šios:

(a) benamiams arba vaikams skirto maisto ir pagrindinių asmeninio vartojimo prekių pirkimo išlaidos;

(b) viešojo sektoriaus institucijai įsigyjant benamiams asmenims arba vaikams skirto maisto ar pagrindinių asmeninio vartojimo prekių ir jas tiekiant organizacijoms partnerėms, – maisto arba prekių pervežimo į organizacijų partnerių sandėlius išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 1 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą;

(c) organizacijų partnerių patirtos administracinės, transporto ir sandėliavimo išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą;

(d) socialinės įtraukties veiklos, kurią vykdo ir deklaruoja organizacijos partnerės, tiesiogiai teikiančios materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą;

(e) pagal 25 straipsnį patirtos išlaidos.

2. Netinkamos finansuoti pagal veiksmų programą išlaidos yra šios:

(a) skolos palūkanos;

(b) naudotų prekių įsigijimo išlaidos;

(c) pridėtinės vertės mokestis. Tačiau PVM sumos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos nėra susigrąžinamos pagal nacionalinius PVM teisės aktus ir jas sumoka paramos gavėjas, išskyrus neapmokestinamus asmenis, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2006/112/EB[9] 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

25 straipsnis

Techninė pagalba

1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu Fondas, laikydamasis 0,35 proc. savo atitinkamo metinio asignavimo ribos, gali finansuoti parengiamąją, stebėsenos, administracinę ir techninę pagalbą, audito, informavimo, kontrolės ir vertinimo priemones, reikalingas šiam reglamentui įgyvendinti, bei su platforma susijusiai veiklai, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

2. Valstybių narių iniciatyva, laikantis 4 proc. Fondo atitinkamo metinio asignavimo ribos, pagal veiksmų programą gali būti finansuojama parengiamoji, valdymo, stebėsenos, administracinė ir techninė pagalba, auditas, informavimo, kontrolės ir vertinimo priemonės, reikalingos šiam reglamentui įgyvendinti. Pagal programą taip pat gali būti finansuojama organizacijoms partnerėms skirta techninė pagalba ir jų pajėgumų stiprinimas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS. VALDYMAS IR KONTROLĖ

26 straipsnis

Valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų bendrieji principai

Valdymo ir kontrolės sistemose:

(a) apibūdinamos kiekvienos institucijos valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas toje institucijoje;

(b) nurodoma, kaip turi būti laikomasi funkcijų atskyrimo tarp šių institucijų ir šių institucijų viduje principo;

(d) veikia kompiuterizuotos apskaitos sistemos, skirtos finansiniams duomenims ir duomenims apie rodiklius stebėsenos ir atsiskaitymo tikslais saugoti ir perduoti;

(e) nustatoma atsiskaitymo ir stebėsenos sistema, kai atsakingoji institucija patiki vykdyti funkcijas kitai institucijai;

(f) nustatoma valdymo ir kontrolės sistemų veikimo audito tvarka;

(g) nustatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros;

(h) nustatomos pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencijos, nustatymo ir taisymo priemonės ir netinkamai išmokėtų lėšų susigrąžinimo tvarka.

27 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1. Valstybės narės vykdo valdymo, kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima atitinkamą atsakomybę, kaip nustatyta Finansiniame reglamente ir šiame reglamente išdėstytose pasidalijamojo valdymo taisyklėse. Vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę.

2. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Apie šiuos pažeidimus jos praneša Komisijai ir nuolat informuoja Komisiją apie susijusių administracinių ir teisinių procedūrų eigą.

Kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į bendrąjį Sąjungos biudžetą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 59 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios šioje dalyje nustatytų valstybių narių prievolių vykdymo taisyklės.

3. Valstybės narės nustato ir įgyvendina procedūrą, pagal kurią nepriklausomai nagrinėjami ir sprendžiami skundai dėl Fondo bendrai finansuojamų veiksmų atrankos arba įgyvendinimo. Valstybės narės, gavusios prašymą, apie jų nagrinėjimo rezultatus praneša Komisijai.

4. Visa oficialia informacija tarp valstybės narės ir Komisijos keičiamasi elektroninio keitimosi duomenimis sistema, nustatyta laikantis Komisijos įgyvendinimo aktais nustatytų sąlygų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 60 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis

Valdymo ir kontrolės įstaigų skyrimas ir organizavimas

1. Valstybė narė vadovaujančiąja institucija skiria nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą.

2. Valstybė narė, nepažeisdama 3 dalies, paskiria nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, kuri veikia kaip tvirtinančioji institucija.

3. Valstybė narė gali paskirti vadovaujančiąją instituciją, kuri papildomai atlieka tvirtinančiosios institucijos funkcijas.

4. Valstybė narė paskiria nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, funkciniu požiūriu nepriklausomą nuo vadovaujančiosios institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, kuri veikia kaip audito institucija.

5. Vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir audito institucijų funkcijas gali vykdyti ta pati viešosios valdžios institucija arba įstaiga, jeigu laikomasi funkcijų atskyrimo principo.

6. Valstybė narė gali paskirti vieną ar kelias tarpines įstaigas, kurios vykdytų tam tikras vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos funkcijas, tačiau atsakomybė už tų funkcijų vykdymą tenka tai institucijai. Atitinkami vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos ir tarpinių įstaigų susitarimai įforminami raštu.

7. Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali dalies veiksmų programos valdymą patikėti tarpinei įstaigai pagal rašytinį valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės įstaigos susitarimą. Tarpinė įstaiga pateikia garantijas dėl savo mokumo ir kompetencijos atitinkamoje srityje ir jos administracinio bei finansų valdymo.

8. Valstybė narė raštu nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su vadovaujančiąja, tvirtinančiąja ir audito institucijomis, šių institucijų tarpusavio santykius ir santykius su Komisija.

29 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

1. Vadovaujančioji institucija atsako už veiksmų programos valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo.

2. Valdydama veiksmų programą vadovaujančioji institucija:

(a) rengia ir Komisijai teikia metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas;

(b) tarpinėms įstaigoms ir paramos gavėjams teikia informaciją, kuri yra svarbi jų užduotims vykdyti ir veiksmams įgyvendinti;

(c) nustato kompiuterizuotų duomenų, kurie yra reikalingi stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, tikrinimui ir auditui, kaupimo ir saugojimo sistemą;

(d) užtikrina, kad c punkte nurodyti duomenys būtų renkami, įvedami į sistemą ir joje saugomi laikantis Direktyvos 95/46/EB nuostatų.

3. Veiksmų atrankos srityje vadovaujančioji institucija:

(a) parengia ir taiko tinkamas atrankos procedūras ir kriterijus, kurie yra nediskriminaciniai ir skaidrūs;

(b) užtikrina, kad atrankos veiksmas:

i) atitiktų Fondo ir veiksmų programos aprėptį;

ii) atitiktų veiksmų programoje ir 20, 21 bei 24 straipsniuose nustatytus kriterijus;

iii) atitiktų 5 straipsnio 10–12 dalyse nustatytus principus;

(c) paramos gavėjui pateikia dokumentą, kuriame išdėsto paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygas, taip pat konkrečius reikalavimus dėl pagal veiksmą teiktinų produktų arba paslaugų, finansavimo plano ir vykdymo termino;

(d) prieš patvirtindama veiksmą įsitikina, ar paramos gavėjas turi administracinių, finansinių ir veiklos pajėgumų įvykdyti c punkte nurodytas sąlygas;

(e) jeigu veiksmą pradėta vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, įsitikina, kad buvo laikomasi veiksmui taikomų Sąjungos ir nacionalinių taisyklių;

(f) nustato materialinės paramos rūšis, prie kurių priskiriamos veiksmo išlaidos.

4. Veiksmų programos finansų valdymo ir kontrolės srityje vadovaujančioji institucija:

(a) tikrina, ar bendrai finansuojami produktai ir paslaugos suteikti ir ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos buvo jų apmokėtos ir atitinka taikomą Sąjungos ir nacionalinę teisę, veiksmų programą ir paramos veiksmui sąlygas;

(b) užtikrina, kad įgyvendinant veiksmą dalyvaujantys paramos gavėjai, kuriems išlaidos atlyginamos pagal 23 straipsnio 1 dalies a punktą, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba tinkamą visų su veiksmu susijusių sandorių apskaitos kodeksą;

(d) nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 26 straipsnio g punkto reikalavimų;

(e) rengia valdymo deklaraciją ir metinę santrauką, nurodytą Finansinio reglamento 56 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose punkte.

5. Tikrinant pagal 4 dalies a punktą atliekamos šios procedūros:

(a) kiekvienos paramos gavėjų pateiktos išlaidų atlyginimo paraiškos administracinis tikrinimas;

(b) veiksmų patikros vietoje.

Patikrų vietoje dažnis ir aprėptis turi proporcingai atitikti viešosios paramos veiksmui dydį bei per tas patikras ir audito institucijos atliktą visos valdymo ir kontrolės sistemos auditą nustatytą rizikos lygį.

6. Konkrečių veiksmų patikros vietoje pagal 5 straipsnio b punktą gali būti atliekamos atrankos būdu.

7. Jeigu vadovaujančioji institucija pagal veiksmų programą taip pat yra ir paramos gavėja, 4 dalies a punkte nurodyta tikrinimų tvarka užtikrinamas tinkamas funkcijų atskyrimas.

8. Komisija pagal 59 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios 2 dalies c punkte nurodyto keitimosi informacija sąlygos.

9. Komisija pagal 59 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos 4 dalies d punkte nurodytos audito sekos tvarkos taisyklės.

10. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 4 dalies e punkte nurodytos valdymo deklaracijos pavyzdį. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 60 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

30 straipsnis

Tvirtinančiosios institucijos funkcijos

Tvirtinančioji institucija visų pirma yra atsakingą už:

1. mokėjimo paraiškų parengimą ir pateikimą Komisijai bei patvirtinimą, kad jos parengtos naudojant patikimas apskaitos sistemas, yra pagrįstos patikrinamais patvirtinamaisiais dokumentais ir buvo vadovaujančiosios institucijos patikrintos;

2. Finansinio reglamento 56 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytų metinių ataskaitų rengimą;

3. patvirtinimą, kad metinės sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos ir kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikomas Sąjungos ir nacionalines taisykles, buvo patirtos vykdant veiksmus, atrinktus finansuoti pagal veiksmų programai taikytinus kriterijus bei laikantis Sąjungos ir nacionalinių taisyklių;

4. užtikrinimą, kad veiktų kompiuterizuota sistema, kurioje būtų registruojami ir saugomi kiekvieno veiksmo apskaitos duomenys, saugomi mokėjimo paraiškoms ir metinėms sąskaitoms parengti reikalingi duomenys, įskaitant duomenis apie susigrąžintinas, susigrąžintas ir anuliuotas sumas, panaikinus dalį veiksmui arba veiksmų programai skirto įnašo arba visą įnašą;

5. užtikrinimą mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo tikslais, kad iš vadovaujančiosios institucijos gauta tinkama informacija apie įvykdytas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus;

6. tai, kad rengiant ir teikiant mokėjimo paraiškas būtų atsižvelgta į visų auditų, kuriuos atliko audito institucija arba kurie buvo atlikti jai už tai prisiimant atsakomybę, rezultatus;

7. Komisijai deklaruotų išlaidų ir atitinkamo viešojo paramos gavėjams skirto įnašo apskaitos įrašų saugojimą kompiuterinėse laikmenose;

8. susigrąžintinų sumų ir anuliuotų sumų apskaitą panaikinus dalį veiksmui skirto įnašo arba visą įnašą. Susigrąžintos sumos iki veiksmų programos užbaigimo turi būti grąžintos į Sąjungos bendrąjį biudžetą išskaitant jas iš kitos išlaidų ataskaitos.

31 straipsnis

Audito institucijos funkcijos

1. Audito institucija užtikrina, kad būtų atliekamas valdymo ir kontrolės sistemų, tinkamos veiksmų imties ir metinių sąskaitų auditas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 59 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir juose nustatyti sąlygas, kurias šie auditai turi atitikti.

2. Jeigu auditą atlieka ne audito institucija, o kita įstaiga, audito institucija užtikrina, kad ta įstaiga funkciniu požiūriu būtų pakankamai nepriklausoma.

3. Audito institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

4. Audito institucija per šešis mėnesius nuo veiksmų programos patvirtinimo parengia audito strategiją. Audito strategijoje išdėstoma audito metodika, veiksmų atrankos auditui metodas ir audito planavimas per einamuosius ir dvejus paskesnius ataskaitinius metus. Audito strategija nuo 2016 iki 2022 m. imtinai kasmet atnaujinama. Audito institucija, gavusi prašymą, audito strategiją pateikia Komisijai.

5. Audito institucija parengia:

(d) metinę kontrolės ataskaitą, kurioje išdėstomi per praėjusiais ataskaitiniais metais atliktą auditą nustatyti faktai.

b punkte nurodytoje ataskaitoje išdėstomi visi nustatyti valdymo ir kontrolės sistemos trūkumai ir visos taisomosios priemonės, kurių buvo imtasi arba pasiūlyta imtis.

6. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina audito strategijos, audito nuomonės ir metinės audito ataskaitos pavyzdžius ir 4 dalyje minėto atrankos metodo nustatymo būdus. Tie įgyvendinimo teisės aktai priimami laikantis 60 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Taikydama 60 straipsnio 3 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą Komisija priima įgyvendinimo taisykles dėl per Komisijos pareigūnų arba įgaliotų Komisijos atstovų atliktą auditą surinktų duomenų naudojimo.

32 straipsnis

Valdančiosios ir tvirtinančiosios institucijų skyrimo procedūra

1. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo sprendimo, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, priėmimo dienos Komisijai praneša vadovaujančiosios institucijos, o tam tikrais atvejais ir tvirtinančiosios institucijos, paskyrimo datą ir nurodo jos arba jų paskyrimo formą.

2. 1 dalyje nurodytas paskyrimas grindžiamas nepriklausomos audito įstaigos, vertinančios valdymo ir kontrolės sistemą, taip pat jai priklausančių tarpinių įstaigų funkcijas ir tai, kaip ji atitinka 26, 27, 29 ir 30 straipsnius, ataskaita ir nuomone, remiantis vidaus aplinkos, kontrolės veiklos, informacijos, komunikacijos ir stebėsenos kriterijais, kuriuos Komisija nustato deleguotaisiais aktais pagal 59 straipsnį.

3. Nepriklausoma audito įstaiga savo darbą atlieka vadovaudamasi tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais.

4. Valstybės narės gali nuspręsti, kad vadovaujančioji institucija arba tvirtinančioji institucija, paskirta darbui su ESF bendrai finansuojama veiksmų programa pagal Reglamentą (ES) Nr. [CPR], laikoma paskirta ir pagal šį reglamentą.

Per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos Komisija gali paprašyti nepriklausomos audito įstaigos ataskaitos bei nuomonės ir valdymo bei kontrolės sistemos aprašymo.

Komisija gali pateikti pastabas per du mėnesius nuo tų dokumentų gavimo.

5. Valstybė narė prižiūri paskirtąją instituciją ir oficialiu sprendimu panaikina paskyrimą, jei nesilaikoma vieno arba kelių 2 dalyje nurodytų kriterijų, nebent institucija per bandomąjį laikotarpį, kurį valstybė narė nustato remdamasi problemos sudėtingumu, imasi reikiamų taisomųjų veiksmų. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie visus bandomojo laikotarpio nustatymo paskirtajai institucijai ir institucijos paskyrimo panaikinimo atvejus.

33 straipsnis

Komisijos įgaliojimai ir pareigos

1. Komisija, remdamasi turima informacija, įskaitant informaciją apie vadovaujančiosios institucijos paskyrimą ir tvirtinančiąją instituciją, metinę valdymo deklaraciją, metines kontrolės ataskaitas, metinę audito nuomonę, metinę įgyvendinimo ataskaitą ir nacionalinių bei Sąjungos instituciją atliktą auditą, įsitikina, ar valstybės narės yra įdiegusios šį reglamentą atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir ar šios sistemos įgyvendinant veiksmų programą yra veiksmingos.

2. Nepažeidžiant valstybių narių atliekamo audito, Komisijos pareigūnai arba įgaliotieji Komisijos atstovai, tinkamai iš anksto pranešę, gali atlikti auditą arba patikrinimus vietoje. Per tokį auditą arba patikrinimus gali būti visų pirma tikrinama, ar veiksmų programos arba jos dalies valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos, taip pat vertinama, ar veiksmų arba veiksmų programų finansų valdymas yra patikimas. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti atliekant tokį auditą.

Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji Komisijos atstovai, tinkamai įgalioti atlikti auditą vietoje, turi teisę susipažinti su visais duomenimis, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su Fondo remiamais veiksmais arba valdymo ir kontrolės sistemomis, nepaisant to, kokioje terpėje jie yra saugomi. Valstybė narė, gavusi prašymą, Komisijai pateikia tokių duomenų, dokumentų ir metaduomenų kopijas.

Šioje dalyje nurodyta teisė neturi įtakos nacionalinių nuostatų, pagal kurias tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinius teisės aktus paskirti atstovai, taikymui. Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji atstovai, inter alia, nedalyvauja gyvenamojoje vietoje atliekamuose patikrinimuose ar oficialiose asmenų apklausose pagal nacionalinius teisės aktus. Tačiau jie gali naudotis tokiu būdu gauta informacija.

3. Komisija gali reikalauti, kad valstybės narės imtųsi veiksmų užtikrindamos, kad jų valdymo ir kontrolės sistemos veiktų efektyviai arba išlaidos atitiktų šį reglamentą.

4. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė išnagrinėtų Komisijai pateiktą skundą dėl Fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo arba dėl valdymo ir kontrolės sistemos veikimo.

34 straipsnis

Bendradarbiavimas su audito institucija

1. Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis, derindama savo audito planus ir metodus, ir nedelsdama pasikeičia atlikto valdymo ir kontrolės sistemų audito rezultatais.

2. Komisija ir audito institucija reguliariai, bent kartą per metus, jeigu nesusitarta kitaip, rengia posėdžius, kuriuose nagrinėja metinę kontrolės ataskaitą, nuomonę ir audito strategiją, keičiasi nuomonėmis dėl valdymo ir kontrolės sistemų gerinimo.

VI antraštinė dalis. Finansų valdymas, sąskaitų tikrinimas ir tvirtinimas, finansinės pataisos, įsipareigojimų panaikinimas

1 skyrius. Finansų valdymas

35 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai dėl kiekvienos veiksmų programos 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdomi išmokant metines išmokas. Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, yra finansavimo sprendimas pagal Finansinio reglamento 81 straipsnio 2 dalį, ir pranešus apie jį susijusiai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu pagal tą reglamentą.

Komisijai patvirtinus veiksmų programą prisiimamas pirmosios išmokos biudžetinis įsipareigojimas.

Komisija prisiima biudžetinius įsipareigojimus dėl paskesnių išmokų iki kiekvienų metų gegužės 1 d., remdamasi antroje pastraipoje nurodytu sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Finansinio reglamento 13 straipsnis.

36 straipsnis

Komisijos atliekamas mokėjimas

1. Komisija Fondo įnašus kiekvienai veiksmų programai moka pagal biudžeto asignavimus ir atsižvelgdama į turimas lėšas. Kiekvienas mokėjimo atvejis priskiriamas seniausiam dar neįvykdytam Fondo biudžetiniam įsipareigojimui.

2. Mokėjimas gali būti išankstinis, tarpinis, metinio likučio ir, kai taikytina, galutinio likučio.

37 straipsnis

Komisijos atliekamas tarpinis, metinio likučio ir galutinio likučio mokėjimas

1. Tarpiniu mokėjimu Komisija, taikydama bendro finansavimo normą, atlygina 90 proc. sumos, nustatytos veiksmų programą patvirtinančiame sprendime ir atitinkančios mokėjimo paraiškoje nurodytas tinkamas finansuoti viešąsias išlaidas. Metinį likutį Komisija nustato pagal 47 straipsnio 2 dalį.

2. Nepaisant 19 straipsnio, Sąjungos parama, mokama kaip tarpinis ir galutinio likučio mokėjimas, negali viršyti veiksmų programą patvirtinančiame Komisijos sprendime nustatytos viešosios paramos ir didžiausios galimos Fondo paramos.

3. Kaupiamoji Komisijos mokama išankstinio finansavimo ir tarpinio mokėjimo suma ir metinio likučio suma, turi neviršyti 95 proc. Fondo įnašo, skirto veiksmų programai.

4. Kai pasiekiama 95 proc. riba, valstybės narės toliau teikia mokėjimo paraiškas Komisijai.

38 straipsnis

Komisijai teikiamos mokėjimo paraiškos

1. Komisijai teiktinoje mokėjimo paraiškoje nurodoma visa informacija, būtina Komisijai sąskaitoms pagal Finansinio reglamento 65 straipsnio 1 dalį parengti.

2. Mokėjimo paraiškoje visos veiksmų programos ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės pagalbos atžvilgiu turi būti nurodyta:

(a) visa įgyvendinant veiksmus paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas;

(b) visos įgyvendinant veiksmus patirtos tinkamos finansuoti viešosios išlaidos, įtrauktos į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas;

(c) atitinkamas paramos gavėjui išmokėtas reikalavimus atitinkantis viešasis įnašas, įtrauktas į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas.

3. Į mokėjimo paraišką įtrauktos išlaidos turi būti pagrįstos gautomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertę įrodomąją galią turinčiais apskaitos dokumentais. 23 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų dotacijų atveju mokėjimo paraiškoje nurodyta suma turi būti suma, kurią vadovaujančioji institucija sumokėjo paramos gavėjams.

4. Komisija mokėjimo paraiškų pavyzdį patvirtina įgyvendinimo aktais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 60 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

39 straipsnis

Išmokos paramos gavėjams

1. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad, kai dotacijos skiriamos organizacijoms partnerėms, paramos gavėjai gautų pakankamai lėšų tinkamam veiksmų įgyvendinimui užtikrinti.

2. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad paramos gavėjai viešosios paramos sumą gautų kuo greičiau ir visą, bet jokiu būdu ne prieš atitinkamas išlaidas įtraukiant į mokėjimo paraišką. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris sumažintų šias paramos gavėjams skirtas sumas.

40 straipsnis

Euro naudojimas

1. Valstybių narių pateiktose veiksmų programose, išlaidų suvestinėse, mokėjimo paraiškose, metinėse sąskaitose ir metinėje bei galutinėje įgyvendinimo ataskaitose sumos nurodomos eurais.

2. Valstybės narės, kurios mokėjimo paraiškos pateikimo metu nėra įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas konvertuoja į eurus. Ši suma konvertuojama į eurus taikant Komisijos mėnesinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kai išlaidos buvo įtrauktos į vadovaujančiosios institucijos sąskaitas. Šį kursą Komisija skelbia kiekvieną mėnesį elektroniniu būdu.

3. Kai euras tampa valstybės narės valiuta, 1 dalyje nustatyta konvertavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, į vadovaujančiosios institucijos sąskaitas įtrauktoms iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro perskaičiavimo kurso įsigaliojimo datos.

41 straipsnis

Išankstinio finansavimo mokėjimas ir patvirtinimas

1. Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, Komisija veiksmų programai įgyvendinti sumoka pradinę išankstinio finansavimo sumą, sudarančią 11 proc. viso Fondo įnašo.

2. Išankstinis finansavimas naudojamas tik mokant išmokas paramos gavėjams tuo metu, kai jie įgyvendina veiksmų programą. Jis nedelsiant suteikiamas atsakingai institucijai, kad ši galėtų jį naudoti tam tikslui.

3. Visa sumokėta išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai, jei per penkiolika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija sumoka pirmąją išankstinio finansavimo sumą, nepateikiama atitinkamos veiksmų programos mokėjimo paraiška. Toks sugrąžinimas neturi įtakos veiksmų programai skirtam Bendrijos įnašui.

4. Sumokėta išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose visiškai patvirtinama ne vėliau kaip užbaigus veiksmų programą.

42 straipsnis

Tarpinio mokėjimo paraiškų pateikimo ir apmokėjimo terminas

1. Tvirtinančioji institucija reguliariai teikia tarpinio mokėjimo paraiškas, į kurias įrašomos sumos, įtrauktos į jos sąskaitos kaip viešoji parama, išmokėta paramos gavėjams per ataskaitinius metus, pasibaigusius birželio 30 d.

2. Tvirtinančioji institucija galutinę tarpinio mokėjimo paraišką pateikia iki liepos 31 d., pasibaigus ankstesniems ataskaitiniams metams ir bet kuriuo atveju – iki pirmos kitų ataskaitinių metų tarpinio mokėjimo paraiškos pateikimo.

3. Pirmos tarpinio mokėjimo paraiškos negalima teikti tol, kol Komisija nėra gavusi pranešimo apie vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų paskyrimą pagal 32 straipsnio 1 dalį.

4. Tarpinis mokėjimas pagal veiksmų programą neatliekamas, jeigu Komisijai pagal 11 straipsnį nepateikiama metinė įgyvendinimo ataskaita.

5. Atsižvelgdama į turimas lėšas Komisija tarpinį mokėjimą įvykdo ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokėjimo paraiškos užregistravimo Komisijoje dienos.

43 straipsnis

Mokėjimo termino sustabdymas

1. Tarpinio mokėjimo prašymo įvykdymo terminą Finansiniame reglamente nurodytas įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti ne ilgesniam kaip devynių mėnesių laikotarpiui, jei:

(a) iš nacionalinės arba Sąjungos audito institucijos pateiktos informacijos matyti, kad esama svarbių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų;

(b) įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus, nes gavo informacijos, kad mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos yra susijusios su pažeidimu, turinčiu sunkių finansinių pasekmių;

2. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas sustabdymą gali taikyti tik tai mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų daliai, kurią paveikė 1 dalyje nurodyti veiksniai. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybę narę ir vadovaujančiąją instituciją apie sustabdymo priežastį ir prašo ištaisyti padėtį. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas panaikina sustabdymą, kai įvykdomos reikiamos priemonės.

44 straipsnis

Mokėjimo sustabdymas

1. Komisija gali sustabdyti visą tarpinį mokėjimą arba dalį jo, jei:

(a) esama svarbių veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, kuriems pašalinti nesiimta taisomųjų priemonių;

(b) išlaidų suvestinėje pateiktos išlaidos susijusios su pažeidimu, turinčiu svarbių finansinių pasekmių, dėl kurių nesiimta taisomųjų veiksmų;

(d) esama didelių stebėsenos sistemos arba duomenų apie rodiklius kokybės ir patikimumo trūkumų.

2. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nuspręsti sustabdyti visas tarpinio mokėjimo išmokas arba jų dalį, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę pateikti pastabas.

3. Komisija nutraukia visų tarpinio mokėjimo išmokų ar jų dalies sustabdymą, jei valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad išmokas vėl būtų galima mokėti.

2 skyrius. Sąskaitų tikrinimas ir tvirtinimas

45 straipsnis

Informacijos teikimas

1. Nuo 2015 m. iki 2022 m. imtinai paskirtosios institucijos kiekvienais metais iki kitų metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui vasario 15 d. pagal Finansinio reglamento 56 straipsnį pateikia Komisijai šiuos dokumentus ir informaciją:

(a) pagal 32 straipsnį paskirtų atitinkamų įstaigų patvirtintas metines sąskaitas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 56 straipsnio 6 dalyje;

(b) valdymo deklaraciją kaip nurodyta Finansinio reglamento 56 straipsnio 5 dalyje;

(c) metinę galutinių audito ataskaitų ir vykdytų kontrolės veiksmų santrauką, taip pat klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę bei informaciją apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi arba planuojama imtis;

(d) pridedamą paskirtos nepriklausomos audito įstaigos audito nuomonę, kaip nurodyta Finansinio reglamento 56 straipsnio 5 dalyje, kartu su kontrolės ataskaita, kurioje pateikiami atliekant ataskaitinių metų, dėl kurių teikiama nuomonė, auditą nustatyti faktai.

2. Komisijos prašymu valstybė narė pateikia Komisijai papildomą informaciją. Jeigu valstybė narė nepateikia prašomos informacijos iki Komisijos nustatyto informacijos pateikimo termino, Komisija gali priimti sprendimą dėl sąskaitų tvirtinimo remdamasi turima informacija.

46 straipsnis

Sąskaitų turinys

1. Patvirtintos kiekvienos veiksmų programos sąskaitos sudaromos ataskaitiniams metams, į jas visos veiksmų programos ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės pagalbos atžvilgiu įtraukiama:

(a) visa į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas įrašyta tinkamų finansuoti išlaidų, kurias paramos gavėjai patyrė ir sumokėjo įgyvendindami veiksmus, suma, visa tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, patirtų įgyvendinant veiksmus, suma ir atitinkamas paramos gavėjams išmokėtas reikalavimus atitinkantis viešasis įnašas;

(b) per ataskaitinius metus panaikintos ir susigrąžintos sumos, iki ataskaitinių metų pabaigos susigrąžintinos sumos ir nesusigrąžinamos sumos;

(c) pagal a punktą nurodytų išlaidų ir už tuos pačius ataskaitinius metus mokėjimo paraiškose deklaruotų išlaidų suderinimas ir visų skirtumų paaiškinimas.

2. Tvirtinančioji institucija gali sąskaitose nustatyti rezervą, kuris negali viršyti 5 proc. visų už tam tikrus ataskaitinius metus pateikiamose mokėjimo paraiškose nurodytų išlaidų, jeigu išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas tuo metu tikrinamas audito institucijos. Suma, kuriai taikoma ta procedūra, negali būti įtraukiama į visą 1 dalies a punkte nurodytą tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Šios sumos galutinai įtraukiamos arba neįtraukiamos į metines kitų metų sąskaitas.

47 straipsnis

Sąskaitų nagrinėjimas ir tvirtinimas

1. Komisija iki kitų metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui balandžio 30 d., priima sprendimą dėl pagal 28 straipsnį paskirtų veiksmų programos įstaigų sąskaitų patvirtinimo. Tvirtinimo sprendime atsižvelgiama į pateiktų sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą, ir tvirtinimo sprendimas neturi įtakos jokios vėlesnėms finansinėms pataisoms.

2. Apskaičiuodama iš Fondo už ataskaitinius metus mokėtiną sumą Komisija atsižvelgia į:

(a) visas įgyvendinant veiksmus patirtas ir į sąskaitas įtrauktas tinkamas finansuoti viešąsias išlaidas, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalies a punkte, kurioms taikoma 18 straipsnyje nustatyta bendro finansavimo norma;

(b) visą per tuos ataskaitinius metus Komisijos sumokėtą sumą, kurią sudaro Komisijos pagal 37 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnį sumokėta tarpinė suma.

3. Dėl metinio likučio, kuris patvirtinus sąskaitas turi būti susigrąžintas iš valstybės narės, Komisija teikia vykdomąjį raštą sumoms išieškoti. Valstybei narei mokėtinas metinis likutis pridedamas prie kito tarpinio Komisijos mokėjimo, atliekamo patikrinus ir patvirtinus sąskaitas.

4. Jeigu dėl priežasčių, kurios priklauso nuo valstybės narės, Komisija negali patvirtinti sąskaitų iki kitų metų pasibaigus ataskaitiniams metams balandžio 30 d., Komisija valstybei narei praneša, kokių veiksmų privalo imtis vadovaujančioji institucija arba audito institucija, arba apie tai, kokias papildomas užklausas Komisija siūlo pateikti pagal 33 straipsnio 2 ir 3 dalis.

5. Metinį likutį Komisija sumoka remdamasi sąskaitose deklaruotomis išlaidomis, į jas neįtraukdama Komisijai deklaruotų išlaidų, dėl kurių su audito institucija vyksta prieštaravimo procedūra.

48 straipsnis

Dokumentų pateikimas

1. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad, Komisijai ir Audito Rūmams paprašius, būtų pateikti visi trejų metų laikotarpio patvirtinamieji veiksmų dokumentai. Šis trejų metų laikotarpis skaičiuojamas nuo tų metų, kuriais Komisija priima sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo pagal 47 straipsnį, gruodžio 31 d. arba vėliausiai – nuo galutinio likučio sumokėjimo dienos.

Šis trejų metų laikotarpis sustabdomas dėl teisinių arba administracinių procedūrų arba tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu.

2. Dokumentai kaip originalai arba patvirtintos tikslios jų originalų kopijos saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose, įskaitant elektronines dokumentų originalų kopijas arba tik elektronine forma saugomus dokumentus.

3. Dokumentai saugomi tokia forma, kad būtų galima identifikuoti duomenų objektus, bet ne ilgiau nei reikalinga tais tikslais, kuriais tie duomenys buvo surinkti arba dėl kurių jie toliau saugomi.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 59 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir juose nustatyti, kokios duomenų laikmenos gali būti laikomos bendrai priimtinomis.

5. Dokumentų, saugomų bendrai priimtinose laikmenose, atitikties dokumentų originalams tvarką nustato nacionalinės valdžios institucijos, ta tvarka užtikrinama, kad saugomos versijos atitiktų nacionalinių teisės aktų reikalavimus ir jas būtų galima naudoti audito tikslais.

6. Jeigu saugoma tik elektroninė dokumento versija, naudojamos kompiuterinės sistemos turi atitikti pripažintus saugumo standartus, kuriais užtikrinama, kad saugomi dokumentai atitiktų nacionalinių teisės aktų reikalavimus ir juos būtų galima naudoti audito tikslais.

49 straipsnis

Užbaigimo dokumentų pateikimas ir galutinio likučio sumokėjimas

1. Valstybės narės iki 2023 m. rugsėjo 30 d. pateikia šiuos dokumentus:

(a) galutinio likučio mokėjimo paraišką;

(b) veiksmų programos galutinę įgyvendinimo ataskaitą, taip pat

(c) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus paskutinių ataskaitinių metų, 2022 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio 30 d., dokumentus.

2. Galutinis likutis sumokamas ne vėliau kaip iki vėlesniojo iš šių terminų: per tris mėnesius nuo paskutinių ataskaitinių metų sąskaitų patvirtinimo arba per vieną mėnesį nuo galutinės įgyvendinimo ataskaitos priėmimo dienos.

3 skyrius. Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas

50 straipsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Nustačiusi sistemingą pažeidimą, valstybė narė tiria visus veiksmus, kuriems pažeidimas galėjo padaryti įtakos.

2. Valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programoje nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Atliekant finansinę pataisą panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. Vadovaujančioji institucija finansinę pataisą įtraukia į tų ataskaitinių metų, kuriais priimtas sprendimas dėl panaikinimo, metines sąskaitas.

3. Pagal 2 dalį panaikintą Fondo įnašą valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamai veiksmų programai, laikydamasi 4 dalies nuostatų.

4. Pagal 2 dalį panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas jokiam veiksmui, kuriam taikyta finansinė pataisa, arba, jei finansinė pataisa taikyta dėl sistemingo pažeidimo, – jokiam veiksmui, kuriam tas sistemingas pažeidimas turėjo poveikio.

5. Komisijos padaryta finansinė pataisa neapriboja valstybės narės įsipareigojimo vykdyti susigrąžinimą pagal šį straipsnį.

51 straipsnis

Komisijos atliekamos finansinės pataisos

1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina Sąjungos ir nacionalinė teisė, įskaitant tuos atvejus, kai pažeidimai susiję su Komisijos arba Europos Audito Rūmų nustatytais valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais.

2. Pažeidus taikytiną Sąjungos arba nacionalinę teisę finansinės pataisos taikomos tik jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

(a) pažeidimas paveikė arba galėjo paveikti už Fondo paramą atsakingos vadovaujančiosios institucijos vykdomą veiksmo atranką;

(b) pažeidimas paveikė arba galėjo paveikti išlaidų sumą, pateiktą atlyginti iš Sąjungos biudžeto.

52 straipsnis

Komisijos atliekamų finansinių pataisų kriterijai

1. Po būtino tyrimo Komisija atlieka finansines pataisas, jei nustato, kad:

(a) esama svarbių veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, keliančių pavojų Sąjungos įnašui, kuris programai jau išmokėtas;

(b) prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 50 straipsnį;

(c) mokėjimo paraiškoje nurodytos išlaidos yra neteisėtos, ir prieš pradėdama šioje dalyje numatytą pataisos procedūrą valstybė narė tų trūkumų neištaisė.

Atlikdama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sistemingas. Jeigu iš Fondo prašomų padengti neteisėtų išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuoto dydžio suma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja.

2. Nustatydama 1 dalyje nurodytos pataisos sumą Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir svarbą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.

3. Jeigu Komisija savo poziciją grindžia ne savo tarnybų auditorių ataskaitomis, savo išvadas dėl finansinių pasekmių ji parengia išnagrinėjusi priemones, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi pagal 50 straipsnio 2 dalį, pagal 27 straipsnio 2 dalį pateiktus pranešimus ir visus valstybės narės atsakymus.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 59 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomi kriterijai, taikytini apskaičiuojant taikytinos finansinės pataisos dydį.

53 straipsnis

Komisijos atliekamos finansinės pataisos

1. Prieš priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija pradeda procedūrą informuodama valstybę narę apie preliminarias savo tyrimo išvadas ir prašydama jos per du mėnesius pateikti savo pastabas.

2. Jeigu Komisija siūlo finansinę pataisą apskaičiuoti ekstrapoliuojant arba taikant fiksuoto dydžio sumą, valstybei narei suteikiama galimybė įrodyti, nagrinėjant atitinkamus dokumentus, kad faktinis pažeidimo mastas buvo mažesnis nei nustatė Komisija. Suderinusi su Komisija, valstybė narė gali apriboti tyrimo mastą ir nagrinėti tik atitinkamų dokumentų dalį arba atrinktus dokumentus. Šiam tyrimui skirtas laikas negali viršyti dar vieno dviejų mėnesių laikotarpio, praėjus 1 dalyje nurodytiems dviem mėnesiams, išskyrus deramai pagrįstus atvejus.

3. Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės per 1 ir 2 dalyse nurodytą terminą pateiktus įrodymus.

4. Jeigu valstybė narė nesutinka su preliminariomis Komisijos išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, siekiant užtikrinti, kad Komisija išvadoms dėl finansinės pataisos taikymo pagrįsti turėtų visą reikiamą informaciją ir pastabas.

5. Norėdama taikyti finansines pataisas Komisija per šešis mėnesius nuo posėdžio dienos arba nuo papildomos informacijos gavimo dienos, jei valstybė narė sutinka po posėdžio pateikti tokią papildomą informaciją, įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Komisija atsižvelgia į visą per procedūrą pateiktą informaciją ir pastabas. Jei posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti praėjus dviem mėnesiams nuo Komisijos kvietimo atvykti į posėdį išsiuntimo dienos.

6. Jeigu Komisija arba Europos Audito Rūmai nustato pažeidimų, turinčių poveikio Komisijai pateiktoms metinėms sąskaitoms, atitinkamos finansinės pataisos suma mažinama Fondo parama veiksmų programai.

54 straipsnis

Grąžinimas į Sąjungos biudžetą. Susigrąžinimas

1. Visos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki pagal Finansinio reglamento 77 straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto termino. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto priėmimo diena.

2. Uždelsus grąžinti sumą nustatomi delspinigiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo mokėjimo termino iki faktinio sumokėjimo dienos. Tokių delspinigių dydis apskaičiuojamas prie Europos Centrinio Banko savo pagrindiniams perfinansavimo veiksmams to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą darbo dieną taikomos normos pridėjus 1,5 procentinio punkto.

55 straipsnis

Proporcinga veiksmų programų kontrolė

1. Veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 100 000 EUR, auditas atliekamas tik vieną kartą; auditą atlieka audito institucija arba Komisija iki visų atitinkamų išlaidų patikrinimo pagal 47 straipsnį. Kitų veiksmų auditą audito institucija arba Komisija atlieka tik vieną kartą per ataskaitinius metus iki visų atitinkamų išlaidų patikrinimo pagal 47 straipsnį. Šios nuostatos taikomos nepažeidžiant 5 ir 6 dalių.

2. Veiksmo auditas gali apimti visus jo įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus faktinių galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika.

3. Jeigu naujausioje audito nuomonėje apie veiksmų programą nurodoma, kad reikšmingų trūkumų nėra, Komisija paskesniame susitikime, nurodytame 34 straipsnio 2 dalyje, gali susitarti su audito institucija, kad būtino audito veiksmų lygis gali būti sumažintas taip, kad proporcingai atitiktų nustatytą riziką. Tokiais atvejais Komisija pati neatlieka audito vietoje, nebent yra faktų, liudijančių, kad esama valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, kurie paveikia Komisijai ataskaitiniais metais, kurių sąskaitos patvirtintos, deklaruotas išlaidas.

4. Padariusi išvadą, kad gali kliautis audito institucijos nuomone dėl veiksmų programos, Komisija su audito institucija gali susitarti apriboti savo auditus vietoje ir audituoti tik audito institucijos veiklą, nebent yra faktų, liudijančių, kad audito institucijos veikloje, susijusioje su ataskaitiniais metais, kurių sąskaitos patvirtintos, esama trūkumų.

5. Audito institucija ir Komisija gali bet kuriuo metu atlikti veiksmų auditus, jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika, yra didelio veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų faktų, taip pat per 3 metus nuo visų veiksmo išlaidų patvirtinimo pagal 47 straipsnį, jei veiksmai įtraukti į audito imtį.

6. Komisija bet kuriuo metu gali atlikti veiksmų auditus, kad įvertintų audito institucijos veiklą, ją atlikdama pakartotinai.

4 skyrius. Įsipareigojimų panaikinimas

56 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimo taisyklės

1. Komisija panaikina visas pagal antrą pastraipą apskaičiuotas veiksmų programai numatytų įsipareigojimų dalis, kurios iki antrų finansinių metų po tų metų, kuriais prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų programos, gruodžio 31 d. nebuvo panaudotos pradiniam ir metiniam išankstiniam finansavimui, tarpiniam mokėjimui ir metiniam likučiui, arba dėl kurių pagal 38 straipsnį parengta mokėjimo paraiška nebuvo pateikta pagal 42 straipsnį.

Komisija panaikinamo įsipareigojimo sumą apskaičiuoja prie kiekvieno 2015–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną šeštąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su visu metiniu 2014 m. įnašu, dalį.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, panaikinimo terminai netaikomi metiniams biudžetiniams įsipareigojimams, susijusiems su visu metiniu 2014 m. įnašu.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu pirmasis metinis biudžetinis įsipareigojimas yra susijęs su visu metiniu 2015 m. įnašu, įsipareigojimo panaikinimo terminai metiniam biudžetiniam įsipareigojimui, susijusiam su 2015 m. visu metiniu įnašu, netaikomi. Tokiais atvejais Komisija 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sumą apskaičiuoja prie kiekvieno 2016–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną penktąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su visu metiniu 2015 m. įnašu, dalį.

4. 2022 m. gruodžio 31 d. dar neįgyvendinti įsipareigojimai panaikinami, jeigu Komisijai iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nepateikiami kurie nors iš pagal 47 straipsnio 2 dalį reikalaujamų dokumentų.

57 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimo išimtis

1. Iš panaikinamų įsipareigojimų sumos atimamos sumos, kurių atsakinga institucija negalėjo deklaruoti Komisijai dėl šių priežasčių:

(a) veiksmai sustabdyti dėl teisinio proceso arba sustabdomąjį poveikį turinčio administracinio skundo, arba

(b) dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios labai paveikė visos veiksmų programos ar jos dalies įgyvendinimą. Nenugalimos jėgos aplinkybes nurodančios nacionalinės valdžios institucijos turi įrodyti tiesioginį nenugalimos jėgos aplinkybių poveikį visos veiksmų programos arba jos dalies įgyvendinimui.

(c) Atimti šias sumas galima prašyti vieną kartą, jei sustabdymas arba nenugalimos jėgos aplinkybės truko iki metų, arba kelis kartus pagal tai, kiek truko nenugalimos jėgos aplinkybės, arba tai, kiek metų praėjo nuo teisinio proceso ar administracinio sprendimo sustabdyti veiksmo įgyvendinimą datos iki galutinio teisinio ar administracinio sprendimo datos.

2. Valstybė narė iki sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją apie išimtis, susijusią su sumomis, kurias reikėjo deklaruoti iki praėjusių metų pabaigos.

58 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimo procedūra

1. Komisija iš anksto informuoja atitinkamą valstybę narę ir vadovaujančiąją instituciją, jei esama rizikos, kad įsipareigojimai bus panaikinti pagal 56 straipsnį.

2. Komisija, remdamasi sausio 31 d. turima informacija, informuoja valstybę narę ir vadovaujančiąją instituciją apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta pagal turimą informaciją.

3. Valstybė narė per du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.

4. Valstybė narė iki birželio 30 d. Komisijai pateikia patikslintą finansavimo planą, kuriame atsižvelgiama į sumažintą atitinkamų finansinių metų veiksmų programos paramos sumą. Jei patikslintas planas nepateikiamas, Komisija peržiūri finansinį planą, sumažindama atitinkamų finansinių metų Fondo įnašą.

5. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, iki rugsėjo 30 d. iš dalies pakeičia sprendimą, kuriuo patvirtinama veiksmų programa.

VII antraštinė dalis. ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO, ĮGYVENDINIMO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

59 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Deleguotieji aktai įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

Jei pasibaigus šiam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguotojo akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja nurodytą datą.

Deleguotasis teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti nepasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad neprieštaraus.

Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba paprieštarauja deleguotajam aktui, deleguotasis aktas neįsigalioja. Institucija, kuri prieštarauja deleguotajam aktui, nurodo prieštaravimų priežastis.

60 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu 2 ir 3 dalyse nurodyto komiteto nuomonė turi būti pateikta taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra nutraukiama nepasiekus rezultatų, jeigu per nuomonei pateikti skirtą laiką taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba (...) [narių skaičius] (... dauguma) [nurodytina dauguma: paprastoji, dviejų trečdalių ir pan.] komiteto narių taip reikalauja.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

61 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Parlamento vardu Tarybos vardul

Pirmininkas Pirmininkas

I priedas. Veiksmų programos pavyzdys

Skyrius Skirsnis Poskirsnis || Aprašymas / Pastabos || Apimtis (simboliai)

1. identifikavimo informacija || Šiame skirsnyje tik nurodoma atitinkama programa. Jame turėtų būti aiškiai pateikta ši informacija: valstybė narė veiksmų programos pavadinimas CCI || 200

2. Programos aprašymas || ||

2.1. Padėtis || Nurodoma (-os) ir pagrindžiama (-os) materialinio nepritekliaus rūšis (-ys), dėl kurios (-ių) reikia paramos. || 4000

|| Nurodoma materialinio nepritekliaus rūšis, įtraukta į veiksmų programą. || 200

2.x. X nurodytas materialinis nepriteklius || Kiekvienai nurodytai materialinio nepritekliaus rūšiai turėtų būti skirtas vienas skirsnis (ir atitinkami poskirsniai). ||

2.x.1. Aprašymas || Aprašomos skirtinos materialinės pagalbos pagrindinės ypatybės ir tikslai, taip pat aprašomos atitinkamos papildomos priemonės. || 4000

2.x.2. Nacionalinės sistemos || Aprašomos remtinos nacionalinės sistemos. || 2000

2.4. Kita || Visa kita svarbi informacija. || 4000

3. Įgyvendinimas || ||

3.1. Labiausiai skurstančių asmenų identifikavimas || Aprašoma priemonė, pagal kurią nustatomi labiausiai skurstantiems asmenims taikytini tinkamumo kriterijai, prireikus nurodant materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti. || 2000

3.2. Veiksmų atranka || Aprašomi veiksmų atrankos kriterijai ir atrankos priemonė, prireikus nurodant materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti. || 2000

3.3. Organizacijų partnerių atranka || Nurodomi organizacijų partnerių atrankos kriterijai, prireikus įvardijama materialinio nepritekliaus problema, kurią pasirinkta spręsti. || 2000

3.4. ESF veiklos papildymas || Aprašomos priemonėmis, kuriomis užtikrinamas ESF fondo veiklos papildymas. || 4000

3.4. Institucinė struktūra || Pateikiamas veiksmų programos įgyvendinimo nuostatų aprašymas, kuriame nurodoma vadovaujančioji institucija, tvirtinančioji institucija (jei taikytina), audito institucija ir institucija, kuriai Komisija perves lėšas. || 4000

3.5. Stebėsena ir vertinimas || Šiame poskirsnyje reikėtų aprašyti, kaip bus stebimas programos įgyvendinimas. Visų pirma reikia paaiškinti, kaip programos įgyvendinimui sekti bus taikomi rodikliai. Šie rodikliai – tai finansiniai rodikliai, susiję su paskirtomis išlaidomis, taip pat su remiamais veiksmais susijusių rezultatų rodikliai. || 4000

3.6. Techninė pagalba || Pateikiamas planuojamo techninės pagalbos naudojimo pagal 25 straipsnio 2 dalį, aprašymas, įskaitant veiksmus, skirtus paramos gavėjų administraciniams pajėgumams, susijusiems su patikimu finansiniu veiksmų valdymu, stiprinti. || 4000

4. FINANSINIS PLANAS || Šiame skirsnyje turėtų būti pateikta: (1) lentelė, kurioje nurodoma kiekvieniems metams numatytos Fondo paramos ir bendro finansavimo pagal 18 straipsnį finansinių asignavimų suma; (2) lentelė, kurioje nurodoma visa viso programavimo laikotarpio finansinių asignavimų suma pagal veiksmų programą ir kiekvieną materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti, taip pat atitinkamos papildomos priemonės. || Tekstas: 1000 CSV arba XLS formato duomenys

|| ||

Finansinių duomenų formatas (4 skirsnis)

4.1 .1. Veiksmų programos finansavimo planas, kuriame nurodomas metinis Fondo įsipareigojimas ir atitinkama veiksmų programos nacionalinio bendro finansavimo suma (EUR).

|| Iš viso || 2014 || 2015 || …. || 2020

Fondo įsipareigojimas (a) || || || || ||

Nacionalinis bendras finansavimas (b) || || || || ||

Tinkamos finansuoti viešosios išlaidos (c) = (a) + (b) || || || || ||

Bendro finansavimo norma (d) = (a) / (c) || ||

*Ši norma gali būti suapvalinta iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Tiksli norma, pagal kurią kompensuojamos išlaidos, yra d norma.

4.1.2. Finansavimo planas, kuriame nurodoma visa finansinių asignavimų suma pagal veiksmų programą ir kiekvieną materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti, taip pat atitinkamos papildomos priemonės (EUR).

Intervencijos sritis || Tinkamos finansuoti viešosios išlaidos || || || ||

Iš viso || || || || ||

Techninė pagalba || || || || ||

Maisto nepriteklius || || || || ||

įskaitant papildomas priemones || || || || ||

Benamystė || || || || ||

įskaitant papildomas priemones || || || || ||

Vaikų materialinis nepriteklius || || || || ||

įskaitant papildomas priemones || || || || ||

II PRIEDAS

Metinis įsipareigojimų asignavimų paskirstymas 2014–2020 m. laikotarpiu

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[10]

4 Užimtumas ir socialiniai reikalai

0406 Labiausiai skurstantys asmenys

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

§ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[11]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai

1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Fondas skatina socialinę sanglaudą Sąjungoje, padėdamas siekti strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslų.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas

Be bendrojo tikslo, pagal programą teikiant nefinansinę pagalbą labiausiai skurstantiems žmonėms, padedama siekti konkretaus tikslo – Sąjungoje sumažinti itin didelį skurdą patiriančių žmonių skaičių.

Atitinkama VGV / VGB veikla

0406 Labiausiai skurstantys asmenys

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Naujoji priemonė valstybėms narės leis padėti dar maždaug dviem milijonams labiausiai skurstančių asmenų per metus, tai turės teigiamą poveikį šių asmenų sveikatos būklei, socialinei įtraukčiai, užimtumui ir darbo rinkai. Tačiau tikimasi, kad socialinis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo poveikis bus gerokai platesnis.

1. Veiks platforma, kurioje veikiantys asmenys galės keistis informacija ir patirtimi, taigi tai bus labai naudinga daugeliui suinteresuotųjų subjektų, nes jie turės galimybę matyti procesą.

2. Įrodymais pagrįstas ir vidutinės ar ilgos trukmės Fondo veiklos įgyvendinimas per veiksmų programas taip pat paskatins įvairių suinteresuotųjų grupių dialogą ir lems strateginį požiūrį ateityje. Pagerinus pristatymo būdus (pirmiausia supaprastinus ir sumažinus administracinę naštą), juos bus galima taikyti ir vėliau. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas bus priemonė, padedanti praktiškai susieti Europos prioritetus ir socialinės sanglaudos politiką.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Materialinę paramą faktiškai skirstančios institucijos gerokai priklauso nuo savanorių darbo ir aukų. Todėl reikėtų vengti, jei tik galima, tokioms organizacijoms nustatyti per griežtus įpareigojimus teikti informaciją. Tačiau vis tiek galima manyti, kad šios organizacijos apie savo veiklą turės informuoti ne tik Komisiją, bet ir kitus rėmėjus bei savanorius, kad šie neprarastų motyvacijos. Pasiūlyti rodikliai buvo aptarti su Europos lygmens pagrindinėmis organizacijomis ir laikomi tinkamais ir tikroviškais.

Pirmasis rodiklių rinkinys yra susijęs su šių išteklių kiekiu:

1) įnašai natūra iš programos;

2) finansiniai ištekliai, paskirstyti pagal jų kilmę (ES ir kiti šaltiniai).

Antrasis bendrųjų rodiklių rinkinys susijęs su teikiamos pagalbos mastu ir išdalytų paketų skaičiumi; paruoštų / išplatintų patiekalų skaičiumi ir labiausiai skurstančių asmenų, kuriems suteikta pagalba, skaičiumi.

Šiuos duomenis vadovaujančiosios institucijos Komisijai pateiks metinėse įgyvendinimo ataskaitose.

Šias nesudėtingas metines ataskaitas papildys struktūriniai tyrimai. Šiuos tyrimus bent du kartus per įgyvendinimo laikotarpį užsakys pati Komisija. Remiantis šiais tyrimais bus gaunama informacijos apie gavėjus, t. y. ar dominuoja tam tikra amžiaus grupė, mažumos grupė ir pan., vertinama įnašų natūra, tačiau ne prekėmis, bet, pvz., savanorišku darbu ar paslaugomis, svarba, taip pat bus gaunama informacijos apie programos poveikį gavėjams. Tikimasi, kad ši informacija bus teikiama tik neatskleidžiant šaltinių, nes tam tikrais atvejais klientas pagalbą gali priimti, tik jei išsaugomas anonimiškumas.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Numatoma programa bus padedama siekti Sąjungos socialinės sanglaudos tikslo. Teisinis siūlomos naujos priemonės pagrindas yra SESV 175 straipsnio trečioji pastraipa, kurioje numatyta, kad galima imtis veiksmų, nesusijusių su struktūriniais fondais.

2010 m. beveik ketvirtadaliui visų europiečių (116 mln.) grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Skurdas ir socialinė atskirtis visoje ES skiriasi. Apskritai, sunkesnių problemų yra rytinėse ir pietinėse valstybėse narėse. Dėl ekonomikos krizės ne tik išaugo skurdo ir socialinės atskirties lygis, bet ir sumažėjo kai kurių valstybių narių galimybės nemažinti socialinių išlaidų ir investuoti tiek, kad pakaktų šiai neigiamai tendencijai ištaisyti.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ pagrįsta subalansuota ekonomikos augimo ir socialinės pažangos vizija, grindžiama plataus užmojo tikslais užtikrinti užimtumą, išsilavinimą ir sumažinti skurdą. Skurdas ir socialinė atskirtis – pagrindinės kliūtys siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Įgyvendinant siūlomą priemonę būtų tenkinamos svarbiausios reikmės, taigi padedama mažinti žmonių, patiriančių itin didelį nepriteklių, skurdą ir socialinę atskirtį. Labiausiai skurstantiems visuomenės nariams bus padedama išsaugoti orumą ir žmoniškąjį kapitalą, taigi bus padedama didinti bendruomenių socialinį kapitalą ir socialinę sanglaudą.

Atsižvelgiant į skurdo ir socialinės atskirties lygį ir pobūdį Sąjungoje, dar labiau išryškėjusius dėl ekonomikos krizės, taip pat į tai, kad nežinia, ar visos valstybės narės galės nemažinti socialinių išlaidų ir investuoti tiek, kad būtų galima sustabdyti socialinės sanglaudos silpnėjimą ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Tai nauja priemonė. Tačiau svarbi patirtis, įgyta įgyvendinant pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims programą. Kadangi manoma, kad intervencinių atsargų nebus, MSP nebetenka savo loginio pagrindo ir bus nutraukta įvykdžius 2013 m. metinį planą. Tačiau ilgainiui programa tapo svarbiu maisto produktų šaltiniu organizacijoms, kurios tiesiogiai padeda nepalankiausioje padėtyje atsidūrusiems mūsų visuomenės nariams ir teikia jiems pagalbą maistu. Su pasiūlymu pateikiamame poveikio vertinime pateikta apibendrintos informacijos apie įgytą patirtį.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siūlomam Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui iš struktūrinių fondų pagal tikslą „investicijos į augimą ir darbo vietas“, kuriam iš viso skirta 327 115 655 850 EUR, bus skirta 2 500 000 000 EUR. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas laikomas ESF skirtų struktūrinių fondų lėšų dalimi. Fondas papildys jau turimas sanglaudos politikos priemones, bet jų nedubliuos, nes bus imamasi laikinų taisomųjų veiksmų, kad labiausiai skurstantys visuomenės nariai galėtų atsigauti.

Be to, siūloma priemonė, kartu su kitų rūšių parama, kurią galima bendrai finansuoti iš ESF, padidins galutinių gavėjų galimybes įsidarbinti ir prisidėti prie ekonomikos augimo.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

§ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– § Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– § Finansinis poveikis nuo 2014 iki 2022 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[12]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ vykdomosioms įstaigoms

– ¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[13]

– ¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

§ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Vadovaujančiosios institucijos teiks metines įgyvendinimo ataskaitas. Šios ataskaitos bus paremtos duomenimis, jose bus pateikiami bendrieji rodikliai, nurodyti 1.4.4 punkte. Šias ataskaitas papildys struktūriniai tyrimai ir vertinimai, kuriuos Komisija užsakys programavimo laikotarpio viduryje ir pabaigoje. Dvišaliuose peržiūros posėdžiuose bus vertinama kiekvienos programos įgyvendinimo pažanga.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1. Nustatyta rizika

Didelė dalis valdymo ir kontrolės sistemos perimta iš sanglaudos politikos. Nors, palyginti su sanglaudos politika, ši išlaidų programa kitokia tuo, kad skiriasi galutiniai gavėjai ir įgyvendinimo partneriai, tikimasi, kad rizikos veiksniai bus panašūs, visų pirma į ESF. ESF pagrindinis klaidų šaltinis tebesitęsiančiu programavimo laikotarpiu yra tinkamumas finansuoti (58 proc. visų nustatytų kiekybiškai įvertinamų klaidų), tikslumo problemos (7 proc.) ir audito sekos problemos (35 proc.). Siekiant šias problemas spręsti, reglamento projekte pateiktos išsamios tinkamumo finansuoti taisyklės, taip pat plačiau taikomos fiksuotos normos, nustatytos pačiame reglamente. Tačiau riziką didina tai, kad pagalbos pristatymas galutiniams gavėjams daugiausia priklausys nuo NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų, o kai kurių jų administracija silpna ir daugiausia naudojamasi savanorišku darbu. Audito Rūmai šią problemą, susijusią su MSP, jau iškėlė 2009 m. ataskaitoje. Bus ir toliau galima tokioms organizacijoms riboti išteklius, skiriamus materialinei pagalbai įsigyti centriniu būdu, t. y. ją įsigis vadovaujančiosios institucijos ir bus skiriamos fiksuoto dydžio išmokos.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Pagal pasidalijamojo valdymo principą už veiksmų programos įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turi būti atsakingos valstybės narės, naudodamosi savo valdymo ir kontrolės sistemomis. Valstybės narės paskirs kiekvienos veiksmų programos vadovaujančiąją instituciją, tvirtinančiąją instituciją ir funkciškai nepriklausomą audito instituciją. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti auditą, skirtą su patikimu finansų valdymu susijusiems klausimams, kad ji galėtų padaryti išvadas dėl Fondo veiklos rezultatų;

Apskaičiuota, kad Sanglaudos politikoje su kontrolei skirtomis užduotimis susijusios sąnaudos (nacionaliniu ir regionų lygmeniu ir neįskaitant Komisijos sąnaudų) sudaro maždaug 2 proc. viso finansavimo. Šios sąnaudos susijusios su šiomis kontrolės sritimis: 1 proc. siejamas su nacionaliniu koordinavimu ir programų rengimu, 82 proc. – su programų valdymu, 4 proc. su sertifikavimu ir 13 proc. – su auditu.

Tačiau, palyginti su sanglaudos politika, keletas veiksnių turėtų padėti sumažinti klaidų lygį ir kontrolės sąnaudas. Naujoji programa apims tik trijų sričių veiksmus. Naudinga tai, kad yra supaprastintų sąnaudų variantų. Dėl veiksmų pobūdžio ir tikslinių grupių, nebus atliekamas galutinių gavėjų auditas, nebent atliekant rizikos vertinimą būtų nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika. Kartu dėl šių veiksnių turėtų sumažėti administracinė paramos gavėjų našta, sumažėti klaidų, padidėti tikslumas, taigi sumažėtų kontrolės sąnaudos.

Dabar EMPL GD klaidų lygis (Europos Audito Rūmų klaidų lygis) yra 2,2 proc. Apskaičiuota, kad dėl aprašytų veiksnų klaidų lygis sumažės 1 proc., taigi bendras tikimasis programos klaidų lygis yra 1,2 proc.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Struktūrinių fondų tarnybos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu taiko bendrą sukčiavimo prevencijos strategiją, kurioje numatyti Komisijos ir valstybių narių veiksmai, skirti sukčiavimo vykdant pasidalijamojo valdymo principu valdomus struktūrinius veiksmus prevencijai. Ši bendra sukčiavimo prevencijos strategija taip pat turėtų būti taikytina Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui.

Šio Komisijos pasiūlymo 32 straipsnio 4 dalies c punkte nustatytas aiškus reikalavimas taikyti tokias priemones. Tai turėtų sustiprinti visų įstaigų, dalyvaujančių valdant ir kontroliuojant fondų paramą valstybėse narėse informuotumą sukčiavimo klausimais ir atitinkamai sumažinti jo riziką.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([14]) || ELPA šalių[15] || šalių kandidačių[16] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 Pažangus ir integracinis augimas Nauja išlaidų kategorija 2014–2020 m. laikotarpiui || 04.06.00.00 Labiausiai skurstantys asmenys || DA || /NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY.] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Nr. 1 || Pažangus ir integracinis augimas

EMPL GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || 343,957 || 349,166 || 353,425 || 356,742 || 359,925 || 362,704 || 365,331 || 2 491,250

Mokėjimai || (2) || 274,038 || 277,152 || 277,152 || 277,152 || 277,152 || 277,152 || 277,152 || 1 936,950

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[17] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 8,750

IŠ VISO asignavimų EMPL GD[18] || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 345,207 || 350,416 || 354,675 || 357,992 || 361,175 || 363,954 || 366,581 || 2 500,000

Mokėjimai || =2+2a +3 || 275,288 || 278,402 || 278,402 || 278,402 || 278,402 || 278,402 || 278,402 || 1 945,700

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <....> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

EMPL GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 7,112

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO EMPL GD || Asignavimai || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 7,112

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 7,112

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai [19] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || || || || || || || ||

Mokėjimai || || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: Fondo veikla bus įgyvendinama taikant pasidalijamojo valdymo principą. Nors strateginiai prioritetai ES lygmeniu nustatyti reglamentu, faktinis kasdienis valdymas tenka vadovaujančiosioms institucijoms. Nors bendruosius rodiklius siūlo Komisija, faktinius tikslus veiksmų programos lygmeniu siūlys valstybės narės ir tvirtins Komisija. Todėl, kol programos dar rengiamos, dėl jų tariamasi ir jos bus tvirtinamos 2013–2014 m., neįmanoma nurodyti tikslinių rezultatų.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[20] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[21] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1. Suvestinė

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 7,112

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 1,016 || 7,112

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[22] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,128 || 0,128 || 0,128 || 0,128 || 0,128 || 0,128 || 0,128 || 0,896

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 1,122 || 1,122 || 1,122 || 1,122 || 1,122 || 1,122 || 1,122 || 7,854

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 1,250 || 8,750

IŠ VISO || 2,266 || 2,266 || 2,266 || 2,266 || 2,266 || 2,266 || 2,266 || 15,862

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

04 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 8 || 8 || 8 || 8 || 8 || 8 || 8

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[23]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

04 01 04 01 [24] || - būstinėje[25] || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Padėti valstybėse narėse atlikti analizes, vesti derybas, atlikti programų ir projektų pasiūlymų pakeitimus ir rengti tuos pasiūlymus ir projektus tvirtinti. Padėti valdyti, stebėti ir vertinti patvirtintų programų ir projektų įgyvendinimą. Užtikrinti atitikti programoms taikomoms taisyklėms.

Išorės personalas || Idem ir (arba) administracinė parama.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[26]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨ nuosaviems ištekliams

– ¨ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[27]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1] OL L , , p. .

[2] OL L , , p. .

[3] OL L , , p. .

[4] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[5] OL L , , p.

[6] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[7] OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

[8] OL L 53, 2002 2 23, p. 1.

[9] OL L347, 2006 12 11, p. 1.

[10] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[11] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 51 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[12] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[13] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 200 straipsnyje.

[14] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[15] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[16] Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[17] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[18] Šie asignavimai yra struktūrinių lėšų pagal tikslą „investicijos į augimą ir darbo vietas“, dėl kurių prisiimtas bendras 327 115 655 850 EUR įsipareigojimas, dalis. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas bus laikomas ESF skirtų struktūrinių fondų lėšų dalimi.

[19] N metai – metai, kuriais pradedamas pasiūlymo ar iniciatyvos įgyvendinimas.

[20] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[21] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[22] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[23] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[24] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[25] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[26] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[27] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

Top

All