31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (1),

—

atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir trečiųjų asmenų išnaudojimo prostitucijos tikslais,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, patvirtintas per 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, patvirtintus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas +5“ (2000 m.), „Pekinas +10“ (2005 m.) ir „Pekinas +15“ (2010 m.),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2010-ųjų metinė ataskaita“ (SEC(2011)0193),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ (2010 m.),

—

atsižvelgdamas į ES Aukų teisių dokumentų rinkinį, kurį sudaro 2011 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatas „Aukų teisių stiprinimas ES“ (COM(2011)0274), Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (COM(2011)0275), ir Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (COM(2011)0276),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

—

atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir į 2011 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Test-Achats byloje (C-236/09) (3),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (6) ir į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0041/2012),

A.

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinis Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintas Europos Sąjungos principas ir Europos Sąjunga išsikėlė konkrečią užduotį integruoti lyčių lygybės principą į visas savo veiklos sritis; kadangi nepaisant to, kad šioje srityje vyksta laipsniška pažanga, išlieka daugelis moterų ir vyrų skirtumų;

B.

kadangi ekonomikos krizės sąlygomis moterų padėties darbo rinkoje gerinimas ir jų ekonominės nepriklausomybės didinimas yra ne tik moralinė, bet ir ekonominė būtinybė; kadangi strategija „Europa 2020“ pirmiausia siekiama iki 75 proc. didinti moterų ir 20–64 metų vyrų užimtumo lygį;

C.

kadangi būsimas Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumas ir klestėjimas labiausiai priklauso nuo jos gebėjimo visiškai panaudoti savo darbo išteklius, įskaitant ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje; kadangi vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų – paskatinti dirbti daugiau moterų norint iki 2020 m. pasiekti 75 proc. moterų užimtumo lygį; kadangi palyginti daugiau moterų negu vyrų dirba ne visą darbo dieną arba pagal laikinąsias sutartis, todėl krizių laikotarpiais jas galima lengviau atleisti ir egzistuoja pavojus, kad dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio pažanga lyčių lygybės srityje bus sustabdyta arba netgi bus pastebima regresija; kadangi darbo ne visą dieną galimybės kai kuriais atvejais ir kai kurį laiką gali daryti teigiamą poveikį moterims ir vyrams, norintiems suderinti darbą, šeimą ir asmeninį gyvenimą;

D.

kadangi lyčių lygybės tikslas susijęs su didesniu moterų politiniu atstovavimu; kadangi moterų atstovavimo politinių sprendimų priėmimo procese situacija pastaraisiais metais padėtis negerėjo – nacionaliniuose ES valstybių narių parlamentuose lyčių pusiausvyra liko nepakitusi: 24 proc. moterų ir 76 proc. vyrų, o moterų ministrių skaičius kai kuriuose valstybių narių parlamentuose neviršija 15 proc. ir iš viso tokių yra tik 23 proc.; kadangi Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų moterų skaičius antrojoje 2009–2014 m. parlamento kadencijos pusėje sumažėjo;

E.

kadangi iš pradžių dėl ekonomikos krizės daugiausia sumažėjo vyrų užimtumo lygis, tačiau manoma, kad viešųjų išlaidų mažinimas turės itin didelį poveikį moterų užimtumo lygiui ir atlyginimų skirtumui, nes, palyginti su vyrais, viešajame sektoriuje dirba daug daugiau moterų; kadangi svarbiausi sektoriai, kuriuose vyrauja moterys – sveikatos priežiūros sektorius, švietimo ir socialinės priežiūros sritys; kadangi svarbu atkreipti dėmesį ne tik į užimtumo lygį, bet ir į vienodas užimtumo sąlygas, kokybę, įskaitant karjeros galimybes ir atlyginimą;

F.

kadangi smurtas prieš moteris yra didžiausia kliūtis moterų ir vyrų lygybei, yra pagrindinių moters teisių pažeidimas ir yra vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų ES, nepaisant politikų vykdomų kovos su šiuo reiškiniu priemonių; kadangi ekonomikos nuosmukiu yra sukuriamos sąlygos, siejamos su padidėjusiu smurtu intymiuose ryšiuose, o paramos paslaugoms taikomos griežto taupymo priemonės smurtą patyrusias moteris daro dar labiau pažeidžiamomis negu įprasta;

G.

kadangi ekonomistai ir demografai (Pasaulio bankas, EBPO ir TVF) naudoja ekonominius ir matematinius modelius norėdami pabrėžti namuose gamintų produktų – kuriuos daugiausia pagamina moterys – teikiamą ekonominę vertę, ir kad moterų indėlis į BVP būtų netgi didesnis, jeigu būtų įskaičiuojamas jų atliekamas neapmokamas darbas, į kurį neatsižvelgiant moterys diskriminuojamos;

H.

kadangi dėl socialinėms paslaugoms, pvz., vaikų priežiūrai, skiriamų biudžeto lėšų mažinimo moterys ir toliau turi mažiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje;

I.

kadangi galimybė gauti vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas yra būtina norint užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo sąlygas moterims ir vyrams; kadangi namų globėjai toliau diskriminuojami dėl to, kad skiriant pensijas ir išmokas neįskaičiuojami jų darbo metai;

J.

kadangi 2012 m. yra paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais ir būtina prabrėžti, kad daugiau pagyvenusių moterų negu vyrų gyvena vienos dėl ilgesnės gyvenimo trukmės;

K.

kadangi 2011 m. spalio mėn. Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę dėl pasiūlymo dėl naujos direktyvos dėl motinystės atostogų, pagal kurią motinystės atostogos pratęsiamos iki 20 savaičių (mokant 100 proc. darbo užmokesčio), kuria taip pat nustatomos apmokamos bent dviejų savaičių tėvystės atostogos;

L.

kadangi dėl bankų sektoriuje kilusios krizės labai apribotos galimybės gauti kapitalo ir gali būti, kad dėl šios problemos itin nukentės moterys verslininkės, nes vis daugiau moterų, siekdamos geriau suderinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą, dirba savarankiškai;

M.

kadangi pagal lytis paskirstytų duomenų rinkimas ir analizė yra labai svarbūs Europos Sąjungoje norint užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes;

N.

kadangi pažanga užtikrinant lyčių lygybę daroma itin lėtai, visų pirma ekonominės lygybės srityje; kadangi politikos lyderiai turėtų ne tuščiažodžiauti apie lyčių lygybę, o užtikrinti, kad ji taptų jų ekonomikos strategijų prioritetu;

O.

kadangi moterų ir vyrų gaunamo darbo užmokesčio skirtumas vis dar labai didelis (kai kuriais atvejais jis viršija 25 proc.), ir nepaisant to, kad įdėta daug pastangų ir padaryta pažanga, minėtas darbo užmokesčio skirtumas nemažėja bet greičiau lieka toks pats;

P.

kadangi užimtumo lygis žemesnis kaimo vietovėse, be to, daugybės moterų oficialioje darbo rinkoje nėra, taigi jos neužregistruojamos kaip bedarbės ir neįtraukiamos į nedarbo statistinius duomenis, o tai sukelia ypatingų finansinių ir juridinių problemų dėl teisės į motinystės ir nedarbingumo dėl ligos atostogas, teisės į pensiją ir socialinę apsaugą, taip pat problemų skyrybų atveju; kadangi kaimo vietovės patiria žalą dėl aukštos kokybės įsidarbinimo galimybių stokos;

Q.

kadangi vidutiniškai tris iš dešimties namų ūkių Europos Sąjungoje sudaro vienas asmuo, kurių dauguma yra vienišos ir ypač pagyvenusios moterys, be to, šis procentinis dydis didėja; kadangi šie namų ūkiai pažeidžiamesni ir jiems kyla didesnis pavojus patirti skurdą, visų pirma ekonominių sunkumų laikais; kadangi daugumoje valstybių narių vieno asmens arba tik iš vieno atlyginimo gyvenantys namų ūkiai apmokestinimo, socialinės apsaugos, aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros, draudimo ir pensijų srityse ir absoliučiu, ir lyginamuoju požiūriais vertinami nepalankiai;

R.

kadangi moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės yra žmogaus teisės, ir jos turėtų būti užtikrintos visoms moterims, nepaisant jų socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos arba etninės kilmės;

S.

kadangi dauguma tokių moterų kaip neįgalios, prižiūrinčios vaikus, pagyvenusios, etninių mažumų moterys, ypač romų tautybės, bei moterys migrantės patiria įvairialypę ir su keliais sektoriais susijusią diskriminaciją ir yra pažeidžiamesnės socialinės atskirties, skurdo ir ypatingų žmogaus teisių pažeidimų požiūriu;

T.

kadangi Europos Sąjungos šeimos yra įvairios ir apima susituokusius, nesusituokusius ir partnerystėje gyvenančius tėvus, skirtingų lyčių ir tos pačios lyties tėvus, vienišus tėvus ir globėjus, kurie pagal nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę nusipelno vienodos apsaugos;

U.

kadangi ES Teisingumo Teismo sprendimas Test Achats byloje rodo, kad reikia tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų lyčių lygybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų;

V.

kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis mažiau skiriasi prieš sukuriant šeimą ir didėja asmenims sudarius porą; kadangi gimus pirmam vaikui moterų užimtumo lygis mažėja, ir darbo rinkos sunkumai kaupiasi ankstyvesniuose jų gyvenimo etapuose, tai susiję su vaikų priežiūra, kuri vėliau virsta vyresnių asmenų priežiūra, kuri dažnai perauga į dirbančiųjų asmenų skurdą;

W.

kadangi paaiškėjo, kad moterims skirti teigiami veiksmai yra svarbiausia, siekiant visapusiškai įtraukti jas į darbo rinką ir apskritai į visuomenę;

X.

kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys patiria dar didesnę diskriminaciją ir susiduria su lyčių stereotipais, negu miestietės, ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų užimtumo lygis yra daug mažesnis negu miestiečių;

Y.

kadangi prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys ir merginos;

1.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų santuokos, skyrybų ir sutuoktinių turto reglamentavimo teisės aktai tiesiogiai ar netiesiogiai netaptų sutuoktinių, ypač moterų, finansiniais spąstais ir kad jaunos siekiančios susituokti poros visiškai suprastų teisinius ir finansinius santuokos ir jos nutraukimo padarinius ir apie juos būtų informuojamos per tinkamą laikotarpį;

2.

ragina valstybes nares investuoti į prieinamas aukštos kokybės vaikų priežiūros įstaigas ir į sergančių, neįgalių, pagyvenusių ar kitų asmenų, kuriems reikalinga slauga, priežiūros įstaigas, siekiant, kad jos dirbtų lanksčiu grafiku ir būtų prieinamos kuo didesniam žmonių skaičiui, padedant jiems suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vaikus arba pagyvenusius žmones prižiūrintys vyrai ir moterys būtų pripažinti jiems suteikiant asmenines su socialine apsauga ir pensijomis susijusias teises; ragina socialinius partnerius pateikti konkrečias iniciatyvas, siekiant patvirtinti dėl priežiūros panaudotų atostogų metu įgytus įgūdžius;

3.

ragina valstybes nares pereiti prie individualizuotų socialinės apsaugos sistemų, siekiant padidinti moterų asmeninį savarankiškumą ir pagerinti jų visuomeninę padėtį;

4.

pabrėžia, kad svarbu vystyti bendros nuosavybės teisinę sąvoką, siekiant užtikrinti visišką moterų teisių pripažinimą žemės ūkio sektoriuje, tinkamą apsaugos lygį socialinės apsaugos srityje ir jų darbo pripažinimą, ir pabrėžia, kad būtina iš dalies pakeisti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) reglamentą, kad būtų galima, kaip ir Europos socialiniame fonde (ESF), imtis teigiamų veiksmų moterims būsimu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, kaip tai buvo įmanoma ankstesniais laikotarpiais, bet ne dabar, priemonių, kurios turės didelį teigiamą poveikį moterų užimtumui kaimo vietovėse;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pasiūlymus dėl abipusio civilinių sąjungų ir tos pačios lyties šeimų pripažinimo visoje Europos Sąjungoje tose valstybėse, kuriose jau patvirtinti atitinkami teisės aktai, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris darbo, laisvo judėjimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos srityse, apsaugant šeimų ir vaikų pajamas;

6.

palankiai vertina Direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo priėmimą, ir ragina valstybes nares užtikrinti visišką jos įgyvendinimą tinkamu laiku;

7.

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės įgyvendina griežtas šeimos apibrėžtis siekdamos atsisakyti teisinės tos pačios lyties porų ir jų vaikų apsaugos; primena, kad ES teisėje įtvirtintas nediskriminavimo principas, kuris taikomas nepaisant lyties arba seksualinės orientacijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

8.

pabrėžia, kad vykdant fiskalinį konsolidavimą neatsižvelgiant į lyčių lygybę rizikuojama, kad gali padidėti lyčių segregacija darbo rinkoje, gali padaugėti nepastovaus moterų darbo atvejų, padidėti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, skurdo feminizacija ir kilti daugiau sunkumų derinant vaikų arba pagyvenusių asmenų priežiūrą ir darbą;

9.

ragina Tarybą pradėti nagrinėti Europos Parlamento poziciją, dėl dalinio Motinystės atostogų direktyvos pakeitimo, visų pirma jos nuostatas dėl neseniai kūdikius pagimdžiusių moterų darbo užmokesčio, kad minėtu laikotarpiu būtų užtikrinamas moterų ekonominės nepriklausomybės tęstinumas;

10.

ragina valstybes nares aktyviai skatinti ir atidžiai prižiūrėti socialinių partnerių Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, visų pirma jo nuostatų dėl neperduodamo laikotarpio nustatymo, įgyvendinimą, ir užtikrinti, kad būtų panaikintos visos kliūtys siekiant padidinti vyrų pasinaudojimo tėvystės atostogomis rodiklius;

11.

pabrėžia, kad moterų pajamos ir apmokamas bei kokybiškas darbas yra būdas užtikrinti jų ekonominę nepriklausomybę ir didesnę vyrų ir moterų lygybę visoje visuomenėje;

12.

ragina valstybes nares ir socialinius partnerius pirmiausia dirbančias moteris įtraukti į mokymus ir ekologiškų darbo vietų, kurias Europos Komisija laiko pagrindiniu Europos Sąjungos darbo rinkos segmentu, profesinio mokymo programas;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias romų tautybės moterims patekti (arba sugrįžti) į darbo rinką arba pradėti nuosavą verslą, taip pat ragina skirti pakankamai dėmesio moterų vaidmeniui suteikiant didesnę ekonominę galią atskirtį patiriantiems romų tautybės asmenims ir pradedant verslą;

14.

ragina imtis veiksmų nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų skatinamas moterų verslumas steigiant mokymo ir profesinių bei juridinių konsultacijų įstaigas, ir palengvinant galimybę naudotis viešuoju ir privačiuoju finansavimu;

15.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares įvertinti ekonominės ir finansų krizės poveikį lytims atliekant poveikio lytims vertinimus, ir vėliau taikyti pagal lytis suderinto biudžeto priemones;

16.

ragina valstybes nares investuoti į esamų struktūrinių fondų išlaidas 2007–2013 m. laikotarpiu, gerinant priežiūros paslaugas siekiant suteikti galimybių moterims ir vyrams derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

17.

pažymi, kad, nepaisant to, jog pastaraisiais metais surengta labai daug kampanijų, užsibrėžta daug tikslų ir įgyvendinta daug priemonių, niekaip nepavyksta sumažinti didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo: visoje ES moterys vidutiniškai uždirba 17,5 proc. mažiau nei vyrai, o per pastaruosius kelerius metus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sumažėjo labai nedaug; ragina valstybes nares padidinti pastangas įgyvendinant galiojančias ES nuostatas, kad šis skirtumas būtų sumažintas;

18.

ragina Europos institucijas, valstybes nares ir socialinius partnerius spręsti plataus spektro problemas dėl kurių vis dar išlieka nevienodi lyčių atlyginimai, įgyvendinant Europos masto tikslą kiekvienoje valstybėje narėje 10 proc. sumažinti užmokesčio skirtumą, siekiant užtikrinti vienodą užmokestį vyrams ir moterims už tokį patį darbą bei kvalifikaciją bei pritaria Komisijos iniciatyvai minėti Europos vienodo darbo užmokesčio dieną; apgailestauja, kad nuo 2008 m. lapkričio 18 d., kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis, Komisija nepateikė jokio pasiūlymo dėl teisės akto;

19.

ragina valstybes nares ir Komisiją imtis atitinkamų priemonių siekiant sumažinti vyrų bei moterų pensijų skirtumus, kylančius dėl darbo užmokesčio skirtumų ir įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį įvairioms moterų kategorijoms, ypatingą dėmesį atkreipiant į darbo ne visą dieną ir netipines sutartis;

20.

ragina valstybes nares imtis tikslingų priemonių, kad socialinis darbas būtų labiau vertinamas ir teisingiau apmokamas; mano, kad ugdymo ir priežiūros veikla finansiniu požiūriu turi būti prilyginta kitai profesinei veiklai, o vyrai ir moterys, nusprendę imtis socialinės veiklos, dėl to neturi patekti į blogesnę finansinę padėtį;

21.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl ekonomikos krizės ir biudžeto mažinimo ši problema pagilės, nes moterims tai darys labai didelį poveikį; ragina valstybių narių vyriausybes, taip pat socialinius partnerius parengti veiksmų planą ir nustatyti konkrečius ir plataus užmojo tikslus;

22.

ragina valstybes nares geriau panaudoti aukštos kvalifikacijos migrančių įgūdžius ir suteikti joms galimybes įgyti išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose, įskaitant kalbų kursus, siekiant užkirsti kelią įgūdžių praradimui, vienodas įsidarbinimo galimybes bei skatinti migrantų integraciją; ragina valstybes nares stebėti, kaip priimamos su migrantėmis susijusios priemonės ir ragina konsultuotis su NVO bei moterų migrančių organizacijomis dėl jų socialinei integracijai skatinti skirtos politikos bei priemonių;

23.

yra susirūpinęs dėl kai kuriose valstybėse narėse egzistuojančių teisės aktų, aiškiai nedraudžiančių prašymo atleisti iš darbo pasirašymo moterų įdarbinimo metu galimybės, dėl kurios yra apeinami motinystės apsaugos įstatymai;

24.

mano, kad aktyvus moterų dalyvavimas ir visiškas jų įtraukimas į Europos Sąjungos darbo rinką naudingas ne tik verslui, bet ir ekonomikai ir visai visuomenei, o toks dalyvavimas padeda užtikrinti pagrindines teises ir demokratiją: 60 proc. naujų universitetų absolventų yra moterys, tačiau jos ir toliau užima pernelyg mažai darbo vietų, kuriose reikia priimti su ekonomika susijusius sprendimus;

25.

apgailestauja, kad ekonomikos atgaivinimo projektai daugiausia skirti tiems sektoriams, kuriuose dažniausiai dirba vyrai; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ bei nacionalines reformų programas lyčių lygybės siekti nuosekliai, o vienu iš svarbiausių dalykų laikyti kliūčių moterų dalyvavimui darbo rinkoje šalinimą, ypatingą dėmesį skiriant neįgalioms moterims, migrantėms bei etninių mažumų moterims, moterims 54–65 m. amžiaus grupėje bei romų tautybės moterims; atkreipia dėmesį į tai, kad moterims ir vyrams, norintiems tinkamai derinti profesinį ir šeimos gyvenimą ir įgyti finansinę nepriklausomybę, būtinos galimybės naudotis lanksčiomis darbo formomis, įskaitant nuotolinį darbą; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai moterų dirba sektoriuose, kuriuose numatoma plėtra, pvz. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir darbo vietų, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, sektoriuose ir ragina Tarybą, Europos Komisiją ir valstybes nares patvirtinti darbo vietų kūrimo politiką, kuria būtų siekiama vyrų ir moterų pusiausvyros šiuose naujuose sektoriuose;

26.

ragina paremti iniciatyvas ir kampanijas, laužančias stereotipus, susijusius su mažu moterų darbo efektyvumo ir nesugebėjimu valdyti; ragina remti profesinį moterų vystymąsi ir jų siekimą eiti vadovų pareigas;

27.

apgailestauja dėl to, kad moterų skaičius įmonių valdybose nepadidėjo, kaip parodė Europos Komisijos 2012 m. pranešimas apie moterų dalyvavimą priimant ekonominius sprendimus; pažymi, kad ES moterys eina vykdomojo direktoriaus pareigas vidutiniškai tik 13 proc. svarbiausių į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių, o vadovo pareigas eina tik 3 proc. moterų;

28.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti išsamius duomenis apie dabartinį atstovavimą moterimis visų rūšių ES įmonėse ir apie privalomas ir neprivalomas priemones, kurių imasi verslo sektorius, taip pat apie priemones, kurias valstybės narės, siekdamos užtikrinti didesnį atstovavimą moterims šioje srityje, neseniai patvirtino; pažymi, kad, anot Komisijos pranešimo apie moterų dalyvavimą priimant ekonominius sprendimus, veiksmų, kurių imasi įmonės ir valstybės narės, nepakanka; pritaria paskelbtoms konsultacijoms dėl priemonių, skirtų lyčių pusiausvyrai padidinti priimant ekonominius sprendimus; tačiau yra nusivylęs tuo, kad Komisija nesiėmė skubių teisėkūros priemonių, kaip ji buvo įsipareigojusi, jei nebūtų pasiekti tikslai; mano, kad dėl menkos pažangos, padarytos 2011 m., reikia konkretesnių priemonių, o ne vien konsultacijos; todėl dar kartą pakartoja savo 2011 m. reikalavimą iki 2012 m. pasiūlyti teisės aktus, įskaitant kvotas, kuriais būtų siekiama iki 2015 m. 30 proc., o iki 2020 m. – 40 proc. padidinti atstovavimą moterims įmonių valdymo organuose, kartu atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę ir į jų ekonominius, struktūrinius (t. y. susijusius su įmonių dydžiu), teisinius ir regioninius ypatumus;

29.

pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia imtis priemonių, įskaitant teisės aktus, kurios nustatytų privalomus tikslus siekiant užtikrinti proporcingą moterų ir vyrų einančių atsakingas pareigas įmonėse, valstybės valdyme ir politiniuose organuose skaičių; atkreipia dėmesį į sėkmingus Norvegijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pavyzdžius;

30.

primena, kad 2014 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus paskirta kita Europos Komisija ir bus paskirti aukštesnes pareigas eisiantys Europos Sąjungos institucijų administracijos vadovai, yra puiki proga pereiti prie paritetinės demokratijos ES lygmeniu;

31.

ragina valstybes nares remti paritetą Europos Komisijos nario pareigas eiti siūlant po moterį ir vyrą; ragina paskirtą Europos Komisijos pirmininką siekti pariteto sudarant Europos Komisiją; ragina dabartinę Europos Komisiją viešai paremti šią procedūrą;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad taikant rinkimų kvotas daromas teigiamas poveikis moterų atstovavimui ir palankiai vertina priimtas pariteto sistemas ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje įvestas lyčių kvotas; ragina valstybes nares, kurių politiniuose susirinkimuose moterų atstovių ypač mažai, apsvarstyti galimybę taikyti atitinkamas priemones;

33.

palankiai vertina tai, kad 2009–2014 m. EB kadencijos laikotarpiu labai padidėjo EB parlamentinių komitetų pirmininkių skaičius ir moterų EB narių skaičius, bet apgailestauja, kad antrąją kadencijos pusę sumažėjo EB pirmininko pavaduotojų moterų skaičius, taigi siūlo taikyti priemones, kuriomis būtų siekiama visiškos pirmininko pavaduotojų pareigybės lyčių pusiausvyros;

34.

ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą ir teikti finansinę paramą, užtikrinti profesinį orientavimą ir mokymus, kad moterys būtų skatinamos įkurti savo įmones;

35.

primygtinai ragina Komisija įtraukti homofobinį ir transfobinį smurtą bei priekabiavimą į savo veiksmų programas, skirtas kovai su smurtu dėl lyties.

36.

pritaria pastangoms tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu lygmenimis, kovojant su prievarta moterų, vyrų ir vaikų atžvilgiu, kaip pvz. tokių priemonių svarbą, kaip Europos apsaugos orderis, direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis ir teisės aktų rinkinys, skirtas sustiprinti aukų teises Europos Sąjungoje, tačiau pabrėžia, kad šis reiškinys išlieka svarbia problema, kuri nėra išspręsta; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti politiką, skirtą kovai su visomis prievartos prieš moteris formomis, įskaitant visų formų seksualinį, fizinį ir psichologinį išnaudojimą, smurtą šeimoje, priekabiavimą ir pabrėžia poreikį įtraukti kovą su smurtu dėl lyties į ES išorės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo sritis; pabrėžia poreikį sužinoti realią smurto dėl lyties ES problemos apimtį; atkreipia dėmesį, kad svarbų darbą šioje srityje turi atlikti Europos kovos su smurtu dėl lyties stebėjimo centras; todėl ragina kaip galima greičiau pradėti šio centro veiklą;

37.

pakartoja, kad Komisija privalo pateikti ES strategiją dėl smurto prieš moteris nutraukimo, įskaitant teisines baudžiamosios teisės priemones, skirtas kovoti su prievarta dėl lyties, kaip Parlamentas to prašė keletoje rezoliucijų; ragina Komisiją 2015 m. paskelbti ES smurto prieš moteris nutraukimo metais;

38.

ragina valstybes nares sukurti informacines programas, skirtas kovoti su priekabiavimu ir psichologiniu smurtu darbe, kad tai patiriančios moterys galėtų veiksmingai jomis pasinaudoti;

39.

smurtą šeimoje supranta kaip bet kokį seksualinio, fizinio ir psichologinio pobūdžio išnaudojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo smurto dėl lyties visoje ES kiekvienais metais žūsta daug žmonių; taigi jį reikėtų vertinti ne kaip asmeninę ir šeiminę problemą, o kaip visuomenės saugumo klausimą ir kaip pagrindinių teisių pažeidimą, užtikrinant galimybę naudotis prevencinėmis, teisinės apsaugos ir paramos priemonėmis, taikomomis ir persekiojimo atveju;

40.

reiškia pasitenkinimą, kad neseniai priimta Europos apsaugos orderio direktyva, kuria siekiama apsaugoti, pvz., smurto dėl lyties aukas ir ragina valstybes nares skubiai ją perkelti į savo nacionalinę teisę, kad būtų skubiai sudarytos sąlygos tinkamai panaudoti Europos apsaugos orderį;

41.

atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ES Aukų teisių dokumentų rinkinį; ragina valstybes nares į šį įstatymų paketą įtraukti konkrečius veiksmus ir išteklius, siekiant užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, vadinamuosius nužudymus dėl garbės, moterų išorinių lyties organų žalojimą ir kitokį smurtą, taip pat asmens teisių pažeidimus;

42.

ragina valstybes nares diegti pakartotinės socializacijos ir psichologines programas, skirtas fizinio smurto kaltininkams, kad sumažėtų smurto naudojimo atvejų; atkreipia dėmesį ir į agresijos didėjimą tarp merginų;

43.

ragina Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą lyčių lygybę įtraukti į bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

44.

pabrėžia, kad svarbu, kad valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos imtųsi veiksmų, siekiant palengvinti nuo smurto dėl lyties nukentėjusių moterų pakartotinę integraciją į darbo rinką, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip ESF ar programa PROGRESS;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio ir ekonominio savarankiškumo didinimas, taip pat apsisprendimas dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir laisvas partnerio pasirinkimas yra svarbios išankstinės kovos su smurtu sąlygos;

46.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pripažinti lyčių aspektą esmine ES sveikatos politikos dalimi, ir toliau dėti daug pastangų siekiant priimti dvejopą strategiją, į kurią būtų įtrauktas lyčių ir amžiaus aspektas, ES ir valstybių narių sveikatos politikos srityse imtis konkrečių su lyčių lygybe susijusių veiksmų;

47.

pakartoja savo poziciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių, kurią išreiškė savo 2010 m. vasario 10 d. ir 2011 m. kovo 8 d. rezoliucijose dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2009 ir 2010 m.; išreiškia nerimą dėl kai kuriose valstybėse narėse neseniai patvirtintų finansavimo, skirto šeimos planavimui ir lytiniam švietimui, sumažinimų bei apribojimų naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma kai tai susiję su saugojimu nėštumo ir motinystės laikotarpiu bei saugiu ir teisėtu nėštumo nutraukimu; pabrėžia, kad visoms moterims svarbu suteikti galimybę kontroliuoti savo seksualines bei reprodukcijos teises, įskaitant galimybę įsigyti įvairių prieinamų geros kokybės kontracepcijos priemonių;

48.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančio sergamumo ŽIV/AIDS ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, ypač tarp moterų; pažymi, kad 45 proc. naujai užsikrėtusiųjų ŽIV yra 15–24 metų jaunos moterys ir merginos; todėl ragina Komisiją savo strategijoje dėl kovos su ŽIV/AIDS didesnį dėmesį skirti prevencijai ir aiškiai įtraukiant švietimo lytiniais klausimais ir galimybių laisvai gauti prezervatyvų bei atlikti ŽIV testus aspektus didinti bendrą supratimą apie lytiškai plintančių ligų pavojų ir mažinti naujai užsikrėtusiųjų ŽIV skaičių;

49.

ragina, kad Europos bei valstybių narių mastu būtų pradėta svarstyti kaip kovoti su stereotipais, susijusiais su atitinkamais moterų ir vyrų vaidmenimis; šiuo klausimu pabrėžia, kad yra svarbu skatinti tokio moters įvaizdžio formavimą, kuriuo gerbiamas jos orumas bei kovoti su nuolatiniais lyčių stereotipais ir ypač su žeminančiais vaizdais, tuo pat metu laikantis žodžio bei spaudos laisvės principų;

50.

ragina ES ir jos valstybes nares lyčių aspekto integravimo reikalavimą įtraukti į visas savo politikos sritis, ypatingą dėmesį skiriant specialių poreikių turinčioms moterims;

51.

ragina valstybes nares ir Komisiją skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamoms moterų grupėms: neįgalioms, vyresnio amžiaus moterims, turinčioms menką profesinį parengimą arba neturinčioms jokio, besirūpinančioms priklausomais asmenimis, imigrantėms ar priklausančioms mažumoms, – tai ypatingos grupės, kurioms turi būti taikomos prie jų sąlygų pritaikytos priemonės;

52.

ragina lygybės srityje kompetentingas nacionalines, regionines ir vietos institucijas įvesti integruotą požiūrį, siekiant pagerinti jų atsaką į daugialypės diskriminacijos atvejus ir jų pačių valdymą; taip pat primygtinai reikalauja, kad minėtos institucijos teisėjams, advokatams ir apskritai visam personalui pasiūlytų mokymus, kurie leistų jiems nustatyti daugialypės diskriminacijos situacijas, užkirsti joms kelią ir jas valdyti;

53.

Ragina įgyvendinant ES išorės politiką moterų žmogaus teisėms ir galimybėms jomis efektyviai naudotis teikti didžiausią pirmenybę; taip pat ragina įgyvendinti direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos;

54.

nors palankiai vertina tai, kad pietinėse Viduržemio jūros regiono valstybėse pereinama prie didesnės demokratijos ir siekiama užtikrinti daugiau laisvių, nerimauja, kad po vadinamojo Arabų pavasario moterų teisės iš tikrųjų gali susilpnėti; ragina Komisiją parengti konkrečias paramos priemones lyčių lygybei šiose šalyse užtikrinti;

55.

apgailestauja, kad kai kuriuose pasaulio regionuose prievartavimas vis dar naudojamas kaip karo ginklas; ragina Europos Sąjungą, pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą, šį reiškinį savo darbotvarkėje įrašyti kaip prioritetinį;

56.

pažymi, kad šiais metais pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 7 mlrd.; yra įsitikinęs, kad šeimos planavimas turėtų būti politinės darbotvarkės prioritetas;

57.

yra susirūpinęs dėl to, kad pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač 5-ojo TVT „Gerinti motinų sveikatą“, daroma lėtai, taip pat dėl to, kad pažanga siekiant trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirštamumo lygį nepadaryta tiek, kiek buvo planuota, o tikslas iki 2015 m. visiems užtikrinti galimybes gauti reprodukcinės sveikatos paslaugas toli gražu nepasiektas; pažymi, kad dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų, kurių galima visiškai išvengti, kiekvieną dieną vis dar miršta apie 1 000 moterų;

58.

ragina politikos ir regionų lyderius viešai ir ryžtingai palaikyti 5-ąjį TVT ir šiuolaikines lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas;

59.

ragina valstybes nares, nepaisant ekonomikos nuosmukio, toliau teikti politinę ir finansinę paramą Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti ir dar labiau stengtis įgyvendinti 5-ąjį TVT;

60.

palankiai vertina neseniai Jungtinių Tautų priimtą sprendimą spalio 11 d. paskelbti Tarptautine mergaičių diena, tai veiksmingas būdas pabrėžti ypatingus mergaičių poreikius ir ypatingas jų teises, ir palaikyti sumanymą aktyviau imtis veiksmų ir daugiau investuoti siekiant mergaitėms suteikti progą visiškai išnaudoti savo galimybes, kaip nustatyta tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose ir įsipareigojimuose, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

61.

primena Komisijai ir valstybėms narėms jų įsipareigojimą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, ir ragina ES teikti humanitarinę pagalbą nepriklausomai nuo JAV nustatytų humanitarinės pagalbos apribojimų, visų pirma siekiant užtikrinti per ginkluotus konfliktus išprievartautų moterų ir merginų galimybes nutraukti nėštumą;

62.

ragina būsimąją Tarybą panaikinti kliūtis, trukdančias pradėti taikyti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, siekiant ją patvirtinti Danijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu;

63.

prašo Komisijos Europos Parlamentui pateikti rezoliuciją dėl Stokholmo veiksmų plano;

64.

ragina Komisiją atsižvelgti į Test Achats bylos išvadas rengiant būsimus teisės aktus siekiant gerinti teisinio tikrumo principo taikymą, pirmiausia 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB atveju, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis;

65.

ragina Tarybą atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl ES 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos rengiant ES biudžetą atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą orientuoto biudžeto strategiją, ir užtikrinti nuspėjamumą ir tai, kad nebūtų mažinamas ES finansavimas, skiriamas su moterų teisėmis ir lyčių lygybe susijusiai veiklai, įskaitant kovą su skurdu prieš moteris, kuri susijusi su vidaus ir išorės politikos kryptimis;

66.

apgailestauja, kad valstybės narės, rengdamos motinystės ir tėvystės atostogų reglamentavimo teisės aktų atnaujinimo planus, nepadarė didelės pažangos, ir ragina rasti suderintą kompromisą su ES Tarybai pirmininkausiančia Danija, siekiant juos patvirtinti per pirmąjį 2012 m. pusmetį, kad būtų galima patenkinti Europos šeimų ir Europos ekonomikos poreikius; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl atostogų, skirtų pagyvenusiems žmonėms ar sergantiems šeimos nariams prižiūrėti, suteikimo tvarkos;

67.

ragina Komisiją pateikti išsamų komunikatą dėl vieno asmens namų ūkių padėties ES ir politikos pasiūlymus, kuriais būtų siekiama užtikrinti vienodą požiūrį tokiose srityse kaip apmokestinimas, socialinė apsauga, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, draudimas ir pensijos ir kurie būtų grindžiami politinio nešališkumo namų ūkių sudėties atžvilgiu principu;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti, analizuoti ir skelbti patikimus pagal lytį paskirstytus statistinius duomenis ir kokybinius indikatorius pagal lytį, kad būtų galima tinkamai įvertinti 2010–2015 m. Europos Komisijos vyrų ir moterų lygybės strategiją ir ją atnaujinti bei stebėti lyčių lygybės integravimo taikymą visose politikos srityse;

69.

dar kartą ragina Komisiją patvirtinti Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir lytį pakeitusių asmenų (LGBT) lygybės veiksmų planą, panašų į Vyrų ir moterų lygybės veiksmų planą;

70.

labai nerimauja dėl žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad prekybos žmonėmis aukos, užuot sulaukusios paramos, vertinamos kaip nusikaltėliai; ragina Komisiją ištirti, kaip valstybėse narėse elgiamasi su prekybos žmonėmis, seksualinės vergovės ir priverstinės prostitucijos aukomis;

71.

ragina atkreipti dėmesį į lyčių lygybės institucinių mechanizmų valstybėse narėse padėtį, kad ekonominis sunkmetis, vykdomos reformos, restruktūrizacijos nedarytų itin negatyvaus poveikio šiems mechanizmams, be kurių moterų ir vyrų lygybės horizontalusis prioritetas su savo valdymo specifika vargu ar būtų rezultatyvus;

72.

pažymi, kad būtina gerinti moterų organizacijų ir apskritai pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir dalyvavimo lyčių aspekto integravimo procesuose sistemas;

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.