21.6.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 181/84

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų

(COM(2011) 684 final – 2011/0308 (COD))

2012/C 181/15

Pranešėjas Paulo BARROS VALE

Europos Parlamentas, 2011 m. lapkričio 15 d., ir Taryba, 2011 m. lapkričio 29 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsnio 1 dalimi, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų

COM(2011) 684 final – 2011/0308(COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 8 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (kovo 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 125 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 8 susilaikius.

1.   Santrauka ir išvados

1.1   Mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro didžiąją ES verslo procentinę dalį; todėl EESRK palankiai vertina iniciatyvą, galinčią pagerinti bendrosios rinkos veikimą, ir kuri palengvintų ir paskatintų tarpvalstybines investicijas ir prekybą. Būtent mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) labiausiai prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų. Tačiau jos taip pat ir pažeidžiamiausios permainų ir pokyčių atveju.

1.2   Todėl šioje peržiūroje siūlomi supaprastinimai atspindi strategijoje „Europa 2020“ nustatytą tikslą siekti tvaraus ir integracinio augimo, laikantis supaprastinimo principo, kuris rekomenduojamas Komunikate dėl bendrosios rinkos akto ir Komisijos komunikate „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažįstant pagrindinį vaidmenį, kurį MVĮ atlieka vystydamos ekonomiką.

1.3   Visapusiškas bendrovių dydžio rodiklių suderinimas visoje Europos Sąjungoje (ES) yra sveikintina iniciatyva, kuri, EESRK nuomone, turėtų apimti ir vadinamąsias mikroįmones. Todėl dabar būtina propaguoti tik tuos teisės aktus, kurių taikymo sritis aprėpia visas įmones. Skatinant lygiavertes verslo sąlygas visoms ES, šis visuotinis standartizavimas turėtų tapti vienu iš būdų didinti konkurenciją.

1.4   Be to, verta pabrėžti, kad valstybėms narėms neleidžiama reikalauti, kad mažosios bendrovės teiktų naujojoje direktyvoje nenumatytą informaciją. Tai vienintelis būdas pasiekti šioje peržiūroje siūlomo supaprastinimo ir įgyvendinimo tikslo taip, kad būtų naudinga visiems, būtų apsaugoti finansinės informacijos naudotojų, nepaisant to, ar tai būtų investuotojai, kreditoriai, valstybė ar visuomenės nariai, interesai.

1.5   EESRK mano, kad, užtikrinus pirmiau minėtų interesų apsaugą, pasiūlymai dėl supaprastinimo ir suderinimo turėtų būti taikomi ir mokesčių apskaičiavimo tikslais; tuomet valstybėms narėms nereikėtų prašyti papildomos informacijos mokesčių surinkimo tikslais. Be to, bankai turėtų būti informuojami apie pokyčius ir galimybę savo analizės metodus pakoreguoti pagal naująsias finansinių ataskaitų taisykles, išvengdami būtinybės teikti papildomą informaciją.

1.6   Negalima tikėtis, kad finansinių ataskaitų supaprastinimas savaime paskatins įmonių steigimą ir pagerins verslo aplinką. Šį tikslą bus galima pasiekti tik tuomet, kai kartu bus patvirtintos kitos priemonės ekonomikos augimui padidinti. Sveikintina ir ši, ir bet kuri kita iniciatyva, galinti padėti sumažinti administracines ir alternatyviąsias sąnaudas, ar kitos priemonės biurokratijai mažinti (pavyzdžiui, pareiga teikti deklaracijas, įsigyti licencijas ir koncesijas, kt.).

1.7   Kalbant apie žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų mažinimą, siūlomi supaprastinimai neabejotinai išlaisvins lėšas, kurias bendrovės galės panaudoti kitoms savo veiklos sritims.

1.8   Pripažįstama mažųjų bendrovių atleidimo nuo privalomų teisės aktais numatytų auditų, nepaisant to, ar tai būtų ribotos atsakomybės bendrovės, ar ne, svarba, ir tokia tvarka yra sveikintina, tačiau EESRK mano, kad ši procedūra turi likti privaloma įmonėms, kuriose užimta daugiau nei 25 darbuotojai. Reikalavimas laikytis šios tvarkos, kuri privaloma ir kai kurioms mažosioms bendrovėms, yra gana nemaža našta ir mažoms nebiržinėms bendrovėms turėtų būti taikoma išimtis, nepaisant jų teisinės formos. Ši tvarka neturėtų būti privaloma ir dėl jos turėtų spręsti patys partneriai arba akcininkai.

1.9   Tačiau jei apskaita vykdoma elektroniniu būdu ir finansinės ataskaitos rengiamos lengvai prieinama apskaitos programine įranga, iš pradžių supaprastinimas gali lemti didesnes sąnaudas, nes bendrovėms tektų atnaujinti šią programinę įrangą ir tokios sąnaudos būtų nemažos.

1.10   Be to, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad dėl sukauptos informacijos rinkimo tvarkos pakeitimo padidės ir statistikos bei mokesčių administravimo įstaigų sąnaudos.

1.11   Dauguma mažųjų bendrovių finansines ataskaitas vis dar laiko tik teisine pareiga, kuri reikalinga vien mokesčių administratoriams. Nors gali būti, kad toks požiūris atsiranda todėl, kad mažosioms bendrovėms įdarbinti vidaus buhalterius yra nenaudinga, pagrindiniu veiksniu išlieka nepakankamas daugelio MVĮ valdytojų ir direktorių išsilavinimas. Todėl norėtume rekomenduoti ir paremti tęstinio ir tolesnio mokymosi ir informavimo programas, padėsiančias verslininkams suprasti turimą informaciją, taip išvengiant tam tikrų klaidų dėl intuicija paremto vadovavimo metodo. Be to, verta apsvarstyti būtinybę atnaujinti apskaitos įmonių, kurios dažniausiai rengia mažųjų bendrovių finansines ataskaitas, techninių darbuotojų mokymo programas. Turėtų būti skatinamas ir remiamas techninių darbuotojų mokymas atnaujintų teisės aktų klausimais.

1.12   Kalbant apie atskaitomybės reikalavimus bendrovėms, veikiančioms iškasenų arba medienos ruošos sektoriuose, kurios turi atskleisti informaciją apie mokėjimus savo vyriausybėms, EESRK palankiai vertina tokią tvarką, bet ragina ją taikyti ir kitoms svarbioms sritims. Siekiant skaidrumo, toks informacijos atskleidimo reikalavimas turėtų būti taikomas ir visoms privatiems subjektams suteiktoms viešąjį interesą tenkinančioms koncesijoms, pavyzdžiui, sandoriams transporto tinklų, vandens, energetikos ir komunikacijos bei azartinių lošimų srityse, susijusiems su didelėmis sumomis, kurios, išskyrus azartinius lošimus, skirtos pagrindinėms viešosioms paslaugoms teikti.

1.13   Kai kurios svarstomos direktyvos nuostatos prieštarauja praktikai, nustatytai tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose, ypač dėl pasirašytojo neapmokėto kapitalo pateikimo balansinėje ataskaitoje ir ilgiausių prestižo amortizacijos laikotarpių. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl direktyvos nenumatytas reikalavimas MVĮ privalomai taikyti tarptautinius finansinius atskaitomybės standartus (TFAS), kol neįvertinta su jų taikymu pasaulio lygmeniu susijusi pastarojo meto patirtis.

1.14   Šiuo metu vyksta diskusijos dėl mikroįmonėms taikomų taisyklių, pagal kurias šios įmonės išskirtos į atskirą kategoriją. Svarbu, kad mikroįmonėms skirta reguliavimo sistema atitiktų dabar svarstomą sistemą, vengiant informacijos išsklaidymo po įvairius dokumentus.

2.   Pasiūlymo aplinkybės

2.1   Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos siūloma panaikinti Ketvirtąją direktyvą 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ir Septintąją direktyvą 83/349/EEB dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų.

2.2   Ši peržiūra – tai platesnio Komisijos iniciatyvų, skirtų supaprastinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtiną tvarką, rinkinio dalis, kad tokio tipo bendrovėms sumažėtų administracinė našta ir būtų papildytas 2009 m. pasiūlymas dėl direktyvos dėl mikroįmonių finansinių ataskaitų. Nustatyta, kad finansinių ataskaitų rengimas yra viena iš sunkiausių reguliavimo prievolių bendrovėms, ypač mažesnėms.

2.3   Apie apskaitos direktyvų peržiūrą kaip vieną iš svertų augimui skatinti užsimenama komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ “, pabrėžiant, kad Europos ir nacionaliniu lygmeniu mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtina taikyti mažiau reguliavimo reikalavimų.

2.4   Peržiūra siekiama mažinti ir paprastinti administracinę naštą, susijusią su finansinių ataskaitų rengimu, visų pirma mažosioms bendrovėms, didinti finansinių ataskaitų aiškumą ir palyginamumą, dėmesį skiriant tų kategorijų bendrovėms, kurioms šios nuostatos svarbios dėl tarpvalstybinės veiklos, apsaugoti finansinės informacijos naudotojus ir didinti iškasenų pramonės ir medienos ruošos įmonių mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumą.

2.5   Vyko konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais (finansinių ataskaitų rengėjais, naudotojais, standartizacijos įstaigomis, viešosiomis institucijomis ir kt.). Buvo atliktas ir poveikio vertinimas, po kurio buvo padarytos tokios išvados:

2.5.1

Atsižvelgiant į tai, kad finansinių ataskaitų rengimas yra viena sunkiausių reguliavimo prievolių bendrovėms, ypač mažosioms, direktyvų reikalavimai yra iš dalies pakeisti, nustatant specialią, mažosioms bendrovėms taikomą minimalią tvarką. Pagal šią tvarką keliama mažiau reikalavimų aiškinamajame rašte pateikiamai informacijai, toliau mažinami teisės aktų nustatyto audito reikalavimai ir mažosios grupės atleidžiamos nuo reikalavimo rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

2.5.2

Suderinamos bendrovių dydžio ribos, užtikrinant vienodo dydžio bendrovėms vienodas sąlygas visoje Europoje;

2.5.3

Siekiant Europos Sąjungoje suvienodinti tvarką ir kad finansines ataskaitas būtų lengviau palyginti, sumažinamos valstybių narių pasirinkimo galimybės teikti papildomą informaciją;

2.5.4

Papildant Komisijos remiamą Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą ir Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikimo Dovilyje baigiamojoje deklaracijoje išsakytą įsipareigojimą, dabar nustatytas reikalavimas atskleisti informaciją apie bendrovių mokėjimus valdžios institucijoms ir individualiose, ir konsoliduotosiose ataskaitose.

2.6   Siekiant apsaugoti suinteresuotuosius subjektus nuo bet kokio turimos informacijos sumažėjimo, nuo šiol bus privaloma atskleisti informaciją apie garantijas ir įsipareigojimus ir susijusių šalių sandorius. Kai kuriose šalyse tokio reikalavimo jau laikomasi.

2.7   Tikimasi, kad supaprastinus apskaitos reikalavimus MVĮ, pagerės verslo aplinka, bus skatinama steigti įmones, o tai turėtų padėti kurti darbo vietas. Be to, atsižvelgiant į sutaupytas lėšas (nes reikės mažiau mokėti išorės buhalteriams arba apskaitos įmonėms), laukiama nedidelio neigiamo poveikio; tačiau Komisija teigia, kad ši priemonė neturės poveikio bendram užimtumo lygiui.

2.8   Įvedus paprastesnę apskaitos tvarką, mažesnės bendrovės neturėtų būti atgrasomos nuo augimo. Didesnės sąnaudos, kurias įmonės patirs dėl reorganizacijos, neturėtų būti svarbus veiksnys bendrovės sprendimui plėstis ar nesiplėsti.

3.   Pagrindinės priemonės

3.1   Siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su finansinių ataskaitų rengimu, mažosioms bendrovėms įvedama speciali tvarka, pagal kurią bendrovėms leidžiama neatskleisti tam tikros informacijos ataskaitų aiškinamajame rašte. Dabar bus privaloma atskleisti tik šią informaciją: apskaitos politiką, garantijas; įsipareigojimus, neapibrėžtuosius straipsnius ir susitarimus, kurie nepripažįstami balanse; pobalansinius įvykius, nepripažįstamus balanse; ilgalaikius ir užtikrintus įsiskolinimus ir susijusių šalių sandorius. Nors kai kuriose valstybėse narėse ir privaloma, bet dauguma jų numatė išimtis dėl informacijos apie pobalansinius įvykius ir susijusių šalių sandorius atskleidimo. Dėl to mažosioms bendrovėms gali atsirasti naujų prievolių. Nepaisant to, manoma, kad šį reikalavimą reikia įtraukti siekiant kompensuoti turimos informacijos pateikimo sumažėjimą ir apsaugoti tokios informacijos naudotojus.

3.2   Bendrovių dydžio ribos yra suderinamos sukuriant „mažosios“, „vidutinės“ ir „didžiosios“ įmonės kategorijas (jos nustatomos atsižvelgiant į balanso sumą, grynąsias pajamas ir darbuotojų skaičių) ir užtikrinant, kad tokios klasifikacijos būtų laikomasi visoje ES. Todėl vienodo dydžio bendrovėms įvairiose valstybėse narėse bus taikomos vienodos sąlygos. Administracinės naštos sumažinimas (toks yra šio pasiūlymo tikslas) užtikrins vienodo dydžio bendrovėms visose valstybėse narėse vienodas veiklos sąlygas.

3.3   Mažosios bendrovės bus atleistos nuo reikalavimo atlikti teisės aktų nustatytą auditą. Tačiau, atsižvelgiant į minėtų bendrovių dydį, skaidrumas, reikalingas rengiant ataskaitas ar teikiant informaciją suinteresuotosioms šalims, tikrai nesumažės. Reikalavimai dėl nepriklausomo audito, net ir supaprastintų sąskaitų atveju, ir skaidrumo, rengiant sąskaitas ar teikiant informaciją suinteresuotosioms šalims, įskaitant ir socialinį dialogą, ir toliau turi būti taikomi mažosioms bendrovėms

3.4   Mažosios grupės atleidžiamos nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas (kai patronuojančioji ir patronuojamoji įmonės, konsoliduotai, neviršija dviejų nurodytų rodiklių).

3.5   Bus taikomi bendrieji reikšmingumo ir turinio viršenybės prieš formą principai. Sumažinus valstybių narių turimų pasirinkimo galimybių dėl papildomos informacijos teikimo skaičių, bus galima suderinti tvarką visoje ES ir todėl bus lengviau palyginti finansines ataskaitas.

3.6   Numatyta nauja tvarka, kuri bus taikoma iškasenų ir medienos ruošos sektoriuose veikiančioms didžiosioms įmonėms ir viešojo intereso įmonėms, dėl informacijos apie mokėjimus valdžios institucijoms atskleidimo.

4.   Pastabos

4.1   Dabartinės naštos rengiant finansines ataskaitas poveikis yra nemenkas, todėl EESRK pritaria Komisijos tikslui siekti supaprastinimo remiantis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Dažnai mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms bendrovėms užkraunama labai didelė administracinė našta ir alternatyviosios sąnaudos, susijusios su finansinių ataskaitų rengimu. Šių supaprastinimų poveikį pajus didžioji Europos bendrovių dauguma.

4.2   Praėjus beveik 20 metų po bendrosios rinkos sukūrimo, Komisija demonstruoja norą supaprastinti procedūras, kurios buvo užkrautos įmonėms. Neginčijama, kad tvarką reikia supaprastinti, šiems tikslams pritariama ir jie yra vertinami. Tačiau reikia būti atsargiems, kad paskata supaprastinti netaptų pernelyg didelė, kad nesumažėtų suinteresuotųjų subjektų ir finansinės informacijos naudotojų pasitikėjimas bei šioms šalims nebūtų teikiama per mažai informacijos, kaip, atrodo, esama šio pasiūlymo atveju. Dėl supaprastinimo neturi būti reikalaujama finansinėse ataskaitose pateikti daugiau papildomos informacijos tenkinant mokesčių inspekcijų arba bankų reikalavimus. Jeigu taip atsitiktų, poveikis būtų pražūtingas, visiškai priešingas šio pasiūlymo tikslui: bendrovėms būtų toliau užkraunama didelė sąnaudų našta – joms tektų teikti trijų rūšių informaciją, t. y. teisiniais, fiskaliniais ir finansiniais tikslais.

4.3   Kaip ir bet kuriuo atveju, kai pradedama taikyti naują tvarką, taip ir šiam pasiūlymui įgyvendinti prireiks pokyčių, kuriems galbūt ne visi iš pradžių pritars arba šie pokyčiai netgi turės didelį ekonominį poveikį, tačiau galiausiai sąnaudos, laikui bėgant, sumažės, o kriterijai ir informacija visoje ES taps standartizuoti. Laikantis šio principo netgi gali būti padarytas neigiamas poveikis esminių elementų sąnaudoms, pavyzdžiui, programinės įrangos atnaujinimui, mokymui ir mokesčių ir statistikos duomenų rinkimo pakeitimui. Tačiau aišku, kad visus šiuos dalykus kompensuos šių pokyčių nulemta nauda. Todėl reikėtų remti supaprastinimo pastangas ir šiuo požiūriu ypač padėtų šių priemonių papildymas kitomis, pavyzdžiui, surengiant verslininkams, buhalteriams ir finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos naudotojams skirtus mokymo ir informavimo kursus.

4.4   Ypač aktualus pasiūlymas yra atleisti mažąsias bendroves nuo privalomų teisės aktais numatytų auditų, nepaisant to, ar tai būtų ribotos atsakomybės bendrovės, ar ne. EESRK nepritaria, kad ši išimtis būtų taikoma daugiau kaip 25 darbuotojus turinčioms įmonėms, nes nepriklausomos akredituotos įstaigos kontrolė yra didelė parama MVĮ, suteikianti joms saugos garantiją. Teisinis auditas atlieka socialinę funkciją, nustatydamas, ar finansinės sąskaitos yra teisingos, o tai savo ruožtu yra sine qua non sąlyga vykdyti veiklą visuomenėje, kurios būklė labai priklauso nuo įmonių funkcionavimo rinkos ekonomikos sąlygomis. Šios priemonės finansinis poveikis mažų nebiržinių bendrovių, kurios privalėjo laikytis šios tvarkos vien dėl savo teisinės formos, o ne dėl dydžio, veiklai bus labai didelis. Nėra jokios prasmės mažai nebiržinei bendrovei, kuriai nereikia atskleisti informacijos ir laikytis skaidrumo reikalavimų, susijusių su biržos sąrašais (kurių laikytis yra labai svarbu), taikyti brangiai kainuojančią tvarką vien tik todėl, kad ji pasirinko tapti juridinį statusą turinčiu subjektu, kuris įpareigoja ją laikytis tokios tvarkos, nes taip numatyta įstatymu. Teisinis auditas turėtų būti naudingas finansinių ataskaitų gavėjams; bet tai neturėtų būti tik teisinė procedūra, kurios aklai laikomasi vien todėl, kad bendrovės teisinė forma yra būtent tokia. Patys mažųjų bendrovių partneriai ir akcininkai, vadovai ir administratoriai turi nuspręsti, ar jų sąskaitos turėtų būti audituojamos; valstybės narės turėtų vengti nustatyti tokį reikalavimą ir nereikėtų iš dalies keisti nacionalinių teisės aktų dėl bendrovių tipų teisinės sistemos.

Atlikti auditą privalėtų visos bendrovės, turinčios daugiau kaip 25 darbuotojus.

4.5   Kaip jau nurodyta nuomonėje dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių nuostatų dėl mikrosubjektų, EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl supaprastinimo siekiant paskatinti verslumą ir konkurencingumą, nes tai padės baigti kurti bendrąją rinką. Be to, jis su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į pastangas standartizuoti tvarką ją supaprastinus visose valstybėse narėse, ko ir siekiama minėtuoju dokumentu.

4.6   Dar viena naujovė, į kurią verta atkreipti dėmesį ir kuri, be jokios abejonės, bus svarbi skatinant bendrąją rinką, yra dydžio rodiklio apibrėžtis ir jo taikymas visose valstybėse narėse. Tai vienintelis būdas užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje Europos Sąjungoje vienodo dydžio bendrovėms. Tačiau į direktyvos 3 straipsnyje nurodytas kategorijas neįtrauktos mikroįmonės, o tai neatitinka apibrėžčių, kurios taikomos tokiose srityse kaip valstybės pagalba, dalyvavimas struktūriniuose fonduose ir Bendrijos programose. Tiesa, kadangi šie subjektai laikomi dinamiško verslumo ir darbo vietų kūrimo šaltiniu, jie įtraukti į Rekomendaciją 2003/361/EB. Todėl į šią direktyvą reikia įtraukti mikroįmonių apibrėžtį, kurią, tame pačiame dokumente, būtų galima taikyti visoms Europos Sąjungoje įprastoms įmonių kategorijoms.

4.7   Dėl 2009 m. direktyvos projekto dėl mikroįmonių derybos tebesitęsia. Nelogiška būtų parengti du dokumentus, skirtus tiems patiems dalykams. Išsklaidyta informacija sukelia vartotojams daug painiavos ir brangiai kainuoja; todėl reikia, o šiuo atveju ir galima, išvengti tokios padėties. Todėl svarbu, kad mikrosubjektams skirta reguliavimo sistema būtų suderinta su šiame pasiūlyme dėl direktyvos pateikta sistema, o gal net į ją įtraukta, kad būtų išvengta tokio informacijos išsklaidymo ir būtinybės įmonėms ir techniniams darbuotojams remtis keletu skirtingų dokumentų.

4.8   Kalbant apie informacijos apie mokėjimų valdžios institucijoms atskleidimą, gali būti šiokio tokio pasipriešinimo taikant šią priemonę kitiems viešojo intereso sektoriams arba susijusiems su viešosiomis koncesijomis bei gavybos ir miškininkystės įmonėms. Nepaisant to, EESRK teigia, kad tokio tikslo vis tiek reikia siekti, pateikiant informaciją apie bendrovių ir viešųjų sektorių tarpusavio ryšius dėl sandorių transporto tinklų, vandens, energetikos ir komunikacijos bei azartinių lošimų srityse. Tokia priemonė yra nauja, bet ją galima ir reikėtų toliau vystyti.

4.9   Panašu, kad kai kurios nuostatos prieštarauja tarptautiniams finansinės atskaitomybės standartams, o juk dauguma ES šalių jau laikosi tarptautinių standartų, nors ir nėra visos Europos mastu priimto įsipareigojimo patvirtinti šias MVĮ skirtas taisykles. Laikytis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų jau būtina rengiant biržinių bendrovių finansines ataskaitas; be to, jau pastebima tendencija standartizuoti apskaitą pagal šiuos standartus, todėl šioje direktyvoje tokios tendencijos taip pat turėtų būti laikomasi. Šiuo požiūriu reikėtų nurodyti, kad esama neatitikimų dviem klausimais: pasirašytąjį neapmokėtą akcinį kapitalą įtraukti į balanso akcinio kapitalo dalį ir nurašyti prestižą per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį. Kai bus aiškūs naujųjų finansinės atskaitomybės standartų taikymo MVĮ tarptautiniu lygmeniu rezultatai ir jei dėl šių dviejų neatitikimų pašalinimo nenukentės supaprastinimo tvarka, bus labai svarbu Europos Sąjungoje taikomas taisykles suderinti su tarptautiniu mastu pripažintais standartais.

---