31.7.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/126

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“

(COM(2011) 885 final)

2012/C 229/25

Pranešėjas Pierre-Jean COULON

Bendrapranešėjis Richard ADAMS

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. gruodžio 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“

COM(2011) 885 final.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 10 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 137 nariams balsavus už, 6 – prieš ir 9 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK labai sudomino Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. ir jame nustatytas tikslas iki 2050 m. sukurti pagrindą suderintai anglies dioksido išmetimo Europos energetikos sektoriuje mažinimo politikai (2009 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba). Siekiama ne tik tvaraus, saugaus ir mažai anglies dioksido išmetančio energijos rūšių derinio konkurencingoje rinkoje, bet ir įtikinti visuomenę, kad tai pasiekiama.

1.2   ES valstybės narės turi skirtingus energijos išteklius ir skirtingą infrastruktūrą, tad vienoms šalims tikslas sumažinti anglies dioksido išmetimą bus daug didesnis iššūkis negu kitoms. Veiksmų plane siūloma labai lanksti metodika, leidžianti šalims rengti atitinkamus veiksmų planus. Norint pasiekti tikslą sumažinti anglies dioksido išmetimą reikės didelių naštos pasidalijimo pastangų.

1.3   Tai didelis, tačiau gyvybiškai svarbus uždavinys, kad Europa atliktų jai skirtą vaidmenį kovoje su klimato kaita ir užsitikrintų didesnį energetinį saugumą. Bus būtina kuo platesnė diskusija su Europos visuomene, o veiksmų planas, Komiteto nuomone, gali būti šios diskusijos atspirties taškas. Tačiau turėtų būti skatinamas dalyvavimas visais lygiais – pavienių asmenų, bendruomenių, regionų, nacionaliniu, ES, o ypač pasauliniu lygmeniu.

1.4   Veiksmų plano pabaigoje nustatyta dešimt sąlygų ar nedelsiant įgyvendintinų prioritetų. EESRK pritaria jiems visiems, ypač paskutiniam, kuriame rekomenduojama nustatyti konkrečius planinius rodiklius, į kuriuose būtų orientuojamasi keletą artimiausių metų. Komitetas taip pat pritaria, kad šiuo metu tampa aktualu parengti politikos veiksmų programą iki 2030 m., kuri kitus kelerius metus būtų patikimas vadovas investiciniams sprendimams, nes apskaičiuojant investicijų naudą ir grąžą reikia galvoti apie daug tolimesnę ateitį negu 2020 m.

1.5   Tačiau prieš tai EESRK rekomenduoja kuo skubiau atlikti strategijos „Energetika 2020“ peržiūrą. Tai būtina, norint pakoreguoti galutinį veiksmų planą iki 2030 ir 2050 m. Komitetas norėtų, kad dėl trijų šio dešimtmečio pagrindinių tikslų būtų parengtos ataskaitos pagal kiekvieną šalį ir kiekvieną sektorių.

1.6   Svarbu kuo anksčiau sužinoti, ar bus įmanoma pasiekti veiksmų plane nustatytus didelius tikslus, ir įvertinti jų poveikį ES ekonomikai, taip pat konkurencingumui pasaulyje, užimtumui ir socialinei apsaugai.

1.7   Labai svarbu, kad sprendžiant energetikos sistemos pertvarkymo klausimus dalyvautų ir visuomenė. Siekiant tikslo ateityje užtikrinti tvarią energetiką konstruktyvų vaidmenį atliks Europos pilietinės visuomenės forumas ir aktyvus Europos energetikos bendrijos kūrimas.

2.   Įžanga

2.1   Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – tai baigiamasis pasiūlymas, pateiktas po visos serijos kitų Europos Komisijos parengtų pasiūlymų Europos energetikos ir klimato kaitos politikai paremti (žr. Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą (COM(2011) 112 final). Veiksmų planu sukuriama sistema, kurioje galima įgyvendinti visus tris tikslus – anglies dioksido išmetimo mažinimo, tiekimo saugumo ir Europos energetikos politikos konkurencingumo. Pačiame veiksmų plane nėra pateikiama konkrečių rekomendacijų dėl politikos veiksmų ar tarpinių tikslų, o pateikti scenarijai neturėtų būti vertinami kaip politikos pasiūlymai.

2.1.1   Vertinant pagal dabartines tendencijas ir dabartinę politiką tikimasi, kad per 2010–2035 m. laikotarpį pirminė energijos paklausa pasaulyje išaugs trečdaliu; mažesnis ekonomikos augimas šiam paklausos padidėjimui turės tik nedidelę reikšmę. Iškastinio kuro dalis pasaulyje sunaudojamos pirminės energijos struktūroje sumažės labai nedaug (nuo 81 proc. 2010 m. iki 75 proc. 2035 m.), tad energetikos sektoriuje išmetamas CO2 kiekis per šį laiką padidės dar 20 proc. ir tai reikš pasaulio vidutinės temperatūros pakilimą ilguoju laikotarpiu daugiau kaip 3,5 °C (Tarptautinės energijos agentūros Pasaulio energetikos apžvalga (2011 m. lapkričio mėn.).

2.1.2   Nors veiksmų plane dėmesys skiriamas anglies dioksido išmetimo mažinimui energetikos sistemoje, jame pripažįstamos dvi svarbiausios silpnosios vietos. Energijos importą sudaro apie 55 proc. ES energijos rūšių derinio, o tarptautinė energijos rinka yra labai konkurencinga ir nepastovi. Galiausiai tik koordinuota pasaulinio masto veikla gali padėti išspręsti visuotinę problemą. Europa galėtų parodyti pavyzdį, kaip viename dideliame pasaulio regione galima valdyti energetikos sistemos pertvarką, galbūt kaip pirmiesiems, įžengiantiems į šią rinką, net gauti naudos ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

2.2   Laikas nelaukia. Paprastai į energetiką investuojama 40-čiai ir daugiau metų. Kad būtų pasiektas toks perėjimas prie kitų energijos išteklių, koks reikalingas įvykus svarbiems pasiūlos ir paklausos pokyčiams, mums būtina imtis veiksmų dabar ir vengti investicijų į daug anglies dioksido išskiriančius įrenginius. Neaiški politinė, technologijų kūrimo ir ekonominė padėtis reiškia, kad veiksmų plane nėra pasiūlyta vieno vienintelio raidos kelio iki 2050 m. Jame nagrinėjami galimi perėjimo scenarijai ir pripažįstama lankstumo būtinybė sparčiai kintančiame ir neaiškiame pasaulyje. Nors Lisabonos sutartis išplėtė Komisijos įgaliojimus energetikos politikos srityje, kompetencija už energijos rūšių derinį buvo palikta nacionalinėms vyriausybėms, ir imantis bet kokių veiksmų Europos lygiu tokį atsakomybės pasidalijimą būtina pripažinti. Tačiau veiksmų plane vis tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtinas naujo pobūdžio praktinis bendradarbiavimas optimaliam rezultatui pasiekti ir Komitetas šiam pragmatiniam požiūriui tvirtai pritaria, pavyzdžiui, Europos energetikos bendrijos sukūrimui.

3.   Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. santrauka

3.1   Iki 2020 m. energetikos ateitis iš esmės jau apibrėžta esamais planais ir politika, skirta strategijai „20-20-20“ įgyvendinti. Veiksmų plane dabar akcentuojama neatidėliotina būtinybė parengti energetikos strategijas laikotarpiui po 2020 m. Vyriausybės turi imtis veiksmų dabar, kad užtikrintų tiekimo tęstinumą, investuotojų tikėjimą investicijų grąža ir sumažintų tikimybę, kad infrastruktūra bus naudojama neefektyviai. Jeigu bus delsiama, padidės ir sąnaudos, ir prireiks didesnių tolesnio anglies dioksido išmetimo mažinimo pastangų.

3.2   Pripažįstant tai, kad sunku tvirtai prognozuoti energetikos ateitį, buvo parengti septyni alternatyvūs aiškinamieji scenarijai. Pirmųjų dviejų scenarijų galimas rezultatas – paprasčiausiai tęsiant esamą politiką ir dabartines politikos iniciatyvas – iki 2050 m. nebus pasiekti tikslai sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Pagal kitus penkis scenarijus siūlomos tokios alternatyvos siekti 2050 m. tikslo, remiantis įvairiomis technologijų ir politikos galimybėmis:

—	labai tvirtos energinio efektyvumo priemonės,

—	griežtas anglies dioksido apmokestinimo tvarkos taikymas lems mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kurios konkuruos rinkoje,

—	plačios paramos priemonės atsinaujinančiųjų išteklių energijai plėtoti,

—	daugiau branduolinės energijos ir mažiau anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų,

—	daugiau anglies dioksido surinkimo technologijų ir mažiau branduolinės energijos.

3.3   Komisija iš scenarijų modeliavimo daro dešimt išvadų dėl energetikos sistemos struktūrinių pokyčių. Remiantis šiomis Komisijos išvadomis galima manyti, kad anglies dioksido išmetimo mažinimas įmanomas ir kad ilgainiui toks išmetimo mažinimas padės sutaupyti daugiau lėšų nei taikant dabartinę politiką. Taip bus energijos rūšių derinio, kuriame elektros energija tampa vis svarbesnė, atveju, kai kainos realiąja išraiška ir kaip namų ūkių išlaidų dalis didėja iki 2030 m. Kapitalo išlaidos bus didesnės, bet kuro kainos – mažesnės ir labai svarbu, kad energija bus taupoma visoje sistemoje. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis gerokai padidės pagal visus scenarijus ir manoma, kad pertvarkant sistemą labai svarbus vaidmuo turi tekti anglies dioksido surinkimui ir saugojimui, branduolinės energijos indėliui išliekant dideliu ir didėjant decentralizavimo ir centralizuotų sistemų tarpusavio ryšiui.

3.4   Veiksmų plane atkreipiamas dėmesys į tai, kad energetiniam saugumui būtina parengti atskirą Europos energijos tiekimo saugumo ir infrastruktūros kūrimo bei ryšių su tranzito ir gamybos trečiosiomis šalimis vystymo politiką. Naujų technologijų vystymo politika, atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas į rinką, energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas bei infrastruktūros vystymas bus veiksmingesni, jeigu bus koordinuojama Europos lygiu.

3.5   Visi scenarijai bus susiję su pokyčiais ir energijos vartotojų prisitaikymu prie jų; Komisija atkreipia dėmesį į būtinybę visuomenei dalyvauti procesuose ir pripažinti socialinį poveikį. Prireiks daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei technologijų inovacijas, kartu spręsti neišspręstas bendrosios rinkos ir reguliavimo problemas. Energetikos infrastruktūra turi būti gerokai atnaujinta, reikalingi nauji pajėgumai, o valstybėms narėms ir investuotojams reikia žinoti konkrečius planinius rodiklius. Komisija planuoja paskelbti dar keletą susijusių komunikatų – dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, vidaus rinkos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų, branduolinės saugos ir energijos technologijų. Jie suformuos politikos veiksmų programą iki 2030 m.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Atsižvelgiant į daug techninių ir politinių neaiškumų ateityje, Komitetas sutinka, kad veiksmų plano metodas sumodeliuoti alternatyvius scenarijus iki 2050 m. yra tinkamas, leidžiantis palyginti skirtingų technologijų raidos, įvairių politikos derinių ir įvairių išorės veiksnių poveikį ir jį įvertinti.

4.2   Trūksta šiek tiek skaidrumo dėl modeliavimo metodikos ir prielaidų, kuriomis ji grindžiama. Būtina apie tai pateikti išsamesnės informacijos, kad kiti ekspertai galėtų išbandyti šį metodą ir parengti kitus scenarijus remdamiesi skirtingomis prielaidomis. Nepaisant to, Komitetas mano, kad veiksmų plano prieduose pateikta informacija yra konstruktyvus žingsnis ir pritaria tame plane pateiktai pagrindinei išvadai, kad sumažinti anglies dioksido išmetimą yra įmanoma ir kad ilgainiui Europoje bus sukurta saugesnė ir tvaresnė energetikos sistema, orientuota į ateitį, o ne tęsianti dabartinę politiką, ir už bendrą panašią kainą per 40 metų iki 2050 m. Tačiau nors veiksmų plane nustatytą tikslą sumažinti anglies dioksido išmetimą pasiekti įmanoma, tai labai sunkus uždavinys, kurį pasiekti šiuo metu trukdo daug kliūčių.

4.3   Veiksmų planas rodo, kad yra įvairių būdų anglies dioksido išmetimui sumažinti. Visi šie scenarijai turi keletą bendrų elementų – energijos vartojimo efektyvumo skatinimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas plačiu mastu, didesnė priklausomybė nuo elektros energijos kuro rūšių derinyje, platesnis ir išmanesnis tinklas bei nauji būdai saugoti elektros energiją arba atsarginiai pajėgumai. Kiti elementai labiau priklauso nuo technologijų raidos, tačiau tai dar reikia įrodyti arba nuo atskirų šalių išteklių bazės ir pasirinkimo (švari anglis, branduolinė energija ir kt.). Palanki viešoji nuomonė ir kainų svyravimas yra svarbūs veiksniai visuose scenarijuose ir rizika išlieka pagal visus scenarijus.

4.4   Komitetas sutinka su tokia analize ir iš to išplaukiančia išvada, kad ES savo svarbiausias kolektyvines pastangas turi nukreipti į bendrus elementus, kurių visoje Europoje prireiks kuo skubiau, nuosekliau ir veiksmingiau.

4.5   Komitetas taip pat sutinka ir su veiksmų plane numatytų uždavinių ir galimybių, būtinų energetikos sistemai Europos mastu pertvarkyti, persvarstyti energetikos rinkų vaidmenį, pritraukti investuotojus, įtraukti visuomenę ir siekti permainų tarptautiniu mastu, analize. Laikydamasis toliau pateiktose pastabose ir komentaruose nurodytos pozicijos, Komitetas, pasirengęs pritarti siūlomiems prioritetams, ypač suformuluotiems paskutiniame skirsnyje, kuriame nurodyta dešimt svarbiausių sąlygų ar klausimų, kuriuos būtina nedelsiant spręsti siekiant pažangos.

4.6   Tačiau Komitetui nerimą kelia tai, kad Europos Sąjunga ir kai kurios jos valstybės narės gerokai atsilieka įgyvendindamos nustatytas planines normas. Jis ragina pripažinti, kad tokio atsilikimo mastą slepia didelių anglies dioksido kiekį išskiriančių gamybos procesų sumažėjimas ES, jų perkėlimas į kitas pasaulio šalis, o vėliau jų produkcijos importas į Europos Sąjungą.

4.7   Kad technologijos taptų plačiai prieinamos už konkurencingą kainą užima laiko. Investicijų į energetiką ciklas yra itin ilgas, paprastai 40 metų, todėl ES ir valstybės narės turi nedelsdamos nustatyti preliminarius tikslus 2030 m., kartu su paremiančia politika, kad būtų išvengta anglies dioksidui imlių įrenginių atnaujinimo. Pati šių investicijų ciklų trukmė gali nulemti pažangos siekiant galutinio 2050 m. tikslo tempą ir apskritai galimybę šį tikslą pasiekti. Bus būtina suderinti politinę ir verslo valią ir paversti ją praktiniais veiksmais, kurie būtų vykdomi per paramos programas ir teisės aktus.

4.8   Šiuo metu energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas didinamas nepakankamai sparčiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta institucijų tarpusavio derybos dėl dabartinio pasiūlymo dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos. Komisijos būsima nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo programų peržiūra turėtų paskatinti imtis papildomų veiksmų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad paklausos sumažėjimas gali sumažinti ir investicijas į energetiką. Pažangą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje stabdo nepastovi valdžios parama šiai sričiai, o kartais – gyventojų pasipriešinimas. Tinklo ir energijos saugojimo infrastruktūros modernizavimas vyksta pernelyg lėtai. Iš tikrųjų lankstus „išmanusis“ tinklas siejasi su papildomomis investicijomis, tačiau Komitetas mano, kad be šio tinklo neįmanoma sukurti visiems naudingos Europos energetikos bendrijos. Išsamiau apie tai kalbėjome nuomonėje dėl infrastruktūros reguliavimo (1).

4.9   Kainos už anglies dioksido išmetimą, kurias, siekiant pasiųsti investuotojams naudingą signalą, buvo planuojama nustatyti pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, yra pernelyg žemos ir nestabilios. Tačiau būsimas pasekmes remiantis prielaidomis dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukštų vieneto kainų (200-300 eurų už toną 2040–2050 m.) dar reikės išsamiau išnagrinėti. Šie ir kiti neišspręsti klausimai trukdo įvykdyti veiksmų plane numatytų dešimt sąlygų pažangai pasiekti. Pirmiausia šias problemas reikėtų išanalizuoti atvirai, sąžiningai ir jas nedelsiant išspręsti, kad būtų įmanoma tolesnė pažanga.

4.10   Dėl to, laikui bėgant, Europos ekonomika taps atsparesnė ir konkurencingesnė pasaulyje nei tęsiant dabartinę politiką. Tačiau, žvelgiant iš trumpesnės perspektyvos, dabar reikalingos investicijos neišvengiamai lems energijos kainų padidėjimą ir papildomas sąnaudas vartotojams arba įmonėms, arba vyriausybėms (arba, galbūt, visiems trims). Gali būti, kad skirtingos valstybės narės pajus skirtingą poveikį, kuris šiuo metu iš esmės skiriasi dėl jų priklausomybės nuo iškastinio kuro masto, dabartinio energijos vartojimo efektyvumo lygio ir jų potencialo vystyti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

4.11   Todėl, galbūt, besitęsianti priklausomybė nuo anglių elektros gamybai daugelyje Europos šalių, kartu su didėjančiu susidomėjimu skalūnų dujų potencialu, privers imtis bendrų pastangų atlikti mokslinius tyrimus ir bendrai finansuoti, kad būtų įgyvendintos papildomos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų programos. Nors skalūnų dujas eksploatuoti naudinga, nes taip galima sumažinti priklausomybę nuo energijos išteklių tiekimo iš trečiųjų šalių, jos kelia didelį pavojų aplinkai – jį būtina įvertinti. Naštos pasidalijimo principų nustatymas ir didelių infrastruktūrų programų sąnaudų pasidalijimas tarp šalių yra būtini reikalavimai. Šalis, kurios priverstos energijos gamybai naudoti anglį, reikia suprasti ir įvairiomis paskatomis skatinti kuo labiau stengtis mažinti anglies dioksido išmetimą.

4.12   EESRK nuomone, gyvybiškai svarbu, kad visus šiuos poveikius visi suinteresuotieji subjektai apskaičiuotų, apsvarstytų ir pritartų; reikia, pagal pajėgumus ir laikantis solidarumo principo ir Europos, ir valstybių narių lygiu, imtis priemonių pasidalyti prisitaikymo naštą. Patirtis rodo, kad bendruomenes galima įtikinti pritarti būtinoms permainoms ir sąnaudoms, susijusioms su tokiu pertvarkymu, tačiau tik tuo atveju, jeigu visuomenė visapusiškai dalyvauja šiuose procesuose, nemano, kad yra nesąžiningai nustumta į nepalankią padėtį, ir pati gali įsitikinti, kodėl taip daroma ir tam pritarti. Nacionalinės vyriausybės turi suteikti savo piliečiams priemones dalyvauti šiuose planuojamose permainose, nustatyti aiškius tikslus ir paaiškinti, kodėl tokių veiksmų reikia imtis.

4.13   Be to, labai svarbu apsaugoti pažeidžiamus vartotojus nuo aukštesnių kainų poveikio, pažeidžiamas įmones – nuo ES nepriklausančių šalių, kurioms nėra taikomi tokie patys suvaržymai, nesąžiningos konkurencijos. Valstybėms narėms ar regionams, turintiems konkrečių problemų dėl energetikos sistemos pertvarkos įgyvendinimo, taip pat gali prireikti paramos iš struktūrinių fondų ar kitų mechanizmų, tačiau įvairios paramos programos neturėtų lemti nesąžiningos konkurencijos tarp šalių ir regionų. Verčiau reikėtų siekti suderinti pagrįstos paramos programas ir didelių infrastruktūros projektų sąnaudų paskirstymo principus tarp šalių. Būtina atkreipti dėmesį ir į kitokią, neišvengiamiems centralizuoto planavimo procesams būdingą riziką.

4.14   Europos Komisija turėtų veiksmingai stebėti ES valstybių narių strategijas, kad užtikrintų, jog yra atsižvelgiama į vartotojų interesus, o pažangios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos yra pagrįstos išlaidų veiksmingumu. Pirmiausia, sklandžiai veikianti vidaus rinka, energetikos reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir tvirtesnės galios ir bendras universaliųjų paslaugų įsipareigojimas – visa tai turėtų vykti skaidriomis, atskaitomybės sąlygomis ir pateikiant visuomenei informaciją apie tausų vartojimą.

4.15   Tolesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimas šiuo metu taip pat susiduria su kai kuriomis problemomis. Dar nėra techninių planų ir investicijų, kad būtų galima įgyvendinti tolesnį kintančiųjų ir skirtingose vietose esančių tiekimo šaltinių sujungimą su tinklais ir saugojimo sistema. Ekonominiu požiūriu, nors vidutinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos vieneto kaina nuolat mažėja, kol kas ši energija išlieka brangesne galimybe elektros energijai gaminti nei tradiciniais metodais (ypač dujomis kūrenamos elektrinės). Be to, kai kurie vartotojai priešinasi tam tikrų tipų įrenginiams (ypač vėjo energijos). Nors, žvelgiant iš 2050 m. perspektyvos, intensyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo scenarijus yra patraukliausias, užtikrinantis didžiausią tiekimo saugumą ir iš esmės nepatiriant jokių sunaudoto kuro (saulė, vėjas ir kt.) sąnaudų, problemos pasiekti 2050 m. tikslus nuo dabartinio atskaitos taško yra sunkiausios ir prireiks labai ryžtingo ir nuoseklaus politinio vadovavimo šiai užduočiai įvykdyti. Tačiau, pirmiau pateikti argumentai yra teisingi tik tuo atveju, jeigu bus anglies dioksido neišskiriančių energijos saugojimo sistemų arba atsarginių jėgainių kompensuoti daugumos atsinaujinančiųjų išteklių kintantį pobūdį.

4.16   Pertvarkymui valdyti prireiks ryžtingų ir koordinuotų veiksmų visais lygiais. Prireiks tvirtų Europos masto veiksmų nustatyti energijos vartojimo efektyvumo bendrus standartus visiems sektoriams, skatinti pagrindinių technologijų inovacijas, integruoti rinką ir suderinti fiskalines priemones ir paskatų sistemas, pertvarkyti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, koordinuoti planus dėl integruoto Europos išmaniojo tinklo ir energijos saugojimo sistemų ir kt. Ankstyva strategijos „Energetika 2020“ peržiūra laikoma esminiu dalyku iki Europa pasuks tiesiu keliu į 2030 m. arba 2050 m. tikslą. Komitetas norėtų, kad dėl trijų šio dešimtmečio pagrindinių tikslų būtų parengtos ataskaitos kiekvienai šaliai ir kiekvienam sektoriui atskirai.

4.17   Komitetas mano, kad labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės sukurtų veiksmingą mechanizmą, kaip bendrai skatinti pertvarkymą. Jis palankiai vertina ketinimą ankstyvame etape sukurti integruotą Europos energetikos bendriją; šiuo metu Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares, kartu su reguliavimo institucijomis ir energetikos operatoriais, sukurti bendrą mechanizmą, leisiantį jiems dirbti kartu tarsi energetikos bendrija jau būtų.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Energijos rūšių derinys

5.1.1   Europos energetikos sistemos anglies dioksido išmetimo mažinimas galėtų labai praversti Europos konkurencingumui padidinti vidutiniu laikotarpiu. Tam reikės radikalių valstybių narių energijos gamybos šaltinių derinimo pokyčių ir laipsniškai pereiti nuo iškastinio kuro (naftos, dujų, anglies), kuris vis dar sudaro 80 proc. Europos energijos rūšių derinio. Didelė šio iškastinio kuro dalis yra įvežama ir todėl Europos Sąjunga yra finansiškai ir ekonomiškai priklausoma (beveik 55 proc. mūsų energijos tiekiama iš Europai nepriklausančių šaltinių). Europos Sąjunga per metus nuperka naftos už 270 mlrd. eurų ir dujų – už 40 mlrd. eurų; gali būti, kad šių kuro rūšių įsigijimo kaina ateityje dar labiau išaugs dėl naftos ir dujų kainų svyravimų.

5.1.2   Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio energijos vietos šaltinių Europai kainuos mažiau nei išlaikyti energetikos sistemą, priklausančią nuo importuotos pirminės energijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje stabiliai auga paklausa. Išskaidytų energijos šaltinių sistema skatina vietos ekonomikos vystymąsi, naujų darbo vietų kūrimą ir didina visuomenės informuotumą energetikos srityje. Tokios sistemos vystymas galėtų svariai prisidėti siekiant Europos Sąjungos energetikos ir klimato tikslų. Mažo anglies dioksido kiekio energijos vietos šaltinių sistemos vystymo pažanga priklauso nuo valstybių narių energetikos ir finansų politikos. Tikimės ryžtingesnių Komisijos veiksmų remiant nacionalinę vietos energijos šaltinių vystymo politiką.

5.1.3   Todėl atsinaujinančiųjų išteklių energiją reikėtų skatinti kartu su bet kuria kita technologija, galinčia padėti pasiekti anglies dioksido išmetimo sumažėjimo rodiklį mažesnėmis sąnaudomis. Biomasė taip pat gali būti svarbi, tačiau tik tam, kad užtikrintų, kad pasirinkti metodai padeda mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį pagal gyvavimo ciklo analizę ir nekelia apsirūpinimo maistu problemų. Branduolinė energetika visoje Europoje kelia nerimą ir trukdo jos vystymui. Tačiau branduolinė energija galėtų padėti pertvarkyti energetikos sistemą ir sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį tose šalyse, kurios pasirinko branduolinės energijos scenarijų, sudarant galimybę sumažinti elektros energijos sistemų sąnaudas ir kainas, pavyzdžiui, susijusias su sauga, atliekų laikymu, elektrinių eksploatacijos nutraukimu ir atsakomybe, nors dar neaišku, ar kai kurios sąnaudos išliks išorinės ar bus perkeltos visuomenei.

5.1.4   Elektros energija turi tapti kur kas svarbesne nei dabar, nes ji gali svariai prisidėti prie transporto ir šildymo (vėsinimo) įrenginių išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo. Planuojamas elektros energijai tenkančios galutinių energijos reikmių dalies padidinimas dvigubai turės vykti kartu su radikaliais elektros energijos gamybos metodų ir prekybos tarp Europos šalių organizavimo pokyčiais bei didinant faktinę konkurenciją tarp energijos gamintojų ir pardavėjų.

5.1.5   Nafta ir toliau turėtų būti naudojama tolimojo keleivinio transporto ir krovinių vežimo sektoriuose; kalbant apie dujas, jos gali būti naudojamos laikinai pakeisti taršiausius energijos išteklius (pavyzdžiui, anglį arba naftą), tačiau laikotarpiu iki 2050 m. jos turėtų būti pereinamojo laikotarpio kuras, pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio energijos šaltinių. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti išsamiai įvertinti ES vidaus dujų ištekliai, nes jie gali padėti padidinti ES energetinę nepriklausomybę.

5.1.6   Kalbant apie iškastinį kurą apskritai, Europa turėtų nedelsdama vykdyti tolesnius mokslinius vietovės ir ekonominių veiksnių, susijusių su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, tyrimus, kartu realistiškai įvertinant išmetamą anglies dioksido kiekį ir geriau informuojant visuomenę.

5.1.7   Trijuose veiklos sektoriuose ypač prireiks radikalių organizavimo pokyčių. Elektros energijos gamintojai turi sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 95 proc.; kiekvienai valstybei narei paliekama teisė pačiai nustatyti pusiausvyrą tarp atsinaujinančiųjų išteklių energijos, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo. Gyvenamieji ir komerciniai pastatai taip pat turės būti pritaikyti, taikant 90 proc. sumažinimo tikslinius rodiklius pagal griežtesnius naujų pastatų statybos ir naujų prietaisų energinio efektyvumo bei esamų pastatų renovacijos standartus. Pramonei teks 85 proc. sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį ir stebėti anglies dioksido nuotėkio galimą pavojų perkeliant savo gamybą į šalis, kurių išmetamųjų teršalų normos ne tokios griežtos.

5.2   Įsipareigojimai pramonės ir finansų srityje

5.2.1   Perėjimas prie kitų energijos išteklių suteiks galimybę duoti postūmį Europos pramonei, suaktyvinti veiklą ir išsamiai persvarstyti mūsų gamybos būdus ir vartojimo įpročius. Europos konkurencingumas turi būti pagrįstas moksliniais tyrimais, inovacijomis ir gebėjimu pateikti rinkai švarias technologijas. Atsižvelgdamos į tai, ES ir valstybės narės turi nustatyti prioritetinius didelio masto projektus, kuriuose dalyvautų Europos operatoriai, kad būtų patenkinti pramonės poreikiai apskritai, tačiau svarbiausia – MVĮ. Be to, reikia apsvarstyti ir įvertinti, kokį vaidmenį galėtų atlikti lokalizuota energijos gamyba.

5.2.2   Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos turi skatinti užimtumą vidaus rinkoje. Kartu su energetikos pramonės pertvarkymu, turi būti sukurtos tinkamos sąlygos naujoms darbo vietoms kurti Statybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriai turėtų sugebėti iki 2020 m. sukurti apie 1,5 mln. papildomų darbo vietų.

5.2.3   EESRK sutinka su Komisijos vertinimu, kad papildomos investicijos (270 mlrd. eurų per metus iki 2050 m. arba 1,5 proc. ES BVP) padės Europai padidinti ekonomikos augimą. Nuo 175 iki 320 mlrd. eurų per metus būtų galima sutaupyti vien iš angliavandenilių importo. Tačiau investuotojai reikalauja, kad visoje Europoje būtų darni ir nuosekli rinkos sistema ir didesnis valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas. Reikėtų sukurti finansinių investicijų priemonių, ypač skirtų paremti MVĮ energetikos srityje.

5.2.4   Būtina sutelkti reikalingus finansinius išteklius ir atsisakyti nacionalinio lygio paramos sistemų, kurios yra neveiksmingos ir stabdo konkurenciją. Planuojamas 2013 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai nuostatų persvarstymas turėtų sudaryti galimybę remti visų technologijų, padedančių sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, propagavimą.

5.3   Mūsų vartojimo gerinimas ir mažinimas. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir valstybių narių tarpusavio prekyba energija

5.3.1   Būtinas svarbus Europos postūmis sumažinti energijos suvartojimą, patobulinti jos naudojimo būdus, propaguojant tausiai naudoti energiją ir taikyti mažiau energijai imlias technologijas bei veiksmingai prekiauti energija. Pastatams (39 proc. viso galutinio energijos suvartojimo Europoje), transportui (30 proc.) ir pramonei (25 proc.) būtina bendra privalomų taisyklių sistema. Dar esama labai daug energijos taupymo galimybių: pramonės sektorius galėtų 19 proc., o transporto sektorius – 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą.

5.3.2   EESRK rekomenduoja racionaliai vykdyti priemones, dėl kurių buvo įsipareigota klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje, atsižvelgiant į būtinybę paremti Vidurio ir Rytų Europos šalis.

5.3.3   Labai smarkiai išaugus atsinaujinančiųjų išteklių energijai Šiaurės jūroje ir, galbūt (bet mažesniu mastu), Baltijos jūros regione, o saulės ir vėjo energijai – Pietų Europoje, reikės naujos, pažangesnės infrastruktūros prekybai tarp Europos regionų ir šalių pagerinti. Sukūrus tokius pažangius tinklus būtų galima 9 proc. sumažinti suvartojimą, o išmetamą CO2 kiekį sumažinti nuo 9 iki 15 proc. Todėl reikės nustatyti prioritetines investicijas į tokios strateginės infrastruktūros, kurios kaina laikotarpiu iki 2050 m. sieks nuo 1,5 iki 2,2 trilijonų eurų, modernizavimą ir Europos elektros ir dujų tinklų sukūrimą.

5.3.4   Tam tikro geografinio regiono valstybių narių grupės galėtų koordinuoti savo energijos rūšių derinius, infrastruktūrą ir rinkos taisykles, kad galėtų pasidalyti turimų įvairių energijos išteklių teikiama nauda. Kadangi jų rinkos yra labiau tarpusavyje susiję ir suderintos, jos būtų atsparesnės įvairiems gamybos ir vartojimo svyravimams, o kartu turėtų geresnes galimybes užtikrinti tiekimo saugumą ES energijos poreikiams patenkinti.

5.4   Visuomenės dalyvavimas pereinant prie naujos energetikos sistemos

5.4.1   Palanki viešoji nuomonė dėl energijos rūšių pasirinkimo (branduolinė, anglies surinkimas ir saugojimas, vėjo jėgainių parkai, aukštos įtampos linijos ir kt.) yra šiandieninis iššūkis visai Europos demokratijai. EESRK, kaip ir nacionalinėms ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms, vartotojų organizacijoms ir kitoms NVO, tenka pagrindinis vaidmuo skleidžiant aiškią ir skaidrią informaciją apie šią politiką ir veiksmingiau įtraukiant visuomenę į šį procesą. Veiksmų planas yra galimybė vystyti dalyvaujamąją demokratiją toje srityje, kuri paliečia kiekvieną pilietį.

5.4.2   EESRK siūlo inicijuoti plačią informavimo kampaniją ir supažindinti Europos visuomenę su įvairiais perėjimo prie naujos energetikos sistemos scenarijais, pagrindiniu infrastruktūros ir naujų vartojimo įpročių, kurių, kaip tikimasi, europiečiai laikysis, vaidmeniu.

5.4.3   Komitetas mano, kad sukūrus Europos pilietinės visuomenės forumą pagerėtų informacijos srautas Europos Sąjungoje, visi vietos, regionų, nacionaliniai ir Europos lygio suinteresuotieji subjektai reguliariai svarstytų pagrindinius perėjimo prie naujos energetikos sistemos iki 2050 m. klausimus.

5.4.4   Europos energetikos bendrijos sukūrimas sutelktų dėmesį į gyvybiškai svarbų ir strateginį energetikos matmenį (galimybė naudotis, prieinami tarifai ir kainos, reguliarumas, patikimumas ir kt.) ir į pokyčius, kurie būtini per ateinančius 40 metų. Taip būtų įkūnyta idėja apie Europą, kuri klausosi žmonių ir sprendžia tiesiogiai juos liečiančias problemas. Toks projektas pareikalaus didesnio socialinio suderinimo, būtino Europos projektui sustiprinti ir suteikti jam naują prasmę.

5.4.5   EESRK rekomenduoja tvirčiau remti vietos ir regionines iniciatyvas, kurios tampa svarbios, kai kalbama apie sumanųjį judumą, pažangią infrastruktūrą ir transportą, naujus statybos ir renovacijos projektus, šildymo ir vėsinimo tinklus bei miestų planavimą. Komitetas mano, kad jų iniciatyvos turėtų būti paskatintos, nes jos propaguoja energetikos politiką, kuri yra naujoviška, decentralizuota ir demokratiška.

---

(1)  OL C 143, 2012 5 22, p. 125.

---

---