31.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 153/9

—

atsižvelgdamas į Regioninės politikos generalinio direktorato parengtą Penktąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą, ypač į šios ataskaitos 230–234 psl.,

—

atsižvelgdamas į komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010)0642) ir pridedamą lydimąjį dokumentą (SEK(2010)1348),

—

atsižvelgdamas į Regioninės politikos generalinio direktorato 2008 m. lapkričio mėn. darbo dokumentą „Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas“ (aiškinamasis dokumentas, pridedamas prie Komisijos tarnybų darbo dokumento SEK(2008)2868)),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities (2),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Skatinti kartų solidarumą“ (COM(2007)0244),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Žaliąją knygą „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ (COM(2005)0094),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0350/2011),

A.

kadangi akivaizdu, kad ES ir pasaulyje vyksta demografiniai pokyčiai ir kad viena iš pagrindinių ateities užduočių yra rasti būdą, kaip tvarkytis su jų padariniais, ir kad ES visuomenė yra seniausia pasaulyje,

B.

kadangi demografiniai pokyčiai susiję su visuomenės senėjimu ir dideliais migracijos srautais – migrantai atvyksta iš trečiųjų šalių, taip pat migruoja Europos Sąjungoje (iš rytų į vakarus, iš kaimų į miestus),

C.

kadangi dėl demografinių pokyčių ypač kai kuriems regionams kyla naujų užduočių, tačiau tai reikėtų vertinti ne tik kaip grėsmę, bet ir kaip galimybę,

D.

kadangi Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato analizėje „Regionai 2020 m.“ demografiniai pokyčiai įvardyti kaip pagrindinis iššūkis,

E.

kadangi demografiniai pokyčiai daro vienodą poveikį ir kaimo vietovėms, ir miestams, o su jais, be kitų dalykų, yra susijęs geros infrastruktūros ir paslaugų teikimo klausimas,

F.

kadangi įveikti įvairiapusiškus demografinius iššūkius pirmiausia yra valstybių narių užduotis, tačiau ir regionai šiuo klausimu turi veikti aktyviai ir todėl turi būti remiami Europos lygmeniu,

G.

kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu valstybės narės pagal veiklos programas numatė išleisti 30 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų priemonėms, susijusioms su demografiniais pokyčiais, ir kadangi regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo valdant demografinių pokyčių padarinius tokiu mastu, kad regioninė politika bus viena iš pagrindinių ES veiklos priemonių,

1.

mano, kad reikia džiaugtis ilgėjančia gyvenimo trukme Europoje; mano, kad visuomenė dažnai mato vien tik su demografiniais pokyčiais susijusius pavojus, o ne teikiamas galimybes;

2.

mano, kad reikėtų kruopščiai išnagrinėti visas galimybes ir jomis tinkamai pasinaudoti, įskaitant sanglaudos politikos priemonėmis teikiamą paramą;

3.

laikosi nuomonės, kad demografinių pokyčių poveikis regionuose labai skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar, šie pokyčiai spartūs, ar lėti, ar į regioną gyventojai imigruoja, ar iš jo emigruoja, todėl regionams reikalingi skirtingi strateginiai prisitaikymo planai ir todėl juos turi koordinuotai valdyti visos Europos Sąjungos, nacionalinės ir regioninės institucijos; pažymi, kad regionuose, kuriuose gyventojų mažėja, ypač kaimo vietovėse, gyvenimo kokybė apibrėžiama kitaip negu regionuose, kuriuose gyventojų skaičius auga, todėl mano, kad regionams reikalingi skirtingi strateginiai paramos planai; mano, kad darbo jėgos migracija sustiprina demografinių pokyčių poveikį ir kad visuomenės senėjimas yra tik problemos dalis;

4.

mano, kad ERPF ir ESF gali prisidėti prie problemų, kylančių dėl demografinių ES pokyčių, būtent dėl to, kad daugėja pagyvenusių gyventojų ir mažėja jaunų gyventojų, sprendimo; ragina, siekiant užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę senėjančioje visuomenėje, ERPF lėšas naudoti būstų pritaikymui vyresnio amžiaus žmonėms remti; ragina valstybes nares ir regionus naudotis ERPF ir EMF finansavimo galimybėmis jaunoms šeimoms remti;

5.

mano, kad politikos sistema, kuria siekiama užtikrinti lyčių lygybę, gali būti naudinga ieškant atsako į demografinius pokyčius; taigi ragina svarstant bet kokius demografinius klausimus atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą;

6.

mano, kad šiuo metu bent kai kuriose valstybėse narėse blogėjanti demografinė padėtis artimiausiu metu paskatins diskusijas dėl pensijų sistemų reformų;

7.

ragina valstybes nares ir regionus skiriant ir skirstant ES struktūrinių fondų lėšas regionams bei nustatant poveikio rodiklius atsižvelgti į skirtingą regionų išsivystymo lygi, taip pat ir į demografinius rodiklius, pavyzdžiui, priklausomybės lygį; primena, kad vyresnio amžiaus žmonių dalis tarp visų gyventojų ES yra didžiausia pasaulyje; mano, kad Komisija turi parodyti būdus, kaip visos Europos lygmeniu valdyti demografinių pokyčių padarinius; pažymi, kad, atsižvelgiant į galimybės pasinaudoti infrastruktūra ir gauti paslaugų ir į aplinkosaugos aspektus, reikia analizuoti darbuotojų emigraciją ir pagalvoti apie būtinybę užtikrinti tokias sąlygas, kad piliečiai liktų savo gimtuosiuose regionuose, siekiant išvengti gyventojų susitelkimo kai kuriuose miestuose;

8.

mano, kad ES politikos įgyvendinimo priemonėmis galima rasti ir bendrus sprendimus dėl demografinių pokyčių bei sukurti sąveiką; ragina Komisiją demografinių pokyčių aspektą, kaip horizontalųjį tikslą, įtraukti į būsimą sanglaudos politiką; ragina Komisiją sudarant investicijų partnerystės sutartis su valstybėmis narėmis reikalauti, kad būtų įtraukiamas šis aspektas;

9.

ragina valstybes nares ir regionus demografiniams pokyčiams ir jų padariniams, kaip horizontaliajam tikslui, rengiant priemones jiems įveikti bei rengiant nacionalines strategines bendrąsias programas (ar kitus atitinkamus dokumentus) ir savo veiklos programose skirti didesnį dėmesį negu iki šiol; mano, kad atsižvelgiant į tai strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos, įskaitant partnerystės projektą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“, turi gerai atitikti šių programų partnerių poreikius;

10.

ragina imtis iniciatyvių veiksmų siekiat išvengti neigiamų demografinių pokyčių padarinių, ir regionams, kurie daugiausia nukenčia dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų senėjimo, teikti daugiau techninės pagalbos, siekiant užtikrinti, kad jie išlaikys pajėgumą įsisavinti struktūrinių fondų lėšas ir galės gauti iš jų daugiau naudos;

11.

mano, kad, siekiant įveikti demografinių pokyčių ir gyventojų senėjimo keliamus iššūkius, valstybės ir privatūs veikėjai turės galimybę veikti kaip novatoriai, pasinaudodami socialinėmis inovacijomis ir kitomis priemonėmis; primena, kad ateityje greičiausiai vis didės dėl senėjimo patiriamos išlaidos ir privačiu, ir valstybės lygmeniu; pripažįsta, kad šios srities potencialas ir verslumui, ir novatoriškumui vis dar didėja;

12.

pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai, ypač gyventojų senėjimas, daro neabejotiną poveikį socialinės infrastruktūros, pvz., pensijų sistemų, slaugos ir sveikatos priežiūros, paslaugų teikimui, o regioninės valdžios institucijos turi tenkinti kintančius įvairių gyventojų grupių poreikius;

13.

ragina ateityje sukurti paprasčiau taikomas ESF taisykles ir taip sudaryti sąlygas mažoms organizacijoms geriau pasinaudoti iš fondo gaunama nauda, taip pat vystyti ir valdyti naujoviškus socialinius projektus; ragina Komisiją ateityje daugiau ESF lėšų skirti tarptautiniams bandomiesiems projektams, kuriais sprendžiami socialiniai ir užimtumo klausimai, įgyvendinamiems ES lygmeniu, kad būtų palengvintas novatoriškas regioninis, tarpvalstybinis ir makroregioninis bendradarbiavimas, siekiant išspręsti bendrus iššūkius, kylančius dėl demografinių pokyčių;

14.

ragina regionus naudoti struktūrinių fondų lėšas siekiant padėti rasti atsaką į demografinius iššūkius ir gerinti galimybes gauti socialinių ir administracinių paslaugų, įskaitant ir mažuose bei atokiuose miesteliuose ir kaimuose, taip pat skatinant specifinį kiekvieno regiono potencialą ir stiprinant veiksnius, dėl kurių žmonės nori pasilikti;

15.

ragina Komisiją nustatyti lankstesnes sąlygas, kurios paskatintų ERPF ir ESF teikti bendrą finansavimą integruoto miestų vystymosi planams ar strategijoms kurti bei įgyvendinti;

16.

mano, kad norint išvengti emigracijos būtina plėtoti miestus, geriau pritaikytus vaikiams ir šeimoms, taip pat neįgalių ir riboto judrumo asmenų poreikiams; mano, vienas iš taip pritaikytų miestų bruožų turėtų būti tai, kad, pagal galimybes, juose atstumai tarp darbo, gyvenamosios ir poilsio vietų nebūtų pernelyg ilgi; ragina regionus užtikrinti, kad planuojant miestus būtų tinkamai paskirstyti gyvenamieji ir komerciniai rajonai bei žalieji plotai, vykdoma proporcinga ir harmoninga jų plėtra, taip pat kad būtų pagerintas susisiekimas su priemiesčių rajonais, kurie pagal planą turėtų tapti gyvenamaisiais rajonais; taip pat ragina toliau vystyti nuotolinio darbo galimybes;

17.

pažymi, kad visų pirma maži miestai emigraciniuose regionuose atlieka svarbią paslaugų centro funkciją; ragina būsimoje struktūrinių fondų veikloje labiau atsižvelgti į šią esminę funkciją, ypač Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai geriau koordinuojant su Europos regioninės plėtros fondu ir Europos socialiniu fondu; atkreipia dėmesį, kad kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas neigiamai veikia miestų vietoves ir kad ekonomiškai ir socialiai gyvybingos kaimo vietovės yra viešoji gėrybė, ir tai reikėtų pripažinti skiriant tinkamus išteklius kaimo plėtros programai; ragina valstybes nares, regionus ir savivaldybes sukurti platų ir veikiantį paslaugų visų amžiaus grupių piliečiams tinklą, kad būtų galima užkirsti kelią jų išvykimui iš kaimo vietovių ir kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimui;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos regioninės plėtros fondo lėšos taip pat gali būti panaudojamos siekiant išvengti socialinės vyresnio amžiaus žmonių atskirties, pvz., sukuriant vyresnio amžiaus žmonėms skirtą infrastruktūrą ir paslaugas ir užtikrinant, kad jos būtų visiems prieinamos;

19.

mano, kad regionuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja, reikėtų teikti finansinę paramą strateginiams prisitaikymo planams; mano, kad miestų ir regionų planavimo srityje reikia labiau atsižvelgti į infrastruktūros naudojimo paskirties pokyčius, taip pat ir atnaujinant bei pertvarkant miestų centrus, ir šiuo požiūriu taip pat svarbu bendradarbiauti su privačiais partneriais; nurodo, kad formuojant miestų politiką pirmenybę reikia skirti pagyvenusiems žmonėms patogių miestų plėtrai; ragina pripažinti ir plėtoti turistinį miestų potencialą ir kultūros paveldo tikslus, kaip priemonę vietoves, kurioms gresia netekti gyventojų, padaryti patrauklias naujiems gyventojams;

20.

ragina regionus sukurti naujoviškas viešojo artimojo susisiekimo transporto sistemos koncepcijas atsižvelgiant, be viso kito, į mažėjantį keleivių skaičių, ypač kaimo vietovėse; ragina Komisiją tokius projektus remti finansiškai;

21.

pritaria tam, kad būtų teikiama pirmenybė Europos regioninės plėtros fondo lėšų panaudojimui siekiant teikti paskolas su mažomis palūkanomis vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytų būstų statybai remti; siūlo sudaryti galimybę nustatytomis sąlygomis skirti lėšų gyvenamųjų patalpų kompleksams, kuriuose teikiamos priežiūros ir slaugos paslaugos, arba kelių kartų namams statyti, kad būtų galima išvengti senų žmonių izoliacijos ir išnaudoti jų kūrybinį potencialą, siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę senėjančioje visuomenėje;

22.

ragina valstybes nares pagal visų, ypač šeimų ir vaikų, reikmes pritaikyti socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas ir skirti lėšų, kad vyresniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų pajamų, amžiaus ir socialinio statuso, būtų galima toliau užtikrinti priežiūrą ir slaugą namuose ir sveikatos priežiūros paslaugų pasiskirstymą visoje teritorijoje, siekiant užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse ir periferiniuose regionuose;

23.

mano, kad viešosios investicijos į sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemas svarbios siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą Europoje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ir kaimo vietovėse būtų teikiamos geros sveikatos priežiūros paslaugos, pvz., naudojant mobiliąsias regionines medicininės priežiūros klinikas ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip sudarant sąlygas įveikti medicinos paslaugų trūkumą, o pasienio regionuose stiprinant klinikų ir suinteresuotųjų subjektų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir išnagrinėjant galimybę panaudoti struktūrinių fondų lėšas siekiant remti papildomas priemones nuotolinės medicinos ir priežiūros srityje bei skatinti vyresnio amžiaus žmones gyventi aktyviau; ragina Komisiją rasti naujoviškų būdų šioms priemonėms finansiškai remti;

24.

perspėja dėl specifinių regionams būdingų problemų, darančių poveikį teikiant visuotinės svarbos paslaugas, ir ypač dėl kvalifikuotų slaugytojų trūkumo tam tikruose regionuose; mano, kad šie regionai turėtų parengti specialų regiono lygmens atsaką, susijusį su paslaugų teikimo poreikiais ir sunkumais, ir panaudoti Europos socialinio fondo lėšas slaugytojų mokymui, kad būtų užtikrintos aukštos kokybės slaugos paslaugos ir būtų kuriamos naujos darbo vietos, taip pat vykdant bedarbių perkvalifikavimo programas; pažymi, kad tai yra tiesioginis indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo sukurti daugiau darbo vietų;

25.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas profesinio, šeimos ir privataus gyvenimo derinimui ir, pvz., kai įmanoma, visą dieną teikti kokybiškas visiems prieinamas ir patikimas visų amžiaus grupių vaikų priežiūros paslaugas, įskaitant ikimokyklinio ugdymo priemones ir galimybes, kad būtų galima išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo; taip pat pripažįsta vertingą giminaičių ir artimųjų vaidmenį rūpinantis vaikais;

26.

mano, kad svarbu turėti pakankamai įperkamos gyvenamosios erdvės šeimoms, kad būtų galima veiksmingiau derinti šeimą ir karjerą, nes remiant jaunas šeimas gali būti padidintas gimstamumas valstybėse narėse;

27.

pabrėžia, kad dėl migracijos gali kilti tam tikrų integracijos problemų;

28.

pažymi, kad kvalifikuotos darbo jėgos migracija iš naujųjų valstybių narių į senąsias yra viena didžiausių naujųjų valstybių narių demografinių problemų ir turi neigiamos įtakos šių šalių gyventojų amžiaus struktūrai; tai pat pabrėžia, kad migracija susijusi su sveikatos priežiūros specialistais, todėl kelia pavojų regionų, ypač mažiau išsivysčiusių, sveikatos priežiūros sistemos tvarumui;

29.

vis dėlto pripažįsta, kad migracija, ypač regionams, iš kurių emigruojama, suteikia galimybę sumažinti neigiamą demografinių pokyčių poveikį, ir todėl ragina valstybes nares pripažinti migrantų integraciją kaip strategiškai svarbią politikos priemonę;

30.

ragina valstybes nares susitarti dėl bendros teisėtos migracijos strategijos, be kita ko, ir dėl to, kad Europa, ypač tam tikrose srityse, dėl demografinių priežasčių yra priklausoma nuo kvalifikuotos darbo jėgos (ir tarp valstybių narių, ir iš ES nepriklausančių šalių, ypač Sąjungos pasienio šalių) migracijos; mano, kad valstybės narės turi siekti išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, kad prisidėtų prie harmoningos regionų plėtros ir mažintų demografinių pokyčių pasekmes;

31.

siūlo daugiau lėšų skirti imigrantų integracijai, kad būtų panaikinta išankstinė neigiama nuomonė, ir šiuo tikslu remti mokymą ir bendrus renginius siekiant skatinti mainus;

32.

ragina Komisiją taip pritaikyti Europos socialinį fondą, kad atsižvelgiant į visus žmogaus gyvenimo tarpsnius būtų geriau panaudojamos profesinės ir savanoriškos veiklos teikiamos galimybės siekiant įveikti demografinių pokyčių keliamus iššūkius; atkreipia dėmesį į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių patirtį ir sukauptas žinias reikėtų panaudoti, pvz., įgyvendinant mokymo projektus, kad kartos galėtų lengviau keistis žiniomis ir informacija, ir kad šiuo tikslu reikia rasti tinkamus sprendimus; mano, kad kartų bendravimas teikia galimybių, kurias reikėtų išnaudoti;

33.

laikosi nuomonės, kad regionai turėtų aktyviai panaudoti Europos socialinio fondo lėšas siekdami kovoti su jaunų žmonių nedarbu, kad užtikrintų jų socialinę integraciją ir suteiktų jiems galimybę užsiimti tinkama profesija; pažymi, kad to galima pasiekti, pvz., remiant mokymo priemones ir jaunimo verslumą;

34.

mano, kad ir toliau turi būti skatinama stengtis didinti moterų užimtumo rodiklius; taigi ragina didesniam moterų skaičiui suteikti galimybę rasti kvalifikuotą darbą ir dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose, o įgyjama kvalifikacija turi atitikti darbo rinkos poreikius; rekomenduoja valstybėms narėms kurti sistemas siekiant skatinti darbuotojus dalyvauti specialiuose projektuose, kurių tikslas – padėti jiems suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą;

35.

pabrėžia, kad norint sukurti naujų įsidarbinimo galimybių visoms kartoms su demografiniais sunkumais susiduriančiuose Europos regionuose, būtina sukurti konkurencingam ir novatoriškam privačiajam sektoriui palankią aplinką;

36.

mano, kad reikėtų statistiškai įvertinti demografinius pokyčius regionuose; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant užtikrinti, jog vietos, regioninės ir nacionalinės duomenų apie demografinius pokyčius bazės būtų palyginamos, kad būtų galima Europos lygmeniu įvertinti duomenis ir skatinti valstybių, regionų ir vietos valdžios institucijų keitimąsi geriausia patirtimi;

37.

ragina Komisiją patobulinti vadinamąjį demografinio pažeidžiamumo rodiklį ir apskaičiuoti jį kas penkerius metus, kad būtų galima nustatyti, kurie Europos regionai itin pažeidžiami vykstant demografiniams pokyčiams; ragina Komisiją sukurti bandomąsias procedūras, siekiant nustatyti, kokia praktika veiksminga pažeidžiamiausiuose regionuose;

38.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas sustiprinti bendradarbiavimą su vietos ir regioniniais veikėjais su demografiniais pokyčiais susijusiais klausimais; mano, kad pasienio regionuose toks bendradarbiavimas turėtų būti susijęs su tarpvalstybinių iniciatyvų poreikiais ir galimybėmis; rekomenduoja kurti šios srities mokymo programas, kad būtų pasiekta didesnio supratimo ir informuotumo apie šias problemas; ragina regionus keistis geriausia patirtimi, susijusia problemomis, kurios susijusios su senėjimu;

39.

siūlo Komisijai vykdant teritorinį bendradarbiavimą skatinti steigti ES masto tinklus, kuriuose regionų ir vietos valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės veikėjai galėtų vienas iš kito mokytis, kaip spręsti dėl demografinių pokyčių kylančias problemas;

40.

prašo Komisijos rasti sprendimą, kaip būtų galima iš naujo tinkamai suformuluoti idėją dėl ERASMUS programos išrinktiems vietos ir regioninės valdžios atstovams, ir išsamiau paaiškinti savo idėją dėl vasaros arba žiemos universitetų, kad Europos regionų atstovai galėtų keistis gerąja patirtimi ir galimais demografinių klausimų sprendimais;

41.

ragina Komisiją kaupti informaciją apie geriausią praktiką, ją analizuoti ir pateikti valstybėms narėms ir regionams, kad ši patirtis galėtų būti panaudota kaip pavyzdys formuojant kovos su demografinėmis problemomis politiką;

42.

ragina valstybes nares ir regionus keistis patirtimi, geriausia praktika ir naujais metodais, skirtais išvengti neigiamų demografinių pokyčių padarinių.

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.