52012DC0337

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

Tarybos direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl terminų trumpinimo taikymas

1.           Įžanga

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/117/EB 2 straipsniu reikalaujama, kad Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. pateiktų ataskaitą, kurioje būtų įvertintas Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies poveikis valstybių narių gebėjimui kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), susijusiu su Bendrijos viduje tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, taip pat 263 straipsnio 1a–1c dalyse numatytų galimybių naudai, ir prireikus pateiktų atitinkamus pasiūlymus.

Kai valstybės narės susiduria su neteisėtais sandoriais, joms pirmiausiai kelia susirūpinimą tai, kad su į sumuojančias ataskaitas įtraukta informacija buvo galima susipažinti tik po 6 mėnesių, t. y. gerokai per vėlai, kad būtų galima atlikti rizikos analizę. Todėl pirmoji Komisijos šios srities iniciatyva buvo pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti PVM direktyvą, kad sumuojančios ataskaitos pateikimo ir perdavimo terminas būtų sutrumpintas iki 1 mėnesio.

Priėmus 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvą 2008/117/EB žengtas pirmas žingsnis reaguojant į valstybių narių prašymą patobulinti PVM sistemą ir remti jų pastangas kovoti su sukčiavimu PVM. Šia direktyva iš dalies pakeista Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalis, kuria leidžiama trumpinti teisės aktais nustatytus terminus deklaruoti tarpvalstybinius sandorius apmokestinimo PVM tikslais ir kartu trumpinti valstybių narių keitimosi tokia informacija terminus, kad būtų galima greičiau nustatyti sukčiavimo, ypač karuselinio sukčiavimo PVM, atvejus. Straipsniu, kuris turėjo būti įgyvendintas iki 2010 m. sausio 1 d. reikalaujama:

paprastai nuo 2010 m. sausio 1 d. PVM tikslais tarpvalstybiniai sandoriai bus deklaruojami kas mėnesį;

tačiau valstybės narės galės leisti ūkio subjektams, kurių per ketvirtį į kitas valstybes tiektų prekių suma neviršija 50 000 EUR (be PVM) (pasirinktinai iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 100 000 EUR), ir visiems paslaugų teikėjams toliau teikti sumuojančias ataskaitas kas ketvirtį.

Komisijos ataskaita apima šiuos svarbius klausimus:

· kokiu mastu dėl spartesnio keitimosi informacija pagerėjo valstybių narių gebėjimas kovoti su sukčiavimu PVM, pavyzdžiui, ar dėl to greičiau būdavo nustatomi dingę prekiautojai arba patobulinta nacionalinė rizikos valdymo sistema?

· ar Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnyje nustatyti galimybių mechanizmai padarė bent kokį poveikį siekiant pagerinti valstybių narių gebėjimą kovoti su sukčiavimu PVM ir kartu kuo labiau sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, kaip nustatyta Lisabonos darbotvarkėje?

· kokį poveikį įmonėms padarė sumuojančių ataskaitų teikimo terminų sutrumpinimas ir įvairūs galimybių mechanizmai, atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos darbotvarke siekiama kuo labiau sumažinti administracinę naštą įmonėms?

Kad valstybės narės turėtų laiko įgyti naujųjų nuostatų veikimo patirties, Komisija nusprendė pratęsti ataskaitos pateikimo terminą.

2.           Informacijos šaltiniai, naudoti 263 straipsnio 1 dalies taikymui įvertinti

Už 263 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą ir taikymą atsako valstybės narės. Todėl šis vertinimas galėjo būti grindžiamas tik iš valstybių narių gauta informacija. Siekdama surinkti šių naujų teisės aktų poveikio vertinimui reikalingą informaciją, Komisija išsiuntė valstybėms narėms du klausimynus: vieną – prieš naujų nuostatų įgyvendinimą, kitą – po jų įgyvendinimo. Pagrindinis klausimynų tikslas buvo palyginti, kokia padėtis buvo valstybėse narėse prieš pradedant įgyvendinti nuostatas dėl terminų trumpinimo ir kokia ji tapo įgyvendinus naujus teisės aktus. Svarbu paminėti, kad ne visos valstybės narės galėjo taikyti naujas nuostatas nuo 2010 m. sausio 1 d. Be to, tik 22 valstybės narės atsakė į klausimyną ir atsakymai kartais nebuvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima atlikti tinkamą analizę.

Terminų trumpinimo ir galimybių mechanizmo poveikio įmonėms klausimais Komisija stengėsi gauti būtiną informaciją parengdama tyrimą[1]. Šiuo tikslu ji pavedė PwC atlikti ekspertų tyrimą, kuriuo siekiama ištirti verslo perspektyvą. Tyrimas baigtas 2011 m. spalio mėn., jį galima rasti Komisijos interneto svetainėje adresu:

http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/publications/studies/index_en.htm.

3.           Pagrindiniai nustatyti faktai

3.1.        Trumpa apžvalga, kaip valstybės narės įgyvendino naujas 263 straipsnio 1 dalies nuostatas savo vidaus teisėje[2]

Direktyvos 2006/112/EB naujoje 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. prekių tiekimo, įskaitant prekes, kurios laikomos patiektomis, ir paslaugų teikimo Bendrijos viduje sumuojančios ataskaitos turi būti parengiamos už kiekvieną kalendorinį mėnesį per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, laikantis tvarkos, kurią nustatys valstybės narės.

Analizė rodo, kad Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies ir ypač joje numatytų galimybių (praktinis) įgyvendinimas nėra vienodas.

Pavyzdžiui:

– 17 valstybių narių įgyvendino leidžiančią nukrypti nuostatą pateikti sumuojančias ataskaitas kas ketvirtį, o 10 valstybių narių šios leidžiančios nukrypti nuostatos neįgyvendino;

– 5 valstybės narės nustatė, kad leidžiančią nukrypti nuostatą taikyti privaloma, o 12 valstybių narių nustatė, kad neprivaloma;

– 2 valstybės narės turi atskiras sumuojančias ataskaitas prekėms ir paslaugoms, o kitos 25 valstybės narės naudoja bendrą sumuojančią ataskaitą. 4 valstybėse narėse prekių tiekimo (įskaitant prekes, kurios laikomos patiektomis) ir paslaugų teikimo Bendrijos viduje ataskaitiniai laikotarpiai gali skirtis;

– 22 valstybės narės reikalauja, kad ataskaitos būtų teikiamos elektroniškai (tačiau 10 valstybių narių taiko išimtis), o 5 kitose – elektroninis teikimo būdas neprivalomas.

1 priede pateikta lentelė, kuria siekiama apibendrinti šią sudėtingą padėtį.

3.2.        Pasekmės mokesčių administracijoms

3.2.1.     Poveikis mokesčių administracijų darbui

Dauguma valstybių narių patvirtino, kad sumuojančių ataskaitų duomenys naudojami panašiai kaip ir anksčiau, kai nebuvo reikalaujama ataskaitas teikti kas mėnesį. Tačiau dabar prekių ir paslaugų sumuojančių ataskaitų pateikiama daugiau.

Nors kai kurios valstybės narės (pvz., CY, DE, PL, SK, SI ir UK) nurodė, jog dėl to, kad sumuojančios ataskaitos dabar teikiamos dažniau, padidėjo su mokesčių administravimu susijusi administracinė našta, kitos valstybės narės (pvz., ES) nurodė šios padėties privalumų, nes dabar jos gali geriau paskirstyti darbo krūvį per visus metus taip išvengdamos kliūčių, kurių kildavo kiekvieną kalendorinį ketvirtį. Kita nurodyta padidėjusio darbo krūvio priežastis yra paslaugų įtraukimas į sumuojančią ataskaitą – tai yra dar viena su PVM teisės aktų rinkinio priėmimu susijusi naujovė.

Dauguma valstybių narių mano, kad sutrumpinus terminus gali padidėti mokesčių administravimo veiksmingumas, nes bus sparčiau keičiamasi informacija, rizikos analizė ir auditas bus veiksmingesni ir tai bus naudinga sistemai EUROFISC.

Taip pat pabrėžta, jog pastebima tendencija, kad dabar galima tiksliau priimti sprendimus ir sumažėjo poreikis siųsti informacijos prašymus.

3.2.2.     Poveikis rizikos analizei

Valstybės narės pranešė, kad, nepaisant to, jog dabar jos gauna sumuojančių ataskaitų duomenis kas mėnesį, šiame etape jų rizikos analizės metodai nepasikeitė. Daugelyje valstybių narių naudojami tie patys parametrai, kaip ir anksčiau. Kai kurios valstybės narės (pvz., HU ir FI) paskelbė planuojančios patobulinti savo rizikos analizės sistemas nustatydamos papildomus parametrus. Taip pat pabrėžta, kad, nors naudojami tie patys duomenys, kaip ir anksčiau, kadangi mokesčių administracijos gauna informaciją greičiau, jos gali sparčiau reaguoti į nukrypimus.

Į klausimą dėl duomenų tvarkymo trukmės dauguma valstybių narių atsakė, kad rizikos analizės procesui papildomų išteklių nereikėjo, nes sumuojančių ataskaitų duomenys jau buvo mokesčių mokėtojų bendrojo rizikos vertinimo komponentas. Atrodo, kad sunku apskaičiuoti išteklius, būtinus tik rizikos analizei atlikti. Dar valstybės narės pateikė pastabų, kad kartais jos ir toliau atlieka rizikos analizę kas ketvirtį tik dėl to, kad jai reikia skirti labai daug laiko, o kitos valstybės narės aiškiai nurodė, kad, siekiant visapusiškai pasinaudoti kas mėnesį gaunama informacija, dėl terminų trumpinimo mokesčių administracijoms reikėtų skirti daugiau žmogiškųjų ir IT išteklių.

3.2.3.     Poveikis auditui

Sumuojančios ataskaitos duomenys paprastai naudojami atrankos etape (auditų atranka) ir audito etape (audito atlikimas).

Tokie duomenys naudojami auditui visose valstybėse narėse. Tai yra svarbi rizikos vertinimo sistemos dalis, nes iš sumuojančių ataskaitų duomenų galima daugiau sužinoti apie Bendrijos vidaus sandorius per tam tikrą laikotarpį. Bendra procedūra yra palyginti sumuojančias ataskaitas su PVM deklaracijomis ir VIES sistemoje patikrinti PVM mokėtojų kodų galiojimą. Jei kyla rizika, reikia atlikti papildomą tyrimą dėl preliminarių duomenų neatitikimo rezultatų, be kita ko, išsiunčiant informacijos prašymus kitoms valstybėms narėms, jei tai yra Bendrijos vidaus prekyba: kuo anksčiau atliekama ši analizė, tuo greičiau galima atlikti auditą. Sutrumpinus terminus ši praktika nepasikeitė, tačiau tai suteikė galimybę auditą atliekančioms mokesčių administracijoms greičiau siųsti paklausimus arba savanoriškai teikti informaciją valstybei narei, kurioje įvyko pirkimas.

3.2.4.     Poveikis pažeidimų ir sukčiavimo nustatymui

Nors kai kurios valstybės narės (pvz., GR, LT ir RO) pranešė, kad nustatė daugiau dingusių prekybininkų, dauguma valstybių narių nurodė, kad dar per anksti tvirtinti, kad daugiau pažeidimų nustatyta būtent dėl sutrumpintų terminų. Šiuo atžvilgiu nepateikta jokių skaičių.

Nurodyta, kad, nors nustatytų pažeidimų skaičius nepadidėjo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sutrumpinus sumuojančios ataskaitos pateikimo terminą ir susiejus jį su mėnesinės PVM deklaracijos teikimu tai padėjo sumažinti laikotarpį, per kurį galėtų veikti bendrovė tarpininkė, kol bus nustatyta.

Be to, pažymėta, kad kadangi valstybės narės gali nuspręsti ir toliau taikyti skirtingus sumuojančios ataskaitos ir PVM deklaracijos ataskaitinius laikotarpius, neįmanoma sistemingai sutikrinti PVM deklaracijose pateiktų duomenų su sumuojančių ataskaitų (kurios teikiamos kas mėnesį) duomenimis.

Nurodyta, kad EUROFISC padeda sistemingiau nustatyti bendroves tarpininkes, o dėl anksti nustatytų atvejų keletas auditų buvo pradėti anksčiau nei būtų buvę pagal ankstesnę tvarką. Deja, dauguma valstybių narių nepateikė išsamios informacijos apie nuo naujų nuostatų įvedimo nustatytų sukčiavimo atvejų skaičių ir susijusią mokesčių sumą.

Nedaug valstybių narių (LT, GR ir EE) nustatė kai kuriuos (galimo) sukčiavimo atvejus, susijusius su paslaugomis, bet dauguma valstybių narių nepateikė konkrečių skaičių dėl PVM nuostolių, patirtų dėl sukčiavimo šiais atvejais. Todėl atrodo, kad dar per anksti vertinti paslaugų duomenų įtraukimo į sumuojančias ataskaitas veiksmingumą.

3.2.5.     Galimybių poveikis

Valstybių narių buvo paklausta, ar jos patyrė neigiamą įvairių galimybių, kurias taiko kelios valstybės narės, poveikį, susijusį su jų gebėjimu naudoti gautą informaciją. Iš gautų atsakymų paaiškėjo, kad prekių tiekimo valstybės narės duomenų ir prekių įsigijimo valstybės narės duomenų kryžminį patikrinimą atlikti sudėtinga. Dėl kitų valstybių narių taikomų skirtingų ataskaitinių laikotarpių ir galimybių yra sudėtingiau greičiau lyginti duomenis įsigijimo valstybėje narėje. Akivaizdu, kad beveik neįmanoma remtis sistemingu kas mėnesį vykdomu lyginimu, kai informacija (arba jos dalis) teikiama tik kas ketvirtį.

Nepaisant to, pastebėta, kad pasinaudoti galimybėmis galima tik mažos rizikos srityse, o kadangi visi žino apie skirtingose valstybėse narėse naudojamas galimybes, nereikia perdaug sureikšminti sunkumų, kurių gali atsirasti pasinaudojus šiomis galimybėmis.

Taigi atsakymai aiškiai rodo, kad dauguma valstybių narių mano, jog taikant skirtingas galimybes ir ataskaitinius laikotarpius atsiranda didelių kliūčių greitai ir tiksliai įvertinti duomenis. Todėl nepavyksta visapusiškai pasinaudoti terminų sutrumpinimo teikiama nauda.

3.2.6.     Išvada

Apskritai, valstybėms narėms vis dar reikia daugiau laiko tiksliai įvertinti naują situaciją ir pateikti išsamią kiekybinę analizę. Kai kurios valstybės narės taip pat vėlavo visapusiškai įgyvendinti naujas taisyklės ir tai sutrukdė joms pateikti išsamesnę analizę.

Nepaisant to, atrodo, kad naujos 263 straipsnio 1 dalies nuostatos padarė teigiamą poveikį kovos su sukčiavimu veiklos veiksmingumui. Valstybių narių manymu, sutrumpinus sumuojančių ataskaitų ir ataskaitų VIES teikimo terminus, labai pagerėjo jų rizikos analizės veikla. Todėl dėl spartesnio keitimosi informacija greičiau vyksta kontrolė ir auditas.

Dabar didžiausia kliūtis, dėl kurios sukčiavimo nustatymas ir rizikos vertinimo procedūros negali būti dar veiksmingesnės, yra skirtingų ribų, galimybių ir ataskaitinių laikotarpių taikymas. Jeigu būtų mažiau taisyklių taikymo skirtumų, tiek susijusių su skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais, tiek su skirtumais tarp valstybių narių, valstybės narės gautų daugiau naudos iš sutrumpintų sumuojančių ataskaitų teikimo terminų.

3.3.        Patirtis iš verslo perspektyvos

3.3.1.     Pirminė pastaba

Vertinant išorės rangovo atlikto tyrimo išvadas reikia atsižvelgti į tam tikrus apribojimus ir laikytis tam tikro atsargumo. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atrinktų 23 atvejo tyrimo bendrovių nepakanka, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas. Išorės rangovas pripažino, kad nė vienai iš atrinktų bendrovių taikomos galimybės poveikio nepadarė. Taip atsitiko todėl, kad imties bendrovės arba viršijo 263 straipsnio 1a dalyje numatytą ribą, arba nutarė nesinaudoti alternatyvaus ataskaitinio laikotarpio galimybe.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad PVM teisės aktų rinkinį reikėjo įgyvendinti tuo pat metu kaip ir 263 straipsnio 1 dalies nuostatas, įmonėms buvo sunku atskirti išlaidas, patirtas dėl pastarųjų nuostatų įgyvendinimo, nuo PVM teisės aktų rinkinio įgyvendinimo bendrų išlaidų. Taip pat buvo neįmanoma nustatyti sąnaudų, susijusių su paslaugų teikimo Bendrijos viduje įtraukimu į sumuojančias ataskaitas, kadangi sujungti prekių tiekimo sandorius su paslaugų teikimo sandoriais yra įprasta verslo praktika.

Kadangi išorės rangovas aiškiai nurodė, kad kiekybiniai tyrimo rezultatai yra orientacinio pobūdžio ir turėtų būti vertinami atsargiai, Komisijos dokumente dėmesys sutelkiamas į kitą skirsnį, kuriame aptariami atvejo tyrime dalyvavusių bendrovių kokybiniai atsiliepimai.

3.3.2.     Poveikis administracinei naštai ir atitikties sąnaudoms

Remiantis tyrimu, 23 atvejo tyrime dalyvavusių bendrovių kokybinėje grįžtamojoje informacijoje pabrėžiami keli svarbūs Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo poveikio aspektai.

Nors sumuojančių ataskaitų teikimas kas mėnesį ir kasmėnesinis duomenų sutikrinimas laikomi papildoma administracine našta, jie taip pat skatina įmones dažniau atlikti vidaus kontrolę. Tai turės teigiamą poveikį bendrovių duomenų kokybei. Todėl, žvelgdamos į ateitį, dauguma bendrovių tikisi, kad geresnės duomenų kokybės bei patikimumo nauda nusvers administracines sąnaudas.

Automatizavimo lygis labai prisideda prie įžvelgiamo sudėtingumo ir administravimo išlaidų. Automatizuotų vidinių procesų diegimas susijęs su didelėmis bendrovių vienkartinėmis sąnaudomis, nes joms tenka pakeisti ir atnaujinti savo sistemas ir valdyti vidaus pokyčius. Kartu bendrovės supranta, kad dėl to ilgainiui sumažės periodinių sąnaudų.

Dėl to, kad ES nėra suderinti teikimo laikotarpiai, forma ir išsamumas, sunkumų ypač patiria bendrovės, turinčios keletą atstovybių arba registracijos vietų visoje ES. Dalyviai taip pat siūlo, kad derinant terminus taip pat reikėtų suderinti ir registracijos procedūras, t. y. pereiti prie elektroninės registracijos ir, visų pirma, paprastos naudotojams patogios sąsajos, dėl kurios kasmėnesinė registracija būtų kuo paprastesnė.

Bendrovės, kurios Bendrijos viduje tiekia prekes ir teikia paslaugas arba vien paslaugas, patiria sunkumų rinkdamos išsamią informaciją, kad parengtų sumuojančias ataskaitas. Duomenų apie paslaugas reikalavimas laikomas išsamesnės informacijos teikimo reikalavimu, palyginti su padėtimi, buvusia iki 2010 m. sausio 1 d.

Atvejo tyrime dalyvavusios bendrovės pažymi, kad suaktyvėjo ryšiai su mokesčių administracija. Kadangi į dažniau rengiamas sumuojančias ataskaitas reikia įtraukti daugiau tiekimo atvejų (paslaugų teikimą Bendrijos viduje) ir taip pat dažniau reikia daryti ištaisymus, mokesčių administracija užduoda daugiau klausimų, į kuriuos bendrovės turi atsakyti, palyginti su padėtimi, buvusia prieš pradedant įgyvendinti naujus teisės aktus.

Apibendrinant atvejo tyrime dalyvavusių bendrovių nuomones, galima išskirti tris tendencijas:

– kai kurių įmonių vertinimu, reguliavimo pokyčiai turi neutralų poveikį operacijoms, išskyrus vienkartines sąnaudas, susijusias su sistemos atnaujinimu ir (arba) keitimu, kurios laikomos svarbiu sąnaudų veiksniu;

– kitos bendrovės pažymi, kad joms gerokai labiau tiko padėtis, buvusi prieš Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, ir nurodė, kad dėl to atsirado svarbių naujų sąnaudų veiksnių, nors jos negalėjo nurodyti, ar šios sąnaudos patiriamos daugiausia dėl to, kad dabar į ataskaitas reikia įtraukti paslaugas, ar dėl to, kad teikimo terminas buvo sutrumpintas iki 1 mėnesio;

– kelios bendrovės mato privalumų, kurių dėl naujos padėties bus ateityje, ir nurodo, inter alia, geresnę duomenų kokybę ir mažesnį mokestinio sukčiavimo atvejų skaičių.

3.3.3.     Labiau suderintos padėties, kai valstybės narės taiko tą patį terminą ir nenaudoja nukrypti leidžiančių nuostatų ir ribų, galimas poveikis

Kokybiniu požiūriu potencialų labiau suderintos padėties poveikį galima įvertinti kaip teigiamą. Iš tiesų bendrovės nurodė, kad jos tikisi, kad dėl suderintų nuostatų visose Europos Sąjungos valstybėse narėse turėtų sumažėti patiriamų sąnaudų. Jos taip pat teigia, kad derinant terminus reikėtų suderinti ir registracijos procedūrą, t. y. siekti visose valstybėse narėse naudoti privalomą elektroninę registraciją ir visų pirma paprastą naudotojams patogią sąsają, dėl kurios kasmėnesinė registracija būtų kuo paprastesnė.

3.3.4.     Išvada

Tyrime padaryta išvada, jog reikės atlikti išsamesnę analizę, kad būtų galima įvertinti papildomas vienkartines sąnaudas ir periodines įmonių sąnaudas dėl naujų PVM teisės aktų lyginant su naujų PVM teisės aktų tikslu ir nauda, tai yra siekiu sumažinti PVM nepriemoką greičiau nustatant sukčiavimo PVM atvejus ir mažinant karuselinio sukčiavimo PVM riziką.

Įmonėms tai taip pat būtų naudinga, nes sumažėtų rizika, kad jos būtų įtrauktos į sukčiavimą PVM prieš jų valią arba būtų juo kaltinamos. Tai taip pat gali padėti sumažinti sukčiavimą PVM ir nesąžiningą sukčiaujančių bendrovių konkurenciją.

Taip pat galima išanalizuoti, kaip gali būti mažinamos periodinės sąnaudos, pvz., suderinant registracijos procedūrą tam tikslui naudojant bendrą naudotojams patogią sąsają visose valstybėse narėse ir (arba) leidžiant visoms valstybėms narėms siųsti vienodo formato XML rinkmenas.

4.           Galutinės pastabos

Apskritai, valstybių narių manymu, yra per anksti visapusiškai įvertinti sumuojančių ataskaitų teikimo sutrumpintų terminų poveikį. Komisija pripažįsta, kad valstybėms narėms reikia daugiau laiko, kad jos priderintų savo rizikos analizės sistemas ir gautų visapusiškos naudos iš šių teisės aktus pokyčių.

Vis dėlto jau šiame etape aišku, kad didžioji dalis valstybių narių mano, kad tai, jog sumuojančiose ataskaitose pateikta informacija gaunama greičiau, yra tikrai naudinga, nes jos gali sparčiau nustatyti nesąžiningus sandorius. Be greito keitimosi informacija EUROFISC tinkle, šiomis naujomis nuostatomis valstybėms narėms sudaromos sąlygos greičiau nei anksčiau nustatyti sukčiautojus.

Kita vertus, galimybė leisti valstybėms narėms taikyti skirtingus ataskaitinius laikotarpius vis dar laikoma kliūtimi, trukdančia priemonei daryti visapusišką poveikį rizikos vertinimo ir sukčiavimo prevencijos sričiai.

Iš verslo perspektyvos aišku, kad dėl sumuojančių ataskaitų pateikimo terminų sutrumpinimo padidėja tvarkymo sąnaudos, nes teiktinų ataskaitų skaičius gerokai išaugo. Be to, dėl to suaktyvėjo ryšiai su mokesčių administracijomis, nes tenka dažniau taisyti ar tikrinti duomenis. Tačiau tai, kad dabar informacija turi būti teikiama dažniau, t. y. kas mėnesį, reiškia, kad turėtų padidėti jos patikimumas.

Galiausiai Komisija mano, kad šioje ataskaitoje nėra nustatyta pakankamai elementų, kuriais remiantis būtų galima šiame etape teikti pasiūlymą iš dalies pakeisti dabartines nuostatas. Tačiau, jei ateityje atsirastų naujų elementų, Komisija gali iš naujo svarstyti šių nuostatų pakeitimo galimybę.

Priedas

1 lentelė. Galimybių taikymas

1. Neleidžiama nukrypti nuo nuostatos, kad sumuojančios ataskaitos teikiamos kas mėnesį || 2. Leidžiama nukrypti nuo nuostatos, kad sumuojančios ataskaitos teikiamos kas mėnesį

2a. Neprivaloma laikytis leidžiančios nukrypti nuostatos || 2b. Privaloma laikytis leidžiančios nukrypti nuostatos

Iki(1) ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || Nuo 2010 m. sausio 1 d. || Iki(1) ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || Nuo 2010 m. sausio 1 d. || Iki(1) ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || Nuo 2010 m. sausio mėn.

Bulgarija Prancūzija || Kipras Estija Suomija Graikija Latvija Lietuva Rumunija Slovėnija || Austrija Airija Italija || Belgija Danija Vokietija Liuksemburgas Malta Lenkija Švedija Nyderlandai Jungtinė Karalystė || Portugalija || Čekija Vengrija Slovakija Ispanija

(1) Tik prekėms.

2 lentelė. Atskiros ir bendros sumuojančios ataskaitos

1. Atskiros sumuojančios ataskaitos || 2. Bendros sumuojančios ataskaitos

2a. Suderintas periodiškumas || 2b. Skirtingas periodiškumas

Prancūzija Liuksemburgas || Austrija                              Italija Belgija                               Latvija Bulgarija                            Lietuva Kipras                               Malta Čekija                               Lenkija Danija                                Portugalija Estija                                 Rumunija Suomija                             Slovakija Graikija                             Slovėnija Vengrija                             Ispanija Švedija || Vokietija Airija Nyderlandai Jungtinė Karalystė

3 lentelė. Sumuojančių ataskaitų teikimas popieriuje ir (arba) elektroniškai

Elektroninis teikimas

1. Privaloma || 2. Privaloma, bet taikomos išimtys || 3. Neprivaloma

1a. Iki ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || 1b. Nuo 2010 m. sausio 1 d. || 2a. Iki ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || 2b. Nuo 2010 m. sausio 1 d.

Bulgarija Portugalija Slovėnija Ispanija || Kipras(1) Čekija Danija(1) Vengrija Italija Latvija(2) Malta Slovakija || Austrija Belgija Prancūzija Vokietija Graikija Airija Nyderlandai || Suomija Liuksemburgas Rumunija || Estija Lietuva Lenkija Švedija Jungtinė Karalystė

(1) Taisomąsias ataskaitas galima teikti popieriuje; (2) Nuo 2011 m. sausio 1 d.

[1]               PricewaterhouseCoopers: Problemų, kylančių dėl terminų sutrumpinimo ir sumuojančių ataskaitų teikimo galimybių, ekspertų tyrimas. Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/117/EB) taikymas.

[2]               Trumpa apžvalga paimta iš PwC tyrimo.