31.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 153/57

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 148, 160 ir 168 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 16, 21, 23, 24, 25, 30, 31 ir 34 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač jos 30 straipsnį (teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties), 31 straipsnį (teisė į būstą) ir 16 straipsnį (šeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 8 d. vykusio Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas dėl teisingumo ir sveikatos aspektų visų krypčių politikoje: solidarumo sveikatos srityje (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos deklaraciją „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai: bendras darbas kovojant su skurdu 2010 m. ir vėliau“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. vykusio Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas (6),

—

atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto 2011 m. vasario 15 d. nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva“ (7),

—

atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto 2011 m. vasario 10 d. ataskaitą „Socialinės apsaugos komiteto atliktas strategijos „Europa 2020“ socialinio aspekto vertinimas“ (8),

—

atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Solidarumas sveikatos srityje: nelygybės sveikatos srityje mažinimas ES“ (9),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano (10),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ (11),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (12),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

—

atsižvelgdamas į strategiją „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų tarptautinės skurdo panaikinimo dienos (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų (18),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (19),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (20),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (21),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (24),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (25),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programos (26),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (27),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rašytinį pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo (28) ir 2010 m. gruodžio 16 d. rašytinį pareiškimą dėl ES benamystės strategijos (29),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 9 ir 10 d. Europos konsensuso konferencijos dėl benamystės galutines rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos (30),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (31),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos lyčių lygybės pakto (2011–2020 m.) (32),

—

atsižvelgdamas į 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų, (33)

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities (34),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų (35),

—

atsižvelgdamas į Eurostato 2010 m. leidinį „Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. 2010 m. statistiniai Europos Sąjungos duomenys“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Biudžeto, Kultūros ir švietimo bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A7–0370/2011),

A.

kadangi 116 mln. asmenų Europos Sąjungoje patiria skurdo grėsmę, o 42 mln. asmenų (8 %) gyvena „didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis ir negali turėti dalykų, laikomų būtinais normaliam gyvenimui Europoje“ (36), kadangi skurdas – tai ženklas, kad klestint Europos ekonomikai turtas, pajamos ir ištekliai paskirstomi nepriimtinai nevienodai, kadangi pažeidžiamiausi gyventojai, tokie kaip pagyvenę žmonės ir neįgalieji, labiausiai nukentėjo nuo finansų, ekonomikos ir socialinės krizės; kadangi griežtos taupymo priemonės, kurių buvo imtasi arba kurių bus imamasi Europos Sąjungoje, negali pakenkti užimtumui ir socialinei apsaugai ir pabloginti asmenų, kurių padėtis nepalankiausia, padėtį ir dėl jų negali milijonams asmenų, kuriems dar pavyko pragyventi ar tenkinti savo poreikius ir išsilaikyti gaunant darbo užmokestį arba senatvės pensiją, kilti nedarbo, nepritekliaus ar skurdo grėsmė, ypač dėl to, kad sumažintas viešųjų paslaugų ir socialinės pagalbos biudžetas; kadangi dėl krizės poveikio griežtinant socialinės veiklos politikos sąlygas ir šią politiką ribojant pažeidžiamiausi gyventojai patiria daugiau sunkumų, o deramo darbo vietų yra mažai; kadangi atotrūkis tarp skurdo ir turto per krizę vis didėja;

B.

kadangi naujosios Komisijos strategijos dėl Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo tikslas visų pirma yra užtikrinti didesnes nepalankiausioje padėtyje atsidūrusių asmenų galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis; kadangi turi būti laikomasi visos šios Chartijos ir kadangi dėl didžiulio skurdo pažeidžiamos žmogaus teisės ir labai pažeminamas orumas, nes skatinamas asmens nuvertinimas ir neteisingumas, kadangi pagrindinis pajamų rėmimo programų tikslas turi būti ištraukti žmones iš skurdo ir sudaryti jiems galimybę gyventi oriai,

C.

kadangi 2000–2008 m. skurdas ir socialinė atskirtis išaugo bei apėmė ir naujas socialines kategorijas, nepaisant Sąjungos įsipareigojimų siekti tikslo iki 2010 m. pašalinti skurdą Europos Sąjungoje, patvirtinto 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, arba siekti pažangos, dėl kurios susitarta 2000 m. gruodžio 7 ir 9 d. Nicoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime; kadangi sumažinti skurdo ir socialinės atskirties ir paskatinti integracinio augimo neįmanoma, jei nebus kovojama su nelygybe ir diskriminacija arba jei nebus vystoma nacionalinė ekonomika ir visuomenėje nebus solidarumo su silpniausiais, taigi jei šalies gerovė nebus paskirstoma teisingai ir tinkamai,

D.

kadangi skurdo riziką tiesiogiai patiria kaimo gyventojai, ypač nedideli ūkiai ir jaunieji ūkininkai, kuriems grėsmė kyla dėl ekonomikos krizės poveikio ir pernelyg didelio žaliavų kainos svyravimo,

E.

kadangi strategijos „Europa 2020“ vadinamasis lankstus, t. y. be nuobaudų, tikslas (vienas iš penkių svarbiausių tikslų) – 20 milijonų sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių pagal tris valstybių narių patvirtintus rodiklius (skurdo rizikos lygį (po socialinių išmokų), didelio materialinio nepritekliaus rodiklį ir labai mažo užimtumo arba nedirbančiuose namų ūkiuose gyvenančių žmonių procentinę dalį) ir kadangi įgyvendinant šį tikslą, kuriuo neabejotinai pripažįstama kovos su skurdu ir socialine atskirtimi svarba, milijonai asmenų Europoje iš pat pradžių paliekami nuošalyje, nes skurdas gresia 116 mln. asmenų, o didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis gyvena 42 mln. asmenų, ir nustačius skurdo mažinimo ribą politika, kuria siekiama kiekybinių rezultatų, gali būti netaikoma pažeidžiamiausiems asmenims; kadangi, jeigu nebus nagrinėjamos sudėtingiausios spręstinos situacijos, įgyvendinama politika joms neturės įtakos; kadangi Europos kovos su skurdu planas yra vienas iš septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020 m.“ iniciatyvų,

F.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse didėja socialinė nelygybė, atsirandanti dėl ekonominių skirtumų, susijusių su pajamomis ir turtu, dėl skirtumų darbo rinkoje ir dėl to kylančio socialinio nesaugumo, dėl skirtingų galimybių pasinaudoti valstybės vykdomos socialinėmis funkcijomis, kaip antai socialine apsauga, sveikatos apsauga, švietimu, teisingumu ir kt.,

G.

kadangi jau labai daug metų skurdo lygis Europos Sąjungos valstybėse narėse yra aukštas, todėl skurdo poveikis ekonomikai vis didėja, dėl jo nukenčia augimas, didėja valstybės biudžeto deficitas ir mažėja konkurencingumas Europoje, ir kadangi dėl pačių šių reiškinių randasi skurdas ir nedarbas, ypač ilgalaikis, su kuriuo susiduria kas trečias bedarbis, o silpnesnės ekonomikos šalyse ši padėtis yra dar sudėtingesnė; kadangi socialinių teisių apsauga Sąjungoje yras labai svarbi kovojant su skurdu,

H.

kadangi skurdas, kuris prilyginamas žmogaus teisių pažeidimui, rodo, kad dar reikia įdėti pastangų siekiant įgyvendinti ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus tikslus,

I.

kadangi bet kokia griežto taupymo politika turi būti pagrįsta ir ja turi būti užtikrinama galimybė imtis anticiklinių priemonių, susijusių su investicijomis į pagrindinius politinius prioritetus,

J.

kadangi siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą, kurti darbo vietas ir kovoti su skurdu svarbu patvirtinti struktūrines reformas,

K.

kadangi skurdas – daugiaaspektis reiškinys, į kurį būtina reaguoti integruotai atsižvelgiant į gyvenimo etapus ir daugialypius asmenų poreikius ir šis atsakas taip pat turi būti grindžiamas galimybės naudotis teisėmis, ištekliais ir paslaugomis užtikrinimu, kaip tai perteikta atvirojo koordinavimo metodo bendruosiuose tiksluose, susijusiuose su socialine apsauga ir socialine įtrauktimi (2006 m.), siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ir išvengti socialinės atskirties,

L.

kadangi Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais (2010 m) sėkmingai pavyko didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti politinį įsipareigojimą,

M.

kadangi vien tik augimas ir užimtumas, nors ir kokybiški, nepadeda išvaduoti žmonių nuo skurdo, padidėjo darbo rinkos susiskaidymas, darbo ir gyvenimo sąlygos labai pablogėjo, ypač per finansų krizę, neužtikrintumas dėl darbo, su kuriuo reikia kovoti, sparčiai didėja ir per pastaruosius kelerius metus buvo plačiai pripažinta, kad egzistuoja vargingai gyvenančių darbuotojų reiškinys, bet šis reiškinys tebėra problema, kuri, atrodo, nesprendžiama priemonėmis, atitinkančiomis dėl šios problemos visuomenei kylančius sunkumus, ir kadangi vargingai gyvenančių darbuotojų labai padaugėjo, nes 8 proc. darbingo amžiaus asmenų skursta, o 22 proc. iš tų, kuriems gresia skurdas, turi darbą (37); kadangi, siekiant sumažinti vienišų šeimų bei vienišų asmenų skurdą ir socialinę atskirtį, galimybių dirbti tinkamomis ir vienodomis sąlygomis užtikrinimas yra konkretus žingsnis siekiant pažangos,

N.

tačiau kadangi žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuoti asmenys patiria didesnę riziką darbo rinkoje, didesnę riziką gauti darbą be garantijų ir mažai apmokamą darbą bei skurdo riziką,

O.

kadangi benamystė yra viena pačių blogiausių skurdo ir nepritekliaus formų ir yra problema, kuri lieka neišspręsta visose ES valstybėse narėse, kadangi dėl įvairių priežasčių ES valstybėse narėse yra daug benamių, todėl būtinos specialios jų socialinei integracijai skirtos priemonės, kadangi, Eurobarometro duomenimis, beveik vienas europietis iš keturių mano, kad viena svarbiausių skurdo priežasčių yra per didelė deramo būsto kaina, o beveik devyni europiečiai iš dešimties mano, kad skurdas trukdo gauti deramą būstą, kadangi valdžios institucijoms praradus ryšius su piliečiais, kai šie netenka būsto, ne tik kyla kliūčių įgyvendinti bet kokią pagalbos šiems asmenims iniciatyvą, bet ir galima suvokti, kad šių asmenų atskirties procesas labai pažengęs,

P.

kadangi skurdas taip pat susijęs su galimybėmis naudotis socialinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos, kultūros, apgyvendinimo bei švietimo paslaugomis, ir šių paslaugų kokybe,

Q.

kadangi neturint būsto arba gyvenant nederamame būste labai pažeidžiamas žmogaus orumas ir tai turi didelį poveikį visoms kitoms teisėms,

R.

kadangi skurdo riba, atitinkanti 60 proc. šalies medianinių pajamų, – svarbus, naudingas ir būtinas rodiklis, tačiau jį turėtų papildyti kiti rodikliai, tokie kaip sąvoka „būtiniausių prekių ir paslaugų krepšelis“ (ja pateikiamas tik greitas atsakymas siekiant išspręsti konkrečią skurdą patiriančių asmenų padėtį) ir jo apskaičiavimas nacionaliniu lygmeniu, taip pat rodikliai, dėl kurių Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba sutarė 2010 m. birželio mėn. (skurdo rizika, materialinis nepriteklius ir labai mažo užimtumo namų ūkiai), siekiant patenkinti valstybinės politikos poreikius,

S.

kadangi socialinė apsauga, įskaitant minimalių pajamų sistemas, yra pagrindinis šiuolaikinių demokratijų elementas, kuris iš esmės užtikrina žmogaus teises į socialinį, ekonominį, politinį ir kultūrinį dalyvavimą visuomenėje, ir atlieka pagrindinį ekonomikos stabilizavimo vaidmenį, sumažindamas krizių poveikį, ir išteklių perskirstymo visą gyvenimą vaidmenį, apdrausdamas nuo socialinės rizikos ir užkirsdamas kelią skurdui ir socialinei atskirčiai bei juos sumažindamas per visą gyvenimo ciklą,

T.

kadangi, OECD duomenimis, nepanaudojama 20–40 proc. numatytų socialinių išmokų,

U.

kadangi skurdas ir socialinė atskirtis išlieka pagrindinis sveikatai ir gyvenimo sąlygoms, įskaitant tikėtiną gyvenimo trukmę, įtaką darantis socialinis veiksnys (38), ypač turint mintyje vaikų skurdo poveikį vaikų sveikatai ir gerovei, ir kadangi dar išlieka didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, kai kalbama apie prieinamą galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat pajamas ir turtą, ir jis didėja kai kuriose srityse,

V.

kadangi tam tikros visuomenės grupės, pvz., nepilnos šeimos, pagyvenusios moterys, mažumos, neįgalieji ir benamiai, yra vienos pačių pažeidžiamiausių ir susiduria su skurdo rizika,

W.

kadangi nediskriminavimo principas, įskaitant diskriminaciją dėl socialinės kilmės, yra pagrindinių teisių kertinis akmuo,

X.

kadangi senėjant visuomenei artimiausioje ateityje labai padaugės išlaikomų asmenų, kadangi kai kuriose šalyse pagyvenę žmonės, ypač moterys, susiduria su didesne skurdo rizika nei kiti gyventojai dėl to, kad sumažėja pajamos esant pensijoje, ir dėl kitų veiksnių, pvz., fizinės priklausomybės, vienatvės ir socialinės atskirties; kadangi mūsų visuomenės didžiausia problema – socialinių ryšių tarp kartų nutraukimas,

Y.

kadangi kovojant su skurdu svarbiausia yra pensijų politika,

Z.

kadangi paprastai moterys labiau pažeidžiamos nei vyrai, turint mintyje skurdą dėl įvairių veiksnių, pvz., diskriminacijos dėl lyties vykdant profesinę veiklą: dėl šios diskriminacijos abiejų lyčių asmenys nuolat gauna skirtingą atlygį, nevienodas pensijas, taip pat dėl išlaikomų asmenų priežiūros jų profesinė karjera su pertrūkiais arba jie yra diskriminuojami darbe; kadangi Europoje dirba tik 63 proc. moterų, palyginti su 76 proc. vyrų ir kadangi nėra tinklų ir konkrečių priemonių, kurie padėtų dirbantiems asmenims suderinti šeimą ir darbą, įskaitant prieinamas priežiūros paslaugas,

AA.

kadangi skurdas skirtingai veikia skurdžiai gyvenančias moteris ir vyrus, berniukus ir mergaites, nes skurdžiai gyvenančioms moterims ir mergaitėms dažnai sunkiau naudotis tinkamomis socialinėmis paslaugomis ir gauti pajamų;

AB.

kadangi plane neatsižvelgiama į moterų ir vyrų lyčių skirtumų ypatumus, ir nepakankamai dėmesio skiriama skurdo feminizacijai;

AC.

kadangi iš poveikio, kurį viso gyvenimo uždarbiui daro vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, matyti, kad moterys gaus mažesnes pensijas, ir kadangi dėl to nuolatinis ir didelis skurdas moteris veikia labiau nei vyrus: 22 proc. 65 metų ir vyresnių moterų gresia skurdas, palyginti su 16 proc. vyrų;

AD.

kadangi 20 proc. vaikų ir 17 proc. visų Europos gyventojų susiduria su skurdo rizika ir kadangi mažas pajamas gaunančios šeimos yra vienos dažniausiai susiduriančių su skurdu,

AE.

kadangi įgyvendinant kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką svarbiausia yra šeimos politika,

AF.

kadangi pirmieji mokyklos nebaigimo požymiai yra svarbūs cikliško skurdo augimo požymiai,

AG.

kadangi jaunų žmonių nedarbas, kuris jau ir taip didesnis nei kitų amžiaus grupių, ES itin išaugo prasidėjus krizei: jis viršijo 20 proc. ir visose valstybėse narėse pasiekė kritinį lygį, ir tai gali įstumti jaunimą į skurdą nuo pačių ankstyviausių gyvenimo dienų, kadangi į šią nerimą keliančią padėtį skubiai turi būti reaguojama politiniu, ekonominiu ir socialiniu lygmenimis ir kadangi išaugus šiam nedarbui ir kartu vykstant demografiniams pokyčiams padidės kvalifikuotų darbuotojų trūkumas; kadangi profesinis mokymas gali turėti esminės įtakos padedant jaunuoliams ir žemos kvalifikacijos darbuotojams integruotis į darbo rinką, kadangi įsidarbinimas nereiškia, kad skurdo išvengiama, ir kadangi jauniems žmonėms ypač gresia patekti į mažai uždirbančių žmonių kategoriją,

AH.

kadangi migrantai ir etninės mažumos yra itin pažeidžiami darbuotojai ir smarkiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, taigi ir nuo didesnio skurdo ir socialinės atskirties, nes dėl savo kilmės ar kvalifikacijos dirba darbą be garantijų; kadangi darbuotojai migrantai privalo dirbti tokiomis pat sąlygomis, gauti tokį pat darbo užmokestį ir turėti tokias pat galimybes siekti išsilavinimo bei naudotis socialine apsauga kaip ir šalių, kuriose jie dirba, piliečiai,

AI.

kadangi neįgalūs asmenys, kurių skurdo lygis yra 70 proc. didesnis nei vidurkis, turi būti svarbiausia politikos, kuria siekiama pabrėžti pridėtinę jų vertę darbo rinkoje, kai jie bus įdarbinti, dalis,

AJ.

kadangi didelė dalis Europoje gyvenančių romų yra atskirta, gyvena apgailėtinomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir yra dažnai labai diskriminuojama ir segreguojama visose gyvenimo srityse kaip ir kitos atskirtos bendruomenės,

AK.

kadangi šiuo metu didėjantį skurdą Europos Sąjungoje dar labiau padidino ekonomikos ir finansų krizė bei kylančios maisto kainos, atsižvelgiant į beveik nesamus maisto perviršius Europos Sąjungoje, ir kadangi 43 mln. asmenų šiuo metu susiduria su maisto stygiaus rizika; kadangi pagal maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos gyventojams programą, pradėtą 1987 m., šiuo metu pagalba maistu teikiama 13 mln. asmenų, dėl skurdo kenčiančių 19 valstybių narių, ir apie 240 maisto bankų ir labdaros organizacijų dalyvauja skirstymo grandinėje; kadangi dėl neseniai priimto Europos Teisingumo Teismo sprendimo T-576/08, kuriame maisto programai skirtų produktų įsigijimas laikomas neteisėtu, ES pagalbai maistu labiausiai nepasiturintiems kyla grėsmė dėl jos išaugusio priklausomumo nuo rinkoje įsigytų produktų, ir kadangi Europos Teisingumo Teismas panaikino Reglamento (EB) Nr. 983/2008 2 straipsnį ir tai, regis, turės greito neigiamo poveikio programai 2012 m. ir vėliau, ir dėl to pagalba maistu bus staiga nutraukta labiausiai nepasiturintiems piliečiams 19 valstybių narių,

AL.

kadangi svarbūs biudžeto punktai, susiję su būstu ir namų ūkių energija, kurių lėšos praėjusį dešimtmetį buvo didinamos, turi būti vertinami kaip pagrindiniai skurdo rizikos veiksniai,

AM.

kadangi artimuosius prižiūrintys šeimos nariai sudaro didžiausią visos ES priežiūros dalį,

AN.

kadangi skurdą patiriantiems asmenims vėl integruotis į darbo rinką ir visuomenę labai trukdo tai, kad jie negali naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, pavyzdžiui, pinigų išėmimu, pervedimu ar tiesioginiu debetu,

1.

prašo Komisijos rengiant Europos strategiją visais (Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos) valdymo lygmenimis skatinti organizuotos pilietinės visuomenės ir visų atitinkamų suinteresuotuosų subjektų, tokių kaip NVO, socialinės ekonomikos organizacijos, paslaugų teikėjai, socialinių inovacijų specialistai ir socialiniai partneriai, taip pat ir pačių skurdžiai gyvenančių asmenų dalyvavimą bendradarbiaujant su asociacijomis, kuriose jie laisvai reiškia savo nuomonę ir kurios įgijo patirties ir žinių visų pirma įgyvendinant nacionalinius kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planus kiekvienoje valstybėje narėje; prašo Komisijos stiprinti vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijų ir ES institucijų, ypač Europos Parlamento, bendradarbiavimą; mano, kad bendrų veiksmų turėtų imtis visi subjektai, įskaitant MVĮ ir įmonių vadovus; prašo išplėsti skurdžiai gyvenančių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų susitikimus su įstaigomis nacionaliniu lygmeniu ir oficialiai įteisinti šių asmenų dalyvavimą ir indėlį įgyvendinant kasmetinį konventą skurdo ir socialinės atskirties klausimais, kaip esminį šio konvento elementą, ir ragina imtis tinkamų ir nuolatinių tolesnių su parengtomis rekomendacijomis susijusių veiksmų;

2.

prašo Europos Komisijos koordinuoti veiksmus ir patarti ES valstybėms narėms siekiant išspręsti esamus uždavinius ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi, visada atsimenant, kad kova su skurdu pirmiausia yra nacionalinių politinių sričių prievolė, rodant būtiną solidarumą ir teikiant reikiamą techninę pagalbą;

3.

ragina, kad kovos su skurdu planas taip pat būtų taikomas siekiant Europos lygmeniu sujungti dar nesujungtas nacionalines organizacijas, atstovaujančias didesnę skurdo riziką patiriančioms grupėms;

4.

ragina, kad konkrečią kovos su skurdu patirtį turinčios organizacijos ES institucijose ir valstybių narių vyriausybėse rengtų informacinius seminarus skurdo klausimais ir kad ES pareigūnai ir gyvenimiškos patirties kovos su skurdu srityje turintys asmenys dalyvautų bendro mokymo skurdo ir socialinės atskirties klausimais kursuose;

5.

ragina valstybes nares sudaryti sąlygas naudotis kultūriniu paveldu, prieinamu visoms visuomenės grupėms, ir vengti sektoriui skirtų lėšų mažinimo, nes šis sektorius užtikrina socialinę įtrauktį ir kokybiškas darbo vietas;

6.

primena labai svarbų savanoriškos veiklos ir aktyvaus pilietiškumo vaidmenį, kai piliečiai skatinami įsitraukti į viešąjį gyvenimą imantis veiklos sporto, kultūros, meno, socialinėje ir politinėje srityse, nes tai sanglaudos priemonė ir būdas kovoti su ekonominiais ir socialiniais skirtumais ir skirtumais aplinkos apsaugos srityse;

7.

ragina palankių sąlygų neturintiems asmenims užtikrinti galimybę dalyvauti švietimo ir darbo sričių judumo programose ir padidinti tokioms programoms skirtą biudžeto dalį; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ turėtų būti skatinamas visų mokinių, stažuotojų ir studentų judumas ir neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytų profesinių įgūdžių pripažinimas;

8.

skatina taip pat ir įvairioms kartoms skirtas iniciatyvas siekiant sumažinti palankių sąlygų neturinčių asmenų skaitmeninį atotrūkį, suteikiant jiems prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų ir įgyvendinant Europos skaitmeninę darbotvarkę;

9.

ragina valstybes nares skatinti naujų technologijų mokymą nuo pat pradžios įtraukiant jas į bendrąsias mokymo programas;

10.

prašo įdiegti reguliaraus ir kritiško vertinimo mechanizmą įtraukiant Europos Parlamentą, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, grindžiamą konkrečiais nacionaliniu ir ES lygmenimis taikomais rodikliais, leidžiančiais įvertinti įvairius skurdo aspektus ir valstybių narių pažangą siekiant tikslo sumažinti skurdą ir suskirstant šį tikslą į smulkesnius tikslus, atsižvelgiant į skirstymą pagal lytį ir amžių, nes nesant tikslaus skurdo apibrėžimo valstybėms narėms suteikiama per daug laisvės, todėl kyla grėsmė, jog atsiras skirtingų interpretacijų; ragina Europos Komisiją tobulinti nacionalinius ir ES rodiklius, susijusius su nacionalinės pažeidžiamų asmenų skurdo statistikos palyginamumu, ir kartu su Eurostatu skatinti rengti tikslesnę statistiką pildant išsamią suvestinę apie skurdą ir socialinę atskirtį, kuria remiantis būtų galima stebėti asmenų, gaunančių mažesnes pajamas negu 50 ir 40 proc. medianinių pajamų, skaičių, ir šiuo pagrindu kasmet vertinti skurdo padėtį Europos Sąjungoje, statistinį metodą privalomai papildant kokybiniu ir dalyvaujamuoju metodais; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinama politika būtų naudinga visiems, ne tik ties skurdo riba esantiems asmenims;

11.

prašo, kad Komisija (Eurostatas) parengtų suvestinę su visais duomenimis apie skurdą ir socialinę atskirtį ir rinktų abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus grupių statistinius duomenis pagal kokybinį ir integruoto požiūrio metodą, siekiant atkreipti dėmesį į vyresnių moterų skurdo problemą; tikisi, kad Europos lyčių lygybės institutas, pradėjęs dirbti pilnu pajėgumu, padės išspręsti sistemingų ir palyginamų pagal lyties kriterijų suskirstytų duomenų trūkumo problemą;

12.

prašo patobulinti nacionalinius statistinius duomenis, susijusius su skurdu, ir suteikti galimybę juos palyginti numatant Europos lygmens rodiklius;

13.

ragina atsižvelgiant į dabartinę krizę skubiai parengti išsamų ir atnaujintą tyrimą, susijusį su skurdžiai gyvenančių asmenų ir asmenų, kuriems kyla rizika artimiausiais mėnesiais patirti skurdą, skaičiumi;

14

ragina Komisiją parengti ir Europos Parlamentui pateikti metinę ataskaitą apie valstybių narių padarytą pažangą mažinant skurdą ir socialinę atskirtį;

15.

prašo Komisijos visapusiškai paisyti horizontaliosios socialinės sąlygos, numatytos Sutarties dėl ES 9 straipsnyje, pagal kurią Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su užimtumo didinimu, tinkamu socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi ir aukštu švietimo, mokymo bei sveikatos apsaugos lygiu, ir ją ragina nurodyti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano vaidmenį vertinant, kaip įgyvendinama ši sąlyga; ragina išsamiau ištirti ES politinių iniciatyvų socialinį poveikį net ir tuomet, kai šias iniciatyvas pradėjo įgyvendinti ne Komisija, o Europos Vadovų Taryba, pavyzdžiui, pakto „Euro plius“; mano, kad išsamiai ištyrus šios sąlygos taikymą bus galima užtikrinti, kad Europoje nebūtų taikomi žemiausi socialiniai standartai ir būtų lengviau plėtojama bendra socialinės paramos sistema; ragina, kad šis socialinio poveikio tyrimas būtų atliekamas kartu su kovos su skurdu asociacijomis atsižvelgiant į skurdžiausiai gyvenančių asmenų padėtį Europoje; mano, kad atliekant šiuos tyrimus turėtų dalyvauti Europos Parlamentą, Regionų komitetą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir už socialinius klausimus atsakingas Komisijos tarnybas vadovaujant generaliniam direktoriui prie Europos Komisijos generalinio sekretoriato;

16.

prašo Komisijos tiksliau nurodyti biudžeto eilutes, susijusias su minėtuoju planu, visų pirma atsižvelgiant į ESF ir jo indėlį į šią pavyzdinę iniciatyvą finansuojant tokius politinius prioritetus kaip mokyklos nebaigimo prevencija ir kova su vaikų, moterų, pagyvenusių asmenų bei darbuotojų migrantų skurdu, ir joms skiriamo biudžeto finansavimo dydį; prašo Komisijos nurodyti savo pasiūlymus dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi rengiant 2014–2020 m. daugiametį biudžetą, kad būtų užtikrintas tinkamas pradėtų kovos su skurdu ir socialine atskirtimi iniciatyvų finansavimas; prašo Komisijos nurodyti finansinę paramą, skirtą numatytiems teminiams prioritetams, ir skatinti valstybes nares finansiškai remti pilietinės visuomenės veikėjus, dalyvaujančius nacionaliniu lygmeniu vykdant nacionalines reformų programas, pavyzdinius planus ir nacionalines strategijas siekiant socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties; rekomenduoja toliau teikti didesnę biudžetinę paramą ES programoms, kurios prisidėtų prie įvairių kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir socialine ekonomine nelygybe, įskaitant nelygybę sveikatos srityje, aspektų (bendroji mokslinių tyrimų programa, programa „Progress“);

17.

pažymi, kad, palyginti su praėjusiais metais, 2012 m. biudžeto projekte Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planui numatoma skirti 3,3 proc. daugiau lėšų; prašo Komisijos papildomai išaiškinti Europos socialinio fondo (ESF) indėlį į šią pavyzdinę iniciatyvą ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama spręsti tokius prioritetinius klausimus kaip kova su vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių ir darbuotojų migrantų skurdu ir mokyklos nebaigimo prevencija; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad trūksta skirtingų priemonių, kuriomis naudojantis bus siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir ES biudžeto eilučių, iš kurių bus finansuojamos šių tikslų įgyvendinimo priemonės, aiškumo ir kad jos kartais sutampa;

18.

prieštarauja Komisijos sprendimui nuo 500 mln. EUR iki 113,5 mln. EUR sumažinti biudžetą, skirtą 2012 m. maisto skirstymo nepasiturintiems asmenims, gyvenantiems Europos Sąjungoje, programai; labai apgailestauja dėl tokios padėties, susidariusios dabartinėmis sunkios ekonominės ir socialinės krizės sąlygomis; todėl ragina Komisiją ir Tarybą surasti sprendimą, kaip būtų galima tęsti maisto skirstymo LNA programą per likusius finansavimo laikotarpio metus (2012 ir 2013 m.) ir naujuoju finansavimo laikotarpiu 2014–2020 m. remiantis teisiniu pagrindu, kurio negalėtų užginčyti Teisingumo Teismas, išlaikant 500 mln. EUR metinę finansavimo ribą, kad būtų galima užtikrinti, jog priklausomi nuo pagalbos maistu asmenys nepatirs maisto stygiaus;

19.

ragina sustiprinti atvirąjį socialinio koordinavimo metodą ir tinkamai jį taikyti skurdo mažinimo srityje, ypač įgyvendinant nacionalines socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos strategijas, plėtojamas, įgyvendinamas ir vertinamas bendrai, remiantis bendrai nustatytais tikslais pagal nacionalinius kovos su skurdu planus ir keičiantis gerąja patirtimi, susijusia su faktinių galimybių naudotis pagrindinėmis teisėmis užtikrinimo politika, įgyvendinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir pataisytą Europos socialinę chartiją (ją ratifikavo ne visos valstybės narės), ypač jos 30 ir 31 straipsnius; pabrėžia, kad šiuo pagrindu toliau turi būti atsižvelgiama į Tarybos Socialinės apsaugos komiteto darbus; ragina, kad minėtuoju planu būtų remiamas ir stebimas vietos valdžios institucijų, socialinės ekonomikos įmonių ir kitų vietos subjektų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant nacionalines strategines ataskaitas;

20.

prašo Komisijos bendradarbiaujant su Europos Centriniu Banku pasiūlyti bendruosius būtiniausių prekių ir paslaugų krepšelio apibrėžimo principus, reikalingus siekiant visiems užtikrinti deramą gyvenimą, ir primena, kad šie pagrindiniai poreikiai negali būti patenkinti negerbiant žmogaus orumo ir nesuteikiant jam galimybės iš tiesų naudotis visomis be išimčių pagrindinėmis – pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis – teisėmis; ragina aiškiau apibrėžti tikslą siekti kainų stabilumo, kad būtų galima atsižvelgti į nacionalinius ypatumus, kurie galbūt neturi didelės įtakos Eurosistemos rodikliams;

21.

ragina Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui skirti aiškų vaidmenį įgyvendinant minėtąjį planą, ypač stebint jo veiksmingumą, ES ir valstybių narių politikos kryptis, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“;

22.

prašo, kad, turint omenyje skirtingas pagalbos skurstantiesiems priemones, plane būtų kuo tiksliau surašyti būdai, kaip patenkinti atitinkamus (skirtingų vietovių ir grupių) poreikius;

23.

prašo Komisiją nurodyti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano kasmetinio konvento tikslus ir turinį, kuriais gali tapti ir keitimasis gerąja patirtimi bei tiesioginis skurdžiai gyvenančių asmenų pasitelkimas; siūlo tokį susitikimą rengti bent jau visą savaitę, kurią minima Tarptautinė kovos su skurdu diena (spalio 17 d.);

24.

mano, kad plane numatytas statistikos kokybės ir palyginamumo gerinimas siekiant įvertinti nelygybės tendencijas ir gerovės raidą yra ES politikos šioje srityje tobulinimo pagrindas;

25.

prašo Komisijos, kad plane būtų atsižvelgiama į Europos kovos su skurdu metų (2010) ir Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012) veiklos rezultatus;

26.

džiaugiasi, kad Komisija pranešė parengsianti komunikatą dėl 2008 m. Komisijos rekomendacijos dėl aktyvios įtraukties strategijos įgyvendinimo, ir prašo, kad jame būtų pateiktas trijų strategijos krypčių įgyvendinimo tvarkaraštis, kuriame būtų nustatyta daugiametė darbo programa, pagal kurią būtų siekiama rezultatų nacionaliniu ir ES lygmenimis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad komunikatas dėl aktyvios įtraukties buvo atidėtas iki 2012 m., ir prašo Komisijos paankstinti komunikato paskelbimą iki 2011 m.; prašo aiškaus Tarybos, Komisijos ir Parlamento įsipareigojimo sutelkti visas politikos kryptis skurdui mažinti, užtikrinti, kad ekonomikos, užimtumo ir socialinės įtraukties politika prisidėtų prie skurdo naikinimo, o ne jį didintų;

27.

primena visas tris 2008 m. Komisijos rekomendacijoje išdėstytos ES iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties strategijos kryptis:

28.

prašo, kad planas būtų orientuotas į orų gyvenimą visiems užtikrinančių teisių įgyvendinimą, ypač užimtumo, būsto, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir pakankamo gyvenimo lygio, teisingumo, švietimo, profesinio mokymo ir kultūros, šeimos ir vaikų apsaugos srityse; prašo ES pagrindinių teisių agentūrą, pasitelkiant NVO, kuriose socialinę atskirtį patiriantys asmenys laisvai reiškia savo nuomonę, ir nepamirštant, kad teisės į būstą įgyvendinimas reikalingas siekiant iki galo įgyvendinti kitas pagrindines teises, įskaitant politines ir socialines, atlikti vargingiausių žmonių galimybių iš tiesų pasinaudoti visomis pagrindinėmis bei kitomis valstybių narių pasirašytose konvencijose ir tarptautiniuose dokumentuose nustatytomis teisėmis ir jų patiriamos diskriminacijos tyrimą;

29.

ragina Tarybą į Pagrindinių teisių agentūros kitos daugiametės programos temines sritis įtraukti skyrių „Didžiulis skurdas ir pagrindinės teisės“;

30.

mano, kad benamių padėčiai tiek valstybės narės, tiek Europos Komisija turi skirti ypatingą dėmesį ir papildomas priemones, siekiant visiškos benamių integracijos iki 2015 m., todėl Bendrijos mastu reikia surinkti palyginamus ir patikimus statistinius duomenis, kasmet skelbti juos ir pasiektą pažangą bei atitinkamose nacionalinėse ir Bendrijos programose apibrėžtus kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslus; prašo Europos Komisijos skubiai sukurti ES strategiją dėl benamystės, laikantis bendro 2010 m. Komisijos ir Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties tarybos pranešimo, baigiamųjų 2010 m. Europos konsensuso konferencijos dėl benamystės išvadų ir Europos Parlamento rezoliucijos dėl benamystės strategijos; prašo Komisijos sukurti išsamų 2011–2020 m. laikotarpio veiksmų planą šiai strategijai įgyvendinti; prašo, kad plane būtų skatinama keistis gerąja patirtimi, kad viešosios institucijos neprarastų ryšio su benamiais;

31.

prašo Socialinės apsaugos komiteto kasmet stebėti, kokią pažangą valstybės narės padarė benamystės srityje, remiantis nacionalinėmis teminėmis metinėmis ataskaitomis dėl benamystės (2009 m.) ir laikantis 2010 m. Komisijos ir Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties tarybos bendros ataskaitos,

32.

mano, kad tikrai galutinai įveikti skurdą galima tik tinkamai kartu sustiprinus socialinės apsaugos priemones ir visų lygių švietimo bei mokymo sistemą; laikosi nuomonės, kad siekiant kovoti su skurdo perdavimu iš kartos į kartą, reikia vystyti įtraukesnes švietimo sistemas, kuriose būtų kovojama su mokyklos nebaigimu ir kurios suteiktų iš nepalankiomis sąlygomis gyvenančių grupių kilusiems jaunuoliams galimybę įgyti aukštesnio lygio išsilavinimą; remia prieigą prie įgytos patirties pripažinimo ir mokymosi visą gyvenimą siekiant mažinti skurdą integruojant į darbo rinką, ypač tiems, kurių padėtis nepalanki, siekiant padėti jiems užimti kokybiškas ir tinkamas darbo vietas; todėl mano, kad labai svarbu tinkamai įgyvendinti ir tobulinti mokymosi visą gyvenimą programas, valstybių narių bendradarbiavimą švietimo ir profesinio mokymo srityse ir individualios pagalbos ieškantiems darbo asmenims mechanizmus ir kad reikia stiprinti pažeidžiamiausiems gyventojų sluoksniams skirtus veiksmus; rekomenduoja kurti ES strategiją, pagal kurią būtų sprendžiama dirbančių žmonių skurdo problema, kuriamos kokybiškos darbo vietos ir sutarta dėl kokybiško darbo principų;

33.

primena, kad laikino darbo sutarčių populiarėjimas daugumoje valstybių narių skatina darbo rinkos susiskaidymą ir mažina labiausiai pažeidžiamų sluoksnių apsaugą; todėl pabrėžia, kad ne tik profesinis mokymas ir tęstinis mokymasis, bet ir naujų darbo vietų kūrimas turi vykti paisant pagrindinių TDO nustatytų principų, įgyvendinant deramo darbo ir kokybiškų darbo vietų koncepciją (deramos darbo sąlygos, teisė į darbą, darbuotojų sauga ir sveikata, socialinė apsauga, gebėjimas atstovauti ir dialogas su darbdaviais) bei vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principą ir vienodai elgiantis su ES darbuotojais ir iš trečiųjų šalių atvykusiais darbuotojais, legaliai gyvenančiais Sąjungos teritorijoje; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant iš esmės ir veiksmingai kovoti su neteisėtu darbu, kuris ne tik daro neišmatuojamą neigiamą poveikį socialinės apsaugos sistemų gyvybingumui, bet ir yra nesuderinamas su deramo darbo principais, atima iš žmonių galimybę būti apdraustiems socialiniu draudimu bei sukelia didesnio skurdo pavojų; prašo Komisijos spręsti dirbančių skurstančiųjų reiškinį, o taip pat skatinti kurti saugias darbo vietas ir užtikrinti, kad lankstūs sutartiniai susitarimai būtų taikomi tinkamai ir jais nebūtų galima piktnaudžiauti;

34.

pabrėžia, kad jaunimui labiausiai rūpi būti nepriklausomiems, turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūra ir turėti deramą gyvenamą vietą už pagrįstą kainą, tuo pačiu metu galėti mokytis, dirbti ir išreikšti save; todėl ragina valstybes nares pašalinti su amžiumi susijusią diskriminaciją dėl galimybės naudotis minimalių pajamų programomis, pvz., diskriminaciją, kai jaunimas neįtraukiamas į šias programas dėl socialinės apsaugos įmokų trūkumo;

35.

primena, kad būtinos nepalankiausioje padėtyje atsidūrusioms grupėms (neįgaliems žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis, nepilnoms arba daugiavaikėms šeimoms) specialiai skirtos papildomos socialinės išmokos, kurios padengtų papildomas su tokia padėtimi susijusias išlaidas, kaip antai asmeninė parama, specialių įrenginių naudojimas, medicinos priežiūra ir socialinė parama;

36.

ragina valstybes nares padidinti viešųjų institucijų darbo užimtumo srityje veiksmingumą, be kita ko, veiksmingiau nustatant darbo rinkos poreikius, nes užimtumas yra pirmas žingsnis į skurdo bei socialinės atskirties prevenciją ir kovą su šiais reiškiniais;

37.

pabrėžia, kad reikia geriau pasirengti perėjimui iš mokyklų, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo įstaigų į darbą ir kad jis turi vykti iš karto tik baigus mokslus; todėl pabrėžia, kad labai svarbu veiksmingai įgyvendinti iniciatyvą „Europos jaunimo garantija“ ir paversti ją aktyvios integracijos į darbo rinką priemone; mano, kad socialiniai partneriai, vietos ir regioninės valdžios institucijos ir jaunimo organizacijos turėtų įsitraukti į tvarios strategijos jaunimo nedarbui mažinti, kurioje būtų oficialiai pripažinta įgyta kvalifikacija, kūrimą;

38.

rekomenduoja valstybėms narėms, įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus, pasikonsultavus su socialiniais partneriais užtikrinti, kad praktikoje būtų skiriama vienodai dėmesio ir darbo rinkos lankstumui, ir darbuotojų saugumui, bei taikant skatinimo priemones sustiprinti atitinkamų darbuotojų dalyvavimą profesiniame mokyme;

39.

primena, kad grėsmė patirti didelį skurdą yra didesnė moterims negu vyrams, nes socialinės apsaugos sistemos yra nepakankamos bei toliau išlieka diskriminacija, ypač darbo rinkoje, ir todėl būtini specialūs ir daugialypiai politiniai sprendimai atsižvelgiant į lyčių aspektą ir nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai;

40.

prašo valstybių narių sustiprinti viešųjų užimtumo tarnybų darbo veiksmingumo didinimo priemones;

41.

prašo Europos Komisijos nustatyti lankstesnes pagalbos vargingiausiems gyventojams viešąsias paslaugas teikiančioms vietos valdžios institucijoms taikomas viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų kompensavimo finansavimo kontrolės taisykles ir procedūras;

42.

ragina įvertinti palankių sąlygų neturinčių asmenų, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį, ir (arba) tradicinių bendruomenių žinias, patirtį ir neformaliuosius gebėjimus ir įgūdžius ir skatinti patirties, įgytos savišvietos ir neformaliojo mokymo būdais, pripažinimo sistemas, taip pat nustatyti, kaip jos galėtų prisidėti prie šių asmenų integracijos į darbo rinką;

43.

ragina, kad, visiškai laikantis skirtingų valstybių narių įvairios praktikos, kolektyvinių sutarčių ar įstatymų, kiekvienoje valstybėje narėje visiems darbuotojams – ir ES, ir trečiųjų šalių piliečiams – būtų suteikiamos lygios teisės ir vienoda socialinė apsauga; ragina valstybes nares kovoti su neteisėtu ir nedeklaruojamu darbu;

44.

ypač ragina numatyti integracijos kultūriniu ir kalbiniu požiūriais priimančioje šalyje priemones siekiant įveikti socialinę atskirtį;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis švietimo ir kultūros srityse siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį šiose šalyse, remti vystymąsi ir užkirsti kelią imigracijai, kurią skatina vien tik ekonominiai veiksniai;

46.

mano, kad jau dirbančių asmenų skurdas atspindi nelygias darbo sąlygas, ir prašo sutelkti pastangas tokiai padėčiai pakeisti, kad neatsižvelgiant į teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse bendrai nustatytą atlyginimą už darbą ir minimalų darbo užmokestį būtų galima užtikrinti orų gyvenimo lygį;

47.

pažymi, kad vien darbo nepakanka skurdui įveikti, nes reikia ir papildomų veiksmų siekiant kovoti su darbuotojų skurdu ir užtikrinti galimybę rasti ilgalaikį geros kokybės darbą;

48.

ragina valstybes nares skatinti visapusišką moterų dalyvavimą darbo rinkoje, įgyvendinti teisės aktus dėl vienodo darbo užmokesčio ir skirti daugiau dėmesio moterų pensijų adekvatumo klausimui;

49.

rekomenduoja tinkamai apmokestinti labai didelį darbo užmokestį, siekiant prisidėti prie socialinės apsaugos bei minimalių pajamų sistemų finansavimo ir sumažinti pajamų skirtumus;

50.

rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti naujas pažeidžiamų ir socialiai atskirtų grupių, ypač neįgaliųjų, integracijos priemones įmonėse, įskaitant socialinės ekonomikos įmones ir viešąsias tarnybas, siekiant skatinti įtrauktį, ypač ekonomiškai silpnesniuose ir socialiai labiau pažeidžiamuose regionuose, arba tobulinti su neįgaliųjų užimtumu susijusius esamus teisės aktus, tokius kaip 2000 m. Užimtumo direktyva; rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad šie asmenys dalyvautų mokyme nuo pat mažumės, panaikinant esamas kliūtis ir jiems padedant; rekomenduoja valstybėms narėms sudaryti sąlygas neįgaliesiems prieinamai aplinkai ir prašo jų ypač daug dėmesio skirti švietimo ir priežiūros ankstyvoje vaikystėje padėčiai, siekiant išvengti galutinės ir negrįžtamos nuo pat gimimo negalią turinčių vaikų atskirties; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau keistis geriausia patirtimi įgyvendinant įvairiapuses neįgaliųjų integracijos į darbo rinką priemones; rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems galimybes gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

51.

itin kritikuoja tai, kad Komisijos parengtame Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane visiškai neatsižvelgiama į su skurdu ir socialine atskirtimi susijusį lyties aspektą;

52.

pabrėžia, kad kaimo vietovėse moterys dažnai nelaikomos darbo jėga, nors jų indėlis į kasdienius žemės ūkio darbus yra toks pat svarbus kaip ir vyrų, kad socialiniu požiūriu joms nesuteikiamos jų, kaip darbuotojų, teisės ir joms gresia skurdas;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares su lytimi susijusius ypatumus laikyti esmine visų bendrų politikos priemonių ir nacionalinių programų dalimi, siekiant šalinti skurdą ir kovoti su socialine atskirtimi; be to, mano, kad į lyčių aspektą valstybės narės turėtų atsižvelgti savo atsigavimo po recesijos planuose;

54.

atsižvelgdamas į socialinės apsaugos politikos svarbą kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, nurodo, kad svarbu teikti veiksmingas ir pakankamas socialines paslaugas, siekiant suteikti paramą pažeidžiamoms socialinėms grupėms (tokioms kaip neįgalieji, nepilnos šeimos, bedarbiai ir kt.), specialioms gyventojų kategorijoms (pvz., gausioms šeimoms);

55.

prašo valstybių narių geriau apsaugoti darbuotojus, nebegalinčius atlikti savo darbo po ligos, nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, kad tokiems asmenims netektų kęsti nepritekliaus; todėl pageidauja, kad būtų sustiprinti nacionaliniai įstatymai, kad prieš nutraukiant darbo sutartį būtų privaloma stengtis darbuotoją perkvalifikuoti;

56.

ragina plane apibrėžti specifinį neįgalaus darbuotojo statusą, kuris užtikrintų jam ilgalaikį užimtumą;

57.

ragina valstybes nares, siekiant sustiprinti įsitraukimą į darbo rinką, visų pirma moterų, suteikti didesnes galimybes derinant šeimos ir profesinį gyvenimą naudotis geros kokybės ir finansiškai prieinamomis priežiūros įstaigų paslaugomis, nes didelė dalis ES piliečių į darbo rinką nepatenka dėl to, kad laiką leidžia prižiūrėdami šeimos narį, todėl didėja jų rizika nuskursti;

58.

pripažįsta, kad, kai įmanoma, būtina įvertinti ES fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), veiksmingumą, poveikį, koordinavimą ir ekonomiškumą siekiant tikslo sumažinti skurdą, net jei šis tikslas ir nėra jų pagrindinis tikslas, mažinant ekonominius skirtumus, gerovės disbalansą ir skirtingą ES valstybių narių ir regionų gyvenimo lygį ir skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą; mano, kad pirmenybė turi būti teikiama projektams, kurie apima užimtumo ir aktyviosios įtraukties tikslus ir strategijas, pavyzdžiui, projektams, skirtiems kartų solidarumui stiprinti regiono ir vietos lygmenimis, arba projektams, kuriais konkrečiai prisidedama prie lyčių lygybės ir aktyviosios pažeidžiamų grupių įtraukties įgyvendinimo; pabrėžia, kad yra svarbios realios solidarumo priemonės, įskaitant stiprinimą, išankstinį lėšų pervedimą ir valstybių narių dalies sumažinimą bendro finansavimo atveju, siekiant kurti deramas darbo vietas, remti gamybos sektorius ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, o ne kurti naujų formų priklausomybę; pabrėžia, kad svarbu remti kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, sudaryti galimybes gauti kokybišką darbą ir nebūti diskriminuojamiems, užtikrinant deramas pajamas ir skatinant galimybes gauti kokybiškas paslaugas;

59.

pabrėžia ypatingai svarbų sanglaudos politikos ir struktūrinių fondų vaidmenį skatinant užimtumą ir socialinę įtrauktį ir kovojant su skurdu miesto vietovėse, kur gyvena dauguma socialiai remtinų žmonių, taip pat kaimo vietovėse; pabrėžia ypač svarbų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo indėlį užkertant kelią darbuotojų, kurie nukentėjo nuo krizės, skurdui ir Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ indėlį remiant verslumą; ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje išlaikyti kiekvieno fondo specifines funkcijas;

60.

pabrėžia, kad Europos socialinis fondas vis dar yra pagrindinė socialinės įtraukties skatinimo priemonė, ir mano, kad jį reikia sustiprinti tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti plataus užmojo strategijos„Europa 2020“ ir kovos su skurdu plano tikslai;

61.

mano, kad tokios priemonės kaip mikrofinansų priemonė „Progress“ ir programa „Grundtvig“ atlieka svarbų vaidmenį vykdant skurdo ir socialinės atskirties prevenciją ir turėtų būti vystomos remiantis išsamia analize;

62.

ragina Europos Komisiją nustatyti prioritetines ES išlaidų sritis, kad finansavimą būtų galima veiksmingiau nukreipti į mikroregionus ir (arba) rajonus, kurių gyventojai labiausiai kenčia nuo skurdo ir socialinės atskirties;

63.

mano, kad, kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas padeda suteikti specifinę individualią pagalbą dėl krizės arba globalizacijos atleistiems darbuotojams, jis turėtų veikti ir po 2013 metų, o visi jo įsipareigojimai ir mokėjimai turėtų būti dengiami ES biudžeto lėšomis;

64.

ragina valstybes nares pateikti nacionalines reformų programas, atitinkančias kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano tikslą ir Europos Sąjungos socialinio ir tvaraus vystymosi tikslus, ir, pritardamas Komisijai, pasak kurios, skurdas yra „nepriimtinas XXI amžiaus Europoje“, ragina jas neabejoti darbo užmokesčio indeksavimo sistemomis ir kolektyvinėmis sutartimis arba neracionaliai ir nepagrįstai neapriboti jų socialinio investavimo ir socialinių išlaidų pajėgumų vykdant ekonomikos valdymą ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas, turint mintyje, kad skurdo sumažinimas yra esminis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo rezultatas; prašo išaiškinti nacionalinių socialinės įtraukties veiksmų planų statusą ir konkrečiai jų įtraukimo į pagal strategiją „Europa 2020“ įgyvendinamas nacionalines reformų programas klausimą; ragina Komisiją parengti šalims pritaikytas rekomendacijas, kaip siekti skurdo mažinimo tikslo, ypač jei joms to daryti nesiseka, žinant, kad norint sumažinti skurdą reikia labiau stengtis ir pasitelkti visas šalis ir priemones siekiant per vidutinės trukmės laikotarpį gerokai sumažinti skurdą ir didelį skurdą bei pasiekti, kad ne vėliau kaip 2020 metais skurdo lygis būtų žemas arba jo apskritai neliktų; siūlo Komisijai parengti valstybėms narėms skirtas ES lygmens gaires, siekiant užtikrinti, kad vietos savivaldos institucijos ir kiti subjektai faktiškai dalyvautų rengiant nacionalines reformų programas; nurodo, kad „teritoriniai paktai“ gali tapti išsamiausia ir darniausia priemone į šį procesą vietos savivaldos institucijoms įtraukti, kaip siūloma Penktojoje sanglaudos pažangos ataskaitoje; mano, kad strategijos „Europa 2020“ tikslas 20 milijonų sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei griežtos taupymo priemonės, kurių buvo imtasi arba kurių bus imamasi Europos Sąjungoje, nekenks užimtumui ir socialinei apsaugai, ypač nepalankiausioje padėtyje atsidūrusiems asmenims;

65.

mano, kad valstybės narės turėtų siekti paversti socialinės atskirties ir skurdo mažinimo tikslus plataus užmojo nacionaliniais ir regioniniais tikslais ir įtraukti konkretų tikslą dėl vaikų skurdo bei konkrečias strategijas, kuriose būtų taikomas daugiakryptis požiūris į vaikų ir šeimų skurdą;

66.

prašo, kad visos už pagrindines teises kovojančios NVO ir smulkiosios asociacijos būtų remiamos siekiant sustiprinti reikalingas investicijas į žmogiškąjį kapitalą, sudaryti sąlygas į jas įsitraukti nuskurdusiems asmenims ir geriau juos informuoti apie galimybes naudotis savo teisėmis bei siekti teisingumo;

67.

palankiai vertina pasiūlymą dėl bendrųjų dotacijų, kurios galėtų padėti įvairioms NVO ir asociacijoms kovoti su skurdu;

68.

skatina valstybes nares kuo greičiau pritarti pasiūlymui dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), ir jį patvirtinti; ragina Komisiją ir toliau remti techninių kliūčių Taryboje įveikimą, siekiant greitai susitarti, ir užpildyti esamas teisės aktų, kurie šiuo metu neapima visų svarbių aspektų, spragas, kad būtų galima toliau siekti panaikinti diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl socialinės kilmės;

69.

siūlo, kad plane siūlomais veiksmais turi būti pripažinti daugialypės diskriminacijos padariniai ir nustatytos į politiką orientuotas priemonės, kaip šiuo metu numatyta, pvz., Ispanijos ir Rumunijos teisės aktuose, ir visų pirma reikėtų apibrėžti lyčių aspekto integravimo sąvoką, siekiant spręsti daugialypės diskriminacijos problemas;

70.

prašo nustatyti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį bei taikyti vienodą požiūrį į Europos Sąjungos darbuotojus ir trečiųjų šalių piliečius;

71.

ragina Komisiją konsultuotis, kaip geriausia kovoti su neigiama diskriminacija dėl socialinės kilmės;

72.

palankiai vertina Komisijos norą įvairiose iniciatyvose labiau atsižvelgti į socialinės ekonomikos subjektų, apibrėžtų 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl socialinės ekonomikos, vaidmenį, nes ji įsipareigojo patikslinti teisės aktus dėl socialinės ekonomikos įmonių (tarpusavio paramos draugijų, fondų ir kooperatyvų), kad pastarosioms nebebūtų kliūčių visapusiškai ir teisinio tikrumo sąlygomis prisidėti prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, pasiūlant naujoviškų ir tvarių piliečių poreikių patenkinimo būdų ir pabrėžiant, kad socialinė ekonomika neapsiriboja šia veiklos sritimi; visgi nerimauja, kad neužsimenama apie Europos asociacijos statusą, nors asociacijų sektorius yra pagrindinis kovos su skurdu subjektas; tačiau pabrėžia, kad šiuo metu siūlomos socialinės ekonomikos priemonės, būtent asociacijos ir tarpusavio paramos draugijos, neatitinka jos indėlio į kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką, Europos ekonomiką ir socialinį modelį bei apskritai jos reakcijos į ekonominės ir socialinės krizės padarinius; ypač pabrėžia savo prašymus ir lūkesčius visuotinės svarbos socialinių paslaugų pripažinimo klausimu, dar kartą įtvirtintus 2011 m. liepos 5 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities; atsižvelgia į pasiūlymus persvarstyti ES nuostatas viešojo pirkimo sutarčių sudarymo ir valstybės pagalbos srityje bei primena savo prašymą jas pritaikyti atsižvelgiant į visuotinės svarbos socialinių paslaugų teikimo užduočių specifiką bei jų organizavimo būdą; ragina kurti kokybiškas darbo vietas ir individualios pagalbos ieškant darbo priemones, pasinaudojant įdarbinimo agentūrų bei socialinės ekonomikos įmonių patirtimi nepalankiomis sąlygomis gyvenančių asmenų socialinės ir profesinės įtraukties srityje; dar kartą prašo parengti sektorines teisėkūros iniciatyvas dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo, ypač sveikatos, švietimo, viešojo transporto, energetikos, vandens ir ryšių srityse;

73.

pabrėžia socialinių, sveikatos, priežiūros ir švietimo įstaigų svarbą užpildant įgūdžių spragas, skatinant socialinę asmenų integraciją ir kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; primena apie jų potencialą kurti naujas darbo vietas ir ragina tvirtai ir tvariai investuoti į šias svarbias įstaigas ir infrastruktūros objektus ir juos vystyti; džiaugiasi Komisijos veiksmų planu, kuriuo siekiama spręsti sveikatos priežiūros srities darbuotojų trūkumo problemą;

74.

ragina teikti tvirtą paramą, siekiant užtikrinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, ypač sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros, švietimo, transporto, energetikos, vandens ir komunikacijų srityse;

75.

rekomenduoja valstybėms narėms taikyti ryžtingą deramo būsto politiką siekiant užtikrinti, kad visi galėtų turėti kokybišką būstą prieinama kaina arba jį įsigyti lengvatinėmis pirkimo sąlygomis su pagrindiniais sveikatai ir saugai užtikrinti būtinais patogumais ir kad šis būstas nebus prarastas, nes jo neturint sunku gyventi oriai, ir rekomenduoja taikyti ryžtingą energetikos politiką sustiprinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi; prašo daugiau dėmesio būsto srityje skirti migrantams, kurie dažnai išnaudojami ir būna priversti gyventi pavojinguose sveikatai būstuose; primena, kad prie Lisabonos sutarties pridedamas 26 protokolas dėl socialinio būsto, ir ragina laikytis jame išdėstytų nuostatų, ypač susijusių su valstybių narių teise laisvai jį organizuoti, įskaitant finansavimo klausimų sprendimą; skatina valstybes nares įgyvendinti specialias benamiams asmenims skirtas būsto programas ir galimybes, siekiant garantuoti, kad pažeidžiamiausiai visuomenės daliai būtų užtikrintas būtiniausias gyvenimo lygis;

76.

rekomenduoja valstybėms narėms plėsti kokybiškų socialinių ir laikinų būstų susidarius nepaprastoms aplinkybėms pasiūlą, siekiant užtikrinti visiems, ypač patiems vargingiausiems, galimybę gauti deramą būstą už prieinamą kainą; mano, kad visuomenei ir vietos valdžios institucijoms brangiau atsieina perkraustyti iš savo būsto išvarytus asmenis, negu juos ten išlaikyti; todėl rekomenduoja įgyvendinti nuomininkų iškeldinimo prevencijos politiką, būtent vietos valdžios institucijai apsiimant padengti asmenų, kuriems gresia iškeldinimas, būsto nuomos išlaidas ir įsiskolintas nuomos mokesčio sumas;

77.

primena, kad esama ryšio tarp gyvenimo skurdžiuose rajonuose, dėl kurio didėja skurdas ir socialinė atskirtis, ir rimtesnių sveikatos problemų; todėl mano, kad Europos intervencija į skurdžius rajonus yra veiksmingas būdas kovoti su atskirtimi ir mažinti sveikatos srities išlaidas, ir ragina Europos Komisiją būsimoje sanglaudos politikoje ir kitose ES programose tokią intervenciją stiprinti;

78.

prašo, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, padidinti ERPF biudžetą, skirtą energijos vartojimo efektyvumo socialiniame būste didinimo priemonėms finansuoti;

79.

pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi dėti dideles pastangas siekdamos sumažinti namų ūkių biudžetuose numatytas išlaidas energijai, pirmoji – užsitikrindama saugų tiekimą ir siekdama apsisaugoti nuo didelių kainų svyravimų energijos rinkoje, antrosios – stiprindamos savo paramos efektyviam energijos vartojimui būstuose politiką;

80.

prašo romus ir jiems atstovaujančias bei su jais dirbančias organizacijas aktyviai įtraukti į nacionalinių romų integravimo iki 2020 m. strategijų kūrimą, siekiant prisidėti prie ES skurdo mažinimo tikslo siekimo; prašo Europos Sąjungos ir valstybių narių kuo sparčiau įgyvendinti Europos strategiją dėl romų įtraukties ir prašo valstybių narių iki šių metų pabaigos pasiūlyti 2011 m. balandžio mėn. Komisijos pristatytą ES romų integracijos nacionalinių strategijų koordinavimo planą atitinkančių romų įtraukties priemonių; pabrėžia, kad kaip ir kova su skurdu ir socialine atskirtimi, romų įtrauktis ir integracija pareikalaus didelių pastangų siekiant iki 2020 m. jas visiškai įgyvendinti ir nutraukti įvairią romų patiriamą diskriminaciją; prašo kitas atskirtas bendruomenes, tokias kaip imigrantai, įtraukti į visų krypčių Sąjungos arba valstybių narių politiką, susijusią su jų socialine įtrauktimi;

81.

pabrėžia socialinių, sveikatos, priežiūros ir švietimo įstaigų svarbą užpildant įgūdžių spragas, skatinant socialinę asmenų integraciją ir kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; primena apie jų potencialą kurti naujas darbo vietas ir ragina tvirtai ir tvariai investuoti į šias svarbias įstaigas ir infrastruktūros objektus ir juos vystyti; nekantriai laukia Komisijos veiksmų plano, kuriuo būtų sprendžiama sveikatos priežiūros srities darbuotojų trūkumo problema;

82.

prašo, kad planuojant, naudojant ir stebint ES lėšų panaudojimą, būtų atsižvelgiama į negalią turinčių gyventojų interesus, ypač remiant švietimą, profesinį mokymą, užimtumą ir savarankiškumą (transporto ir ryšių srityje);

83.

prašo, kad kovojant su vaikų skurdu dėmesys būtų sutelkiamas į prevenciją ir sudaromos vienodos galimybės naudotis aukštos kokybės švietimo ir priėmimo paslaugomis ikimokyklinio amžiaus vaikams, kad pradėję lankyti mokyklą jie nebūtų keliais aspektais nepalankioje padėtyje, ir kitomis vaikams skirtomis priemonėmis (lankytis per mokslo metus ir per atostogas dirbančiuose veiklos centruose ir kt., užsiimti užklasine, kultūrine, sporto ir pan. veikla, naudotis dienos priežiūros paslaugomis), užtikrinant, kad visas teritorijas tinkamai apimtų šių paslaugų ir centrų tinklas, ir ragina teikti finansinę paramą pripažintoms naudingomis paslaugoms, sistemingai integruoti paramos skurstančioms šeimoms politiką į visas tinkamas veiksmų sritis, visuotinį požiūrį derinant su tikslingomis priemonėmis, skirtomis labiausiai pažeidžiamoms šeimoms, ypač auginančioms neįgalius vaikus, nepilnoms ir gausioms šeimoms; prašo, kad siekiant išvengti didelio skurdo padarinių nulemto vaikų įdarbinimo, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programose tėvų ir vaikų santykiams būtų skiriama ypač daug dėmesio;

84.

pabrėžia, kad pagal JT Vaiko teisių konvenciją visi vaikai ir jaunimas turi teisę mokytis, įskaitant vaikus ir jaunimą, kurie neturi leidimo gyventi tose šalyse, kuriose jie gyvena;

85.

primena, kad tūkstančiai vaikų atskirti nuo tėvų dėl gyvenimo sąlygų (nėra būsto) arba dėl to, kad labai skurdžiai (materialiniu, socialiniu ir kultūriniu požiūriu) gyvenantys jų tėvai negavo paramos, reikalingos jų kaip tėvų pareigoms atlikti;

86.

prašo ypač daug dėmesio skirti jaunuolių ateičiai ir sukurti aiškią strategiją, kuri padėtų jaunuoliams gauti pirmąją jų profesinio išsilavinimo lygį atitinkančią deramą darbo vietą,

87.

nurodo, kad kova su skurdu reikalauja tęstinio visuotinio požiūrio, kuris apimtų visus politikos sektorius; be to, primena, kad ypač svarbu stiprinti ES ir nacionaliniu lygmenimis priimtus prevencijos ir kovos su šiuo reiškiniu veiksmus;

88.

pažymi, kad vaikų skurdo problemą reikia išanalizuoti išsamiau, ir sykiu pabrėžia iki šiol pasiektus bendrųjų principų, įvardytų 2010 m. gruodžio 6 d. Užimtumo tarybos išvadose, kuriose raginama kovą su vaikų skurdu laikyti prioritetu, diegimo rezultatus;

89.

remia Komisijos norą 2012 m. pateikti rekomendaciją dėl vaikų skurdo;

90.

palaiko birželio mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas, kuriose palaikoma integruota strategija, siekiant išvengti vaikų skurdo ir skatinti vaikų gerovę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tinkamoms šeimos pajamoms, galimybei naudotis paslaugomis, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir vaikų priežiūrą, ir vaikų dalyvavimą; ragina priimti išsamų veiksmų planą pasiūlytam komunikatui 2012 m. įgyvendinti;

91.

pabrėžia struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, kaip svarbios priemonės, padedančios valstybėms narėms kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, svarbą; ragina valstybes nares imtis daugiau bendrai finansuojamų veiksmų, siekiant remti įstaigas, tokias kaip vaikų, pagyvenusių asmenų ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigos;

92.

ragina Komisiją užtikrinti, kad griežtos taupymo priemonės, dėl kurių susitarta su valstybėmis narėmis, netrukdytų siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo ištraukti 20 mln. žmonių iš skurdo ir nekeltų grėsmės jų nepasiekti;

93.

ragina kovoti su užburtu skurdo ratu, kad skurdas negalėtų įsišaknyti būsimose kartose;

94.

ragina valstybes nares pripažinti tikrąją menininkų vaidmens socialinės integracijos srityje ir kovojant su skurdu vertę ir visų pirma palengvinti jų darbo aplinką ir statusą;

95.

pageidauja, kad Komisija, visiškai laikydamasi subsidiarumo principo, pradėtų konsultacijas dėl galimybės pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl pagrįstų ir ekonomikos vystymuisi padedančių minimalių pajamų, kuri leistų užkirsti kelią skurdui ir būtų pagrindas oriai gyventi, aktyviai be jokių apribojimų dalyvauti visuomenės gyvenime ir daryti pažangą ieškant darbo arba mokymo kursų bei atliktų automatinio ekonomikos stabilizatoriaus vaidmenį, laikantis skirtingų valstybių narių įvairios praktikos, kolektyvinių sutarčių ar įstatymų, o minimalių pajamų nustatymas yra valstybių narių prerogatyva; pageidauja, kad Komisija padėtų valstybėms narėms dalytis geriausia patirtimi dėl minimalių pajamų lygio ir ragina valstybes nares kurti minimalių pajamų sistemas, grindžiamas ne mažiau kaip 60 proc. kiekvienos valstybės narės medianinių pajamų;

96.

primena, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, nepasinaudojama 20-40 proc. išmokų; ragina valstybes nares įvertinti savo pajamų ir socialinių išmokų rėmimo sistemas, siekiant išvengti paslėpto skurdo susidarymo, didinant skaidrumą, veiksmingiau informuojant išmokų gavėjus apie jų teises, teikiant veiksmingesnes konsultavimo paslaugas, supaprastinant procedūras ir kuriant priemones bei politiką, kurios padėtų kovoti su minimalias pajamas gaunančių asmenų stigmatizavimu ir diskriminavimu;

97.

ragina valstybes nares teikti tinkamą paramą, mokymą ir atidėjimo paslaugas tiems, kas rūpinasi šeima, kad pagyvenę žmonės ir tie, kuriems reikia priežiūros, galėtų likti savo namuose ir bendruomenėse tiek, kiek jie nori;

98.

prašo Komisijos įvertinti didelio įsiskolinimo poveikį skurdo reiškiniui ir plane skatinti keistis patirtimi kovos su dideliu įsiskolinimu priemonių srityje;

99.

mano, kad visose valstybėse narėse turėtų būti kuriamos ir persvarstomos pagyvenusių žmonių priežiūros programos, įskaitant priežiūrą namuose, siekiant, kad šie žmonės nebūtų atskirti arba nepradėtų skursti, ir priduria, kad finansiškai, jei įmanoma, turėtų būti skatinama, kad šeimos prižiūrėtų pagyvenusius žmones, atsižvelgiant į tikslą remti tvarią visuomenę siekiant sustiprinti paramą aktyviam senėjimui ir kartų solidarumui, skatinti prieinamumą ir solidarumą ir gerinti ilgalaikės priežiūros kokybę; prašo Komisijos įvertinti, ar prie to galėtų prisidėti direktyva dėl prižiūrinčių asmenų atostogų;

100.

prašo Komisijos pakankamai pabrėžti socialinių inovacijų plėtros, faktais grindžiamos socialinės politikos rėmimo bei labiau apgalvoto poveikio tyrimų atlikimo svarbą siekiant suteikti realią papildomą naudą bei pasiūlyti tvarių naujoviškų sprendimų, atitinkančių demografijos tendencijas;

101.

pabrėžia, kad svarbu valstybių narių lygmeniu rengti politikos pasiūlymus, siekiant spręsti su skurdu ir atskirtimi susijusias problemas, tokias kaip benamystė ir priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų; ragina valstybes nares veiksmingiau keistis geriausia šių sričių patirtimi;

102.

pabrėžia, kad svarbu pasiūlyti priemones, skirtas sudaryti paprastesnes sąlygas savanoriškoms organizacijoms Europos Sąjungos finansavimui gauti;

103.

prašo Komisijos atsižvelgti į Europos Parlamento pranešimą dėl žaliosios knygos dėl pensijų ateities Europoje;

104.

rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti tinkamą minimalią pensiją, kurią gaudami pagyvenę asmenys galėtų deramai gyventi;

105.

ragina Komisiją parengti Europos pensijų sistemų tinkamumo ir tvarumo gaires bei principus ir, jais naudojantis, veiksmingai kovoti su moterų skurdo pavojais, kylančiais iš jų darbo neužtikrintumo, nepastovumo ir mažo atlyginimo; taip pat pastebi, kad socialinė apsauga turi būti labiau pritaikoma asmeniui ir šeimai, daugiau svarbos suteikiant motinystei ir priežiūrai;

106.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.