19.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/45

—

gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologijos labai prisideda prie pagrindinių ES politikos tikslų, susijusių su sveikata ir tvariu vystymusi, ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, įgyvendinimo,

—

būtina pereiti prie bioekonomikos, norint, kad Europa taptų pasauline bioekonomikos lydere, ypač pagal inovacijų diegimą ir konkurencingumą,

—

programoje „Horizontas 2020“ bioekonomika kartu su apsirūpinimu maistu ir tvariu žemės ūkiu įvardijama kaip „visuomenės uždavinys“, kuriam spręsti Komisija pasiūlė skirti 4,5 mlrd. eurų; Komitetas tai palankiai vertina,

—

bioekonomika galės konkuruoti su iškastiniu kuru grindžiama ekonomika ne anksčiau kaip po 25 metų ir kad tam reikia, kad būtų vykdomos ilgalaikės investicijos (į MTTP) ir strategijos (po 2020 m.) ir visi vertės grandinės suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų siekdami perduoti žinias vieni kitiems,

—

bioekonomika atvers naujas verslo ir inovacijų galimybes Europos vertės kūrimo grandinei, įskaitant ir patį žemės ūkio sektorių,

—

teritorinio planavimo politikos priemonės svarbios išsaugant žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties plotus,

—

Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nenumatytos jokios priemonės gamtos išteklių naudojimo efektyvumui didinti.

Pranešėjas

Rogier VAN DER SANDE (NL / LDAE), Pietų Olandijos provincijos Vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“

COM(2012) 60 final

1.

palankiai vertina šį Europos Komisijos (toliau – Komisija) komunikatą, kuriame siūloma daugiau ir tvariau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir raginama pereiti nuo iškastinį kurą naudojančios visuomenės prie biotechnologijų visuomenės ir tuo tikslu remtis moksliniais tyrimais bei inovacijomis;

2.

sutinka su Komisijos nuomone, kad bioekonomika yra svarbiausias pažangaus ir ekologinio augimo veiksnys ir kad ji padeda siekti strategijos „Europa 2020“ bei pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius vartojanti Europa“ tikslų; pakartoja, kad gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologijos labai prisideda prie pagrindinių ES politikos tikslų, susijusių su sveikata ir tvariu vystymusi, ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, įgyvendinimo (1);

3.

pripažįsta, kad būtina pereiti prie bioekonomikos, norint, kad Europa taptų pasauline bioekonomikos lydere, ypač pagal inovacijų diegimą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad bioekonomika atveria dideles galimybes kurti darbo vietas ne tik žemės ūkio sektoriuje; atkreipia dėmesį, kad gamtos ištekliai pasaulyje mažėja ir kad Europa turės greičiau judėti į priekį, kad išliktų konkurencinga bioekonomikos srityje, nes kitos šalys visame pasaulyje taiko panašias strategijas ir aktyviai skatina rinkos iniciatyvas (pavyzdžiui, Kinija, JAV); mano, kad Europai būtinai reikia stipraus europinio atsako, grindžiamo inovacijomis bioekonomikai remti;

4.

mano, kad komunikate nustatytame veiksmų plane trūksta praktinių priemonių ir instrumentų galimoms kliūtims arba pavojams, kylantiems pereinant prie bioekonomikos, pašalinti; daugiau dėmesio reikėtų skirti besidubliuojančioms ar prieštaringoms taisyklėms ir galimybėms naudotis rizikos kapitalu;

5.

palankiai vertina tai, kad programoje „Horizontas 2020“ (2) bioekonomika kartu su apsirūpinimu maistu ir tvariu žemės ūkiu įvardijama kaip „visuomenės uždavinys“, kuriam spręsti Komisija pasiūlė skirti 4,5 mlrd. eurų; taip suteikiama galimybė diegti inovacijas ir taip spręsti aprūpinimo maistu, gamtos išteklių trūkumo, tvaraus žemės ūkio, priklausomybės nuo iškastinių išteklių, dirvožemio derlingumo ir klimato kaitos problemas ir kartu siekti tvaraus ekonomikos augimo tikslo; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šis finansavimas bus skiriamas uždaviniui „maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika,“ kuris yra daug siauresnis už Komisijos komunikate pateiktą bioekonomikai priskiriamų sektorių sąrašą; pabrėžia, kad bioekonomika galės konkuruoti su iškastiniu kuru grindžiama ekonomika ne anksčiau kaip po 25 metų ir kad tam reikia, kad būtų vykdomos ilgalaikės investicijos (į MTTP) ir strategijos (po 2020 m.) ir visi vertės grandinės suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų siekdami perduoti žinias vieni kitiems;

6.

mano, kad nuo iškastinio kuro ekonomikos perėjus prie bioekonomikos, žemės ūkio sektorius galėtų tapti įvairių biotechnologinių (ne maisto) produktų tiekėju, kartu užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir netrukdant jam atlikti pagrindinės – maisto tiekėjo – funkcijos; taip žemės ūkio sektorius galėtų tapti tvaresnis. Bioekonomika atvers naujas verslo ir inovacijų galimybes Europos vertės kūrimo grandinei, įskaitant ir patį žemės ūkio sektorių; laikosi nuomonės, jog norint optimaliai naudoti gamtos išteklius būtinas glaudus žemės ūkio, bioekonomikos ir mokslo sektorių bendradarbiavimas (3) siekiant sukurti tvarų ir veiksmingesnį žemės ūkio sektorių; mano, kad pirminės gamybos intensyvinimas neturi prieštarauti tvarumo principui, todėl pabrėžia teritorinio planavimo politikos priemonių svarbą išsaugant žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties plotus;

7.

sutinka, kad norint greičiau pereiti prie tvarios Europos bioekonomikos pirmiausia reikia užtikrinti saugų ir pakankamą aprūpinimą tvariais ir aukštos kokybės biotechnologiniais produktais ir tausiai išteklius naudojančias pirmines gamybos sistemas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nenumatytos jokios priemonės gamtos išteklių naudojimo efektyvumui didinti;

8.

pabrėžia, kad bioekonomikos sričiai reikia skirti daugiau dėmesio kuriant strategijas, politiką, taisykles ir paskatas; akcentuoja, kad būtinas nuolatinis koordinavimas, aiškus politinis įsipareigojimas ir tolesnė Europos politikos priemonių („Horizontas 2020“, sanglaudos politika, BŽŪP, Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva, Atliekų pagrindų direktyva) ir sektorių integracija siekiant išvengti vienas kitam prieštaraujančių politikos tikslų ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems dalyviams;

9.

palankiai vertina Komisijos pastangas ir tikslus siekiant integruotos, tarpsektorinės ir tarpdalykinės bioekonomikos politikos; pabrėžia, kad Komisija turi tvirtai koordinuoti politiką ir kad kol kas jos tiksluose neatsižvelgiama į praktinio šios politikos įgyvendinimo vietos ir regionų lygiu mastą;

10.

pritaria Komisijos ketinimams parengti bendrą ir plačią bioekonomikos apibrėžtį; mano, kad dėl tarpsektorinio bioekonomikos pobūdžio įvairūs bioekonomikos sektoriuje veikiantys Europos, nacionaliniai ir regionų subjektai gali ją suprasti skirtingai; siūlo diskusijas dėl biomasės vertės ir pageidaujamos naudojimo paskirties labiau struktūruoti – remtis biomasės piramide (1 paveikslėlis (4));

11.

mano, kad Europa turėtų parengti ir įgyvendinti savo aiškią ir ilgalaikę bioekonomikos viziją, grindžiamą įvairiais biomasės piramidės segmentais (žr. 1 paveikslėlį), kur aukščiau esantys segmentai turi didesnę vertę; mano, kad Europa turėtų laikytis „vertės strategijos“ – daugiau dėmesio skirti aukščiau esantiems biomasės piramidės segmentams ir pirmenybę teikti antros ir galiausiai trečios kartos biomasei (5); pripažįsta, kad reikia investuoti į pirmos kartos biomasę norint pereiti prie antros ir galiausiai trečios kartos biomasės; mano, kad šiuos Europos tikslus reikėtų įtraukti į visas tarpsektorinės politikos priemones, susijusias su bioekonomika;

12.

mano, kad Europa turėtų imtis iniciatyvos ir pirmoji nustatyti tvarumo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima optimizuoti biomasės (arba atsinaujinančiųjų biologinių išteklių) pasiūlą ir paklausą, skatindama tvarų žemės naudojimą, atsižvelgdama į išaugusius žemės ūkio sektoriaus gamybos pajėgumus ir spartesnį antros ir galiausiai trečios kartos biomasės naudojimą, mažindama galimą neigiamą netvaraus pirmos kartos biomasės naudojimo poveikį ir spręsdama prieštaravimus, susijusius su žemės naudojimu maisto ar kuro gamybai;

13.

rekomenduoja Komisijai parengti bendrą bioekonomikos planą, kuriame būtų analizuojami tolesni reikiami Europos bioekonomikos plėtojimo žingsniai, laikantis „vertės grandinės“ principo ir atsižvelgiant į jau vykdomą darbą (Europos technologijų platformų, EBPO ir kt.); ragina įtraukti visas praktines priemones ir instrumentus ir kartu atsižvelgti į įvairius regionų ypatumus; pabrėžia galimybes, kurias vertės grandinei teikia tarpregioninis bendradarbiavimas;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad bioekonomika susijusi su daugeliu Komisijos politikos sričių. Todėl tam, kad būtų lengviau pasinaudoti su bioekonomika susijusiomis ES iniciatyvomis ir programomis, siūlo laikytis „vieno langelio“ principo, pagal kurį užklausas nagrinėtų vienas Komisijos padalinys;

15.

palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate atsižvelgiama į bioekonomikos regioninį matmenį ir mano, kad komunikatas ir visi Bioekonomikos veiksmų plane pateikti pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą;

16.

pabrėžia, kad Europoje nedaugelis valstybių narių ėmėsi veiksmų remti bioekonomikos vystymą ir kad dažniausiai tokias strategijas rengia nacionalinės vyriausybės; geras pavyzdys – bendra bioekonomikos strategija Biobased Delta Europe (Nyderlandų pietvakarių regionas ir Flandrija); mano, kad reikia integruotos sistemos ir glaudesniu bendradarbiavimu Europoje pagrįsto metodo; galvoja, kad būtina stiprinti vietos ir regionų iniciatyvas įgyvendinant bioekonomikos strategijas visais bendradarbiavimo lygmenimis (ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu) ir koordinuojant tarpsektorinę veiklą. Reikėtų sukurti mechanizmus, skirtus koordinuoti visas svarbias (tarpsektorines) politikos sritis, susijusias su bioekonomika ES, nacionaliniu ir regionų lygiu;

17.

pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti Biotechnologijų apskritojo stalo grupę, kuri padėtų padidinti įvairių politikos sričių sinergiją ir darną, aptartų ir vertintų su bioekonomika susijusių politikos veiksmų praktinį poveikį; mano, kad nėra iki galo aiški grupės paskirtis, t. y. kaip ji dirbs praktiškai ir kaip tame procese dalyvaus regionai; pabrėžia, kad tai turėtų būti daugelio suinteresuotųjų subjektų forumas, kur susitiktų „trigubo sraigto“ atstovai (įmonės, mokslinių tyrimų institutai, vietos ir regionų valdžios institucijos) ir dalytųsi žiniomis ir idėjomis, aptartų sprendimus dėl biotechnologijų visuomenės ir praktines pastangas pereiti nuo iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos prie bioekonomikos; mano, kad platformos veikloje turėtų dalyvauti kuo įvairesnių sektorių atstovai ir ji galėtų būti pagrindas, palengvinantis tarpsektorinio požiūrio į bioekonomiką taikymą;

18.

mano, kad gali skirtis nacionalinių, regioninių ir vietos bioekonomikos platformų veikla ir vaidmuo; ragina Komisiją parengti konkrečias gaires ir jose aptarti nacionalinių, regioninių ir vietos biotechnologijų apskritojo stalo grupių kompetenciją; pabrėžia, kad biotechnologijų apskritojo stalo grupės turėtų koordinuoti politikos, mokslo ir verslo bendruomenes veiksmus siekiant susitarti dėl priemonių, kurių reikia imtis ikikonkurenciniame etape; ragina laikytis vietos principo ir atsižvelgti į atitinkamas geografines, vystymosi, aplinkos ir regionines aplinkybes, prioritetus ir jau vykdomas regionines iniciatyvas; mano, kad kiekvienas regionas turėtų eiti savo keliu ir parengti savo regioninę bioekonomikos strategiją;

19.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant ir plėtojant bioekonomiką; pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra labai svarbios apibrėžiant riziką ir nustatant galimas įgyvendinimo kliūtis, todėl jas labai ragina būti aktyvias ir dalyvauti steigiant, organizuojant ir įgyvendinant biotechnologijų apskritojo stalo grupes; prašo Komisiją suteikti pakankamai lankstumo ir paaiškinti regioninių ir (arba) nacionalinių apskritojo stalo grupių funkcijas ir vaidmenį, koks jų tarpusavio ryšys ir kaip ES Biotechnologijų apskritojo stalo grupėje bus atsižvelgiama į regionų ir (arba) vietos lygmens patirtį;

20.

mano, kad tai, ar pavyks pereiti prie bioekonomikos priklausys nuo to, kaip aktyviai pilietinė visuomenė dalyvaus planavimo ir įgyvendinimo procesuose; pabrėžia visuomenės informavimo svarbą; ragina Komisiją akcentuoti mokslo, visuomenės ir politikos formavimo tarpusavio ryšį, taip pat svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šiame procese;

21.

mano, kad sėkmingai pereiti prie bioekonomikos pavyks tik „biotechnologijų visuomenei“, todėl mano, kad NVO ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti jau pradiniuose pereinamojo proceso etapuose ir joms turėtų būti atstovaujama apskritojo stalo grupėse;

22.

pabrėžia bioekonomikos teikiamas galimybes augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje; mano, kad kuriant bioekonomiką prireiks aukštos kvalifikacijos darbuotojų, galinčių diegti inovacijas ir plėtoti žinių bazę; akcentuoja, kad svarbu siekti, kad pasiekimai bioekonomikos srityje būtų įtraukti į įprastas pradinių mokyklų mokymo programas, taip pat į profesinio mokymo ir aukštųjų mokyklų žemės ūkio, chemijos ir maisto studijų ir kursų programas. Vis dėlto pagal SESV 165 straipsnį švietimas tenka valstybių narių kompetencijai, todėl ES lygmeniu šioje srityje negali būti nustatoma jokių reikalavimų;

23.

mano, kad norint bioekonomikai panaudoti inovacijas ir žinias būtinas „trigubo sraigto“ koncepcija paremtas bendradarbiavimas. Taip pat reikėtų modernizuoti ir išplėtoti pačią „trigubo sraigto“ koncepciją siekiant užtikrinti sklandų regioninių inovacijų ekosistemų veikimą. Paprastai šią sritį piliečiai vertina teigiamai ir joje aktyviai dalyvauja, todėl ji puikiai tiktų moksliniams tyrimams imliai, bet kartu ir vartotojų poreikiais grindžiamai inovacijų veiklai Europoje pradėti;

24.

pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra labai svarbi norint paspartinti perėjimą prie bioekonomikos; mano, kad MVĮ tenka lemiamas vaidmuo perkeliant mokslinių tyrimų rezultatus į taikmenas ir naujų produktų arba technologijų forma juos pateikiant į rinką; regionų MVĮ atlieka be galo svarbų vaidmenį diegiant inovacijas, tad jų veiklai skatinti reikalinga tvirta, struktūruota parama;

25.

mano, kad MVĮ reikia sudaryti geresnes sąlygas pritraukti finansavimą – investuoti į naujas įmones, užtikrinti rizikos kapitalą ir remti technologijų perdavimą, bioekonomikos srityje reikia taikyti ne tokius sudėtingus reglamentus ir panaudoti žinias; siūlo sudaryti MVĮ apskritojo stalo grupę, kuri konsultuotų Biotechnologijų apskritojo stalo grupę ir užtikrintų, kad būtų laikomasi verslo interesais grindžiamų principų;

26.

nerimauja, kad pagal dabartinį politinį ir ekonominį ES modelį nėra remiamas biomasės (kaip žaliavų) naudojimas pramonėje;

27.

pabrėžia, kad perėjimas prie biotechnologijomis grindžiamos ekonomikos turi derėti su vidaus rinkos ir prekybos politikos įgyvendinimu;

28.

palankiai vertina pagrindinių Europos regionų bioekonomikos tinklų ir klasterių sukūrimą, pavyzdžiui, Flandrijos (Belgija) ir Nyderlandų pietvakarių regiono, Prancūzijos šiaurės-vakarų regiono, Šiaurės Reino-Vestfalijos (Vokietija), Helsinkio regiono (Suomija), Štirijos (Austrija) bendradarbiavimą, taip pat Švedijoje, Estijoje bei Vengrijoje vykdomas iniciatyvas; ragina Komisiją paremti tokius tinklus bei klasterius siekiant skatinti keitimąsi patirtimi ir bendrą paraiškų dėl projektų rengimą su kitais Europos regionais ir įtraukti juos į Biotechnologijų apskritojo stalo grupės veiklą; mano, kad kuriant investicinius fondus ir perduodant technologijas ypač svarbu gebėti mokytis vieniems iš kitų;

29.

mano, kad kuriant biotechnologijomis grindžiamą visuomenę yra svarbios „iš apačios į viršų“ principu paremtos iniciatyvos ir kad labai svarbu, kad iniciatyvas diktuotų verslas ir paklausa ir kad jos būtų derinamos su valdžios institucijų priemonėmis;

30.

pažymi, kad biomasę gaminantiems regionams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti technologinėmis inovacijomis, jie neturėtų būti laikomi vien žaliavų tiekėjais, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti technologijų perdavimui ir žinių panaudojimui; yra įsitikinęs, kad glaudūs miesto regionų ir žemės ūkio regionų ryšiai yra svarbūs užtikrinant technologijų perdavimą ir žinių panaudojimą;

31.

mano, kad dalimi BŽŪP lėšų – kartu su „Horizontas 2020“ priemonėmis – reikėtų remti „Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę“, kad būtų įveiktas atotrūkis tarp MTTP ir praktinio ūkininkavimo, išplėsta žinių bazė ir žinios būtų panaudojamos (6);

32.

siūlo Komisijai palengvinti regionų klasterių ir regionų geriausios patirties pavyzdžių, vykdomos veiklos ir turimų biotechnologinių produktų apibrėžimą ir nustatymą remiantis jau atliktu darbu pagal šiuo metu vykdomas programas ir pasiektus rezultatus, pavyzdžiui, Įmonių ir pramonės generalinio direktorato finansuojamą programą ABC-Europe, Cluster-IP  (7), pagal regioninę politiką finansuojamą programą „Interreg“ bei pagal 7BP (8) finansuojamą iniciatyvą „Žinių regionai“, ir skatinti kurti programas, kurias būtų galima finansuoti iš keleto fondų;

33.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą skirti dalį Europos regioninės plėtros fondo lėšų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos projektams mažiau išsivysčiusiuose regionuose, išsivysčiusiuose „pereinamojo laikotarpio“ regionuose ir labiau klestinčiuose regionuose; mano, kad tai teigiamai paveiks perėjimą prie biotechnologijomis grindžiamos visuomenės Europoje; pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos gali padėti regionams laikytis strategiškesnio ir kompleksiškesnio požiūrio į bioekonomiką;

34.

mano, kad reikėtų remti bioekonomikos srityje pažengusius regionus, kai šie vykdo bioekonomikos vertės grandinei reikalingas priemones ir mezga ryšius su kitais, mažiau pažengusiais regionais; laikosi nuomonės, kad pažengę ir mažiau pažengę regionai turėtų kartu kurti bandomąsias gamyklas, kuriose verslą pradedančios įmonės galėtų išbandyti naujus produktus saugomoje aplinkoje; mano, kad tokie tobulėjimo principai padėtų veiksmingai naudoti išteklius ir kartu skatintų darną; remia iniciatyvas, pavyzdžiui, „Žinių regionai“, kurios yra naudinga keitimosi žiniomis priemonė, labai skatina veiksmingą mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą ir taikymą regionuose ir sudaro sąlygas papildomam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje;

35.

yra įsitikinęs, kad žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) ir regioninės inovacijų ir įgyvendinimo bendrijos (RIB) sprendžia ilgalaikius visuomenės uždavinius, nustato ir padeda išnaudoti naujas inovacijų Europoje galimybes, todėl ragina Komisiją naujų ŽIB kūrimo etapu per 2014–2020 m. laikotarpį sukurti ŽIB, kurios svarbiausias prioritetas būtų bioekonomika (9);

36.

atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, yra įsitikinęs, kad visi Europos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens suinteresuotieji subjektai sutinka, kad nebegalima atidėlioti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos (bioekonomikos) vystymo; ieškant kelio šio tikslo link ir jį įgyvendinant būtina iš esmės keisti mūsų mąstyseną ir elgseną; kadangi regionai yra labai svarbūs šį užmojį įgyvendinant praktikoje, RK gali pasiūlyti savo specialiąsias žinias ir reiškia savo norą glaudžiai bendradarbiauti su Komisija siekiant Europoje pereiti į kitą bioekonomikos strategijos etapą;

37.

prašytume Komisijos ES lygiu imtis šių veiksmų:

ir toliau vystyti Europos strategiją, ypač daug dėmesio skiriant:

38.

manome, kad regionai gali: