Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011PC0683

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo ir Komisijos direktyva 2007/14/EB

/* KOM/2011/0683 galutinis - 2011/0307 (COD) */

52011PC0683

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo ir Komisijos direktyva 2007/14/EB /* KOM/2011/0683 galutinis - 2011/0307 (COD) */


AIÅ KINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Bendrosios aplinkybÄ—s

Skaidrumo direktyvos (Direktyva 2004/109/EB) 33 straipsnyje reikalaujama, kad Europos Komisija praneštų apie šios direktyvos veikimą[1]. Iš ataskaitos, kurią Komisija paskelbė pagal šį straipsnį, matyti, kad dauguma suinteresuotųjų subjektų mano, jog direktyvos skaidrumo reikalavimai naudingi tinkamam ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti.

Ta�iau, nepaisant šių laimėjimų, persvarstant Skaidrumo direktyvos veikimą paaiškėjo, kad yra sri�ių, kuriose šia direktyva sukurta tvarka galėtų būti patobulinta. Todėl pageidautina numatyti tam tikrų emitentų įpareigojimų supaprastinimą, siekiant užtikrinti, kad reguliuojamos rinkos būtų patrauklesnės kapitalą Europoje pritraukiantiems mažiems ir vidutinio dydžio emitentams. Be to, reikia padidinti teisinį tikrumą ir galiojan�ios skaidrumo tvarkos veiksmingumą, visų pirma dėl informacijos apie įmonių nuosavybę atskleidimo.

Šis pasiūlymas iš dalies pakeisti Skaidrumo direktyvą atitinka tikslą išlaikyti direktyvoje numatytą investuotojų apsaugos lygį ir, jei būtina, jį padidinti bei užtikrinti, kad atskleidžiama informacija būtų pakankama ir naudinga investavimo priimtinomis sąnaudomis tikslais.

1.2. Šioje srityje galiojan�ios Bendrijos nuostatos

Skaidrumo direktyvos tikslas – užtikrinti aukšto lygio investuotojų pasitikėjimą užtikrinant atitinkamą skaidrumą vertybinių popierių emitentams ir investuotojams visoje Europos Sąjungoje. Siekiant šio tikslo, Skaidrumo direktyva reikalaujama, kad vertybinių popierių, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, emitentai skelbtų periodinę finansinę informaciją apie emitento veiklos rezultatus per finansinius metus ir einamąją informaciją apie kontrolines balsavimo teisių dalis. Šia direktyva taip pat nustatomi būtiniausi galimybių susipažinti su reguliuojama informacija ir jos saugojimo standartai. Skaidrumo direktyva papildyta Komisijos direktyva 2007/14/EB[2], kurioje pateikiamos įgyvendinimo priemonės, ir Komisijos rekomendacija dėl reguliuojamos informacijos saugojimo[3]. Skaidrumo direktyva vėliau iš dalies pakeista direktyvomis 2008/22/EB[4] ir 2010/78/EB[5] dėl Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų ir dėl techninių standartų projektų, kuriuos rengia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, ir Direktyva 2010/73/EB[6], kuria siekiama tam tikras Skaidrumo direktyvos nuostatas suderinti su pakeista Prospekto direktyva[7].

Skaidrumo direktyvoje nustatyti įpareigojimai glaudžiai susiję su kituose ES teisės aktuose nustatytais reikalavimais įmonių valdymo (bendrovių teisės) srityje arba finansų rinkų (vertybinių popierių) srityje. Visų pirma Prospekto direktyvoje pateikiami informacijos atskleidimo reikalavimai, kurie labai artimi pagrindinei Skaidrumo direktyvoje nustatytų įpareigojimų sri�iai. Pagal Prospekto direktyvą reikalaujama, kad įmonės, ES siūlan�ios visuomenei akcijas, paskelbtų prospektą, atitinkantį pagal direktyvą nustatytas išsamias taisykles. Pagal ją įmonėms taip pat leidžiama vienoje ES šalyje paskelbti prospektą, kuris apimtų paskesnius vertybinių popierių pasiūlymus visuomenei ar įtraukimą į prekybos sąrašus visoje Europoje ir kuriam būtų taikomi būtiniausi vertimo įpareigojimai.

Be to, Skaidrumo direktyva yra priemonė įgyvendinti kitose direktyvose, kaip antai Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje[8], pagal kurią draudžiama piktnaudžiavimo veikla reguliuojamose rinkose (pvz., prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas rinka) ir reikalaujama, kad emitentai atskleistų viešai neatskleistą informaciją, nustatytus informacijos atskleidimo įpareigojimus.

1.3. DerÄ—jimas su kitomis politikos sritimis

Mažųjų ir vidutinio dydžio emitentų reguliavimo aplinkos ir jų galimybių gauti kapitalą gerinimas yra svarbūs politiniai Komisijos prioritetai. Šiuo atžvilgiu 2011 m. balandžio mėn. Bendrosios rinkos akto komunikate[9] Komisija konstatavo, kad Skaidrumo direktyva turėtų būti iš dalies pakeista, „kad į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms MVĮ taikomi įpareigojimai būtų proporcingesni, kartu užtikrinant tą patį investuotojų apsaugos lygį“. Šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Skaidrumo direktyvą siekiant įgyvendinti šį tikslą.

Be to, Skaidrumo direktyvos peržiūra siekiama užtikrinti didelių įsigijimo sandorių įmonėse skaidrumą, investuotojų pasitikėjimą ir didesnį dėmesį ilgalaikiams rezultatams, taigi prisidedama prie bendro Komisijos tikslo – didinti finansinį stabilumą. Be to, gerinant galimybes susipažinti su reguliuojama informacija ES lygmeniu, siekiama didinti funkcinę Europos vertybinių popierių rinkų integraciją ir užtikrinti geresnį į biržos prekybos sąrašus įtrauktų mažųjų ir vidutinių įmonių matomumą investuotojams kitose ES valstybėse narėse.

Kalbant apie bendrus įgyvendinimo klausimus, Skaidrumo direktyva taip pat persvarstoma, kad būtų laikomasi Komisijos komunikato dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo[10] išvadų. Šiame komunikate Komisija numatė ES teisėkūros iniciatyvą siekiant nustatyti būtiniausius bendrus standartus tam tikrais pagrindiniais sankcijų taikymo režimų klausimais, kurie būtų pritaikyti prie įvairių sektorių specifikos. Siekiant užtikrinti, kad sankcijos, skiriamos dėl skaidrumo reikalavimų pažeidimų, būtų pakankamai veiksmingos, proporcingos ir atgrasan�ios, pasiūlymu siekiama sugriežtinti su administracinėmis sankcijomis ir priemonėmis susijusius valstybių narių teisinės sistemos aspektus ir juos suderinti numatant pakankamai atgrasan�ias administracines sankcijas, kurios būtų taikomos pažeidus pagrindinius Skaidrumo direktyvos reikalavimus, tinkamą asmenų grupę, kuriai būtų taikomos administracinės sankcijos, ir sankcijų skelbimą. Baudžiamosios sankcijos į šį pasiūlymą neįtraukiamos.

2. Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai ir poveikio vertinimas 2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Pasiūlymas parengtas remiantis Komisijos požiūriu į geresnio reglamentavimo principus. Iniciatyva ir poveikio vertinimas parengti po išsamaus dialogo ir konsultacijų su visais svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijas, rinkos dalyvius (emitentus, tarpininkus ir investuotojus) ir vartotojus. Rengiant pasiūlymą remtasi pastebėjimais ir analize, pateikta minėtoje Komisijos ataskaitoje apie Skaidrumo direktyvos veikimą ir prie jos pridedamame išsamesniame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Toje ataskaitoje remiamasi faktais, nustatytais 2009 m. Komisijos užsakymu atliktame išorės tyrime[11] dėl pasirinktų šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų taikymo (tame tyrime atsižvelgta į faktus, kurie apklausos būdu surinkti iš rinkos dalyvių). Komisijos ataskaitoje taip pat remiamasi ataskaitomis, kurias šioje srityje paskelbė Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) (dabar EVPRI)[12] ir Europos vertybinių popierių rinkų ekspertų grupė (ESME)[13]. CESR (EVPRI) ir ESME ataskaitos buvo ypa� vertingos siekiant nustatyti Skaidrumo direktyvos sritis, kuriose yra neaiškios nuostatos ir (arba) kurias būtų galima patobulinti.

Taip pat atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų, kurie dalyvavo viešose konsultacijose, pastabas. Vykstant konsultacijoms, 2010 m. birželio 11 d. Komisijos tarnybos surengė viešą konferenciją, kurioje dalyvavo keletas suinteresuotųjų subjektų. Diskusijose dėmesys sutelktas į reguliuojamų rinkų patrauklumą mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams ir į galimą skaidrumo įpareigojimų, susijusių su informacijos apie įmonių nuosavybę atskleidimu, griežtinimą.

2.2. Poveikio vertinimas

Remdamasi savo geresnio reglamentavimo politika, Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą. Toliau pateikiamos geriausios politikos galimybės, susijusios su šiais klausimais:

- užtikrinti didesnį lankstumą dėl periodinės finansinės informacijos skelbimo dažnumo ir laiko, visų pirma mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams:

Panaikinti įpareigojimą visoms į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms skelbti ketvir�io finansinę atskaitomybę. Galimybė į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus įtrauktoms įmonėms nustatyti pagal jų dydį diferencijuotą informacijos atskleidimo tvarką laikyta nepageidaujama, nes dėl tokios tvarkos tame pa�iame rinkos segmente atsirastų dvejopi standartai, taigi investuotojai būtų klaidinami. Pagal pageidaujamą politikos galimybę sumažėja visų į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus įtrauktų įmonių reikalavimų laikymosi sąnaudos, bet toks sprendimas turėtų būti visų pirma naudingas mažesnėms įmonėms, nes gerokai sumažėtų administracinė našta, susijusi su ketvir�io informacijos skelbimu ir rengimu. Pagal šią galimybę mažieji ir vidutinio dydžio emitentai turi galimybę savo išteklius skirti skelbti tos rūšies informacijai, kuri labiausiai tinka jų investuotojams. Taikant šią galimybę turėtų sumažėti trumpalaikis spaudimas emitentams, o investuotojai turėtų būti skatinami taikyti ilgesnės trukmės viziją. Ji neturėtų turėti neigiamos įtakos investuotojų apsaugai. Investuotojų apsauga jau pakankamai užtikrinama reikalavimais privalomai skelbti pusme�io ir metų finansinius rezultatus, taip pat informacijos atskleidimo reikalavimais, nustatytais Piktnaudžiavimo rinka ir Prospekto direktyvose. Taigi investuotojai apie svarbius įvykius ir faktus, kurie galėtų daryti poveikį pagrindinių vertybinių popierių kainai, turėtų būti tinkamai informuojami neatsižvelgiant į ketvir�io informacijos atskleidimą, kurio šiuo metu reikalaujama pagal Skaidrumo direktyvą.

– supaprastinti finansinės atskaitomybės, kurią turi teikti mažieji ir vidutinio dydžio emitentai, aiškinamąsias dalis:

Pareikalauti, kad EVPRI parengtų neprivalomas visų į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių finansinės atskaitomybės aiškinamųjų dalių turinio gaires (šablonus). Pagal šią galimybę galima sumažinti sąnaudas ir pagerinti investuotojams teikiamos informacijos palyginamumą. Pagal ją taip pat padidėja mažųjų ir vidutinio dydžio emitentų matomumas kitose ES valstybėse.

– pašalinti reikalavimų pranešti apie kontrolines balsavimo teisių dalis spragas:

Informacijos atskleidimo tvarką imti taikyti visoms priemonėms, kurių ekonominis poveikis panašus į akcijų turėjimo ir teisių įsigyti akcijų poveikį. Pagal šią galimybę apimamos išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma pinigais[14], taip pat bet kokios panašios būsimos finansinės priemonės ir panaikinama galiojan�ios informacijos atskleidimo tvarkos spraga. Tai darys didelį teigiamą poveikį investuotojų apsaugai ir rinkos pasitikėjimui, nes atgrasys nuo slapto į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių akcijų paketų didinimo.

– pašalinti kontroliniams akcijų paketams taikomų pranešimo reikalavimų neatitikimus:

Suderinti informacijos apie kontrolines balsavimo teisių dalis atskleidimo tvarką reikalaujant turimas akcijas sumuoti su finansinėmis priemonėmis, pagal kurias galima pasinaudoti akcijomis (įskaitant išvestines finansines priemones, už kurias atsiskaitoma pinigais). Pagal šią galimybę sukuriamas vienodas požiūris, sumažėja teisinis neapibrėžtumas, padidėja skaidrumas, supaprastinamas investavimas tarpvalstybiniu mastu ir sumažėja tokių investicijų sąnaudos.

Be to, apsvarstyti techniniai patikslinimai ir paaiškinimai, siekiant sukurti geresnę direktyvos įgyvendinimo sistemą.

Visą poveikio vertinimo ataskaitą galima rasti […].

2.3. Teisinis pagrindas

ES turi teisÄ™ veikti Å¡ioje srityje pagal SESV 50 ir 114 straipsnius.

2009 m. rugpjū�io 23 d. Komisija priėmė priėmė reglamentų, kuriais įsteigiamos Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, pasiūlymus. Šiuo klausimu Komisija nori priminti pareiškimus dėl SESV 290 ir 291 straipsnių, kuriuos ji paskelbė priimant reglamentus, kuriais įsteigiamos Europos priežiūros institucijos: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Ta�iau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“

2.4. Subsidiarumas ir proporcingumas

Nustatytos su mažaisiais ir vidutinio dydžio emitentais susijusios problemos kyla iš Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų ir jas galima išspręsti tik kei�iant teisės aktus Europos Sąjungos lygmeniu. Be to, tik privaloma ES lygmeniu priimta teisine priemone galima užtikrinti, kad visos valstybės narės taikytų tą pa�ią reguliavimo sistemą, kuri būtų pagrįsta tais pa�iais principais, taigi būtų panaikintas dabartinis reguliavimo sprendimų dėl pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus netolygumas.

Sankcijų, kurios yra nevienodos ir pernelyg švelnios, gali nepakakti siekiant veiksmingai išvengti Skaidrumo direktyvos pažeidimų ir užtikrinti veiksmingą priežiūrą bei vienodų veiklos sąlygų kūrimą. Imantis veiksmų ES lygmeniu, galima išvengti teisinės sankcijų taikymo sistemos ir nacionalinių institucijų turimų tyrimo įgaliojimų skirtumų ir trūkumų, taigi būtų padėta šalinti galimybes reguliuoti savo nuožiūra.

2.5. Pasirinkta priemonÄ—

Perspektyviausias sprendimas, atrodo, būtų iš dalies pakeisti galiojan�ią Skaidrumo direktyvą. Taikant direktyvą, nuostatos tam tikrose srityse gali būti maksimaliai suderintos, bet valstybėms narėms suteikiama lankstumo į jų konkre�ias sąlygas atsižvelgti kitose srityse.

2.6. Išsamesnis konkre�ių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

– Tre�iųjų šalių emitentų atliekamas buveinės valstybės narės pasirinkimas

Pagal Skaidrumo direktyvą šiuo metu yra neaišku, kuri šalis yra emitentų, kurie turi pasirinkti savo buveinės valstybę narę pagal 2 straipsnio 1 dalies i punkto ii papunktį, bet to nepadarė, buveinės valstybė narė. Svarbu užtikrinti, kad Skaidrumo direktyva nebūtų sudaryta jokių galimybių taisykles įgyvendinti taip, kad į biržos prekybos sąrašus įtraukta įmonė galėtų veikti neprižiūrima nė vienos iš valstybių narių. Taigi, atsižvelgiant į viešų konsultacijų dalyvių pastabas, tre�iųjų šalių emitentų, kurie pagal 2 straipsnio 1 dalies i punktą nepasirinko savo buveinės valstybės narės per trijų mėnesių laikotarpį, buveinės valstybė narė nustatoma automatiškai.

– Reikalavimas skelbti tarpinius vadovybės pranešimus ir (arba) ketvir�io finansinę atskaitomybę panaikinamas

Siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su įtraukimu į prekybos sąrašus reguliuojamose rinkose, ir skatinti ilgalaikes investicijas, reikalavimas visoms į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms skelbti tarpinius vadovybės pranešimus panaikinamas. Manoma, kad tokios informacijos skelbimas nėra būtinas investuotojų apsaugai užtikrinti, taigi, siekiant pašalinti nereikalingą administracinę naštą, spręsti, ar skelbti tokią informaciją, turėtų būti leista rinkai. Emitentai gali ir toliau skelbti tokią informaciją, jei investuotojai atkakliai to reikalauja. Siekiant užtikrinti veiksmingumą ir numatyti suderintą informacijos atskleidimo tvarką, valstybės narės neturėtų toliau taikyti tokio įpareigojimo savo nacionalinės teisės aktuose. Šiuo metu daugelio valstybių narių taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai yra griežtesni nei direktyvoje numatyti būtiniausi reikalavimai. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas į biržos prekybos sąrašus įtrauktas ES įmones ir veiksmingą administracinės naštos mažinimą, valstybėms narėms turėtų būti neleidžiama taikyti perteklinio reguliavimo ir jos neturėtų reikalauti daugiau, nei būtina investuotojų apsaugai užtikrinti.

– Plati finansinių priemonių, kurioms taikomas pranešimo reikalavimas, apibrėžtis

Siekiant atsižvelgti į finansines naujoves ir užtikrinti, kad emitentai ir investuotojai žinotų visą informaciją apie įmonių nuosavybės struktūrą, finansinės priemonės apibrėžtis turėtų būti išplėsta ir apimti visas priemones, kurių ekonominis poveikis panašus į akcijų turėjimo ir teisių įsigyti akcijų poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar pagal tas priemones suteikiama teisė į fizinį atsiskaitymą, ar ne. Šiuo metu Skaidrumo direktyvoje nereikalaujama pranešti apie tam tikrų rūšių finansines priemones, kurios nesuteikia teisės įsigyti balsavimo teisių, bet kurios gali būti panaudotos slaptiems į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių akcijų paketams sudaryti neatskleidžiant šios informacijos rinkai.

– Didesnis pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus derinimas. Turimų akcijų sumavimas su turimomis finansinėmis priemonėmis

Skaidrumo direktyvoje nereikalaujama turimų balsavimo teisių sumuoti su turimomis finansinėmis priemonėmis pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus riboms apskai�iuoti. Valstybės narės šioje srityje taiko įvairius metodus. Dėl to susiskaido rinka, o tarpvalstybiniai investuotojai patiria papildomų išlaidų. Siekiant didinti teisinį tikrumą ir skaidrumą, supaprastinti investavimą tarpvalstybiniu mastu ir mažinti su tuo susijusias sąnaudas, svarbu taikyti vienodą pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus ribų apskai�iavimo metodą. Taigi pranešimo riboms apskai�iuoti turimas akcijas reikia susumuoti su turimomis finansinėmis priemonėmis. Tarpusavyje užskaityti ilgąsias ir trumpąsias pozicijas neturėtų būti leidžiama. Turimos finansinės priemonės pranešime turėtų būti suskirstytos pagal rūšį, kad rinkai būtų pateikta išsami informacija apie paketų pobūdį.

Ta�iau siekiant atsižvelgti į nuosavybės koncentracijos skirtumus, valstybėms narėms turėtų būti ir toliau leidžiama nustatyti mažesnes, nei numatyta Skaidrumo direktyvoje, nacionalines pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus ribas, jei tai būtina tinkamam akcijų paketų skaidrumui užtikrinti. Iš esmės kai kuriose valstybėse narėse įmones valdo nedidelis skai�ius akcininkų, kurių kiekvienas turi didelę procentinę akcijų dalį. O kitose valstybėse narėse nuosavybė yra išskaidyta ir ganėtinai nedidelę procentinę akcijų dalį turintis akcininkas jau gali daryti įmonėje didelę įtaką. Šiuo pastaruoju atveju siekiant užtikrinti tinkamą kontrolinių akcijų paketų skaidrumą pranešti apie akcijų paketus gali būti reikalaujama taikant mažesnę ribą, nei Skaidrumo direktyvoje numatyta būtinoji riba.

– Reguliuojamos informacijos saugojimas

Susipažinti su finansine informacija apie įmones, įtrauktas į biržos prekybos sąrašus visoje Europoje, šiuo metu yra sunku: suinteresuotosioms šalims ieškant informacijos reikia patikrinti 27 skirtingas nacionalines duomenų bazes. 27 nacionalinių saugojimo mechanizmų tarpusavio sujungimo lygis nepakankamas. Taigi, siekiant pagerinti galimybes gauti reguliuojamą informaciją iš kitų valstybių, dabartinį oficialiai nustatytų saugojimo mechanizmų tinklą reikėtų patobulinti. Siūloma šiuo atžvilgiu suteikti Europos Komisijai papildomų deleguotųjų įgaliojimų, ypa� dėl prieigos prie reguliuojamos informacijos Sąjungos lygmeniu. EVPRI turėtų padėti Europos Komisijai ir parengti techninius reguliavimo standartus, susijusius su, pavyzdžiui, centriniu prieigos punktu, iš kurio būtų galima Sąjungos lygmeniu ieškoti reguliuojamos informacijos. Šios priemonės taip pat turėtų būti taikomos rengiantis ateityje sukurti galimą bendro Europos saugojimo mechanizmą, kuris užtikrintų reguliuojamos informacijos saugojimą Sąjungos lygmeniu.

– Ataskaita apie mokėjimus valdžios institucijoms

Komisija viešai parėmė Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (angl. EITI) ir pranešė apie ketinimą pasiūlyti teisės aktus, kuriais gavybos sektoriaus bendrovės bus įpareigotos atskleisti tam tikrą informaciją.[15] Panašus pažadas duotas 2011 m. gegužės mėn. Didžiojo aštuoneto (G8) aukš�iausiojo lygio susitikimo Dovilyje baigiamojoje deklaracijoje[16], kurioje Didžiojo aštuoneto vyriausybės įsipareigojo „priimti skaidrumo įstatymus ir taisykles arba skleisti savanoriškus standartus, kuriais naftos, dujų ar kasybos bendrovės įpareigojamos arba raginamos atskleisti informaciją apie mokėjimus valdžios institucijoms.“ Be to, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją[17], kuriose pakartotinai reiškė paramą reikalavimams, kad būtų teikiamos ataskaitos, visų pirma gavybos pramonės sektorių, dėl kiekvienos šalies atskirai.

Pagal ES teisės aktus šiuo metu nereikalaujama, kad emitentai atskleistų informaciją apie kiekvienos šalies, kurioje jie veikia, valdžios institucijoms atliktus mokėjimus. Taigi apie mokėjimus konkre�ios šalies valdžios institucijoms paprastai neskelbiama, nors tokie mokėjimai, kuriuos atlieka gavybos pramonės sektorius (naftos, dujų ir kasybos) ar medienos ruošos įmonės[18], kurios ruošia medieną iš neliesto miško[19], gali sudaryti didelę šalies įplaukų dalį, ypa� tre�iosiose šalyse, kurios turi daug gamtos išteklių. Siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos atsiskaitytų už šių išteklių naudojimą, ir skatinti gerą valdymą, siūloma reikalauti, kad informaciją apie mokėjimus valdžios institucijoms įmonės atskleistų individualiai ar konsoliduotai. Skaidrumo direktyvoje emitentų reikalaujama atskleisti mokėjimus valdžios institucijoms nurodant atitinkamas Tarybos direktyvos 2011/../ES dėl tam tikrų įmonių metinės finansinės atskaitomybės, konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir su tuo susijusių pranešimų nuostatas, kur numatyti išsamūs šios srities reikalavimai.

Šis pasiūlymas lygintinas su JAV 2010 m. liepos mėn. priimtu C. Doddo ir B. Franko aktu[20], kuriame reikalaujama, kad gavybos pramonės įmonės (naftos, dujų ir kasybos įmonės), užsiregistravusios Vertybinių popierių ir biržos komisijoje (angl. SEC), viešai praneštų apie mokėjimus valdžios institucijoms[21] kiekvienoje atskiroje šalyje ir pagal konkretų projektą. JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos taisykles numatyta priimti 2011 m. pabaigoje.

– Sankcijos ir tyrimas

Siekiant užtikrinti geresnę direktyvos nuostatų įgyvendinimo sistemą, sustiprinami kompetentingų institucijų sankcijų taikymo įgaliojimai. Visų pirma siekiant didinti skaidrumą ir išsaugoti pasitikėjimą finansų rinkomis svarbu, kad sankcijos būtų skelbiamos. Sankcijos paprastai turėtų būti skelbiamos, išskyrus tam tikras aiškiai apibrėžtas aplinkybes. Be to, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus sustabdyti emitento, kuris pažeidė pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus taisykles, naudojimąsi balsavimo teisėmis, nes tai yra veiksmingiausia sankcija siekiant išvengti šių taisyklių pažeidimo. Siekiant užtikrinti nuoseklų sankcijų taikymą, reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma faktinė asmeniui ar įmonei taikytina sankcija.

– Kiti techniniai patikslinimai

Atsižvelgiant į viešų konsultacijų rezultatus, siūlomi kiti techniniai patikslinimai ir paaiškinimai.

2011/0307 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies kei�iama Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo ir Komisijos direktyva 2007/14/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SÄ„JUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypa� į jos 50 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turin�io teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[22],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[23],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)   pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies kei�ian�ios Direktyvą 2001/34/EB[24], 33 straipsnį Komisija turėjo pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie tos direktyvos veikimą, taip pat apie galimybę atsisakyti išim�ių, taikomų esantiems skolos vertybiniams popieriams po 10 metų laikotarpio, kaip nurodyta tos direktyvos 30 straipsnio 4 dalyje, ir apie jos galimą poveikį Europos finansų rinkoms;

(2)   2010 m. gegužės 27 d. Komisija priėmė Direktyvos 2004/109/EB veikimo ataskaitą[25], kurioje nustatyta sri�ių, kuriose ta direktyva sukurta tvarka galėtų būti patobulinta. Visų pirma ataskaitoje parodoma būtinybė numatyti tam tikriems emitentams taikomų įpareigojimų supaprastinimą siekiant užtikrinti didesnį reguliuojamų rinkų patrauklumą kapitalą Sąjungoje pritraukiantiems mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams. Be to, reikia padidinti galiojan�ios skaidrumo tvarkos veiksmingumą, visų pirma dėl informacijos apie įmonių nuosavybę atskleidimo;

(3)   be to, komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“[26] Komisija nustatė būtinybę persvarstyti Direktyvą 2004/109/EB, kad į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomi įpareigojimai būtų proporcingesni, kartu užtikrinant tą patį investuotojų apsaugos lygį;

(4)   pagal Komisijos ataskaitą ir komunikatą mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams tenkanti administracinė našta, kurią sudaro įpareigojimai, susiję su leidimu prekiauti reguliuojamose rinkose, turėtų būti sumažinta, kad jie turėtų geresnių galimybių pritraukti kapitalo. Įpareigojimai skelbti tarpines vadovybės ataskaitas ar ketvir�io finansinę atskaitomybę emitentams, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, užkrauna didelę naštą ir jie nėra būtini investuotojų apsaugai užtikrinti. Šie reikalavimai taip pat skatina vaikytis trumpalaikių rezultatų ir atgraso nuo ilgalaikių investicijų. Siekiant remti tvarų vertės kūrimą ir ilgalaikės tikslinės investicijų strategijos įgyvendinimą būtina sumažinti emitentams tenkantį trumpalaikį spaudimą ir paskatinti investuotojus taikyti ilgesnės trukmės viziją. Todėl reikalavimas skelbti tarpinius vadovybės pranešimus turėtų būti panaikintas;

(5)   siekiant užtikrinti veiksmingą administracinės naštos mažinimą visoje Sąjungoje, valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama savo nacionalinės teisės aktuose ir toliau nustatyti reikalavimą skelbti tarpines vadovybės ataskaitas;

(6)   siekiant dar labiau sumažinti mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams tenkan�ią administracinę naštą ir užtikrinti informacijos palyginamumą, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010[27], turėtų parengti gaires, įskaitant standartines formas ar šablonus, kuriose apibrėžiama informacija, kuri turėtų būti įtraukta į vadovybės ataskaitą;

(7)   siekiant užtikrinti didesnį mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumą, emitentai, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurie plėtoja veiklą gavybos ar neliesto miško medienos ruošos sektoriuose, turėtų kasmet atskiroje ataskaitoje nurodyti šalių, kuriose jie veikia, valdžios institucijoms atliktus mokėjimus. Šioje ataskaitoje būtų nurodomi mokėjimai pagal tipus, atitinkan�ius tuos, kurie atskleidžiami pagal Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (EITI), ir pilietinei visuomenei būtų teikiama informacija, kuria remdamasi ji galėtų daug išteklių turin�ių šalių valdžios institucijas įpareigoti atsiskaityti už savo pajamas iš gamtos išteklių naudojimo. Ši iniciatyva taip pat papildo ES veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT)[28] ir Medienos reglamentą[29], kuriuose medienos produktų prekybiautojai įpareigojami taikyti deramo tikrinimo sistemą, kad mediena nepasiektų ES rinkos neteisėtai. Išsamūs reikalavimai apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/../ES[30] 9 skyriuje;

(8)   kuriant finansines naujoves atsirado naujų rūšių finansinių priemonių, pagal kurias investuotojai įgyja tokią ekonominę įtaką įmonėms, kurios atskleidimas Direktyvoje 2004/109/EB nebuvo numatytas. Tos priemonės gali būti naudojamos įmonių akcijoms slaptai įsigyti, o tai galėtų lemti piktnaudžiavimą rinka ir sudarytų klaidingą vaizdą apie viešai kotiruojamų įmonių ekonominę nuosavybę. Siekiant užtikrinti, kad emitentai ir investuotojai žinotų visą informaciją apie įmonių nuosavybės struktūrą, finansinių priemonių apibrėžtis toje direktyvoje turėtų apimti visas priemones, kurių ekonominis poveikis panašus į akcijų turėjimo ir teisių įsigyti akcijų poveikį;

(9)   be to, siekiant užtikrinti tinkamą kontrolinių akcijų paketų skaidrumą, kai finansinių priemonių turėtojas pasinaudoja savo teise įsigyti akcijų ir bendras turimas fizinių akcijų paketas viršija pranešimo pateikimo ribą, bet bendra procentinė dalis, kurią sudaro akcijų paketas, apie kurį pranešta anks�iau, dėl to nesikei�ia, turėtų būti reikalaujama pateikti naują pranešimą, kuriame būtų nurodytas akcijų paketo pobūdžio pokytis;

(10)   taikant suderintą pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis tvarką, ypa� kai turimos akcijos sumuojamos su turimomis finansinėmis priemonėmis, turėtų padidėti teisinis tikrumas ir skaidrumas ir turėtų sumažėti tarpvalstybiniams investuotojams tenkanti administracinė našta. Taigi valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama toje srityje priimti taisyklių, kurios būtų griežtesnės nei Direktyvoje 2004/109/EB nustatytos taisyklės ar nuo jų skirtųsi. Ta�iau, atsižvelgiant į Sąjungoje esan�ius nuosavybės koncentracijos skirtumus, valstybėms narėms turėtų ir toliau būti leidžiama nustatyti mažesnes pranešimo apie turimas balsavimo teises ribas;

(11)   nuoseklų pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus tvarkos derinimą ir tinkamą skaidrumo lygį turėtų užtikrinti techniniai standartai. Parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kurie nebūtų susiję su politiniais sprendimais priimamomis priemonėmis ir kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti EVPRI. Komisija turėtų priimti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos parengia EVPRI ir kuriuose būtų nustatytos galiojan�ių pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis reikalavimų išim�ių taikymo sąlygos. Naudodamasi savo kompetencija, EVPRI visų pirma turėtų nustatyti išim�ių atvejus ir atsižvelgti į galimą netinkamą jų taikymą siekiant apeiti pranešimo reikalavimus;

(12)   siekiant atsižvelgti į techninius poky�ius, Komisijai turėtų būti patikėti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose būtų pakeistas su finansinėmis priemonėmis susijusių balsavimo teisių skai�iaus apskai�iavimo metodas, nustatytos finansinių priemonių rūšys, kurioms taikomi pranešimo reikalavimai, ir pranešimo apie didelius finansinių priemonių paketus turinys. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Komisija, ruošdamasi rengti deleguotuosius aktus ir juos rengdama, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, vienu metu ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(13)   kad būtų lengviau investuoti tarpvalstybiniu mastu, investuotojai turėtų turėti galimybę lengvai susipažinti su reguliuojama informacija apie visas į biržos prekybos sąrašus įtrauktas Sąjungos įmones. Ta�iau dabartinis nacionalinių oficialiai nustatytų reguliuojamos informacijos saugojimo mechanizmų tinklas neužtikrina galimybių nesudėtingai ieškoti tokios informacijos visoje Sąjungoje. Siekiant tarpvalstybiniu mastu užtikrinti galimybes susipažinti su informacija ir atsižvelgti į techninius poky�ius finansų rinkose bei į techninius ryšių technologijų poky�ius, Komisijai turėtų būti patikėti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose būtų nustatyti būtiniausi reguliuojamos informacijos skleidimo standartai, galimybės susipažinti su reguliuojama informacija Sąjungos lygmeniu ir galimybės naudotis centralizuotu reguliuojamos informacijos saugojimo mechanizmu. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota imtis priemonių, kad, padedama EVPRI, pagerintų nacionalinių oficialiai nustatytų saugojimo mechanizmų tinklo veikimą ir parengtų techninius galimybių susipažinti su reguliuojama informacija Sąjungos lygmeniu kriterijus, ypa� tuos, kurie susiję su centrinio prieigos punkto, iš kurio būtų Sąjungos lygmeniu ieškoma reguliuojamos informacijos, veikimu;

(14)   siekiant užtikrinti geresnį Direktyvoje 2004/109/EB nustatytų reikalavimų laikymąsi ir vadovaujantis 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“[31], kompetentingų institucijų sankcijų taikymo įgaliojimai turėtų būti sustiprinti ir turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus. Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų galėti sustabdyti akcijų ir finansinių priemonių turėtojų, kurie nesilaiko pranešimo reikalavimų, naudojimąsi balsavimo teisėmis ir skirti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad būtų atgrasan�ios. Siekiant užtikrinti, kad sankcijos atgrasantį poveikį darytų visai visuomenei, jos paprastai turėtų būti skelbiamos, išskyrus tam tikras aiškiai apibrėžtas aplinkybes;

(15)   siekiant išaiškinti požiūrį į vertybinius popierius, kurie neįtraukti į biržos prekybos sąrašus ir kuriuos ženklina depozitoriumo pakvitavimai, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir siekiant išvengti skaidrumo spragų, emitento apibrėžtis turėtų būti papildomai patikslinta, įtraukiant į ją vertybinių popierių, kurie neįtraukti į biržos prekybos sąrašus ir kuriuos ženklina depozitoriumo pakvitavimai, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentus. Taip pat tinkama iš dalies pakeisti emitento apibrėžtį atsižvelgiant į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse emitentai gali būti fiziniai asmenys, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose;

(16)   siekiant užtikrinti, kad visi emitentai, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti kurioje nors reguliuojamoje Sąjungos rinkoje, laikytųsi savo įpareigojimų, jie turėtų būti prižiūrimi kurios nors valstybės narės kompetentingos institucijos. Emitentai, kurie pagal Direktyvą 2004/109/EB turi pasirinkti savo buveinės valstybę narę, bet to nepadarė, galėtų išvengti visų Sąjungos kompetentingų institucijų priežiūros. Taigi Direktyva 2004/109/EB turėtų būti iš dalies pakeista emitentams, kurie per trijų mėnesių laikotarpį nepranešė kompetentingoms institucijoms apie pasirinktą buveinės valstybę narę, nustatant buveinės valstybės narės pasirinkimo sąlygą;

(17)   pagal Direktyvą 2004/109/EB buveinės valstybės narės pasirinkimas galioja trejus metus. Ta�iau kai tre�iosios šalies emitentas į prekybos savo buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje sąrašus daugiau nebeįtrauktas ir tebėra įtrauktas tik į vienos priiman�iosios valstybės narės prekybos sąrašus, tokį emitentą su jo iš pradžių pasirinkta buveinės valstybe nare nebesieja joks ryšys. Tokiam emitentui turėtų būti leidžiama savo priiman�iąją valstybę narę pasirinkti savo naująja buveinės valstybe nare prieš pasibaigiant trejų metų laikotarpiui;

(18)   2007 m. kovo 8 d. Komisijos direktyvoje 2007/14/EB, kuria nustatomos išsamios tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo nuostatų įgyvendinimo taisyklės[32], tarp kita ko, pateikiamos taisyklės, pagal kurias emitentas turi pranešti apie pasirinktą buveinės valstybę narę. Siekiant išvengti atvejų, kai valstybės narės, kurioje registruota emitento buveinė, kompetentingoms institucijoms nebūtų pranešta apie emitento pasirinktą buveinės valstybę narę, turėtų būti reikalaujama, kad visi emitentai nurodytų pasirinktą buveinės valstybę narę valstybės narės, kurioje yra jų registruota buveinė ir kuri nėra pasirinkta buveinės valstybė narė, kompetentingai institucijai. Taigi Direktyva 2007/14/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(19)   įgyvendinant Direktyvoje 2004/109/EB nustatytą reikalavimą atskleisti informaciją apie naujas skolų emisijas praktikoje kilo daug problemų ir jo taikymas laikomas sudėtingu. Be to, tas reikalavimas iš dalies sutampa su reikalavimais, nustatytais 2003 m. lapkri�io 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašus, ir iš dalies kei�ian�ioje Direktyvą 2001/34/EB[33], ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)[34], ir jį taikant rinkai daug papildomos informacijos nepateikiama. Taigi siekiant sumažinti emitentams tenkan�ią nereikalingą administracinę naštą, tas reikalavimas turėtų būti panaikintas;

(20)   reikalavimas apie bet kokį emitento įregistravimo arba įstatų dokumentų pakeitimą pranešti buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms sutampa su panašiu reikalavimu, nustatytu 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje[35], ir gali lemti painiavą dėl kompetentingos institucijos vaidmens. Taigi siekiant sumažinti emitentams tenkan�ią nereikalingą administracinę naštą, tas reikalavimas turėtų būti panaikintas;

(21)   tvarkant asmens duomenis šios direktyvos tikslais visapusiškai taikomos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[36] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[37];

(22)   todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti direktyvas 2004/109/EB ir 2007/14/EB,

PRIÄ–MÄ– Å IÄ„ DIREKTYVÄ„:

1 straipsnis

Direktyvos 2004/109/EB pakeitimai

Direktyva 2004/109/EB iš dalies kei�iama taip:

(1) 2 straipsnio 1 dalis iš dalies kei�iama taip:

(a) d punktas pakei�iamas taip:

„d) „emitentas“ – fizinis ar juridinis asmuo (įskaitant valstybę), kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė ir kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Depozitoriumo pakvitavimų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atveju emitentas – tai vertybinių popierių, kuriuos šie pakvitavimai ženklina, emitentas, nesvarbu, ar tais vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ar ne;“

(b) i punktas iš dalies kei�iamas taip:

          i)          ii punkte pridedama ši dalis:

„Emitentui nepadarius pasirinkimo per trijų mėnesių laikotarpį, tam emitentui automatiškai taikomas i punktas;“

          ii)         pridedamas šis iii punktas:

„iii)        nukrypstant nuo i ir ii punktų, tre�iojoje šalyje įsteigtas emitentas, kurio vertybiniais popieriais jo buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje prekiauti nebeleidžiama, bet leidžiama prekiauti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, savo buveinės valstybe nare gali pasirinkti vieną iš valstybių narių, kurioje jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje;“

(c) pridedamas Å¡is q punktas:

„q) „oficialus susitarimas“ – susitarimas, kuris pagal taikytiną teisę yra privalomas.“

(2) 3 straipsnio 1 dalis pakei�iama taip:

„1.     Buveinės valstybė narė emitentui gali taikyti griežtesnius reikalavimus, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus reikalavimą emitentams periodiškai skelbti kitokią nei 4 straipsnyje nurodyta metinė finansinė atskaitomybė ir 5 straipsnyje nurodyta pusme�io finansinė atskaitomybė informaciją.

Buveinės valstybės narė akcijų turėtojui, fiziniam arba juridiniam asmeniui, nurodytiems 10 ar 13 straipsniuose, negali taikyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta šioje direktyvoje, ta�iau gali nustatyti mažesnes pranešimo ribas, nei nustatyta 9 straipsnio 1 dalyje.“

(3) 4 straipsnyje pridedama Å¡i 7 dalis:

„7.     Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(*), parengia gaires, įskaitant standartines formas ar šablonus, kuriuose apibrėžiama į vadovybės ataskaitą įtrauktina informacija.

__________

(*) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“

(4) 5 straipsnyje pridedama Å¡i 7 dalis:

„7.     EVPRI parengia gaires, įskaitant standartines formas ar šablonus, kuriuose apibrėžiama į tarpinę vadovybės ataskaitą įtrauktina informacija.“

(5) 6 straipsnis pakei�iamas taip:

„6 straipsnis

Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita

Valstybės narės reikalauja, kad emitentai, veikiantys gavybos ar neliesto miško medienos ruošos pramonės sektoriuose, kaip apibrėžta […], pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/.../ES(*) 9 skyrių kasmet parengtų valdžios institucijoms atliktų mokėjimų ataskaitą. Ataskaita viešai paskelbiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams ir viešai prieinama mažiausiai penkerius metus. Mokėjimai valdžios institucijoms ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.

________

(*) OL L […]“.

(6) 8 straipsnis iš dalies kei�iamas taip:

(a) 1 dalis pakei�iama taip:

„1.        4, 5 ir 6 straipsniai netaikomi emitentui, kuris yra valstybė, valstybės regioninė arba vietos valdžios institucija, tarptautinė viešoji organizacija, kurios bent vienas narys yra valstybė narė, ECB, valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, neatsižvelgiant į tai, ar jie leidžia akcijas ar kitus vertybinius popierius, ar ne.“

(b) įterpiama ši 1a dalis:

„1a.      4 ir 5 straipsniai netaikomi išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR, emitentams.“

(c) 4 dalis pakei�iama taip:

„4.        Nukrypstant nuo šio straipsnio 1a dalies, 4 ir 5 straipsniai netaikomi išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anks�iau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, emitentams tol, kol šie skolos vertybiniai popieriai išperkami.“

(7) 9 straipsnis iš dalies kei�iamas taip:

(a) 4 dalyje pridedamos Å¡ios pastraipos:

„EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomi atvejai, kai pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma per platinimą trumpam laikotarpiui įsigytoms akcijoms, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

(b) 6 dalis pakei�iama taip:

„6.        Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, laikomoms kredito įstaigos ar investicinės įmonės prekybos knygoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB(*) 11 straipsnyje, jeigu:

a)          prekybos knygoje įregistruotos balsavimo teisės neviršija 5 %, ir

b)         prekybos knygoje įregistruotomis balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, nepasinaudojama ir jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta 5 % riba apskai�iuojama atsižvelgiant į bendrą turimą balsavimo teisių skai�ių pagal 9, 10 ir 13 straipsnius.

Atsižvelgdama į 12 straipsnio 4 ir 5 dalis EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomas šios pastraipos a punkte nurodytos 5 % ribos apskai�iavimo metodas įmonių grupės atveju, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti šios dalies tre�ioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

_______

(*) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.“

(8) 13 straipsnis iš dalies kei�iamas taip:

(a) 1 dalis pakei�iama taip:

„1.        Pranešimo reikalavimai, išdėstyti 9 straipsnyje, taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi:

a)          finansinių priemonių, pagal kurias suėjus terminui turėtojui pagal oficialų susitarimą suteikiama besąlyginė teisė įsigyti emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jau išleistų akcijų, kurios suteikia balsavimo teises, arba pasirinkti įsigyti ar neįsigyti tokių akcijų;

b)         finansinių priemonių, kurių ekonominis poveikis panašus į a punkte nurodytų priemonių poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar pagal jas suteikiama teisė į fizinį atsiskaitymą, ar ne.

Reikalaujamame pranešime nurodomos pagal rūšį suskirstytos finansinės priemonės, turimos pagal pirmos pastraipos a punktą ir pagal tos pastraipos b punktą.“

(b) įterpiamos šios 1a ir 1b dalys:

„1a.      Balsavimo teisių skai�ius apskai�iuojamas atsižvelgiant į visą sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį. Šiuo tikslu turėtojas susumuoja visas finansines priemones, susijusias su tuo pa�iu pagrindiniu emitentu, ir apie jas praneša. Apskai�iuojant balsavimo teises, atsižvelgiama tik į ilgąsias pozicijas. Ilgosios pozicijos nėra tarpusavyje užskaitomos su trumposiomis pozicijomis, susijusiomis su tuo pa�iu pagrindiniu emitentu.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomas pirmoje pastraipoje nurodyto balsavimo teisių skai�iaus apskai�iavimo metodas, taikytinas tuo atveju, kai finansinės priemonės susietos su akcijų krepšeliu ar indeksu, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1b.        Šio straipsnio 1 dalies tikslais perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pasirinkimo, ateities, apsikeitimo ir išankstiniai palūkanų normų sandoriai, sutartys dėl kainų skirtumų ir visos kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, pagal kurias gali būti atliekamas fizinis ar piniginis atsiskaitymas, laikomi finansinėmis priemonėmis, jeigu atitinka 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas.

EVPRI parengia finansinių priemonių, kurioms pagal 1 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, orientacinio pobūdžio sąrašą ir, atsižvelgdama į techninius poky�ius finansų rinkose, periodiškai jį atnaujina.“

(c) 2 dalis pakei�iama taip:

„2.        Komisija įgaliojama pasinaudojant teise priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis ir laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų patvirtinti šias priemones:

a)          pakeisti balsavimo teisių, susijusių su 1a dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis, skai�iaus nustatymo metodą;

b)         nustatyti priemonių, kurios turi būti laikomos finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 1b dalyje, rūšis;

c)          nustatyti teiktino pranešimo turinį, pranešimo laikotarpį ir adresatą, kaip nurodyta 1 dalyje.“

(d) pridedama Å¡i 4 dalis:

„4.        9 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 12 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos išimtys pranešimo reikalavimams pagal šį straipsnį taikomos mutatis mutandis.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomi atvejai, kuriais pirmoje pastraipoje nurodytos išimtys taikomos fizinio ar juridinio asmens turimoms finansinėms priemonėms, kai toks asmuo vykdo iš klientų gautus pavedimus ar kliento prašymus prekiauti kitaip nei nuosavybės pagrindu, arba apdraudžia taip prekiaujant atsirandan�ias pozicijas, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

(9) Įterpiamas šis 13a straipsnis:

„13a straipsnis

Sumavimas

1.       9, 10 ir 13 straipsniuose nustatyti pranešimo reikalavimai fiziniam ar juridiniam asmeniui taip pat taikomi tais atvejais, kai pagal 9 ir 10 straipsnius tokio asmens tiesiogiai ar netiesiogiai turimų balsavimo teisių skai�ius, susumuotas su balsavimo teisių, susijusių su pagal 13 straipsnį tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis finansinėmis priemonėmis, skai�iumi, pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, jas viršija arba nukrinta žemiau tų ribų.

Pranešime, kurio reikalaujama pagal šios dalies pirmą pastraipą, pateikiamas suskirstytas balsavimo teisių, kurias suteikia pagal 9 ir 10 straipsnius turimos akcijos, ir balsavimo teisių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 13 straipsnyje, skai�ius.

2.       Apie su finansinėmis priemonėmis susijusias balsavimo teises, apie kurias jau buvo pranešta pagal 13 straipsnį, pranešama vėl, jei fizinis ar juridinis asmuo įsigyja su tokiomis teisėmis susijusias akcijas ir dėl tokio įsigijimo bendras balsavimo teisių, kurias suteikia to paties emitento išleistos akcijos, skai�ius pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas ar jas viršija.“

(10) 16 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

(11) 19 straipsnio 1 dalyje išbraukiama antroji pastraipa.

(12) 21 straipsnio 4 dalis pakei�iama taip:

„4.     Komisija įgaliojama pasinaudojant teise priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis ir laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų patvirtinti priemones, kuriais būtų nustatomi šie būtiniausi standartai ir taisyklės:

a)          būtiniausi reguliuojamos informacijos sklaidos standartai, kaip nurodyta 1 dalyje;

b)         būtiniausi centralizuoto saugojimo mechanizmo standartai, kaip nurodyta 2 dalyje;

c)          taisyklės dėl informacinių ir ryšių technologijų, kurios naudojamos nacionaliniuose oficialiai nustatytuose mechanizmuose, sąveikos ir galimybių susipažinti su reguliuojama informacija Sąjungos lygmeniu, kaip nurodyta 2 dalyje.

Komisija taip pat gali nustatyti žiniasklaidos priemonių, kuriomis skleidžiama informacija visuomenei, sąrašą ir jį atnaujinti.“

(13) 22 straipsnis pakei�iamas taip:

„22 straipsnis

Galimybė susipažinti su reguliuojama informacija Sąjungos lygmeniu

1. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išdėstomi techniniai galimybių susipažinti su reguliuojama informacija Sąjungos lygmeniu reikalavimai, projektus, kuriuose būtų nustatyti:

a)          techniniai reikalavimai dėl informacinių ir ryšių technologijų, naudotinų nacionaliniuose oficialiai nustatytuose mechanizmuose, sąveikos;

b)         techniniai reikalavimai dėl centrinio prieigos punkto, skirto reguliuojamos informacijos paieškai Sąjungos lygmeniu, veikimo;

c)          techniniai reikalavimai, pagal kuriuos nacionaliniuose oficialiai nustatytuose mechanizmuose turėtų būti naudojamas atskiras kiekvieno emitento identifikacinis numeris;

d)         bendras formatas, kuriuo nacionaliniuose oficialiai nustatytuose mechanizmuose turėtų būti saugoma reguliuojama informacija;

e)          bendra reguliuojamos informacijos klasifikacija, kuri turėtų būti taikoma nacionaliniuose oficialiai nustatytuose mechanizmuose, ir bendras reguliuojamos informacijos rūšių sąrašas.

2.       Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI užtikrina, kad 22 straipsnio 1 dalyje nustatyti techniniai reikalavimai derėtų su nacionalinių įmonių registrų elektroninio tinklo, sukurto Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/../ES (*), techniniais reikalavimais.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

________

(*) OL L […].“

(14) Po 27b straipsniu įterpiama ši antraštė:

„VIa SKYRIUS

SANKCIJOS“

(15) 28 straipsnis pakei�iamas taip:

„28 straipsnis

Sankcijos

1.       Valstybės narės pasirūpina, kad jų atitinkamos kompetentingos institucijos galėtų imtis tinkamų administracinių sankcijų ir priemonių, kai nesilaikoma įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų, ir užtikrina, kad tos sankcijos ir priemonės būtų taikomos. Tos sankcijos ir priemonės yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasan�ios.

2.       Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigojimai taikomi juridiniams asmenims, esant pažeidimui, sankcijas būtų galima taikyti to juridinio asmens administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams ir bet kuriam kitam asmeniui, kuris pagal nacionalinės teisės aktus atsakingas už pažeidimą.

3.       Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo sankcijų taikymo ir tyrimo įgaliojimais, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad sankcijos ar priemonės duotų norimų rezultatų, ir koordinuoja savo veiksmus, jei nagrinėja tarpvalstybinius atvejus.“

(16) Įterpiami šie 28a, 28b ir 28c straipsniai:

„28a straipsnis

Specialiosios nuostatos

1.       Šis straipsnis taikomas visomis šiomis aplinkybėmis:

a)          emitentui nustatytu laiku nepateikus viešos informacijos, kurios reikalaujama pagal 4, 5, 6 ir 16 straipsnius;

b)         fiziniam ar juridiniam asmeniui nustatytu laiku nepranešus apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą ar jo perleidimą pagal 9, 10, 13 ir 13a straipsnius.

2.       Nepažeisdamos kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimų pagal 24 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

a)          viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)         įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)          teisę sustabdyti naudojimąsi balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jeigu kompetentinga institucija nustato, kad akcijų ar kitų finansinių priemonių turėtojas arba 10 ar 13 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo pažeidė šios direktyvos nuostatas dėl pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus;

d)         juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais veiklos metais;

e)          fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR;

f)          administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti.

Pirmosios pastraipos d punkto tikslais, jeigu juridinis asmuo yra patronuojan�iosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojan�iosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

Pirmosios pastraipos e punkto tikslais valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, 5 000 000 EUR atitinkanti suma nacionaline valiuta apskai�iuojama atsižvelgiant į oficialų valiutos kursą [šios direktyvos įsigaliojimo data – įrašyti datą].

28b straipsnis

Sankcijų skelbimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nedelsdamos, kai nėra pagrindo delsti, skelbtų apie visas sankcijas arba priemones, skirtas už įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą, nurodydamos informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.

28c straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas

1.       Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, tarp jų:

a)          pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)         atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)          atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)         atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)          tre�iųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)          atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)          ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens padarytus pažeidimus.

2.       EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl administracinių sankcijų ir priemonių rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio.“

(17) 29 straipsnis pakei�iamas taip:

„29 straipsnis

TeisÄ— pateikti skundÄ…

Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai ir priemonės, patvirtintos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal šią direktyvą, galėtų būti skundžiami.“

(18) 31 straipsnio 2 dalis pakei�iama taip:

„2. Kai valstybės narės priima priemones pagal 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 ar 3 dalį arba 30 straipsnį, jos nedelsdamos apie tas priemones praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.“

2 straipsnis

Direktyvos 2007/14/EB pakeitimai

Direktyva 2007/14/EB iš dalies kei�iama taip:

(1) 2 straipsnyje pridedama Å¡i dalis:

„Be to, Sąjungoje įsteigtas emitentas apie pasirinktą buveinės valstybės narę praneša įsisteigimo valstybės narės, jei ji nėra buveinės valstybė narė, kompetentingoms institucijoms.“

(2) 11 straipsnyje išbraukiamos 1 ir 2 dalys.

(3) IÅ¡braukiamas 16 straipsnis.

3 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip iki […]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

              Valstybės narės, tvirtindamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja [dvidešimtą] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Å i direktyva skirta valstybÄ—ms narÄ—ms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas                                                                       

[1]               2010 m. gegužės 27 d. COM (2010) 243 galutinis. Prie šios ataskaitos pridedamas išsamesnis Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SEC (2010) 61).

[2]               2007 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo nuostatų įgyvendinimo taisykles; OL L 69, 2007 3 9, p. 27.

[3]               2007 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/109/EB minimo oficialiai nustatytų mechanizmų, skirtų centralizuotai saugoti reglamentuojamą informaciją, elektroninio tinklo, OL L 267, 2007 10 12, p. 16.

[4]               2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/22/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo nuostatų, susijusių su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, OL 6, p. 50.

[5]               2010 m. lapkri�io 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies kei�iamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų, OL L 331, 2010 12 15, p. 120.

[6]               2010 m. lapkri�io 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/73/ES, kuria iš dalies kei�iama Direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, OL L 327, p. 1.

[7]               2003 m. lapkri�io 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies kei�ianti Direktyvą 2001/34/EB, OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

[8]               2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka. OL L, 2003 4 12, p. 16.

[9]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naują augimą“. COM (2011) 206 galutinis.

[10]             2010 m. gruodžio 9 d. komunikatas „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, COM (2010) 716 galutinis.

[11]                    Mazars (2009), Skaidrumo direktyvos įvertinimo ataskaita, Europos Komisijai atlikta išorės studija.

[12]             CESR buvo nepriklausoma patariamoji grupė, kuri teikė konsultacijas Europos Komisijai ir kurią sudarė ES vertybinių popierių rinkų nacionalinės priežiūros institucijos. Žr. 2009 m. sausio 23 d. Europos Komisijos sprendimą 2009/77/EB, kuriuo įsteigiamas Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (OL L 25, 2009 10 23, p. 18). CESR funkcija buvo gerinti vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų koordinavimą, veikti kaip patariamajai grupei, padedan�iai ES Komisijai, ir užtikrinti nuoseklesnį kasdienį Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse tinkamu laiku. Nuo 2011 m. sausio 1 d. jį pakeitė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), žr. 2010 m. lapkri�io 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 331/84, 2010 12 15).

[13]             ESME buvo Komisijos patariamasis organas, kurį sudarė vertybinių popierių rinkų specialistai ir ekspertai. Komisija ją įsteigė 2006 m. balandžio mėn. ir ji veikė remdamasi 2006 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimu 2006/288/EB, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių rinkų ekspertų grupė, kuri teiktų teisines ir ekonomines rekomendacijas dėl ES vertybinių popierių direktyvų taikymo (OL L 106, 2006 4 19, p. 14–17).

[14]             Akcijų išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma pinigais, yra su akcijomis susieti sandoriai, pagal kuriuos atsiskaitoma tik pinigais, o pagrindinės akcijos fiziškai nepateikiamos.

[15]             http://www.liberation.fr/monde/01012339133-lutter-contre-l-opacite-des-industries-extractives

[16]             http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/news/speeches-statements/pdf/deauville-g8-declaration_en.pdf

[17]             Rezoliucija INI/2010/2102.

[18]             Plynas kirtimas, atrankinė medienos ruoša ar retinimas žemėje, priskirtoje žemės, kurioje yra neliesto miško plotų, kategorijai, ar kitoks tokio miško ar miškų žemės pažeidimas dėl kasybos, mineralinių išteklių, vandens, naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos arba dėl kitos kenksmingos veiklos.

[19]             Direktyvoje 2009/28/EB apibrėžtas kaip „natūraliai ataugęs miškas, kuriame auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti“.

[20]             http://www.sec.gov/about/laws/wallstreetreform-cpa.pdf.

[21]             Mokes�iai, medžio kirtimo mokes�iai, rinkliavos (įskaitant licencijos mokes�ius), pajamos iš gamybos, tenkan�ios valdžios institucijai, kaip išteklių savininkei, premijos ir kitos materialinės išmokos.

[22]               OL C , , p. .

[23]               OL C , , p. .

[24]               OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

[25]               COM (2010) 243 galutinis.

[26]               COM (2011) 206 galutinis, 2010 4 13.

[27]               OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

[28]               http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2005:347:0001:0006:LT:PDF

[29]               2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010. Bendrovės, kurios dėl medienos produktų importo yra prisiėmusios ES savanoriškus įsipareigojimus, bus nuo šios prievolės atleidžiamos.

[30]               OL L, , p. .

[31]             COM (2010) 716 galutinis.

[32]             OL L 69, 2007 3 9, p. 27.

[33]             OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

[34]             OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

[35]             OL L 184, 2007 7 14, p. 17.

[36]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[37]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

Top