11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/53

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui (1), į 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes (2), į 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje (3), į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl religijos laisvės Pakistane (4) ir į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Irako, ypač mirties bausmės (Tariqo Azizo atvejis) ir išpuolių prieš krikščionių bendruomenes (5),

—

atsižvelgdamas į metinius pranešimus apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje, ypač į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (6),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į JT ypatingosios pranešėjos pranešimus dėl religijos arba įsitikinimų laisvės ir ypač į jos 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 16 d. ir 2010 m. liepos 29 d. pranešimus,

—

atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai spaudos atstovo 2011 m. sausio 1 d. pareiškimą po išpuolio prieš koptų bažnyčios tikinčiuosius Aleksandrijoje (Egiptas),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 1 d. Europos Parlamento pirmininko J. Buzeko pareiškimą dėl mirtino sprogimo Egipto bažnyčioje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės turi pareigą užtikrinti šias laisves visame pasaulyje; kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinių laisvių vystymas yra bendras pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga kuria ryšius su trečiosiomis šalimis, ir jis buvo numatytas ES ir trečiųjų šalių susitarimuose taikomoje demokratinėje išlygoje,

B.

kadangi pagal Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę turėti ar pasirinkti religiją arba tikėjimą savo nuožiūra ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai ar privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, atliekant tikėjimo apeigas ir mokant jo,

C.

kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvė taikoma ne tik tam tikrų religijų šalininkams, bet ir ateistams, agnostikams ir netikintiesiems,

D.

kadangi išpuolių prieš krikščionių bendruomenes skaičius 2010 m. išaugo visame pasaulyje, taip pat kaip ir teismo procesų bei mirties bausmių už šventvagystę, dėl kurių dažnai nukenčia moterys, skaičius; kadangi statistiniai duomenys apie religijos laisvę pastaraisiais metais rodo, kad dauguma religinio smurto aktų vykdomi prieš krikščionis, kaip nurodyta organizacijos „Parama stokojančiai pagalbos bažnyčiai“ parengtame 2009 m. pranešime dėl religijos laisvės pasaulyje; kadangi kai kuriais atvejais krikščionių bendruomenių padėtis tokia, kad kyla pavojus jų egzistavimui ateityje, o jei jos išnyktų, atitinkamose šalyse tai reikštų didelės religinio paveldo dalies praradimą,

E.

kadangi 2011 m. sausio 11 d. per brutalius išpuolius, nukreiptus prieš krikščionių bendruomenę Nigerijoje, vėl žuvo nekalti žmonės; kadangi 2010 m. gruodžio 24 d. įvykdyti kelių Maidugūrio bažnyčių užpuolimai, o 2010 m. gruodžio 25 d. buvo vykdomi sprogdinimai Nigerijos Džoso mieste, ir dėl to žuvo 38 civiliai gyventojai ir daug jų buvo sužeista; kadangi 2010 m. gruodžio 21 d. Turu (Nigerija) kardais ir mačetėmis ginkluoti vyrai užpuolė vietos kaimo krikščionių grupę ir nužudė 3 bei sužeidė 2 žmones; kadangi 2010 m. gruodžio 3 d. po išpuolio Džoso mieste (Nigerija) buvo rasti negyvi septyni krikščionys, įskaitant moteris ir vaikus, o 4 asmenys per išpuolį buvo sužeisti,

F.

kadangi Pandžabo provincijos gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas 2011 m. sausio 4 d. ir Asia Noreen atvejis Pakistane sukėlė tarptautinės bendruomenės protestų bangą,

G.

kadangi per 2011 m. sausio 1 d. teroristų išpuolį prieš koptų krikščionis Aleksandrijoje žuvo ir buvo sužeisti nekalti civiliai gyventojai,

H.

kadangi 2010 m. gruodžio 25 d. Sulu (Filipinai) Kalėdų dieną sprogdinant koplyčią buvo sužeista iš viso 11 žmonių, tarp jų kunigas ir 9 metų mergaitė,

I.

kadangi 2010 m. gruodžio 25 d. jėga buvo nutrauktos Kalėdų mišios šiaurinėje Kipro dalyje esančiuose Rizokarpaso ir Hagia Triados kaimuose,

J.

kadangi per 2010 m. gruodžio 30 d. d žihado teroristų išpuolius prieš asirų krikščionių šeimas mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 14 žmonių buvo sužeista koordinuotų krikščionių namų Bagdade (Irakas) sprogdinimų metu; kadangi 2010 m. gruodžio 27 d. Dulaij (Irakas) pakelėje susprogdinus bombą buvo nužudyta asirų krikščionių bendruomenei priklausanti moteris, o jos vytas buvo sužeistas; kadangi 2010 m. lapkričio 22 d. Mosule buvo nužudyti du Irako krikščionys; kadangi 2010 m. lapkričio 10 d. per išpuolius Bagdade, nukreiptus į krikščionių teritorijas, žuvo nekalti civiliai gyventojai; kadangi per 2010 m. lapkričio 1 d. Šv. Mergelės Išgelbėtojos Sirijos katalikų bažnyčioje Bagdade vykusias žudynes mirė 52 žmonės, tarp jų buvo moterų ir vaikų,

K.

kadangi Irano vyriausybė sustiprino savo kampaniją prieš krikščionis Islamo Respublikoje, per praėjusį mėnesį buvo suimta daugiau nei 100 krikščionių, daugelis buvo priversti bėgti iš šalies, kitaip jiems būtų keliami baudžiamieji kaltinimai ir galbūt grėstų mirties bausmė,

L.

kadangi Vietname taip pat labai persekiojama Katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veikla – tai rodo Vietnamo montanjarų bendruomenių padėtis; kadangi vis dėlto Vietnamo režimo pozicijos dėl Tėvo Nguyen Van Ly pasikeitimas, dėl kurio jis buvo paleistas, gali būti vertinamas teigiamai,

M.

kadangi žiaurūs islamo ekstremistų išpuoliai taip pat laikomi išpuoliais prieš esamą atitinkamų valstybių režimą, siekiant sukelti neramumus ir tarp įvairių religinių grupių pradėti pilietinį karą,

N.

kadangi Europa, kaip ir kitos pasaulio šalys, nėra išimtis ir joje pasitaiko religijos laisvės pažeidimo atvejų bei išpuolių prieš religinių mažumų atstovus dėl jų tikėjimo, taip pat pasitaiko diskriminacijos dėl religinių priežasčių atvejų,

O.

kadangi bendruomenių dialogas itin svarbus siekiant skatinti taiką ir abipusį tautų supratimą,

1.

smerkia neseniai įvairiose šalyse įvykdytus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir reiškia solidarumą su aukų šeimomis; išreiškia gilų susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo ir dėl įvykdytų smurto išpuolių, ypač Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse;

2.

džiaugiasi atitinkamų šalių valdžios institucijų pastangomis nustatyti išpuolių prieš krikščionių bendruomenes sumanytojus ir vykdytojus; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti, kad šių nusikaltimų vykdytojai ir visi už išpuolius ir kitus smurto veiksmus prieš krikščionis ar kitas religines ar kitas mažumas atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą;

3.

griežtai smerkia visus smurto prieš krikščionis ir kitas religines bendruomenes aktus ir visų formų tikinčiųjų, tikėjimo atsisakiusių ir netikinčių diskriminaciją ir netoleranciją jų atžvilgiu religijos ir įsitikinimų pagrindu; dar kartą pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė;

4.

reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų metų krikščionių bėgimo iš įvairių šalių, ypač Artimųjų Rytų šalių;

5.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Pakistano šventvagystės įstatymas, kuriam viešai paprieštaravo paskutinysis vadovas Salman Taseer, yra ir toliau taikomas persekiojant religines grupes, įskaitant krikščionis, pvz., Asia Noreen, penkių vaikų krikščionę motiną, nuteistą mirties bausme, ir pabrėžia, kad valdytojo Salmano Taseero žudiką didžioji dalis Pakistano visuomenės laiko didvyriu;

6.

palankiai vertina Egipto viešosios nuomonės reakciją, kai šis teroristinis aktas buvo griežtai pasmerktas ir greitai suvokta, kad pasikėsinimas buvo suplanuotas siekiant pakenkti giliems ir pastoviems krikščionių ir musulmonų ryšiams Egipte; džiaugiasi dėl bendrų koptų krikščionių ir musulmonų demonstracijų Egipte siekiant protestuoti prieš išpuolį; taip pat palankiai vertina tai, kad Egipto Prezidentas Hosni Mubarak, Al-Azhar Didysis Šeichas ir Egipto Didysis muftijus viešai pasmerkė išpuolį;

7.

smerkia tai, kad Turkijos valdžios institucijos jėga nutraukė Kalėdų mišias, kurias Kalėdų dieną šiaurinėje Kipro dalyje šventė likę 300 krikščionių;

8.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl to, kad keliose pasaulio vietose surengtų terorizmo aktų kaltininkai piktnaudžiauja religija; smerkia manipuliavimą religija įvairiuose politiniuose konfliktuose;

9.

primygtinai ragina valstybių, kuriose išpuolių prieš religines grupes pasitaiko labai dažnai, valdžios institucijas imtis atsakomybės siekiant užtikrinti visoms religinėms grupėms normalią ir viešą religijos praktiką, sustiprinti pastangas suteikti patikimą ir veiksmingą religinių grupių apsaugą jų šalyse ir taip pat užtikrinti asmeninį saugumą ir fizinę religinių grupių narių neliečiamybę šalyje, tuo būdu įvykdant įsipareigojimus, kuriuos jos tarptautiniu mastu jau yra prisiėmę;

10.

dar kartą pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę, yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai ir bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas;

11.

ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, bendradarbiaujant su jomis ir rengiant žmogaus teisių padėties ataskaitas didesnį dėmesį skirti religijos ar įsitikinimų laisvės klausimui ir religinių bendruomenių, įskaitant krikščionis, padėčiai;

12.

ragina per būsimą Užsienio reikalų tarybos susitikimą 2011 m. sausio 31 d. aptarti krikščionių persekiojimo ir pagarbos religijos ar įsitikinimų laisvei klausimą; ši diskusija turėtų duoti konkrečių rezultatų, visų pirma kalbant apie priemones, kuriomis būtų galima naudotis siekiant užtikrinti krikščionių bendruomenių visame pasaulyje, kurioms kyla pavojus, saugumą ir apsaugą;

13.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai skubos tvarka kurti ES strategiją dėl žmogaus teisių į religijos laisvę įgyvendinimo, įskaitant sąrašą priemonių prieš valstybes, kurios sąmoningai neapsaugo religinių grupių;

14.

ragina vyriausiąją įgaliotinę, atsižvelgiant į naujausius įvykius ir didėjančią būtinybę analizuoti ir suprasti kultūrinių ir religinių procesų raidą tarptautiniuose santykiuose ir šiuolaikinėse visuomenėse, Europos išorės veiksmų tarnybos Žmogaus teisių direktorate sukurti nuolatinę vyriausybinių ir visuomeninių religijos laisvės ir susijusių teisių apribojimų padėties stebėseną ir kasmet pateikti Parlamentui ataskaitą;

15.

ragina Tarybą, Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Parlamentą į metinį pranešimą apie žmogaus teises įtraukti skyrių dėl religijos laisvės;

16.

primygtinai ragina ES institucijas laikytis SESV 17 straipsnyje numatyto įsipareigojimo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, taip užtikrinant, kad krikščionių ir kitų religinių bendruomenių persekiojimo klausimas būtų pirminės reikšmės klausimas, dėl kurio diskutuojama sistemingai;

17.

ragina visų religinių bendruomenių Europoje vadovus pasmerkti išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir kitas tikėjimo bendruomenes, remiantis tuo, kad kiekviena grupė turi būti gerbiama vienodai;

18.

dar kartą pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Egipto parlamentui ir vyriausybei, Irano parlamentui ir vyriausybei, Irako parlamentui ir vyriausybei, Nigerijos parlamentui ir vyriausybei, Pakistano parlamentui ir vyriausybei, Filipinų parlamentui ir vyriausybei, Vietnamo parlamentui ir vyriausybei ir Islamo konferencijos organizacijai.