52011PC0737

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Įvadas

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė Tarybos sprendimo […/…] dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (toliau – 2014 m. NIS) pasiūlymą[1]. Šiuo pasiūlymu numatyta sukurti naujos rūšies nuosavus išteklius, pagrįstus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalimi, taikytina prekių tiekimui arba paslaugų teikimui, prekių įsigijimui ir prekių importui, visoje Europos Sąjungoje kiekvienoje valstybėje narėje taikant standartinį PVM tarifą (toliau – nauji PVM pagrįsti nuosavi ištekliai). Komisija paskelbė, kad iki 2011 m. pabaigos pateiks susijusius išsamius reglamentus.

Šio pasiūlymo tikslas – remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsnio 2 dalimi, nustatyti metodą, kurį turėtų taikyti valstybės narės šiems naujiems nuosaviems ištekliams apskaičiuoti, ir šių išteklių teikimo į ES biudžetą tvarką. Šiais susitarimais papildomos 2014 m. NIS išdėstytos nuostatos ir pagal SESV 311 straipsnio 4 dalį nustatytos įgyvendinimo priemonės, susijusios su kontrole ir priežiūra bei papildomais atsiskaitymo reikalavimais[2].

Šis pasiūlymas grindžiamas iš PVM surinktų nuosavų išteklių administravimo patirtimi. Juo siekiama supaprastinti nacionalinių įnašų apskaičiavimą ir taip sumažinti administracines išlaidas bei padidinti skaidrumą ir palengvinti demokratišką išteklių kontrolę, kartu užtikrinti realią ES PVM politikos, valstybių narių viešųjų finansų ir ES biudžeto finansavimo sąsają.

Naujas apskaičiavimo metodas

Pagrindiniai principai

Pasiūlytą naują apskaičiavimo metodą galima apibūdinti toliau pateikiamais keturiais pagrindiniais punktais.

- Taikant metodą pirmiausia naudojami tiksliausi ir lengviausiai gaunami turimi duomenys – valstybių narių turimi PVM pajamų skaičiai. Kad būtų įtraukti tik PVM pajamų duomenys, apie pusė valstybių narių turės toliau koreguoti savo skaičius, kad pašalintų palūkanų ir baudų duomenis. Be to, nedidelė dalis valstybių narių taip pat turės toliau daryti patikslinimus, kad atsižvelgtų į užjūrio teritorijas, kai kuriuose pakraščio regionuose taikomas specialias PVM nuostatas ir į PVM sistema teikiamas subsidijas.

- Siekiant didžiausio supaprastinimo ir skaidrumo, taip pat mažiausių administracinių išlaidų, siūloma Komisijai pasirūpinti, kad būtų nustatyta viena ES lygio vidutinė proporcija, taikytina PVM pajamoms, kaupiamoms iš tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, skirtų galutiniam vartojimui (namų ūkiams arba kitiems subjektams, kurie neturi teisės atskaityti PVM, kuriuo buvo apmokestinti), kurioms valstybėse narėse taikomas standartinis tarifas. Siekiant užtikrinti galimybę numatyti iš anksto, tas pats vidurkis būtų taikomas vienos finansinės programos galiojimo laikotarpiu.

- Valstybės narės taiko bendrą ES vidutinę proporciją savo patikslintoms pajamoms. Gaunamas apmokestinamų PVM pajamų skaičius perskaičiuojamas į bazinę vertę be mokesčio, naudojant kiekvienos valstybės narės faktinį standartinį PVM tarifą.

- Nustačius apmokestinimo bazės vertę, taikoma reglamente, kuriuo įgyvendinamas nuosavų išteklių sprendimas, nurodyta dalis, siekiant apskaičiuoti faktinį įnašą. Dirbtinės apmokestinimo bazių ribos nebus nustatomos.

Apibendrinant galima pasakyti, kad kiekvieną mėnesį valstybės narės atlieka paprastus skaičiavimus, naudodamos savo (patikslintus) PVM pajamų mėnesio duomenis, Komisijos pateiktą bendrą ES vidutinę proporciją, taikomą PVM pajamoms, kaupiamoms iš standartiniu tarifu apmokestinamų tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, skirtų galutiniam vartojimui, savo standartinį tarifą ir naujiems PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams nustatytą dalį.

Pagrindiniai privalumai, palyginti su dabartiniu metodu

Toliau nurodomi trys svarbiausi šio supaprastinto metodo privalumai, palyginti su šiuo metu taikomu PVM pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo metodu.

- Taikant šį metodą, sumažinamas korekcijų, kurias valstybės narės turi taikyti savo PVM pajamoms, skaičius. Daugiau nebereikės atlikti su vienodo tarifo žemės ūkio schemomis susijusių korekcijų. Dabartinis koregavimas yra labai sudėtingas, tačiau gaunami patikslinimai yra riboti – 2009 m. jie sudarė mažiau nei 1 % pajamų visose valstybėse narėse, išskyrus dvi. Panašiai nebereikės ir su laipsniškos mokesčio lengvatos schemomis susijusių korekcijų.

- Taikant šį metodą, nebereikia skaičiuoti kompensacijų. Tai galima pagrįsti tuo, kad apskritai įvairūs patikslinimai neturėjo didelio poveikio valstybių narių įnašams (tai ypač taikytina BNP pagrįstų nuosavų išteklių vaidmeniui), nepaisant administracinės naštos, kuri dėl šių patikslinimų tenka valstybėms narėms[3].

Kadangi skiriamas dėmesys tik nuolat standartiniu tarifu apmokestinamoms tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms, faktiškai nebereikės aštuoniolikos su kompensacijomis susijusių punktų, pagal kuriuos Direktyva 2006/112/EB valstybėms narėms buvo leidžiama pasirinktinai taikyti mokestį arba jo netaikyti.

Nebeliks ir kitų kompensacijų, taikomų kai kuriose valstybėse narėse. Tarp jų nebeliks ir kompensacijų, susijusių su registracijos ribų skirtumais, kurios svarbios tik dviejose valstybėse narėse ir kurių svarba mažės, kai bus skiriamas dėmesys standartiniu tarifu apmokestinamoms tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms. Panašiai bus panaikintos ir labai sudėtingos kompensacijos, susijusios su tarnybiniams automobiliams taikoma pirkimo PVM tvarka. Kompensaciją skaičiuoja dauguma valstybių narių, tačiau faktiškai PVM pagrįstų nuosavų išteklių įnašas kiekvienai valstybei narei sumažinamas mažiau nei trimis šimtosiomis 1 % dalimis.

Galiausiai jeigu reikėtų atlikti patikslinimą tais atvejais, kai pažeidžiama ES teisė, ateityje tai būtų galima padaryti patikslinant pajamas.

- Kadangi skiriamas dėmesys tik nuolat standartiniu tarifu apmokestinamoms tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms, skirtoms galutiniam vartojimui, taip pat siūloma centralizuotai apskaičiuoti tokiems sandoriams skirtą bendrą ES vidutinę proporciją, valstybėms narėms nebereikia apskaičiuoti svertinės vidutinės normos (SVN).

Taigi siūlomu metodu labai supaprastinama sistema, kartu ji tampa skaidresnė ir nuspėjama, ir prarandama tik nedidelė dalis tikslumo.

Naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių teikimas į ES biudžetą

Pagrindiniai principai

Siūlomi susitarimai dėl nuosavų išteklių teikimo ir kitų apskaitos bei administracinių klausimų apima susijusius ankstesnių PVM pagrįstų nuosavų išteklių susitarimų ir tradicinių nuosavų išteklių susitarimų aspektus. Reikia pabrėžti du pagrindinius pasiūlymo aspektus:

- Nuosavus išteklius reikės mokėti tik tuomet, kai valstybė narė bus faktiškai surinkusi šias pajamas. Taip bus sukurta glaudi automatinė nacionalinių PVM pajamų, ekonominių sąlygų ir ES biudžeto sąsaja. Naujiems PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams tiesioginės įtakos turės ES ir nacionalinė PVM politika.

- Kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau rinkti nuosavus išteklius, pajamas siūloma teikti per mėnesio sąskaitos išrašų sistemą, nurodant aiškią datą, iki kurios privaloma pateikti nuosavų išteklių sumas. Sumos bus pervedamos į tą pačią sąskaitą, kuri naudojama kitiems nuosaviems ištekliams.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat reikėtų pažymėti, kad paskelbusi Žaliąją knygą dėl PVM ateities[4] Komisija inicijavo PVM sistemos reformą, kad inter alia išplėstų mokesčio bazę ir apribotų sukčiavimą bei mokesčių vengimą. Pasiūlymą dėl naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių galima pakankamai lanksčiai taikyti, kad būtų galima toliau dirbti atsižvelgiant į tos reformos nulemtus pokyčius.

Pagrindiniai privalumai, palyginti su dabartine sistema

Siūloma naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių teikimo į ES biudžetą tvarka yra daug paprastesnė ir skaidresnė nei dabartinė PVM pagrįstų nuosavų išteklių tvarka.

Naudojant valstybių narių faktiškai gautas pajamas, nebereikės sudaryti prognozių, vėliau atlikti patikslinimų ir metų pabaigoje apskaičiuoti PVM likučių. Dėl to labai sumažės administracinio valdymo ir susijusios išteklių išlaidos.

Toliau apibendrinti teisiniai pasiūlymo aspektai.

2. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

2.1 Įvadas

Šis pasiūlymas sudaro dalį paketo, kuris apima ir Tarybos reglamento dėl finansinių sandorių mokesčiu pagrįstų nuosavų išteklių teikimo į ES biudžetą tvarkos pasiūlymą[5], taip pat iš dalies pakeistą dabartinio Tarybos reglamento naują redakciją, susijusią su tradicinių nuosavų išteklių ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimu[6].

Jeigu bus bendrai susitarta dėl nuosavų išteklių paketo, Komisija išnagrinės galimybę sujungti visų Sąjungos nuosavų išteklių nustatymo ir teikimo nuostatas į vieną bendrą reglamentą.

2.2 I skyrius. Bendrosios nuostatos

- Pasiūlymo 1 straipsnis. Dalykas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad siūlomos priemonės taikomos naujiems PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams, nurodytiems Sprendimo […/...] 2 straipsnio 1 dalies c punkte.

- Pasiūlymo 2 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys. Šiame straipsnyje pirmiausia paaiškinama sąvoka „tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos“, vartojama šiame reglamente, darant nuorodą į Tarybos direktyvos 2006/112/EB[7] IV antraštinę dalį.

Be to, šiame straipsnyje nurodomi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, prekių įsigijimo ir importo, kurie apmokestinami naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių tikslais, požymiai. Bet kuris apmokestinamasis sandoris, kaip nustatyta Tarybos direktyvos 2006/112/EB IV antraštinėje dalyje, kuriam kiekvienoje valstybėje narėje taikomas standartinis PVM tarifas, bus taip pat apmokestinamas ir visoje Europos Sąjungoje. Kad šio reglamento tikslais tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos būtų laikomos apmokestinamomis prekėmis arba paslaugomis, jos nebūtinai faktiškai turės būti apmokestintos PVM. Tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinimą nulems sandorio įsipareigojimas, o ne faktinės aplinkybės. Taigi tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, kurioms, remiantis Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, pagrįstai taikomas sumažintas PVM tarifas bet kurioje Sąjungos valstybėje narėje, nėra apmokestinamos prekės arba paslaugos nepaisant to, kad tokiam pačiam sandoriui faktiškai galėtų būti taikomas standartinis PVM tarifas vienoje ar keliose kitose Sąjungos valstybėse narėse. Panašiai ir tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, kurioms vienoje arba keliose valstybėse narėse pagrįstai netaikomas PVM arba kurioms netaikomas PVM su teise atskaityti PVM per ankstesnį etapą pagal tą pačią direktyvą, nėra apmokestinamos prekės arba paslaugos.

- Pasiūlymo 3 straipsnis. Apmokestinamų prekių arba paslaugų Sąjungos vidutinė proporcija. Šiame straipsnyje aptariamas pasiūlymas nustatyti bendrą ES lygio proporciją, taikytiną apmokestinamoms prekėms arba paslaugoms, kuri būtų naudojama apskaičiuojant naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių dalies mėnesio vertę, taip pat nurodoma, kaip dažnai ta proporcija bus nustatoma. Rengiant vidutinę proporciją, Komisijai arba Komisijos paskirtai įstaigai gali reikėti kreiptis į valstybių narių valdžios institucijas, kad gautų informacijos ir pastabų. Todėl valstybės narės turi užtikrinti, kad susiję departamentai arba agentūros įgaliotiesiems atstovams suteiktų reikiamą pagalbą jų pareigoms atlikti.

2.3. II skyrius. Dalies apskaičiavimas

- Pasiūlymo 4 straipsnis. Apskaičiavimo metodas. Šiame straipsnyje nustatyti veiksmai, kurių reikia laikytis apskaičiuojant valstybės narės įnašą į naujus PVM pagrįstus nuosavus išteklius. Siūlomas metodas labai skiriasi nuo anksčiau taikyto metodo. Pagrindinis skirtumas – Komisijos nuostatos dėl bendros vidutinės proporcijos, kuri nurodys galutiniam vartojimui skirtų apmokestinamų prekių arba paslaugų, kurioms visoje ES taikomas standartinis PVM tarifas, proporciją. Kiekviena valstybė narė apskaičiuodama taikys tą pačią proporciją, ji paprastai bus taikoma visą finansinės programos galiojimo laikotarpį. Ši proporcija bus taikoma tos valstybės narės grynųjų PVM pajamų skaičiui, kai bus atlikti visi reikiami patikslinimai, siekiant įtraukti bet kokias pakraščio regionų pajamas ir neįskaityti bet kokių sumų, kurios nors ir susijusios su PVM, tačiau nėra tiesioginės PVM pajamos. Be to, kai kurioms valstybėms narėms taip pat reikės patikslinti savo pradinius duomenis, kad būtų atsižvelgiama į grąžinamąsias išmokas neapmokestinamiesiems asmenims arba apmokestinamiesiems asmenims už kitus sandorius, nei apmokestinamos prekės arba paslaugos, kai šios grąžinamosios išmokos neatitinka Direktyvos 2006/112/EB nuostatų. Gauta vertė bus perskaičiuojama į tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų vertę be mokesčio, naudojant atitinkamoje valstybėje narėje taikomą standartinį PVM tarifą. Šiai apmokestinimo bazei tuomet bus taikoma Reglamente […/…] nurodyta dalis.

- Pasiūlymo 5 straipsnis. Skaičiavimo laikotarpiai. Siūloma suteikti valstybėms narėms kuo daugiau lankstumo galimybių, kad naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo laikotarpiai atitiktų taikomus apskaitos susitarimus ir pajamų nereikėtų tikslinti vien tik dėl terminų.

2.4. III skyrius. Naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių teikimas

- Pasiūlymo 6 straipsnis. Apskaitos susitarimai. Šiame straipsnyje nustatyti siūlomi susitarimai dėl naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių, kurie atitinka pagal Reglamento Nr. 1150/2000 9 straipsnį jau taikomus susitarimus, susijusius su dabartiniais nuosavais ištekliais. Nurodytą galutinę ataskaitą galima įtraukti į panašią kitų nuosavų išteklių ataskaitą pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000[8] 6 straipsnio 1 dalį.

- Pasiūlymo 7 straipsnis. Įskaitymas į sąskaitas, ataskaitų teikimas ir sumų teikimo laikas. Šiame straipsnyje nustatyti siūlomi susitarimai dėl naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių, kurie atitinka pagal Reglamento Nr. 1150/2000 9 straipsnį jau taikomus susitarimus, skirtus dabartiniams nuosaviems ištekliams. Palikta ta pati data, iki kurios reikia pateikti išteklius, t. y. pirma mėnesio darbo diena. Ankstesnių susitarimų dėl PVM pakeitimai apima mėnesio sąskaitos išrašo naudojimą, šį išrašą reikia pateikti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki galutinio išteklių pateikimo termino – pirmos antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį valstybė narė gavo mokėjimą, darbo dienos. Į galutinę ataskaitą paprastai įtraukiama tuomet, kai pateikiamas mėnesio sąskaitos išrašas, tačiau bet kuriuo atveju iki to paties galutinio termino.

- Pasiūlymo 8 straipsnis. Apskaitos korekcijos. Siūloma, kad šiuo metu kitiems nuosaviems ištekliams pagal Reglamento 1150/2000[9] 7 straipsnį taikomas terminas būtų naudojamas ir naujiems PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams.

- Pasiūlymo 9 straipsnis. Palūkanos už pavėluotai pateiktas sumas. Siūloma, kad visiems pavėluotai pateiktiems naujiems PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams būtų taikoma ta pati palūkanų mokėjimo tvarka, kuri šiuo metu taikoma pagal Reglamento 1150/2000[10] 11 straipsnį.

2.5. IV skyrius. Administraciniai susitarimai

- Pasiūlymo 10 ir 11 straipsniai. Pagrindžiamųjų dokumentų saugojimas ir administracinis bendradarbiavimas. Siūloma, kad šiuo metu valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai dėl kitų nuosavų išteklių atitinkamai pagal Reglamento 1150/2000[11] 3 ir 4 straipsnius būtų panašiai taikomi ir naujiems PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams.

2.6. V skyrius. Baigiamosios nuostatos

- Pasiūlymo 12 straipsnis. Komiteto procedūra. Numatoma, kad naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių klausimai bus sprendžiami Nuosavų išteklių patariamajame komitete (NIPK), kuris šiuo metu veikia pagal Reglamento 1150/2000 20 straipsnį ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

2011/0333 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl nuosavų išteklių, pagrįstų pridėtinės vertės mokesčiu, teikimo metodų ir tvarkos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 2 dalį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi[12], ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[13],

atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų nuomonę[14],

kadangi:

1. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalimi pagrįsti Sąjungos nuosavi ištekliai, nurodyti Tarybos sprendimo [.../...] dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos 2 straipsnio 1 dalies c punkte, (toliau – PVM nuosavi ištekliai) turi būti teikiami Sąjungai geriausiomis sąlygomis, atitinkamai valstybėms narėms turi būti nustatytos šių išteklių teikimo Komisijai taisyklės;

2. siekiant paprastumo ir skaidrumo, taip pat norint sumažinti administracines sąnaudas, reikėtų nustatyti Sąjungos vidutinę apmokestinamų tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų vertės proporciją, palyginti su bendra tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų verte;

3. reikia nustatyti vienodą PVM nuosavų išteklių apskaičiavimo tvarką;

4. PVM nuosavi ištekliai turi būti teikiami mokėtinas sumas įskaitant į šiuo tikslu pagal Tarybos reglamentą […/...] dėl tradicinių ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti[15], atidarytą sąskaitą. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami tik biudžetui įvykdyti, Sąjunga turi naudoti tose sąskaitose esančias lėšas tik Komisijos grynųjų pinigų poreikiams tenkinti;

5. jeigu valstybės narės vėluoja į sąskaitas sumokėti PVM pagrįstus nuosavus išteklius, jos turi mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, reikia užtikrinti, kad mokėtinų palūkanų atgavimo sąnaudos neviršytų mokėtinų palūkanų sumos;

6. valstybės narės turi laikyti Komisijos dispozicijoje ir prireikus išsiųsti Komisijai dokumentus bei informaciją, kurių reikia Komisijai suteiktam įgaliojimui dėl Sąjungos nuosavų išteklių vykdyti;

7. nacionalinės institucijos, atsakingos už nuosavų išteklių surinkimą, turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu pateikti Komisijai surinktų nuosavų išteklių pagrindžiamuosius dokumentus;

8. kad būtų lengviau tinkamai taikyti su nuosavais ištekliais susijusias finansines taisykles, būtina užtikrinti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą;

9. siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turi būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[16];

10. priimant įgyvendinimo aktus, turėtų būti naudojama patariamoji procedūra, kad būtų nustatytos išsamios taisyklės, skirtos PVM pagrįstų nuosavų išteklių mėnesio sąskaitos išrašams parengti ir Sąjungos vidutinei proporcijai nustatyti ir atnaujinti, atsižvelgiant į techninį šių priemonių pobūdį;

11. 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių[17] turėtų būti panaikintas;

12. šis reglamentas turėtų įsigalioti Sprendimo […/…] įsigaliojimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalimi pagrįstų Sąjungos nuosavų išteklių, nurodytų Sprendimo [.../...] 2 straipsnio 1 dalies c punkte (toliau – PVM nuosavi ištekliai), apskaičiavimo ir teikimo Komisijai taisyklės.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos – prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, prekių įsigijimas Bendrijoje ir prekių importas, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2006/112/EB[18] IV antraštinėje dalyje;

2) apmokestinamos prekės arba paslaugos – tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, kurioms taikomas kiekvienoje valstybėje narėje naudojamas standartinis PVM tarifas.

3 straipsnis

Apmokestinamų prekių arba paslaugų Sąjungos vidutinė proporcija

1. Prieš pradedant vykdyti daugiametę finansinę programą, Komisija nustato bendrą apmokestinamų prekių arba paslaugų vertės Sąjungos vidutinę proporciją, palyginti su visų prekių arba paslaugų verte. Ši proporcija nurodoma procentine dalimi.

2. 1 dalyje nurodyta Sąjungos vidutinė proporcija naudojama daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpiu.

Tačiau Komisija, atsižvelgdama į tinkamai pagrįstas priežastis, gali nuspręsti atnaujinti Sąjungos vidutinę proporciją. Atnaujinta proporcija taikoma nuo kalendorinių metų, einančių po atnaujinimo, pradžios.

3. Valstybės narės teikia Komisijai arba Komisijos paskirtai įstaigai pagalbą ir informaciją, būtiną 1 dalyje nurodytai Sąjungos vidutinei proporcijai nustatyti ir atnaujinti.

4. Komisija priima Sąjungos vidutinės proporcijos nustatymui ir atnaujinimui, kurie nurodyti atitinkamai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skirtus įgyvendinimo aktus. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

II skyrius

PVM PAGRįSTų NUOSAVų IšTEKLIų APSKAIčIAVIMAS

4 straipsnis

Apskaičiavimo metodas

1. Kiekviena valstybė narė apskaičiuoja PVM nuosavus išteklius už bet kurį atitinkamą mėnesį, taikydama grynąjį bendrą PVM, kurį ši valstybė narė surinko už ankstesnį mėnesį. Ši suma koreguojama, siekiant atsižvelgti į:

13. bet kokius mokėjimus, gautus už bet kokias baudas, nustatytas dėl to, kad apmokestinamasis asmuo neįvykdė bet kokio su PVM susijusio įsipareigojimo, arba mokėjimus, gautus kaip mokėtinas palūkanas, nes šie įsipareigojimai buvo įvykdyti pavėluotai;

14. bet kokias sumas, kurias nuosavų išteklių tikslais reikėtų laikyti sandoriais, kurie sudaryti valstybėje narėje arba jai skirti, nors jie sudaryti trečiojoje teritorijoje arba skirti trečiajai teritorijai pagal Direktyvos 2006/112/EB 6 straipsnį;

15. bet kokias sumas, sukauptas vienoje iš Direktyvos 2006/112/EB 7 straipsnyje nurodytų vietų, jeigu valstybės narės gali įrodyti, kad pajamos buvo pervestos į tą vietą;

16. bet kokias sumas, kurios yra kitos valstybės narės sukauptos pajamos, jeigu valstybės narės gali įrodyti, kad pajamos buvo taip pervestos;

17. bet kokį patikslinimą, kurį reikia atlikti dėl to, kad pagal Direktyvos 2006/112/EB 104, 105 arba 120 straipsnį tam tikrose vietose buvo taikytas antras arba mažesnio standarto tarifas;

18. grąžinamąsias išmokas arba grąžinamas sumas, dėl socialinių ir panašių priežasčių sumokamas neapmokestinamiesiems asmenims arba už neapmokestinamąją veiklą, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal Direktyvą 2006/112/EB.

2. Pagal 1 dalį gauta suma padauginama iš apmokestinamų prekių arba paslaugų, skirtų galutiniam vartojimui, Sąjungos vidutinės proporcijos, nurodytos 3 straipsnyje.

3. 2 dalyje gautas rezultatas padauginamas iš standartinio tarifo PVM procentinės dalies, taikomos toje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2006/112/EB, atvirkštinio dydžio.

4. 3 dalyje gautas rezultatas padauginamas iš Reglamento […/…] 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos procentinės dalies, siekiant gauti PVM nuosavus išteklius, kurie turi būti pateikti Sąjungos biudžetui.

5 straipsnis

Skaičiavimo laikotarpiai

1. PVM nuosavi ištekliai apskaičiuojami remiantis kalendoriniais mėnesiais.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, siekiant apskaičiuoti PVM nuosavus išteklius be patikslinimų, kitokių nei tie, kurie nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje, galima naudoti kitus nei kalendoriniai mėnesiai laikotarpius abiem iš toliau nurodytų atvejų:

a) kai valstybės narės taiko savo apskaitos susitarimus, remdamosi standartiniais apskaitos laikotarpiais, kurie nesutampa su kalendoriniais mėnesiais;

b) kai valstybės narės sudaro tam tikrus susitarimus tam tikrais metų laikotarpiais, kad užbaigtų įprastus apskaitos laikotarpius.

3. Kai valstybė narė pakeičia savo PVM standartinį tarifą, taikant 4 straipsnio 3 dalį, pakeistas tarifas naudojamas nuo pirmos antro mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį įsigaliojo naujasis standartinis tarifas, dienos.

III skyrius

PVM PAGRįSTų NUOSAVų IšTEKLIų TEIKIMAS

6 straipsnis

Apskaitos susitarimai

1. Kiekviena valstybė narė sumoka PVM pagrįstus nuosavus išteklius į sąskaitą, Komisijos vardu ižde arba jos paskirtoje įstaigoje atidarytą pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) 1150/2000[19] 9 straipsnį.

2. Valstybės narės arba jų paskirtos įstaigos elektroninėmis priemonėmis Komisijai perduoda:

a) ne vėliau kaip antrą darbo dieną po to, kai PVM pagrįsti nuosavi ištekliai įskaitomi į Komisijos sąskaitą, sąskaitos išrašą, kuriame nurodomas PVM pagrįstų nuosavų išteklių sumokėjimas;

b) kai a punkte nurodyto išrašo neturima darbo dieną, kurią nuosavi ištekliai įskaitomi į Komisijos sąskaitą, įskaitymo pranešimą, kuriame nurodomas PVM pagrįstų nuosavų išteklių sumokėjimas.

3. Į sąskaitą įskaitytos sumos apskaitomos eurais pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[20].

4. Kiekvienos valstybės narės iždas arba kiekvienos valstybės narės paskirta įstaiga laiko PVM pagrįstų nuosavų išteklių galutinę ataskaitą.

7 straipsnis

Įskaitymas į sąskaitas, ataskaitų teikimas ir nuosavų išteklių teikimo laikas

1. Pagal 4 straipsnį apskaičiuotos sumos įtraukiamos į 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąskaitas pirmą antro kalendorinio mėnesio, einančio po mėnesio, su kuriuo susijęs apskaičiavimas, darbo dieną.

2. Ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki 1 dalyje nurodytos datos kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai PVM pagrįstų nuosavų išteklių mėnesio sąskaitos išrašą.

3. Įtraukimas į 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą atliekamas ne vėliau kaip iki pirmos antro kalendorinio mėnesio, einančio po mėnesio, su kuriuo susijęs apskaičiavimas, darbo dienos.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatytos išsamios šio straipsnio 2 dalyje nurodytų mėnesio sąskaitos išrašų pateikimo taisyklės. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

8 straipsnis

Apskaitos korekcijos

Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokias mėnesio sąskaitos išrašų, pateiktų pagal 7 straipsnio 2 dalį, korekcijas.

Po trečiųjų metų, einančių po atitinkamų metų, gruodžio 31 d. atitinkamų metų mėnesio sąskaitos išrašuose daugiau nedaromos jokios korekcijos, išskyrus atvejus, apie kuriuos Komisija arba susijusi valstybė narė yra pranešusios iki pirmiau nurodytos datos.

9 straipsnis

Palūkanos už pavėluotai pateiktas sumas

1. Bet kokio vėlavimo įskaityti į 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą atveju susijusi valstybė narė turi mokėti palūkanas.

Tačiau atsisakoma atgauti palūkanų sumas, nesiekiančias 500 EUR.

2. Palūkanos skaičiuojamos taikant Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas normas ir sąlygas.

3. 1 dalyje nurodytų palūkanų mokėjimui 6 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis .

IV skyrius

ADMINISTRACINIAI SUSITARIMAI

10 straipsnis

Pagrindžiamųjų dokumentų saugojimas

Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų PVM pagrįstų nuosavų išteklių pateikimo pagrindžiamųjų dokumentų saugojimą bent trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo metų, už kuriuos tie pagrindžiamieji dokumentai pateikiami, pabaigos.

Jeigu pagal Reglamento (ES) […/…] 5 straipsnį patikrinus pirmoje pastraipoje nurodytus pagrindžiamuosius dokumentus paaiškėja, kad reikia daryti korekciją, minėtieji dokumentai saugomi ilgiau, nei pirmoje pastraipoje nustatytas terminas, tiek, kiek reikia tokiai korekcijai padaryti ir stebėti.

Jeigu valstybės narės ir Komisijos ginčas dėl įsipareigojimo teikti tam tikrą PVM pagrįstą nuosavų išteklių sumą išsprendžiamas bendru sutarimu arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, valstybė narė per du mėnesius po tokio sprendimo išsiunčia Komisijai tolesnei finansinei priežiūrai būtinus pagrindžiamuosius dokumentus.

11 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai šią informaciją:

19. už PVM pagrįstų nuosavų išteklių surinkimą, kontrolę ir teikimą atsakingų departamentų arba agentūrų pavadinimus ir pagrindines nuostatas, susijusias su tų departamentų ir agentūrų funkcijomis bei veikla;

20. įstatymų ir kitų teisės aktų bendrąsias nuostatas, taip pat apskaitos procedūrų nuostatas, susijusias su PVM rinkimu, PVM pagrįstų nuosavų išteklių įnašų apskaičiavimu ir jų teikimu Komisijai;

21. tikslius visų administracinių ir apskaitos dokumentų, kuriuose yra įrašyti PVM pagrįsti nuosavi ištekliai, pavadinimus, ypač 4 straipsnyje nurodytam apskaičiavimui atlikti ir 7 straipsnyje nurodytoms ataskaitoms rengti naudojamų dokumentų pavadinimus.

Komisija iš karto informuojama apie bet kokius šios informacijos pasikeitimus.

2. Komisija vienos valstybės narės prašymu perduoda visoms valstybėms narėms 1 dalyje nurodytą informaciją.

V skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Komiteto procedūra

22. Komisijai padeda Reglamentu (ES) Nr. […/…] įsteigtas Nuosavų išteklių patariamasis komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

23. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

13 straipsnis

Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 panaikinamas. Vis dėlto to reglamento nuostatos ir toliau taikomos apskaičiuojant ir teikiant nuosavus išteklius, kaupiamus iš pridėtinės vertės mokesčio, valstybių narių surenkamo iki 2014 m. sausio 1 d.

14 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L [...], [...], p. [...].

[2] Iš dalies pakeistas Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, pasiūlymas, COM(2011) 740, 2011 11 9.

[3] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „ES biudžeto finansavimas. Nuosavų išteklių sistemos veikimo ataskaita“ priedą, SEC(2011) 876, p. 104.

[4] COM(2010) 695, 2010 12 1. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, SEC(2010) 1455, 2010 12 1.

[5] Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių, pagrįstų finansinių sandorių mokesčiu, teikimo metodų ir tvarkos pasiūlymas, COM(2011) 738, 2011 11 9.

[6] Tarybos reglamento dėl tradicinių ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, pasiūlymas, COM(2011) 512, 2011 6 29.

[7] OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

[8] Šiam reglamentui taikomas iš dalies pakeistas išdėstymo nauja redakcija pasiūlymas. Ši nuostata dabar pateikta iš dalies pakeisto išdėstymo nauja redakcija pasiūlymo 5 straipsnyje.

[9] Šiam reglamentui taikomas iš dalies pakeistas išdėstymo nauja redakcija pasiūlymas. Ši nuostata dabar pateikta iš dalies pakeisto išdėstymo nauja redakcija pasiūlymo 6 straipsnyje.

[10] Šiam reglamentui taikomas iš dalies pakeistas išdėstymo nauja redakcija pasiūlymas. Ši nuostata dabar pateikta iš dalies pakeisto išdėstymo nauja redakcija pasiūlymo 11 straipsnyje.

[11] Šiam reglamentui taikomas iš dalies pakeistas išdėstymo nauja redakcija pasiūlymas. Ši nuostata dabar pateikta iš dalies pakeisto išdėstymo nauja redakcija pasiūlymo 3 ir 4 straipsniuose.

[12] OL L [...], [...], p. [...].

[13] OL L [...], [...], p. [...].

[14] OL L [...], [...], p. [...].

[15] OL L [...], [...], p. [...].

[16] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[17] OL L 155, 1989 6 7, p. 9.

[18] OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

[19] OL L 130, 2000 5 31, p. 1.

[20] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.