AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Naftos ir dujų žvalgymas ir gavyba vis labiau sutelkiami jūroje, taip pat sudėtingoje geografinėje ir geologinėje aplinkoje, kaip antai giliuosiuose vandenyse. Kadangi visame pasaulyje pranešama apie naujausių jūroje įvykusių naftos ir dujų avarijų mastą ir ypatybes[1] bei vos neįvykusias avarijas[2], įskaitant Sąjungą, todėl reikia imtis veiksmų. Šios aplinkybės rodo didėjančio operacijų sudėtingumo ir esamos rizikos valdymo praktikos netinkamumo atotrūkį. Nustatyta, kad įmonių vykdoma saugos užtikrinimo veikla ir požiūris į saugą labai skiriasi. Be to, incidentai parodė problemas, su kuriomis susiduria reguliavimo institucijos, užtikrindamos deramą jūroje vykdomos veiklos priežiūrą, ir tai, kad trūksta skaidrumo bei dalijimosi duomenimis apie jūroje vykdomos veiklos saugą.

Europoje daugiausia naftos ir dujų išgaunama jūroje. Didelė avarija bet kuriame Europos jūroje esančiame įrenginyje gali sukelti materialinius nuostolius, žalą aplinkai, ekonomikai, vietos bendruomenėms ir visuomenei, o darbuotojų gyvybei ir sveikatai gali kilti grėsmė. Reikia mažinti didelės avarijos Sąjungos vandenyse tikimybę.

Nuo 2010 m. atlikti tyrimai, rizikos analizės ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis parodė, kad Sąjungoje svarbiausios yra tokios problemos:

1. Didelės naftos ar dujų avarijos Sąjungos vandenims priklausančioje jūroje rizika yra didelė, o dabar galiojantys suskaidyti teisės aktai ir skirtinga reguliavimo bei sektoriaus atstovų praktika neleidžia visoje Sąjungoje pagrįstai sumažinti rizikos.

2. Esama reguliavimo sistema ir veiklos tvarka neužtikrina veiksmingiausio Sąjungos vandenyse įvykusios avarijos likvidavimo, be to, neaiški atsakomybė už taršos šalinimą ir įprastą žalą.

Todėl bendri šio pasiūlymo tikslai yra i) mažinti didelės avarijos Sąjungos vandenyse riziką ir ii) jeigu tokia avarija vis dėlto įvyktų, riboti jos padarinius.

Reguliavimo  iniciatyvos bendrosios aplinkybės

Komisija dar praėjusiais metais reagavo į nelaimę Meksikos įlankoje: ėmėsi analizuoti jūroje vykdomos veiklos trūkumus ir Sąjungos teisės aktus, o vėliau priėmė komunikatą „Naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugos problemos“[3] (priimtas 2010 m. spalio mėn.). Taip pirmiausia nustatytos sritys, kuriose Sąjungai reikėtų imtis veiksmų.

jūroje vykdomai veiklai taikomi valstybių narių įstatymai ir praktika labai skiriasi, be to, yra labai suskaidyta (pvz., licencijavimas, atsakomybės nuostatos, įrangos saugos standartai, skaidrumas visuomenei ir dalijimasis informacija). Tai rodo, kad tarptautinės teisės priemonių praktiškai nėra, o Sąjungos teisėje yra spragų.

Nors kai kuriose valstybėse narėse yra taikomos pasaulinio standarto sistemomis laikomos jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos, visas jas dar galima tobulinti. Svarbu tai, kad reikia labiau kontroliuoti didelių jūroje vykdomos veiklos pavojų riziką, kad visoje Sąjungoje būtų nuosekliai taikomi aukšti standartai.

Remiantis naujausia aptariamojo sektoriaus veiklos Europoje rezultatų dažnumo analize ir dokumentuose užfiksuotomis praeityje įvykusių avarijų sąnaudomis, apskaičiuoti vidutiniai metiniai ekonominiai nuostoliai ir žala dėl jūroje įvykusių naftos ir dujų avarijų Sąjungoje sudaro 205–915 mln. EUR. Šis intervalas poveikio vertinime naudojamas kaip pagrindinės rizikos empirinis pagrindas.

Numatoma, kad Sąjungos ir valstybių narių gautina nauda gerokai viršytų griežtesnių standartų nustatymo sąnaudas. Didesnę papildomų sąnaudų dalį padengs sektoriaus atstovai, kuriems rizikos sumažinimas bus naudingas. Tačiau patirtis rodo, kad siekiant paskatinti sektoriaus atstovų kultūros pokyčius, reikalingas griežtas reguliavimas ir aiški atsakomybė – taip būtų sumažinta rizika, o to ir siekiama šiuo reguliavimu.

Minėti bendrieji tikslai suskaidomi į keturis konkrečius tikslus:

1. užtikrinti, kad sektoriaus atstovai nuosekliai taikytų gerąją patirtį pagrindinių pavojų, susijusių su jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijomis, galinčiomis turėti įtakos Sąjungos vandenims ar pakrantėms, kontrolės srityje;

2. diegti gerąją reguliavimo patirtį visose Europos šalyse, kuriose vykdoma naftos ir dujų veikla jūroje;

3. stiprinti Sąjungos pasirengimą ir likvidavimo gebėjimus, kad ji galėtų likviduoti avarijas, galinčias turėti įtakos Sąjungos piliečiams, ekonomikai ar aplinkai;

4. tobulinti ir aiškiau išdėstyti Sąjungos nuostatas, reglamentuojančias atsakomybės nustatymą ir kompensavimą.

Komisijai atlikus tyrimus ir pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, nustatomos praktinės įgyvendinimo priemonės. Be to, nustatytos politikos pasirinktys, o priemonės sugrupuotos į įvairius derinius ir pagal įgyvendinimo priemones. Šios politikos pasirinktys aprašytos 2 skyriuje.

Pasiūlymo srityje galiojančios Sąjungos teisės nuostatos

Sąjungoje nėra konkrečiam sektoriui taikomų jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos teisės aktų; tačiau yra platesnis Sąjungos acquis, paprastai tik iš dalies taikomas jūroje vykdomai veiklai. Šiuo pasiūlymu visų pirma papildomi tokie Sąjungos teisės aktai:

i.             Atsakomybė už aplinkos apsaugą. Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva 2004/35/EB reglamentuoja atsakomybę už žalą aplinkai, susijusią su jūroje vykdoma naftos ir dujų veikla. Veiklos, kuria padaroma didelė žala aplinkai (saugomoms rūšims, natūralioms buveinėms ar vandeniui), vykdytojui kyla griežta atsakomybė neleisti atsirasti žalai, o žalai atsiradus, ją atitaisyti bei padengti visas su tuo susijusias sąnaudas. Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti dabartinį Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos teritorinį taikymą, nes šiuo metu jos nuostatos dėl žalos vandenims taikomos tik pakrantės ruožui ir teritorinei jūrai, ir įtraukti visus valstybių narių jurisdikcijai priklausančius jūros vandenis.

ii.            Poveikio aplinkai vertinimas. Direktyva 85/337/EEB[4], iš dalies pakeista direktyvomis 97/11/EB[5], 2003/35/EB[6] ir 2009/31/EB[7] dėl tam tikrų viešųjų ir privačiųjų projektų poveikio aplinkai vertinimo padėjo suderinti projektų poveikio aplinkai vertinimų principus ir nustatyti bendrus būtinuosius reikalavimus. Be to, JT / ECE Espoo konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, įeinanti į acquis, yra reikšminga vertinant projektus, galinčius turėti tarptautinį poveikį. Tačiau ji pasirinktinai taikoma kai kurioms gręžimo operacijoms.

iii.           Atliekų reglamentavimas. Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (Atliekų pagrindų direktyva). Ši direktyva visiškai taikoma naftos išsiliejimams, kaip tai patvirtino ES Teisingumo Teismas. Todėl iš jūroje esančio įrenginio išsiliejusi nafta patenka į ES teisėje pateikiamą atliekų apibrėžtį ir taip teršėjui kyla pareiga šią naftą išvalyti.

iv.           Darbuotojų sauga ir sveikata darbe. Direktyva 92/91/EEB (kuria papildoma pagrindų direktyva 89/391/EEB) yra svarbiausias Sąjungos teisės aktas, reikšmingas jūroje dirbančių darbuotojų ir darbo aplinkos apsaugai. Šiuo pasiūlymu sustiprinama Direktyvoje 92/91/EEB nustatyta tvarka, apimant, be kita ko, aplinkos vertinimą, reikalaujama, kad rizikos vertinimui turi būti gautas reguliavimo institucijos sutikimas, nustatoma pranešimo apie gręžimo operacijas sistema ir reikalaujama, kad būtų atliekama nepriklausoma esminių rizikos kontrolės elementų patikra.

v.            Dideli pavojai. Seveso direktyva 96/82/EB jūrai netaikoma, tačiau kai kurie jos elementai rengiant šį pasiūlymą buvo geras praktinis pavyzdys. Tačiau šis pasiūlymas yra platesnis nei Seveso direktyva, visų pirma, nes jame reikalaujama, kad rizikos vertinimui būtų gautas reguliavimo institucijos sutikimas, licencijavimo etape būtų griežčiau tikrinami techniniai ir finansiniai pajėgumai ir numatytos darbuotojų evakavimo ir gelbėjimo nuostatos.

v.            Angliavandenilių paieškos, žvalgymo ir gavybos leidimų išdavimas. Direktyva 94/22/EB yra svarbiausias teisės aktas žvalgymo ir gavybos licencijų išdavimo srityje. Šiuo pasiūlymu pati direktyva nekeičiama, o tik sugriežtinami atitinkamų institucijų įsipareigojimai licencijavimo proceso metu, kad būtų geriau įvertinti pareiškėjų techniniai ir finansiniai pajėgumai.

vi.           Avarijų likvidavimas. Į pasiūlymą įtraukti nauji reikalavimai dėl valstybių narių ir sektoriaus atstovų vykdomo avarijų likvidavimo, papildant juos esamais Sąjungos pajėgumais Sąjungoje ir už jos ribų. ES civilinės saugos mechanizmas (Tarybos sprendimas 2007/779/EB), Stebėjimo ir informavimo centras (angl. MIC)[8] ir Europos jūrų saugumo agentūra[9] (angl. EMSA) yra svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos avarijoms likviduoti. Jau imtasi veiksmų plėsti EMSA kompetenciją, kad ji apimtų ir jūroje veikiančių įrenginių avarijas (o ne tik jūrinę laivybą, kuriai EMSA skiria daugiausiai dėmesio).

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritims ir tikslais

Šis reglamentas atitinka 2020 m. energetikos strategiją[10], viz 3 prioritetą, tausios, patikimos ir konkurencingos energetikos Europoje elementą.

Be to, šis reglamentas atitinka Sąjungos aplinkos teisės aktus ir politiką bei jos kertinius principus, kaip antai taršos prevencijos, kontrolės ir „teršėjas moka“ bei prevencijos principus. Jis visiškai dera su jūrų politika, visų pirma su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą jūros aplinkos būklę (Jūrų strategijos pagrindų direktyva 2008/56/EB).

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POLITIKOS PASIRINKČIŲ POVEIKIO VERTINIMAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Nuo 2011 m. kovo 16 d. iki gegužės 20 d. internetu vyko konsultacijos, siekiant išsiaiškinti suinteresuotųjų šalių nuomonę dėl Sąjungos veiksmų poreikio įvairiose politikos srityse.

Iš viso Komisija gavo 64 nuomones, kurios apėmė daugiau kaip 350 suskirstytų suinteresuotųjų šalių atsakymų.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Iš konsultacijų paaiškėjo, kad plačiai pritariama griežtinimo priemonėms, skirtoms didelių incidentų jūroje prevencijai ir jų padarinių likvidavimui, tačiau nuomonės dėl to, kaip tai padaryti, išsiskyrė. Nacionalinių Šiaurės jūros regiono institucijų nuomone, atlikus pakeitimus Sąjungos lygmeniu, neturėtų būti pakenkta jų dabartiniam tikslui nustatyti reguliavimo metodus, kuriuos pasiūlymu ir siekiama skatinti. Nors pripažįstama, kad apskritai tobulinimas būtinas, sektoriaus atstovai konservatyviausiai vertino reguliavimo  pokyčius ir pageidavo laikytis tikslų nustatymo metodų bei sektoriaus atstovų iniciatyvų. Kita vertus, NVO ir specializuotos įmonės (pvz., klasifikacinės organizacijos) aktyviausiai reikalavo pokyčių Sąjungos lygmeniu.

Toliau aprašyti pagrindiniai aspektai.

Leidimai

Licencijų turėtojai turėtų būti laikomi atsakingais už bet kokią savo sukeltą žalą. Dauguma nacionalinių reguliavimo institucijų ir sektoriaus atstovų mano, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse taikoma licencijavimo ir leidimų išdavimo tvarka yra gera, tačiau Sąjungai reikėtų dirbti kartu su kitais ir tobulinti savo standartus. Jų nuomone, sprendimai dėl išdavimo turi būti priimami tik atitinkamos valstybės narės, bet informacija galima būtų dalytis su kaimyninėmis valstybėmis, jeigu yra tikimybė, kad tarša pasieks kitą valstybę. Atskiros bendrovės pateikė įvairias rekomendacijas (pvz., suderinti ir supaprastinti leidimų procedūras bei atskirti licencijavimo ir saugos reguliavimo institucijas). Kai kurios NVO ir piliečiai pasisako už privalomas konsultacijas arba kaimyninės valstybės sutikimą tarptautinės taršos tikimybės atveju.

Teisės akte taip pat numatomas griežtesnis ir rizika paremtas techninių ir finansinių pajėgumų vertinimas. Jame be saugos elemento dar numatomas aplinkos elementas, į kurį reikia atsižvelgti vykdant didelių pavojų prevenciją ir kontrolę.

Avarijų prevencija

Reikėtų paraginti sektoriaus atstovus vykdyti geresnę didelių incidentų prevenciją ir kartu užtikrinti, kad nekiltų grėsmė sušvelninti avarijų prevencijos standartų, jeigu valstybės narės jau taiko griežtą jūroje vykdomos veiklos reguliavimo tvarką. Apskritai sektoriaus atstovai laikosi nuomonės, kad padėtis gali būti pagerinta savireguliavimu ir sektoriaus atstovų iniciatyvomis. NVO ir kai kurios reguliavimo institucijos mano (ta tikru mastu), kad reikėtų griežtinti esamas taisykles ir jas išplėsti, kad jos apimtų visas Sąjungos vandenyse vykdomas operacijas jūroje.

Atitikties patikra ir atsakomybė už žalą

Aukštas reikalavimų laikymosi lygis ir griežti bei pagrįsti reikalavimai turi esminę reikšmę. Nors sektoriaus atstovai  teigia, kad reikalavimų vykdymas yra visada svarbus bendrovės prioritetas, daug suinteresuotųjų šalių mano, kad apskritai sektoriaus bendrovėse reikia diegti  griežtesnę saugos kultūrą. Į reglamentą įtraukti reikalavimų vykdymo ir patikimos bei tvirtos saugos kultūros pasiekimo klausimai.

NVO ir kai kurios klasifikacinės organizacijos pasisakė už griežtesnes fizines patikras. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir sektoriaus atstovai paprastai tam prieštaravo, remdamiesi galimu išteklių trūkumu ar grėsme destabilizuoti esamas sistemas. Abi pastarosios grupės taip pat tam tikru mastu pritarė reikalavimams taikyti nepriklausomų trečiųjų asmenų atliekamas patikras.

Atsakomybės aplinkos srityje masto išplėtimui labiausiai pritarė NVO, o reguliavimo institucijos ir sektoriaus atstovai  neišreiškė aiškios pozicijos. Sektoriaus atstovai  ir draudikai buvo linkę nepritarti pakeitimams, pvz., privalomajam draudimui, nenustačius atsakomybės ribų tarptautiniu mastu, o NVO tokios atsakomybės griežtai reikalautų.

Skaidrumas, dalijimasis informacija ir pažangiausia patirtis

Pirmiausia NVO, bet kartu ir sektoriaus atstovai bei reguliavimo institucijos manė, kad didesnis skaidrumas leistų sektoriaus atstovams  ir valdžios institucijoms įrodyti, kad jūroje vykdoma naftos ir dujų veikla yra tinkamai valdoma ir kontroliuojama. Visos nacionalinės institucijos turėtų glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti, remdamosi Šiaurės jūros už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų  forumo (angl. NSOAF) pavyzdžiu ir pasikliaudamos neoficialiais ES ir NSOAF grupės susitikimais.

Avarijų likvidavimas

Atsakomybė už avarijų likvidavimą visų pirma tenka operatoriui ir atitinkamai valstybei narei, tačiau naftos išsiliejimo padarinių likvidavimo veiksmingumą ir efektyvumą Europoje galima toliau stiprinti, bendradarbiaujant bei dalijantis patirtimi ir kitomis priemonėmis. EMSA tenka tam tikra funkcija atliekant taršos valymo funkcijas, jeigu to prašo valstybės narės per ES civilinės saugos mechanizmą.

Tarptautinė veikla

Kai Sąjungoje įsteigtos įmonės vykdo veiklą ne Sąjungoje, jos (kaip iš jų tikimasi) turėtų stengtis laikytis šiame reglamente išdėstytos politikos ir laikytis tokio pat griežtumo standartų.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis Sąjungoje ir tarptautiniu mastu (jūroje vykdomos veiklos sektoriaus atstovai, NVO) ir su valstybėmis narėmis, kurios atstovauja jūroje vykdomos veiklos sektoriui, jį reguliuoja  ar administruoja, pradėta 2010 m. balandžio mėn., o užbaigus konsultacijas 2010 m. spalio mėn. priimtas komunikatas.

Nuo tada rašytinių ir susitikimuose organizuojamų konsultacijų dar padaugėjo. Buvo rengiamos ne tik  viešos konsultacijos: nacionalinės reguliavimo ir (arba) priežiūros institucijos susitiko aštuonis kartus; susitikimus surengė Komisija ir NSOAF. Jūroje vykdomos veiklos saugos klausimas taip pat iškeltas Berlyno forumo vietinio iškastinio kuro darbo grupės posėdžiuose[11]. Be to, buvo nemažai susitikinėta su tarptautinėmis ir nacionalinėmis sektoriaus asociacijomis, atskiromis įmonėmis, NVO ir nepriklausomomis patikros įmonėmis bei draudikais. Be to, Komisija reguliariai dalyvavo nacionalinėse (pvz., Naftos išsiliejimo prevencijos ir jo padarinių likvidavimo patariamosios grupės Jungtinėje Karalystėje) ir tarptautinėse iniciatyvose (pvz., G-20 GMEP darbo grupė). Šie susitikimai vyksta iki dabar. Nuolat konsultuotasi ir su kitomis Komisijos tarnybomis (pvz., JTC), turinčiomis reikiamą patirtį, kurią galima pritaikyti. Komisija pasamdė du nacionalinius ekspertus iš nacionalinių jūroje vykdomos veiklos saugos institucijų. Rengiant šį reglamentą visapusiškai atsižvelgta į ekspertų rekomendacijas.

Politikos pasirinktys ir jų poveikio vertinimas

Skirtingi politikos variantai pasirinkti atsižvelgiant į 1 skyriuje aprašytus bendruosius ir specialiuosius tikslus. Neįskaitant pagrindinės pasirinkties, pagrįstos  principu „nesiimti jokių veiksmų“ (0 alternatyva), yra keturios politikos pasirinktys.

Pagal 0 pasirinktį būtų išlaikyta esama padėtis.

Ji nesusijusi su jokiomis papildomomis sąnaudomis ar poveikiu pradinėms 205–915 mln. EUR sąnaudoms.

1 pasirinktis. („Šiaurės jūros pagrindinė pasirinktis“) yra pradinis reikšmingos Sąjungos intervencijos lygmuo. Pagal šį scenarijų  į Sąjungos teisę įtraukiama didelių pavojų ataskaita (DPA), girndžiama saugos ir sveikatos dokumentu, kurio reikalaujama pagal Direktyvą 92/91/EB, tačiau papildomai reikalaujama, kad prieš pradedant veiklą ją patvirtintų reguliavimo institucija. Didelių pavojų ataskaitoje aprašytos priemonės turės būti grndžiamos  patikrų ir sankcijų sistema. 1 pasirinktis būtų įgyvendinama priimant naują teisės aktą.

Pagal 1 pasirinktį sektorius patirtų maždaug 36 mln. EUR papildomų einamųjų sąnaudų per metus, o rizika, vertinant pagal pradines sąnaudas, sumažėtų maždaug 7–30 mln. EUR per metus, pradinė rizika sumažėtų vidutiniškai 3 %..

1+ pasirinktis. („Šiaurės jūra+“) yra platesnė ir apima privalomos teisinės galios neturinčias gaires, kurių paskirtis – sugriežtinti prašančiųjų išduoti licencijas vykdyti dujų ir naftos veiklą jūroje techninių pajėgumų vertinimą, sujungti nacionalinius avarijos likvidavimo planus, sukurti suderintus nacionalinių ir sektoriaus subjektams priklausančius avarijos likvidavimo išteklius ir, prireikus, aprūpinti jais šalis, taip pat patikslinti su aplinka susijusių nuostatų, kurios svarbios nustatant operatorių atsakomybę (pvz., atliekas reglamentuojančių teisės aktų taikytinumas), kai įvyksta su naftos ir dujų veikla jūroje susijusi avarija, taikymo sritį. Sąjunga siūlytų Sąjungoje įsteigtoms įmonėms savanoriškus susitarimus dėl ES standartų taikymo už ES vandenų ribų.

Pagal 1+ pasirinktį valstybėms narėms papildomai tektų maždaug €3 mln. EUR einamųjų sąnaudų, o dėl reikalavimų vykdymo sektoriaus atstovai patirtų maždaug 52 mln. EUR sąnaudų (vertinant kartu su 1 pasirinktimi). 1 ir 1+ pasirinkčių kumuliacinis poveikis yra 25–109 mln. EUR per metus, vidutiniškai 12 proc. mažiau pirminės rizikos.

Pagal 2 pasirinktį („geroji  Sąjungos patirtis“) 1+ pasirinkties reformos išplečiamos ir sujungiamos į išsamų paketą. Būtų reikalaujama taikyti pripažintą gerąją pasaulinę patirtį didelių pavojų kontrolės srityje, o rizikos aplinkai vertinimas būtų įtrauktas į didelių pavojų ataskaitą. Be to, į nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomas priemones būtų įtraukta geroji reguliavimo patirtis ir reikalaujami organizaciniai standartai. Pagal tokį pasauline patirtimi paremtą rizikos saugai ir aplinkai vertinimą į vieną teisės aktą būtų sujungta avarinė  parengtis ir avarijos likvidavimo priemonių valdymas. Būtų sudaryta visos Sąjungos mastu veikianti už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų grupė, o Licencijavimo ir Atsakomybės už poveikį aplinkai direktyvos sustiprintos reguliavimu.

Pagal 2 pasirinktį kumuliacinės sektoriaus atstovų veiklos sąnaudos sudarytų maždaug 122 mln. EUR (nuo 52 mln. EUR), o valstybių narių sąnaudos – maždaug 12–18 mln. EUR (nuo 3 mln. EUR), plius maždaug 18–44 mln. EUR vienkartinės administracinės sąnaudos. Komisijos sąnaudos, susijusios su EUOAG įsteigimu ir valdymu, sudarytų maždaug 1 mln. EUR. Taikant papildomas priemones, pradinės rizikos sąnaudos sumažėtų 103–455 mln. EUR per metus – t. y. pradinė rizika sumažėtų 50 %.

3 pasirinktis („ES agentūra“) papildomai didinamas 2 pasirinkties poveikis, įsteigiant Sąjungos agentūrą, kad būtų institucionalizuotos ir taip konsoliduotos pagal 2 pasirinktį įgyvendintos reformos. Būtų atliekamos patikros ir tyrimai, stebimas ir užtikrinamas veiklos rezultatų nuoseklumas, plėtojami intervenciniai pajėgumai ir padedama formuoti pajėgumus gretimose šalyse, kurios nėra Sąjungos narės.

Pagal 3 pasirinktį Komisija kasmet tektų maždaug 35 mln. EUR einamųjų kumuliacinių sąnaudų per metus (nuo 1 mln. EUR), 18–44 mln. EUR vienkartinių veiklos pradžios sąnaudų ir dar 10 mln. EUR svarbiausių avarijos likvidavimo  išteklių įsigijimui. Sektoriaus atstovai nepatirtų papildomų sąnaudų.

Pasirinktys lyginamos pagal tai, kiek jomis reguliuojamos 1 lentelėje nurodytos priemonės

Nr. || Priemonė || Pasirinktis 0 || Pasirinktis 1 || Pasirinktis 1+ || Pasirinktis 2 || Pasirinktis 3

1 || Išsami galimo operatoriaus techninio pajėgumo patikra || 0 || 0 || G || L || Sąjunga

2 || Reguliarių patikrų ir sankcijų sistemos nustatymas || 0 || L || L || L || Sąjunga

3 || Oficialių saugos vertinimų pateikimas, kad reguliavimo institucija jiems pritartų || 0 || L || L || L || Sąjunga

4 || Didelių pavojų ataskaitos pavertimas išsamiu rizikos valdymo modeliu || 0 || 0 || 0 || L || L

5 || Sąjungos praktikos išplėtimas užjūrio operacijoms || 0 || 0 || G || G || Sąjunga

6 || Kompetentingos institucijos įsteigimas || 0 || 0 || 0 || L || Sąjunga

7 || Reguliavimo dialogo platformos sukūrimas || 0 || 0 || 0 || L || Sąjunga

8 || Visapusis keitimasis informacija ir skaidrumas || 0 || 0 || 0 || L || L

9 || Pasirengimas veiksmingai likviduoti dideles avarijas jūroje || 0 || 0 || G || L || Sąjunga

10 || Intervencijos priemonių tarptautinio prieinamumo ir suderinamumo užtikrinimas || 0 || 0 || G || L || Sąjunga

11 || Atsakomybės už aplinką aprėpties patikslinimas || 0 || 0 || G || L || L

1 lentelė

0 = pagal šią pasirinktį  neįgyvendinama; G = gairės (privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai ); L = teisė; Sąjunga = atsakinga Sąjungos agentūra.

Priemonė gali būti įgyvendinta įvairiais būdais, paprastai pasirenkant kompromisinį variantą tarp veiksmingumo ir praktiškumo. Todėl kiekvienai politikos pasirinkčiai būdinga, viena, įvairios į šią pasirinktį įeinančios priemonės ir, antra, pageidautinos kiekvienos pagal tą pasirinktį numatytos priemonės įgyvendinimo būdai.

Pirmenybė teikiama 2 politikos pasirinkčiai, t. y. išsamiai jūroje vykdomos veiklos reformai visoje Sąjungoje, numatant naują reglamentavimą, rizikos valdymo lygį ir pasirengimą avarijoms jūroje. Ši pasirinktis užtikrina ne tik nuoseklumą, bet ir didesnį sektoriaus skaidrumą, ir geresnius reguliavimo institucijų veiklos rezultatus.

Pagal tokią pasirinktį pradinę riziką būtų galima sumažinti 50 %, taikant griežtesnę prevenciją ir avarijos padarinių likvidavimą, jeigu incidentas vis dėlto įvyktų. Rizikos sumažinimas, vertinant vidutine pinigine išraiška (maždaug 103–455 mln. per metus), palankiai dera su prognozuojamomis kumuliacinėmis pasirinkties įgyvendinimo sąnaudomis (134–140 mln. EUR per metus). Administraciniu ir ekonominiu požiūriu ji prieinamesnė, nes 3 pasirinkties papildomos einamosios sąnaudos (maždaug 34 mln. EUR per metus) atitinkamai nesumažina rizikos. 1+ pasirinkties yra nedidelis (12 %). teigiamas poveikis ir mažos įgyvendinimo užtikrinimo galimybės, o 1 pasirinkties pranašumų nepakanka jos sąnaudoms pagrįsti (nors jos ir nedidelės).

3. TEISINIAI REGLAMENTO ASPEKTAI

Siūlomu reglamentu operatoriams, valstybėms narėms ir Komisijai sukuriamos toliau nurodytos pareigos.

Operatoriai

Operatoriai turi organizuoti savo veiklą pagal gerosios patirties modelį, rengti didelių pavojų ataskaitą (DGA) ir ją teikti vertinti kompetentingai institucijai. Be to, operatorius turi reguliavimo institucijai  pranešti apie kiekvieną gręžinio eksploatavimo operaciją. Didelių pavojų ataskaitos ir pranešimo apie gręžinius atveju reikalaujama nepriklausomos saugai svarbiausių elementų patikros. Operatoriams teks rengti avarijos likvidavimo vidaus planus, skatinti avarijos likvidavimo išteklių suderinamumą ir sąveiką,  pranešti apie incidentus bei standartine forma teikti kitą nurodytą informaciją atitinkamai valstybei narei. Sąjungoje įsikūrusios didžiausios įmonės įsipareigotų įrodyti Sąjungos jūroje vykdomos veiklos saugos standartų laikymąsi visais atvejais, kai jos veikia užjūrio teritorijose.

Valstybės narės

Valstybių narių licencijavimo institucijos, spręsdamos žvalgymo ar gavybos licencijų išdavimo klausimą, atitinkamai vertintų galimus pareiškėjų saugos ir aplinkos srities veiklos rezultatus (bei finansinį pajėgumą spręsti saugos problemas). Valstybės narės įsteigtų kompetentingas saugos, aplinkos apsaugos ir pasirengimo avarijoms priežiūros institucijas ir nustatytų griežtus patikros ir tyrimo standartus kartu su atitinkamomis sankcijomis už operatorių pareigų pažeidimus. Valstybės narės reguliariai teiktų Komisijai informaciją apie savo jūroje vykdomos veiklos sektorius  ir praneštų jai apie visus didelius incidentus bei įgytą patirtį. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su gretimomis valstybėmis narėmis, turėtų rengti avarijos likvidavimo išorės planus. Būtų imamasi priemonių patirties ir fizinio turto suderinamumui, kad būtų padėtos taikyti visos Sąjungos intervencinės priemonės, įskaitant EMSA taikomas priemones. Valstybės narės ir sektoriaus atstovai rengs ir periodiškai bandys avarijos likvidavimo planus.

Komisija

Komisija turėtų įsteigti Už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų ES grupę, kurioje dalyvautų kompetentingų institucijų, atsakingų už Sąjungoje vykdomą naftos ir dujų veiklą jūroje, atstovai. Komisija numato iš dalies pakeisti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą (2004/35/EB).

Teisinis pagrindas

Reglamento projektas grindžiamas SESV 192 straipsniu (-iais) (aplinka) siekiant aplinkos apsaugos tikslų ir 194 straipsniu (energetika) siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį Sąjungos energijos tiekimo saugumui ir vidaus energetikos rinkos veikimui.

Subsidiarumo principas

Sąjungos veiksmai numatomi tik jeigu tikslą jais galima pasiekti veiksmingiau nei jį pasiektų valstybės narės arba jeigu vien valstybių narių veiksmais padėtis nebūtų optimaliai pagerinta.

Bendrovės ir naftos gavybos platformos, kaip antai Deepwater Horizon, perkeliamos iš vienos valstybės į kitą, tačiau susiduria su labai skirtingais nacionalinėse jurisdikcijose galiojančiais reglamentavimo režimais. Pastarojo laikotarpio valstybių narių reakcija leidžia manyti, kad be Sąjungos veiksmų šie skirtumai tik didės, nes daugiausia pažangiausių regionų šalys atskirai planuoja patobulinimus, o tarptautinės iniciatyvos labai sunkiai skinasi kelią. Be to, Sąjungai nesiėmus veiksmų, išliks esami sunkumai, su kuriais susiduriama lyginant sektoriaus atstovų veiklos rezultatus ir keičiantis žvalgybos bei incidentų duomenimis.

Vien valstybių narių veiksmų nepakaktų, kad būtų pasiekta nuosekli aplinkos apsauga (įskaitant atsakomybę už taršą), bendra gerovė, Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimas pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Remiantis nacionalinėmis ataskaitomis ir Komisijos 2011 m. atlikta rizikos analize, didelių incidentų jūroje ir jų padarinių tikimybė visoje Sąjungoje išlieka didelė. Vis daugiau gavybos veiklos vykdoma ir Viduržemio jūroje, ir Juodojoje jūroje ir net Baltijos jūroje, o tam tikros kai kurių šių regionų šalys turi mažiau jūroje vykdomų operacijų reguliavimo patirties. Vis dėlto net ir pažangesniuose regionuose (daugiausia Šiaurės jūroje) nacionaliniais veiksmais nepasiekta bendrų standartų ir duomenų suderinamumo.

Apskritai, nepaisant Sąjungos teisės aktuose jau numatytų priemonių, pvz., sveikatos ir saugos darbe srityje, nesiėmus veiksmų Sąjungos lygmeniu valstybės narės gali netekti tinkamiausių būdų nuosekliai ir laiku sumažinti didelių incidentų jūroje grėsmę.

Proporcingumo principas

Sutarties 5 straipsnyje reikalaujama, kad „Bendrija nesiima jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų“. Kad būtų pasiekta reikiama tikslų ir priemonių, kuriomis juos siūloma pasiekti, pusiausvyra, šiame reglamente atsižvelgiama į:

i.             BP apskaičiavo, kad dėl Deepwater Horizon incidento patirtos sąnaudos viršys 40 mlrd. JAV dolerių; panašaus įvykio Sąjungos vandenyse kaina galėtų būti tokia pat didelė;

ii.            Deepwater Horizon masto incidentai jūroje įvyksta kas dešimtmetį, o tai yra daug, vertinant pagal ekstremalias didelių avarijų grėsmes;

iii.           Sąjungos jūroje vykdomos veiklos sektoriaus vertė yra labai didelė nacionalinės ekonomikos (pajamų ir užimtumo) ir jo pagalba užtikrinant tiekimo saugumą požiūriu;

iv.           jūroje vykdomos veiklos sektorius duoda palyginti dideles pajamas jame dalyvaujančioms įmonėms;

v.            visuomenė ėmė jausti priešiškumą papildomai didelių incidentų rizikai.

Šiame reglamente siūlomų priemonių kaina (maždaug 134–140 mln. EUR per metus) yra nedidelė, palyginti su tuo, kiek jomis bus užtikrinta mažesnė rizika (maždaug 103–455 mln. EURper metus). Todėl jos siūlomos kaip pagalbinės priemonės.

Pasirinkta priemonė

2 pasirinkčiai įgyvendinti siūlomas reglamentas. Jis yra pranašesnis už direktyvą, nes yra aiškesnis, nuoseklesnis ir greičiau įgyvendinamas, nes yra tiesiogiai taikomas[12]. Reglamentu pramonei būtų daromas tiesioginis poveikis ir sudarytos vienodesnės veiklos sąlygos. Be to, tai būtų naudinga avarijų planavimui, siekiant kovoti su tarpvalstybinėmis oro teršalų pernašomis.

Kalbant apie tarpinstitucinius susitarimus, susijusius su Komisijos patariamosiomis ir ekspertų grupėmis, Už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų ES grupė turėtų būti sudaryta atskiru Komisijos sprendimu.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI      

Pasiūlymo poveikis biudžetui 2013–2016 m. laikotarpiu yra maždaug 2,5 mln. EUR, įskaitant kompensacijas už dalyvavimą komitetuose. EMSA pagalba visų pirma susijusi su a) jos palydovinio stebėjimo sistemos, kuri veikia nepaisant jūroje įvykusių avarijų, naudojimu; b) avarijų atveju EMSA pateikiamų laivų naudojimu. Avariniai laivai pasitelkiami tik konkrečiam tikslui ir jų eksploatavimo sąnaudas padengia nuo avarijos nukentėjusi pakrantės valstybė, kuri prašo pagalbos. Reglamentu (EB) Nr. 2038/2006 nustatoma taršos šalinimo 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa. Komisija nenumato jokių tos programos pakeitimų. Darytina išvada, kad 2007–2013 m. EMSA sąnaudų padidėjimo nenumatoma. Jeigu 2014 – 2020 m. EMSA patirtų kokių nors papildomų sąnaudų, jos visų pirma turėtų būti padengiamos perskirstant jau suderintas lėšas.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

Esamų teisės aktų pakeitimas

Priėmus reglamentą reikės iš dalies pakeisti Direktyvą 2004/35/EB (dėl atsakomybės aplinkos apsaugos srityje).

Įgaliojimų suteikimas

Reglamente numatoma parengti technines bendros duomenų teikimo formos detales, šiuo tikslu priimant deleguotąjį aktą ir galbūt įgyvendinimo aktu atnaujinant techninius priedus.

Europos ekonominė erdvė ir Energijos bendrija

Pasiūlymas gali būti svarbus EEE ir Energijos bendrijai.

2011/0309 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[13],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[14],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) SESV 191 straipsnyje nustatyti tikslai išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, o visos Sąjungos veiksmais įpareigojama siekti aukšto lygio aplinkos apsaugos, remiantis prevencijos principu ir imantis prevencinių veiksmų, bei apdairiai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius;

(2) šio reglamento tikslas – sumažinti didelių avarijų, susijusių su jūroje vykdoma naftos ir dujų veikla, skaičių ir riboti šių avarijų padarinius, taip siekiant padidinti jūros aplinkos ir pakrančių ekonomikos apsaugą nuo taršos, nustatyti naftos ir dujų saugios paieškos, žvalgymo ir gavybos jūroje būtinąsias sąlygas ir riboti galimus Sąjungos energijos gamybos iš vietos išteklių trikdžius, taip pat tobulinti avarijos atveju taikomus avarijų likvidavimo mechanizmus;

(3) šis reglamentas turėtų būti taikomas ne tik būsimiems įrenginiams ir operacijoms, bet ir, taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas, esamiems įrenginiams;

(4) 2010 m. su jūroje vykdoma naftos ir dujų veikla susijusios avarijos, visų pirma avarija Meksikos įlankoje, paskatino persvarstyti jūroje vykdomos veiklos saugos užtikrinimo politiką. Komisija ėmėsi persvarstyti  jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugą ir pradinį savo požiūrį į jį išdėstė 2010 m. spalio 13 d. komunikate „Naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugos problemos“. Europos Parlamentas 2010 m. spalio 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 13 d. priėmė rezoliucijas šiuo klausimu. 2010 m. gruodžio 3 d. valstybių narių energetikos ministrai išdėstė savo pozicijas Energetikos tarybos išvadose;

(5) didelės avarijos, susijusios su naftos ar dujų operacijomis jūroje, rizika yra didelė. Ši iniciatyva turėtų sumažinti jūros vandenų taršos riziką ir taip padėti apsaugoti jūros aplinką, visų pirma vėliausiai iki 2020 m. pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[15], 1 straipsnio 1 dalyje;

(6) Jūrų strategijos pagrindų direktyva, kurioje reikalaujama sureguliuoti kumuliacinį visos veiklos poveikį jūrų aplinkai, yra Integruotos jūrų politikos aplinkos srities ramstis. Ši politika yra svarbi jūroje vykdomoms naftos ir dujų operacijoms, nes joje reikalaujama susieti kiekvieno ekonomikos sektoriaus konkrečias problemas su kompleksinio vandenynų, jūrų ir pakrančių suvokimo bendruoju tikslu, siekiant suformuoti nuoseklų požiūrį į jūras, atsižvelgiant į visus ekonominius, aplinkos ir socialinius aspektus, naudojant jūrų erdvės planavimą ir jūrines žinias;

(7) naftos ir dujų veikla jūroje vykdoma keliuose Sąjungos regionuose, be to, Sąjungos vandenyse planuojama nauja regioninė plėtra. Naftos ir dujų gavyba jūroje yra svarbus ES energijos tiekimo saugumo elementas;

(8) esama suskaidyta Europoje jūroje vykdomos veiklos saugos reguliavimo sistema ir sektoriaus atstovų šiuo metų taikomos saugos priemonės pakankamai neužtikrina, kad visoje Sąjungoje būtų kuo labiau sumažinta avarijų jūroje rizika ir kad Sąjungos vandenyse įvykusi avarija būtų veiksmingiausiai ir laiku likviduota. Pagal šiuo metu galiojančią atsakomybės nustatymo tvarką ne visada įmanoma aiškiai nustatyti atsakingąją šalį ir (arba) tokia šalis gali nesugebėti arba gali būti neįpareigota padengti visų sąnaudų, kad atlygintų savo padarytą žalą;

(9) pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1994/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų [1] naftos ir dujų veikla jūroje Sąjungoje gali būti vykdoma tik gavus leidimą. Tokiomis aplinkybėmis kompetentinga institucija turi apsvarstyti techninę ir finansinę riziką ir, kai taikytina, duomenis apie tai, kaip pareiškėjai, prašantys išduoti išimtinio žvalgymo ir gavybos licenciją, anksčiau laikėsi savo įsipareigojimų. Reikia užtikrinti, kad tikrindamos techninį ir finansinį licencijos turėtojo pajėgumą kompetentingos institucijos taip pat nuodugniai patikrintų jo gebėjimą nuolat vykdyti operacijas  saugiai ir veiksmingai esant visoms sąlygoms, kurias galima numatyti;

(10) reikia patikslinti, kad veiklos jūroje leidimų pagal Direktyvą 94/22/EB turėtojai taip pat būtų galimi atsakingieji „subjektai“ pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)[16], ir šiuo atžvilgiu negali turėti teisės perduoti savo įsipareigojimų savo samdomoms trečiosioms šalims;

(11) nors bendruoju leidimu, numatytu Direktyvoje 94/22/EB, licencijų turėtojams užtikrinamos išimtinės teisės konkrečioje vietovėje žvalgyti arba išgauti naftą ir (arba) dujas, faktinėms toje vietovėje vykdomoms operacijoms valstybės narės turėtų nuolat taikyti ekspertų atliekamą reguliavimo priežiūrą ir taip užtikrinti, kad būtų taikoma veiksminga kontrolė, kuri padėtų užkirsti kelią didelėms avarijoms bei apriboti jų poveikį asmenims, aplinkai ir energijos tiekimo saugumui;

(12) pagal Direktyvą 85/337/EEB su pakeitimais, taikomą naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos veiklai, turi būti vertinamas projektų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai dėl, be kita ko, savo pobūdžio, dydžio ar vietos, poveikis ir turi būti gaunamas sutikimas dėl planuojamos veiklos. Laikantis Direktyvos 85/337/EB, jeigu veiklai turi būti gautas sutikimas dėl planuojamos veiklos, turėtų būti užtikrintas realus visuomenės dalyvavimas pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais;

(13) Sąjungoje jau yra taikomų gerų nacionalinio reguliavimo, susijusio su jūroje vykdoma naftos ir dujų veikla, standartų. Tačiau visoje Sąjungoje jie taikomi nenuosekliai ir nė viena valstybė narė dar nėra į savo teisės aktus įtraukusi visų gerosios reguliavimo patirties, susijusios su didelių avarijų jūroje prevencija ar jų padarinių asmenims ir aplinkai ribojimu, pavyzdžių. Geroji reguliavimo patirtis turi padėti užtikrinti, kad saugos ir aplinkos sritis būtų reguliuojama veiksmingai, integruojant susijusias funkcijas į bendrą kompetentingą instituciją (toliau – kompetentinga institucija), kuri galėtų naudotis vienos ar kelių nacionalinių agentūrų ištekliais;

(14) po to, kai licencijuotam operatoriui suteikiamos teisės žvalgyti ar išgauti naftą ir dujas, valstybė narė kompetentingai institucijai turėtų suteikti teisinius įgaliojimus ir pakankamai išteklių, kad šioji galėtų imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų (įskaitant operacijų nutraukimą) ir taip užtikrinti tinkamą darbuotojų ir aplinkos apsaugą;

(15) tai, kaip veiksmingai kompetentinga institucija tikrina, ar licencijos turėtojas ar operatorius vykdo deramą didelių pavojų kontrolę, yra tiesiogiai susiję su kompetentingos institucijos didelių pavojų reguliavimo politika, sistemomis ir specialiosiomis žiniomis. Nedarant poveikio licencijuotų operatorių teisėms žvalgyti ar išgauti naftą ir dujas, kompetentingai institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų (įskaitant operacijų nutraukimą), kad būtų užtikrinta tinkama darbuotojų ir aplinkos apsauga. Tokioms funkcijoms atlikti kompetentingai institucijai reikalingi derami ištekliai, kuriuos turi suteikti valstybė narė;

(16) siekdama išlaikyti tinkamą skirtumą tarp ekonomikos plėtros ir aplinkos bei saugos srities reguliavimo, kompetentinga institucija turėtų būti akivaizdžiai nepriklausoma nuo nacionalinio ekonominio finansavimo;

(17) kompleksinių didelių pavojų, susijusių su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, visų pirma su proceso sauga, saugiu angliavandenilių izoliavimu, struktūriniu vientisumu, gaisro ir sprogimo prevencija, evakavimu ir gelbėjimu, taip pat poveikio aplinkai ribojimu įvykus didelei avarijai, atveju reikalingas tikslinis ir specialiai pritaikytas reguliavimas, kuris apimtų konkrečius jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos sektoriaus pavojus;

(18) šis reglamentas turėtų būti taikomas, nepažeidžiant kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srityje, konkrečiai – 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo[17] ir 1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)[18] reikalavimų;

(19) veiklai jūroje galiojanti tvarka turi būti taikoma operacijoms, vykdomoms stacionariuosiuose ir mobiliuosiuose įrenginiuose, taip pat turi būti taikoma visam žvalgymo ir gavybos veiklos ciklui nuo projekto iki eksploatacijos nutraukimo ir sustabdymo visam laikui;

(20) šiuo metu sukaupta geroji veiklos patirtis didelių avarijų, susijusių su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, prevencijos srityje grindžiama pageidaujamų rezultatų pasiekimu atliekant išsamų rizikos vertinimą ir taikant patikimas valdymo sistemas;

(21) remiantis gerąja Sąjungos veiklos patirtimi, įrenginių, įskaitant mobiliuosius gręžimo įrenginius, savininkai ir (arba) operatoriai turi nustatyti veiksmingą įmonės politiką ir tinkamą didelių avarijų prevencijos tvarką bei nuodugniai ir sistemingai identifikuoti visus didelių pavojų scenarijus, susijusius su visa pavojinga veikla, kuri gali būti atliekama su įrenginiu. Vadovaujantis tokia gerąja patirtimi taip pat reikalaujama įvertinti tokių scenarijų tikimybę, padarinius ir būtinas kontrolės priemones, taikant išsamią saugos valdymo sistemą. Tokia politika ir tvarka turėtų būti aiškiai aprašytos dokumente (didelių pavojų ataskaitoje). Didelių pavojų ataskaita turėtų būti panaši į Direktyvoje 92/91/EB nurodytą saugos ir sveikatos dokumentą ir jį papildyti, be to, turėtų apimti nuostatas dėl rizikos aplinkai vertinimo ir avarinių planų. Didelių pavojų ataskaitą turėtų būti reikalaujama pateikti kompetentingai institucijai, kuri taikytų sutikimo procedūrą;

(22) kad būtų išlaikytas didelių avarijų Sąjungos vandenyse rizikos kontrolės priemonių veiksmingumas, didelių pavojų ataskaitos turi būti rengiamos dėl kiekvieno svarbaus gavybos įrenginio būvio ciklo aspekto, įskaitant projektavimą, eksploatavimą, kartu su kitais įrenginiais vykdomas operacijas, esminius pakeitimus ir galutinį eksploatavimo sustabdymą. Ataskaita kompetentingai institucijai turi būti teikiama taip, kad operacijos negalėtų būti vykdomos, jeigu kompetentinga institucija pagal atitinkamą sutikimo procedūrą nėra pritarusi didelių pavojų ataskaitai;

(23) naftos ir dujų gręžiniai turėtų būti gręžiami ir taisomi naudojant tik tokį įrenginį, kuriuo techniškai įmanoma kontroliuoti visus iš anksto numatomus pavojus gręžinio vietoje ir kuriam parengtai didelių pavojų ataskaitai yra pritarta;

(24) gręžinio operatorius turi naudoti ne tik tinkamą įrenginį, bet ir parengti išsamius planus, susijusius su konkrečiomis kiekvieno gręžinio eksploatavimo operacijos aplinkybėmis ir pavojais, ir laikydamasis gerosios Sąjungoje turimos patirties pasirūpinti, kad gręžinio projektą ištirtų nepriklausomi ekspertai. Gręžinio eksploatuotojas turėtų pranešimą apie savo gręžinio planus nusiųsti kompetentingai institucijai prieš pakankamai laiko, kad kompetentinga institucija imtųsi visų būtinų veiksmų dėl planuojamo gręžinio eksploatavimo;

(25) kad būtų užtikrinta projekto ir nuolatinė operacijų sauga, sektoriaus atstovai privalo vadovautis autoritetinguose standartuose ir gairėse nustatytomis geriausiomis turimomis priemonėmis, kurios turi būti atnaujinamos atsižvelgiant į naujausias žinias ir išradimus bei nuolat tobulinamos, todėl operatoriai ir kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti, kad nustatytų naujų standartų kūrimo arba esamų standartų tobulinimo prioritetus, atsižvelgiant į Deepwater Horizon avarijos ir kitų reikšmingų avarijų jūroje metu įgytą patirtį, ir turėtų nedelsdami užsakyti, kad būtų parengtos didžiausio prioriteto gairės ir standartai;

(26) atsižvelgiant į jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų sudėtingumą, siekiant užtikrinti, kad operatoriai taikytų gerąją patirtį, yra būtina nepriklausomo trečiojo asmens atliekamos saugai svarbiausių elementų patikros sistema;

(27) geroji patirtis, kurią reikalaujama taikyti Sąjungoje, mobiliųjų gavybai neskirtų įrenginių atveju turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamente 391/2009/EB dėl patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų, ir lygiaverčius Tarptautinės jūrų organizacijos patvirtinus standartus[19];

(28) didžiausių pavojų ataskaitoje pateikiamame rizikos vertinime reikėtų atsižvelgti į riziką aplinkai, įskaitant poveikį, kurį klimato sąlygos ir klimato kaita turi ilgalaikiam įrenginių atsparumui; be to, atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje vykdoma dujų ir naftos veikla jūroje gali turėti didelį neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, reikia nustatyti ir taikytis specialias nuostatas pagal Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste;

(29) siekiant užtikrinti veiksmingą avarinių situacijų likvidavimą, operatoriai turėtų parengti didžiausių pavojų ataskaitoje nustatytais pavojų scenarijais grindžiamus ir konkrečiai vietovei pritaikytus avarijos likvidavimo planus, pateikti juos kompetentingoms institucijoms ir turėti tokių išteklių, kuriuos prireikus būtų galima panaudoti skubiam šių planų vykdymui;

(30) siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visas saugos problemas ir visų jų būtų paisoma, svarbu nustatyti ir skatinti taikyti deramas pranešimo apie šias problemas ir informatorių apsaugos priemones;

(31) valstybėms narėms sunku dalytis palyginamais duomenimis, o pats dalijimosi duomenimis procesas yra nepatikimas, nes nėra sukurta visoms valstybėms narėms bendros duomenų teikimo formos. Bendra duomenų teikimo forma, pagal kurią operatoriai teiktų valstybei narei informaciją, užtikrintų operatorių saugos ir aplinkos apsaugos veiklos rezultatų skaidrumą, taip pat visuomenei būtų sudarytos sąlygos susipažinti su aktualia ir visos Sąjungos lygmens palyginama informacija apie naftos ir dujų veiklos jūroje saugą,  padėtų skleisti patirtį, įgytą įvykus didelėms avarijoms ar vos joms neįvykus;

(32) siekiant užtikrinti vienodas dalijimosi informacija sąlygas ir skatinti jūroje vykdomos veiklos skaidrumą, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[20];

(33) patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant atitinkamus įgyvendinimo aktus, siekiant užtikrinti nuoseklų keitimąsi aktualiais duomenimis visoje Sąjungoje;

(34) siekiant paskatinti visuomenės pasitikėjimą visoje ES vykdomos veiklos jūroje pagrįstumu ir sąžiningumu, valstybės narės turėtų teikti veiklos ir incidentų ataskaitas, taip pat nedelsdamos informuoti Komisiją apie dideles avarijas, o Komisija turėtų periodiškai skelbi ataskaitas apie ES veiklos lygį ir saugos tendencijas bei jūroje vykdomos veiklos rezultatus aplinkos srityje;

(35) patirtis rodo, kad neskelbtinų duomenų konfidencialumą užtikrinti būtina, kad būtų skatinamas atviras kompetentingos institucijos ir operatoriaus dialogas. Šiuo tikslu jūroje veikiančių operatorių ir visų valstybių narių dialogas turėtų būti grindžiamas atitinkamais esamais tarptautiniais dokumentais ir ES acquis dėl galimybės susipažinti su aplinkai svarbia informacija, taikant visus privalomuosius reikalavimus dėl saugos ir aplinkos apsaugos;

(36) už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų bendradarbiavimo vertę aiškiai įrodo Už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų Šiaurės jūros forumo ir Tarptautinio reguliavimo institucijų forumo veikla. Panašus bendradarbiavimas turėtų būti oficialiai patvirtintas visoje Sąjungoje, siekiant skatinti veiksmingą nacionalinių atstovų ir Komisijos bendradarbiavimą darbiniu lygmeniu;

(37) avarijos bus likviduojamos, o veiksmai, kurių reikia imtis susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms didelių katastrofų jūroje atveju, bus planuojami veiksmingiau, jei valstybės narės bei valstybės narės ir sektoriaus atstovai sistemingai bendradarbiaus laikydamiesi bendradarbiavimo plano, taip pat dalysis suderinamais ištekliais, įskaitant patirtį. Prireikus taikant tokias priemones taip pat reikėtų naudotis Sąjungoje esamais ištekliais ir prieinama pagalba, visų pirma pasitelkiant Europos jūrų saugumo agentūrą ir ES civilinės saugos mechanizmą;

(38) įgyvendinant šiame reglamente nustatytus įpareigojimus reikėtų turėti omenyje, kad jūrų vandenys, kuriuose taikoma valstybių narių suvereni valdžia ar jurisdikcija, yra sudedamoji keturių jūros regionų, nurodytų Direktyvos 2008/56 4 straipsnio 1 dalyje, t. y. Baltijos jūros, Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionų dalis. Todėl reikėtų stiprinti koordinavimą su trečiosiomis šalimis, vykdančiomis suverenią valdžią ar jurisdikciją tokių jūros regionų vandenyse. Atitinkamos bendradarbiavimo sistemos apima regionines jūrų konvencijas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56 3 straipsnio 10 dalyje;

(39) dėl Viduržemio jūros, kartu su šiuo reglamentu imamasi būtinų veiksmų, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo protokolo (Jūros protokolo) ir prie Jūrų aplinkos ir Viduržemio jūros pakrantės regiono apsaugos konvencijos (Barselonos konvencija), patvirtintos Tarybos sprendimu 77/585/EEB[21];

(40) didelėms aplinkosauginėms problemoms, susijusioms su Arkties vandenimis ir ypač svarbia Bendrijai kaimynine jūros aplinka, turi būti skiriama ypač daug dėmesio, kad bet kokios jūroje vykdomos veiklos, įskaitant žvalgymą, srityje būtų užtikrinta Arkties aplinkos apsauga;

(41) nacionaliniai išorės avariniai planai turėtų būti grindžiami rizikos vertinimais, atliktais rengiant didelių pavojų ataskaitą. Su minėtais planais susijusiuose kiekvienai konkrečiai vietai skirtuose avariniuose planuose, kurie rengiami siekiant sustabdyti avarijos plitimą, turėtų būti atsižvelgiama į naujausias Ekstremaliųjų įvykių valdymui skirtas rizikos vertinimo ir kartografavimo gaires (2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2010) 1626 galutinis);

(42) kad avarijos būtų likviduojamos veiksmingai, operatorius turi nedelsdamas imtis veiksmų ir glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, koordinuojančiomis papildomų avarijos likvidavimo išteklių skyrimą atsižvelgiant į situacijos pokyčius. Be to, reikia išsamiai ištirti avarinę situaciją ir šį tyrimą pradėti nedelsiant, kad būtų užtikrinta, jog bus praprasta kuo mažiau reikšmingos informacijos ir įrodymų. Po incidento kompetentingos institucijos turėtų padaryti atitinkamas išvadas ir imtis visų būtinų priemonių;

(43) veiksmingam šio reglamento reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikėtų numatyti veiksmingas ir proporcingas sankcijas;

(44) siekiant pritaikyti siūlomus būtinuosius reikalavimus prie naujausių technologijų ir atitinkamos praktikos pokyčių, Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies pakeisti šio reglamento priedų reikalavimus, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnyje nurodytos procedūros;

(45) todėl, siekiant užkirsti kelią didelėms avarijoms, susijusioms su jūroje vykdoma naftos ir dujų veikla, ir apriboti jų padarinius, Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnį  turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl būtinųjų pagrindinių reikalavimų, susijusių su tokiomis operacijomis, apibrėžimo pagal šiame reglamente, visų pirma jo prieduose, išdėstytus principus. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, atitinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(46) atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47) be šiame reglamente numatytų priemonių, Komisija turėtų ištirti kitas tinkamas avarijų, susijusių su jūroje vykdoma naftos ir dujų veikla, prevencijos ir jų padarinių likvidavimo priemones;

(48) kadangi nė viena iš esamų finansinio saugumo priemonių, įskaitant rizikos paskirstymo priemones, negali apimti visų galimų ekstremalių avarijų padarinių, Komisija turėtų toliau papildomai analizuoti ir tirti atitinkamas priemones, siekdama užtikrinti pakankamai griežtą atsakomybės už žalą, susijusią su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, sistemą, reikalavimus dėl finansinio pajėgumo, įskaitant atitinkamų finansinio saugumo ar kitų priemonių prieinamumą;

(49) Sąjungos lygmeniu svarbu, kad techniniai standartai būtų papildyti atitinkamu teisiniu reglamentavimu, numatytu produktų saugos teisės aktuose, taikomuose visiems jūroje Sąjungos vandenyse esantiems įrenginiams, o ne vien nemobiliems gavybos įrenginiams. Todėl Komisija turėtų toliau analizuoti produktų saugos standartus, taikomus naftos ir dujų operacijoms jūroje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I Skyrius Įvadinės nuostatos

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatomi būtinieji reikalavimai leidimą pagal Direktyvą 94/22/EB gavusiems sektoriaus atstovams ir nacionalinėms institucijoms, dalyvaujantiems vykdant naftos ir dujų operacijas jūroje.

2. Šis reglamentas taikomas visoms 2 straipsnyje apibrėžtoms  naftos ir dujų operacijoms jūroje.

3. Šis reglamentas taikomas visiems susijusiems įrenginiams, podugnio įrenginiams ir prijungtajai infrastruktūrai valstybių narių vandenyse, įskaitant jų išskirtines ekonomines zonas ir jų kontinentinį šelfą, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS).

4. Šiuo reglamentu siekiama padėti pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, tikslus.

5. Šio reglamento nuostatos taikomos nepažeidžiant atitinkamų Sąjungos teisės aktų, visų pirma susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata darbe, konkrečiai – Tarybos direktyvų 89/391/EEB ir 92/91/EEB.

6. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant direktyvų 85/337/EB, 2008/1/EB ir direktyvos 2003/4/EB.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1. priimtinas – toleruotino didelės avarijos rizikos lygio užtikrinimas iki kritinio momento, po kurio rizikos būtų nebeįmanoma reikšmingai sumažinti skiriant papildomo laiko, išteklių ar patiriant papildomų sąnaudų;

2. pritarimas – pagal šio reglamento reikalavimus kompetentingos institucijos operatoriui raštu perduodamos teigiamos operatoriaus didelių pavojų ataskaitos svarstymo išvados;

3. leidimas – leidimas pagal Direktyvą 94/22/EB;

4. mišri operacija  – operacija, kuri atliekama iš gavybai neskirto įrenginio su kitu įrenginiu ar įrenginiais, siekiant su kitu(-ais) įrenginiu (-ais) susijusių tikslų, ir dėl kurios iš esmės padidėja rizika asmenų saugai arba aplinkos bet kuriame įrenginyje ar visuose įrenginiuose apsaugai;

5. operacijų pradžia – laiko momentas, kai įrenginys pirmą kartą pagal paskirtį panaudojamas operacijoms;

6. kompetentinga institucija – pagal šį reglamentą paskirta institucija, atsakinga už pareigas, susijusias su reglamento taikymo sritimi;

7. prijungtoji infrastruktūra – jūroje virš vandens arba po vandeniu esanti įranga, vamzdynas ar kitoks įrenginys, kuriuo nafta ir dujos tiekiamos į kitą gretimą įrenginį, krante esantį perdirbimo ar saugojimo įrenginį arba kuriuo nafta tiekiama į tanklaivį;

8. sutikimo procedūra – kompetentingos institucijos atliekamo išsamaus visos svarbios informacijos, susijusios su planuojamomis naftos ir dujų operacijomis jūroje, vertinimo procedūra, kurios paskutiniu etapu kompetentinga institucija pritaria didelių pavojų ataskaitai ir neprieštarauja dėl operatorių pateiktų pranešimų apie gręžinio eksploatavimo ar mišrias operacijas;

9. išskirtinė zona – valstybės narės nustatyta teritorija aplink įrenginį, kurioje draudžiama vykdyti su įrenginiu nesusijusią veiklą;

10. žvalgymo licencija – valstybės narės išduotas leidimas žvalgyti naftą ir dujas licencijuotos teritorijos požeminiame sluoksnyje, tačiau ši licencija neapima naftos ir dujų gavybos komerciniais tikslais;

11. avarijos likvidavimo išorės planas – vietos, nacionalinė ar regioninė strategija, pagal kurią užkertamas kelias avarijos, susijusios su naftos ir dujų operacijomis  jūroje, plitimui ar ribojami jos padariniai, panaudojant visus turimus išteklius kartu su aprašytaisiais  avarijos likvidavimo vidaus planuose;

12. nepriklausomo trečiojo asmens atliekama patikra – fizinio ar juridinio asmens, kuris nėra kontroliuojamas ar veikiamas teiginių autoriaus, konkrečių rašytinių teiginių pagrįstumo įvertinimas ir patvirtinimas;

13. sektoriaus atstovai – privačios bendrovės, kurios tiesiogiai dalyvauja vykdant naftos ir dujų  veiklą jūroje pagal šį reglamentą arba kurių veikla yra glaudžiai susijusi su tokiomis operacijomis;

14. įrenginys – gavybos arba gavybai neskirtas įrenginys;

15. avarijos likvidavimo vidaus planas – operatorių pagal šio reglamento reikalavimus parengta priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią avarijos, susijusios su aplink įrenginį esančioje išskirtinėje zonoje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis jūroje,  plitimui ar riboti jos padarinius, apžvalga;

16. licencijuota teritorija – geografinė vietovė, kuriai taikomas leidimas pagal Direktyvą 94/22/EB;

17. licencijos turėtojas – leidimo vykdyti veiklą jūroje pagal Direktyvą 94/22/EB turėtojas;

18. didelė avarija – įvykis, kaip antai gaisras ar sprogimas, reikšmingas gręžinio kontrolės praradimas ar reikšmingas angliavandenilių išsiveržimas į aplinką, reikšminga žala įrenginiui ar ant jo esančiai įrangai, įrenginio struktūros vientisumo pažeidimas, taip pat bet kuris kitas įvykis, dėl kurio žūsta ar sunkiai sužalojami ne mažiau kaip penki asmenys, dirbantys su įrenginiu ar su juo susijusius darbus;

19. didelis pavojus – padėtis, kuriai esant gali įvykti didelė avarija;

20. gavybai neskirtas įrenginys – ne gavybos įrenginys, naudojamas tiriamajam gręžimui ir kaip gavybai pagalbinis įrenginys;

21. naftos ir dujų operacijos jūroje – visa veikla, susijusi su naftos ir dujų žvalgymu, gavyba ar perdirbimu jūroje. Tokia veikla apima naftos ir dujų tiekimą panaudojant prie įrenginio ar podugnio įrenginio prijungtą infrastruktūrą jūroje;

22. operatorius – gavybos įrenginio operatorius arba gavybai neskirto įrenginio savininkas, o gręžinio eksploatavimo atveju – gręžinio operatorius. Ir operatorius, ir licencijos turėtojas atitinka Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą apibrėžtį;

23. gavybos įrenginio operatorius – pagrindinėms gavybos įrenginio funkcijoms valdyti ir kontroliuoti licencijos turėtojo paskirtas asmuo;

24. savininkas – asmuo, teisiškai įgaliotas kontroliuoti gavybai neskirto įrenginio eksploatavimą;

25. naftos ir dujų gavyba – naftos ir dujų išgavimas komerciniais tikslais iš licencijuotos teritorijos požeminio sluoksnio, įskaitant naftos ir dujų perdirbimą jūroje ir jų tiekimą prijungtąja infrastruktūra, kuri, be kita ko, apima  vamzdžius, statinius ir  jūros dugne esančias gręžinio galvutes, ir (arba) dujų saugojimas požeminiuose sluoksniuose, siekiant išgauti dujas;

26. gavybos įrenginys –  naftos ir dujų gavybai naudojamas įrenginys;

27. gavybos licencija – valstybės narės naftos ir dujų gavybai išduotas leidimas;

28. visuomenė – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir jų asociacijos, organizacijos ar grupės pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką;

29. atitinkama institucija – (kai reikia likviduoti avariją jūroje) pagrindinė avariją likviduojanti valstybės narės organizacija, įpareigota pradėti didelės su naftos ir dujų operacijomis jūroje susijusios avarijos likvidavimo darbus;

30. rizika – konkretaus poveikio, atsirandančio konkrečiu laikotarpiu ar konkrečiomis aplinkybėmis, tikimybė;

31. tinkamas – visiškai atitinkantis konkretų reikalavimą ar konkrečią situaciją, grindžiamas objektyviais įrodymais ir analizės rezultatais, palyginimu su atitinkamais standartais ar kitomis panašiomis institucijų ar sektoriaus atstovų naudojamomis priemonėmis;

32. gręžinio eksploatavimas – gręžinio gręžimas žvalgymo arba gavybos tikslais, įskaitant operacijų sustabdymą, gręžinių taisymą ar modifikavimą, eksploatavimo nutraukimą visam laikui ar bet kokią su gręžiniu susijusią operaciją, dėl kurios gali atsitiktinai išsiveržti skysčiai ar kilti didelės avarijos rizika;

33. gręžinio operatorius – licencijos turėtojo paskirtas asmuo gręžinio eksploatavimui planuoti ir gręžiniui eksploatuoti.

II Skyrius su naftos ir dujų veikla jūroje susijusių didelių pavojų prevencija

3 straipsnis Bendrieji naftos ir dujų veiklos  jūroje rizikos valdymo principai

1. Operatoriai imasi visų tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią didelėms avarijoms, susijusioms su naftos ir dujų operacijomis jūroje. Kompetentingos institucijos prižiūri, kad operatoriai vykdytų šį įpareigojimą.

2. Operatoriai užtikrina, kad visi subjektai, pasamdyti atlikti konkrečias užduotis atitinkamuose įrenginiuose, taip pat veiktų pagal šiame reglamente, visų pirma jo IV ir V prieduose nustatytus reikalavimus. Operatoriai neatleidžiami nuo įsipareigojimų pagal šį reglamentą dėl to, kad veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo didelė avarija arba kuriais prisidėta prie tokios avarijos, buvo atlikti tokių subjektų ar jų darbuotojų.

3. Jeigu didelė avarija vis dėlto įvyksta, operatoriai ir kompetentingos institucijos imasi visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti, ir, jeigu įmanoma, išvengti didelių naftos ir dujų gavybos trikdžių Sąjungoje.

4. Naftos ir dujų veikla jūroje, kuriai taikomas šis reglamentas, vykdoma remiantis sistemingu pavojingų įvykių ir jų padarinių tikimybės vertinimu ir kontrolės priemonių įgyvendinimu, kad didelių avarijų keliama rizika žmonėms, aplinkai ir jūroje naudojamam turtui būtų priimtina.

4 straipsnis Saugos įvertinimas  išduodant leidimą vykdyti naftos ir dujų veiklą  jūroje  pagal Direktyvą 94/22/EB

1. Priimant sprendimus išduoti leidimus vykdyti naftos ir dujų veiklą jūroje pagal Direktyvą 94/22/EB atsižvelgiama į pareiškėjų pajėgumą atitikti konkrečios tokiame leidime numatytos veiklos reikalavimus, kaip to reikalaujama atitinkamose Sąjungos teisės nuostatose, visų pirma šiame reglamente.

2. Visų pirma vertinant subjektų, prašančių išduoti leidimą vykdyti naftos ir dujų veiklą jūroje, techninį ir finansinį pajėgumą, tinkamai atsižvelgiama į riziką, pavojus ir visą kitą svarbią informaciją, susijusią su atitinkama teritorija ir konkrečiu žvalgymo ir gavybos operacijų etapu, taip pat į pareiškėjų finansinį pajėgumą, įskaitant finansines garantijas ir gebėjimą įvykdyti įsipareigojimus, galinčius atsirasti dėl atitinkamos jūroje vykdomos naftos ir dujų veiklos, visų pirma su atsakomybe už žalą aplinkai susijusį įsipareigojimą.

3. Leidimai vykdyti naftos ir dujų žvalgymo operacijas jūroje ir leidimai vykdyti gavybos operacijas išduodami atskirai.

4. Licencijavimo institucijos, laikydamosi Direktyvos 94/22/EB, vertindamos techninius ir finansinius subjektų, kurie kreipiasi dėl leidimo vykdyti naftos ir dujų veiklą  jūroje, pajėgumus, atsižvelgia į riziką, pavojus ir visą kitą svarbią informaciją, susijusią su atitinkama vietove ir konkrečiu žvalgymo ir gavybos operacijų etapu.

5 straipsnis Visuomenės dalyvavimas licencijavimo procedūrose

1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto suteikta veiksminga galimybė dalyvauti procedūrose, susijusiose su jų jurisdikcijoje vykdomomis licencijavimo procedūromis pagal šio reglamento I priedo reikalavimus. Taikomos procedūros nustatytos Direktyvos 2003/35/EB II priede.

2. Valstybės narės gali nustatyti išsamesnę visuomenės informavimo ir konsultavimosi su atitinkamais jos atstovais tvarką.

3. Visuomenės dalyvavimas organizuojamas taip, kad būtų užtikrinta, jog informacijos atskleidimas ir visuomenės dalyvavimas nekeltų rizikos naftos ir dujų  įrenginių jūroje bei jų eksploatavimo saugai ir saugumui.

6 straipsnis Sutikimo vykdyti naftos ir dujų operacijas jūroje licencijuotose teritorijose davimas

1. Įrenginius licencijuotose teritorijose gali eksploatuoti tik licencijų turėtojai arba jų šiam tikslui samdomi ir paskirti bei valstybių narių patvirtinti subjektai.

2. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad licencijos turėtojo paskirtas asmuo nėra kompetentingas būti įrenginio operatoriumi arba gręžinio operatoriumi, apie tai pranešama licencijos turėtojui  ir jis prisiima visus operatoriaus įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

3. Pagal 1 dalies reikalavimus įrenginiai negali būti pradėti eksploatuoti ar jų eksploatavimas negali būti tęsiamas, jei, laikantis 10 ir 11 straipsniuose nurodytų sąlygų ir terminų, nepateikta didelių pavojų ataskaita ir jei jos pagal šį reglamentą nepatvirtino kompetentinga institucija.

4. Gręžinio eksploatavimo  ir mišrios operacijos negali būti vykdomos, jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nepritarta įrenginio didelių pavojų ataskaitai. Be to, operacijos negali būti pradėtos ir vykdomos, jei, laikantis 13 ir 14 straipsniuose nurodytų sąlygų ir terminų, kompetentingai institucijai nepateiktas pranešimas apie gręžinio eksploatavimo ar mišrias operacijas arba jei kompetentinga institucija pareiškia prieštaravimus dėl pranešimo turinio.

7 straipsnis Atsakomybė už žalą aplinkai

1. Licencijos turėtojui tenka atsakomybė už žalos aplinkai prevenciją ir atlyginimą pagal Direktyvą 2004/35/EB, jeigu žala atsiranda dėl licencijos turėtojo ar bet kurio subjekto, dalyvaujančio vykdant naftos ir dujų veiklą jūroje pagal sutartį su licencijos turėtoju, vykdomos naftos ir dujų veiklos jūroje. Sutikimo atlikti šiame reglamente numatytas operacijas procedūra neturi poveikio licencijos turėtojo atsakomybei.

8 straipsnis Nacionalinė kompetentinga institucija

1. Valstybės narės, kurių jurisdikcijoje vykdoma naftos ir dujų veikla jūroje, paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytas pareigas.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos atlieka tokias užduotis:

a)      vertina didelių pavojų ataskaitas ir pritaria joms, vertina pranešimus apie projektą, vertina pranešimus apie gręžinius ar mišrias operacijas ir  kitus tokius joms pateikiamus dokumentus;

b)      atlieka patikras, tyrimus ir vykdymo užtikrinimo veiksmus;

c)      pagal šį reglamentą rengia ataskaitas.

3. Kompetentingos institucijos veikla organizuojama pagal 19 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti, kad galimai nesuderinamas užduotis ji atliktų savarankiškai, turėtų specialiųjų žinių ir apskritai veiksmingai reguliuotų naftos ir dujų veiklą jūroje.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija turėtų pakankamus išteklius savo užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

5. Kompetentinga institucija stengiasi parengti ir įgyvendinti koordinuotas ar bendras procedūras, reikalingas šiame reglamente numatytoms funkcijoms atlikti ir bet kurių kitų taikytinų Sąjungos teisės aktų reikalavimams įvykdyti. Jeigu kompetentingą instituciją sudaro kelios agentūros, jos turėtų vengti reguliavimo funkcijų dubliavimo.

III Skyrius Pasirengimas naftos ir dujų veiklos jūroje vykdymui ir šios veiklos vykdymas remiantis rizikos vertinimu

9 straipsnis Jūroje esančių įrenginių eksploatavimo sąlygos

1. Taikant 39 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatas, gavybos arba gavybai neskirto įrenginio operatorius kompetentingai institucijai pateikia tokius dokumentus:

a)      planuojamo gavybos įrenginio atveju – pranešimą apie projektą pagal II priedo 1 dalies reikalavimus;

b)      didelių pavojų ataskaitą, kurioje pateikiama 10 arba 11 straipsniuose reikalaujama informacija;

c)      pagal 12 straipsnį parengtą avarijos likvidavimo vidaus planą, įtraukiamą į didelių pavojų ataskaitą;

d)      pagal 18 straipsnį parengtą operatoriaus didelių avarijų prevencijos politikos apžvalgą, įtraukiamą į didelių pavojų ataskaitą.

2. Kompetentinga institucija pranešimą apie projektą turi gauti ne vėliau kaip likus 24 savaitėms iki numatyto didelių pavojų ataskaitos, susijusios su planuojamomis operacijomis, pateikimo.

3. Didelių pavojų ataskaita kompetentingai institucijai pateikiama per šios institucijos nustatytą terminą ir ne vėliau kaip likus 12 savaičių iki numatytos  operacijų pradžios.

10 straipsnis Gavybos įrenginio didelių  pavojų ataskaita

1. Gavybos įrenginio didelių pavojų ataskaitoje pateikiama II priedo 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija.

2. Gavybos įrenginio didelių pavojų ataskaita gali būti parengta įrenginių grupei, jeigu kompetentinga institucija su tuo sutinka.

3. Jeigu padaromi reikšmingi gavybos įrenginio pakeitimai arba planuojama įrenginį išmontuoti, gavybos įrenginio didelių pavojų ataskaita iš dalies pakeičiama pagal II priedo 6 dalies reikalavimus ir pateikiama kompetentingai institucijai.

4. Jeigu prieš pritariant didelių pavojų ataskaitai reikalinga papildoma informacija, kompetentinga institucija paprašo papildomos informacijos arba padaryti pateiktų dokumentų pakeitimus.

5. Pagal šio straipsnio 3 dalies reikalavimus iš dalies pakeista gavybos įrenginio didelių pavojų ataskaita pateikiama kompetentingai institucijai per šios institucijos nurodytą terminą ir ne vėliau kaip likus 6 savaitėms iki planuojamų darbų pradžios. Planuojami darbai nepradedami, kol kompetentinga institucija nėra pritarusi iš dalies pakeistai gavybos įrenginio didelių pavojų ataskaitai.

6. Operatorius periodiškai, bent kas 5 metus ar dažniau, jeigu to reikalauja kompetentinga institucija, persvarsto gavybos įrenginio didelių pavojų ataskaitą, o apie persvarstymo rezultatus pranešama kompetentingai institucijai.

11 straipsnis Gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaita

1. Gavybai neskirto įrenginio didžiausių pavojų ataskaitoje pateikiama II priedo 3 ir 5 dalyse nurodyta informacija.

2. Jeigu padaromi reikšmingi gavybai neskirto įrenginio pakeitimai arba planuojama įrenginį išmontuoti, gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaita iš dalies pakeičiama pagal II priedo 6 dalies (išskyrus 4 punktą) reikalavimus ir pateikiama kompetentingai institucijai.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus iš dalies pakeista stacionaraus gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaita pateikiama kompetentingai institucijai per šios institucijos nurodytą terminą ir ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki planuojamų darbų pradžios. Planuojami darbai nepradedami, kol kompetentinga institucija nėra pritarusi iš dalies pakeistai gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaitai.

4. Pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus iš dalies pakeista mobilaus gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaita pateikiama kompetentingai institucijai per šios institucijos nurodytą terminą ir ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki planuojamo įrenginio eksploatavimo pradžios. Įrenginys negali būti pradėtas eksploatuoti, kol kompetentinga institucija nėra pritarusi iš dalies pakeistai gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaitai.

5. Jeigu prieš pritariant didelių pavojų ataskaitai reikalinga papildoma informacija, kompetentinga institucija paprašo papildomos informacijos arba padaryti pateiktų dokumentų pakeitimus.

6. Operatorius periodiškai, bent kas 5 metus ar dažniau, jeigu to reikalauja kompetentinga institucija, persvarsto gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaitą. Apie persvarstymo rezultatus pranešama kompetentingai institucijai.

12 straipsnis Avarijos  likvidavimo vidaus planai

1. Operatoriai rengia avarijos likvidavimo vidaus planus, atsižvelgdami į didelės avarijos rizikos vertinimus, atliktus rengiant naujausią didelių pavojų ataskaitą. Gręžinio gręžimo naudojant mobilųjį ne gavybai skirtą įrenginį atveju rizikos vertinimas, atliktas remiantis pranešimu apie gręžinį, turėtų būti įtrauktas į įrenginiui skirtą avarijos likvidavimo planą.

2. Gavybos ir gavybai neskirtų įrenginių atveju avarijos likvidavimo vidaus planas pateikiamas kompetentingai institucijai kaip didelių pavojų ataskaitos dalis.

3. Jeigu su gavybai neskirtais įrenginiais atliekamos gręžinio eksploatavimo operacijos, o avarijos likvidavimo vidaus planas iš dalies keičiamas dėl konkretaus gręžinio buvimo vietos pobūdžio, kompetentingai institucijai apie tokį avarijos likvidavimo vidaus plano pakeitimą turėtų būti pranešta, kai pateikiamas pranešimas apie gręžinį.

13 straipsnis Pranešimas apie gręžinio eksploatavimo operacijas

1. Ne vėliau kaip likus 21 dienai iki gręžinio eksploatavimo pradžios gręžinio operatorius siunčia kompetentingai institucijai pranešimą, kuriame nurodo informaciją apie gręžinio projektą ir eksploatavimą pagal II priedo 4 dalies reikalavimus.

2. Kompetentinga institucija apsvarsto pranešimą ir imasi veiksmų, kurie, jos manymu, būtini prieš pradedant eksploatuoti gręžinį.

3. Gręžinio operatorius nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie bet kokį reikšmingą pranešime apie gręžinį pateiktos informacijos pasikeitimą ir tuo pačiu metu pagal 15 straipsnio 3 dalies b punktą informuoja nepriklausomą gręžinio tikrintoją.

14 straipsnis Pranešimas apie mišrias operacijas

1. Įrenginio, kurį numatoma naudoti mišriai operacijai, operatorius siunčia kompetentingai institucijai pranešimą, kuriame pagal II priedo 7 dalies reikalavimus pateikia informaciją apie mišrią operaciją. Atitinkamų įrenginių operatoriai gali susitarti, kad vienas iš jų visų operatorių vardu parengtų pranešimą apie mišrias operacijas. Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip likus 21 dienai iki mišrių operacijų pradžios.

2. Kompetentinga institucija apsvarsto pranešimą ir imasi veiksmų, kurie, jos manymu, būtini prieš pradedant mišrią operaciją.

3. Pranešimą parengęs operatorius nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie bet kokį reikšmingą pranešime pateiktos informacijos pasikeitimą.

15 straipsnis Nepriklausomo trečiojo asmens atliekama patikra

1. Operatoriai nustato nepriklausomo trečiojo asmens atliekamų patikrų  ir gręžinių tikrinimo sistemą ir ją aprašo didelių avarijų politikos dokumente, pagal 18 straipsnį įtraukiamame į didelių pavojų ataskaitą.

2. Patikrą atliekantis nepriklausomas trečiasis asmuo pasirenkamas, o nepriklausomo trečiojo asmens atliekamų patikrų sistemos bei nepriklausomų gręžinio tikrinimų sistemos nustatomos laikantis II priedo 5 dalyje nurodytų kriterijų.

3. Nepriklausomo trečiojo asmens atliekamų gavybos ir gavybai neskirtų įrenginių patikrų sistema nustatoma:

a)      įrenginiams, siekiant suteikti nepriklausomą patikinimą, kad rizikos vertinimuose nurodytos sistemos ir saugai labai svarbūs elementai bei įrenginio saugos valdymo sistema yra tinkami ir atnaujinti, o didelių pavojų kontrolės sistemos tikrinimo ir bandymo grafikas – tinkamas, atnaujintas ir jo laikomasi taip, kaip numatyta;

b)      gręžinių planams, siekiant suteikti nepriklausomą patikinimą, kad gręžinio projekto rengimo ir gręžinio kontrolės priemonės yra tinkamos numatytoms gręžinio sąlygoms ir kad jomis bus vadovaujamasi, jei dėl kokios nors priežasties gręžinio projektas pasikeis.

4. Operatoriai užtikrina, kad kompetentingai institucijai paprašius jai būtų prieinami šio straipsnio 3 dalies a punkte numatytos nepriklausomo trečiojo asmens patikros rezultatai.

5. Operatoriai užtikrina, kad į pranešimą apie gręžinį, teikiamą pagal 13 straipsnį, būtų įtrauktos nepriklausomo gręžinio tikrintojo, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalies b punkte, išvados ir pastabos.

6. Gavybos įrenginių atveju patikros sistema nustatoma prieš teikiant didelių pavojų ataskaitą kompetentingai institucijai. Gavybai neskirto įrenginio atveju sistema nustatoma prieš pradedant šį įrenginį naudoti konkrečiai operacijai.

7. Sąjungos vandenyse eksploatuojami gavybai neskirti įrenginiai turi atitikti atitinkamų tarptautinių konvencijų reikalavimus, kaip apibrėžta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 391/2009/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų[22] ar lygiaverčiuose Mobiliųjų gręžimo įtaisų statybos ir įrengimo jūroje kodekso (2009 m. MODU kodeksas) standartuose. Juos turi patvirtinti pagal minėtą reglamentą Sąjungos pripažinta organizacija.

16 straipsnis Teisė uždrausti vykdyti veiklą

1. Kompetentinga institucija uždraudžia eksploatuoti ar paleisti bet kokį įrenginį ar jo dalį, jeigu operatoriaus pagal 10, 11, 13 ir 14 straipsnius siūlomos didelių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo priemonės laikomos turinčiomis didelių trūkumų.

2. Jeigu 10 ir 11 straipsniuose nurodyta didelių pavojų ataskaita ir 13 bei 14 straipsniuose nurodyti pranešimai nepateikiami laiku, kompetentinga institucija išimtinėmis aplinkybėmis ir jeigu mano, kad tai nekenkia saugai ir aplinkos apsaugai, gali sutikti pratęsti didelių pavojų ataskaitos ar pranešimo pateikimo terminą.

3. Kompetentinga institucija reikalauja, kad operatorius imtųsi visų tinkamų papildomų priemonių, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, yra būtinos, kad vėl būtų laikomasi 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4. Kompetentinga institucija uždraudžia naudoti įrenginį ar jo dalį, jeigu atlikus patikrą, periodinį didelių pavojų ataskaitos persvarstymą pagal 10 ir 11 straipsnius arba pranešimų pakeitimus pagal 13 ir 14 straipsnius paaiškėja, kad nėra vykdomi šio reglamento reikalavimai arba yra pagrįstai baiminamasi dėl operacijų ar įrenginių saugos.

17 straipsnis Tarpvalstybinis poveikis

1. Jeigu valstybė narė mano, kad gręžinio ar įrenginio eksploatavimas gali sukelti reikšmingus neigiamus padarinius kitos valstybės narės vandenims įvykus avarijai, arba jeigu to prašo valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta tokios avarijos, valstybė narė, kurios jurisdikcijoje turi būti vykdomos operacijos, valstybei narei, kuri gali būti paveikta, pateikia reikiamą informaciją ir stengiasi patvirtinti bendras žalos prevencijos priemones.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma nepažeidžiant kitų atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, visų pirma 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo[23] ir Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

IV Skyrius Geroji didelių pavojų kontrolės patirtis

18 straipsnis Operatorių vykdoma didelių avarijų prevencija

1. Operatoriai parengia dokumentą, kuriame nustato savo didelių avarijų prevencijos politiką ir užtikrina, kad jis būtų įgyvendinamas organizuojant visas jų jūroje vykdomas operacijas, ir šiuo tikslu, be kita ko, nustato atitinkamą stebėsenos tvarką, kad politika būtų veiksminga.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį parengtas dokumentas kompetentingoms institucijoms pateikiamas kaip didelių pavojų ataskaitos dalis pagal 10 ir 11 straipsnius arba kaip pranešimas apie gręžinio eksploatavimo operacijas pagal 13 straipsnį.

3. Operatoriai aprašo taikomą didelių pavojų kontrolės pagal saugos valdymo sistemą organizacinę tvarką, įskaitant didelių pavojų ataskaitų ir, jei taikytina pranešimų apie gręžinius rengimo ir pateikimo pagal 10, 11 ir 13 straipsnius tvarką, ir nepriklausomo trečiojo asmens atliekamų didelių pavojų kontrolės priemonių patikros sistemas pagal 15 straipsnį bei II priedo 5 dalį.

4. Politika ir saugos valdymo sistemos rengiamos laikantis IV priedo reikalavimų ir jose aiškiai apibrėžiama pirminė operatoriaus atsakomybė už rizikos, susijusios su jo veiklos keliamais dideliais pavojais, kontrolę.

5. Operatoriai per visą jūroje vykdomų operacijų rengimo ir vykdymo ciklą nustato sektoriaus atstovų prioritetus, susijusius su didelių avarijų pavojų jūroje kontrolės gerosios patirties standartų ir gairių rengimu ir (arba) keitimu, ir reguliariai konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių atstovais pagal 27 straipsnį ir turi vadovautis bent IV priedo reikalavimais.

6. Sąjungoje įsisteigę licencijų turėtojai, operatoriai ir didžiausi rangovai stengiasi savo naftos ir dujų operacijas jūroje ne Sąjungos teritorijoje vykdyti pagal šio reglamento principus.

19 straipsnis Reikalavimai kompetentingoms institucijoms

1. Kompetentinga institucija numato tinkamas priemones, kad užtikrintų savo nepriklausomumą kilus interesų konfliktui tarp, viena vertus, saugos ir aplinkos apsaugos srities reguliavimo ir, kita vertus, su valstybės narės ekonomikos plėtra susijusių funkcijų, visų pirma naftos ir dujų veiklos jūroje licencijavimu, bei su tuo susijusių pajamų politika ir surinkimu.

2. Kompetentinga institucija aiškiai apibrėžia savo atsakomybės mastą ir funkcijas, kad neprisiimtų pirminės atsakomybės už didelių pavojų rizikos kontrolę pagal 18 straipsnio 3 dalį.

3. Kompetentinga institucija nustato išsamaus didelių pavojų ataskaitų ir pranešimų pagal 10, 11, 13 ir 14 straipsnius vertinimo, taip pat jos jurisdikcijoje vykdomų naftos ir dujų operacijų jūroje keliamų didelių pavojų aspektų patikros, tyrimo ir įgyvendinimo užtikrinimo politiką.

4. Kompetentinga institucija savo organizacines ir veiklos procedūras grindžia III priede išdėstytais principais.

20 straipsnis Didelių avarijų prevencijos reguliavimo sistemos laikymosi užtikrinimas

1. Operatoriai laikosi šio reglamento ir priemonių, nustatytų  gavybos ir gavybai neskirtiems įrenginiams parengtoje didelių pavojų ataskaitoje, taip pat pagal 10, 11, 13 ir 14 straipsnius parengtuose pranešimuose apie gręžinį ir pranešimuose apie mišrias operacijas nurodytuose planuose.

2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmogaus sveikatai ar gali būti padarytas tiesioginis ir reikšmingas neigiamas poveikis saugai ir (arba) aplinkai, operatorius sustabdo įrenginio ar atitinkamos jo dalies eksploatavimą, kol minėtų nuostatų vėl pradedama laikytis.

3. Jeigu imamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, operatorius nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai.

4. Kompetentinga institucija rengia metinius planus, kuriais užtikrinama veiksminga didelių pavojų keliančios veiklos priežiūra, kuri, be kita ko, apima patikras; ji atsižvelgia į riziką ir ypač daug dėmesio skiria atitikčiai pagal 9 straipsnį jai pateiktiems dokumentams bei šios atitikties tikrinimui, taip pat stebi šios priežiūros  veiksmingumą ir imasi visų būtinų priemonių jai patobulinti.

21 straipsnis Anonimiškas pranešimas apie saugos problemas

1. Kompetentingos institucijos nustato procedūras, pagal kurias būtų galima anonimiškai pranešti apie saugos ir (arba) aplinkos srities problemas, susijusias su naftos ir dujų operacijomis jūroje. Kompetentingos institucijos taip pat nustato tokių pranešimų nagrinėjimo procedūras ir kartu išsaugo atitinkamų asmenų anonimiškumą.

2. Operatoriai savo darbuotojus bei atitinkamų subrangovų darbuotojus išsamiai supažindina su nacionalinėmis procedūromis, parengtomis pagal šio straipsnio 1 dalį, ir užtikrina, kad per atitinkamus mokymus ir į atitinkamus pranešimus būtų įtraukta informacija apie anonimišką pranešimą.

V Skyrius Skaidrumas ir dalijimasis informacija

22 straipsnis Dalijimasis informacija

1. Operatoriai ir kompetentingos institucijos dalijasi bent VI priede aprašyta informacija.

2. Komisija įgyvendinamo aktu nustato bendrą duomenų pateikimo formą ir informacijos, kuria numatoma keistis, detales. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

3. Valstybės narės nuolat atnaujina įrašus apie jų jurisdikcijoje viešiesiems ir privatiesiems subjektams prieinamus avarijų likvidavimo išteklius. Susipažinti su šiais įrašais galimybės suteikiamos kitoms valstybėms narėms arba trečiosioms šalims, kurioms gali būti padarytas poveikis, ir Komisijai.

23 straipsnis Skaidrumas

1. Pagal VI priedą pateikiama informacija skelbiama viešai, ir nebūtina teikti prašymo pagal taikytinas Sąjungos teisės aktų dėl susipažinimo su aplinkos srities informacija nuostatas.

2. Komisija įgyvendinimo priemone taip pat nustato bendrą skelbimo formą, kurią taikant būtų galima nesunkiai tarptautiniu mastu lyginti duomenis. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros. Nors bendra skelbimo forma turi būti prieinama plačiajai visuomenei, ši forma rengiama taip, kad būtų galima patikimai palyginti nacionalines operacijas ir reguliavimo praktiką pagal šį ir 24 straipsnius.

3. Skelbdamos savo nacionalinius avarijos likvidavimo planus pagal 30 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad atskleista informacija nekeltų rizikos jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių bei jų eksploatavimo saugai ir saugumui.

24 straipsnis Naftos ir dujų veiklos jūroje saugos ir poveikio aplinkai ataskaitos

1. Valstybės narės rengia metinę ataskaitą dėl:

a)      jų jurisdikcijoje esančių įrenginių skaičiaus, amžiaus ir vietos;

b)      atliktų patikrų ir tyrimų skaičiaus ir pobūdžio, visų vykdymo užtikrinimo veiksmų, baudžiamojo persekiojimo;

c)      duomenų apie incidentus pagal 22 straipsnyje reikalaujamą bendrą duomenų pateikimo sistemą;

d)      visų esminių jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimų;

e)      jų jurisdikcijoje jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų rezultatų saugos ir aplinkos požiūriu.

2. Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už keitimąsi informacija pagal 22 straipsnį ir informacijos paskelbimą pagal 23 straipsnį bei atitinkamai apie tai praneša Komisijai.

3. Komisija kas dveji metai skelbia visoje Sąjungoje jūroje vykdomų operacijų saugos ataskaitas, remdamasi jai valstybių narių ir Europos jūrų saugumo agentūros pateikta informacija. Komisijai atlikti šį užduotį pagal 26 straipsnį padeda atitinkamos valstybės narės.

25 straipsnis Tyrimas įvykus didelei avarijai

1. Iš karto po didelės avarijos operatorius kompetentingai institucijai pateikia reikšmingą informaciją, įskaitant informaciją apie avarijos aplinkybes ir jos padarinius.

2. Valstybės narės atlieka išsamius didelių avarijų, dėl kurių kilo didelė žala (asmenims ir aplinkai) arba padaryti dideli nuostoliai turtui, tyrimus. Tyrimo ataskaitoje pateikiamas kompetentingos institucijos atliekamo atitinkamo įrenginio reguliavimo iki avarijos veiksmingumo vertinimas ir prireikus rekomendacijos dėl tinkamo atitinkamos reguliavimo praktikos pakeitimo.

3. Užbaigus tyrimą arba pasibaigus teismo procesui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta vėliau, Komisijai pateikiama pagal šio straipsnio 2 dalį parengtos tyrimo ataskaitos santrauka. Speciali ataskaitos versija, kurioje atsižvelgiama į galimus teisinius apribojimus, skelbiama viešai, atsižvelgus į 22 ir 23 straipsnius.

4. Užbaigusi tyrimus pagal šio straipsnio 2 dalį kompetentinga institucija įgyvendina visas tyrimo rekomendacijas, kurias ji gali įgyvendinti pagal savo įgaliojimus.

26 straipsnis Konfidencialumas

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad su informacija, gauta pagal šį reglamentą, galėtų susipažinti bet kuris jos prašantis fizinis ar juridinis asmuo.

2. Kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą gauti prašymai pateikti informaciją gali būti atmetami, jeigu yra įvykdomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB[24] 4 straipsnio 2 dalies sąlygos.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį arba siekdamas, kad pagal 5 straipsnį dalyvautų visuomenė, operatorius pateikia kompetentingai institucijai ir padaro prieinamą visuomenei dokumento versiją, į kurią neįtraukta konfidenciali informacija.

IV Skyrius Koordinavimas ir bendradarbiavimas

27 straipsnis Valstybių narių bendradarbiavimas

1. Kompetentingos institucijos reguliariai tarpusavyje keičiasi žiniomis, informacija ir patirtimi ir konsultuojasi dėl atitinkamų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų taikymo su sektoriaus atstovais, kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir Komisija.

2. Informacija, kuria keičiamasi pagal šio straipsnio 1 dalį, visų pirma susijusi su rizikos vertinimo priemonių taikymu, avarijų prevencija, atitikties patikra ir avarijų, susijusių su Sąjungoje bei, kai taikytina, už jos teritorijos ribų jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, likvidavimu.

3. Siekiant nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sričių gerąją patirtį ir padėti ja pasinaudoti, turėtų būti nustatyti aiškūs rekomendacinių dokumentų rengimo ir atnaujinimo prioritetai ir procedūros.

4. Valstybė narė gali prašyti pagal šio straipsnio 1 dalį vykdomuose informacijos mainuose dalyvaujančių kitų valstybių narių nuomonės dėl bet kokio kitos valstybės narės sprendimo, galinčio turėti neigiamą tarpvalstybinį poveikį.

28 straipsnis Koordinuotas požiūris į saugą gretimuose regionuose ir tarptautinę veiklą

1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, skatina bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurios vykdo naftos ir dujų operacijas jūroje tuose pačiuose jūrų regionuose kaip ir valstybės narės, įskaitant, kai taikytina, pagal regionines jūrų konvencijas.

2. Komisija vertina trečiųjų šalių vandenyse, esančiuose šalia valstybių narių vandenų, vykdomų naftos ir dujų operacijų saugą ir remia koordinuotą požiūrį į keitimąsi patirtimi bei prevencinių priemonių ir avarijų likvidavimo regioninių planų taikymą.

3. Atitinkamuose pasauliniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant susijusius su Arkties vandenimis, Komisija pasisako už aukštų naftos ir dujų operacijų jūroje saugos standartų taikymą tarptautiniu lygmeniu.

VII Skyrius avarinė parengtis ir avarijų likvidavimas

29 straipsnis Avarijos likvidavimo vidaus planams taikomi reikalavimai

1. Operatorius parengia avarijos likvidavimo vidaus planus, kad:

a)      jie būtų pradedami taikyti įrenginyje arba valstybės narės aplink įrenginio perimetrą ar podugnio gręžinio galvutę nustatytoje išskirtinėje zonoje beprasidedančiai didelei avarijai sulaikyti;

b)      jie būtų vykdomi laikantis išorės avarinio plano, jeigu avarija išplito už įrenginio ribų.

2. Operatorius turi visada turėti prieinamą planui vykdyti reikalingą įrangą ir patirtį, kuria jis, vykdydamas avarijos likvidavimo išorės planą, prireikus dalijasi su valstybe nare.

3. Avarijos likvidavimo vidaus planas parengiamas laikantis V priedo nuostatų ir atnaujinamas atsižvelgiant į visus gręžinio plane arba, kai taikytina, didelių pavojų ataskaitoje pateikto didelių pavojų rizikos vertinimo pakeitimus. Visi tokie atnaujinimai turi būti pateikti institucijai, atsakingai už atitinkamai vietovei skirtų avarijos likvidavimo išorės planų parengimą.

4. Avarijos likvidavimo vidaus planas turi būti sujungtas kartu su kitomis nuostatomis, susijusiomis su darbuotojų apsauga ir gelbėjimu iš avarijos paveikto įrenginio, kad būtų užtikrintos geros išgyvenimo perspektyvos.

5. Operatorius periodiškai bando savo avarijos likvidavimo vidaus planų veiksmingumą.

30 straipsnis Avarijos likvidavimo išorės planai ir avarinė parengtis

1. Valstybės narės rengia avarijos likvidavimo išorės planus, apimančius visus jų jurisdikcijoje jūroje esančius naftos ir dujų įrenginius bei vietoves, kurios gali būti paveiktos avarijos.

2. Avarijos likvidavimo išorės planai rengiami bendradarbiaujant su atitinkamais operatoriais, ir, kai taikytina, licencijų turėtojais, ir derinami su įrenginių, esančių arba planuojamų įrengti atitinkamoje vietovėje, avarijos likvidavimo vidaus planais. Turi būti atsižvelgiama į visus operatoriaus pateiktų vidaus planų atnaujinimus.

3. Avarijos likvidavimo išorės planai rengiami pagal I ir V priedų nuostatas ir, kai taikytina, pateikiami Komisijai bei visuomenei.

4. Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad pasiektų visų geografinio regiono ir, jei reikia, už jo ribų esančių valstybių narių avarijų likvidavimo įrangos bei specialiųjų žinių suderinamumą. Valstybės narės skatina sektoriaus atstovus atsižvelgiant į šią straipsnio dalį rengti suderinamas avarijos likvidavimo priemones.

5. Operatoriai, įgyvendindami šio straipsnio 4 dalies nuostatas, bendradarbiauja su valstybėmis narėmis.

6. Valstybės narės atnaujina įrašus  apie jų jurisdikcijoje ar teritorijoje viešiesiems ir privatiesiems subjektams prieinamus avarijų likvidavimo išteklius. Susipažinti su šiais įrašais galimybės suteikiamos kitoms valstybėms narėms, pagal abipusiškumo principą – kaimyninėms šalims, ir Komisijai.

7. Valstybės narės ir operatoriai reguliariai bando savo pasirengimą veiksmingai likviduoti naftos ir dujų avarijas jūroje.

31 straipsnis Avarijos likvidavimas

1. Operatorius nedelsdamas praneša atitinkamoms institucijoms apie didelę avariją arba padėtį, dėl kurios kyla tiesioginė didelės avarijos rizika. Prireikus atitikinamos institucijos padeda atitinkamam operatoriui, kad užkirstų kelią rizikos ar avarijos plitimui.

2. Avarijos atveju atitinkamos institucijos, bendradarbiaudamos su atitinkamais operatoriais, imasi visų būtinų priemonių užkirsti kelią avarijos plitimui ir jos padariniams likviduoti.

3. Jeigu didelė avarija yra tokio masto, kad nacionalinių likvidavimo pajėgumų neužtenka, avarijos paveikta valstybė narė gali prašyti valstybių narių ir Europos jūrų saugumo agentūros suteikti papildomą pagalbą pagal ES civilinės saugos mechanizmą, nustatytą Tarybos sprendimu 2007/779/EB.

4. Likviduodamos avariją, valstybės narės renka išsamiai avarijos analizei būtiną informaciją.

32 straipsnis Tarpvalstybinė avarinė parengtis ir avarijų likvidavimas

1. Jeigu galima numatyti tarpvalstybinį su naftos ir dujų operacijomis jūroje susijusių avarijų poveikį, valstybės narės pateikia Komisijai ir valstybėms narėms ar abipusiškumo pagrindu – trečiosioms šalims, kurioms avarija gali turėti poveikį, informaciją, o rengdamos avarijos likvidavimo išorės planus atsižvelgia į nustatytus rizikos veiksnius. Atitinkamos valstybės narės koordinuoja savo avarijos likvidavimo  planų rengimą, kad padėtų lengviau bendrai likviduoti avariją.

2. Valstybės narės koordinuoja priemones, susijusias su vietovėmis už Sąjungos ribų, kad neleistų atsirasti galimiems neigiamiems naftos ir dujų operacijų jūroje padariniams.

3. Valstybės narės reguliariai bando savo pasirengimą veiksmingai likviduoti avarijas bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, kurioms avarija gali turėti poveikį, atitinkamomis agentūromis ar trečiosiomis šalimis. Komisija gali prisidėti prie pratybų, kurių pagrindinis tikslas – išbandyti tarptautinius ir Sąjungos avarinius mechanizmus.

4. Įvykus didelei avarijai arba kilus tiesioginei jos grėsmei ir jeigu kyla arba gali kilti tarpvalstybiniai padariniai, valstybės narės, kurių jurisdikcijoje susidarė avarinė padėtis, nedelsdamos informuoja Komisiją ir tas valstybes nares, kurioms ši avarinė padėtis gali turėti įtakos.

VIII Skyrius Baigiamosios nuostatos

33 straipsnis Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas, kurios taikomos sektoriaus atstovams už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

34 straipsnis Komisijos deleguotieji  įgaliojimai

1. Komisijai pagal šio reglamento 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad šio reglamento I–VI prieduose nustatyti reikalavimai būtų pritaikyti prie naujausių atitinkamų technologijų ir procedūrų pokyčių.  

2. Komisija taip pat gali priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 35 straipsnį, kad tiksliai nustatytų reglamento reikalavimų taikymo tvarką, susijusią su:

a)      pranešime apie projektą arba didelių pavojų ataskaitoje pateiktina išsamia informacija, kaip nurodyta II priedo 1, 2, 3 ir 6 punktuose;

b)      pranešimais apie gręžinius ir (arba) mišrias operacijas, kaip nurodyta II priedo 4 ir 7 punktuose;

c)      reikalavimais, susijusiais su nepriklausomo trečiojo asmens atliekama patikra, kaip nurodyta II priedo 5 punkto  d papunktyje, kompetentingų institucijų veiklos ir organizavimo reikalavimais, nurodytais III priede; ir

d)      reikalavimais, susijusiais su operatorių vykdama didelių pavojų prevencija, kaip nurodyta IV priede.

35 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 34 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 34 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal 34 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

36 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Komitetas yra toks, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jeigu daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

37 straipsnis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)[25] keitimas

1. Tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) žala vandeniui, t. y. bet kokia žala, turinti reikšmingą neigiamą poveikį

i) tų vandenų ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui, apibrėžtam Direktyvoje 2000/60/EB, išskyrus neigiamą poveikį, kai yra taikoma minėtos direktyvos 4 straipsnio 7 dalis, arba

ii) atitinkamų jūros vandenų aplinkos būklei, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/56/EB, jeigu konkretūs jūrų aplinkos būklės aspektai dar nėra sureguliuoti Direktyvoje 2000/60/EB;“

2. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini pirmesnei šio straipsnio daliai įgyvendinti per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.  

38 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Įrenginių operatoriai visus šio reglamento reikalavimus turi įvykdyti per dvejus metus nuo jo įsigaliojimo, išskyrus:

a)      gavybai neskirtų įrenginių operatorius, sudariusius sutartį, tačiau dar neįsikūrusius vietovėje, kurie visus šio reglamento reikalavimus turi įvykdyti per vienerius metus nuo jo įsigaliojimo arba anksčiau pagal susitarimą su kompetentinga institucija;

b)      planuojamų įrenginių operatorius, kurie turi įvykdyti visus šio reglamento reikalavimus, nebent su kompetentinga institucija būtų susitarta kitaip, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jo įsigaliojimo;

c)      gręžinių operatorius, kurie visus šio reglamento reikalavimus turi įvykdyti per 3 mėnesius nuo jo įsigaliojimo arba anksčiau pagal susitarimą su kompetentinga institucija.

39 straipsnis Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […...]

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS Visuomenės dalyvavimas, susijęs su leidimais pagal Direktyvą 94/22/EB

1. Valstybės narės užtikrina, kad:

a)      visuomenė viešais pranešimais arba kitomis deramomis priemonėmis, kaip antai elektroninėmis laikmenomis, jeigu jos prieinamos, būtų informuojama apie prašymų išduoti licenciją pateikimą valstybėms narėms, ir kad atitinkama informacija apie tokius pasiūlymus būtų prieinama visuomenei, įskaitant, be kita ko, informaciją apie teisę dalyvauti ir apie tai, kam galima pateikti pastabas ar klausimus;

b)      visuomenė turėtų teisę pareikšti pastabas ir nuomonę, kol dar svarstomos visos pasirinktys ir nepriimti sprendimai dėl prašymų išduoti licenciją;

c)      priimant tokius sprendimus būtų tinkamai atsižvelgta į visuomenės dalyvavimo rezultatus;

d)      apsvarsčiusios visuomenės pateiktas pastabas ir nuomones, valstybė narės deda pagrįstas pastangas, kad praneštų visuomenei apie priimtus sprendimus ir jų priežastis bei motyvus, kuriais tokie sprendimai yra grindžiami, įskaitant informaciją apie visuomenės dalyvavimo procesą.

2. Turi būti nustatyti pagrįsti terminai, kad būtų numatyta pakankamai laiko kiekvienam iš skirtingų visuomenės dalyvavimo etapų. Valstybės narės nustato, kurie visuomenės atstovai  turi teisę dalyvauti pagal šio straipsnio 1 dalį, įskaitant atitinkamas nevyriausybines organizacijas, atitinkančias nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus, pvz., organizacijas, veikiančias aplinkos apsaugos ar saugos jūroje srityje.

II PRIEDAS Su sutikimo procedūra susijusiems dokumentams taikomi reikalavimai

1. Informacija, kurią reikia pateikti pranešime apie gavybos įrenginio projektą

Pagal 9 straipsnį pateikiamame pranešime apie gavybos įrenginio projektą pateikiama bent tokia informacija:

1)           įrenginio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)           projektavimo veiklai taikomo proceso aprašymas, taikomi atitinkami standartai ir su šiuo procesu siejamos projektavimo galimybės;

3)           pasirinktos projekto koncepcijos aprašymas, atsižvelgiant į konkretaus įrenginio ir jo buvimo vietos didelių pavojų scenarijus, taip pat pirminių rizikos veiksnių kontrolės kriterijai;

4)           įrodymas, kad koncepcija yra tokia, jog didelių pavojų rizika sumažinama iki priimtino lygio;

5)           įrenginio ir numatomoje jo buvimo vietoje esančių sąlygų aprašymas;

6)           bendras numatomų vykdyti operacijų, susijusių su dideliais pavojais, rūšių aprašymas;

7)           bendras saugos valdymo sistemos, kurią taikant didelių pavojų rizikos kontrolės priemonės bus išlaikomos tinkamos būklės, aprašymas, įskaitant numatomą pasirinkti nepriklausomos patikros sistemą.

2. Informacija, kurią reikia pateikti gavybos įrenginio eksploatavimui skirtoje didelių pavojų ataskaitoje

Gavybos įrenginiui pagal 10 straipsnį rengiamoje didelių pavojų ataskaitoje pateikiama bent tokia informacija:

1)           aprašymas, kaip atsižvelgta į kompetentingos institucijos atsakymą į pranešimą apie projektą;

2)           trumpas darbuotojų dalyvavimo rengiant didelių pavojų ataskaitą aprašymas;

3)           įrenginio ir prijungtosios infrastruktūros bei visų kitų statinių, įskaitant prie jų prijungtus gręžinius, aprašymas;

4)           įrodymas, kad nustatyti visi dideli pavojai, įvertinta jų tikimybė ir padariniai, ir kad jų kontrolės priemonės yra tinkamos didelį pavojų keliančio įvykio rizikai asmenims ir aplinkai priimtinai sumažinti;

5)           operacijų, galinčių kelti didelį pavojų, rūšių išsamus aprašymas ir maksimalus įrenginyje bet kuriuo metu galinčių būti asmenų skaičius;

6)           išsami informacija apie įrenginį ir gręžinio kontrolės, proceso saugos, pavojingų medžiagų izoliavimo, gaisro ir sprogimo prevencijos, darbuotojų apsaugos nuo pavojingų medžiagų ir aplinkos nuo kylančio didelio pavojaus įvykio (laikantis avarinio vidaus plano pagal V priedą) užtikrinimo priemonės;

7)           išsami informacija apie įdiegtas priemones, kurių paskirtis – apsaugoti  platformoje esančius asmenis nuo didelių pavojų ir užtikrinti saugų jų evakavimą ir juos išgelbėti, taip pat prižiūrėti kontrolės sistemas, kad būtų neleista padaryti žalos įrenginiui ir aplinkai, jeigu visas personalas būtų evakuotas;

8)           atitinkami kodeksai, standartai ir gairės, naudojami statant ir pradedant eksploatuoti įrenginį;

9)           informacija apie operacijų saugos valdymo sistemą, priežiūros, keitimo ir patikros sistemas, įskaitant pagrindinius įrenginio eksploatavimo apribojimus, kontroliuojamus taikant valdymo sistemą;

10)         informacija, susijusi su patikros sistema pagal šio priedo 5 skirsnio 2 punktą;

11)         visa kita svarbi informacija, pavyzdžiui, jeigu du ar daugiau įrenginių veikia kartu ir tai turi įtakos kurio nors vieno ar visų įrenginių galimybei kelti didelį pavojų;

12)         informacija, turinti reikšmę šio reglamento reikalavimams ir gauta pagal kitus taikytinus Sąjungos teisės aktus, visų pirma direktyvas 92/91/EB ir 85/337/EEB;

13)         aplinkos aspektų, kuriems gali būti padaryta reikšminga įtaka, aprašymas, nustatytų galimų padarinių aplinkai, visų pirma teršalų išleidimo į aplinką, įvertinimas, taip pat tokio išleidimo prevencijai, sumažinimui ar kompensavimui numatytų techninių ir netechninių priemonių, įskaitant stebėseną, aprašymas.

3. Informacija, kurią reikia pateikti gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaitoje

Pagal 11 straipsnį rengiamoje gavybai neskirto įrenginio didelių pavojų ataskaitoje pateikiama bent tokia informacija:

1)           įrenginio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)           trumpas darbuotojų dalyvavimo rengiant didelių pavojų ataskaitą aprašymas;

3)           įrenginio aprašymas, o jeigu jis mobilus – priemonių, naudojamų jo perkėlimui iš vienos vietos į kitą, ir išdėstymo sistemos išsamus aprašymas;

4)           išsamus operacijų, kurios gali kelti didelį pavojų ir kurias galima atlikti su įrenginiu, išsamus aprašymas bei maksimalus asmenų, galinčių bet kuriuo metu būti įrenginyje, skaičius;

5)           įrodymas, kad nustatyti visi dideli pavojai, įvertinta jų tikimybė ir padariniai, ir kad jų kontrolės priemonės yra tinkamos didelį pavojų keliančio įvykio rizikai asmenims ir aplinkai sumažinti iki priimtino lygio;

6)           išsami informacija apie įrenginį ir gręžinio kontrolės, proceso saugumo, pavojingų medžiagų izoliavimo, gaisro ir sprogimo prevencijos, darbuotojų apsaugos nuo pavojingų medžiagų ir aplinkos nuo kylančio didelio pavojaus įvykio (laikantis avarinio vidaus plano pagal V priedą) užtikrinimo priemonės;

7)           išsami informacija apie įdiegtas priemones, kurių paskirtis – apsaugoti platformoje esančius asmenis nuo didelių pavojų  ir užtikrinti saugų jų evakavimą ir juos  išgelbėti, taip pat prižiūrėti kontrolės sistemas, kad būtų neleista padaryti žalos įrenginiui ir aplinkai, jeigu visas personalas būtų evakuotas;

8)           atitinkami kodeksai, standartai ir gairės, naudojami statant ir pradedant eksploatuoti įrenginį;

9)           įrodymas, kad nustatyti visi visų veiksmų, kuriuos įrenginys gali atlikti, dideli pavojai ir kad didelį pavojų keliančio įvykio rizika asmenims ir aplinkai sumažinta iki priimtino lygio;

10)         išsami informacija apie saugioms operacijoms taikomus apribojimus, susijusius su aplinka, meteorologinėmis sąlygomis ir jūros dugnu, taip pat su jūros dugnu susijusių rizikos veiksnių ir jūros pavojų (pavyzdžiui, vamzdynų ir gretimų įrenginių švartavimosi vietų) nustatymo tvarka;

11)         informacija apie operacijoms, priežiūrai ir pakeitimams taikoma saugos valdymo sistema;

12)         informacija apie patikros sistemą pagal šio priedo 5 skirsnio 2 punktą;

13)         visa kita svarbi informacija, pavyzdžiui, jeigu du ar daugiau įrenginių veikia kartu ir tai turi įtakos kurio nors vieno ar visų įrenginių galimybei kelti didelį pavojų;

14)         aplinkos aspektų, kuriems gali būti padaryta reikšminga įtaka, aprašymas, nustatytų galimų padarinių aplinkai, visų pirma teršalų išleidimo į aplinką, įvertinimas, taip pat tokio išleidimo prevencijai, sumažinimui ar kompensavimui numatytų techninių ir netechninių priemonių, įskaitant stebėseną, aprašymas.

4. Informacija, kurią reikia pateikti pranešime apie gręžinio eksploatavimo operacijas

Pagal 13 straipsnį pateikiamame pranešime apie gręžinį turi būti pateikiama bent tokia informacija:

1)           gręžinio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)           numatomo naudoti įrenginio pavadinimas ir savininkas;

3)           išsami informacija, identifikuojanti gręžinį, ir bet kokia sąsaja su kitais gręžiniais ar kitais plėtros objektais;

4)           informacija apie gręžinio darbo programą, įskaitant jo eksploatavimo laikotarpį, užkardų, neleidžiančių prarasti gręžinio kontrolės, patikrą ir numatomą gręžinio būklę užbaigus jo eksploatavimą;

5)           visa informacija apie numatomą įdiegti saugos įrangą, kuri neaprašyta esamoje įrenginio didelių pavojų ataskaitoje;

6)           rizikos vertinimas, į kurį įtraukiamas aprašymas:

a)      konkrečių pavojų, susijusių su gręžinio eksploatavimu;

b)      popaviršinių pavojų;

c)      bet kokios paviršiuje ar podugnyje vykdomos veiklos, dėl kurios vienu metu atsiranda didelio pavojaus galimybė;

d)      tinkamų kontrolės priemonių;

7)           išsami gręžinio projekto informacija, įskaitant informaciją apie užkardas, neleidžiančias prarasti gręžinio kontrolės (įranga, gręžimo skysčiai, cementas ir kt.), gręžinio tako krypties kontrolę ir saugaus eksploatavimo apribojimus, atsižvelgiant į rizikos vertinimą;

8)           išsami informacija apie gręžinio konfigūracijas užbaigus operacijas, t. y.  gręžinio eksploatavimas laikinai arba visam laikui nutrauktas arba jis baigtas komplektuoti būsimam naudojimui;

9)           esamo gręžinio atveju – svarbi informacija apie jo istoriją ir būklę;

10)         jeigu pakeičiamas anksčiau pateiktas pranešimas apie gręžinį, pakankama informacija, kad būtų galima visiškai atnaujinti pranešimą;

11)         jeigu gręžinį numatoma eksploatuoti naudojant gavybai neskirtą įrenginį, pateikiama tokia papildoma informacija

a)      informacija apie meteorologines, jūrų ir jūros dugno sąlygas vietoje, įskaitant bet kokias fizines kliūtis, kaip antai vamzdynus;

b)      išsami aplinkos sąlygų, į kurias atsižvelgta įrenginio avariniame vidaus plane, informacija;

c)      išsami informacija apie nuostatas dėl avarijos likvidavimo (įskaitant didelės avarijos aplinkai atveju), neaprašytas didelių pavojų ataskaitoje; ir

d)      aprašymas, kaip numatoma koordinuoti gręžinio operatoriaus ir įrenginio savininko valdymo sistemas, siekiant visada užtikrinti veiksmingą didelių pavojų kontrolę;

12)         nepriklausomo gręžinio tikrintojo pareiškimas pagal šio priedo 5 dalies 1 punktą.

2)           Informacija, reikšminga kitiems šiame reglamente numatytiems reikalavimams ir gauta pagal kitus taikytinus Sąjungos teisės aktus, visų pirma direktyvas 92/91/EB ir 85/337/EEB.

5. Su patikros sistema susiję klausimai

1. Nepriklausomas trečiasis asmuo turi atitikti tokius nepriklausomumo nuo įrenginio operatoriaus ar gręžinio operatoriaus reikalavimus:

(a) jis pagal savo funkcijas neprivalo svarstyti jokio saugai labai svarbaus aspekto ar konkretaus įrenginio, su kuriuo jis anksčiau buvo susijęs arba kurio atveju gali kilti abejonių dėl jo objektyvumo;

(b) jis yra pakankamai nepriklausomas nuo valdymo sistemos, kuriai tenka arba yra tekusi atsakomybė už bet kokį nepriklausomos patikros ar gręžinio tikrinimo sistemos sudedamosios dalies aspektą, siekiant užtikrinti jo objektyvumą atliekant funkcijas pagal sistemą.

2. Nepriklausomas trečiasis asmuo turi atitikti tokius kompetencijos reikalavimus:

(a) jis turi techninės kompetencijos, įskaitant tinkamai kvalifikuotus darbuotojus, kurių yra pakankamai ir kurie turi pakankamai patirties;

(b) operatoriaus tinkamai paskirsto užduotis darbuotojams, kvalifikuotiems jas atlikti;

(c) taikoma tinkama informacijos perdavimo tarp operatoriaus ir nepriklausomo trečiojo asmens tvarka;

(d) operatorius suteikė nepriklausomam trečiajam asmeniui pakankamai įgaliojimų, kad jis galėtų deramai vykdyti savo funkcijas.

3. Taikant 13 straipsnio 3 dalį, reikšmingas pranešimo apie gręžinį pakeitimas apima:

a)       bet kokį pakeitimą, kuris gali pažeisti pirminės gręžinio plano koncepcijos tikslą, visų pirma susijusį su gręžinio kontrole ir kitomis srauto užkardomis bei jų patikra;

b)       bet kokį esminį įrenginio ar įrangos, ar valdymo sistemos, ar gręžinio operatoriaus pakeitimą, apie kurį pranešta pagal II priedo 4 dalį;

c)       bet kokį rizikos vertinimo pakeitimą, taip pat ir tuo atveju, kai jį nulėmė vykdant gręžinio eksploatavimo operacijas susidariusios sąlygos.

Reikšmingi pakeitimai turėtų būti nurodyti nepriklausomam gręžinio tikrintojui, kad jie būtų papildomai patikrinti, o papildomos patikros rezultatai turėtų būti pateikiami kompetentingai institucijai.

4. Į pranešimą apie gręžinį įtraukiamas nepriklausomo gręžinio tikrintojo pareiškimas, kad rizikos vertinimas, susijęs su gręžinio projektu ir užkardomis, neleidžiančiomis prarasti gręžinio kontrolę, yra tinkamas visomis numatytomis sąlygomis ir aplinkybėmis.

5. Įrenginio eksploatavimo atveju didelių pavojų ataskaita apima:

a)      patikrą atliekančio nepriklausomo trečiojo asmens pareiškimą, kad saugai labai svarbių elementų registras ir jų priežiūros sistema, nurodyti didelių pavojų ataskaitoje, yra arba bus tinkami;

b)      patikros sistemos aprašymą, kuriame, be kita ko, nurodomi pasirinkti patikrą atliekantys nepriklausomi tretieji asmenys, priemonės, kurios naudojamos patikrinti, ar saugai labai svarbūs elementai ir visi sistemoje nurodyti įrenginiai yra geros būklės;

c)      5 punkto b papunktyje nurodytos priemonės apima nepriklausomų ir kompetentingų asmenų prireikus atliekamą saugai labai svarbių elementų patikrą ir bandymą; projekto, standarto, sertifikavimo ar kitų saugai labai svarbių elementų sistemos atitikties patikrą, einamųjų darbų patikrą, pranešimą apie visus reikalavimų neatitikimus ir operatoriaus taikytų taisomųjų veiksmų įgyvendinimą.

6. pateiktina informacija apie esminį įrenginio pakeitimą, įskaitant stacionaraus įrenginio išmontavimą

Jeigu numatoma atlikti esminius įrenginio pakeitimus, kompetentingai institucijai pagal 10 ir 11 straipsnius pateikiama informacija turi apimti bent:

1. įrenginio operatoriaus pavadinimą ir adresą;

2. trumpą darbuotojų dalyvavimo rengiant persvarstytą didelių pavojų ataskaitą aprašymą;

3. esminio pakeitimo atveju – pakankamą informaciją, kad būtų išsamiai atnaujinta ankstesnė didelių pavojų ataskaita ir su ja susijęs įrenginio avarinis vidaus planas, taip pat siekiant įrodyti, kad didelių pavojų rizika yra sumažinta iki priimtino lygio.

4. Jeigu nutraukiama stacionaraus gavybos įrenginio eksploatacija:

a)      visų pavojingų medžiagų izoliavimo priemonės, o prie įrenginio prijungtų gręžinių atveju – nuolatinio gręžinių izoliavimo nuo įrenginio ir aplinkos;

b)      didelių pavojų rizikos, susijusios su įrenginio išmontavimu, visų paveiktų gyventojų ir rizikos kontrolės priemonių aprašymas;

c)      avarijų likvidavimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti saugų darbuotojų evakavimą ir gelbėjimą bei kelio didelės avarijos aplinkai užkirtimą.

7. Pranešime apie mišrias operacijas pateiktina informacija

Pagal 14 straipsnį pateikiamame pranešime apie mišrias operacijas pateikiama bent tokia informacija:

1)           pranešimą rengiančio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)           jeigu mišriose operacijose dalyvauja kiti operatoriai – jų pavadinimai ir adresai, įskaitant patvirtinimą, kad jie sutinka su pranešimo turiniu;

3)           aprašymas, kaip bus koordinuojamos į mišrią operaciją įtrauktų įrenginių valdymo sistemos, kad būtų sumažinta didelės avarijos rizika;

4)           išsami informacija apie bet kokią įrangą, numatomą naudoti mišriai operacijai, tačiau neaprašytą esamoje bet kurio į mišrias operacijas įtraukto įrenginio didelių pavojų ataskaitoje;

5)           visų mišriose operacijose dalyvaujančių operatorių atlikto rizikos vertinimo santrauka, kuri turi apimti:

a)      visos veiklos, kuri vykdoma mišrios operacijos metu ir kuri gali būti susijusi su pavojais, dėl kurių gali įvykti didelė su įrenginiu susijusi avarija ar avarija įrenginyje, aprašymą;

b)      visų pavojų kontrolės priemonių, įtrauktų atsižvelgus į rizikos vertinimą, aprašymą;

6)           mišrios operacijos ir darbo programos aprašymas, į kurį įtraukiamos mišrios operacijos numatomos pradžios ir pabaigos datos ir mišriose operacijose dalyvaujančių operatorių susitarimo kopija.

III PRIEDAS Kompetentingų institucijų taikytinos priemonės su dideliais pavojais susijusioms operacijoms reguliuoti

1. Kad paskirtų kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente numatytas reguliavimo funkcijas, susijusias su sauga ir aplinkos apsauga, valstybės narės atsižvelgia į tokius būtinuosius kriterijus:

a)      organizacines priemones, kurias taikant galima veiksmingai įgyvendinti visas šiame reglamente numatytas pareigas, įskaitant saugos ir aplinkos apsaugos teisingo reguliavimo priemones;

b)      politinį pareiškimą dėl priežiūros ir įgyvendinimo užtikrinimo tikslų ir dėl to, kaip kompetentinga institucija, reguliuodama jūroje vykdomą naftos ir dujų veiklą, užtikrins skaidrumą, nuoseklumą, proporcingumą ir objektyvumą. Kompetentinga institucija taip pat turėtų aiškiai visuomenei parodyti, kaip yra padalytos reguliavimo institucijos ir operatoriaus atsakomybės sritys: pagrindinė atsakomybė operatoriui tenka už rizikos kontrolę, o reguliavimo institucijai – už tikrinimą, ar operatorius taiko deramas priemones, kuriomis turėtų būti įmanoma veiksmingai kontroliuoti didelių pavojų riziką;

c)      strateginį pareiškimą, kuriame aprašomos kompetentingos institucijos funkcijos, veiklos prioritetai (pavyzdžiui, įrenginių projektavimo ir eksploatavimo, vientisumo valdymo, avarinės parengties ir avarijų likvidavimo) ir organizacinė struktūra;

d)      veiklos procedūras, kuriose aprašyta, kaip kompetentinga institucija tikrins šiame reglamente numatytas operatorių pareigas ir užtikrins jų vykdymą, įskaitant tai, kaip ji nagrinės, vertins didelių pavojų ataskaitas ir joms pritars, nagrinės pranešimus dėl gręžinių ir kaip bus nustatomi intervalai tarp konkretaus įrenginio didelių pavojų rizikos kontrolės priemonių (įskaitant pavojų aplinkai) patikrų;

e)      kompetentingos institucijos funkcijų pagal šį reglamentą vykdymo procedūras, nepažeidžiant kitų įpareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, sausumoje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, ir Direktyvoje 92/91/EB numatytos tvarkos;

f)       jeigu kompetentingą instituciją sudaro dvi ar daugiau agentūrų – oficialų susitarimą, kuriame nustatyti būtini kompetentingos institucijos vykdomos bendros veiklos mechanizmai, įskaitant aukščiausiosios vadovybės atliekamą priežiūrą, stebėseną  ir patikrą, bendrą planavimą ir tikrinimą, atsakomybės už didelių pavojų ataskaitų tvarkymą pasidalijimą, bendrus tyrimus, vidaus ryšius ir išorės ataskaitų teikimą.

2. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad įgyvendintų pirmiau nurodytas priemones, įskaitant:

a)      pakankamai ekspertinių žinių, prieinamų viduje arba pagal išorės susitarimą, kad būtų galima tikrinti ir tirti veiklą, imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų ir nagrinėti didelių pavojų ataskaitas bei pranešimus apie gręžinius;

b)      jeigu remiamasi išoriniais ekspertinių žinių šaltiniais, – pakankamas rašytines rekomendacijas ir priežiūrą, siekiant išlaikyti požiūrio nuoseklumą ir užtikrinti, kad teisiškai paskirta kompetentinga institucija išlaikytų visą atsakomybę pagal šį reglamentą;

c)      pakankamus išteklius svarbiausiems kompetentingos institucijos darbuotojų mokymams, ryšiams, prieigai prie technologijų, kelionėms ir komandiruotėms, kurie tiems darbuotojams būtini reguliavimo funkcijoms atlikti, taip pat siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos pagal 27 straipsnį galėtų aktyviai bendradarbiauti;

d)      kai taikytina, reikalauti operatorių ir (arba) įrenginių savininkų atlyginti kompetentingai institucijai jos pagal šį reglamentą atliekamų funkcijų sąnaudas;

e)      imtis mokslinių tyrimų ar juos inicijuoti atsižvelgiant į kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą vykdomas funkcijas;

f)       rengti ataskaitas kompetentingai institucijai.

3. Didelių pavojų ataskaitos ir pranešimų, avarinių vidaus planų ar kitų atitinkamų dokumentų vertinimo procedūros apima:

(a) kiekybinę rizikos vertinimo analizę;

(b) vertinimą, kaip operatorius vertina atitinkamas operacijų vykdymo vietos ypatybes;

(c) taikomų techninių ir organizacinių standartų vertinimą;

(d) inžinerinių sprendimų vertinimą;

(e) operatoriaus taikomą veiklos planų pakeitimų valdymo tvarką;

(f) naudojamų ir kitomis panašiomis aplinkybėmis taikomų sprendimų palyginimą;

(g) avarinių planų atitikties nustatytiems rizikos veiksniams vertinimą;

(h) operatoriaus taikomos operacijų sustabdymo tvarkos kilus neišvengiamai rizikai vertinimą;

(i) avarijų likvidavimo įrangos prieinamumo ir jos veiksmingo panaudojimo procedūrų deramumo vertinimą.

4. Kompetentingos institucijos turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo bet kokios valdžios organizacijos, kuri remia sektorių, išduoda licencijas ar renka įplaukas. Kompetentinga institucija neturėtų laikytis jokios politinės pozicijos dėl naftos ir dujų sektoriaus.

IV PRIEDAS Operatorių taikytinos priemonės didelių avarijų prevencijai užtikrinti

1. Siekiant įgyvendinti operatoriaus didelių avarijų prevencijos politiką ir saugos valdymo sistemą pagal 18 straipsnį, reikėtų atsižvelgti į tokius dalykus:

a)      didelių avarijų prevencijos politika turėtų būti parengta raštu ir joje turi būti numatyti bendri tikslai bei didelių avarijų pavojų kontrolės organizavimas bei šių priemonių įgyvendinimo būdai bendrovių lygmeniu;

b)      saugos valdymo sistema turėtų būti integruota į bendrą operatoriaus valdymo sistemą ir apimti organizacinę struktūrą, atsakomybės sritis, praktiką ir didelių pavojų politikos nustatymo bei įgyvendinimo procedūras, procesus ir išteklius.

2. Saugos valdymo sistemos, be kita ko,  apima:

a)      organizacinę struktūrą, darbuotojų funkcijas ir atsakomybės sritis;

b)      didelių pavojų (jų tikimybės ir padarinių) nustatymą ir įvertinimą;

c)      poveikio aplinkai įtraukimą į didelių pavojų vertinimus didelių pavojų ataskaitoje;

d)      didelių pavojų kontrolės priemones vykdant įprastas operacijas;

e)      pokyčių valdymą;

f)       avarinių situacijų planavimą ir avarijų likvidavimo priemones;

g)      žalos aplinkai ribojimą;

h)      veiklos rezultatų stebėseną;

i)       audito ir persvarstymo priemones.

3. Operatoriai ypač daug  dėmesio skiria visų saugai labai svarbių sistemų patikimumo ir vientisumo reikalavimų vertinimui, o savo patikrų bei priežiūros sistemas grindžia tikslu pasiekti šį saugos vientisumo lygį.

4. Operatoriai užtikrina, kad pavojingos medžiagos visada būtų joms saugiai izoliuoti skirtuose vamzdžiuose, laivuose ir sistemose. Be to, operatoriai užtikrina, kad nė vienas užkardų, kurie padeda užtikrinti pavojingų medžiagų izoliavimą, gedimas negalėtų sukelti didelio pavojaus incidento.

5. Operatoriai pasirūpina, kad turėtų tinkamą atitikties visiems teisės aktų reikalavimams stebėsenos sistemą ir įtraukia visas jiems pagal teisės aktus numatytas pareigas dėl didelių pavojų saugos ir aplinkos apsaugos į savo standartines veiklos procedūras.

6. Operatoriai ypač daug dėmesio skiria patikimos saugos kultūros, užtikrinančios didelę nuolatinės saugios veiklos tikimybę, formavimui ir išlaikymui, be kita ko, įskaitant:

a)      išsamų procesų auditą;

b)      pageidaujamo elgesio skatinimą ir pripažinimą;

c)      reguliarų organizacijos gebėjimų ir tikslų vertinimą;

d)      aukštų standartų kaip esminės įmonės vertybės taikymą;

e)      formalias komandų ir kontrolės sistemas, pagal kurias įtraukiama aukščiausioji vadovybė ir kiti darbuotojai; ir

f)       kompetenciją visais veiklos lygmenimis.

7. Sektoriaus atstovai bendradarbiauja su kompetentinga institucija, kad parengtų ir įgyvendintų prioritetinį standartų, gairių ir taisyklių kūrimo planą, pagal kurį būtų diegiama  geroji didelių avarijų prevencijos ir didelių avarijų padarinių, jeigu jos vis dėlto įvyktų, ribojimo patirtis. Apsvarstytini klausimai turėtų apimti:

a)      gręžinio vientisumo, gręžinio kontrolės įrangos ir užkardų gerinimą ir jų veiksmingumo stebėseną;

b)      procesų saugos sistemų pirminio sulaikymo funkcijos gerinimą;

c)      antrinio sulaikymo funkcijos, kurią taikant ribojamas gresiančios didelės avarijos  (įskaitant gręžinio sprogimus) plitimas, gerinimą;

d)      patikimų sprendimų priėmimą esant didelei įtampai;

e)      didelių pavojų veiklos valdymą ir priežiūrą;

f)       svarbiausias pareigas užimančių asmenų kompetenciją;

g)      veiksmingą rizikos vertinimą kintančioms sąlygoms įvertinti;

h)      saugai labai svarbių sistemų patikimumo vertinimą;

i)       svarbiausius saugos sistemos vientisumo rezultatų rodiklius;

j)       veiksmingą operatorių, gręžinių operatorių, gręžimo įrenginių savininkų ir kitų mišriose operacijose dalyvaujančių asmenų saugos valdymo sistemų tarpusavio integravimą.

V PRIEDAS Reikalavimai, susiję su avarine parengtimi ir avarijos likvidavimu

1. Avariniai vidaus planai

1. Avariniai vidaus planai turėtų, be kita ko,  apimti:

a)      asmenų, įgaliotų inicijuoti avarines procedūras ir asmens, vadovaujančio avarijos likvidavimui vidaus priemonėmis, vardus, pavardes ar pareigas;

b)      asmens, atsakingo už ryšių palaikymą su institucija, atsakinga už avarinį išorės planą, vardą ir pavardę ar pareigas;

c)      visas numatomas sąlygas ar įvykius, dėl kurių gali kilti didelė avarija ir kurie aprašyti didelių pavojų ataskaitoje, prie kurios pridėtas planas;

d)      veiksmus, kurių reikėtų imtis sąlygoms ar įvykiams kontroliuoti ir jų padariniams apriboti įrenginyje ir jo išskirtinėje zonoje;

e)      įrangos ir prieinamų išteklių aprašymą;

f)       rizikos įrenginyje esantiems asmenims ribojimo priemones, įskaitant tai, kaip turi būti duodami įspėjimai ir veiksmus, kurių iš asmenų tikimasi, jiems gavus įspėjimą;

g)      priemones, kurios derėtų su gelbėjimo priemonėmis, aprašytomis didelių pavojų ataskaitoje, pavyzdžiui, aprašytomis II priedo 2 dalies 7 punkte ir 3 dalies 7 punkte, siekiant užtikrinti geras įrenginyje esančių asmenų išgyvenimo įvykus didelei avarijai perspektyvas;

h)      institucijų, atsakingų už avarinio išorės plano inicijavimą, išankstinio įspėjimo apie avariją tvarką, informaciją, kuri turėtų būti pateikiama duodant pradinį įspėjimą, ir išsamesnės informacijos pateikimo, kai tik ji tampa prieinama, tvarką;

i)       darbuotojų mokymo atlikti pareigas, kurios bus jiems skirtos, tvarką ir prireikus šios  tvarkos koordinavimą su avarijos likvidavimo išorės subjektais;

j)       avarijos likvidavimo vidaus priemonių ir avarijos likvidavimo išorės priemonių koordinavimo tvarką.

2. Operatoriai turėtų parengti turimos įrangos, jos savininkų, buvimo vietos, nugabenimo iki įrenginio ir dislokavimo jame aprašą. Apraše turėtų būti nurodytos esamos priemonės, skirtos užtikrinti, kad įranga ir procedūros būtų naudotinos būklės.

2. Avariniai išorės planai

1. Avariniai išorės planai, be kita ko,  apima:

a)      asmenų, įgaliotų inicijuoti avarines procedūras ir asmenų, įgaliotų vadovauti avarijos likvidavimui išorės priemonėmis, vardus, pavardes ar pareigas;

b)      išankstinių įspėjimų apie avarijas priėmimo tvarką bei kitų susijusių įspėjimų ir iškvietimų procedūras;

c)      išteklių, būtinų avariniam išorės planui įgyvendinti, koordinavimo tvarką;

d)      pagalbos įgyvendinant avarinį vidaus planą, kuriame numatyti įvykiai įrenginyje ir aplink jį esančioje išskirtinėje zonoje, teikimo tvarką;

e)      išsamų avarijos likvidavimo ne įrenginio vietoje tvarkos aprašymą;

f)       tinkamos informacijos ir rekomendacijų, susijusių su avarija, teikimo asmenims ir organizacijoms, kurioms avarija gali turėti įtakos, tvarką;

g)      informacijos teikimo kitų valstybių narių avarinėms tarnyboms ir Komisijai tvarką didelės avarijos, galinčios sukelti tarpvalstybinius padarinius, atveju;

h)      neigiamų padarinių laukiniams sausumos ir vandens gyvūnams likvidavimo priemones, įskaitant atvejus, kai nafta užteršti gyvūnai pasiekia krantą anksčiau nei išsiliejusi nafta.

2. Institucija, kuriai tenka pirminė atsakomybė už avarijos likvidavimą, turėtų užtikrinti, kad būtų galima susipažinti su:

a)      turimos įrangos, jos savininkų, buvimo vietos, nugabenimo į įrenginį ir dislokavimo jame būdo aprašu;

b)      esamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad įranga ir procedūros būtų naudotinos būklės, aprašymu;

c)      sektoriaus atstovams priklausančios įrangos aprašu, su kuriuo galima susipažinti avarijos atveju;

d)      bendrų priemonių, kurių imamasi naftos ir dujų avarijų jūroje atveju, aprašymu, kuriame, be kita ko, nurodoma  visų susijusių subjektų ir įstaigų, atsakingų už tokios tvarkos taikymą, kompetencija ir įsipareigojimai;

e)      priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad įranga, darbuotojai ir procedūros būtų parengti veikti ir visada paremti naujausia informacija.

3. Avariniuose išorės planuose aiškiai nurodomas atitinkamų institucijų, avarijas likviduojančių tarnybų, koordinatorių ir kitų subjektų, kurie dalyvauja likviduojant avarijas, vaidmuo, kad visų avarijų atveju būtų užtikrintas bendradarbiavimas.

4. Priemonės turėtų apimti nuostatas dėl didelės avarijos, galinčios apimti daugiau negu vieną valstybę narę arba išplisti už jos teritorijos ribų, ir jose numatoma:

a)      dalytis planais su gretimomis valstybėmis narėmis ir Komisija;

b)      sudaryti avarijų likvidavimo išteklių, kurie prieinami sektoriaus atstovams ir valstybinėms institucijoms, taip pat visų būtinų pritaikymų, kad gretimų šalių ir valstybių narių įranga ir procedūros būtų suderinamos, tarpvalstybinius  aprašus;

c)      ES civilinės saugos mechanizmo taikymo procedūros (kaip nustatyta Tarybos sprendime 2007/779/EB);

d)      organizuoti tarptautines avarijų likvidavimo išorės priemonėmis pratybas.

VI PRIEDAS Dalijimasis informacija ir skaidrumas

1. Bendra duomenų apie didelių pavojų rodiklius pateikimo forma, kurią pagal 22 ir 23 straipsnius turi parengti Komisija, turi leisti palyginti valstybių narių ir atskirų operatorių informaciją.

2. Apibrėžiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų teikimo reikalavimus, turi būti reikalaujama pateikti bent tokią informaciją ir duomenis:

a)      informaciją, susijusią su atsitiktiniu angliavandenilių ar kitų pavojingų medžiagų išleidimu, nepaisant to, ar jie užsiliepsnoję, ar ne;

b)      informaciją, susijusią su gręžinio kontrolės praradimu, dėl kurio reikia pradėti naudoti gręžinio kontrolės įrangą, arba užkardos gedimu, dėl kurio reikia užkardą pakeisti arba sutaisyti;

c)      įrenginio procesų saugos sistemos pagrindinio komponento gedimą;

d)      reikšmingą struktūrinio vientisumo praradimą arba apsaugos nuo gaisro ar sprogimo padarinių praradimą ar plūduriuojančio įrenginio pozicionavimo galimybių praradimą;

e)      apie galinčius susidurti laivus ir įvykusius laivų ir jūroje veikiančių įrenginių susidūrimus;

f)       malūnsparnių avarijas jūroje esančiuose įrenginiuose arba šalia jų, arba vykstant į jūroje esančius įrenginius;

g)      bet kokią mirtiną avariją;

h)      visus sunkius sužalojimus, jeigu per tą pačią avariją sunkiai sužalojama 5 ar daugiau žmonių;

i)       neesmines pareigas atliekančių darbuotojų evakavimą;

j)       didelį poveikį aplinkai turinčią avariją.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją sudaro faktinė informacija ir analizės duomenys, susiję su naftos ir dujų operacijomis, ir ji turi būti vienareikšmė. Pateikta informacija ir duomenys turi būti tokie, kad būtų galima palyginti atskirų operatorių veiklos rezultatus ne tik vienoje valstybėje narėje, bet ir bendrai su sektoriaus atstovais įvairiose valstybėse narėse.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija renkama ir kaupiama tam, kad būtų galima iš anksto įspėti dėl (tolesnio) saugai ir aplinkai labai svarbių užkardų būklės blogėjimą, siekiant imtis prevencinių taisomųjų priemonių. Iš informacijos taip pat turėtų būti matyti atskirų operatorių ir viso sektoriaus atstovų įgyvendintų priemonių ir kontrolės priemonių bendras veiksmingumas, visų pirma siekiant užkirsti kelią didelės avarijos pavojams  ir kuo labiau sumažinti riziką aplinkai.

5. Kad būtų įvykdyti šio reglamento 23 straipsnyje nurodyti reikalavimai, turi būti nustatyta supaprastinta forma, kad būtų galima lengviau skelbti atitinkamus duomenis pagal šio straipsnio 2 dalį ir rengti ataskaitas pagal šio reglamento 24 straipsnį, kad jie būtų nesunkiai prieinami visuomenei ir būtų galima lengviau lyginti skirtingų valstybių duomenis.

[1]               Pavyzdžiai: Deepwater Horizon JAV 2010 m. (11 žuvo), Montara Australijoje 2009 m., Usumacinta Meksikoje 2007 m. (22 žuvo).

[2]               Pvz., naftos ir dujų nuotėkiai, gamybos proceso saugos ir gręžinių kontrolės trūkumai; gedimai dėl nepagrįsto projekto pakeitimo; daug saugai labai svarbių elementų techninės priežiūros trūkumų. Naujausi incidentų pavyzdžiai: Gullfaks C 2010 m. gegužės mėn., Gannet F, 2011 m.; abu įvyko Šiaurės jūroje.

[3]               COM(2010) 560 galutinis.

[4]               OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

[5]               OL L 73, 1997 3 14, p. 5.

[6]               OL L 156, 2003 6 25, p.17.

[7]               OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

[8]               Civilinės saugos mechanizmo operacijų centras.

[9]               EMSA įsteigta po tanklaivių Erika (1999) ir Prestige (2002) avarijų, siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą saugos, saugumo, taršos prevencijos ir taršą jūroje likvidavimo lygį.

[10]             SEC(2010) 1346: Energetika 2020 m. Konkurencingos, tausios ir saugios energetikos strategija.

[11]             Berlyno forumas (Iškastinio kuro forumas) – tai kasmetinis suinteresuotųjų šalių susitikimas, kurį šaukia Komisija. Tarp metinių plenarinių sesijų trys darbo grupės reguliariai posėdžiauja ir svarsto aktualius klausimus.

[12]             Anksčiau rengiant kitus teisės aktus, apimančius didelės rizikos arba didelės vertės pramonės šakas, pirmenybė buvo teikiama direktyvoms (pvz., IPPC ar SEVESO II direktyvas), o siauresniems didelės rizikos sektoriams, pvz., civilinės aviacijos sektoriui, reglamentuoti dažnai naudojami reglamentai.

[13]             OL C , , p. .

[14]             OL C , , p. .

[15]             OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

[16]             OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

[17]             OL L 348, 1992 11 28, p. 9.

[18]             OL L 348, 1992 11 28, p. 9.

[19]             Mobiliųjų gręžimo įrenginių statybos ir įrengimo jūroje kodeksas, 2009 m. gruodžio 2 d. (2009 m. MODU kodeksas).

[20]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[21]             OL L 240, 1977 9 19, p. 1.

[22]             OL L 131, 2009 5 28, p. 11.

[23]             OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

[24]             OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

[25]             OL L 154, 2004 4 30, p. 56.