AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2008 m. liepos 25 d. įsigaliojusiame Reglamente (EB) Nr. 683/2008 nustatytas programų GALILEO ir EGNOS viešasis valdymas ir finansavimas[1]. Šiuo reglamentu 2007 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu joms skirta 3 405 mln. EUR suma.

Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 683/2008 22 straipsnyje, 2011 m. sausio 18 d. Komisija priėmė Europos Parlamentui ir Tarybai skirtą Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą[2]. Šioje ataskaitoje išsamiai apžvelgiamas minėtų programų įgyvendinimas po 2007 m. įvykdytos jų valdymo reformos, pristatomos numatytos sąnaudos ir nurodomi būsimi ypač su rizikos valdymu susiję uždaviniai bei pateikiami jų sprendimo pasiūlymai, kuriais atsižvelgiama į dviejų pagal programas sukurtų sistemų eksploatavimo reikmes.

2011 m. sausio 18 d. Komisija pateikė ataskaitą Tarybai, 2011 m. kovo 31 d. priimtose išvadose Taryba dar kartą pareiškė remianti Reglamente (EB) Nr. 683/2008 apibrėžtas Europos palydovinės navigacijos programas. Taryba taip pat atkreipė dėmesį į numatytas bendras išlaidas ir į tai, kad Komisija, rengdama kitą daugiametę finansinę programą, pateiks pasiūlymą, į kurį bus įtraukti valdymo modelio pakeitimai. Šiuo atžvilgiu Taryba paprašė Komisijos racionaliau ir optimaliau panaudoti egzistuojančias struktūras.

2011 m. birželio 8 d. priimtoje rezoliucijoje Parlamentas taip pat dar kartą patvirtino remiantis Europos palydovinės navigacijos programas ir nurodė, kad jos turėtų būti finansuojamos daugiausiai iš Sąjungos biudžeto. Jis pabrėžė, kad labai svarbu įgyvendinti griežtą sąnaudų kontrolės ir rizikos mažinimo politiką. Parlamentas paprašė Komisijos kuo greičiau teisėkūros pasiūlymus, pabrėždamas būtinybę sukurti tvirtą pagrindą ilgalaikiam sistemų eksploatavimui.

2011 m. birželio 29 d. komunikate[3], prie kurio pridėtas tos pačios dienos Tarybos reglamento pasiūlymas[4], Komisija pasiūlė skirti [7 000] mln. eurų Europos palydovinės navigacijos programoms finansuoti kitos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Tuo pačiu ji nurodo, kad būtina toliau stengtis kontroliuoti sąnaudas ir numatyti poreikį sukurti naujus ilgalaikius valdymo būdus. Pažymėtina, kad ši [7 000] mln. EUR suma pastoviosiomis 2011 m. kainomis yra aukščiausia riba, taikant minėto Tarybos reglamento pasiūlymo [14 straipsnį], ir dabartinėmis kainomis sudaro [7 897] mln. EUR sumą.

Reikia pabrėžti, kad įgyvendinant sudėtingas šios rūšies programas visada kyla nenumatytų įvykių, dėl kurių gali būti viršytos sąnaudos ir vėluoti įgyvendinimas. Norint sumažinti jų tikimybę, reikia sukurti veiksmingą rizikos valdymo sistemą ir pasirengti priimti sudėtingus sprendimus. Dėl šių priežasčių plėtojimo etapo sąnaudos, kurias valdo Europos kosmoso agentūra, iš viso padidėjo maždaug 500 mln. eurų. Valstybių narių prašymu, siekdama užtikrinti programų tęstinumą, Komisija sutiko padengti šias sąnaudas. Sistemos orbitoje suderinimas yra svarbiausias programos GALILEO etapas, todėl pritrūkus lėšų nebūtų galima tęsti programos, būtų prarastos praktinės pramonės žinios ir nepanaudota beveik sukonstruota įranga.

Šiuo reglamento pasiūlymu tenkinami Parlamento ir Tarybos pageidavimai ir atsižvelgiama į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate pateiktus duomenis. Tai yra pagrindinis Europos palydovinės navigacijos programų teisės aktas kitu daugiametės finansinės programos laikotarpiu; šiuo aktu iš esmės nustatytas programų finansavimas ir jų valdymo modelis. Kadangi būtų reikėję atlikti daug svarbių Reglamento (EB) Nr. 683/2008 pakeitimų, buvo nuspręsta geriau pasiūlyti jį pakeisti nauju reglamentu, nei iš dalies keisti pirmesnįjį reglamentą.

Galiausiai reikėtų priminti, kad programos GALILEO ir EGNOS yra pavyzdiniai Sąjungos projektai. Šių programų technologija – puiki priemonė išbristi iš krizės, o skatinimas ją diegti visiškai atitinka strategiją „Europa 2020“ ir tvaraus vystymosi politiką. Naujos kartos ir labai veiksmingos palydovinės navigacijos paslaugos visose veiklos srityse atvertų plačias galimybes: plečiantis rinkoms, pastaraisiais metais kasmet išaugusioms 30 proc., būtų sukuriama daug naujų darbo vietų. Turėdama tai omenyje, Komisija imasi veiksmų, siekdama sukurti taikomųjų programų ekosistemą, kad sistemų teikiamas paslaugas būtų galima panaudoti optimaliau ir išgauti daugiau socialinės ir ekonominės naudos. Šiuo tikslu ji įgyvendina 24 priemones, nurodytas jos 2010 m. birželio 14 d. GNSS taikymo veiksmų plane[5]. Šiame plane be kita ko numatytas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų finansavimas, palankesnių sąlygų MVĮ gauti finansavimą sudarymas ir įvairios programų GALILEO ir EGNOS sklaidos priemonės prioritetinių sektorių augimo, inovacijų ir užimtumo srityse.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Europos palydovinės navigacijos programos yra naudingos ne tik aktyviausiai kosmoso politiką vykdančioms valstybėms narėms; jos tiesiogiai susijusios su visomis Sąjungos valstybėmis narėmis. Visi Sąjungos piliečiai naudosis įvairiausiomis įrengtų infrastruktūrų teikiamomis paslaugomis. Be to, Europos mažųjų ir vidutinių įmonių indėlis į programas yra svarbus, nes vienas iš Sąjungos tikslų – skatinti kuo įvairesnių įmonių dalyvavimą kuo atviresnėse viešųjų pirkimų procedūrose.

Taigi, vykdydama strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“, Komisija turi „plėtoti veiksmingą kosmoso politiką, kad būtų sukurtos priemonės kai kuriems pagrindiniams pasaulinio masto uždaviniams spręsti ir projektui GALILEO įgyvendinti“.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Dėl pasiūlymo daug kartų išsamiai konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis ir visuomene. Prie jo pridedamas poveikio vertinimas.

Su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi dėl įvairių su programomis susijusių techninių, teisinių ar veiklos aspektų, kaip antai paslaugų teikimas, infrastruktūros ir jos eksploatavimo sąnaudos, rizikos analizė ir galimi valdymo modeliai. Buvo surengti teminiai seminarai bei konferencijos, kuriose dalyvavo naudotojai, ir tikslinės darbo grupės su Europos kosmoso agentūros, Europos GNSS agentūros ir valstybių narių ekspertais. Taip pat buvo bendradarbiaujama su kosmoso sektoriaus ekspertais ir pramonės atstovais.

Visuomenė taip pat dalyvavo 2007 m. ir 2009 m. surengtose Eurobaromerto apklausose ir poveikio tyrime, susijusiame su Europos kosmoso politika.

Šios konsultacijos parodė, kad:

· piliečiai remia savarankiškos palydovinės navigacijos sistemos kūrimą ir pripažįsta didesnę šiuolaikinės visuomenės priklausomybę nuo navigacijos paslaugų;

· siekiant užtikrinti veiksmingą programų valdymą, turėtų būti įdiegtas tvirtas ilgalaikis valdymo modelis;

· žmogaus gyvybės apsaugos paslaugos (angl. Safety of Life Service arba SoL), kurią teikia pagal programą GALILEO sukurta sistema, specifikacijos turėtų būti iš naujo apibrėžtos, atsižvelgiant į kintančius naudotojų poreikius;

· suinteresuotosios civilinės aviacijos šalys pabrėžė, kad būtinas ilgalaikis įsipareigojimas teikti EGNOS paslaugas. Tai – išankstinė realaus EGNOS įsiskverbimo į rinką sąlyga.

Atsižvelgiant į neseniai padarytą pažangą ir neišspręstus uždavinius, poveikio vertinime didžiausias dėmesys skiriamas tolesniam programų įgyvendinimui ir dviem didžiausioms problemoms, susijusioms su: viena vertus, būsimų paslaugų konfigūracija, žinant, kad 2008–2013 m. skirto biudžeto nepakanka, kad būtų baigta pagal programą GALILEO sukurtos sistemos infrastruktūra ir užtikrintas EGNOS eksploatavimas; antra vertus, eksploatavimo valdymo modelio apibrėžimu ir reikalingu finansavimu.

Kalbant apie pagal programą GALILEO sukurtą sistemą, įvairių galimybių vertinimas parodė, kad geriausia būtų išlaikyti iš pradžių atrinktas paslaugas, išskyrus paslaugą SoL. Priėmus tokį sprendimą, reikalaujantį mažiau antžeminės infrastruktūros, būtų sumažintos sąnaudos.

Kalbant apie EGNOS, sistema jau pradėjo veikti ir daug naudotojų naudojasi jos privalumais. Be to, pradėjus teikti paslaugą SoL, Komisija įsipareigojo naudotojams, kurie ryžosi daug investuoti, užtikrinti šios paslaugos tęstinumą. Atsižvelgiant į tai, negali būti priimtas sprendimas nutraukti programą EGNOS.

Atlikus poveikio tyrimą padaryta išvada, kad Komisija, atstovaujanti Sąjungai, turėtų būti atsakinga už programas, kadangi tik Sąjunga toliau užtikrins jų finansavimą, kaip siūloma minėtame 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate. Programų eksploatavimą valdyti turėtų būti pavesta reguliavimo agentūrai. Pirmiausia, tai leistų padidinti socialinę ir ekonominę naudą, kurios tikimasi iš eksploatuojamų sistemų, ir užtikrinti geresnę sąveiką su kitomis Sąjungos politikos kryptimis; antra, tai leistų tiksliai apibrėžti skirtingų suinteresuotųjų subjektų finansinę ir politinę atsakomybę. Šiuo tikslu ir atsižvelgiant į minėtas 2011 m. kovo 31 d. Tarybos išvadas, Europos GNSS agentūra, įsteigta 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 912/2010 su programų įgyvendinimu susijusioms užduotims vykdyti, jau aktyviai veikianti palydovinės navigacijos srityje, yra pats tinkamiausias sprendimas. Tačiau reikėtų pertvarkyti šios agentūros veiklą ir išteklius.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Kaip ir Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 ir kiti Sąjungos acquis tekstai, susiję su Europos palydovinės navigacijos programomis, Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnis, buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 156 straipsnis. Be to, pasiūlymu išlaikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento forma, kadangi tekstas, kaip ir keičiamo Reglamento (EB) Nr. 683/2008 tekstas, yra bendro pobūdžio, o jo turinys turi būti tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Programų ir sistemų apibrėžimas, joms skirtų biudžeto išteklių nustatymas ir jų valdymo modelio apibrėžimas yra pagrindinės pasiūlymo priemonės, kuriuo, siekiant racionalizuoti Sąjungos acquis, taip pat numatoma pakeisti kitus su Europos palydovinės navigacijos programomis susijusius teisinius tekstus arba juos panaikinti.

Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Pasiūlymo tikslui, t. y., įrengti ir eksploatuoti palydovinės navigacijos sistemas, įgyvendinti reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, tad to tikslo geriau siekti Sąjungos lygiu. Juo neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti: numatytas biudžetas atitinka numatytas sąnaudas, apskaičiuotas atlikus išsamią analizę, o pasirinktas valdymo modelis atrodo tinkamiausias.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Kaip nurodyta 2 punkte, Sąjunga ir toliau pati viena užtikrins programų GALILEO ir EGNOS finansavimą. Jos parama programoms 2014–2020 m. laikotarpiu neviršys [7 897] mln. eurų dabartinėmis kainomis, taikant 1 punkte minėto Tarybos reglamento [pasiūlymo 14 straipsnį]. Ji apima tris pagrindines veiklos kryptis, t. y., programos GALILEO išdėstymo etapo užbaigimą, tos pačios programos eksploatavimo etapą ir sistemos EGNOS eksploatavimą. Pastaroji veiklos kryptis apima nuolatinį sistemos teikiamų paslaugų tobulinimą, siekiant patenkinti kintančius naudotojų poreikius.

Programų sąnaudų prognozė sudaryta atlikus nuodugnią analizę. Ji taip pat pagrįsta svarstymų su valstybių narių, Europos kosmoso agentūros ir Europos GNSS agentūros ekspertais rezultatais. Buvo konsultuotasi ir su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai kosmoso sektoriaus pramonės atstovais.

Programų tęstinumui užtikrinti labai svarbu išsaugoti Komisijos įgytą patirtį. Todėl Komisija išlaikys pagal laikinas sutartis dirbančius darbuotojus tokiam laikotarpiui, kuris bus nustatytas atsižvelgiant į skirtingus programų etapus, ir perkels kai kuriuos darbuotojus į Europos GNSS agentūrą.

5. PASIRINKTOSIOS GALIMYBĖS ELEMENTAI

Reikia pabrėžti, kad šiame reglamente visų pirma nustatytas programų valdymo modelis ir jų finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu. Pagal tą modelį su sistemų eksploatavimu susijusios pagrindinės užduotys galėtų būti pavestos Europos GNSS agentūrai, kuri yra Sąjungos agentūra pagal 2002 m. birželio 25 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr.1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija siekia sudaryti su agentūra vieną ar keletą įgaliojimų suteikimo susitarimų.

Komisijos nuomone, įgaliojimų suteikimo susitarimai, kuriuose nurodytos bendrosios agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos, įskaitant stebėsenos ir sąnaudų kontrolės priemones, yra tinkamiausias būdas, siekiant kad Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais.

Kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų turėti išsamios informacijos apie Europos GNSS agentūrai pagal naują valdymo modelį patikėtų būsimų užduočių, visų pirma išteklių srityje, vykdymo sąlygas, Komisija 2012 m. pateiks pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 912/2010 ir susijusią finansinę pažymą. Reikėtų pažymėti, kad sudarant programoms skirtą biudžetą, t. y. [7 897] mln. EUR dabartinėmis kainomis, buvo atsižvelgta į su sistemų eksploatavimu susijusias sąnaudas, įskaitant už sistemų eksploatavimo valdymą atsakingų subjektų veikimo sąnaudas. Todėl patikėjus agentūrai vykdyti naujas užduotis jokių papildomų biudžeto išlaidų nebus.

Komisija įvertins Reglamento (ES) Nr. 912/2010 suderinamumą su nauju valdymo modeliu sistemų saugumo atitikties patvirtinimo srityje.

2004 m. liepos 12 d. Tarybos Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, keliančios grėsmę Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų[6] taip pat turėtų būti atnaujinti.

Taisyklių supaprastinamas yra vienas svarbiausių naujo metodo, kurį pasiūlė Komisija Sąjungos biudžeto išlaidų srityje, tikslų. Šiame tekste siūlomos toliau nurodytos supaprastinamo priemonės:

– rodiklių suderinimas su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

– su sistemų eksploatavimu susijusios veiklos, visų pirma sutarčių administravimo, perdavimas Europos GNSS agentūrai.

2011/0392 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[8],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Europos palydovinės navigacijos politikos tikslas – Sąjungoje sukurti dvi palydovinės navigacijos sistemas – pagal programą GALILEO sukurtą sistemą ir sistemą EGNOS (toliau – sistemos). Šios sistemos kuriamos atitinkamai pagal programas GALILEO ir EGNOS (toliau – programos). Kiekvienos sistemos infrastruktūrą sudaro palydovai ir antžeminių stočių tinklas;

(2) programos GALILEO tikslas – įrengti ir eksploatuoti pirmąją palydovinės navigacijos ir vietos nustatymo infrastruktūrą, specialiai skirtą naudoti civiliniais tikslais. Pagal programą GALILEO sukurta sistema yra visiškai nepriklausoma nuo kitų sistemų, kurios yra ar galėtų būti sukurtos;

(3) programos EGNOS tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų (toliau – GNSS, angl. Global Navigation Satellite Systems) siunčiamų signalų kokybę;

(4) Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas nuolat reiškė visapusišką paramą programoms;

(5) programų plėtojimui šiuo metu gerokai pažengus į priekį ir prasidėjus sistemų eksploatavimo etapui, būtina joms suteikti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti jų reikmes, visų pirma valdymo reikmes, ir laikytis patikimo finansų valdymo reikalavimų;

(6) pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtos sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, kurios yra naudojamos gerokai platesniu nei valstybių narių nacionalinės sienos mastu. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos padeda plėtoti transeuropinius tinklus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityje;

(7) programos GALILEO IR EGNOS yra pramonės politikos priemonės ir strategijos „Europa 2020“ dalis, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikate „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“[9]. Jos taip pat minimos 2011 m. balandžio 4 d. priimtame Komisijos komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“[10]. Šios programos, kurių bendra vertė siekia maždaug 130 mlrd. eurų 2014–2034 m. laikotarpiu, yra labai naudingos Sąjungos ekonomikai ir piliečiams;

(8) kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinės visuomenės gali patirti daug nuostolių. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros ir gali būti bandoma jas panaudoti piktavališkai. Nurodyti aspektai gali pakenkti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui. Todėl programų GALILEO ir EGNOS infrastruktūrų sukūrimo, įrengimo ir eksploatavimo etapais reikia atsižvelgti į saugumo reikalavimus;

(9) programa GALILEO sudaryta iš jau baigto sukūrimo etapo, plėtojimo ir suderinimo etapo, kuris turėtų baigtis 2013 m., išdėstymo etapo, kuris prasidėjo 2008 m. ir turėtų būti baigtas 2020 m., ir eksploatavimo etapo, kuris turėtų laipsniškai prasidėti 2014 arba 2015 m., kad sistema būtų visiškai operatyvi 2020 m.;

(10) programos EGNOS eksploatavimo etapas prasidėjo 2009 m. spalio mėn. pradėjus teikti atvirąją paslaugą ir 2011 m. kovo mėn. – žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life).

(11) siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei, kiek tai įmanoma, sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis;

(12) kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą programų finansavimą, ji turėtų būtų viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos rinkos plėtrą, reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti su programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, ypač socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

(13) iš esmės Sąjunga turėtų visiškai finansuoti programos GALILEO išdėstymo ir eksploatavimo etapus ir programos EGNOS eksploatavimo etapą; tačiau pagal 2002 m. birželio 25 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[11] valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis atitinkamais susitarimais skirti programoms papildomų lėšų arba prie jų įgyvendinimo prisidėti natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, kurių prašo valstybės narės, pavyzdžiui, susijusias su sistemų struktūra arba su tam tikromis papildomomis saugumo reikmėmis. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas;

(14) siekiant užtikrinti tolesnį programų įgyvendinimą, būtina nustatyti tinkamą finansinį pagrindą tam, kad Sąjunga galėtų toliau jas finansuoti. Taip pat reikėtų nurodyti sumą, kurios reikia 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu GALILEO išdėstymo etapui pabaigti ir sistemų eksploatavimui finansuoti;

(15) Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymu, [nusprendė] skirti didžiausią [7 897] mln. eurų sumą dabartinėmis kainomis su programomis susijusiems veiksmams finansuoti 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Reikia patikslinti, kad šie veiksmai taip pat apima sistemų ir jų veikimo apsaugą, įskaitant palydovų paleidimo metu. Šiuo atžvilgiu dalis išlaidų, skirtų minėtą apsaugą užtikrinančioms paslaugoms, kaip antai teikiamoms pagal informavimo apie padėtį kosmose programą (angl. Space Situational Awareness, SSA) teikti, galėtų būti finansuojama iš programoms skirto biudžeto, jeigu laikantis griežtos sąnaudų valdymo politikos ir neviršijant minėtos bendros didžiausios sumos, nustatytos Tarybos reglamento XYZ, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, [x] straipsnyje, tam dar liktų lėšų. Šiame reglamente siekiant tęsti programų įgyvendinimą nustatytas finansinis paketas yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 201z/yy/xx Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte ir [2011 m. birželio 29 d. pasiūlymo dėl Tarybos reglamento], kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[12], 14 straipsnyje;

(16) reikėtų apibrėžti veiklos kryptis, kurioms pagal ši reglamentą skiriami Sąjungos biudžeto asignavimai, skirti programoms įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu. Šie asignavimai turėtų būti daugiausia skiriami programos GALILEO išdėstymo etapo veiklai, įskaitant šio etapo valdymo ir stebėsenos veiksmus, taip pat pagal GALILEO programą sukurtos sistemos eksploatavimo veiklai, įskaitant išankstinius ar parengiamuosius šio etapo darbus, ir EGNOS eksploatavimo veiklai. Jie taip pat turėtų būti skiriami kiek kitokiai veiklai finansuoti, kad būtų valdomi programų tikslai ir jų siekiama;

(17) svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjungai gali tekti įvykdyti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su nesutartine atsakomybe, atsirandančia dėl sistemų priklausymo viešajam sektoriui, pirmiausia force majeure ir nepataisomo gedimo atveju. Komisija nagrinėja šiuos įsipareigojimus atskirai;

(18) taip pat reikėtų pabrėžti, kad šiame reglamente numatyti biudžeto ištekliai nedengia programai „Horizontas 2020“, mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai, skirtomis lėšomis finansuotų darbų, pvz., susijusių su sistemai sukurtų taikomųjų programų plėtra. Šie darbai leis veiksmingiau panaudoti pagal programas teikiamas paslaugas, užtikrins didelę Sąjungos investicijų grąžą, kuri duos socialinės ir ekonominės naudos, ir padidins praktines Sąjungos įmonių žinias apie palydovinės navigacijos technologiją;

(19) be to, pajamas iš sistemų turėtų gauti Sąjunga, kad būtų užtikrintas ankstesnių jos investicijų kompensavimas. Pajamų paskirstymo sistema galėtų būti nustatyta visose sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis;

(20) siekiant išvengti didesnių nei numatyta sąnaudų ir vėlavimo, kurie pakenkė programų įgyvendinimui pastaraisiais metais, būtina dėti daugiau pastangų papildomų sąnaudų rizikai valdyti, kaip reikalauja Taryba 2011 m. kovo 31 d. išvadose ir Parlamentas 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje ir kaip nurodyta 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[13] Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui;

(21) kad programų GALILEO ir EGNOS viešasis valdymas būtų patikimas reikia griežtai atskirti Komisijos, Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros užduotis ir laipsniškai pritaikyti valdymą sistemų eksploatavimo reikmėms;

(22) kadangi Komisija atstovauja Sąjungai, kuri iš esmės vienintelė finansuoja programas ir yra sistemų savininkė, Komisija turėtų būti atsakinga už programų įgyvendinimą ir užtikrinti jų politinę priežiūrą. Todėl ji turėtų valdyti pagal šį reglamentą programoms skirtas lėšas ir užtikrinti, kad visi su programomis susiję veiksmai būtų įgyvendinti, o Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros užduotys aiškiai atskirtos. Šiuo tikslu be bendrosios atsakomybės užduočių ir kitų šiuo reglamentu jai pavestų užduočių reikėtų Komisijai paskirti tam tikras konkrečias nebaigtiniame sąraše išvardytas užduotis. Siekdama optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisija, laikydamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, ypač jo 54 straipsnio, įgaliojimų suteikimo susitarimais turėtų pavesti tam tikras užduotis;

(23) Europos GNSS agentūra buvo įsteigta 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008[14], kad būtų pasiekti programų GALILEO ir EGNOS tikslai ir atliktos kai kurios su programų vykdymu susijusios užduotys. Ji yra Sąjungos agentūra, kuri priskiriama Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir kuriai taikomi Sąjungos agentūroms nustatyti reikalavimai. Jai turėtų būti pavestos tam tikros su programų saugumu susijusios užduotys, atsižvelgiant į jos galimą paskyrimą kompetentinga PRS institucija ir jos indėlį parduodant sistemas. Taip pat tikslinga, kad ji atliktų užduotis, kurias Komisija gali jai patikėti vienu ar keliais įgaliojimų suteikimo susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos kitos konkrečios su programomis susijusios užduotys, įskaitant su sistemų eksploatavimo etapais ir taikomųjų programų bei paslaugų sklaida palydovinės navigacijos rinkoje susijusias užduotis. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į šiuos įgaliojimų suteikimo susitarimus turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos;

(24) Sąjunga turėtų sudaryti su Europos kosmoso agentūra daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą, į kurį būtų įtraukti techniniai ir programavimo aspektai. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į įgaliojimų suteikimo susitarimą turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Veiklos, kurią finansuoja vienintelė Sąjunga, sąlygomis turėtų būti užtikrintas atitinkamas kontrolės lygis, panašus į kontrolės lygį, kurio būtų reikalaujama, jei Europos kosmoso agentūra būtų Sąjungos agentūra;

(25) atsakomybė už programų vykdymą apima visų pirma atsakomybę už jų saugumą, atsakomybę už sistemų ir jų eksploatavimo saugumą. Komisija už saugumą yra atsakinga net jei tam tikros su saugumu susijusios užduotys yra pavestos Europos GNSS agentūrai, išskyrus atvejus, kai taikomi 2004 m. liepos 12 d. Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų[15], kuriuos prireikus bus galima pritaikyti atsižvelgiant į programų plėtrą, jų valdymą ir Lisabonos sutartį. Komisija nustato priemones, skirtas užtikrinti tinkamą skirtingų už saugumą atsakingų subjektų veiklos koordinavimą;

(26) atsižvelgiant į specifinę Europos išorės veiksmų tarnybos patirtį ir jos nuolatinį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų institucijomis, ji atrodo tinkama padėti Komisijai vykdyti tam tikras su sistemų ir programų saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje pagal 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas[16], ypač jo 2 straipsnio 2 dalį;

(27) siekiant paskirstyti programoms skirtas Sąjungos lėšas, kurių viršutinės ribos Komisija negali viršyti, labai svarbu, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų veiksmingos ir, ypač, kad derantis dėl sutarčių būtų užtikrintas optimalus išteklių naudojimas, geros kokybės paslaugos, nenutrūkstamas programų tęstinumas, tinkamas rizikos valdymas ir nustatyto tvarkaraščio laikymasis. Perkančioji organizacija turėtų stengtis laikytis šių reikalavimų;

(28) kadangi programas iš esmės finansuos Sąjunga, pagal šias programas vykdomi viešieji pirkimai turėtų atitikti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, o jų svarbiausias tikslas visų pirma turėtų būti užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kontroliuoti sąnaudas, mažinti riziką, gerinti veiksmingumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Reikėtų užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją visoje tiekimo grandinėje suteikiant lygiavertes galimybes visų pirma naujiems rinkos dalyviams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) dalyvauti visuose skirtingos veiklos lygmenyse. Turėtų būti vengiama galimo vieno tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ar ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Siekiant sumažinti su programomis susijusią riziką, išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo ir užtikrinti geresnę bendrą programų ir jų sąnaudų bei tvarkaraščio laikymosi kontrolę, prireikus turėtų būti naudojami keli tiekimo šaltiniai. Sąjungos pramonei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ne Sąjungos šaltiniais, jeigu įrodoma, kad jų siūlomi tam tikri komponentai ir paslaugos yra gerokai kokybiškesni ir ekonomiškesni; tokiu atveju vis dėlto atsižvelgiama į programų strateginį pobūdį ir Sąjungos saugumo bei eksporto kontrolės reikalavimus. Turėtų būti pasinaudota investicijomis, pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų sukūrimo, plėtojimo ir suderinimo etapais, užtikrinant, kad nebūtų pažeistos taisyklės dėl konkurencingų konkursų;

(29) palydovinė navigacija yra nauja, sudėtinga ir nuolat tobulėjanti technologija. Dėl to pagal šias programas vykdant viešuosius pirkimus kyla netikrumų ir rizikos, nes šie pirkimai gali būti susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl viešųjų pirkimų srityje būtina nustatyti specialias priemones, kurios būtų taikomos kartu su Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nustatytomis taisyklėmis. Perkančioji organizacija turėtų užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, kai viena ar keletas įmonių prieš skelbiant konkursą jau turi konfidencialios informacijos apie su šiuo konkursu susijusią veiklą. Ji taip pat turėtų galėti sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba nustatyti mažiausią subrangos lygį. Galiausiai, dėl programoms būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl pageidautina sutartis sudaryti specialia forma, kai nenurodama konkreti ir galutinė kaina, bet įtraukiamos Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygos;

(30) reikėtų patvirtinti, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį, valstybės narės turėtų vengti imtis priemonių, kurios galėtų pakenkti sklandžiam programų vykdymui, visų pirma susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis ir infrastruktūrų naudojimo tęstinumu. Taip pat reikėtų patikslinti, kad susijusios valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad antžeminės sistemų stotys būtų paskelbtos ypatingos svarbos Europos infrastruktūromis;

(31) kadangi sistemos yra pasaulinio masto, labai svarbu, kad Sąjunga galėtų sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, siekdama užtikrinti sklandų jų vykdymą, optimalesnes Sąjungos piliečiams teikiamas paslaugas ir patenkinti trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų poreikius. Taip pat naudinga prireikus galiojančius susitarimus pritaikyti programų raidai. Rengdama arba įgyvendindama susitarimus Komisija gali prašyti Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos kosmoso agentūros ir Europos GNSS agentūros pagalbos atliekant pagal šį reglamentą joms pavestas užduotis.

(32) Reikėtų patvirtinti, kad Komisija, atlikdama kai kurias nereguliuojamojo pobūdžio užduotis, prireikus ir jei būtina galėtų prašyti tam tikrų nepriklausomų šalių techninės pagalbos. Kiti programų viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai taip pat gali pasinaudoti ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis;

(33) vykdant programas reikėtų užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą;

(34) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, visų pirma užtikrinant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, sankcijų taikymą;

(35) būtina nuolat informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie programų vykdymą. Be to, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija rengs susitikimus GALILEO tarpinstitucinėje grupėje pagal 2008 m. liepos 9 d. bendrą deklaraciją dėl GALILEO tarpinstitucinės grupės;

(36) Komisija turėtų įvertinti programų tikslams pasiekti nustatytų priemonių našumą ir veiksmingumą;

(37) siekiant nustatyti tinkamas priemones, būtinas sistemų suderinamumui ir sąveikai su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis navigacijos priemonėmis garantuoti ir sistemų bei jų veikimo saugumui užtikrinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti su šiomis dvejomis kompetencijos sritimis susijusius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su ekspertais. Kurdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(38) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[17];

(39) siekiant užtikrinti patikimą viešąjį valdymą, turi būti užtikrintas vientisas programų valdymas, greitesnis sprendimų priėmimas ir vienodos galimybės gauti informaciją, todėl Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros atstovai stebėtojų teisėmis turėtų galėti dalyvauti Europos GNSS programų komiteto, įsteigto 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo[18], veikloje. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą sudariusių trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai turėtų galėti dalyvauti Europos GNSS programų komiteto veikloje. Šie Europos GNSS agentūros, Europos kosmoso agentūros, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai negali dalyvauti komiteto balsavimo procedūroje;

(40) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įrengti ir eksploatuoti palydovinės navigacijos sistemas, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, ir todėl to tikslo geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali nustatyti priemones. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(41) 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 876/2002 dėl bendros įmonės Galileo įsteigimo[19] įsteigta bendra įmonė Galileo nutraukė savo veiklą 2006 m. gruodžio 31 d. ir įmonės likvidavimo procedūra dabar yra baigta. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 876/2002 turėtų būti panaikintas;

(42) atsižvelgiant į būtinybę įvertinti programas, į reikalingų teksto pakeitimų svarbą ir siekiant aiškumo bei teisinio tikrumo, Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Europos palydovinės navigacijos sistemos ir programos

1.           Programos GALILEO ir EGNOS apima dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemų, t. y. pagal programą GALILEO sukurtos sistemos ir sistemos EGNOS sukūrimo, plėtojimo, suderinimo, įrengimo, eksploatavimo, atnaujinimo, tobulinimo ir jų saugumo užtikrinimo veiklą.

2.           Pagal programą GALILEO sukurta sistema – tai savarankiška pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) infrastruktūra, sudaryta iš palydovų sistemos ir pasaulinio antžeminių stočių tinklo.

3.           Sistema EGNOS – tai infrastruktūra, kuri padeda stebėti ir ištaisyti signalus, kuriuos skleidžia veikiančios pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos. Ji sudaryta iš antžeminių stočių ir kelių siųstuvų, įrengtų geostacionariuosiuose palydovuose.

4.           Konkretūs programos GALILEO tikslai – užtikrinti, kad pagal šią programą sukurtos sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti šioms penkioms funkcijoms:

(a) teikti atvirąją paslaugą (angl. Open Service arba OS), kuri vartotojui yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos taikomosioms programoms;

(b) teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life Service arba SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus; ši paslauga taip pat atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema veiktų netinkamai;

(c) teikti komercinę paslaugą (angl. Commercial Service arba CS) profesinėms ar komercinėms reikmėms skirtoms taikomosioms programoms kurti, kadangi ji, palyginti su atvirąja paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnės papildomos naudos duodančių duomenų;

(d) teikti paslaugą valstybinėms institucijoms (angl. Public Regulated Service arba PRS), skirtą tam tikriems vyriausybių įgaliotiems vartotojams, naudojantiems taikomąsias programas konfidencialioms reikmėms, kurioms būtina užtikrinti ilgalaikį paslaugos tęstinumą; teikiant šią paslaugą naudojami labai stiprūs koduoti signalai;

(e) prisidėti teikiant sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo paslaugą (angl. Search and Rescue Support Service arba SAR), nustatant pagalbos signalus, siunčiamus iš avarinių švyturių ir persiunčiant jiems transliuojamą signalą.

5.           Konkretūs programos EGNOS tikslai – užtikrinti, kad sistemos EGNOS skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti šioms trims funkcijoms:

(a) teikti atvirąją paslaugą (OS), kuri vartotojui yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos taikomosioms programoms toje zonoje, kurioje veikia sistema;

(b) teikti komercinio pobūdžio duomenų perdavimo paslaugą (angl. EGNOS Data Access Service arba EDAS), skirtą skatinti kurti profesinėms ar komercinėms reikmėms skirtas taikomąsias programas, kadangi ji, palyginti su atvirąja paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnės papildomos naudos duodančių duomenų;

(c) teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus; ši paslauga atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema savo veikimo zonoje veiktų netinkamai.

Dar vienas konkretus programos EGNOS tikslas – plėsti geografinę šių paslaugų aprėptį visoje Sąjungos teritorijoje ir, atsižvelgiant į techninius apribojimus ir remiantis tarptautiniais susitarimais, kituose pasaulio regionuose, visų pirma trečiųjų šalių, kurios priklauso Bendram Europos dangui, teritorijose.

2 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtų sistemų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, visų pirma jų valdysenos ir Sąjungos finansinio įnašo taisyklės.

3 straipsnis

Programos GALILEO etapai

Programą GALILEO sudaro šie etapai:

(a) 2001 m. pasibaigęs sukūrimo etapas, kurio metu buvo nustatyta sistemos struktūra ir apibrėžtos jos sudėtinės dalys;

(b) plėtojimo ir suderinimo etapas, t. y. pirmųjų palydovų konstravimas ir paleidimas, pirmosios antžeminės infrastruktūros įrengimas ir visi darbai bei operacijos, būtini sistemai orbitoje suderinti; šį etapą siekiama užbaigti 2013 m.;

(c) išdėstymo etapas, kuris apima visos kosmoso ir antžeminės infrastruktūros įrengimą ir apsaugą bei su šiuo įrengimu susijusias operacijas ir pasirengimo eksploatavimo etapui darbus; šį 2008 m. pradėtą etapą siekiama užbaigti 2020 m.;

(d) eksploatavimo etapas, t. y. infrastruktūros valdymas, sistemos priežiūra, nuolatinis tobulinimas, atnaujinimas ir apsauga, su programa susijusios sertifikavimo ir standartizavimo operacijos, paslaugų teikimas ir pardavimas ir visi kiti sistemai plėtoti ir sklandžiai veikti reikalingi veiksmai; šį etapą siekiama laipsniškai pradėti 2014–2015 m., pradėjus teikti pirmąsias paslaugas.

4 straipsnis

Sistemos EGNOS eksploatavimas

Sistemos EGNOS eksploatavimas apima daugiausia infrastruktūros valdymą, sistemos priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, atnaujinimą ir apsaugą, su programa susijusią atitikties patvirtinimo, sertifikavimo ir standartizavimo veiklą, visus sistemos patikimumą užtikrinančius elementus ir paslaugų teikimą bei pardavimą.

5 straipsnis

Sistemų suderinamumas ir sąveika

1. Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos yra tarpusavyje suderinti ir sąveikūs.

2. Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos yra, kiek įmanoma, suderinti ir sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis navigacijos priemonėmis.

3. Remdamasi 34 straipsniu Komisija deleguotaisiais aktais nustato reikalavimus ir standartus, tinkamus užtikrinti 2 dalyje nurodytą suderinamumą ir sąveiką.

6 straipsnis

Nuosavybė

Sąjunga yra viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė; šiuo tikslu su trečiosiomis šalimis prireikus sudaromi susitarimai dėl galiojančių nuosavybės teisių.

Kalbant apie intelektinės nuosavybės teises, Komisija specialiai užtikrina tinkamiausią jų panaudojimą.

II SKYRIUS

BIUDŽETO ĮNAŠAS IR TVARKA

7 straipsnis

Susijusi veikla

1.           Pagal šį reglamentą programoms įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu skirti Sąjungos biudžeto asignavimai suteikiami siekiant finansuoti:

a)      programos GALILEO išdėstymo etapo veiklą, įskaitant šio etapo valdymo ir stebėsenos veiksmus;

b)      pagal programą GALILEO sukurtos sistemos eksploatavimo veiklą, įskaitant išankstinius ar parengiamuosius šio etapo darbus;

c)      sistemos EGNOS eksploatavimo veiklą.           

2.           Šie programoms skirti Sąjungos biudžeto asignavimai taip pat gali padengti Komisijos išlaidas, susijusias su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, būtina programoms valdyti ir jų tikslams įgyvendinti, t. y. išlaidas, patirtas dėl:

(a) ekspertų tyrimų ir posėdžių;

(b) informavimo ir komunikacijos veiklos, įskaitant institucijų vykdomą komunikaciją apie prioritetines Sąjungos politikos kryptis, jei jos tiesiogiai susijusios su šio reglamento tikslais;

(c) informacinių technologijų (IT) tinklų, kuriais siekiama apdoroti informaciją ir ja keistis;

(d) bet kokios kitos Komisijai suteiktos techninės ar administracinės pagalbos programų valdymui.

3.           Siekdama užtikrinti, kad programų ir įvairių etapų sąnaudas būtų galima aiškiai nustatyti, Komisija, laikydamasi skaidraus valdymo principo, kasmet praneša 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie Sąjungos lėšų skyrimą kiekvienai 1 ir 2 dalyse nurodytai veiklai.

8 straipsnis

Programos GALILEO finansavimas

1.           Išdėstymo ir eksploatavimo etapus pagal 10 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant šio straipsnio 2 ir 3 dalių, finansuoja Sąjunga.

2.           Valstybės narės gali skirti programai GALILEO papildomų lėšų. Iš šių įnašų gautos pajamos priskiriamos asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalį. Laikydamasi skaidraus valdymo principo, Komisija praneša šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį programai GALILEO.

3.           Programai GALILEO papildomų lėšų taip pat gali skirti trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos. Pagal 28 straipsnį sudaromuose susitarimuose nustatomos jų dalyvavimo sąlygos ir taisyklės.

9 straipsnis

Sistemos EGNOS eksploatavimo finansavimas

1.           Sąjunga užtikrina sistemos EGNOS eksploatavimo finansavimą pagal 10 straipsnio 1 dalį, netrukdydama skirti įnašų iš kitų finansavimo šaltinių, ypač nurodytųjų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2.           Valstybės narės gali skirti programai EGNOS papildomų lėšų. Iš šių įnašų gautos pajamos priskiriamos asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalį. Laikydamasi skaidraus valdymo principo, Komisija praneša šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį programai EGNOS.

3.           Programai EGNOS papildomų lėšų taip pat gali skirti trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos. Pagal 28 straipsnį sudaromuose susitarimuose nustatomos jų dalyvavimo sąlygos ir taisyklės.

10 straipsnis

Ištekliai

1.           Didžiausia Sąjungos skiriama suma 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytai veiklai vykdyti 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu yra [7 897] mln. EUR dabartinėmis kainomis.

2.           Asignavimai vykdomi laikantis šio reglamento ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nuostatų.

3.           Programų biudžeto įsipareigojimai vykdomi metų trukmės laikotarpiais.

11 straipsnis

Pajamos iš programų

1.           Pajamas iš sistemų eksploatavimo gauna Sąjunga, jos pervedamos į Sąjungos biudžetą ir priskiriamos programoms. Jeigu paaiškėja, kad pajamų yra daugiau, negu reikalinga programų eksploatavimo etapui finansuoti, skyrimo principas pritaikomas gavus biudžeto valdymo institucijos pritarimą remiantis Komisijos pasiūlymu.

2.           Pajamų paskirstymo tvarka gali būti nustatyta sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis.

3.           Palūkanos, gautos iš išankstinio finansavimo, suteikto už netiesioginį biudžeto vykdymą atsakingiems subjektams, yra skiriamos veiklai, nurodytai Komisijos ir atitinkamo subjekto sudarytame įgaliojimų suteikimo susitarime arba sutartyje. Laikantis patikimo finansų valdymo principo, už netiesioginį biudžeto vykdymą atsakingi subjektai atidaro sąskaitas, kuriose įmanoma identifikuoti atitinkamas lėšas ir palūkanas.

III SKYRIUS

VIEŠASIS PROGRAMŲ VALDYMAS

12 straipsnis

Bendrasis programų valdymo principas

Viešasis programų valdymas grindžiamas griežto užduočių paskirstymo tarp skirtingų dalyvaujančių subjektų, visų pirma Komisijos, Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros, principu.

13 straipsnis

Komisijos vaidmuo

1.           Komisija atsakinga už programų vykdymą. Ji valdo pagal šį reglamentą joms skirtas lėšas ir prižiūri visos su programomis susijusios veiklos įgyvendinimą.

2.           Be 1 dalyje nurodytų bendrų užduočių ir užduočių, nurodytų kitose šio reglamento nuostatose, Komisija pagal šį reglamentą taip pat atlieka šias konkrečias užduotis:

(a) ji užtikrina aiškų užduočių paskirstymą tarp skirtingų programose dalyvaujančių subjektų ir šiuo tikslu įgaliojimų suteikimo susitarimais paveda Europos GNSS agentūrai ir Europos kosmoso agentūrai atlikti 15 straipsnio 1 dalies d) punkte ir 16 straipsnyje nurodytas užduotis;

(b) ji nustato tinkamas priemones ir imasi struktūrinių veiksmų, kuriais siekiama nustatyti, kontroliuoti, mažinti bei stebėti programoms kylančią riziką, ypač susijusią su išlaidomis ir tvarkaraščiu;

(c) ji Sąjungos vardu ir savo kompetencijos srityje palaiko santykius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

(d) ji užtikrina programų saugumą ir nustato įvairių programose dalyvaujančių subjektų veiklos koordinavimo priemones.

3.           Kai tai reikalinga sklandžiam programos GALILEO etapų įgyvendinimui ir sistemos EGNOS eksploatavimui, kaip nurodyta atitinkamai 3 ir 4 straipsniuose, Komisija imasi priemonių, skirtų:

(a) nustatyti sistemų antžeminės infrastruktūros vietą ir užtikrinti jos veikimą;

(b) nustatyti lemiamus sprendimų priėmimo etapus, reikalingus programų įgyvendinimo vertinimui;

(c) sumažinti programų įgyvendinimui kylančią riziką.

Šios vykdomosios priemonės priimamos pagal 35 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

14 straipsnis

Sistemų ir jų veikimo saugumas

1.           Sistemos ir jų veikimas yra saugūs.

2.           Nepažeidžiant šio reglamento 15 ir 17 straipsnių ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1104/2011/ES[20] 8 straipsnio, Komisija pagal 34 straipsnį gali deleguotaisiais aktais nustatyti reikalavimus ir standartus, tinkamus 1 dalyje minėtam sistemų ir jų veikimo saugumui užtikrinti. Šiuo tikslu ji atsižvelgia į poreikį prižiūrėti ir integruoti saugumo reikalavimus į visas programas ir į šių reikalavimų poveikį sklandžiam programų vykdymui, visų pirma sąnaudoms ir tvarkaraščiui.

3.           Pagal Sprendimo 2010/427/ES 2 straipsnio 2 dalį Europos išorės veiksmų tarnyba padeda Komisijai vykdyti su saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje. Šioje srityje ji taip pat padeda Komisijai užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrų būtiniausių standartų, nustatytų Sprendimu 1104/2011/ES. Šiuo tikslu jai skiriami tinkami ištekliai ir nustatomi pereinamieji laikotarpiai, per kuriuos galima užtikrinti programų ir paslaugų tęstinumą.

15 straipsnis

Europos GNSS agentūros vaidmuo

1            Europos GNSS agentūra prisideda prie programų tikslų įgyvendinimo ir, laikydamasi Komisijos parengtų gairių, vykdo šias užduotis:

(a) programų saugumo srityje ir nepažeisdama 14 ir 17 straipsnių nuostatų, ji užtikrina:

i)        vėliausiai iki 2016 m. birželio 30 d. saugumo atitikties patvirtinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 912/2010 III skyrių; šiuo tikslu ji inicijuoja saugumo procedūras, prižiūri jų laikymąsi ir atlieka sistemos saugumo auditą;

ii)       GALILEO saugumo centro eksploatavimą, laikantis 14 straipsnio 3 dalyje minėtų standartų bei reikalavimų ir 17 straipsnyje nurodytuose Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP pateiktų nurodymų;

(b) ji atlieka Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 5 straipsnyje nustatytas atsakingos PRS institucijos užduotis, jei ji paskirta šia institucija, ir padeda Komisijai užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrų būtiniausių standartų pagal minėto sprendimo 8 straipsnio 6 dalį;

(c) eksploatuojant sistemas ji prisideda prie paslaugų pardavimo ir atlieka būtiną rinkos analizę;

(d) ji taip pat atlieka kitas konkrečias su programomis susijusias užduotis, kurias Komisija jai gali pavesti įgaliojimų suteikimo susitarimu, priimtu remiantis sprendimu dėl įgaliojimų suteikimo pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies b punktą, pvz.:

i)        imasi 3 straipsnio d punkte ir 4 straipsnyje nurodytos operacinės veiklos, susijusios su infrastruktūros valdymu, sistemų priežiūra, nuolatiniu tobulinimu ir atnaujinimu, programų sertifikavimo ir standartizavimo operacijomis ir paslaugų teikimu;

ii)       propaguoja programas ir paslaugas palydovinės navigacijos rinkoje.

2.           Be 1 dalyje nurodytų užduočių ir savo kompetencijos srityje Europos GNSS agentūra teikia Komisijai technines žinias ir visą reikalingą informaciją, būtiną jai atlikti pagal šį reglamentą nustatytas užduotis.

3.           Dėl šio straipsnio 1 dalies d punkte minėto sprendimo dėl įgaliojimų suteikimo konsultuojamasi su 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komitetui pranešama apie įgaliojimų suteikimo susitarimus, kuriuos turi sudaryti Komisijos atstovaujama Sąjunga ir Europos GNSS agentūra.

16 straipsnis

Europos kosmoso agentūros vaidmuo

1.           Remdamasi sprendimu dėl įgaliojimų suteikimo, kurį Komisija priėmė pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalį, Komisija su Europos kosmoso agentūra sudaro daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą. Šis susitarimas apima pavestų užduočių ir biudžeto vykdymą įgyvendinant programas, visų pirma pagal programą GALILEO sukurtos infrastruktūros užbaigimą.

2.           Įgaliojimų suteikimo susitarime, kiek to reikia vadovaujantis 1 dalimi pavestoms užduotims ir biudžetui vykdyti, nustatomos bendrosios Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos ir įgyvendintini veiksmai, susijęs finansavimas, administravimo tvarka, stebėsenos ir kontrolės priemonės, netinkamo sutarčių vykdymo atveju taikomos priemonės ir su nuosavybės teise į visą materialųjį ir nematerialųjį turtą susijusios taisyklės.

Stebėsenos ir kontrolės priemones sudaro preliminarus išankstinio sąnaudų planavimo planas, Komisijos teikiama sisteminė informacija apie sąnaudas ir, numatyto biudžeto ir patirtų sąnaudų neatitikimo atveju, taisomieji veiksmai, kuriais būtų užtikrinamas infrastruktūros įgyvendinimas neviršijant skirto biudžeto.

3.           Dėl šio straipsnio 1 dalyje minėto sprendimo dėl įgaliojimų suteikimo konsultuojamasi su 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komitetui pranešama apie daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą, kurį turi sudaryti Komisija ir Europos kosmoso agentūra.

4.           Komisija praneša 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis, kurias su įmonėmis turi sudaryti Europos kosmoso agentūra.

IV SKYRIUS

SĄJUNGOS AR VALSTYBIŲ NARIŲ SAUGUMO ASPEKTAI

17 straipsnis

Bendrieji veiksmai

Tuo atveju, jeigu eksploatuojant sistemas gali kilti pavojus Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui, taikomos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP nustatytos procedūros.

18 straipsnis

Nuostatų dėl įslaptintos informacijos taikymas

1.           Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad saugumo nuostatai, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja Komisijos saugumo taisyklės, išdėstytos Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas[21] priede, ir Tarybos saugumo nuostatai, išdėstyti Tarybos sprendimo 2011/292/ES[22] priede, būtų taikomi visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kurie dirba su Sąjungos įslaptinta ir su programomis susijusia informacija.

2.           Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytų nacionalinių saugumo nuostatų priėmimą.

3.           Trečiosiose šalyse gyvenantys fiziniai asmenys ir trečiosiose šalyse įsteigti juridiniai asmenys gali dirbti su Sąjungos įslaptinta ir su programomis susijusia informacija, tik jeigu jiems tose šalyse taikomi saugumo nuostatai, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja Komisijos saugumo taisyklės, išdėstytos Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, ir Tarybos saugumo nuostatai, išdėstyti Sprendimo 2011/292/ES priede. Europos kosmoso agentūros saugumo nuostatai ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas 2011/C 304/05[23] laikomi lygiaverčiais šioms taisyklėms ir nuostatams. Trečiojoje šalyje taikomų saugumo nuostatų lygiavertiškumas gali būti pripažintas su ta šalimi sudarytame susitarime.

V SKYRIUS

VIEŠASIS PIRKIMAS

I SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos, taikomos viešiesiems pirkimams, vykdomiems programų            išdėstymo ir eksploatavimo etapais

19 straipsnis

Bendrieji principai

Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės, nustatytos Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, visų pirma atvira ir sąžininga konkurencija visoje tiekimo grandinėje, konkursai, rengiami pateikiant skaidrią ir atnaujintą informaciją, aiški informacija apie taikytinas viešųjų pirkimų taisykles ir atrankos bei skyrimo kriterijus, ir bet kokia kita svarbi informacija, kuria sudaromos vienodos sąlygos visiems potencialiems pasiūlymų teikėjams, taikomos programos GALILEO išdėstymo etapu ir programų eksploatavimo etapais vykdomiems viešiesiems pirkimams, neatsisakant taikyti priemones, būtinas esminiams Sąjungos saugumo interesams ar visuomenės saugumui apsaugoti arba Sąjungos eksporto kontrolės reikalavimams atitikti.

20 straipsnis

Konkretūs tikslai

Viešųjų pirkimų procedūros metu siekiama šių tikslų:

a)      visoje Sąjungoje skatinti visų įmonių, ypač naujų rinkos dalyvių įmonių ir MVĮ, kiek įmanoma platesnio masto ir atviresnį dalyvavimą;

b)      vengti vieno tiekėjo galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo;

c)      pasinaudoti ankstesnėmis viešojo sektoriaus investicijomis ir įgyta patirtimi, taip pat pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų sukūrimo, plėtojimo, suderinimo ir išdėstymo etapais, nepažeidžiant taisyklių dėl konkurencingų konkursų.

II SKIRSNIS

Konkrečios nuostatos, taikomos viešiesiems pirkimams, vykdomiems programų            išdėstymo ir eksploatavimo etapais

21 straipsnis

Lygiavertės konkurencijos sąlygų nustatymas

Perkančioji organizacija imasi reikiamų priemonių, kad būtų nustatytos lygiavertės konkurencijos sąlygos, kai ankstesnis įmonės dalyvavimas su konkurso tema susijusioje veikloje:

(a) dėl jai žinomos įslaptintos informacijos gali jai suteikti daug privalumų, o tai gali sukelti abejonių dėl vienodo požiūrio principo taikymo arba

(b) paveikia įprastines konkurencijos sąlygas arba nešališkumą ir sutarčių sudarymo arba vykdymo objektyvumą.

Šios priemonės neturi iškraipyti sąžiningos konkurencijos, vienodo požiūrio principo ir informacijos apie įmones, jų prekybos santykius ir išlaidų struktūrą konfidencialumo. Taikant šias priemones atsižvelgiama į numatytos sutarties pobūdį ir sąlygas.

22 straipsnis

Sąlyginės dalinės sutartys

1.           Perkančioji organizacija gali sudaryti sąlyginę dalinę sutartį.

2.           Sąlyginėje dalinėje sutartyje įtraukta nekintama dalis, prie kurios pridėtas biudžetinis įsipareigojimas, ir viena ar keletas sąlyginių dalių. Konkurso dokumentuose nurodyti sąlyginėms dalinėms sutartims būdingi elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas kiekvienos dalies objektas, kaina arba jos nustatymo taisyklės ir pagal kiekvieną dalį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo taisyklės.

3.           Kiekvienos nekintamos dalies įsipareigojimai turi sudaryti nuoseklią visumą, kaip ir kiekvienos sąlyginės dalies įsipareigojimai, atsižvelgiant į visų ankstesnių dalių įsipareigojimus.

4.           Kiekvienos sąlyginės dalies vykdymas pradedamas gavus perkančiosios organizacijos sprendimą, praneštą rangovui pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Kai sąlyginė dalis patvirtinama pavėluotai arba nėra patvirtinama, rangovas gali gauti laukimo išmoką arba įsipareigojimų netesėjimo išmoką, jei tai numatyta sutartyje ir toje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

23 straipsnis

Patvirtintų išlaidų padengimo sutartys

1.           Išskirtiniais atvejais perkančioji organizacija gali sudaryti patvirtintų išlaidų padengimo sutartis arba sutartis, turinčias tokių nuostatų, neviršijant aukščiausios kainos, 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis.

Skirtingai nei sutartis, pagal kurią atlyginama už rezultatą ir kurioje kaina arba jos nustatymo taisyklės yra iš anksto nustatomos sutarčių dokumentuose, pagal patvirtintų išlaidų padengimo sutartį atlyginama už panaudotus išteklius, o ne už baigtinį produktą ar paslaugą. Mokėtiną kainą sudaro visų faktinių išlaidų, kurias patyrė rangovas įgyvendindamas sutartį, kaip antai darbo jėgos, medžiagų, vartojimo prekių ir sutarties vykdymui reikalingos įrangos ir infrastruktūros naudojimo išlaidų, padengimas. Prie šių išlaidų pridedama nustatyto dydžio suma, padengianti bendras išlaidas ir pelną, arba suma, padengianti bendras išlaidas, ir skatinamoji premija, apskaičiuota atsižvelgiant į tikslų įgyvendinimo rezultatus ir tvarkaraštį.

2.           Perkančioji organizacija gali sudaryti patvirtintų išlaidų padengimo sutartį arba sutartį, turinčią tokių nuostatų, kai yra neįmanoma objektyviai ir tiksliai nustatyti nekeičiamą kainą ir jei gali būti pagrįstai įrodyta, kad tokia nekeičiama kaina būtų per daug aukšta dėl su sutarties vykdymu susijusių netikrumų, nes:

(a) sutartyje nurodyti elementai labai sudėtingi arba susiję su nauja technologija, dėl ko gali kilti daug techninio pobūdžio netikėtumų

(b) arba sutartyje nurodyti veiksmai dėl veiklos tęstinumo priežasčių turi būti pradėti nedelsiant, nors tuo metu dar neįmanoma nustatyti nekeičiamos ir galutinės kainos, kadangi kyla daug neaiškumų arba sutarties vykdymas iš dalies priklauso nuo kitų sutarčių vykdymo.

3.           Patvirtintų išlaidų padengimo sutarties arba sutarties, turinčios tokių nuostatų, aukščiausia kaina yra aukščiausia mokėtina kaina. Ji gali būti viršyta tik išskirtiniais tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus išankstinį perkančiosios organizacijos sutikimą.

4.           Patvirtintų išlaidų padengimo sutarties arba sutarties, turinčios tokių nuostatų, dokumentuose turi būti nurodyta:

(a) sutarties rūšis, t. y., ar tai yra patvirtintų išlaidų padengimo sutartis ar sutartis, turinti tokių nuostatų, neviršijant aukščiausios kainos;

(b) sutarties, turinčios patvirtintų išlaidų padengimo sutarties nuostatų, atveju – sutarties elementai, kuriais remiantis nustatomos patvirtintos išlaidos;

(c) bendra aukščiausios kainos suma;

(d) sutarčių sudarymo kriterijai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti preliminaraus biudžeto, kompensuotinų sąnaudų, tų sąnaudų nustatymo tvarkos ir pasiūlyme nurodyto pelno patikimumą;

(e) 1 dalyje nurodyto išlaidoms taikytino padidinimo rūšis;

(f) taisyklės ir procedūros pagal kurias nustatomos konkurso dalyvio numatytos tinkamos finansuoti sutarties vykdymo sąnaudos, laikantis 5 dalyje išvardytų principų;

(g) apskaitos taisyklės, kurių turi laikytis konkurso dalyviai;

(h) tuo atveju, kai sutartis, turinti patvirtintų išlaidų padengimo sutarties nuostatų, keičiama sutartimi, kurioje nurodyta nekeičiama ir galutinė kaina, šio pakeitimo parametrai.

5.           Rangovo nurodytos sąnaudos vykdant patvirtintų išlaidų padengimo sutartį arba sutartį, turinčią tokių nuostatų, yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei:

(a) jos faktiškai patirtos sutarties vykdymo metu, išskyrus sutarčiai vykdyti būtinas įrangos, infrastruktūros ir nematerialaus turto sąnaudas, kurių bendra pirkimo vertė gali būti laikoma tinkama finansuoti;

(b) jos nurodytos preliminariame biudžete, kuris galėjo būti patikslintas pradinės sutarties pakeitimais;

(c) jos būtinos sutarčiai vykdyti;

(d) jos patirtos vykdant sutartį ir jai priskirtos;

(e) jos yra nustatytos, patikrintos, įtrauktos į rangovo apskaitą ir apibrėžtos laikantis apskaitos standartų, nurodytų konkurso sąlygose ir sutartyje;

(f) jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų nuostatas;

(g) jos nepažeidžia sutarties sąlygų;

(h) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo reikalavimus, visų pirma dėl taupumo ir veiksmingumo.

Rangovas yra atsakingas už savo sąnaudų apskaitą, už tinkamus apskaitos įrašus arba bet kurį kitą dokumentą, būtiną siekiant įrodyti, kad sąnaudos, kurių padengimo jis prašo, padarytos laikantis šiame straipsnyje apibrėžtų principų. Sąnaudos, kurių rangovas negali pateisinti, laikomos netinkamomis finansuoti ir jas padengti atsisakoma.

6.           Perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą patvirtintų išlaidų padengimo sutarčių vykdymą, atlieka šias užduotis:

(a) nustato kiek įmanoma pagrįsčiausią aukščiausią kainą, suteikdama lankstumo, būtino techninio pobūdžio netikėtumams įvertinti;

(b) keičia sutartį, turinčią patvirtintų išlaidų padengimo sutarties nuostatų, sutartimi, kurioje nurodyta nekeičiama ir galutinė kaina, kai tik vykdant sutartį įmanoma nustatyti tokią nekeičiamą ir galutinę kainą; šiuo tikslu ji nustato keitimo parametrus, kad būtų galima pakeisti patvirtintų išlaidų sutartį sutartimi, kurioje nurodyta nekeičiama ir galutinė kaina;

(c) nustato stebėsenos ir kontrolės priemones, į kurias visų pirma įtraukta preliminari išankstinio sąnaudų planavimo sistema;

(d) nustato sutartims įvykdyti tinkamus principus, priemones ir procedūras, visų pirma, kad būtų nustatytos ir patikrintos tinkamos finansuoti išlaidos, nurodytos rangovo ar jo subrangovų ir patirtos vykdant sutartį, ir kad būtų padaryti sutarties pakeitimai;

(e) tikrina, kad rangovas ir jo subrangovai atitiktų sutartyje nurodytus apskaitos standartus ir laikytųsi prievolės pateikti įrodomuosius apskaitos dokumentus;

(f) vykdant sutartį nuolat užtikrina d) punkte nurodytų principų, priemonių ir procedūrų veiksmingumą.

24 straipsnis

Pakeitimai

Sutartis gali būti pakeista su sąlyga, kad pakeitimas atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a)      jis nekeičia sutarties dalyko;

b)      jis nepažeidžia ekonominės sutarties pusiausvyros;

c)      jis nenustato sąlygų, kurios jei būtų iš pradžių nurodytos sutarties dokumentuose, būtų leidusios pasirinkti kitus konkurso dalyvius nei pasirinktieji arba priimti kitą nei pirminis priimtas pasiūlymas.

25 straipsnis

Subranga

1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad kiekvienas konkurso dalyvis dalį sutarties skirtingais lygmenimis pavestų įgyvendinti subrangovams, t. y. bendrovėms, kurios nepriklauso tai grupei, kuriai priklauso konkurso dalyvis. Ši mažiausia subrangos dalis išreiškiama intervalu nuo mažiausio iki didžiausio procentinio punkto. Šis intervalas yra proporcingas sutarties dalykui ir vertei bei susijusio veiklos sektoriaus pobūdžiui, visų pirma konkurencijos sąlygoms ir nustatytam pramonės potencialui.

2. Perkančioji organizacija per pagrindinės sutarties pasirašymo procedūrą gali atsisakyti kandidato atrinktų subrangovų arba per sutarties vykdymo laikotarpį –atrinkto konkurso dalyvio subrangovų. Ji raštu pateikia šio atmetimo priežastis, kurios turi būti pagrįstos kandidatų, su kuriais sudaroma pagrindinė sutartis, atrankai taikytais kriterijais.

VI SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Programavimas

Komisija parengia daugiametę darbo programą, kurioje nurodyti pagrindiniai veiksmai, preliminarus biudžetas ir tvarkaraštis, būtini siekiant 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų programų GALILEO ir EGNOS tikslų.

Remdamasi daugiamete darbo programa Komisija priima metinę darbo programą, kurioje pateiktas daugiametės darbo programos įgyvendinimo planas ir atitinkamas finansavimas.

Šie vykdomieji aktai priimami taikant 35 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

27 straipsnis

Valstybių narių veiksmai

1.           Valstybės narės vengia imtis priemonių, kurios galėtų pakenkti sklandžiam programų vykdymui, visų pirma intelektinės nuosavybės teisių ir infrastruktūrų naudojimo tęstinumo srityse.

2.           Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad antžeminės sistemų stotys būtų paskelbtos ypatingos svarbos Europos infrastruktūromis pagal Tarybos direktyvą 2008/114/EB[24].

28 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Sąjunga gali sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, o ypač bendradarbiavimo susitarimus, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytos procedūros.

29 straipsnis

Techninė pagalba

13 straipsnio 2 dalyje numatytoms techninio pobūdžio užduotims įvykdyti Komisija gali prašyti reikiamos pagalbos, visų pirma kompetentingų kosmoso srities nacionalinių agentūrų ekspertų, nepriklausomų ekspertų ir subjektų, galinčių atlikti objektyvią analizę ir pateikti nešališką nuomonę apie programų vykdymą.

Programų viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai, išskyrus Komisiją, visų pirma, Europos GNSS agentūra ir Europos kosmoso agentūra taip pat gali pasinaudoti ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis.

30 straipsnis

Asmens duomenų ir privatumo apsauga

1.           Komisija užtikrina asmens duomenų bei privatumo apsaugą sistemų kūrimo ir įrengimo etapais ir atitinkamų apsaugos garantijų įtraukimą į tas sistemas.

2.           Visi asmens duomenys, gauti įgyvendinant šiame reglamente nustatytas užduotis ir veiksmus, tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos srityje taikomų teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001[25] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB[26].

31 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.                 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[27] nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar, vykdant dotacijos susitarimą dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo, nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.             Nepažeidžiant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, tarptautiniuose bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, susitarimuose bei sprendimuose dėl dotacijos ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą, patikrinimus ir kontrolę vietoje.

32 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informavimas

Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą.

33 straipsnis

Šio reglamento taikymo vertinimas

1.           Iki 2018 m. birželio 30 d. Komisija, siekdama priimti sprendimą dėl taikant šį reglamentą nustatytų priemonių pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia vertinimo ataskaitą, kurioje vertinami:

(a) tų priemonių tikslų įgyvendinimo rezultatai ir poveikis;

(b) išteklių naudojimo veiksmingumas;

(c) papildoma Europos nauda.

Be to, vertinime aptariamos supaprastinimų galimybės, vidinis ir išorinis nuoseklumas, visų tikslų aktualumas ir priemonių indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, skirtų pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje atsižvelgiama į ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio vertinimų rezultatus.

2.           Vertinant atsižvelgiama į pažangą, padarytą įgyvendinant programų GALILEO ir EGNOS tikslus, nustatytus 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir remiamasi šiais veiklos rodikliais.

(a) GALILEO: veikiančių palydovų skaičius, naudojamos antžeminės infrastruktūros versija ir teikiamų paslaugų skaičius;

(b) EGNOS: tvirtinančiosioms institucijoms pateiktų paslaugų specifikacijų pakeitimų skaičius.

3.           Su šio reglamento vykdymu susiję subjektai teikia Komisijai duomenis ir informaciją, reikalingus susijusių veiksmų stebėsenai ir kontrolei vykdyti.

VII SKYRIUS

ĮGALIOJIMAI IR VYKDOMOSIOS PRIEMONĖS

34 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           5 ir 14 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 5 ir 14 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 5 ir 14 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

35 straipsnis

Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 683/2008 19 straipsniu įsteigtas Europos GNSS programų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.           Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.           Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros atstovai stebėtojų teisėmis gali dalyvauti komiteto darbe, laikydamiesi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

5.           Pagal 28 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose gali būti numatytas trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas komiteto darbe, laikantis jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Panaikinimas

1.           Reglamentas (EB) Nr. 876/2002 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

              Visos priemonės, priimtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 876/2002, toliau reglamentuojamos minėto reglamento.

2.           Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

              Visos priemonės, priimtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 683/2008, toliau reglamentuojamos minėto reglamento.

              Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Ankstesnė numeracija Reglamentas (EB) Nr. 683/2008[28]) || Nauja numeracija (Šis reglamentas)

1 straipsnis || 1 straipsnis

2 straipsnis || 2 straipsnis

3 straipsnis || 3 straipsnis

4 straipsnis || 8 straipsnis

5 straipsnis || 4 straipsnis

6 straipsnis || 9 straipsnis

7 straipsnis || 5 straipsnis

8 straipsnis || 6 straipsnis

9 straipsnis || 7 straipsnis

10 straipsnis || 10 straipsnis

11 straipsnis || 11 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 ir 3 dalys || 12 straipsnis 13 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis 13 straipsnio 2 ir 3 dalys 13 straipsnio 4 dalis || 13 straipsnis 14 straipsnis 17 straipsnis

14 straipsnis || 18 straipsnis

15 straipsnis || 26 straipsnis

16 straipsnis || 15 straipsnis

17 straipsnis || 19-25 straipsniai

18 straipsnis || 16 straipsnis

19 straipsnis || 35 straipsnis

20 straipsnis || 30 straipsnis

21 straipsnis || 31 straipsnis

22 straipsnis || 32 straipsnis

23 straipsnis ||

24 straipsnis || 37 straipsnis

Priedas || 1 straipsnis

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslai

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos palydovinės navigacijos programos GALILEO ir EGNOS (Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema)

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[29]

02 antraštinė dalis: Įmonės

02 05 skyrius: Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO)

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[30]

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Svarbu priminti, kad palydovinės navigacijos programos (toliau – programos) yra pavyzdiniai Sąjungos projektai. Jie atitinka strategiją „Europa 2020“ ir tvaraus vystymosi politiką. Pagal juos teikiamos navigacijos paslaugos, kurios lemia svarbius pokyčius daugelyje veiklos sektorių, skatina technologines inovacijas, didina Europos ekonomikos konkurencingumą ir yra darbo vietų kūrimo, komercinių pajamų ir socialinės bei ekonominės naudos šaltinis.

Pasiūlymo tikslas – remti Europos veiklą kosmose, palydovinių paslaugų plėtrą ir sukurti palydovinės navigacijos sistemas.

Tiksliau, pagal programą GALILEO siekiama sukurti Europos palydovinės navigacijos sistemą, veikiančią pasaulio mastu (toliau – GNSS). Ji viso pasaulio naudotojams teiks padėties nustatymo, sinchronizacijos ir navigacijos paslaugas, kurių paskirtys bus labai įvairios: nuo transporto ir finansinių garantijų apmokėjimo iki elektros tiekimo, orų prognozės ir kelių mokesčių rinkimo.

EGNOS – Europos sistema, sukurta siekiant patobulinti JAV sistemos GPS teikiamas paslaugas Europos teritorijoje. EGNOS tobulina egzistuojančias palydovinės navigacijos paslaugas, tinkamas naudoti saugumo požiūriu itin svarbiose taikomosiose programose, kaip antai oro arba jūrų transporto programos, skirtos valdyti arba nutupdyti lėktuvą arba kanalu plukdyti laivą.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas

Iki 2019 m. parengti ir pateikti pasaulines palydovinės navigacijos infrastruktūras ir paslaugas (GALILEO)

Konkretūs programos GALILEO tikslai, kaip apibrėžta reglamento pasiūlyme – užtikrinti, kad pagal šią programą sukurtos sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti šioms penkioms funkcijoms:

– teikti atvirąją paslaugą (angl. Open Service arba OS), kuri naudotojui būtų nemokama ir kuria būtų teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos taikomosioms programoms;

– teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life Service arba SoL), skirtą naudotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus. Ši paslauga taip pat atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus bei turi patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti naudotojus, jei sistema veiktų netinkamai; tęsiami moksliniai tyrimai, siekiant iš naujo apibrėžti paslaugos SoL specifikacijas, kad naudotojų reikalavimai būtų tenkinami geriau, sumažėtų šios paslaugos poveikis sąnaudoms ir būtų atsižvelgta į suderinamumą su EGNOS paslauga SoL;

– teikti komercinę paslaugą (angl. Commercial Service arba CS) profesinėms ar komercinėms reikmėms skirtoms taikomosioms programoms kurti, kadangi ji, palyginti su atvirąja paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnės papildomos naudos duodančių duomenų;

– teikti paslaugą valstybinėms institucijoms (angl. Public Regulated Service arba PRS), skirtą tik tam tikriems valstybinių institucijų įgaliotiems naudotojams, naudojantiems taikomąsias programas konfidencialioms reikmėms, kurioms būtina užtikrinti ilgalaikį tęstinumą. Teikiant paslaugą valstybinėms institucijoms naudojami labai stiprūs koduoti signalai;

– prisidėti prie sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo paslaugos (angl. Search and Rescue Support Service arba SAR), nustatant pagalbos signalus, siunčiamus iš avarinių švyturių ir persiunčiant jiems transliuojamus signalus.

1 potikslis:

Iki 2014–2015 m. sukurti palydovinės navigacijos infrastruktūras ir teikti pirmines GALILEO paslaugas

Programos GALILEO tikslas – iki 2014–2015 m. pasiūlyti pirmąsias tris pirmines paslaugas (OS, PRS ir SAR)

2 konkretus tikslas

Iki 2020 m. pateikti palydovines GPS veikimą tobulinančias paslaugas, palaipsniui apimsiančias visą Europos civilinės aviacijos konferencijos (angl. CEAC) regioną (EGNOS)

Pagal programą EGNOS, kuri papildo JAV sistemos GPS signalus, kad naudotojai galėtų naudotis tikslesniu padėties Europos teritorijoje[31] nustatymu, teikiamos trys paslaugos:

—      atviroji paslauga (OS), skirta visuomeninio naudojimo imtuvams ir taikomosioms įprastinių naudotojų programoms. Ji siunčia visiems prieinamus nemokamus padėties nustatymo signalus. Ji paskelbta operatyvia[32] 2009 m. spalio mėn. ir jau yra naudojama įvairiuose sektoriuose, pvz., žemės ūkyje;

—      žmogaus gyvybės apsaugos paslauga (angl. Safety-of-Life arba SoL), skirta žmogaus gyvybės apsaugos požiūriu itin svarbioms taikomosioms programoms transporto srityje, visų pirma civilinėje aviacijoje. Ji užtikrina didesnį veiksmingumą ir turi patikimumą garantuojančią pavojaus signalų sistemą. Ji paskelbta operatyvia 2011 m. kovo mėn. ir yra naudojama Europos oro transporto sektoriuose;

—      prieigos prie EGNOS duomenų paslauga (EDAS), skirta pagerintoms taikomosioms programoms. Tai komercinių duomenų, prieiga prie kurių yra kontroliuojama (pvz., internetu arba mobiliaisiais telefonais), paslauga.

2 potikslis:

Imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą po 2014 m. ir iki 2020 m. palaipsniui gerinti paslaugų kokybę.

Atitinkama VGV / VGB veikla

02 05 skyrius: Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO)

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Daugiau kaip prieš dešimtmetį pradėtomis Europos palydovinės navigacijos programomis įgyvendinamas politinis siekis sukurti ir eksploatuoti visą pasaulį aprėpiančią sistemą, kuri Europos Sąjungai duotų strateginės ir ekonominės naudos ir teiktų civilinėms reikmėms pritaikytas palydovinės navigacijos paslaugas.

GALILEO ir EGNOS Europos Sąjungai duos daug socialinės ir ekonominės naudos, t. y.:

i) tiesioginės naudos, susijusios su GNSS vartotojų rinkos augimu (imtuvai ir taikomosios programos). Pavyzdžiui, jei daugiau lėktuvų bus įrengti GNSS imtuvai, šių imtuvų gamintojai gaus papildomų pajamų;

ii) netiesioginės naudos, susijusios su naujų taikomųjų programų atsiradimu. Pvz., jei dėl geresnių navigacijos paslaugų sutrumpės skrydžių trukmė, lėktuvai terš mažiau, o keleiviai sutaupys laiko. Be to, dėl saugesnių transporto priemonių ir veiksmingesnių skubios pagalbos tarnybų bus išgelbėta daugiau gyvybių.

iii) tiesioginės naudos, susijusios su gamintojų rinkos augimu ir technologinės plėtros kituose sektoriuose. Pramonė gaus naudos iš investicijų GNSS gamintojų rinkoje. Kitiems sektoriams taip pat bus naudingos kosmoso srities naujovės. Pvz., priemonės, sukurtos vertinti ir stebėti paleidimo įrenginių ar rezervuarų struktūrinę būklę, gali būti naudojamos automobilių, statybos ir energijos pramonės įmonėse ir viešųjų paslaugų įmonėse.

Nors programos GALILEO įrengta sistema bus savarankiška, jos teikiamos paslaugos bus veiksmingesnės dėl jos sąveikos su kitomis sistemomis, kaip antai JAV GPS arba Rusijos GLONASS sistemomis. Todėl bendradarbiavimas su kitomis šalimis, teikiančiomis palydovinės navigacijos paslaugas, leis padidinti naudotojų, piliečių ir visos ekonomikos gaunamą naudą.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1 konkretus tikslas

Pagal programą GALILEO siekiama sukurti ir pateikti pasaulines palydovinės navigacijos infrastruktūras ir paslaugas. Siekiant šio tikslo turi būti atliekama nuolatinė sukurtos infrastruktūros priežiūra ir, prireikus, atnaujinami jos komponentai.

Su GALILEO infrastruktūra susiję rodikliai:

–        bendras veikiančių palydovų skaičius: 18 palydovų iki 2015 m., 30 – iki 2019 m.

–        naudojamos antžeminės infrastruktūros versija: v2 iki 2015 m.

Su GALILEO paslaugų teikimu susijęs rodiklis:

–        sukurtų paslaugų skaičius: trys pirminės paslaugos iki 2015 m., penkios paslaugos iki 2020 m.

2 konkretus tikslas

Pagal EGNOS programą siekiama teikti patobulintas palydovinės navigacijos paslaugas visoje Europoje. Jos infrastruktūra turi išlikti operatyvi, o dabartinė aprėptis turi apimti visą Europos Sąjungą, kad naudotojai turėtų vienodas galimybes pasinaudoti šiomis paslaugomis visoje Sąjungoje.

Rodikliai, susiję su teikiamų paslaugų kokybe ir geografine EGNOS aprėptimi:

–        tvirtinančiosioms institucijoms pateiktų paslaugų pakeitimų skaičius: 3 2014-2020 m. laikotarpiu.

Šie pakeitimai bus įtraukti į viešai prieinamus dokumentus, kuriuose bus apibrėžtos paslaugų specifikacijos.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kadangi GNSS technologijos yra pajėgios teikti labai patikimus duomenis, susijusius su padėties, greičio ir laiko nustatymu, jos itin svarbios siekiant pagerinti veiksmingumą įvairiose srityse. JAV GPS (Pasaulinės padėties nustatymo sistemos) naudojimo patirtis parodė palydovinės navigacijos teikiamą naudą – GPS Jungtinėse Amerikos Valstijose laikoma penkta pagal svarbą viešąja paslauga po vandens, elektros, dujų tiekimo ir telefoninio ryšio paslaugų. JAV kariniai ir civiliniai naudotojai tapo labai priklausomi nuo GPS. Kai kurios kitos šalys taip pat atkreipė dėmesį į savo priklausomybę nuo minėtos sistemos ir sukūrė savo pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą (GNSS).

Šiuo metu Europos palydovinės navigacijos paslaugų naudotojai neturi kito pasirinkimo – jie turi naudotis JAV GPS arba GLONASS siunčiamais palydoviniais signalais, skirtais padėčiai nustatyti ir navigacijai. Todėl Europos ekonomika tampa visa labiau priklausoma nuo karinės infrastruktūros, kurios Europa nekontroliuoja ir kuri iš esmės nesukurta Europos ekonominėms reikmėms tenkinti. Be to, prieinamumas prie šių sistemų yra nepakankamas, ypač tankiai apgyvendintose miestų teritorijose[33]. Jos neužtikrina pakankamos civiliniams Europos naudotojams teikiamos paslaugos kokybės ir tęstinumo.

Politiniu požiūriu, dešimto dešimtmečio pradžioje GPS pradėjus visapusiškai veikti, Europos Sąjunga suprato, kad Europai reikia nuosavos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos[34]. Daug anksčiau nei paplito GNSS pagrįstos taikomosios programos, kaip antai vietos nustatymo paslaugos arba navigacijos sistemos automobiliuose, Taryba ir Parlamentas numatė būsimą padidėjusį navigacinių pagalbos priemonių poreikį. Šį užmojį daugiausia paskatino Europos savarankiškumo palydovinės navigacijos srityje poreikis. Šios politinės vizijos tikslai:

•        įrengti pirmąją pasaulinę palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą, savarankišką ir kontroliuojamą civilinių institucijų, kuri užtikrintų nenutrūkstamas GNSS paslaugas ir būtų Europai strategiškai naudinga. Vis dėlto, kaip paaiškėjo vėliau, reikėtų toliau vystyti sistemos sąveiką[35] su kitomis sistemomis, visų pirma JAV GPS, siekiant pagerinti naudotojams teiksiamų paslaugų kokybę ir gauti daugiau socialinės ir ekonominės naudos;

•        didinti Europos ekonominės infrastruktūros atsparumą numatant atsarginę sistemą tuo atveju, jei kitos sistemos nustotų veikti;

•        didinti netiesioginę ekonominę naudą suteikiant galimybę Europos pilietinei visuomenei naudotis tikslesniais, prieinamesniais ir stipresniais signalais ir daug dažniau nei dabar pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias teikia didelio tikslumo palydovinė navigacija;

•        įrodyti Europos pajėgumą sukurti, išdėstyti ir eksploatuoti sudėtingas didelio masto kosmines infrastruktūras.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

ES teisė imtis veiksmų pagrįsta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsniu ir GNSS reglamentu dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo.

Pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtos sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, naudojamos ir už valstybių narių nacionalinių teritorijų. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos labai prisideda prie transeuropinių tinklų plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūrų srityse.

Pavienė valstybė narė negali įrengti palydovinės navigacijos sistemų, nes tam finansinių ir techninių pajėgumų reikia daugiau nei ji jų gali skirti. Todėl tą tikslą pasiekti galima tik Sąjungos lygmeniu.

Be to, GNSS reglamente nustatyta, kad Europos Sąjunga bus viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant programas, savininkė. Kaip viso materialiojo ir nematerialiojo turto, susijusio su šiomis programomis, savininkė, Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad visos sistemoms valdyti ir eksploatuoti būtinos sąlygos būtų sudarytos pradėjus teikti pirmąsias padėties nustatymo paslaugas 2014–2015 m. Nuo tada valdymas yra de facto europinio pobūdžio.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Nors tai yra pirmas kartas, kai Sąjunga yra vienintelė tokio masto infrastruktūros savininkė ir kai Komisija valdo tokią sudėtingą programą, nuo 2007 m. įgyta patirtis suteikia galimybę daryti svarbesnius patobulinimus, siekiant tęsti programų GALILEO ir EGNOS įgyvendinimą.

Kaip aprašyta Europos Parlamentui ir Tarybai skirtoje Komisijos Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros atskaitoje[36] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlyme dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo, galima daryti šias išvadas:

<Programos valdymas>

2008 m. iš naujo pertvarkius programas, Komisija sukūrė dabartinio programų etapo valdymui tinkančią struktūrą. Nuo tada padaryta didelė pažanga, tačiau programų valdymas turės kisti, kad būtų galima įtraukti su sistemų eksploatavimu susijusias labiau operacinio pobūdžio funkcijas.

Kalbant apie įvairių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma Europos kosmoso agentūros ir Europos GNSS agentūros, sąveiką, naujai perskirsčius atsakomybę ir Europos kosmoso agentūrai tapus projektui vadovaujančia agentūra, veikiančia ES naudai, pasiekta gerų rezultatų, tačiau agentūra turės prisitaikyti prie programų raidos ir būsimų eksploatavimo uždavinių.

<Sąnaudų ir finansinių priemonių kontrolė>

GALILEO ir EGNOS yra sudėtingi projektai. Jų plėtotė daugiausia paremta naujomis technologijomis, specialiai sukurtomis programų reikmėms tenkinti. Todėl sunku pasirinkti tik vieną sąnaudų kontrolės metodą; sąnaudas lemia įvairūs veiksniai ir kilus įvairiai rizikai, tinkamas programų vykdymas gali būti sutrikdytas.

Praeityje programų įgyvendinimas vėlavo ir neišvengta didesnių nei numatyta sąnaudų dėl visų pirma griežtesnių valstybių narių saugumo reikalavimų. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[37] bei Tarybos ir Europos Parlamento prašyme, būtina toliau dėti pastangas kontroliuojant sąnaudas. Siekiant patenkinti šį poreikį sukurta nauja valdymo struktūra ir jau dabar Komisija imasi veiksmų rizikai ir sąnaudoms kontroliuoti.

Bet kokia programoms kylanti rizika įtraukiama į registrą, kuriame įrašoma įvairių tipų rizika, susijusi su pramonine tiekimo grandine, Europos kosmoso agentūra, Europos GNSS agentūra, išorės veiksniais, kaip antai politinių institucijų įtaka ir saugumo reikalavimai, ir vidiniais veiksniais, kaip antai programų struktūra. Kiekvienam rizikos tipui suteiktas tikimybės ir padarinių rimtumo laipsnis. Rizikos registre taip pat pateikiamas veiksmų, kuriais siekiama sumažinti jos tikimybę, sąrašas;

– Komisija svarsto galimybę iš naujo apibrėžti paslaugos SoL specifikacijas, kad sumažėtų šios paslaugos poveikis bendroms sąnaudoms;

– ji, siekdama užtikrinti veiksmingą programų valdymą, taip pat imasi veiksmų, kurie turėtų užkirsti kelią būsimiems nukrypimams ir leistų ateityje sukurti tvirtą valdymo struktūrą;

Komisija kartu su Europos kosmoso agentūra daro spaudimą pramonei, kad ši kontroliuotų skirtingų GALILEO infrastruktūros elementų kainas;

– įgyvendinant programas taip pat imtasi papildomų priemonių siekiant kontroliuoti sąnaudas, pvz., nustatyta tinkamiausia sutarties trukmė, paskelbtas naujas viešasis pirkimas papildomiems palydovams įsigyti, naudoti du aprūpinimo paleidimo įranga šaltiniai;

– galiausiai, Komisija imasi veiksmų bendradarbiavimui su ekspertais (nepriklausomais ir valstybių narių ekspertais) stiprinti, kad būtų išnagrinėti techniniai sistemų reikalavimai, su jais susijusios sąnaudos ir galimi alternatyvūs sprendimai.

<Saugos reikalavimai>

Kalbant apie saugumą, reikėtų priminti, kad nors pagal reglamentą Komisija yra atsakinga už saugumo sistemų valdymą, jos veiksmų laisvė šioje srityje ribota dėl dviejų priežasčių:

– pirmiausia todėl, kad saugumo srities poreikius nustato valstybės narės. Itin svarbios infrastruktūros, kaip antai palydovinės navigacijos, saugumui nuolat kyla įvairios grėsmės. Todėl kuriant sistemas reikia nuolat atsižvelgti į jų raidą. Valstybės narės turi apsidrausti nuo dalies šių grėsmių;

antra, šiuo metu galiojančiu GNSS reglamentu (EB) Nr. 683/2008 sistemų saugumo atitikties patvirtinimo užduotis pavesta ES agentūrai. Laikantis tinkamo valdymo principų, reikėtų atskirti valdymo ir atitikties patvirtinimo funkcijas; tai įprasta ir itin svarbi praktika, įgyvendinant tokio pobūdžio projektą.

Abiem atvejais priimti sprendimai gali turėti lemiamo poveikio programų sąnaudoms ir terminams.

Atsižvelgdama į saugumo reikalavimų poveikį sąnaudoms ir vėlavimui, Komisija pabrėžia, kad labai svarbu pakeisti programų valdymo struktūrą ir patikėti daugiau atsakomybės įvairiems suinteresuotiesiems subjektams (visų pirma rangovams, laikantis įgaliojimų suteikimo susitarimų bendrųjų nuostatų).

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Sąveika su kitomis egzistuojančiomis ar būsimomis kosmoso programomis yra galima, pvz., siekiant naudotojų segmentų plėtros (vartotojų rinkai skirtos taikomosios programos) arba pagal programą GALILEO sukurtos sistemos elementų apsaugos kosmose arba paleidimo metu.

Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su kitais Europos Komisijos direktoratais mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Palydovinės navigacijos sistemose naudojamos GNSS taikomosios programos ir technologijos gali turėti poveikio įvairiems ekonomikos ir visuomenės sektoriams, kaip antai informacijos, transporto ir energijos. Svarbu užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos būtų koordinuojamos Komisijos lygmeniu, siekiant kuo didesnės investicijų grąžos.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

¨         Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo [] iki []

¨         Finansinis poveikis 2014–AAAA

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota[38]

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2008 iki 2020 m.,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[39]

þ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– þ  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[40]

– þ  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms[41]

– þ  tarptautinei organizacijai[42]

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Dabartinė valdymo struktūra buvo sukurta GALILEO sukūrimo ir išdėstymo etapams ir pradiniam EGNOS eksploatavimui, t. y. 2008–2013 m. laikotarpiui. Ši struktūra turi būti peržiūrėta, nes GALILEO išdėstymo etapas tęsis ir po 2013 m., o 2014 m. pradėjus teikti pirmines paslaugas prasidės naujas programos etapas. Taip pat reikėtų apibrėžti EGNOS valdymo modelį, nes pradėtas šios sistemos operacinis etapas.

Kalbant apie GALILEO eksploatavimo etapą, reikėtų nustatyti tvirtą, tvarią ir ilgalaikę valdymo struktūrą. Tokiu būdu dabartinė struktūra bus naudojama optimaliau ir racionaliau, ir bus užtikrintas laipsniškas perėjimas nuo išdėstymo prie eksploatavimo etapo, užtikrinant paslaugos tęstinumą. Valdymo modelis taip pat bus suderintas su skirtingomis pasiūlytomis paslaugomis, nes su jomis susiję reikalavimai ir jų naudotojai skiriasi.

Europos Komisija bus iš esmės atsakinga už bendrą politinę programų priežiūrą. Ji galės perduoti operacinės veiklos valdymą Europos GNSS agentūrai ir Europos kosmoso agentūrai pagal jų kompetencijos sritis.

Ji taip pat galės konsultuotis su ekspertais ir nacionalinėmis kosmoso agentūromis dėl konkrečių techninio pobūdžio klausimų.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Komisija privalo užtikrinti, kad visose įgyvendinat GNSS programas sudarytose sutartyse ir susitarimuose būtų numatyta priežiūra ir finansų kontrolė. Kalbant apie visas priežiūros ir vertinimo priemones, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas programų sąnaudų kontrolei, paslaugas teikiant laiku.

Prireikus programų įgyvendinimui prižiūrėti turi būti prašoma nepriklausomų technikos ekspertų pagalbos. Remdamasi inspektavimo vietoje rezultatais, Komisija privalo užtikrinti, kad prireikus būtų patikslintas iš pradžių patvirtinto finansinio įnašo dydis ar skyrimo sąlygos bei mokėjimų grafikas.

Komisija privalo pasiūlyti:

- strateginę programą, kurioje nurodomi pagrindiniai veiksmai, preliminarus biudžetas ir tvarkaraštis, būtini norint vėliausiai iki 2014 m. birželio 30 d. pasiekti programų GALILEO ir EGNOS tikslus;

- metinę darbo programą, kurioje strategija aiškinama išsamiomis priemonėmis ir rodikliais, kurie turi būti pasiūlyti iki ankstesnių metų gruodžio 15 d.;

- metinę įgyvendinimo ataskaitą, kurioje įvertinamas metinės darbo programos, kuri turi būti pateikta vėliausiai kitų metų kovo 15 d., įgyvendinimas;

- tarpinį programų GALILEO ir EGNOS vertinimą, kuriame didžiausias dėmesys kreipiamas į kiekybinius ir kokybinius rezultatus; vertinimas turi būti pateiktas vėliausiai 2018 m. birželio 30 d., bet pakankamai anksti, kad būtų galima parengti kitą daugiametę finansinę programą.

Be šių standartinių priemonių Komisija, naudodamasi savo įgaliojimais vykdyti politinę programų GALILEO ir EGNOS priežiūrą, turi stiprinti už programos administravimą atsakingo subjekto priežiūros ir vertinimo priemones, prašydama jo pateikti metinius valdymo planus ir įgyvendinimo ataskaitas, rengdama reguliarius posėdžius, kuriuose aptariama programų pažanga, ir atlikdama finansų ir technologijų auditus.

Be to, valstybės narės turėtų prisidėti prie programų priežiūros, pvz., naudodamosi savo techniniais pajėgumais pateikti duomenis apie techninę programų priežiūrą ir pasiūlyti pagrindinius veiklos rodiklius pagal kuriuos programos bus vertinamos.

Galiausiai, vykdydama kasdienį valdymą, Komisija, siekdama kontroliuoti su programomis susijusias sąnaudas, turi nustatyti rizikos valdymo priemones ir naudoti tinkamas tikslesnėmis sąnaudų prognozėmis pagrįstas valdymo priemones bei atsižvelgti į įgytą patirtį ir faktinę sistemos kūrimo eigą.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Viena svarbiausių Komisijai tekusių užduočių buvo rizikos valdymas. Jo svarba pabrėžta ir 2007 m. vykdant valdymo reformą. Bet kokia programoms kylanti rizika įtraukiama į registrą, kuriame įrašoma įvairių tipų rizika, susijusi su pramonine tiekimo grandine, EKA, ES agentūra, išorės veiksniais, kaip antai politinių institucijų įtaka ir saugumo reikalavimai, ir vidiniais veiksniais, kaip antai programų struktūra. Kiekvienam rizikos tipui suteikiamas tikimybės ir padarinių rimtumo laipsnis. Rizikos registre taip pat pateikiamas veiksmų, kuriais siekiama sumažinti jos tikimybę, sąrašas. Nustatyti šie rizikos tipai:

• Technologinė rizika. Palydovinei navigacijai naudojamos pažangiausios technologijos, kurias dar reikia patvirtinti ir kurių specifikacijos nuolat keičiasi.

• Pramoninė rizika. Infrastruktūrą rengia įvairių šalių pramonės atstovai, todėl svarbu veiksmingai koordinuoti jų darbą, kad sukurtos sistemos būtų patikimos ir puikiai integruotos, ypač saugumo srityje.

• Rinkos rizika. Reikia vengti prastesnių nei numatyta techninių rezultatų, kad jie nepakenktų naudotojams visame pasaulyje ir netrukdytų naudotis infrastruktūra. Be to, reikia užtikrinti, kad nuo 2014–2015 m. teikiant pirmines GALILEO paslaugas, visų pirma paslaugas valstybinėms institucijoms, būtų naudojami patikimi imtuvai.

• Vėlavimo rizika. Bet koks įgyvendinimo vėlavimas gali kelti pavojų naujoms galimybėms ir lemti didesnes nei numatyta sąnaudas.

• Valdymo rizika. Valdant programas dalyvauja įvairūs bendradarbiauti privalantys subjektai, todėl svarbu užtikrinti tam tikrą stabilumą ir atitinkamai organizuoti veiklą. Be to, reikia atsižvelgti į skirtingas įvairių veikėjų nuomones, visų pirma į skirtingas valstybių narių nuomones, daugeliu svarbių klausimų. Šiuo atveju būtų tikslinga numatyti, kad riziką, ypač finansinę ir saugumo riziką, tektų kartu valdyti geriausiai su jomis susidoroti galintiems veikėjams.

• Su atsakomybe susijusi rizika. Kaip ir bet kokia kita infrastruktūra, šios dvi Europos sistemos gali tiesiogiai arba netiesiogiai padaryti žalos jų naudotojams arba trečiosioms šalims. Iš Komisijos atlikto tyrimo matyti, kad šiuo metu taikomoje teisėje tinkamas pagrindas suderinti nukentėjusiųjų nuo Europos palydovinės navigacijos sistemų, jų savininkų bei eksploatuotojų interesus nenumatytas. Todėl šiai padėčiai ištaisyti iki 2014 m. reikia imtis atitinkamų Europos ir pasaulinio masto veiksmų. Komisija toliau nagrinėja šį klausimą ir konsultuojasi su kitomis tarptautinėmis institucijomis.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Dauguma asignavimų valdomi netiesiogiai įgaliojimų suteikimo susitarimais. Labai svarbu žinoti, kad GNSS biudžetas vykdomas konkursais. Vidaus kontrolės metodika pagrįsta viešojo pirkimo procedūrų ex ante kontrole (rangovo vertinimas ir atranka) ir sandorių, sudarytų pagal įgaliojimų suteikimo susitarimus ir projektų valdymo planą, kuriuose nustatyta visų suinteresuotųjų subjektų atsakomybė ir tikslios darbo srauto ir kontrolės procedūros, priežiūra. Visų pirma tai yra:

- dalyvavimas reguliariuose posėdžiuose (valdymo ir techninio pobūdžio klausimais);

- prievolė parengti ketvirčio ataskaitas apie programų užbaigimą;

- prievolė parengti ketvirčio ataskaitas apie Bendrijos lėšų naudojimą, kuriose aiškiai nurodomas jų panaudojimas pagal su pramonės atstovais pasirašytas sutartis ir atnaujinamas įvertinto turto sąrašas.

Be to, viešojo pirkimo kontrolės metodika neturi būti pakeista: ji iš esmės paremta techninių etapų, teisiškai susietų su mokėjimais pagal sutartis, vykdymu.

Administracinė Komisijos užduotis –prižiūrėti paskirto pramonės agento įvykdytus mokėjimus, rengiant minėtas ataskaitas. 5–10 visos darbo dienos ekvivalentų komanda būtina siekiant kontroliuoti įgaliojimų suteikimo susitarimų administracinį ir techninį įgyvendinimą. Komisija turi patikrinti, kad būtų išvengta dvigubo kai kurių elementų finansavimo pagal bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“.

Be to, kaip aprašyta 1.5.3 dalyje, Komisija sudarė rizikos registrą, siekdama stebėti grėsmę programoms galinčius sukelti veiksnius.

Galiausiai, kaip nurodyta [reglamento 29 straipsnyje], už programų valdymą atsakingi subjektai galės pasinaudoti reikalinga technine pagalba.

Dėl labai techninio ir specializuoto GNSS programų pobūdžio nesitikima didelių kontrolės priemonių pokyčių.

Tikimasi, kad reikalavimų neatitikimo lygis bus lygiavertis dabartiniam lygiui. Iš tikrųjų, siekiant patikrinti praeitų metų sandorius, kiekvienais metais inicijuojami ex post auditai. 2009 m. klaidų lygis buvo mažesnis nei 1 proc. (rekomenduotas bendros išmokėtos sumos finansinis patikslinimas procentais). Atsižvelgiant į Europos kosmoso agentūrai pateiktas auditorių rekomendacijas, šis procentinis dydis netgi turės būti sumažintas. Atsižvelgiant į sutarčių pobūdį, šis lygis gali būti ekstrapoliuotas visam GNSS biudžetui.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Pagal šį reglamentą sudarytuose susitarimuose, įskaitant susitarimus su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, nustatyta, kad Komisija arba jos įgaliotas atstovas atlieka priežiūrą ir finansų kontrolę, o Audito Rūmai arba OLAF atlieka auditą, prireikus – auditą vietoje.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

|| DA / NDA ([43]) || ELPA šalių[44] || šalių kandidačių[45] || trečiųjų šalių[46] || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[1] || 02010405                Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO) – Administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || NE || TAIP || NE

[1] || 020501 Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO) || DA || TAIP || NE || TAIP || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija…..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[1] || 020503 Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) baigimas || DA || TAIP || NE || TAIP || NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Pažangus ir integracinis augimas

Įmonių GD || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || Metai 2021 || Metai 2022 || Metai 2023– 2030 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || || || ||

020501 || Įsipareigojimai || (1) || 1 163,5 || 1 187,5 || 990,25 || 1 010 || 799,75 || 1 049,5 || 1 668 || 0 || 0 || 0 || 7 868,5

Mokėjimai || (2) || 1 011,5 || 1 181,5 || 955,25 || 1 011 || 672,75 || 1 010,5 || 898 || 500 || 480 || 148 || 7 868,5

Administracinio pobūdžio asignavimai,  finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[47] || || || || || || || || ||

02010405 || || (3) || 3,5 || 3,5 || 3,75 || 4 || 4,25 || 4,5 || 5 || 0 || 0 || 0 || 28,5

IŠ VISO asignavimų Įmonių GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 1 167 || 1 191 || 994 || 1 014 || 804 || 1 054 || 1 673 || 0 || 0 || 0 || 7 897

Mokėjimai || =2+2a +3 || 1 015 || 1 185 || 959 || 1 015 || 677 || 1 015 || 903 || 500 || 480 || 148 || 7 897

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || x || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || x || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || x || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || x || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || x || || || || || || ||

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

ŸIŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

ENTR GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 9,773 || 9,773 || 9,773 || 9,773 || 9,392 || 8,884 || 8,884 || 66,252

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 5,950

IŠ VISO ENTR GD || Asignavimai || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,242 || 9,734 || 9,734 || 72,202[48]

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,242 || 9,734 || 9,734 || 72,202

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. || 2022 m. || 2023-2030 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 1 177,623 || 1 201,623 || 1 004,623 || 1 024,623 || 814,242 || 1 063,734 || 1 682,734 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 7 969,202

Mokėjimai || 1 025,623 || 1 195,623 || 969,623 || 1 025,623 || 687,242 || 1 024,734 || 912,734 || 500,000 || 480,000 || 148,000 || 7 969,202

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

þ         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO ||

REZULTATAI

Rezultato rūšis[49] || Rezultato rūšis || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Numeris pasiekimai || Išlaidos || Bendras skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[50] Plėtoti ir pateikti pasaulines palydovinės navigacijos infrastruktūras ir paslaugas (GALILEO) || || || || || || || || || || || || || || || ||

GALILEO || 5 paslaugos || Netaikoma || 3 || 930,5 || 3 || 942,5 || 3 || 744,25 || 3 || 763 || 3 || 552,75 || 3/5 || 802,5 || 5 || 1 421 || 5 || 6 156,5

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 930,5 || || 942,5 || || 744,25 || || 763 || || 552,75 || || 802,5 || || 1 421 || || 6 156,5

2 KONKRETUS TIKSLAS[51] Teikti palydovines GPS veikimą Europoje tobulinančias paslaugas (EGNOS) || || || || || || || || || || || || || || || ||

EGNOS || 3 paslaugos5 paslaugos || Netaikoma || 3 || 233 || 3 || 245 || 3 || 246 || 3 || 247 || 3 || 247 || 3 || 247 || 3 || 247 || 3 || 1 712

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 233 || || 245 || || 246 || || 247 || || 247 || || 247 || || 247 || || 1 712

IŠ VISO IŠLAIDŲ || Netaikoma || 1 163,5 || Netaikoma || 1 187,5 || Netaikoma || 990,25 || Netaikoma || 1 010 || Netaikoma || 799,75 || Netaikoma || 1 049,5 || Netaikoma || 1 668 || Netaikoma || 7 868,5

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

þ         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 9,773 || 9,773 || 9,773 || 9,773 || 9,392 || 8,884 || 8,884 || 66,252

Kitos administracinės išlaidos || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 0,850 || 5,950

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,242 || 9,734 || 9,734 || 72,202

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[52] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,623 || 10,242 || 9,734 || 9,734 || 72,202

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

þ         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

02 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 63 || 63 || 63 || 63 || 60 || 56 || 56

02 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

02 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[53]

02 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 26 || 26 || 26 || 26 || 26 || 26 || 26

02 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

02 01 04 aa[54] || - būstinėje[55] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

- delegacijose || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

02 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

IŠ VISO || 89 || 89 || 89 || 89 || 86 || 82 || 82

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. ENTR GD numato dalį žmogiškųjų išteklių perkelti į egzistuojančia agentūrą. Sumos ir perskirstymas prireikus bus patikslinti atsižvelgiant į minėto proceso rezultatus.

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || - Prižiūri Europos GNSS programų įgyvendinimą, siekiant veiksmingai ir nuosekliai išdėstyti ir eksploatuoti EGNOS ir GALILEO; - teikia teisinę ir reglamentavimo analizę, kad būtų palengvintas politinių sprendimų priėmimo procesas; - užtikrina pasiūlytų sprendimų atitiktį taikomoms taisyklėms; - užtikrina patikimą finansų valdymą; - imasi reikalingų veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga sąnaudų kontrolė; - valdo su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusią veiklą.

Išorės personalas || Padeda vykdyti minėtas užduotis

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

þ         Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą pagal 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą COM(2011) 500.

¨         Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[56].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– ¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– þ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Šiuo metu vyksta derybos su Šveicarija ir Norvegija, tačiau nepasiektas joks oficialus susitarimas ir artimiausiu metu nesitikima jo pasiekti. Todėl šiame etape negali būti atsižvelgta į jokį trečiųjų šalių įnašą. Reikėtų pažymėti, kad šios šalys neskirs bendro tiesioginio finansavimo GNSS programoms (todėl nebus papildomų asignavimų iš Sąjungos biudžeto asignuotųjų pajamų), bet skirs išorinį įnašą.

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

Nesitikima jokių įplaukų kol nebus baigta kurti palydovų sistema, nes pirminių paslaugų kokybė neatitiks galimų naudotojų poreikių kol infrastruktūros nebus visiškai išdėstytos.

Iki to laiko reikia išanalizuoti išlaidų valdymo metodą, siekiant nustatyti subjektą (viešąjį ar privatųjį), kuris surinks įplaukas, tikslias įplaukų rūšis ir šių galimų įplaukų sumą.

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨             nuosaviems ištekliams

– þ             įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[57]

2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

|| || p.m. || p.m. || p.m. || p.m. || p.m. || p.m. || p.m.

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

[2]               COM(2011) 5 galutinis.

[3]               COM(2011) 500 galutinis. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl strategijos „Europa 2020“ biudžeto.

[4]               COM(2011) 398 galutinis. Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa.

[5]               COM(2010) 308.

[6]               OL L 246, 2004 7 20, p. 30.

[7]               OL C, p..

[8]               OL C, p..

[9]               COM(2010) 614 galutinis/2.

[10]             COM(2011) 152.

[11]             OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[12]             COM(2011) 398 galutinis.

[13]             COM(2011) 500 galutinis.

[14]             OL L 276, 2010 10 20, p. 1.

[15]             OL L 246, 2004 7 20, p. 30.

[16]             OL L 201, 2010 8 3, p. 30.

[17]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[18]             OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

[19]             OL L 138, 2002 5 28, p. 1.

[20]             OL L 287, 2011 11 4, p. 1.

[21]             OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

[22]             OL L 141, 2011 5 27, p. 17.

[23]             OL C 304, 2011 10 15, p. 7.

[24]             OL L 345, 2008 12 23, p. 75. .

[25]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[26]             OL L 281,1995 11 23, p. 31.

[27]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[28]             OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

[29]             VGV – veikla grindžiamas valdymas (angl. Activity-Based Management); ABB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas (angl. Activity-Based Budgeting).

[30]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[31]             Sistemos EGNOS Europos zoną sudaro 44 Europos civilinės aviacijos konferencijos valstybės narės.

[32]             Dokumentas, kuriame apibrėžiamos EGNOS atvirosios paslaugos specifikacijos: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/satnav/egnos/files/brochures-leaflets/egnos-os-sdd_en.pdf.

[33]             GPS signalų nutrūkimo poveikio prekybos ir vidaus paslaugoms tyrimas (2001 m.): http://www.ofcom.org.uk/static/archive/ra/topics/research/topics/other/gpsreport/gps-report.pdf

[34]             1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos indėlio į pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) kūrimą.

[35]             2004 m. birželio mėn. tarptautinis susitarimas dėl palydovinės navigacijos sistemų GALILEO ir GPS bei su jomis susijusių taikomųjų programų skatinimo, tiekimo ir naudojimo.

[36]             COM(2011) 5 galutinis.

[37]             COM(2011) 500 galutinis.

[38]             Programą GALILEO sudaro keturi etapai: sukūrimo, plėtojimo, išdėstymo ir eksploatavimo. Išdėstymo etapas bus baigtas 2019 m. Taigi visapusiškas eksploatavimas bus vykdomas ir po 2020 m., o sistemos eksploatavimas ir palydovų sistemos pildymas tęsis ištisus metus, siekiant išvengti paslaugų tiekimo sutrikimo.

[39]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_fr.html.

[40]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. Europos GNSS agentūra bus įtraukta į GNSS programų valdymą.

[41]             Europos nacionalinės kosmoso agentūros.

[42]             EKA (Europos kosmoso agentūra).

[43]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[44]             ELPA – Europos laisvosios prekybos organizacija. Derybos bus pradėtos su Norvegija, siekiant jos dalyvavimo 2014–2020 m. biudžete.

[45]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[46]             Vyksta derybos su Šveicarija, siekiant jos dalyvavimo 2014–2020 m. biudžete.

[47]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės).

[48]             Apie žmogiškųjų išteklių mažinimą, tiesiogiai susijusį su nauja valdymo struktūra ir su sistemų eksploatavimo užduočių pavedimu Europos GNSS agentūrai bus išsamiai pranešta atliekant Agentūros reglamento Nr. 912 persvarstymą. Numatyta, kad techninė ekspertizė, kurią šiuo metu atlieka Komisija, bus pavesta Agentūrai, kiek būtina, kad ši galėtų atlikti jai patikėtas užduotis.

[49]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[50]             Kaip aprašyta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“.

[51]             Kaip aprašyta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“.

[52]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[53]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“). LA - vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE - deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[54]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[55]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[56]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[57]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.