6.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/35

1.1

Finansų krizė jau pasiekė ir įmones. Norint ją įveikti taip, kad būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų grupių – investuotojų, darbdavių, darbuotojų, regionų – interesus (taikant įvairius suinteresuotuosius subjektus įtraukiantį požiūrį), būtinos bendros pastangos ir bendri tikslai (pavyzdžiui, ilgalaikio įmonės vystymosi), pasitikėjimu grįstas socialinis dialogas ir pozityvus požiūris. EESRK norėtų paskatinti ieškoti naujų būdų sprendžiant nurodytus klausimus, kartu apsvarstant galimybes, susijusias su ES įmonių valdymo sistema.

1.2

EESRK įsitikinęs, kad „geras“, o tuo pačiu ir „tvarus“ įmonių valdymas turi būti kuriamas pasitelkiant vidaus rinkoje išbandytas ir patikrintas teisines struktūras ir darbuotojų dalyvavimo praktiką, pagrįstą darbuotojų informavimu, konsultavimusi su jais ir, atitinkamais atvejais, jų dalyvavimu priimant sprendimus.

1.3

Tvarumas turi būti grindžiamas ekonominio veiksmingumo derinimu su socialiniais ir ekologiniais tikslais. Reikia, kad įmonė būtų suvokiama kaip institucija, kurioje įvairūs suinteresuotieji subjektai bendradarbiauja ir kurioje visi dalyviai bendrai siekia ilgalaikės verslo perspektyvos, ekonominio konkurencingumo ir socialinės pusiausvyros ir orientuoja savo veiklą į tai. EESRK šiuo tikslu pradeda dialogą apie tvarios įmonės valdymo koncepciją. Be kitų aspektų, tai apima ir būtinybę gerbti darbuotojų nuomonę priimant sprendimus įmonėje.

1.4

Taikant šią koncepciją galima sėkmingai valdyti įmones, jei valdymas grindžiamas sąžiningų santykių tarp darbuotojų, valdybos ir įmonės savininkų principu, taip visiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinant galimybę tikslingai ir laikantis į problemų sprendimą orientuoto požiūrio bei nebandant pažeisti vadovų teisės priimti sprendimus, kartu spręsti su permainomis įmonėje susijusius klausimus. Jau dabar egzistuoja nemažai instrumentų, užtikrinančių privalomą darbuotojų atstovų dalyvavimą nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kuriais derėtų veiksmingai naudotis. Įrodyta, kad taikant tokį požiūrį, galima geriau numatyti ir įveikti restruktūrizavimo pasekmes įmonėje, ypač krizės laikotarpiu.

1.5

EESRK nuomone, tam, kad praktikoje būtų įdiegtas ir įtvirtintas šis principas, Europos politikos formuotojai, atsižvelgdami į savo įgaliojimus kuriant vidaus rinką ir nesikišdami į nacionalines kompetencijos sritis, turėtų sukurti atitinkamų paskatų ir tobulinti tam reikalingą Europos teisinę bazę. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo europinę pagrindinę teisę į darbuotojų dalyvavimą įgyvendinti nacionalinėje teisėje ir geriau ją suformuluoti Europos teisėje.

1.6

Taigi darbuotojų galimybės dalyvauti priimant sprendimus apie strateginius įmonės ketinimus turėtų tapti neatsiejama Europos bendrovių teisės dalimi. Artimiausioje ateityje Europos Komisija ketina šią teisę toliau plėtoti. Be to, remiantis jau taikomais standartais, ES teisės aktuose reikėtų apjungti ir apibendrinti darbuotojų dalyvavimą reglamentuojančias nuostatas ir visų pirma suderinti informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo sąvokas.

1.7

Preliminariai naują šių diskusijų etapą žymi 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija. Didžioji dauguma ragina nustatyti teisinę sistemą ir būtiniausius standartus vykdant restruktūrizaciją, kad būtų galima sumažinti socialines ir ekonomines išlaidas ir skatinti pasirengimą pokyčiams. Tam bus reikalingi įsipareigojimai strateginiam planui parengti ir prevenciniams veiksmams imtis ugdymo ir mokymo srityje, taip pat priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir darbo jėgą vykstant restruktūrizacijai, ir nuostatos, skatinančios restruktūrizacijos atveju įmones imtis bendrų prevencinių veiksmų su regioninėmis įstaigomis (visų pirma, valdžios institucijomis ir darbo biržomis) ir vietinėmis tiekimo grandinėmis.

2.1

Pateiktoje nuomonėje EESRK siekia parodyti, kaip įmonės ir investuotojai kartu su savo darbuotojais gali priimti darnius ir tvarius sprendimus, skirtus finansų ir ekonomikos krizei įveikti ir klimato kaitos problemai spręsti. Nuomonėje taip pat nurodoma, kokių visuomeninių ir teisinių sąlygų šiems subjektams reikia ir kokiose srityse šiuo tikslu gali prireikti patobulinti Europos teisinę sistemą, atsižvelgiant į padėties ir taisyklių įvairovę nacionaliniu lygmeniu.

2.2

Į ilgalaikį vystymą orientuotas įmonės valdymas remiasi teisiškai užtikrintu ir pasitikėjimu grindžiamu įmonės valdybos ir darbuotojų dialogu. EESRK nuomone, politinis susitarimas šiuo klausimu tarp vyriausybių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės yra giliai įtvirtintas Europos integracijos istorijoje. Privalomas darbuotojų dalyvavimas ekonominėje veikloje – tai įtvirtinta ir daugelyje Europos direktyvų – yra neatsiejamas visuomeniškai atsakingos ekonominės veiklos elementas. Europos įmonėse ir bendrovėse veikia tūkstančiai suinteresuotųjų subjektų, o beveik 1 000 Europos įmonių tarybų veikloje dalyvauja apie 17 000 suinteresuotųjų subjektų – tai rodo, kad šis dalyvavimu pagrįstas įmonių valdymo principas yra taikomas praktikoje.

2.3

Šį politinį susitarimą atspindi įvairūs skirtingais istorijos laikotarpiais priimti Europos teisės šaltiniai. Pagal ES teisės aktus, darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais privalomas ne tik nacionaliniu lygmeniu, įskaitant ir MVĮ sektorių (1) – bet ir tarpvalstybiniu lygmeniu (2), kur darbuotojai taip pat naudojasi galimybe dalyvauti priimant sprendimus įmonėje – tai įprastas dalykas Europos bendrovėse (EB) ir kooperacinėse bendrovėse (3). Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais privalomas ir pagal daugelį kitų ES direktyvų (4), įskaitant ir darbo saugos ir sveikatos apsaugos sritį bei pagal Europos įmonių teisę. ES Pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnyje įtvirtinta asmens pagrindinė teisė gauti informaciją ir teisė į konsultavimąsi yra teisiškai privaloma Bendrijos pirminės teisės dalis. Todėl akivaizdu, kad privalomas darbuotojų dalyvavimas ekonominėje veikloje priskirtinas prie pagrindinių Europos demokratijos teisinės bazės elementų.

2.4

Ne tik ekonominės naudos labui, bet ir visų pirma siekiant užtikrinti visuomeninę sanglaudą Europoje, reikia sustiprinti šį esamą ir ekonominėje kasdienybėje veiksmingą išteklių, kad būtų galima įveikti dabartinę krizę. Nes įmonės, dirbančios ne tik savo investuotojų naudai, tačiau turinčios prisidėti ir prie visuomenės gerovės kūrimo, šiuo metu veikia mažiau užtikrintomis sąlygomis nei anksčiau:

2.5

Visi šie faktai tik pabrėžia, kad reikia užkirstų kelią įmonių vertybių nepaisymui siekiant trumpalaikių tikslų. Todėl būtina nurodyti būdus, kaip Europos politika galėtų pakeisti vyraujančią vienpusišką tendenciją įtvirtinti tik akcininkams naudingą skaidrumą įmonėse ir suformuoti platesnį supratimą apie „įmonę kaip tvarią bendrovę“, kuris sudarytų sąlygas ilgalaikiam įmonės vystymuisi (5).

2.6

Krizių valdymas, ilgalaikė perspektyva, geras įmonių valdymas, gebėjimas diegti naujoves ir pasitikėjimu grindžiamas darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas, paremtas privalomo dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis, yra vienos ir tos pačios Europos ateičiai skirtos koncepcijos elementai. EESRK rekomenduoja įdiegti ir sutvirtinti „tvarios bendrovės“ koncepciją, kaip naują Europos politikos modelį. Taip būtų sudarytos sąlygos nauų teisės aktų priėmimui bei ekonominių ir politinių priemonių kūrimui, kad būtų sustiprinta praktinę veiklą vykdančių subjektų motyvacija ir nustatytos tvaraus įmonių valdymo gairės. Būtina susitarti dėl įvairių „tvarios bendrovės“ elementų. Konkretus jų įgyvendinimas turi atitikti padėtį įmonėje. Įgyvendinant praktikoje, kiekvienoje šalyje ši padėtis bus skirtinga.

3.1

Taikant „tvarios bendrovės“ (6) (angl. sustainable company) modelį, yra įmanoma Europos politikos reikalavimus paversti integruotu įmonės valdymo metodu, kuriame ekonominio veiksmingumo tikslai nuoseklioje koncepcijoje derinami su socialiniais ir ekonominiais tikslais. Tvari bendrovė grindžiama idėja, kad įmonės yra „socialinės organizacijos“, kuriose būtina gerbti darbuotojų nuomonę. Tokiu būdu įmonėje priimamus sprendimus gali numatyti abi šalys, taip pat ir klientai. Tokios įmonės yra atsparesnės įsikišimui iš išorės, kai siekiama vien trumpalaikio pelno.

3.2

Tvarią bendrovę apibūdina šie pagrindiniai elementai (7):

3.3

Tvari bendrovė sėkmingai veikti gali tik taikydama tam tikrą valdymo metodą: „sąžiningų santykių“ principą. Visiems suinteresuotiesiems subjektams (vadovams, darbuotojų atstovams, investuotojams ir susijusiems regionams) sudaroma galimybė tikslingai ir laikantis į problemų sprendimą orientuoto požiūrio ir nebandant pažeisti vadovų teisės priimti sprendimus, kartu spręsti su permainomis įmonėje susijusius klausimus. Taikant tokį požiūrį, galima geriau numatyti ir įveikti restruktūrizavimo padarinius, ypač krizės laikotarpiu.

3.4

Įmonių pardavimo ir perėmimų atvejais ši „sąžiningų santykių“ koncepcija remiasi privalomais suinteresuotųjų šalių susitarimais dėl ilgalaikės verslo perspektyvos, taip pat socialiniu matmeniu, kad būtų kiek įmanoma išsaugota įmonės darbo aplinka ir darbo vietos. Ypač tarpvalstybinio įmonių arba įmonių dalių pirkimo ir pardavimo atvejais ir vykdant restruktūrizaciją, reikia remtis šiais pagrindiniais punktais:

3.5

Tvarios bendrovės kūrimas yra neatsiejamas nuo privalomo darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir, atitinkamais atvejais, darbuotojų dalyvavimo valdyboje priimant sprendimus nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Su tuo susijusi patirtis parodė, kad šalims, turinčioms tvirtas darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises ir veiksmingus socialinių partnerių santykius, pavyko geriau įveikti pastarąją krizę nei kitoms šalims. Kad būtų galima jomis sėkmingai naudotis siekiant ilgalaikio įmonės vystymosi, reikia, kad Europos politikos formuotojai, atsižvelgdami į savo įgaliojimus kuriant vidaus rinką, įmonių valdymo srityje sukurtų atitinkamas paskatas ir numatytų teisines prievoles.

4.1.1

Europoje turi apsimokėti dirbti, investuoti ir vykdyti verslą. Tvarios bendrovės koncepcija yra tam tinkamas sprendimas. Įgyvendinant šią koncepciją ekonominių, socialinių ir ekologinių tikslų siekiama tuo pačiu ilgalaikiu pagrindu. Tokia įmonė valdoma laikantis „sąžiningų santykių“ principo, pagal kurį pokyčiai laikomi visų jėgų reikalaujančiais ir vertingais uždaviniais, o socialinių pasiekimų ir darbuotojų teisių svarba nekelia jokių abejonių.

4.1.2

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos politikos formuotojai toliau turi stiprinti svarbiausių versle dalyvaujančių grupių bendravimo pagrindą, ir palankiai vertintų naujas Europos Komisijos iniciatyvas, kurių tikslas būtų, atsižvelgiant į Europoje jau užtikrintus darbuotojų dalyvavimo standartus, pritaikyti darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimo priimant sprendimus teises prie esamų sąlygų vidaus rinkoje ir jas stiprinti. Tai apima ir teisėkūros iniciatyvas, reikalingas norint patobulinti praktinio naujai apibrėžtos koncepcijos įgyvendinimo pagrindines sąlygas.

4.1.3

Įmonės, kurioje sąžiningų santykių principas yra įprastas dalykas, gali ypač gerai numatyti ir įveikti struktūrinių pokyčių pasekmes. Todėl ekonomiškai taip pat prasminga stiprinti darbuotojų vaidmenį rengiantis pokyčiams ir juos įveikiant. Šiuo tikslu reikia patobulinti Europos teisės sistemą. Vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ tvarumo strategija, tokiomis priemonėmis būtų stiprinamas svarbiausių versle dalyvaujančių grupių bendravimas ir tai labai prisidėtų prie demokratijos Europoje stiprinimo ir Europos ekonomikos konkurencingumo sėkmės.

4.2.1

Siekiant gerinti įsisteigimo laisvę ir įmonių judumą vidaus rinkoje, nuolat tobulinama Europos įmonių teisė. Europos lygmeniu sukuriama vis daugiau įmonių valdymo taisyklių. EESRK mano, kad būtina raginti Europos politikus Europoje galiojančiuose įstatymuose visiems svarbiems verslo dalyviams – įmonėms, investuotojams ir darbuotojams – užtikrinti tas pačias veiklos galimybes nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu (9). Negalima, kad Europos Komisijos pažadėtas Europos direktyvų dėl privalomo darbuotojų dalyvavimo būklės įvertinimas taptų pretekstu nesiimti esminių politinių iniciatyvų. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria Europos Parlamentui, kad reikalingos naujos politinės pastangos, kurių tikslas stiprinti darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus darbo vietoje ir įmonėje galimybes tarpvalstybiniu mastu.

4.2.2

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, jog svarbu nacionaliniuose teisės aktuose įgyvendinti ir ES teisėje geriau suformuluoti europinę pagrindinę teisę į darbuotojų dalyvavimą, visų pirma ES teisės aktuose apibendrinti taisykles dėl privalomo darbuotojų dalyvavimo remiantis jau pasiekta pažanga (10).

4.2.3

Tokios priemonės padėtų patobulinti Europos teisės sistemą. Europoje taptų paprasčiau investuoti, gaminti ir dirbti. Todėl EESRK labai palankiai vertina šiuos pasiūlymus ir tikisi, kad Europos institucijos nedelsdamos imsis aktyvių veiksmų įgyvendinti šiuos pasiūlymus.

4.2.4

EESRK pasisako už tai, kad, atsižvelgiant į skirtingą susijusių klausimų pobūdį, būtų suvienodintos įvairių ES teisės aktuų nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų dalyvavimą. Priimant sprendimą dėl šių teisių turinio, reikia vadovautis šiais teisės aktais: persvarstyta Direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos (visų pirma dėl informavimo ir konsultavimosi sąvokų bei struktūrinių pokyčių) ir Pagrindų direktyva 2002/14/EB dėl darbuotojų dalyvavimo Europos bendrovėje (dėl darbuotojų dalyvavimo valdyboje priimant sprendimus).

4.2.5

EESRK nuomone, visų šių priemonių atveju, Europos teisės aktai turi užtikrinti ir stiprinti esamas nacionalines darbuotojų dalyvavimo teises ir egzistuojančias Europos nuostatas. Tai visų pirma taikoma darbuotojų dalyvavimui valdyboje priimant sprendimus. Tačiau turint omeny padėties ir taisyklių įvairovę nacionaliniu lygmeniu, nepatartina ir būtų žalinga reikalauti taikyti vieną europinį darbuotojų dalyvavimo modelį.

4.3.1

Atsižvelgiant į vis intensyviau vykdomą restruktūrizavimą (16) ir vis agresyvesnę įmonių finansavimo aplinką, EESRK mano, kad nacionaliniu ir Europos lygmeniu reikia novatoriškų būdų, kurie, viena vertus, būtų Europos atvirumo ir patrauklumo investuotojams išraiška, ir, kita vertus, kaip pabrėžiama Komiteto nuomonėje dėl žaliosios knygos „Restruktūrizacijos ir pokyčių numatymas“, padėtų parengti įmones ir darbuotojus laukiantiems naujiems iššūkiams užtikrinant kuo mažesnes neigiamas socialines pokyčių pasekmes ir kuo geresnes sėkmingo restruktūrizavimo perspektyvas (17).

4.3.2

Finansų krizė parodė, jog reikalingas naujas požiūris, kad įmonėse prioritetas būtų teikiamas ilgalaikiam vertės kūrimui, o ne pelno siekiui trumpuoju laikotarpiu. Kad politinis atsakas į restruktūrizavimo keliamus iššūkius būtų veiksmingas, reikalingas kompleksinis metodas įtraukiant daugiau politikos sričių (pavyzdžiui, švietimą, inovacijas ir pramonės politiką). Žinoma, reikia atsižvelgti ir į darbuotojų interesus, kai jiems poveikį daro įmonės priimami sprendimai. Tvarios įmonės koncepcija yra grindžiama ilgalaike perspektyva ir tai yra atsakas, kurį galima įgyvendinti praktikoje, į Europos politikų ir įmonių raginimą remti kuriamą „tvarų augimą“.

4.3.3

EESRK nuomone, numatyti pokyčius galima tik sukūrus abipusio pasitikėjimo aplinką ir nuosekliai dalyvaujant tiek socialiniams partneriams, tiek ir organizuotai pilietinei visuomenei (18). Tai reiškia, kad darbuotojai turi galėti dalyvauti dar prieš priimant įmonių sprendimus ir, pasinaudodami savo informavimo ir konsultavimosi teisėmis, prisidėti veiksmingai sprendžiant problemas vietoje. (19) Be to, 2009 m. Europos įmonių tarybų direktyvoje taip pat suteikiama savalaikio dalyvavimo galimybė sprendžiant tarptautinius reikalus.

4.3.4

Jau gana ilgai Europos lygmeniu vyksta diskusijos dėl deramo elgesio restruktūrizavimo procese, kuriose aktyviai dalyvauja Komisija, Europos socialiniai partneriai, Europos Parlamentas ir EESRK.

4.3.5

Preliminariai naują šių diskusijų etapą žymi 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija. Didžioji dauguma ragina nustatyti teisinę sistemą ir būtiniausius standartus vykdant restruktūrizaciją, kad būtų galima sumažinti socialines ir ekonomines išlaidas ir skatinti pasirengimą pokyčiams (20). Tam bus reikalingi įsipareigojimai strateginiam planui parengti ir prevenciniams veiksmams imtis ugdymo ir mokymo srityje, taip pat priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir darbo jėgą vykstant restruktūrizacijai, ir nuostatos, skatinančios restruktūrizacijos atveju įmones imtis bendrų prevencinių veiksmų su regioninėmis įstaigomis (visų pirma, valdžios institucijomis ir darbo biržomis) ir vietinėmis tiekimo grandinėmis.