This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0337
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE COUNCIL on the application of Article 263 (1) of Council Directive 2006/112/EC concerning the reduction of timeframes
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI Tarybos direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl terminų trumpinimo taikymas
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI Tarybos direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl terminų trumpinimo taikymas
/* COM/2012/0337 final */
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI Tarybos direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl terminų trumpinimo taikymas /* COM/2012/0337 final */
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI Tarybos direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio
1 dalies nuostatų dėl terminų trumpinimo taikymas 1. Įžanga 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos
direktyvos 2008/117/EB 2 straipsniu reikalaujama, kad Komisija, remdamasi
valstybių narių pateikta informacija, ne vėliau kaip
2011 m. birželio 30 d. pateiktų ataskaitą, kurioje
būtų įvertintas Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies
poveikis valstybių narių gebėjimui kovoti su sukčiavimu
pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), susijusiu su Bendrijos
viduje tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, taip pat 263
straipsnio 1a–1c dalyse numatytų galimybių naudai, ir prireikus
pateiktų atitinkamus pasiūlymus. Kai valstybės narės susiduria su
neteisėtais sandoriais, joms pirmiausiai kelia susirūpinimą tai,
kad su į sumuojančias ataskaitas įtraukta informacija buvo
galima susipažinti tik po 6 mėnesių, t. y. gerokai per
vėlai, kad būtų galima atlikti rizikos analizę. Todėl
pirmoji Komisijos šios srities iniciatyva buvo pateikti pasiūlymą iš dalies
pakeisti PVM direktyvą, kad sumuojančios ataskaitos pateikimo ir
perdavimo terminas būtų sutrumpintas iki 1 mėnesio. Priėmus 2008 m. gruodžio 16 d.
Direktyvą 2008/117/EB žengtas pirmas žingsnis reaguojant į
valstybių narių prašymą patobulinti PVM sistemą ir remti
jų pastangas kovoti su sukčiavimu PVM. Šia direktyva iš dalies
pakeista Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalis, kuria leidžiama
trumpinti teisės aktais nustatytus terminus deklaruoti tarpvalstybinius
sandorius apmokestinimo PVM tikslais ir kartu trumpinti valstybių
narių keitimosi tokia informacija terminus, kad būtų galima
greičiau nustatyti sukčiavimo, ypač karuselinio sukčiavimo
PVM, atvejus. Straipsniu, kuris turėjo būti įgyvendintas iki
2010 m. sausio 1 d. reikalaujama: paprastai nuo 2010 m. sausio 1 d. PVM
tikslais tarpvalstybiniai sandoriai bus deklaruojami kas mėnesį; tačiau valstybės narės
galės leisti ūkio subjektams, kurių per ketvirtį į
kitas valstybes tiektų prekių suma neviršija 50 000 EUR (be PVM)
(pasirinktinai iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 100 000 EUR),
ir visiems paslaugų teikėjams toliau teikti sumuojančias
ataskaitas kas ketvirtį. Komisijos ataskaita apima šiuos svarbius
klausimus: · kokiu mastu dėl spartesnio keitimosi informacija pagerėjo valstybių
narių gebėjimas kovoti su sukčiavimu PVM, pavyzdžiui, ar
dėl to greičiau būdavo nustatomi dingę prekiautojai arba
patobulinta nacionalinė rizikos valdymo sistema? · ar Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnyje nustatyti galimybių
mechanizmai padarė bent kokį poveikį siekiant pagerinti
valstybių narių gebėjimą kovoti su sukčiavimu PVM ir
kartu kuo labiau sumažinti įmonėms tenkančią
administracinę naštą, kaip nustatyta Lisabonos darbotvarkėje?
· kokį poveikį įmonėms padarė
sumuojančių ataskaitų teikimo terminų sutrumpinimas ir
įvairūs galimybių mechanizmai, atsižvelgiant į tai, kad
Lisabonos darbotvarke siekiama kuo labiau sumažinti administracinę
naštą įmonėms? Kad valstybės narės turėtų
laiko įgyti naujųjų nuostatų veikimo patirties, Komisija
nusprendė pratęsti ataskaitos pateikimo terminą. 2. Informacijos šaltiniai, naudoti 263
straipsnio 1 dalies taikymui įvertinti Už 263 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą
ir taikymą atsako valstybės narės. Todėl šis vertinimas
galėjo būti grindžiamas tik iš valstybių narių gauta
informacija. Siekdama surinkti šių naujų teisės aktų
poveikio vertinimui reikalingą informaciją, Komisija išsiuntė
valstybėms narėms du klausimynus: vieną – prieš
naujų nuostatų įgyvendinimą, kitą – po jų
įgyvendinimo. Pagrindinis klausimynų tikslas buvo palyginti, kokia
padėtis buvo valstybėse narėse prieš pradedant įgyvendinti
nuostatas dėl terminų trumpinimo ir kokia ji tapo įgyvendinus
naujus teisės aktus. Svarbu paminėti, kad ne visos valstybės
narės galėjo taikyti naujas nuostatas nuo 2010 m. sausio
1 d. Be to, tik 22 valstybės narės atsakė į
klausimyną ir atsakymai kartais nebuvo pakankamai išsamūs, kad
būtų galima atlikti tinkamą analizę. Terminų trumpinimo ir galimybių
mechanizmo poveikio įmonėms klausimais Komisija stengėsi gauti
būtiną informaciją parengdama tyrimą[1]. Šiuo tikslu ji
pavedė PwC atlikti ekspertų tyrimą, kuriuo siekiama
ištirti verslo perspektyvą. Tyrimas baigtas 2011 m. spalio mėn.,
jį galima rasti Komisijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/publications/studies/index_en.htm. 3. Pagrindiniai nustatyti faktai 3.1. Trumpa apžvalga, kaip
valstybės narės įgyvendino naujas 263 straipsnio 1 dalies
nuostatas savo vidaus teisėje[2] Direktyvos 2006/112/EB naujoje 263 straipsnio 1
dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d.
prekių tiekimo, įskaitant prekes, kurios laikomos patiektomis, ir
paslaugų teikimo Bendrijos viduje sumuojančios ataskaitos turi
būti parengiamos už kiekvieną kalendorinį mėnesį per
ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, laikantis tvarkos,
kurią nustatys valstybės narės. Analizė rodo, kad Direktyvos 2006/112/EB 263
straipsnio 1 dalies ir ypač joje numatytų galimybių (praktinis)
įgyvendinimas nėra vienodas. Pavyzdžiui: –
17 valstybių narių įgyvendino
leidžiančią nukrypti nuostatą pateikti sumuojančias
ataskaitas kas ketvirtį, o 10 valstybių narių šios
leidžiančios nukrypti nuostatos neįgyvendino; –
5 valstybės narės nustatė, kad
leidžiančią nukrypti nuostatą taikyti privaloma, o 12
valstybių narių nustatė, kad neprivaloma; –
2 valstybės narės turi atskiras
sumuojančias ataskaitas prekėms ir paslaugoms, o kitos 25
valstybės narės naudoja bendrą sumuojančią
ataskaitą. 4 valstybėse narėse prekių tiekimo
(įskaitant prekes, kurios laikomos patiektomis) ir paslaugų teikimo Bendrijos
viduje ataskaitiniai laikotarpiai gali skirtis; –
22 valstybės narės reikalauja, kad
ataskaitos būtų teikiamos elektroniškai (tačiau 10
valstybių narių taiko išimtis), o 5 kitose – elektroninis teikimo
būdas neprivalomas. 1 priede pateikta lentelė, kuria siekiama
apibendrinti šią sudėtingą padėtį. 3.2. Pasekmės
mokesčių administracijoms 3.2.1. Poveikis mokesčių
administracijų darbui Dauguma valstybių narių patvirtino, kad
sumuojančių ataskaitų duomenys naudojami panašiai kaip ir
anksčiau, kai nebuvo reikalaujama ataskaitas teikti kas mėnesį.
Tačiau dabar prekių ir paslaugų sumuojančių
ataskaitų pateikiama daugiau. Nors kai kurios valstybės narės (pvz.,
CY, DE, PL, SK, SI ir UK) nurodė, jog dėl to, kad sumuojančios
ataskaitos dabar teikiamos dažniau, padidėjo su mokesčių
administravimu susijusi administracinė našta, kitos valstybės
narės (pvz., ES) nurodė šios padėties privalumų, nes dabar
jos gali geriau paskirstyti darbo krūvį per visus metus taip
išvengdamos kliūčių, kurių kildavo kiekvieną
kalendorinį ketvirtį. Kita nurodyta padidėjusio darbo
krūvio priežastis yra paslaugų įtraukimas į
sumuojančią ataskaitą – tai yra dar viena su PVM teisės
aktų rinkinio priėmimu susijusi naujovė. Dauguma valstybių narių mano, kad
sutrumpinus terminus gali padidėti mokesčių administravimo
veiksmingumas, nes bus sparčiau keičiamasi informacija, rizikos
analizė ir auditas bus veiksmingesni ir tai bus naudinga sistemai EUROFISC. Taip pat pabrėžta, jog pastebima tendencija,
kad dabar galima tiksliau priimti sprendimus ir sumažėjo poreikis siųsti
informacijos prašymus. 3.2.2. Poveikis rizikos analizei Valstybės narės pranešė, kad,
nepaisant to, jog dabar jos gauna sumuojančių ataskaitų duomenis
kas mėnesį, šiame etape jų rizikos analizės metodai
nepasikeitė. Daugelyje valstybių narių naudojami tie patys
parametrai, kaip ir anksčiau. Kai kurios valstybės narės (pvz.,
HU ir FI) paskelbė planuojančios patobulinti savo rizikos
analizės sistemas nustatydamos papildomus parametrus. Taip pat
pabrėžta, kad, nors naudojami tie patys duomenys, kaip ir anksčiau,
kadangi mokesčių administracijos gauna informaciją
greičiau, jos gali sparčiau reaguoti į nukrypimus. Į klausimą dėl duomenų
tvarkymo trukmės dauguma valstybių narių atsakė, kad
rizikos analizės procesui papildomų išteklių nereikėjo, nes
sumuojančių ataskaitų duomenys jau buvo mokesčių
mokėtojų bendrojo rizikos vertinimo komponentas. Atrodo, kad sunku
apskaičiuoti išteklius, būtinus tik rizikos analizei atlikti. Dar
valstybės narės pateikė pastabų, kad kartais jos ir toliau
atlieka rizikos analizę kas ketvirtį tik dėl to, kad jai reikia
skirti labai daug laiko, o kitos valstybės narės aiškiai nurodė,
kad, siekiant visapusiškai pasinaudoti kas mėnesį gaunama
informacija, dėl terminų trumpinimo mokesčių
administracijoms reikėtų skirti daugiau žmogiškųjų ir IT
išteklių. 3.2.3. Poveikis auditui Sumuojančios ataskaitos duomenys paprastai
naudojami atrankos etape (auditų atranka) ir audito etape (audito
atlikimas). Tokie duomenys naudojami auditui visose
valstybėse narėse. Tai yra svarbi rizikos vertinimo sistemos dalis,
nes iš sumuojančių ataskaitų duomenų galima daugiau
sužinoti apie Bendrijos vidaus sandorius per tam tikrą laikotarpį.
Bendra procedūra yra palyginti sumuojančias ataskaitas su PVM
deklaracijomis ir VIES sistemoje patikrinti PVM mokėtojų kodų
galiojimą. Jei kyla rizika, reikia atlikti papildomą tyrimą
dėl preliminarių duomenų neatitikimo rezultatų, be kita ko,
išsiunčiant informacijos prašymus kitoms valstybėms narėms, jei
tai yra Bendrijos vidaus prekyba: kuo anksčiau atliekama ši analizė,
tuo greičiau galima atlikti auditą. Sutrumpinus terminus ši praktika
nepasikeitė, tačiau tai suteikė galimybę auditą
atliekančioms mokesčių administracijoms greičiau
siųsti paklausimus arba savanoriškai teikti informaciją valstybei
narei, kurioje įvyko pirkimas. 3.2.4. Poveikis pažeidimų ir
sukčiavimo nustatymui Nors kai kurios valstybės narės (pvz.,
GR, LT ir RO) pranešė, kad nustatė daugiau dingusių
prekybininkų, dauguma valstybių narių nurodė, kad dar per
anksti tvirtinti, kad daugiau pažeidimų nustatyta būtent dėl
sutrumpintų terminų. Šiuo atžvilgiu nepateikta jokių
skaičių. Nurodyta, kad, nors nustatytų pažeidimų
skaičius nepadidėjo, svarbu atkreipti dėmesį į tai,
kad sutrumpinus sumuojančios ataskaitos pateikimo terminą ir susiejus
jį su mėnesinės PVM deklaracijos teikimu tai padėjo
sumažinti laikotarpį, per kurį galėtų veikti bendrovė
tarpininkė, kol bus nustatyta. Be to, pažymėta, kad kadangi valstybės
narės gali nuspręsti ir toliau taikyti skirtingus sumuojančios
ataskaitos ir PVM deklaracijos ataskaitinius laikotarpius, neįmanoma
sistemingai sutikrinti PVM deklaracijose pateiktų duomenų su
sumuojančių ataskaitų (kurios teikiamos kas mėnesį)
duomenimis. Nurodyta, kad EUROFISC padeda sistemingiau
nustatyti bendroves tarpininkes, o dėl anksti nustatytų atvejų
keletas auditų buvo pradėti anksčiau nei būtų
buvę pagal ankstesnę tvarką. Deja, dauguma valstybių
narių nepateikė išsamios informacijos apie nuo naujų
nuostatų įvedimo nustatytų sukčiavimo atvejų
skaičių ir susijusią mokesčių sumą. Nedaug valstybių narių (LT, GR ir EE)
nustatė kai kuriuos (galimo) sukčiavimo atvejus, susijusius su
paslaugomis, bet dauguma valstybių narių nepateikė
konkrečių skaičių dėl PVM nuostolių, patirtų
dėl sukčiavimo šiais atvejais. Todėl atrodo, kad dar per anksti
vertinti paslaugų duomenų įtraukimo į sumuojančias
ataskaitas veiksmingumą. 3.2.5. Galimybių poveikis Valstybių narių buvo paklausta, ar jos
patyrė neigiamą įvairių galimybių, kurias taiko kelios
valstybės narės, poveikį, susijusį su jų gebėjimu
naudoti gautą informaciją. Iš gautų atsakymų
paaiškėjo, kad prekių tiekimo valstybės narės duomenų
ir prekių įsigijimo valstybės narės duomenų
kryžminį patikrinimą atlikti sudėtinga. Dėl kitų
valstybių narių taikomų skirtingų ataskaitinių
laikotarpių ir galimybių yra sudėtingiau greičiau lyginti
duomenis įsigijimo valstybėje narėje. Akivaizdu, kad beveik
neįmanoma remtis sistemingu kas mėnesį vykdomu lyginimu, kai
informacija (arba jos dalis) teikiama tik kas ketvirtį. Nepaisant to, pastebėta, kad pasinaudoti
galimybėmis galima tik mažos rizikos srityse, o kadangi visi žino apie
skirtingose valstybėse narėse naudojamas galimybes, nereikia perdaug
sureikšminti sunkumų, kurių gali atsirasti pasinaudojus šiomis
galimybėmis. Taigi atsakymai aiškiai rodo, kad dauguma
valstybių narių mano, jog taikant skirtingas galimybes ir
ataskaitinius laikotarpius atsiranda didelių kliūčių
greitai ir tiksliai įvertinti duomenis. Todėl nepavyksta visapusiškai
pasinaudoti terminų sutrumpinimo teikiama nauda. 3.2.6. Išvada Apskritai, valstybėms narėms vis dar
reikia daugiau laiko tiksliai įvertinti naują situaciją ir
pateikti išsamią kiekybinę analizę. Kai kurios valstybės
narės taip pat vėlavo visapusiškai įgyvendinti naujas
taisyklės ir tai sutrukdė joms pateikti išsamesnę analizę. Nepaisant to, atrodo, kad naujos 263 straipsnio 1
dalies nuostatos padarė teigiamą poveikį kovos su
sukčiavimu veiklos veiksmingumui. Valstybių narių manymu,
sutrumpinus sumuojančių ataskaitų ir ataskaitų VIES teikimo
terminus, labai pagerėjo jų rizikos analizės veikla. Todėl
dėl spartesnio keitimosi informacija greičiau vyksta kontrolė ir
auditas. Dabar didžiausia kliūtis, dėl kurios
sukčiavimo nustatymas ir rizikos vertinimo procedūros negali
būti dar veiksmingesnės, yra skirtingų ribų, galimybių
ir ataskaitinių laikotarpių taikymas. Jeigu būtų mažiau
taisyklių taikymo skirtumų, tiek susijusių su skirtingais
ataskaitiniais laikotarpiais, tiek su skirtumais tarp valstybių
narių, valstybės narės gautų daugiau naudos iš
sutrumpintų sumuojančių ataskaitų teikimo terminų. 3.3. Patirtis iš verslo
perspektyvos 3.3.1. Pirminė pastaba Vertinant išorės
rangovo atlikto tyrimo išvadas reikia atsižvelgti į tam tikrus apribojimus
ir laikytis tam tikro atsargumo. Visų pirma reikia atkreipti
dėmesį į tai, kad atrinktų 23 atvejo tyrimo bendrovių
nepakanka, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas. Išorės
rangovas pripažino, kad nė vienai iš atrinktų bendrovių taikomos
galimybės poveikio nepadarė. Taip atsitiko todėl, kad imties
bendrovės arba viršijo 263 straipsnio 1a dalyje numatytą ribą,
arba nutarė nesinaudoti alternatyvaus ataskaitinio laikotarpio galimybe. Be to, atsižvelgiant į tai, kad PVM
teisės aktų rinkinį reikėjo įgyvendinti tuo pat metu
kaip ir 263 straipsnio 1 dalies nuostatas, įmonėms buvo sunku
atskirti išlaidas, patirtas dėl pastarųjų nuostatų
įgyvendinimo, nuo PVM teisės aktų rinkinio įgyvendinimo
bendrų išlaidų. Taip pat buvo neįmanoma nustatyti sąnaudų,
susijusių su paslaugų teikimo Bendrijos viduje įtraukimu į
sumuojančias ataskaitas, kadangi sujungti prekių tiekimo sandorius su
paslaugų teikimo sandoriais yra įprasta verslo praktika. Kadangi išorės rangovas aiškiai nurodė,
kad kiekybiniai tyrimo rezultatai yra orientacinio pobūdžio ir
turėtų būti vertinami atsargiai, Komisijos dokumente
dėmesys sutelkiamas į kitą skirsnį, kuriame aptariami
atvejo tyrime dalyvavusių bendrovių kokybiniai atsiliepimai. 3.3.2. Poveikis administracinei
naštai ir atitikties sąnaudoms Remiantis tyrimu, 23 atvejo tyrime
dalyvavusių bendrovių kokybinėje grįžtamojoje informacijoje
pabrėžiami keli svarbūs Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1
dalies įgyvendinimo poveikio aspektai. Nors sumuojančių ataskaitų teikimas
kas mėnesį ir kasmėnesinis duomenų sutikrinimas laikomi
papildoma administracine našta, jie taip pat skatina įmones dažniau
atlikti vidaus kontrolę. Tai turės teigiamą poveikį
bendrovių duomenų kokybei. Todėl, žvelgdamos į ateitį,
dauguma bendrovių tikisi, kad geresnės duomenų kokybės bei
patikimumo nauda nusvers administracines sąnaudas. Automatizavimo lygis labai prisideda prie
įžvelgiamo sudėtingumo ir administravimo išlaidų.
Automatizuotų vidinių procesų diegimas susijęs su
didelėmis bendrovių vienkartinėmis sąnaudomis, nes joms tenka
pakeisti ir atnaujinti savo sistemas ir valdyti vidaus pokyčius. Kartu
bendrovės supranta, kad dėl to ilgainiui sumažės periodinių
sąnaudų. Dėl to, kad ES nėra suderinti teikimo
laikotarpiai, forma ir išsamumas, sunkumų ypač patiria
bendrovės, turinčios keletą atstovybių arba registracijos
vietų visoje ES. Dalyviai taip pat siūlo, kad derinant terminus taip
pat reikėtų suderinti ir registracijos procedūras, t. y.
pereiti prie elektroninės registracijos ir, visų pirma, paprastos
naudotojams patogios sąsajos, dėl kurios kasmėnesinė
registracija būtų kuo paprastesnė. Bendrovės, kurios Bendrijos viduje tiekia
prekes ir teikia paslaugas arba vien paslaugas, patiria sunkumų rinkdamos
išsamią informaciją, kad parengtų sumuojančias ataskaitas.
Duomenų apie paslaugas reikalavimas laikomas išsamesnės informacijos
teikimo reikalavimu, palyginti su padėtimi, buvusia iki 2010 m.
sausio 1 d. Atvejo tyrime dalyvavusios bendrovės pažymi,
kad suaktyvėjo ryšiai su mokesčių administracija. Kadangi į
dažniau rengiamas sumuojančias ataskaitas reikia įtraukti daugiau tiekimo
atvejų (paslaugų teikimą Bendrijos viduje) ir taip pat dažniau
reikia daryti ištaisymus, mokesčių administracija užduoda daugiau
klausimų, į kuriuos bendrovės turi atsakyti, palyginti su
padėtimi, buvusia prieš pradedant įgyvendinti naujus teisės aktus.
Apibendrinant atvejo tyrime dalyvavusių
bendrovių nuomones, galima išskirti tris tendencijas: –
kai kurių įmonių vertinimu,
reguliavimo pokyčiai turi neutralų poveikį operacijoms, išskyrus
vienkartines sąnaudas, susijusias su sistemos atnaujinimu ir (arba)
keitimu, kurios laikomos svarbiu sąnaudų veiksniu; –
kitos bendrovės pažymi, kad joms gerokai
labiau tiko padėtis, buvusi prieš Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnio 1
dalies įgyvendinimą, ir nurodė, kad dėl to atsirado
svarbių naujų sąnaudų veiksnių, nors jos negalėjo
nurodyti, ar šios sąnaudos patiriamos daugiausia dėl to, kad dabar
į ataskaitas reikia įtraukti paslaugas, ar dėl to, kad teikimo
terminas buvo sutrumpintas iki 1 mėnesio; –
kelios bendrovės mato privalumų,
kurių dėl naujos padėties bus ateityje, ir nurodo, inter alia,
geresnę duomenų kokybę ir mažesnį mokestinio
sukčiavimo atvejų skaičių. 3.3.3. Labiau suderintos
padėties, kai valstybės narės taiko tą patį
terminą ir nenaudoja nukrypti leidžiančių nuostatų ir
ribų, galimas poveikis Kokybiniu požiūriu potencialų labiau
suderintos padėties poveikį galima įvertinti kaip teigiamą.
Iš tiesų bendrovės nurodė, kad jos tikisi, kad dėl
suderintų nuostatų visose Europos Sąjungos valstybėse
narėse turėtų sumažėti patiriamų sąnaudų.
Jos taip pat teigia, kad derinant terminus reikėtų suderinti ir
registracijos procedūrą, t. y. siekti visose valstybėse
narėse naudoti privalomą elektroninę registraciją ir
visų pirma paprastą naudotojams patogią sąsają,
dėl kurios kasmėnesinė registracija būtų kuo paprastesnė.
3.3.4. Išvada Tyrime padaryta išvada, jog reikės atlikti
išsamesnę analizę, kad būtų galima įvertinti
papildomas vienkartines sąnaudas ir periodines įmonių
sąnaudas dėl naujų PVM teisės aktų lyginant su
naujų PVM teisės aktų tikslu ir nauda, tai yra siekiu sumažinti
PVM nepriemoką greičiau nustatant sukčiavimo PVM atvejus ir
mažinant karuselinio sukčiavimo PVM riziką. Įmonėms tai taip pat būtų
naudinga, nes sumažėtų rizika, kad jos būtų įtrauktos
į sukčiavimą PVM prieš jų valią arba būtų
juo kaltinamos. Tai taip pat gali padėti sumažinti sukčiavimą
PVM ir nesąžiningą sukčiaujančių bendrovių
konkurenciją. Taip pat galima išanalizuoti, kaip gali būti
mažinamos periodinės sąnaudos, pvz., suderinant registracijos
procedūrą tam tikslui naudojant bendrą naudotojams patogią
sąsają visose valstybėse narėse ir (arba) leidžiant visoms
valstybėms narėms siųsti vienodo formato XML rinkmenas. 4. Galutinės pastabos Apskritai, valstybių narių manymu, yra
per anksti visapusiškai įvertinti sumuojančių ataskaitų teikimo
sutrumpintų terminų poveikį. Komisija pripažįsta, kad
valstybėms narėms reikia daugiau laiko, kad jos priderintų savo
rizikos analizės sistemas ir gautų visapusiškos naudos iš šių
teisės aktus pokyčių. Vis dėlto jau šiame etape aišku, kad didžioji
dalis valstybių narių mano, kad tai, jog sumuojančiose
ataskaitose pateikta informacija gaunama greičiau, yra tikrai naudinga,
nes jos gali sparčiau nustatyti nesąžiningus sandorius. Be greito
keitimosi informacija EUROFISC tinkle, šiomis naujomis nuostatomis
valstybėms narėms sudaromos sąlygos greičiau nei
anksčiau nustatyti sukčiautojus. Kita vertus, galimybė leisti valstybėms
narėms taikyti skirtingus ataskaitinius laikotarpius vis dar laikoma
kliūtimi, trukdančia priemonei daryti visapusišką poveikį
rizikos vertinimo ir sukčiavimo prevencijos sričiai. Iš verslo perspektyvos aišku, kad dėl
sumuojančių ataskaitų pateikimo terminų sutrumpinimo
padidėja tvarkymo sąnaudos, nes teiktinų ataskaitų
skaičius gerokai išaugo. Be to, dėl to suaktyvėjo ryšiai su
mokesčių administracijomis, nes tenka dažniau taisyti ar tikrinti
duomenis. Tačiau tai, kad dabar informacija turi būti teikiama
dažniau, t. y. kas mėnesį, reiškia, kad turėtų
padidėti jos patikimumas. Galiausiai Komisija mano, kad šioje ataskaitoje
nėra nustatyta pakankamai elementų, kuriais remiantis būtų
galima šiame etape teikti pasiūlymą iš dalies pakeisti dabartines
nuostatas. Tačiau, jei ateityje atsirastų naujų elementų,
Komisija gali iš naujo svarstyti šių nuostatų pakeitimo
galimybę. Priedas 1 lentelė. Galimybių taikymas 1. Neleidžiama nukrypti nuo nuostatos, kad sumuojančios ataskaitos teikiamos kas mėnesį || 2. Leidžiama nukrypti nuo nuostatos, kad sumuojančios ataskaitos teikiamos kas mėnesį 2a. Neprivaloma laikytis leidžiančios nukrypti nuostatos || 2b. Privaloma laikytis leidžiančios nukrypti nuostatos Iki(1) ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || Nuo 2010 m. sausio 1 d. || Iki(1) ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || Nuo 2010 m. sausio 1 d. || Iki(1) ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || Nuo 2010 m. sausio mėn. Bulgarija Prancūzija || Kipras Estija Suomija Graikija Latvija Lietuva Rumunija Slovėnija || Austrija Airija Italija || Belgija Danija Vokietija Liuksemburgas Malta Lenkija Švedija Nyderlandai Jungtinė Karalystė || Portugalija || Čekija Vengrija Slovakija Ispanija (1) Tik prekėms. 2 lentelė. Atskiros ir bendros
sumuojančios ataskaitos 1. Atskiros sumuojančios ataskaitos || 2. Bendros sumuojančios ataskaitos 2a. Suderintas periodiškumas || 2b. Skirtingas periodiškumas Prancūzija Liuksemburgas || Austrija Italija Belgija Latvija Bulgarija Lietuva Kipras Malta Čekija Lenkija Danija Portugalija Estija Rumunija Suomija Slovakija Graikija Slovėnija Vengrija Ispanija Švedija || Vokietija Airija Nyderlandai Jungtinė Karalystė 3 lentelė. Sumuojančių
ataskaitų teikimas popieriuje ir (arba) elektroniškai Elektroninis teikimas 1. Privaloma || 2. Privaloma, bet taikomos išimtys || 3. Neprivaloma 1a. Iki ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || 1b. Nuo 2010 m. sausio 1 d. || 2a. Iki ir nuo 2010 m. sausio 1 d. || 2b. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Bulgarija Portugalija Slovėnija Ispanija || Kipras(1) Čekija Danija(1) Vengrija Italija Latvija(2) Malta Slovakija || Austrija Belgija Prancūzija Vokietija Graikija Airija Nyderlandai || Suomija Liuksemburgas Rumunija || Estija Lietuva Lenkija Švedija Jungtinė Karalystė (1) Taisomąsias ataskaitas galima teikti
popieriuje; (2) Nuo 2011 m. sausio 1 d. [1] PricewaterhouseCoopers: Problemų,
kylančių dėl terminų sutrumpinimo ir sumuojančių
ataskaitų teikimo galimybių, ekspertų tyrimas. Direktyvos
2006/112/EB 263 straipsnio 1 dalies (su pakeitimais, padarytais Direktyva
2008/117/EB) taikymas. [2] Trumpa apžvalga paimta iš PwC tyrimo.