26.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 56/41

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pagrindinės Europos turizmo tvarumo kryptys“ (COM(2003)0716),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (COM(2006)0134),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ („Agenda 21“) (COM(2007)0621),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos turizmo statistikos (COM(2010)0117),

—

atsižvelgdamas į Madrido deklaraciją „Socialiai atsakingo turizmo modelio kūrimas“, patvirtintą 2010 m. balandžio 15 d. vykusiame neoficialiame ministrų susitikime,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (14944/10),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja Europos turizmo politika) (RK 342/2010),

—

atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos rekomendaciją (1) dėl veikiančių viešbučių priešgaisrinės apsaugos (86/666/EEB),

—

atsižvelgdamas į 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 90/314/EEB (2) dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB (3) dėl paslaugų vidaus rinkoje,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos direktyvą 2009/47/EB (4), iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su lengvatiniais pridėtinės vertės mokesčio tarifais,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimą (5), kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą turistų apgyvendinimo paslaugoms (2009/578/EB),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 (6) dėl ES ekologinio ženklo,

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją (7) dėl Europos darnaus turizmo naujų perspektyvų ir naujų iššūkių,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją (8) dėl atnaujintos ES turizmo politikos: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją (9) dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją (10) dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0265/2011),

A.

kadangi turizmo sektorius sudaro 10 proc. BVP ir 12 proc. bendro užimtumo bei yra trečias pagal svarbą ekonominės veiklos sektorius ES; kadangi turizmo sektorius daugiausia susideda iš mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių, yra pagrindinis tam tikrų ES regionų, pavyzdžiui, salų, pajamų šaltinis ir atlieka labai svarbų vaidmenį ES ekonomikos vystymosi ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos procese, taip pat siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų,

B.

kadangi turizmas taip pat prisideda prie žmonių patirties turtinimo, mainų, gerovės, sveikatos, kultūros ir socialinės sanglaudos; taigi ypač svarbus kokybiškas požiūris,

C.

kadangi Europos Sąjunga yra turistų lankomiausia vieta pagal tarptautinių skrydžių skaičių ir šią pirmaujančią poziciją reikia dar labiau stiprinti sprendžiant problemas, kurias sukelia, visų pirma, didesnė pasaulinė konkurencija ir nuolat besikeičianti rinkos paklausa ir, antra, poreikis užtikrinti didesnį ir labiau ilgalaikį tvarumą,

D.

kadangi turizmui Europoje iškilo daugybė iššūkių: pasaulio ekonomikos krizė, kitų lankytinų vietovių, esančių už ES ribų, konkurencingumas ir siūlomų turistinių objektų įvairovė, klimato kaita ir turizmo veiklos sezoniniai svyravimai, demografiniai pokyčiai Europoje, augantis informacijos ir ryšių technologijų poveikis ir daug nenumatytų aplinkybių, retkarčiais turinčių įtakos pramonei,

E.

kadangi turizmas prisideda prie Europos ir jos kultūrinio bei kalbinio paveldo populiarinimo, tačiau taip pat prie įvairovės palaikymo ir bendrų vertybių išsaugojimo bei Europos tapatybės, priklausomumo Europai ir Europos pilietybės jausmo stiprinimo; kadangi turizmo sektoriaus vystymas svarbus regioninės dimensijos stiprinimui Europos Sąjungos viduje,

F.

kadangi Europos įvairovė, daugiaaspektiškumas ir daugiakultūriškumas suteikia galimybę maksimaliai vystyti bet kokios rūšies teminį turizmą, o įvairialypių turizmo rūšių plėtotė ir skatinimas gali būti vienintelis veiksmingas atsakas į iškraipymus, problemas ir kokybės blogėjimą, kurį skatina nereguliuojamo ir nediferencijuoto masinio turizmo modelis,

G.

kadangi remiantis Lisabonos sutartimi (195 straipsnis) turizmas priskiriamas specialiai ES kompetencijai, t. y. ES gali remti valstybių narių veiklą ir ją papildyti, ragindama sukurti šio sektoriaus įmonių vystymuisi palankią aplinką bei skatindama valstybių narių bendradarbiavimą, išskyrus bet kokį valstybių narių teisinių ir norminių reikalavimų derinimą,

H.

kadangi, remiantis šia nauja kompetencija ir visiškai laikantis subsidiarumo principo, reikia parengti ES strategiją, kurioje būtų numatyti aiškūs ir ambicingi tikslai,

I.

kadangi siekiant užtikrinti, kad nauja kompetencija ir būsima ES turizmo politika būtų veiksmingai įgyvendinamos ir matomos, kaip to reikalauja Europos piliečiai ir Europos Sąjungoje besilankantys asmenys, reikia ne tik parengti strategiją ir veiksmų planą, bet ir 2014–2020 m. ES finansinėje programoje tam numatyti pakankamai lėšų,

J.

kadangi atokiausių ES regionų ir tam tikrų salų ekonomika priklauso beveik vien nuo oro transporto, nes šie regionai ir salos labai atokūs ir izoliuoti, taigi būtina priimti tinkamas priemones atsižvelgiant į priklausomumą nuo šios rūšies transporto,

1.

palankiai vertina Komisijos pateiktą politikos strategiją, kurioje nurodomas 21 konkretus veiksmas, kaip suaktyvinti sektoriaus veiklą; mano, kad šis dokumentas ir kartu su juo pateiktas įgyvendinimo planas sudaro tvirtą pagrindą vystyti visiems prieinamo, konkurencingo, modernaus, aukštos kokybės ir tvaraus turizmo politiką ES; ragina Komisiją kuo greičiau nustatyti konkrečius terminus, skirtus visiems įgyvendinimo plane numatytiems veiksmams vykdyti ir tikslams pasiekti; ragina valstybes nares bendradarbiauti pateikiant programas kiekvienam veiksmui ir derinti procesą su kompetentingomis nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos valdžios institucijomis; ragina Komisiją dėmesį sutelkti į prioritetinius veiksmus, kurie yra naujoviški ir naudingi Europai;

2.

mano, kad ES turizmo strategijos pagrindą visų pirma sudaro konkrečių priemonių, susijusių vien tik su turizmo sektoriumi, paketas ir, atsižvelgiant į turizmo sektoriaus daugialypiškumą, derinimas su kitais susijusiais politikos sektoriais, nes tai padeda įgyvendinti sistemą, kuria iš tiesų būtų skatinamas turizmas; be to, mano, kad reikia tiksliai įvertinti, kokį poveikį turizmui daro kitų sektorių priemonės, ir ragina laikytis integruoto požiūrio siekiant sukurti skirtingų sektorių politikos sričių ir įvairių finansinių priemonių sąveiką;

3.

apgailestauja, kad Komisija nėra vieninga turizmo politikos atžvilgiu; mano, kad labai svarbu, jog Komisija užtikrintų ryšių tarp atitinkamų generalinių direktoratų koordinavimą ir integravimą;

4.

pabrėžia, kad, viena vertus, tarpusavyje turi glaudžiai bendradarbiauti ES, tarptautinės, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, ir, kita vertus, valdžios institucijos ir šio sektoriaus suinteresuotos šalys, siekiant spręsti su daugialypiškumu susijusias problemas turizmo srityje laikantis subsidiarumo principo; primena, kad turizmo srityje daugelis Europos regionų ir savivaldybių turi tiesioginių galių ir todėl vaidina labai svarbų vaidmenį įgyvendinant projektus ir imantis konkrečių veiksmų; tikisi, taip pat atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, kad regionai ir savivaldybės glaudžiau bendradarbiaus tarpusavyje ir atliks tvarų, tiesioginį ir tinkamą vaidmenį rengiant naują turizmo politiką; mano, kad tuo pačiu laikotarpiu taikant specialias programavimo priemones, pvz., įgyvendinant makroregionų strategijas, galėtų būti stiprinamas turizmas regionuose ir tarp regionų ir didinamas Europos regionų ir savivaldybių patrauklumas ir matomumas;

5.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įvesti du naujus turizmo principus: tarpregioninio bendradarbiavimo ir papildomumo, siekiant skatinti bendrą turizmo paslaugų planavimą ir bendradarbiavimą vienoje geografinėje teritorijoje, t. y. tarp kaimyninių regionų, priklausančių skirtingoms valstybėms narėms, arba specialiu teminiu lygiu tarp regionų, kuriuos sieja bendri elementai;

6.

mano, kad turizmo politiką reikėtų laikyti ES pramonės politikos ir inovacijų politikos dalimi ir dar kartą pareiškia, kad turizmo suaktyvinimas yra reikšmingas strateginis tikslas siekiant užimtumo daugelyje valstybių narių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia labai mažų įmonių ir MVĮ svarbą, nes šios įmonės ne tik skatina inovacijas vietos lygmeniu ir didina sektoriaus stabilumą, bet ir užtikrina turizmo paslaugų regionuose, kuriose jos įsisteigusios, kokybę, įvairovę ir autentiškumą; ragina Komisiją aktyviau skatinti šį požiūrį Europos turizmo paslaugų srityje;

7.

ragina Komisiją rinkti ir kasmet skelbti gerosios patirties turizmo srityje pavyzdžius;

8.

sutinka su Komisijos pasiūlymu, kad kartu su valstybėmis narėmis, vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir nacionalinėmis turizmo agentūromis turėtų būti sukurtas Europos ženklas siekiant pasauliniu mastu populiarinti visą Europą kaip turistų lankomą vietą; šiuo tikslu ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis turizmo agentūromis pradėti vykdyti reklamines kampanijas; pabrėžia, kad imantis visų veiksmų, kuriais skatinamas turizmas, turėtų būti atsižvelgiama į Europos teritorinę įvairovę ir į ją turėtų būti atkreipiamas dėmesys, taip pat neturėtų būti teikiama pirmenybė tam tikroms Europos turistinėms vietoms, lyginant jas su kitomis, be to, laikosi nuomonės, kad Europos ženklas neturėtų trukdyti įvairiems regionams, miestams ir vietos subjektams laisvai populiarinti savo įvaizdį;

9.

palankiai vertina „Europos paveldo ženklo“ iniciatyvą, kaip priemonę atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius Europos integracijos istorijos objektus; pabrėžia, kad reikia koordinuoti šią iniciatyvą su UNESCO paveldo vietų sąrašu ir kitais istoriniais maršrutais; mano, kad reikia šią iniciatyvą suderinti su kitomis panašiomis iniciatyvomis, pvz., apdovanojimu „Europa Nostra“, siekiant išvengti sutapimų; ragina Komisiją atkreipti valstybių narių dėmesį į tai, kad objektai, kurie gauna „Europos paveldo ženklą“, turi visada išlikti atviri ir prieinami, net ir numačius minimalų darbuotojų skaičių;

10.

ragina Komisiją pasisakyti už tai, kad į Pasaulio paveldo sąrašą būtų įrašytos valstybių narių liaudies tradicijos, taip pat ir kulinarinės, siekiant išsaugoti jas būsimoms kartoms ir sukurti Europos liaudies tradicijų populiarinimo Europos ir tarptautiniu lygmeniu strategiją;

11.

ragina Komisiją įvertinti ES programos „Europos kultūros sostinės“ poveikį turizmui ir informuoti Parlamentą, ar būtina persvarstyti valdysenos metodus, procedūras ir finansavimo susitarimus, kuriais vadovaujantis įtraukiamos kultūros institucijos ir asociacijos, siekiant investuoti į ilgaamžį ir tvarų procesą bei bendradarbiavimą;

12.

pabrėžia, kad kuriant partnerystes arba sudarant susitarimus dėl tarptautinių oro vežimų svarbu bendradarbiauti su šalimis, kurios nėra ES narės, ypač su kaimyninėmis šalimis ir BRIK šalimis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), atstovaujančioms rinkai, kurią sudaro milijonai potencialių naujų turistų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu ir toliau dėti pastangas siekiant didinti Europos turizmo pramonės matomumą, kokybę, konkurencingumą ir įvairinimą, ir ragina plėtoti bendrą Europos rinkodarą ir kurti suderintus turizmo projektus, kad būtų pritraukiami lankytojai iš šių naujų pirminių rinkų;

13.

mano, kad, pripažįstant ES teises ir pareigas užtikrinti savo sienų kontrolę ir stebėti, kas į ją patenka, Europos institucijos ir valstybės narės turėtų kurti ilgalaikę strategiją bendros vizų politikos srityje siekdamos labiau koordinuoti ir supaprastinti vizų išdavimo procedūras; jos turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti bendrus konsulatus visoje ES siekdamos užtikrinti, kad vizų išdavimo procedūros įgyvendinamos laiku ir kad mažinamos administracinės išlaidos; šiuo tikslu ir sukūrus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ragina Komisiją apsvarstyti galimybę visame pasaulyje įsteigti ES delegacijų biurus, kurie bendradarbiaudami su valstybių narių nacionalinėmis ambasadomis išduotų turistines vizas, ir ištirti papildomas turistinių vizų išdavimo galimybes, pvz., grupinių turistinių vizų išdavimą organizuotoms grupėms ir supaprastintas taisykles keliaujantiems verslo reikalais;

14.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į įvairias ekstremalias situacijas, per kurias turistai užsienyje patenka į pavojų, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) apsvarstyti, ar būtų tinkama nustatyti bendrą pranešimų, kuriuose patariama nekeliauti, rengimo procedūrą, sukurti bendrą Europos sistemą, kurią taikant būtų apibrėžiamas padėties rimtumas ir, susidarius itin rimtai padėčiai, būtų pripažįstama vykdytojų teisė kreiptis į Bendriją pagalbos neviršijant turimų lėšų limito;

15.

ragina Komisiją padaryti išvadas iš nesenų ekstremaliųjų situacijų, pvz., ugnikalnio išsiveržimo, patirties ir parengti konkrečius ES krizių valdymo scenarijus, kad visose valstybėse narėse koordinavimas ir veiksmų suderinimas informavimo ir taikytinų priemonių srityje taptų taisykle;

16.

pabrėžia, kad reikia skatinti inovacijas ir technologinį labai mažų įmonių ir MVĮ vystymąsi, kad jos galėtų veiksmingiau reklamuoti savo produktus ir populiarinti lankytinas vietas; primygtinai ragina Komisiją sukurti „IRT ir turizmo“ platformą iki 2011 m. pabaigos pradedant vykdyti specialų bandomąjį projektą, kurio tikslas – paskatinti mikroįmones ir MVĮ dalyvauti skaitmeninėje tiekimo grandinėje remiantis iš kitų sektorių, kaip antai tekstilės, transporto ir logistikos bei automobilių pramonės, gauta patirtimi; ragina imtis iniciatyvų sektoriuje skatinti e. prekybą ir šalinti kliūtis, kurios vis dar trukdo vystyti tokią prekybą vidaus rinkoje; be to, ragina valstybes nares plėsti prieigą prie sparčiojo interneto visoje teritorijoje siekiant vystyti pažangias paslaugas ir kurti organizatorių tarpusavio sąveiką;

17.

ragina skatinti ir remti verslumą šiame sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir jaunimui, ir padėti MVĮ bei savarankiškai dirbantiems asmenims gauti finansavimą, ypač mikrokreditus;

18.

ragina Komisiją paremti turizmo sektoriaus įmonėms skirtą specialų inovacijų inkubatorių;

19.

mano, kad geriau koordinuoto požiūrio į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą taikymas ir novatoriškų produktų bei paslaugų skatinimas labai prisidės prie turizmo sektoriaus tvarumo; pabrėžia, kad turizmo pramonės plėtra tiesiogiai susijusi su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos technologijų skatinimu;

20.

primygtinai ragina Komisiją sukurti virtualų turizmo stebėjimo centrą, kuris palaikytų santykius ne tik su mokslinių tyrimų įstaigomis, bet ir su įmonėmis ir viešosios valdžios institucijomis, siekiant nukreipti rinkos tyrimus panaudojant konkurencinės informacijos (angl. competitive intelligence) sistemas, taip pat siekiant įmonėms ir viešosioms organizacijoms suteikti orientacinę informaciją apie pasiūlos ir paklausos pokyčius ir sudaryti sąlygas įmonėms ir viešajam sektoriui pagerinti strategines pozicijas;

21.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nacionaliniais šio sektoriaus subjektais išsiaiškinti, kokias naujoviškas priemones būtų galima taikyti, kad būtų skatinami ad hoc Europos atostogų paketai vykstant dideliems istoriniams, kultūriniams ir sporto renginiams, kurie ateinančiais metais bus organizuojami kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Olimpinėms žaidynėms, pasaulinėms parodoms ir kitiems renginiams, siekiant skatinti turistus rinktis Europą savo kelionės tikslu ir atkreipti dėmesį į didelę Europos įvairovę; mano, kad įvairūs Europos ir tarptautiniu mastu vykstantys renginiai turėtų būti skatinami susiejant juos su vietos turizmo pasiūla;

22.

mano, kad Europos kelionių komisijos (EKK) interneto svetainė www.visiteurope.com turėtų būti tobulinama siekiant jos maksimalaus prieinamumo ir naudingumo (informacijos pateikimas visomis ES oficialiosiomis ir pagrindinėmis ne ES šalių kalbomis, ypač atsižvelgiant į BRIK šalių kalbas, formato, kurį naudoja silpnaregiai, naudojimas ir informacijos pateikimas gestų kalba kurtiesiems bei visų taikomųjų technologijų naudojimas), ir kad ji turėtų tapti tikrąja Europos turizmo platforma, iš kurios būtų lengvai pasiekiami atskirų valstybių narių nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai turizmo portalai; be to, mano, kad portale turėtų būti geriau supažindinama su Europos kokybės ženklo sistema ir su geriausia praktika ir iniciatyvomis, pvz., programa „Calypso“, NECSTouR ir EDEN, ir kad jame turistai turėtų būti informuojami apie jų teises įvairiomis aplinkybėmis;

23.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti galimybę sukurti „Europos turizmo kortelę“ siekiant paskatinti reguliariai keliauti turistus iš valstybių narių ir iš ES nepriklausančių šalių ir suteikti jiems informaciją, į kurią būtų įtrauktas turistų teisių sąrašas, bei pasiūlyti nuolaidų ir specialių paslaugų;

24.

mano, kad Europos Sąjunga remiasi kultūrine ir lingvistine įvairove, todėl svarbu sudaryti geresnes galimybes nuvykti į turistines vietas pasiūlant lankytojams pritaikytų priemonių, palengvinančių jų vizitą ir padedančių suprasti aplinką, pavyzdžiui garso gidų ar brošiūrų su aprašymais, kuriuose yra paaiškinimai mažiausiai dviem oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis, ypač jei lankomoms vietovėms suteikiama parama iš struktūrinių fondų;

25.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su turizmo sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis, įvertinti Europos kokybiško turizmo ženklo įgyvendinamumą nustatant bendrus kokybės kriterijus; mano, kad tai galėtų būti padaryta suderinus skirtingų valstybių narių ir turizmo pramonės asociacijų geriausią praktiką, taip būtų sukurtas bendras visas valstybes nares apimantis ženklas, kuris papildytų nacionalinius ženklus ir būtų naudojamas laisvai pasirenkant;

26.

mano, kad reikėtų vengti ženklų įvairovės ir apriboti jų skaičių siekiant užkirsti kelią painiavai, kuri galima tarp vartotojų, ir per didelei naštai įmonėms ir taip pat, kad ženklai būtų lengviau atpažįstami; ragina Komisiją įvertinti esamų ženklų patikimumą, skaidrumą ir jų atitikties stebėseną; taip pat ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis skatinti dabartines priemones ir geriausią praktiką bei atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą įvertinti, ar Europos kokybės ženklas ir Ekologinis ženklas turistų apgyvendinimo paslaugoms galėtų būti palaipsniui sujungti į vieną vadovaujantis pagrindiniu kokybės kriterijumi;

27.

ragina Komisiją skatinti konkrečią iniciatyvą siekiant palaipsniui suderinti apgyvendinimo klasifikavimo sistemas (viešbučiai, svečių namai, nuomojamos patalpos ir t. t.) nustatant bendrus minimalius kriterijus ir vadovaujantis teigiama turizmo pramonės asociacijų (pvz., sąjungos „Hotelstars Union“) ir sektoriaus atstovų patirtimi; mano, kad palaipsniui derinant sistemas galėtų būti didinamas Europos kaip turistinės vietos žinomumas ir gerinama turistams teikiama informacija; ragina Europos apgyvendinimo pramonę:

28.

pabrėžia, kad svarbu pakankamai dėmesio skirti įvairių rūšių apgyvendinimo vietų saugumo klausimams, ypač atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos reikalavimus ir anglies monoksido saugos priemones; taigi mano, kad reikėtų skatinti tuos, kurie taiko vadinamąjį VPS (valdymas, pastatas, sistema) metodą, nepažeidžiant galiojančių nacionalinių teisės aktų, kaip nurodyta 1986 m. Tarybos rekomendacijose, arba turėtų būti imtasi alternatyvių reguliavimo veiksmų, jei nepakanka savireguliavimo; taip pat pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka viešbučių darbuotojų mokymui, ypač susijusiam su ekstremaliosios situacijos planavimu ir priešgaisrinės saugos valdymu, ir pabrėžia, kad reikia sistemingai rinkti duomenis apie apgyvendinimo saugą; pabrėžia, kad visada svarbu atsižvelgti į neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikius ir rengti mokymus informuotumo apie neįgaliųjų poreikius vykdant gaisrų prevenciją ir užtikrinant apgyvendinimo saugą srityje;

29.

mano, kad Komisija, bendradarbiaudama su turizmo pramonės atstovais ir socialiniais partneriais, turėtų parengti turimų profesinių įgūdžių planą (įgūdžių ir kompetencijos turizmo srityje gairės), kuriuo būtų remiamasi imantis praktinių veiksmų siekiant suderinti Europos turizmo sektoriaus darbo rinkos pasiūlą su paklausa;

30.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis skatinti judumą ir pasinaudoti turizmo sektoriaus mokymosi visą gyvenimą, profesinio ir universitetinio mokymo programomis ir parengimu bei juos skatinti, palaikyti glaudžius kontaktus su mokslo ir pramonės atstovais ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aštuntojoje bendrojoje programoje labiau pabrėžti turizmo sektoriaus inovacijas; mano, kad tokios Bendrijos programos kaip „Erasmus jauniems verslininkams“ ir „Leonardo da Vinči“ suteikia unikalią galimybę įgyti profesinių ir praktinių įgūdžių, taip pat atsiranda daugiau karjeros galimybių, todėl šios programos turėtų būti toliau vystomos ir skatinamos atsižvelgiant į galimybę jas persvarstyti, kad jos teiktų žinių apie geriausią praktiką, susijusią su, be kita ko, klientų aptarnavimu, prieinamumu ir tvarumu;

31.

primygtinai ragina Komisiją griežčiau tikrinti, kaip valstybės narės įgyvendina Paslaugų direktyvą turizmo sektoriuje;

32.

prašo pagerinti profesinių gebėjimų turizmo pramonėje tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse siekiant, kad ir tiems, kurie jau dirba šiame sektoriuje, ir tiems, kurie planuoja tą daryti, būtų sudaromos geriausios sąlygos rasti darbą ir taip paskatinti sektoriaus darbuotojų judumą; mano, kad tai padėtų spręsti, viena vertus, veiklos sezoniškumo ir, kita vertus, nedeklaruojamo darbo problemas šiame sektoriuje;

33.

pabrėžia glaudų turizmo ir transporto sektorių tarpusavio ryšį ir ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant atnaujinti nacionalinę, regioninę ir tarpvalstybinę įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, ypač didelį dėmesį skiriant transeuropinių transporto tinklų projektų pažangai ir įgyvendinimui laiku ir bendro Europos dangaus projekto užbaigimui, kad oro eismas būtų valdomas veiksmingiau; mano, kad svarbu skatinti transporto daugiarūšiškumą ir priimti tinkamas priemones turistų srautams valdyti, ypač sezoninio piko laikotarpiu ir įvairių ekstremalių situacijų atveju;

34.

primygtinai ragina Komisiją skatinti naudoti tvaresnes transporto priemones, pvz., derinti visuomeninį transportą, traukinius, dviračius ir ėjimą pėsčiomis; ragina Komisiją, be kita ko, palengvinti ir remti, taip pat vykdant transeuropinių transporto tinklų projektus, susisiekimą su salomis, kaimo ir kalnų vietovėmis, atokiausiais regionais ir, apskritai, sunkiau prieinamomis vietovėmis;

35.

pabrėžia, kad reikia skatinti integruotas elektronines bilietų pardavimo sistemas įvairių rūšių transporto priemonėms, nes taip būtų skatinamas sistemos intermodalumas, supaprastintos tarptautinės kelionės tarp valstybių narių, užtikrinta judėjimo laisvė ir pašalintos kliūtys vidaus rinkos kūrimo užbaigimui; laikosi nuomonės, kad jų kūrimo proceso metu ypatingą dėmesį reikėtų skirti specialiems neįgaliųjų prieigos reikalavimams;

36.

palankiai vertina ES teisės aktus dėl keleivių teisių, ypač dėl riboto judumo keleivių teisių, ir ragina Komisiją greitai pasiūlyti ambicingą ir nuoseklią teisinę sistemą su bendrų taisyklių, apimančių visas transporto priemones, taip pat konkrečių taisyklių, sudarytų atsižvelgiant į kiekvienos rūšies transporto priemonių ypatybes, rinkiniu;

37.

ragina Komisiją įvertinti Turistų teisių ir atsakomybės chartijos, kurioje būtų apibrėžti prieinamumo, informavimo, skaidrios kainodaros, žalos atlyginimo ir kiti principai, įgyvendinamumą; ragina valstybes nares sukurti nepriklausomą arbitražo sistemą, kad vartotojai iš tikrųjų galėtų įgyvendinti šias teises;

38.

pabrėžia, kad turizmo politika turi nuosekliai apimti tvarų vystymąsi: dabartinės kartos socialiniai, ekonominiai ir aplinkos apsaugos poreikiai turi būti tenkinami neužmirštant ateities kartų interesų;

39.

palankiai vertina tai, kad Komisija pasirengusi įvairinti turistinių paslaugų pasiūlą ir taip subalansuoti sezoniškumo poveikį; ypač pabrėžia, kad jau pradėtas itin svarbus bendradarbiavimas su Europos Taryba siekiant skatinti kultūrinį, istorinį, religinį, aplinkos ir kraštovaizdžio turizmą kuriant teminius maršrutus, kurie padėtų ne tik susipažinti su mūsų žemyno istorinėmis ir kultūrinėmis šaknimis, bet ir prisidėtų prie alternatyvaus turizmo stiliaus, kuris būtų tvarus ir visiems prieinamas, vystymo; mano, kad daugelyje maršrutų turėtų būti skatinama naudoti tvarias transporto priemones, įskaitant dviračius ir buriavimą;

40.

mano, kad siekiant atskirti Europos turizmo pasiūlą nuo kitų šalių ir žemynų pasiūlos, svarbiausia susieti tradicinį turizmo sektorių su gaminių ir paslaugų bei materialaus ir nematerialaus turto pasiūla teritorijoje;

41.

mano, kad Komisija ir Europos Taryba, glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis ir regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, turėtų ir toliau remti, taip pat ir finansinėmis priemonėmis, naujų Europos maršrutų vystymą ir esamų maršrutų išsaugojimą, įskaitant maršrutus salose ir pakrančių, kalnuotuose ir atokiausiuose regionuose; laikosi nuomonės, kad šie maršrutai turėtų atskleisti Europos tapatybę populiarinant ir susiejant simbolines vietas, pvz., katedras, pilis, universitetus, archeologines ir pramonines vietoves, taip pat simbolinius ir Europą garsinančius personažus; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų priemonių, reikalingų Europos paveldui ir turtui išsaugoti ateities kartoms;

42.

ragina Komisiją palengvinti tinklų kūrimą ir bendradarbiavimą tarp ES regionų siekiant sujungti esamas regionines, nacionalines ir europines dviračių trasas ir stiprinti tvarų, energiją taupantį ir aplinką tausojantį dviračių turizmą ES;

43.

pabrėžia tokių programų kaip NECSTouR ir EDEN svarbą siekiat keistis geriausia patirtimi tarp Europos regionų ir skatinti tvarius maršrutus; be to, primygtinai pabrėžia, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Turizmo tvarumo grupe (TTG) ir su vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis, reikia sukurti turizmo maršrutų tvaraus valdymo bendrų rodiklių sistemą;

44.

mano, kad atsižvelgiant į Europos žemyno istoriją Komisija turėtų aktyviau propaguoti Europos pramoninį paveldą, kurio potencialas nebuvo pakankamai pripažintas; pabrėžia, kad Europos pramoninio paveldo, kaip labai svarbios kultūrinių interesų srities, plėtra galėtų būti naudinga vietoms, kurios nėra populiariausios turistų lankomos vietos, ir prisidėti prie tvaresnio, įvairesnio ir tolygesnio turizmo sektoriaus Europoje kūrimo išsaugant, perdarant ir atgaivinant pramonines vietoves;

45.

mano, kad reikėtų tinkamai remti kaimo turizmą ir agroturizmą, kadangi tai sektoriai, gerinantys gyvenimo kokybę, suteikiantys ekonominę ir pajamų šaltinių įvairovę kaimo regionams, padedantys kurti darbo vietas šiuose regionuose ir išlaikyti gyventojus kaimuose, taip išvengiant kaimų tuštėjimo, ir tiesiogiai skatinantys tradicinių, ekologiškų ir natūralių maisto produktų vartojimą; atsižvelgiant į tai, pastebi, kad šiose vietovėse svarbu užtikrinti prieigą prie transporto tinklo, taip pat interneto ir IT infrastruktūros; mano, kad tai padėtų siekti naujų turizmo formų skatinimo, turizmo sezono ilginimo ir pusiausvyros tarp turizmo veiklos didelės turistų koncentracijos zonose ir zonose, turinčiose daug turizmo potencialo, bet nepakankamai išnaudojamose, tikslo;

46.

mano, kad reikia stiprinti ūkininkų prekybos pajėgumus ir gerinti jų galimybes patekti į vietos rinkas, tokiu būdu sudarant galimybes maitinimo sektoriaus įstaigoms lengviau įsigyti joms reikalingų vietos produktų;

47.

pabrėžia, kad gamtos turizmas prisideda prie tvaraus šio sektoriaus vystymosi; mano, kad pagrindinį dėmesį reikėtų skirti gamtos kurortams ir saugomoms zonoms siekiant juos padaryti prieinamesnius turistams, pvz., kuriant tarptautinius maršrutus, saugančius aplinkos paveldą ir vietos biologinę įvairovę;

48.

pabrėžia, kad naujų vidaus laivybos maršrutų vystymas gali prisidėti prie tvaraus kultūrinio, gamtos ir pramoginio turizmo vystymo;

49.

primena, kad su kultūra, švietimu ir sportu susijusios kelionės ir jaunimo kelionės tampa vis populiaresnės, taigi, ragina valstybes nares, vietos ir regionines valdžios institucijas remti tokias turizmo formas, taikant lankstesnį požiūrį ir prisitaikant prie naujų rūšių vartotojų, atsirandančių dėl demografinių pokyčių, ir atsižvelgti į naujas turizmo rūšis, pritaikytas prie vartotojų išsakomų pageidavimų; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį sportas atlieka skatinant turizmą žiūrovams ir dalyviams keliaujant į renginius, ir ragina sukurti specialias politikos priemones, skirtas sporto turizmo skatinimui ir rėmimui;

50.

ragina Komisiją skatinti visą Bendriją apimančią iniciatyvą dėl turizmo poveikio aplinkai ypatingą dėmesį skiriant Europos biologinei įvairovei, atliekų perdirbimui, energijos ir vandens taupymui, žemės ir natūralių išteklių naudojimui, siekiant skleisti informaciją ir naudingą medžiagą, didinti visuomenės informuotumą ir sumažinti turizmo poveikį aplinkai;

51.

džiaugiasi savanoriškomis pramonės pastangomis suprasti ir sumažinti turizmo poveikį aplinkai ir lankomoms vietoms, pvz., iš dalies ES finansuojama „Travelife“ tvarumo sistema, t. y. novatoriška programa, kuri padeda vartotojams ugdyti tvaraus vartojimo įpročius, o pramonei – suprasti ir valdyti savo poveikį tiekimo grandinėje;

52.

ragina Komisiją remti turizmo MVĮ inovacijų iniciatyvas ir saugoti bei turtinti biologinę įvairovę skatinant ekologinį turizmą;

53.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę paskelbti Europos atsakingo ir tvaraus turizmo dieną, per kurią visose valstybėse narėse būtų organizuojami informaciniai renginiai, siekiant skatinti perspektyvias turizmo rūšis ir atsakingą turistų elgesį;

54.

pabrėžia, kad klimato kaita turi didelį poveikį Europos turistinėms vietovėms, ypač labiausiai pažeidžiamoms, t. y. pakrančių regionams, saloms ir kalnuotiems regionams; mano, kad reikėtų parengti strategijas, kaip užkirsti tam kelią ir kaip su tuo kovoti, be kita ko, skatinant inovacijas ir turizmo paslaugų įvairinimą, stiprinant gamtinių pavojų prevencijos ir švelninimo politiką, priderinant infrastruktūrą, numatant, kad ateityje gali trūkti vandens išteklių, ir išsaugant susijusių vietovių gyvūnijos, augalijos ir kraštovaizdžio tvarumą;

55.

primena, kad pajūrio zonos yra pagrindinė turizmo kryptis Europoje, ir kad ši padėtis įpareigoja atidžiai prižiūrėti pakrančių teritorijų planavimo metodus, intensyvios urbanizacijos grėsmę, reikalavimą išlaikyti pakrančių erdvių kokybę ir tvarumą, paveldą ir turizmo paslaugų infrastruktūrą; pabrėžia, kad į pakrančių, salų ir jūros turizmo strategiją reikia investuoti pakankamai lėšų siekiant apsaugoti Europos pakrantes nuo erozijos, saugoti jų aplinkos ir gyvūnijos paveldą ir pagerinti vandens kokybę; visos šios priemonės prisidėtų prie tvaraus ir geros kokybės pakrančių ir povandeninio turizmo sektoriaus sukūrimo; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos iniciatyvą kurti tvaraus pakrančių ir jūrų turizmo strategiją ir ragina kurti panašias konkrečias salų, kalnuotų regionų ir kitų pažeidžiamų vietovių strategijas;

56.

dar kartą pabrėžia, kad pajūrio turizmas yra kai kurių Europos pakrančių regionų skiriamasis bruožas; ragina Komisiją ištirti, ar Direktyva 2006/123/EB turi neigiamą poveikį VMĮ šiame sektoriuje ir, prireikus, pasiūlyti priemonių, kaip sumažinti šį poveikį ir užtikrinti, kad taikant šią direktyvą būtų atsižvelgiama į šios profesijos atstovams būdingas savybes; taip pat ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, išnagrinėti galimybę taikyti kompensacines priemones, kad būtų kompensuoti nuostoliai, kelionių organizatorių patirti įvedus naujus teisės aktus, kuriais panaikinamos įgytos teisės ir dėl kurių patiriama nuostolių, susijusių su nepadengtomis investicijomis, skirtomis infrastruktūrai atnaujinti ar pritaikyti pagal anksčiau galiojusius teisės aktus; laikosi nuomonės, kad šios priemonės reikalingos siekiant apsaugoti vykdytojų investicijas ir pagerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant integruotą jūrų politiką remti uostų infrastruktūros plėtrą siekiant uostų terminalus pritaikyti riboto judumo asmenų poreikiams ir užtikrinti jungtis su kitų rūšių transportu bei sąsajas su turizmo pasiūla regiono pakraščiuose, kadangi tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys keleivinį jūrų transportą, kruizinių laivų turizmą ir pramoginį turizmą atsižvelgiant į tai ragina valstybes nares panaikinti visus jose egzistuojančius apribojimus;

58.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl demografinio vystymosi Europoje toliau didės sveikatos turizmo (ypač mineralinių vandenų kurortų turizmo) mastas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijoje galioja įvairios taisyklės, reglamentuojančios mineralinių vandenų kurortų turizmą, apsvarstyti galimybę parengti vieną bendrą teisės akto pasiūlymą dėl mineralinių vandenų kurortų turizmo ir taip suteikti šiam sektoriui sistemingą organizacinę struktūrą, skatinančią konkurenciją, taip pat iš karto nurodant, kad valstybėse narėse veikiantiems sveikatos paslaugas teikiantiems kurortams Direktyva 2006/123/EB netaikoma, pabrėžia naujų teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinės sveikatos priežiūros paslaugas, svarbą ir mano, kad siekiant sėkmingai juos įgyvendinti būtina tarptautines sveikatos priežiūros paslaugas teikti griežtai laikantis kriterijų ir sąlygų, nustatytų naujuose teisės aktuose;

59.

pabrėžia ekonominę apsipirkimo turizmo svarbą; pabrėžia, kad ši turizmo rūšis dideliam turistų skaičiui yra esminis motyvas vykti į Europos Sąjungą, kurioje įmonės ir prekių ženklai yra pasauliniai lyderiai prabangos prekių srityje; pabrėžia, kad ši turizmo rūšis klesti, tačiau su ES labai konkuruoja kitos tarptautinio turizmo vietovės, kuriose siūloma, pavyzdžiui, apsipirkimo be mokesčių lengvatos ar PVM grąžinimas; taigi rekomenduoja kartu su prabangos prekių sektoriumi ir turizmo sektoriaus specialistais parengti priemones ir naujus pasiūlymus, suteikiančius galimybę ES išlaikyti savo patrauklumą ir konkurencingumą;

60.

pabrėžia, kad reikia skatinti Europos verslo turizmą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes kai kuriose Europos vietovėse jis yra svarbus ekonominiu požiūriu, taip pat dėl to, kad verslo turizmas sukuria paslaugų, susijusių su mugių, parodų, konferencijų ir kitų verslo renginių organizavimu (viešbučiai, maitinimo paslaugos, prekyba, transportas, ryšių paslaugos ir renginių organizavimo agentūros ir t. t.);

61.

primena, kad etiniu požiūriu atsakingas turizmas yra tikslas, kurio negalima ignoruoti; palankiai vertina Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) parengtą etikos kodeksą ir tikisi, kad jį netrukus patvirtins Komisija ir valstybės narės; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad Komisija pasiūlė išplėsti valstybių narių nacionalinę jurisdikciją ją taikant už seksualinio mažamečių išnaudojimo nusikaltimus, padarytus užsienyje, nes taip būtų kovojama su sekso turizmu;

62.

pabrėžia, kad sezoniškumas, būdingas turizmo sričiai, gali būti darbo ir darbo sąlygų nestabilumo priežastis; atsižvelgdamas į tai ragina kurti konkrečią politiką sezoninių darbuotojų naudai, ypač imtis priemonių dėl darbo sezono ilginimo įvairinant turistinę veiklą;

63.

ragina Komisiją parengti planą siekiant palaipsniui mažinti turizmo sezoniškumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją remtis parengiamosios veiklos „Calypso“ rezultatais, kadangi jie iki šiol yra teigiami, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tęsti šią veiklą, kuria sudaromos sąlygos socialiai remtiniems žmonėms, pvz., vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, jaunimui ir mažas pajamas turinčioms šeimoms, vykti atostogauti, ypač ne sezono metu, taip pat į kitas šalis; taigi ragina toliau projektuoti ir į visus turizmo produktus integruoti prieinamumą fizine prasme, tinkamas paslaugas ir patikimą informaciją; mano, kad įkvėpimo šaltiniu galėtų tapti jau dabar turima gera patirtis, kuria pabrėžiamas prieinamumas ir galių suteikimas;

64.

pabrėžia, kad įgyvendinant naująją ES strategiją dėl negalios svarbu sudaryti galimybę neįgaliesiems pasinaudoti ne tik transporto, bet ir apgyvendinimo, maitinimo, visiems prieinamos informacijos ir turizmo paslaugomis apskritai; pabrėžia, kad vėliau turėtų būti teikiama aiški informacija apie priemones, kurių buvo imtasi; ragina Komisiją užtikrinti galimybę visiems pasinaudoti visais su turizmu susijusiais produktais ir paslaugomis;

65.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įgyvendinti programas, skirtas kultūrinės, istorinės ir aplinkosauginės reikšmės objektams atstatyti, išsaugoti ir apsaugoti, kad jie būtų labiau prieinami turistams; ragina jaunimą savanoriškai dalyvauti šiose programose 2011 m., kurie yra paskelbti Europos savanoriškos veikos metais, ir vėliau;

66.

ragina Komisiją skatinti ir vadinamąjį abipusį turizmą (angl. Visiting Friends and Relatives - VFR) kaip svarbią Europos kultūros integracijos plėtros priemonę;

67.

ragina Komisiją informuoti apie įvairias finansines priemones ir jas taikyti kuo daugiau projektų, ypač tas, kurios susijusios su ERPF, EŽŪFKP, ESF ir EŽF, kurias įgyvendina skirtingi generaliniai direktoratai ir kurių tikslas – didinti turizmo konkurencingumą, jas koordinuoti ir stebėti, ar jos tinkamai įgyvendinamos; mano, kad atsižvelgus į biudžetui taikomus apribojimus, svarbu sukurti sąveiką tarp skirtingų egzistuojančių finansinių priemonių, kurios turi būti pritaikytos prie turizmo vystymosi ir klientų poreikių, taip pat prie turizmo veiklos įvairinimo ir prie vietos reikalavimų vystymosi srityje; taip pat ragina Komisiją parengti aiškias finansinės paramos su turizmu susijusiems projektams gaires ir sukurti bendrą generalinių direktoratų duomenų bazę su paprasta prieiga siekiant didinti informuotumą ir teikti informaciją apie turizmo projektus, prie kurių finansavimo prisideda ES;

68.

pabrėžia, kad pagal 2014–2020 m. finansinę programą įgyvendinant sanglaudos politiką turizmo vaidmuo turi išlikti svarbus; ragina, kad į kitas finansines programas ir struktūrinių fondų reglamentus kaip prioritetinė sritis būtų įtrauktas degradavusių turistinių vietovių pertvarkymas, siekiant užtikrinti jų konkurencingumą ir tvarumą;

69.

be to, ragina valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas visapusiškai išnaudoti profesinio mokymo priemones, kurias siūlo ESF ir kiti Bendrijos, nacionaliniai, regioniniai ir vietos fondai; mano, kad itin svarbu, jog valstybės narės ir kiti organai, remdamiesi struktūriniuose fonduose pateiktais prioritetais, sudarytų sutartis konkrečioms turizmo šakoms;

70.

prašo 2014–2020 m. finansinėje programoje parengti konkrečią mikroįmonėms ir MVĮ skirtą turizmo programą, kuria būtų skatinama kompanijų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė vykdant visą Europą apimančius turizmo projektus, ir tuo pat metu MVĮ skatinamos investuoti į šį sektorių;

71.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti, jos turizmo sektoriaus bandomieji projektai bus remiami ir po 2011 m., ir, jei būtina, įvertinti naujus projektus siekiant, kad jie prisidėtų prie naujosios strategijos įgyvendinimo;

72.

pažymi, jog tam, kad turizmo įmonės galėtų vykdyti ilgalaikį pasiūlos ir paklausos struktūros planavimą ir plėtoti turistines vietoves, joms reikalingi palyginami ir aukštos kokybės statistiniai duomenys; todėl ragina Komisiją savo kompetencijos ribose užtikrinti, kad šie duomenys būtų prieinami visoje Europoje; apgailestauja, kad nėra oficialios kaimo ir agrarinio turizmo statistikos ir kad galima gauti vien tik spėjimais pagrįstą informaciją; palankiai vertina svarstomas priemones, kuriomis siekiama sutelkti socialinių ir ekonominių žinių bazę turizmo srityje, nepamirštant, kad reikėtų kiek įmanoma vengti užkrauti papildomą finansinę ir administracinę naštą;

73.

prašo, kad Komisija iki 2011 m. rugsėjo mėn. pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto dėl Organizuotų išvykų paketų direktyvos 90/314/EEB persvarstymo siekiant užtikrinti vartotojams ir įmonėms, dirbančioms šiame sektoriuje, aiškų teisinį pagrindą ir esant įprastinėms sąlygoms, ir susidarius išskirtinėms aplinkybėms, pvz., dėl tam tikrų klimato ir gamtos reiškinių arba politinių neramumų; be to, pabrėžia, kad turizmo paslaugų paketo sąvoka yra pasenusi ir ragina Komisiją persvarstant kuo skubiau padaryti pakeitimus, kad tas pats teisės aktas būtų taikomas visiems turizmo paslaugas teikiantiems veikėjams; pabrėžia, kad ypač svarbus vaidmuo turi tekti vartotojo gaunamų paslaugų kokybei ir sąžiningai konkurencijai;

74.

atkreipia dėmesį į tai, kad tai gera proga visose valstybėse narėse palaipsniui suvienodinti turizmo sektoriaus PVM sumažintą tarifą, kadangi tai būtina skaidrios konkurencijos tarp turizmo bendrovių ES ir ne ES šalyse sąlyga; todėl palankiai vertina diskusiją šiuo klausimu, kuri buvo pradėta paskelbus Žaliąją knygą dėl PVM ateities;

75.

ragina valstybes nares atsižvelgti į neigiamus padarinius, kurie ypač ne sezono metu kyla dėl vis didesnės tendencijos didinti rinkliavas iš turistų, tiek atvykstančių į Europos Sąjungą, tiek keliaujančių jos viduje, būtent tokias rinkliavas sudaro kuro mokestis, įmokos, susijusios su saugumu, oro uostų mokesčiai bei miestų ir uostų mokesčiai; pabrėžia, kad jei ketinama taikyti papildomą mokestį turizmo srityje, apie tai turi būti tinkamai paskelbta siekiant didinti turistų ir kelionių organizatorių informuotumą;

76.

ragina Europos Sąjungos Tarybą greičiau patvirtinti direktyvos dėl specialios PVM (TOMS) sistemos modernizavimo projektą; pagal šią direktyvą suteikiama galimybė taikyti aktyvaus pasirinkimo sistemą, kuri padėtų panaikinti konkurencijos iškraipymus tarp įvairių kategorijų vykdytojų šiame sektoriuje, kadangi dabar visi nacionalinių teisės aktų skirtumai turi rimtų pasekmių;

77.

pabrėžia, kad būtina vykdyti aktyvią konkurencijos politiką kontroliuojant sektoriaus koncentracijos tendenciją ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi;

78.

ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti integruotą turizmo strategiją laikantis dabartinės strategijos ir jos įgyvendinimo plano ir juos papildant;

79.

mano, kad Parlamente turėtų būti sukurta speciali turizmo techninė darbo grupė, kuri atidžiai stebėtų, kaip įgyvendinami Komisijos ir Parlamento pasiūlyti veiksmai;

80.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.