52011DC0831

1. Įvadas

Europos Žemės stebėsenos programa (GMES) buvo sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 911/2010 dėl GMES[1]. GMES yra Europos Sąjungos kosmoso politikos pavyzdinė iniciatyva[2], atitinkanti Sutarties dėl ES veikimo 189 straipsnį, kuriuo Europos Sąjungai sukuriama galimybė vykdyti su kosmosu susijusią veiklą. GMES taip pat yra viena iš programų, kuri turi būti įgyvendinama pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“[3], ji buvo įtraukta į strategijos „Europa 2020“ pramonės politikos iniciatyvą, nes yra naudinga įvairių sričių Sąjungos politikai.

Kad galėtų spręsti nuolat didėjančias pasaulinio masto problemas, Europai pačiai reikia turėti gerai koordinuotą ir patikimą Žemės stebėjimo sistemą. GMES ir yra tokia sistema.

GMES yra ilgalaikė programa, grindžiama Sąjungos, valstybių narių, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir kitų susijusių Europos suinteresuotųjų subjektų partnerystėmis. Europos Sąjunga, tarptautiniu mastu plėtodama dvišalius santykius su kitomis kosminėmis valstybėmis arba prisidėdama prie pasaulinio masto Žemės stebėjimo (pvz., Žemės stebėjimo grupės) veiklos, galėtų veiksmingiau nei pavienės valstybės narės įgyvendinti šią programą.

GMES padės geriau suprasti, kaip ir kokiu būdu gali keistis mūsų planeta ir kokia gali būti šių pokyčių įtaka kasdieniam mūsų gyvenimui. GMES nuolat teiks sprendimus priimantiems ES ir valstybių narių subjektams tikslius ir patikimus duomenis bei informaciją apie aplinką, klimato kaitą ir saugumą. Ši informacija reikalinga valstybių narių ir regionų valdžios institucijoms, atsakingoms už politikos kūrimą ir įgyvendinimą. Šios informacijos reikia ir Komisijai, kad galėtų vykdyti įrodymais pagrįstą politiką ir stebėseną. Dėl GMES taip pat padidės ekonomikos stabilumas ir paspartės augimas, nes visus Žemės stebėjimo duomenis ir paslaugas bus galima laisvai panaudoti komerciniais tikslais įvairiuose sektoriuose.

Nuo 1998 iki 2013 m. ES ir Europos kosmoso agentūra daugiausia finansavo GMES kūrimo veiksmus. Pereinant prie 2011–2013 m. pradinės operacinės veiklos pirmą kartą buvo suteiktas veiklos finansavimas. Nuo 2014 m. GMES pradės tinkamai veikti.

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl „Europos kosmoso politikos: kaip panaudoti kosmoso teikiamas galimybes Žemėje?“ atkreipiamas dėmesys į tai, kaip svarbu GMES įgyvendinti laiku. 2011 m. balandžio 4 d. komunikate „Piliečiams naudingos Europos sąjungos kosmoso strategijos rengimas“1 Komisija pabrėžė, kad svarbu, jog GMES programa pradėtų tinkamai veikti iki 2014 m. 2011 m. gegužės 31 d. posėdyje Konkurencingumo taryba paragino Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl GMES veiklos ir išaiškinti jos valdyseną nuo 2014 m.

Komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[4] Komisija nurodė, kad dėl riboto ES biudžeto GMES 2014–2020 m. pasiūlyta finansuoti ne pagal daugiametę finansinę programą. Nepaisant to, Komisija toliau siekia užtikrinti galimybę naudotis GMES, todėl ji parengė šį komunikatą siekdama nustatyti tinkamą GMES programos valdyseną ir ilgalaikį finansavimą nuo 2014 m. Komunikatu bus pradėtos diskusijos su Europos Parlamentu, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetu dėl GMES programos ateities.

2. GMES: naudotojų poreikius atitinkanti Žemės stebėsenos programa

GMES – tai Žemės stebėsenos programa, leidžianti rinkti informaciją apie planetos Žemės fizines, chemines ir biologines sistemas. GMES paslaugos yra naudingos plačiam naudotojų ratui nuo vietos iki tarptautinio lygmens. Jos atitinka vartotojų reikalavimus, jų aprėptis buvo nuolat tikslinama reguliariai ir nuosekliai bendradarbiaujant su vartotojų grupėmis. Reglamentu dėl GMES buvo įsteigtas naudotojų forumas siekiant oficialiau įtvirtinti šį bendradarbiavimą.

GMES pateikia svarbios informacijos, reikalingos tvariau rūpintis aplinka, geriau apsaugoti biologinę įvairovę, stebėti ir prognozuoti vandenynų būklę ir atmosferos sudėtį, suprasti klimato kaitos veiksnius ir poveikį, reaguoti į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, remti vystymosi politiką ir didinti Europos piliečių saugumą. Ji leidžia priimti geresnius sprendimus ir geriau įgyvendinti pačių įvairiausių sričių Sąjungos politiką (transporto, žemės ūkio, aplinkos, energetikos, regioninės politikos, humanitarinės pagalbos, civilinės saugos, paramos trečiųjų šalių vystymuisi ir kt.). Kad GMES būtų tinkama naudoti pagal tokias įvairias paskirtis, jos struktūrą sudaro trys komponentai: vienas paslaugų komponentas, per kurį teikiama aplinkos ir saugumo politikai reikalinga informacija, ir du stebėjimo komponentai (kosmoso ir in situ infrastruktūros), per kuriuos teikiami paslaugoms užtikrinti reikiami duomenys.

3. papildoma ES nauda

Pastaruosius trisdešimt metų Europoje įgyvendinant nacionalines ir tarptautines programas buvo vykdoma intensyvi MTTP veikla Žemės stebėjimo srityje, kad būtų sukurta infrastruktūra ir įrenginiai. Vis dėlto turimų pajėgumų nepakanka, nes yra infrastruktūros trūkumų ir nepakanka garantijų, kad turimų pajėgumų pakaks ilgesniam laikui. GMES, skirta užtikrinti, kad būtų ilgą laiką nuosekliai teikiami reikiami duomenys ir paslaugos, buvo sukurta turimų struktūrų pagrindu nustačius nuoseklią Europos lygmens politikos sistemą, kuria vartotojai suskirstomi į grupes, nustatomi jų poreikiai ir koordinuojami atsakomieji Europos veiksmai.

ES investicijomis siekiama geriau vykdyti stebėjimą, sudaryti galimybę naudotis esamomis struktūromis ir plėtoti operacinės veiklos paslaugas. Kadangi GMES vykdoma Europos mastu, pasiekiama masto ekonomija, lengviau bendrai investuojama į didelę infrastruktūrą, geriau koordinuojami veiksmai ir stebėjimo tinklų veikla, sudaroma galimybė suderinti ir palyginti standartizuotus duomenis ir skatinama steigti pasaulinio lygio kompetencijos centrus Europoje.

Sudėtingiausia yra Europos lygiu suderinti ir standartizuoti geokosminę informaciją, reikalingą įvairių sričių Sąjungos politikai įgyvendinti. Sprendžiant įvairių aplinkosaugos sričių, kaip antai klimato kaitos lėtinimo ir prisitaikymo prie šios kaitos politikos, problemas būtina mąstyti globaliai, o veikti lokaliai. Vykdydama GMES ES savarankiškai užtikrina, kad nuolat gaus patikimą ir atsekamą informaciją apie aplinką ir saugumą, prisideda prie tarptautinės GEOSS (Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos) iniciatyvos rengti pasaulinio masto stebėjimo duomenų rinkinius bei informaciją ir didinti savo vaidmenį vedant tarptautines derybas ir sudarant sutartis, pvz., tris Rio de Žaneiro konvencijas, Sutartį po Kioto ir kitus dvišalius ar daugiašalius susitarimus. Pripažinta, kad GMES yra Europos indėlis kuriant Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą, kurią rengia Žemės stebėjimo grupė (GEO).

4. Sąnaudos ir nauda

GMES pradėta finansuoti nuo 1998 m., iki 2013 m. paslaugų ir kosmoso bei in situ infrastruktūros plėtrai ir pradinei operacinei veiklai ES ir EKA iš viso skyrė virš 3,2 mlrd. EUR. Paslaugų komponentui ES yra skyrusi iki 520 mln. EUR, o EKA – iki 240 mln. EUR. Kosmoso komponentui EKA skyrė apie 1 650 mln. EUR, o ES – 780 mln. EUR (7BP ir GMES pradinė operacinė veikla), visų pirma prieigai prie nacionalinių palydovų duomenų apie kosmosą gauti.

Kad po 2013 m. būtų galima toliau visapusiškai plėtoti visus GMES komponentus (t. y. juos visiškai įgyvendinti, prižiūrėti, tobulinti ir atnaujinti) , 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta 5 841 mln. EUR[5], iš jų 1 091 mln. EUR[6] skirta paslaugoms, 350 mln. EUR[7] – in situ infrastruktūrai, o 4 400 mln. EUR (EKA skaičiavimais) – kosmoso komponentui, įskaitant galimybes dalyvauti misijose. Iki šiol GMES skirtos išlaidos nebuvo viršytos, taip greičiausiai neatsitiks ir ateityje, nes GMES struktūra leidžia prireikus perrikiuoti atskirų komponentų turinį ir tikslus taip, kad užtektų numatytų lėšų.

Remiantis sąnaudų ir naudos analize[8] tikimasi, kad laikotarpiu iki 2020 m. GMES nauda bent du kartus viršys jai skirtų investicijų sumą, o iki 2030 m. – keturis kartus. Sukūrus inovacines paslaugas ir GMES komercines taikmenas naudotojų grandies sektoriui bus sudarytos sąlygos ekonomiškai sparčiau augti ir kurti darbo vietas.

Visame pasaulyje pripažįstama, kad Žemės stebėjimo srityje ES tenka svarbus vaidmuo. Neužtikrinus ES investicijų kiltų pavojus, kad valstybės narės ir Europos bendrovės praras galimybę vienodomis sąlygomis konkuruoti su kylančios ekonomikos šalimis (pvz., Brazilija, Indija, Rusija ir Kinija), kurios Žemės stebėjimui skiria daug investicijų.

5. Finansavimas

Komisija, remdamasi savo komunikatu „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, pasiūlė, kad nuo 2014 m. GMES būtų finansuojama ne pagal finansavimo programą.

Ieškodama galimų GMES finansavimo būdų Komisija išskyrė tris: specialus GMES fondas (panašus į Europos plėtros fondui taikomą būdą), tvirtesnis bendradarbiavimas (bendradarbiautų šia programa itin susidomėjusios valstybės narės) ir pramonės sektoriaus dalyvavimas – šiuo atveju atsakomybe ir finansavimo našta būtų pasidalyta su susijusiais ūkinės veiklos vykdytojais. Savo vertinime Komisija neteikia pirmenybės pastariesiems dviems būdams, nes, pirma, dėl glaudesnio bendradarbiavimo kiltų grėsmė programos sąsajoms su ES–27, ir, antra, „Galileo“ projekto įgyvendinimo patirtis jau parodė, kad artimuoju laikotarpiu bus sunku pritraukti ir išlaikyti privatų sektorių ir tai neatitiks programos siekinio atnešti naudos visuomenei.

Todėl siūloma įkurti specialų GMES fondą, kuris būtų finansuojamas 27 ES valstybių narių įmokomis, nustatytomis pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas. Komisijai bus suteikti įgaliojimai administruoti fondą. Šiuo tikslu ES valstybės narės Tarybos posėdyje turės priimti tarpvyriausybinį susitarimą. Šio komunikato I priede pateikiami susitarimo metmenys. Fondas bus administruojamas vadovaujantis finansinėmis taisyklėmis, kurias Taryba turės priimti remdamasi Komisijos pasiūlymu.

Kol vidaus susitarimo neratifikuos 27 valstybės narės, kai kurios jo nuostatos turėtų būti pradėtos taikyti preliminariai nuo 2014 sausio 1 d. siekiant užtikrinti programos tęstinumą.

Remiantis 4 skyriuje numatytomis išlaidomis didžiausia suma, kurios reikia GMES veiklai finansuoti 2014–2020 m., yra 5 841 mln. EUR5.

6. Valdysena

Politinis koordinavimas ir priežiūra, užduočių ir biudžeto administravimas, techninis įgyvendinimo koordinavimas yra būtini GMES programos valdysenos elementai. Nuo 2014 m. būtina įdiegti tinkamą valdymo struktūrą, kad būtų patenkinti operacinės veiklos etapo poreikiai.

6.1. Politinė priežiūra ir administravimas

Manoma, kad Komisija Sąjungos vardu turėtų toliau būti atsakinga už bendrą politikos koordinavimą, įskaitant derybas dėl tarptautinių susitarimų, naudotojų grupių konsultavimą, remiantis jau veikiančiame naudotojų forume įgyta patirtimi, darbo programų patvirtinimą, sąsajų su sektorių politika užtikrinimą, saugumo ir duomenų politikos aspektų ir tarptautinio bendradarbiavimo aspektų nustatymą. Tačiau norint aprėpti išaugusią programos administravimo veiksmų apimtį pradinių veiksmų etapu, būtina imtis reikiamų priemonių, pasitelkti retos specializacijos darbuotojus, kuriuos sunku įdarbinti per centrines Komisijos tarnybas. Įkurti naują agentūrą per tokį trumpą laiką neįmanoma, todėl šias užduotis būtų galima patikėti veikiančiai Europos įstaigai. Buvo apsvarstyta galimybė visos programos administravimą perduoti Europos kosmoso agentūrai, tačiau nuspręsta geriau to nedaryti dėl keleto priežasčių: pirma, EKA yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros agentūra, antra, EKA yra kosmoso agentūra, o didelė GMES veiklos dalis neapsiriboja vien tik kosmoso sritimi, ir, trečia, atsižvelgdama į tai, kad GMES turėtų teikti naudos visos ES piliečiams, Komisija teikia pirmenybę Bendrijos lygmens veiklai, kurioje dalyvautų visos 27 valstybės narės. Todėl kai kurias užduotis, susijusias su programos administravimu, pvz., vertinimą, derybas ir sutarčių vykdymo priežiūrą, būtų galima patikėti Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) agentūrai, kad būtų sudarytos galimybės ateityje susieti GMES ir „Galileo“ programų administravimą.

Siūloma, kad Komisijai atliekant politinę priežiūrą Europos GNSS agentūrai patikėta programos administravimo veikla neapimtų operacinės veiklos, o būtų susijusi, be kita ko, su programai skirtų lėšų administravimu ir užduočių įgyvendinimo priežiūra. Europos GNSS agentūros administracinės išlaidos, susijusios su GMES programos administravimu, turėtų būti priskirtos 5 skyriuje minėtam GMES fondui.

6.2. Techninis koordinavimas ir veiksmų įgyvendinimas

Siekiant padėti Komisijai, Europos subjektams, turintiems reikiamų žinių ir kompetencijos susijusiose srityse, galėtų būti pavestas techninis paslaugų koordinavimas. Komisija ir toliau bus atsakinga už gaminių, susijusių su sektorių politikos įgyvendinimu, kokybės kontrolę ir pavirtinimą.

(1) Su GMES paslaugų komponentu susijusi veikla:

(a) operacinė veikla:

i)        bendra sistemiška / įprastinė Žemės posistemių stebėsenos ir prognozavimo veikla regioniniu ir pasauliniu mastu, visų pirma apimanti jūros aplinką, atmosferą ir oro kokybę, pasaulio sausumos paviršiaus ir klimato kaitos stebėsenos paslaugas;

ii)       regioninė / vietos lygmens užsakomoji veikla, apimanti visų pirma ekstremalių situacijų valdymą, saugumo ir visos Europos sausumos paviršiaus stebėsenos paslaugas;

(b) vystomoji veikla, t. y. teikiamų paslaugų kokybės ir veiksmingumo gerinimas, naujų paslaugų elementų kūrimas ir jų įsisavinimo naudotojų grandies rinkoje skatinimas.

Europos aplinkos agentūrai gali būti patikėtas sausumos paviršiaus stebėsenos paslaugos techninis koordinavimas.

Europos reagavimo į nelaimes centrui galėtų būti patikėtas ekstremalių situacijų valdymo paslaugų techninis koordinavimas.

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrui galėtų būti patikėtas atmosferos stebėsenos paslaugos techninis koordinavimas.

Šiuo metu rengiamas kitų paslaugų (klimato kaitos, jūros aplinkos stebėsenos ir saugumo) techninis koordinavimas siekiant užtikrinti, kad būtų laiku teikiamos kokybiškos paslaugos, atitinkančios specialius jų panaudojimo poreikius. Jas įgyvendinant galėtų dalyvauti Komisijos tarnybos ir kitos Europos įstaigos (pvz., Europos jūrų saugumo agentūra, Europos Sąjungos palydovų centras, Europos operatyvinio bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) arba Europos gynybos agentūra).

(2) Su GMES kosmoso komponentu susijusi veikla:

(a) operacinė veikla: specialios kosmoso infrastruktūros eksploatavimas (t. y. „Sentinel“ misijos), galimybė dalyvauti trečiųjų šalių misijose, duomenų sklaida, Komisijai reikalinga techninė pagalba siekiant nustatyti bendrą paslaugoms reikalingų duomenų poreikį, įvardyti stebėjimo trūkumus, prisidėti nustatant naujų kosmoso misijų specifikacijas.

Su GMES kosmoso komponentu susijusi operacinė veikla gali būti patikėta:

(1) Europos kosmoso agentūrai, terminuotam laikotarpiui, sausumos paviršiaus ir tikslinių teritorijų stebėjimui atlikti naudojant didelės raiškos vaizdus;

(2) Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT), sistemingam atmosferos ir vandenynų stebėjimui pasaulio mastu atlikti;

(b) vystomoji veikla: kosmoso infrastruktūros naujų elementų projektavimas ir viešasis pirkimas; techninės pagalbos teikimas Komisijai, kad vadovaujantis su paslaugomis susijusiu poreikiu būtų parengtos naujų kosmoso misijų specifikacijos pasinaudojant kosmoso infrastruktūros operatorių pagalba; vystomosios kosmoso veiklos koordinavimas, įskaitant veiklą, kuria siekiama modernizuoti ir papildyti GMES kosmoso komponentą.

Europos kosmoso agentūrai gali būti patikėta vystomoji veikla, o atitinkamos Europos Komisijos tarnybos padėtų atlikti techninį darbą.

(3) Su GMES in situ komponentu susijusi operacinė veikla:

(a) GMES paslaugoms reikalingų in situ duomenų teikimo koordinavimas su in situ operatoriais sudarius specialius administracinius susitarimus;

(b) trečiųjų šalių in situ duomenų teikimo koordinavimas tarptautiniu lygmeniu;

(c) techninės pagalbos teikimas, kad vadovaujantis GMES paslaugoms reikalingų duomenų poreikiu būtų parengtos in situ stebėjimo infrastruktūros ir tinklų specifikacijos;

(d) ryšių su in situ operatoriais palaikymas siekiant nuosekliai vykdyti vystomąją veiklą, susijusią su GMES in situ komponentu.

Neviršijant Europos aplinkos agentūrai suteiktų įgaliojimų jai gali būti patikėtas GMES in situ komponento techninis koordinavimas.

Veiklą vykdantiems subjektams turėtų būti patikėta įgyvendinti su visais trim komponentais susijusius GMES veiksmus laikantis viešojo pirkimo procedūrų, sudarant susitarimus dėl paslaugų lygio ar teikiant subsidijas.

6.3. Duomenys ir informacijos politika

GMES duomenų ir informacijos politika toliau bus grindžiama principu, pagal kurį turi būti užtikrinta visapusiška laisva prieiga (laikantis teisinių ir saugumo apribojimų), atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus (pvz., direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo ir INSPIRE) ir siekiant Reglamente (ES) Nr. 911/2010 nustatytų tikslų, visų pirma:

(1) skatinti naudoti ir dalytis GMES informacija ir duomenimis;

(2) stiprinti Žemės stebėjimo rinkas Europoje (ypač naudotojų grandies sektorių) siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

(3) padėti, kad toliau būtų nuolat teikiami GMES duomenys ir informacija;

(4) remti technologijas plėtojančias ir naujoves diegiančias Europos mokslinių tyrimų bendruomenes.

7. Išvados

2011 m. gegužės 31 d. gavus Konkurencingumo tarybos prašymą iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl 2014–2020 m. GMES veiklos ir valdysenos išaiškinimo, buvo parengtas šis komunikatas, kuriuo pradedamos diskusijos su kitomis institucijomis. Jis taip pat sukuria pagrindą ilgalaikiam stabiliam GMES programos valdymui ir finansavimui.

Priedas

VIDAUS SUSITARIMO[9] metmenys

Vidaus susitarimą dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansavimo programą sudarė Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai

GMES fondo FINANSINIAI IŠTEKLIAI

– Valstybės narės sutinka įsteigti Europos Žemės stebėsenos programos fondą (toliau – GMES fondas).

– GMES fondą sudaro:

(a) 5 841 mln. EUR suma, kurią pateikia valstybės narės, įnašų dydis nustatomas pagal valstybių narių bendrąsias nacionalines pajamas.

(b) Prie a punkte nurodytos sumos gali būti pridėti bet kokie kitų subjektų (pvz., prie ES prisijungusios naujos valstybės, programoje pageidaujančios dalyvauti trečiosios šalies, tarptautinės organizacijos ir (arba) bet kokio kito subjekto) savanoriškai sumokėti įnašai.

– GMES fondu galima naudotis po daugiametės finansinės programos įsigaliojimo.

– Visa GMES fondui skirtų lėšų suma numatyta 2014 m. sausio 1 d.– 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS

– GMES fondui priskiriama šių sričių veikla:

(a) GMES veikla:

i.        paslaugų komponentas (atmosferos stebėsena, klimato kaitos stebėsena, padedanti plėtoti prisitaikymo prie šios kaitos ir jos lėtinimo politiką, ekstremalių situacijų valdymas, sausumos paviršiaus stebėsena, jūros aplinkos stebėsena, saugumas);

ii.       kosmoso komponentas, kuriuo užtikrinamas stabilus stebėjimas iš kosmoso teikiant i punkte nurodytas paslaugas;

iii.      pagalba renkant in situ duomenis;

iv.      prieiga prie duomenų;

v.       pagalba naudotojams pasinaudoti paslaugomis;

vi.      priemonės, kuriomis užtikrinama infrastruktūros apsauga.

(b) Paramos priemonės, kuriomis siekiama padengti sąnaudas, susijusias su GMES fondo programavimu ir panaudojimu. Paramos priemonėms skirtais ištekliais gali būti padengtos išlaidos, susijusios su:

i.        parengiamąja ir tolesne veikla, stebėsena, apskaita, auditu ir vertinimu, kurie tiesiogiai reikalingi Komisijos administruojamo GMES fondo ištekliams programuoti ir panaudoti;

ii.       su tikslais, kurių siekiama plėtojant vystomąją politiką, vykdant tyrimus, rengiant susitikimus, teikiant informaciją, didinant informuotumą, rengiant mokymus ir publikacijas, ir

iii.      bet kuriomis kitomis administracinėmis arba techninės pagalbos išlaidomis, kurias Komisija gali patirti administruodama GMES fondą.

VYKDYMAS

– Susitarimu bus numatyti vykdomieji veiksmai, susiję su GMES fondo programavimu, administravimu ir naudojimu, ir juo kuo labiau suderinamos Sąjungos ir GMES fondo procedūros. Šiuo tikslu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priims reglamentą.

– Susitarimu bus numatytas finansinis reglamentas, kuriame bus nustatomos GMES fondo įsteigimo ir finansinių išteklių panaudojimo taisyklės ir apskaitos pateikimo bei audito taisyklės. Taryba šį reglamentą priims, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

– Komisijai padeda komitetas (toliau – GMES komitetas).

(a) Komitetą sudaro valstybių narių vyriausybių atstovai. Jam pirmininkauja Komisijos atstovas, o jo sekretoriatą skiria Komisija.

(b) GMES komitetas, remdamasis Komisijos pasiūlymu, nustato savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant balsavimo taisykles ir užduotis.

(c) GMES komitetas gali rengti specialios sudėties posėdžius, kuriuose būtų sprendžiami konkretūs, visų pirma su saugumu susiję klausimai (saugumo valdyba).

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

– Kiekviena valstybė narė patvirtina šį Susitarimą pagal savo konstitucinius reikalavimus. Kiekvienos valstybės narės vyriausybė praneša Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui apie procedūrų, reikalingų šiam Susitarimui įsigalioti, užbaigimą.

– Šis Susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio dieną po to, kai apie šio Susitarimo patvirtinimą praneša paskutinė valstybė narė.

– Šis Susitarimas sudaromas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir 2014–2020 m. daugiametė finansavimo programa.

[1]               OL L 276, 2010 10 20, p. 1.

[2]               COM(2011) 152 galutinis, 2011 4 4.

[3]               COM(2010) 2020, 2010 3 3.

[4]               COM (2011) 500 galutinis, 2011 6 29.

[5]               2011 m. kainos.

[6]               Duomenys grindžiami pirmtakų paslaugomis (pagal 7BP finansuoti projektai).

[7]               Duomenys grindžiami Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, atliktais pagal 7BP finansuojamą GISC projektą http://gisc.ew.eea.europa.eu/gisc-project.

[8]               Duomenys grindžiami Booz & Company „GMES sąnaudų ir naudos analizė“ (Cost Benefit Analysis for GMES), galutinė versija, 2011 m. rugsėjo 19 d.

[9]               Siūlomu priedu siekiama pateikti tik svarbiausius elementus ir nurodyti pagrindines vidaus susitarimo antraštines dalis, vadovaujantis galiojančio Europos plėtros fondo susitarimo pavyzdžiu (OL L 247, p. 32, 2006 9 9 ). Jis neturi įtakos valstybių narių diskusijų dėl galutinio teksto rezultatams.