52011DC0440

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl išlygos dėl išimtinių atvejų (Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnis)

SANTRAUKA

Per diskusijas dėl 2010 m. kasmetinio Europos Sąjungos pareigūnų atlyginimų ir pensijų patikslinimo Taryba nurodė, kad dėl pastarosios finansų ir ekonomikos krizės staiga labai pablogėjo ES ekonominė ir socialinė padėtis, ir paprašė Komisijos pateikti atitinkamus pasiūlymus pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnį.

2010 m. lapkričio 24 d. priimtame sprendime byloje C-40/10 Teisingumo Teismas pabrėžė, kad išlyga dėl išimtinių atvejų leidžia atsižvelgti į didelio ir staigaus ekonominės ir socialinės padėties pablogėjimo pasekmes, kai taikant „įprastą metodą“ pareigūnų atlyginimai nebūtų patikslinti pakankamai greitai. Teismas paaiškino, kad Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnyje numatyta procedūra yra vienintelė galimybė atsižvelgti į ekonominę krizę tikslinant atlyginimus ir atitinkamai nukrypti nuo minėto priedo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų taikymo.

Taikant šį metodą pagal bendro panašumo principą nuodugniai vertinama esama Sąjungos ekonominė ir socialinė padėtis, atsispindinti valstybių narių sprendimuose dėl valstybių narių valstybės tarnautojų atlyginimų. Teisės aktų leidėjas atidžiai parinko kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti tikslinant atlyginimus ir pensijas; šie kriterijai taikomi ir ūkio pakilimo, ir nuosmukio metu.

Išlyga dėl išimtinių atvejų nėra išlyga dėl ekonominio ciklo, todėl ji taikytina tik tada, jei ES įvyksta ypatingų pokyčių ir jų neįmanoma įvertinti taikant įprastą metodą. Išlyga neturi būti taikoma ES išgyvenant ekonominio ciklo nuosmukį.

Būtinybę 2011 m. taikyti išlygą dėl išimtinių atvejų Komisija įvertino pagal 15 rodiklių. Iš Europos ekonominių prognozių, kurias Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas paskelbė 2011 m. gegužės 13 d., matyti, kad ES ekonomikos atsigavimas tęsiasi.

Ataskaitoje daroma išvada, kad ataskaitiniu laikotarpiu – nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės mėn. vidurio – Sąjungos ekonominė ir socialinė padėtis staiga labai nepablogėjo, todėl netikslinga teikti pasiūlymą pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnį.

Tačiau 2011 m. birželio 29 d. Komisija atkreipė dėmesį į pasiūlymo dėl naujo metodo projektą, kuriame numatyti galimi išlygos dėl išimtinių atvejų mechanizmo pakeitimai, kad ateityje šį mechanizmą tam tikromis sąlygomis būtų galima taikyti automatiškai.

ĮžANGA

Per diskusijas dėl 2010 m. kasmetinio ES pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimų ir pensijų patikslinimo Taryba padarė tokį pareiškimą:

Taryba pažymi, kad dėl neseniai Europos Sąjungoje įvykusių finansų ir ekonomikos krizių, dėl kurių keliose valstybėse narėse imtasi didelio masto fiskalinio koregavimo ir padidėjo su darbu susijęs netikrumas, netikėtai labai pablogėjo ekonominė ir socialinė padėtis ES. Todėl Taryba prašo Komisijos pagal SESV 241 straipsnį, remiantis Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsniu ir atsižvelgiant į Komisijos pateiktus objektyvius duomenis, laiku pateikti atitinkamus pasiūlymus, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų juos išnagrinėti ir priimti iki 2011 m. pabaigos.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 241 straipsnį Taryba, spręsdama paprasta balsų dauguma, gali Komisijos prašyti atlikti bet kurį tyrimą, jos nuomone, pageidautiną siekiant bendrų tikslų, ir pateikti jai atitinkamus pasiūlymus. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša Tarybai.

Šia ataskaita vykdomas Tarybos prašymas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 241 straipsnis. Ataskaitoje nagrinėjamas laikotarpis nuo paskutinio kasmetinio atlyginimų ir pensijų patikslinimo įsigaliojimo dienos (2010 m. liepos 1 d.) iki naujausių duomenų šiai ataskaitai parengti pateikimo (iki 2011 m. gegužės mėn. vidurio).

Teisinis pagrindas

Pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnį „Taryba kiekvienais metais peržiūri Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimus. Atsižvelgiant į jungtinę Komisijos ataskaitą, pagrįstą jungtiniu indeksu, kurį susitarimu su valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis nustatė Europos Sąjungos statistikos tarnyba, peržiūrima rugsėjo mėnesį; tas indeksas atspindi liepos 1 d. situaciją kiekvienoje Sąjungos šalyje.

Peržiūrint Taryba apsvarsto, ar, kaip dalis Sąjungos ekonomikos ir socialinės politikos, atlyginimas turėtų būti patikslintas. Ypač reikia atsižvelgti į bet kokį atlyginimų padidėjimą viešojoje tarnyboje ir priėmimo į darbą poreikius.“

Pagal Tarnybos nuostatų 65a straipsnį XI priede išdėstytos 64 ir 65 straipsnių įgyvendinimo taisyklės.

Tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad:

1. Pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 3 dalį Taryba Komisijos pasiūlymu ir remdamasi šio priedo 1 skirsnyje nustatytais kriterijais, iki kiekvienų metų pabaigos priima sprendimą dėl atlyginimų ir pensijų tikslinimo, įsigaliojantį nuo liepos 1 dienos.

2. Patikslinimo dydis nustatomas tarptautinį Briuselio indeksą padauginant iš specifinio rodiklio. Patikslinimas atliekamas neto verte ir išreiškiamas vienodu bendru procentiniu dydžiu.

Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnyje (išlyga dėl išimtinių atvejų) nurodyta, kad:

Jeigu staiga labai pablogėja Sąjungos ekonominė ir socialinė padėtis, įvertinta atsižvelgiant į objektyvius duomenis, kuriuos šiuo tikslu pateikė Komisija, ji pateikia atitinkamus pasiūlymus, dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 336 straipsnyje nustatyta tvarka.

XI priedo 3 straipsnio ir išlygos dėl išimtinių atvejų santykį Teisingumo Teismas nagrinėjo savo sprendime byloje C-40/10 Komisija prieš Tarybą . Teismas nurodė, kad išlyga dėl išimtinių atvejų „<…> išimtiniais atvejais leidžiama prireikus nukrypti nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnyje numatyto metodo, tačiau šio metodo nekeičiant ir nepanaikinant ateinantiems metams“ (74 punktas, pabraukta papildomai).

Be to, Teismas paaiškino, kad „<…> kaip teigė Komisija savo 1994 m. birželio 27 d. ataskaitoje dėl išlygos dėl išimtinių atvejų taikymo (SEC(94) 1027 galutinė, II.3 dalis, p. 5 ir 6), ši išlyga leidžia atsižvelgti į didelio ir staigaus ekonominės ir socialinės padėties pablogėjimo pasekmes, kai taikant „įprastą metodą“ pareigūnų atlyginimai nebūtų patikslinti pakankamai greitai “ (75 punktas, pabraukta papildomai).

Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad „<…> [Tarnybos nuostatų XI priedo] 10 straipsnyje numatyta procedūra yra vienintelė galimybė atsižvelgti į ekonominę krizę tikslinant atlyginimus ir atitinkamai nukrypti nuo minėto priedo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų taikymo“ (77 punktas, pabraukta papildomai).

Šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnio taikymas priklauso nuo Komisijos pasiūlymo. Visų pirma iš ESS 17 straipsnio 2 dalies matyti, kad ji atitinka institucinę pusiausvyrą, numatytą Sutartyse, kurios teisėkūros procedūrose iš principo suteikia Komisijai pasiūlymų teikimo monopolį (78 punktas).

Metodo tikslai ir pagrindiniai principai

Komisijos nuomone, derėtų trumpai priminti pagrindinius atlyginimų ir pensijų patikslinimo metodo principus, kurie jau buvo paaiškinti Komisijos ataskaitoje dėl Tarnybos nuostatų XI priedo (COM(2008) 443).

Dabartinio atlyginimų ir pensijų patikslinimo metodo nuostatos galioja nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir yra išdėstytos Tarnybos nuostatų 64, 65 ir 65a straipsniuose ir XI priede.

Pagrindiniai metodo tikslai yra šie:

- automatinis darbo užmokesčių patikslinimas, siekiant išvengti visų ES institucijų ir agentūrų darbo sutrikimo dėl kasmetinių derybų ir socialinių neramumų,

- skaidrios, veiksmingos ir gana paprastos visų ES institucijų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio patikslinimo nustatymo taisyklės.

Siekiant užtikrinti tinkamą metodo veikimą, buvo nustatyti šie principai:

- vienoda ES pareigūnų skirtingose darbo vietose perkamoji galia,

- ES ir valstybių narių pareigūnų perkamosios galios raidos panašumas.

Derėtų nuodugniau išnagrinėti šiuos du metodo aspektus:

- bendro panašumo principą,

- uždelsimo laikotarpį.

Bendro panašumo principas

Pagal XI priedo 1 straipsnio 4 dalį (bendrasis) specifinis rodiklis naudojamas valstybių narių centrinės valdžios valstybės tarnautojų vidutiniam grynojo atlyginimo pokyčiui įvertinti realiais dydžiais, t. y. atsižvelgus į infliaciją šalyje, kurioje jie dirba. Tada, kaip nustatyta XI priedo 3 straipsnio 2 dalyje, vartotojų kainų infliacija Briuselyje, t. y. pagrindinėje vietoje, kurioje dirba dauguma ES pareigūnų, vertinama pagal tarptautinį Briuselio indeksą (TBI). Galiausiai TBI dauginamas iš bendrojo specifinio rodiklio, siekiant apskaičiuoti nominalųjį kasmetinį ES pareigūnų bazinių atlyginimų patikslinimą; šis gali būti teigiamas arba neigiamas.

Todėl ES pareigūnų perkamosios galios pokytis visiškai priklauso nuo bendrojo specifinio rodiklio, kuriuo užtikrinama, kad minėtas pokytis atitiktų valstybių narių valstybės tarnautojų perkamosios galios pokyčius – tai ir yra bendro panašumo principas.

Metodui būdingas uždelsimo laikotarpis

Pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 1 straipsnio 2 ir 4 dalis tarptautiniame Briuselio indekse atsižvelgiama į vartotojų kainų pokyčius nuo praėjusių metų birželio iki einamųjų metų birželio, o Eurostatas apskaičiuoja specifinius rodiklius, atitinkančius faktinio centrinės valdžios valstybės tarnautojų atlyginimo pokyčius imties šalyse nuo praėjusių metų liepos 1 d. iki einamųjų metų liepos 1 d. Pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnio 1 dalį Taryba Komisijos pasiūlymu iki kiekvienų metų pabaigos priima sprendimą dėl atlyginimų ir pensijų patikslinimo, įsigaliojantį nuo liepos 1 d. Todėl kasmetinis patikslinimas taikomas ne vėliau kaip per vienerius metus. Be to, patikslinimas įsigalioja tada, kai priimamos atlyginimų patikslinimo taisyklės (todėl įsigaliojimas gali būti atidėtas iki šešių mėnesių), kurias būtina priimti iki gruodžio 31 d.; šios taisyklės taikomos atgaline data.

Teisės aktų leidėjo nuomone, metodas galėtų veikti su šiuo uždelsimu, o ES pareigūnai ir kiti tarnautojai galėtų įveikti kasmetinės infliacijos poveikį. Todėl 65 straipsnyje nustatomas tik vienas kasmetinis atlyginimų patikslinimo galutinis terminas. Kita vertus, jei nuo birželio iki gruodžio iš esmės pakinta pragyvenimo išlaidos, galima atlikti tarpinį atlyginimų patikslinimą, kaip numatyta Tarnybos nuostatų XI priedo 4–8 straipsniuose.

IšLYGA DėL IšIMTINIų ATVEJų

Vis dėlto teisės aktų leidėjas priėmė išlygą dėl išimtinių atvejų. Šioje išlygoje išdėstytos įvairios sąlygos, kurios turi būti patenkintos, kad būtų galima imtis veiksmų:

- Sąjungos ekonominė ir socialinė padėtis turi staiga labai pablogėti, ji turi būti įvertinta atsižvelgiant į objektyvius duomenis, kuriuos pateikė Komisija,

- padėtis turi taip pablogėti, kad į ją dėl išskirtinio laiko ar dydžio pobūdžio nebūtų įmanoma tinkamai atsižvelgti taikant įprastą metodą.

Išlygoje dėl išimtinių atvejų nustatoma, kad jei yra svarių ir objektyvių priežasčių šiai išlygai taikyti, Komisija privalo pateikti atitinkamus pasiūlymus, dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimą pagal SESV 336 straipsnį.

Išlygos dėl išimtinių atvejų taikymo sąlygos

Būtina atidžiai išnagrinėti išlygos dėl išimtinių atvejų tekstą, nes išlyga taikoma tik jei patenkintos visos Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Sąvoka „pablogėjimas“ vartojama blogėjančiai ekonominei ir socialinei padėčiai apibūdinti. Ar ekonominė ir socialinė padėtis labai pablogėjo, turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į nustatytų ekonominių ir socialinių padarinių dydį ir trukmę. Ar ekonominė ir socialinė padėtis pablogėjo staiga , sprendžiama vertinant ekonominių ir socialinių padarinių spartą ir galimybę juos numatyti. Dėl to itin svarbu skirti įprastus ir išorinių įvykių sukeltus ekonominio ciklo svyravimus.

Nurodytų sąlygų tenkinimas vertintinas pasitelkiant įvairius objektyvius ekonominės ir socialinės sričių rodiklius. Šie rodikliai turi atitikti toliau išvardytus svarbius ir plačiai pripažintus principus[1]:

- Rodiklis turėtų parodyti problemos esmę, o jo norminis aiškinimas turėtų būti aiškus ir pripažintas.

- Rodiklis turėtų būti tvirtas ir statistiškai patikrintas.

- Rodiklis turėtų būti pateikiamas laiku ir tinkamas tikslinti.

- Daugiausia dėmesio rodikliuose reikėtų skirti visai ES, o ne atskiroms valstybėms narėms.

- Rodikliai turėtų būti suderinami tarpusavyje.

- Rodiklių sistema turėtų būti kuo skaidresnė ir prieinamesnė ES piliečiams.

- Kai tik įmanoma, reikėtų remtis esamais rodikliais.

Atsižvelgiant į šiuos principus, tinkamais laikomi šie 15 rodiklių:

- Ekonominė veikla: BVP augimas, vidaus paklausa, atsargos, grynasis eksportas, privatusis vartojimas, viešasis vartojimas, bendrosios investicijos ir infliacija (suderintas vartotojų kainų indeksas – SVKI) Sąjungoje.

- Viešieji finansai: bendrasis valstybės biudžeto balansas ir valstybės skola Sąjungoje.

- Darbo rinka: bendrasis užimtumas, nedarbo lygis ir kompensacija darbuotojams Sąjungoje.

- Vertinimų rodikliai: ekonominių vertinimų rodiklis ir užimtumo lūkesčiai Sąjungoje.

Siekiant įvertinti, ar išlygoje dėl išimtinių atvejų nustatyti kriterijai šiuo metu patenkinti, reikėtų atlikti ekonominės ir socialinės padėties laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. vidurio analizę (jei esama atitinkamų duomenų ar prognozių), nes 2010 m. kasmetinis patikslinimas jau apima laikotarpį iki 2010 m. liepos 1 d. Tai atitinka Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnyje nurodyto staigaus pablogėjimo apibrėžtį. Tačiau nagrinėjamas ilgesnis laikotarpis, kad prireikus būtų galima pateikti bendrą apžvalgą.

Bendro panašumo principo išsaugojimas

Taikant metodą, pagal bendro panašumo principą nuodugniai vertinama atitinkama Sąjungos ekonominė ir socialinė padėtis, kurią parodo valstybių narių sprendimai dėl valstybių narių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio. Teisės aktų leidėjas atidžiai parinko kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti tikslinant atlyginimus ir pensijas; šie kriterijai taikomi ir ūkio pakilimo, ir nuosmukio metu.

Atlyginimų ir pensijų patikslinimo metodas galioja jau beveik keturiasdešimt metų. Per šį ilgą laikotarpį ES ekonomika ne kartą patyrė ir spartų ūkio augimą, ir nuosmukį.

ES ir valstybių narių pareigūnų perkamosios galios raidos panašumo principą, nuo 1962 m. įtvirtintą Tarnybos nuostatuose, būtina išsaugoti ir per Europos Sąjungos ekonomikos nuosmukį. Tai visiškai atitinka 65 straipsnį, kuriame nurodoma, kad, atliekant kasmetinę peržiūrą, ypač reikia atsižvelgti į bet kokį atlyginimų padidėjimą valstybės tarnyboje.

Kita vertus, jeigu esama staigaus padėties pablogėjimo, į kurį dėl išskirtinio laiko ar dydžio pobūdžio taikant metodą neįmanoma tinkamai atsižvelgti, taikytina išlyga dėl išimtinių atvejų.

Skirtingas aiškinimas lemtų nenuoseklius rezultatus: nors šiuo metodu galima tinkamai įvertinti ekonominius ir socialinius pokyčius ES dėl jų poveikio valstybių narių valstybės tarnautojų atlyginimams, teisės aktų leidėjas turėtų taikyti išimtines priemones, susijusias su kasmetiniu ES pareigūnų atlyginimų ir pensijų patikslinimu. Toks aiškinimas neatitiktų Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės politikos, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 65 straipsnyje.

Tas pats pasakytina apie metodui būdingą uždelsimą. Iš esmės ataskaitinis laikotarpis yra ne ilgesnis kaip vienerių metų laikotarpis, per kurį atlyginimas turi būti patikslintas (nors tikėtina, kad iš tiesų uždelsiama trumpiau). Nors, teisės aktų leidėjo nuomone, metodas turėtų veikti su šiuo uždelsimu, išlyga dėl išimtinių atvejų aiškiai leidžiama sutrumpinti laikotarpį, jei valstybės narės būtų priverstos imtis itin skubių priemonių, siekdamos patikslinti valstybių narių valstybės tarnautojų atlyginimą; šios priemonės ES pareigūnams būtų taikomos nelaukiant kito kasmetinio patikslinimo.

Todėl prireikus atitinkami pasiūlymai turėtų atspindėti ypatingus pokyčius, kurių nepavyko tinkamai įvertinti taikant įprastą metodą. Šie pasiūlymai neturėtų peržengti Tarnybos nuostatų XI priede nustatytų įgyvendinimo taisyklių: objektyvaus pagrindo taikyti kriterijus esama tik tada, jei pasikeičia valstybių narių valstybės tarnautojų perkamoji galia, nes priešingu atveju būtų sumažintas metodo poveikis ir ES pareigūnams tektų pritaikyti papildomų priemonių, kurios nebuvo taikytos valstybių narių valstybės tarnautojams.

Galiausiai, išlyga dėl išimtinių atvejų nėra išlyga dėl ekonominio ciklo. Kaip paaiškinta anksčiau, teisės aktų leidėjas atidžiai parinko ekonominius ir socialinius kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti tikslinant atlyginimus ir pensijas; šie kriterijai taikomi ir ūkio pakilimo, ir nuosmukio metu. Metodą taip pat galima taikyti darbo užmokesčiui valstybėse narėse tiek didėjant, tiek mažėjant, o valstybių narių valstybės tarnautojų perkamosios galios padidėjimas ar sumažėjimas turės tiesioginės įtakos ES pareigūnų atlyginimams ir pensijoms. Todėl išlyga dėl išimtinių atvejų taikytina tik tada, jei ES vyksta ypatingi pokyčiai ir jų neįmanoma įvertinti taikant įprastą metodą. Išlyga neturi būti taikoma ES išgyvenant ekonominio ciklo nuosmukį.

ES EKONOMINė IR SOCIALINė PADėTIS

Kaip ir daugelis kitų dėl finansinių priežasčių kilusių krizių, pastaroji krizė sekė po palyginti ilgo laikotarpio, kai sparčiai augo kreditų skaičius, vyravo nedidelės rizikos įmokos, kilo nekilnojamojo turto kainos, o svarbiausia – augo nekilnojamojo turto rinkos burbulas. Tai, kad kai kuriems bankams nepavyko įvertinti savo investavimo fondų dar 2007 m. vasarą, likus keliems mėnesiams iki tikrosios krizės pradžios 2008 m. tik patvirtino įtarimą, kad gali kilti finansų krizė, nes bankams grėsė didelė rizika, susijusi su Jungtinių Amerikos Valstijų didelės rizikos hipotekinių kreditų rinka.

Valstybės valdžios institucijos vis dar manė, kad ryškėjanti krizė reiškia tik likvidumo problemą, o sisteminės griūties tikimybė vertinta kaip mažai tikėtina, kol 2008 m. rugsėjo mėn. įvykiai privertė jas ryžtingai reaguoti, kad būtų skubiai atkurtas finansų rinkų stabilumas.

Tinkamu makroekonominės politikos atsaku padėta apriboti krizės trukmę ir pasirengti ekonomikos atsigavimui[2].

Siekiant nustatyti, ar pasirinktas ataskaitinis laikotarpis (nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės mėn. vidurio) yra tinkamiausias įvertinti, ar reikia taikyti išlygą dėl išimtinių atvejų, derėtų trumpai panagrinėti pokyčius iki šio laikotarpio.

Ankstesnis laikotarpis

2009 ir 2010 m. kasmetiniai patikslinimai

Iš bendrojo specifinio rodiklio matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn. valstybių narių centrinės valdžios institucijų valstybės tarnautojų perkamoji galia padidėjo 2,7 proc. (žr. 1 lentelę). Šis padidėjimas ir tarptautinis Briuselio indeksas (TBI) (0,9 proc.) lėmė, kad patikslinimo vertė dėl metodui būdingo uždelsimo laikotarpio nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. liepos išaugo iki 3,7 proc. (žr. 2 lentelę). Pritaikius bendro panašumo principą, Europos pareigūnų perkamosios galios padidėjimas nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. liepos prilygsta valstybių narių valstybės tarnautojų perkamosios galios padidėjimui ankstesniu vienerių metų laikotarpiu (2,7 proc.).

[pic]

Nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. liepos mėn. šešios iš aštuonių į imtį įtrauktų valstybių narių padidino nominalųjį atlyginimą (žr. 3 lentelę). Vidutiniškai šis padidinimas daugmaž reiškė nominaliojo atlyginimo įšaldymą (-0,6 proc. įskaitant Prancūzijos korekciją; iš tikrųjų -0,3 proc.[3]). Tai pirmiausia įvyko dėl infliacijos (1,7 proc.), dėl kurios sumažėjo valstybių narių valstybės tarnautojų perkamoji galia (-2,2 proc.). Pritaikius bendro panašumo principą, tai automatiškai atsispindėjo 2010 m. peržiūroje, kai Europos pareigūnų atlyginimas taip pat buvo įšaldytas[4] (žr. 4 lentelę).

[pic]

Valstybės narės, sudarančios imtį, 2007–2010 m. tikslino atlyginimus, ir pagrįsta manyti, kad šie patikslinimai, atsižvelgiant metodui būdingą uždelsimą, nelėmė pernelyg didelių rezultatų – daugių daugiausia jie lėmė perkamosios galios sumažėjimą 2,2 proc. nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. liepos. Tuo pačiu laikotarpiu kitos valstybės narės, pirmiausia naujosios, sumažino atlyginimą (žr. 5 lentelę). Apskritai specifinis 27 valstybių narių rodiklis siektų –2 proc., o tai lemtų dar didesnę ES atlyginimo patikslinimo vertę. Remiantis Eurostato 2011 m. kovo mėn. prognozėmis, nuo 2010 m. liepos iki 2011 m. liepos numatomas tolesnis sumažėjimas (1,3 proc.).

Jei atlyginimą būtų sumažinusios daugelis valstybių narių, kurioms tenka reikšminga ES BVP dalis, ir tai atsispindėtų bendrajame specifiniame rodiklyje, Komisija būtų pateikusi atitinkamus pasiūlymus, siekdama perkelti ES pareigūnų perkamosios galios sumažėjimą.

[pic]

Tačiau šiuo laikotarpiu pasireiškęs uždelsimo laikotarpio poveikis nelaikytas per dideliu. Uždelsimo laikotarpio amplitudę galima įvertinti valstybių narių valstybės tarnautojų ir ES pareigūnų perkamosios galios pokyčio skirtumu konkrečiais metais. Šis atotrūkis nuo 2008 m. liepos iki 2009 m. liepos sudarė -4 proc., t. y. valstybių narių valstybės tarnautojų perkamosios galios pokytis buvo 4,0 punktais didesnis už ES pareigūnų perkamosios galios pokytį. Valstybių narių valstybės tarnautojų perkamoji galia per šį laikotarpį iš tiesų padidėjo 2,7 proc., o ES pareigūnų perkamoji galia sumažėjo 1,3 proc. Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. liepos įvykiai susiklostė visiškai priešingai – pritaikius bendro panašumo principą, dėl valstybių narių valstybės tarnautojams ankstesniu laikotarpiu suteikto perkamosios galios padidėjimo atotrūkis siekė 4,9 proc. ES pareigūnų naudai (žr. 6 lentelę).

[pic]

Pritaikius metodą 2009 m., kasmetinis ES pareigūnų atlyginimų patikslinimas siekė 3,7 proc. – tai, Tarybos nuomone, tuo laiku buvo netinkama. Kita vertus, šis padidėjimas pagrįstas bendro panašumo principu (nes valstybių narių valstybės tarnautojų atlyginimai padidėjo), o uždelsimo laikotarpio poveikis, nors ir reikšmingas, buvo pagrįstas ir neturėjo trukdyti tinkamai pritaikyti metodą. Todėl 2009 m. nebuvo poreikio taikyti išlygos dėl išimtinių atvejų.

Nukrypimas nuo bendro panašumo principo

Siekiant taikyti bendro panašumo principą, kuris nustatytas ES pareigūnų atlyginimo patikslinimo metode, stebimas valstybių narių valstybės tarnautojų atlyginimo pokytis ir pagal vidutinį jų perkamosios galios pokytį nustatomi ES pareigūnų atlyginimo perkamosios galios pokyčiai. Tačiau į kasmetinį patikslinimą, apskaičiuotą pagal konkretų 12 mėnesių laikotarpį, tikslinant ES pareigūnų atlyginimą atsižvelgiama tik kitais metais. Todėl ES pareigūnų perkamoji galia vidutinę į tipinę imtį įtrauktų valstybių narių valstybės tarnautojų perkamąją galią dėl sisteminio metodui būdingo uždelsimo pradeda atitikti vėliau. (žr. 1 pav., 7 ir 8 lenteles).

[pic]

[pic]

[pic]

Tačiau, kaip Komisija nurodė dar 2008 m.[5], dėl dviejų priežasčių bendro panašumo principas iš dalies pažeidžiamas ir ES pareigūnai dėl to galimai nukenčia. Nors jų atlyginimui įtaką daro nacionalinių socialinių įmokų pokyčiai taikant specifinį rodiklį, ES pareigūnų mokamos socialinės įmokos periodiškai ir nepriklausomai tikslinamos. Iš ES pareigūnų atlyginimo išskaičiuojamas specialus mokestis – tai dar vienas dvigubos apskaitos elementas. Kad būtų tinkamai palyginta valstybių narių valstybės tarnautojų ir ES pareigūnų perkamoji galia, privalu atsižvelgti į šiuos elementus (žr. 2 pav., 9 ir 10 lenteles).

[pic]

[pic]

[pic]

Dėl šios priežasties nacionalinių valstybės tarnautojų sukaupta perkamoji galia[6] nuo 2004 m. iki 2010 m. smuko 1,8 proc., o ES pareigūnų perkamoji galia tuo pačiu laikotarpiu smuko 4,3 proc.

Bendro panašumo principą ekonomikos ciklų metu būtina išsaugoti. Ši būtinybė grindžiama prielaida, kad valstybės narės dėl savo valstybės tarnautojų imasi tinkamų priemonių, darančių tiesioginę įtaką ES pareigūnų atlyginimams. Nepaisant šio principo, nuo 2004 m. ES pareigūnų atlyginimai reikšmingai skyrėsi nuo valstybių narių pareigūnų atlyginimų ES civilinės tarnybos nenaudai.

ES ekonominės ir socialinės padėties ataskaitiniu laikotarpiu vertinimas

ES ekonomika atsigauna

Recesija baigėsi 2009 m. rudenį, paruošusi dirvą atsigavimui, kurį paskatino stiprus augimas antrąjį 2010 m. ketvirtį, ekonominei veiklai išaugus 1 proc. (lyginant einamąjį ketvirtį su ankstesniuoju ketvirčiu euro zonoje); tai daugiausia susiję su pramonės eksporto augimu. Ekonomikos augimo tempas per trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius sumažėjo (0,3 proc.), todėl ir ES atsigavimas antrąjį 2010 m. pusmetį sulėtėjo, taip pat sulėtėjo pasaulio ekonomikos augimas ir dėl nepalankių oro sąlygų Europoje 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo investicijų augimo tempas. Apskritai 2010 m. euro zonos ir ES BVP išsaugo 1,8 proc. Ekonomikos ir finansų reikalų GD pavasario prognozė patvirtina tęstinį ES ekonomikos atsigavimą[7]. 2011 m. ir 2012 m. ekonomikos augimas Europoje turėtų siekti apie 1,7 proc. euro zonoje ir 1,8 proc. ES (žr. 3 pav.).

[pic]Ekonominio vertinimo rodiklis[8], 2009 m. kovo mėn. pasiekęs mažiausią dydį (66,9) nuo 1990 m., 2010 m. balandžio mėnesį pasiekė savo 1990–2010 m. vidutinį dydį (100). Nuo tada šis rodiklis nuosekliai augo (2011 m. kovo mėn. siekė 107,4 ), tačiau 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesiais šiek tiek sumažėjo (žr. 4 pav.). Šis nuo 2009 m. kovo mėn. pastebimas reikšmingas augimas daugiausia susijęs su pramonės vertinimu[9].

[pic]Vykstantį ekonomikos atsigavimą lėmė eksportas, antrąjį 2010 m. ketvirtį (palyginti su ankstesniu ketvirčiu) staiga išaugęs 4,4 proc., kurio augimas vėliau šiek tiek sumažėjo per trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius (atitinkamai iki 2,2 proc. ir 1,8 proc.). BVP augimą 2010 m. antrąjį pusmetį daugiausia lėmė grynasis eksportas, o investicijų augimas atsiliko nuo eksporto ir netapo pagrindiniu augimo varikliu. BVP augimą 2010 m. pirmąjį pusmetį neigiamai paveikė atsargos, o 2010 m. paskutinįjį ketvirtį šiek tiek vilčių ėmė teikti privatus vartojimas (žr. 5 pav.).

Pastaraisiais metais ES viešųjų finansų padėtis smarkiai pablogėjo. Bendras valstybės biudžeto deficitas išaugo – 2007 m. jis siekė mažiau kaip 1 proc. BVP, o 2009 m. – jau beveik 7 proc. BVP. Dėl to smarkiai išaugo ES skolos ir BVP santykis. Kita vertus, fiskalinės būklės blogėjimas susijęs ne tik su cikliniais veiksniais – jis pasireiškė gerokai anksčiau, dar prieš staigų ekonominės veiklos nuosmukį 2008–2009 m. 2010 m. biudžeto vykdymo rezultatai daugiau neblogės ir net galėtų nežymiai pagerėti dėl spartesnio, nei tikėtasi, ekonomikos augimo, taip pat dėl to, kad palaipsniui baigsis fiskalinių paskatų augimui remti poveikis.

[pic]

Viešųjų finansų sektorius pradeda prisitaikyti

ES atsakas į nuosmukį buvo greitas ir ryžtingas. Be intervencijos, atliktos siekiant stabilizuoti, atkurti ir reformuoti bankininkystės sektorių, 2008 m. gruodį taip pat buvo pradėtas vykdyti Europos ekonomikos atkūrimo planas (EEAP). EEAP tikslas – atkurti pasitikėjimą bei didinti paklausą koordinuota perkamosios galios injekcija į ekonomiką drauge su strateginėmis investicijomis ir priemonėmis, skirtomis įmonių ir darbo jėgos rinkoms stiprinti. Šios brangiai kainavusios intervencijos turėjo didelę įtaką viešiesiems finansams – keturių didžiausių Europos šalių skolos ir BVP santykis viršija 75 proc., o tai gerokai daugiau, nei nurodyta Stabilumo ir plėtros pakte. Apskritai valstybės skola ES pasiekė 80,2 proc. BVP ir prognozės laikotarpiu (2011–2012 m.) turėtų toliau didėti, o 2012 m. turėtų pasiekti net 83,3 proc. BVP (žr. 6 pav.).

[pic]

Atsižvelgdamos į šias aplinkybes, vyriausybės jau ėmė rengtis viešųjų finansų biudžeto tikslinimui ir struktūrinėms reformoms: daugiau kaip pusė valstybių narių numato siekti žemesnio bendrojo valstybės deficito 2010 m., palyginti su 2009 m.; bendras valstybės deficitas ES turėtų mažėti nuo 6,4 proc. BVP 2010 m. iki 4,7 proc. 2011 m. ir 3,8 proc. 2012 m.. Nuolat esant didelei skolai, ekonomikos atsigavimui grėstų sulėtėjimas dėl trijų pagrindinių priežasčių: didesnio namų ūkių taupymo, dėl deficito finansavimo iškreipto apmokestinimo ir didesnių vyriausybės rizikos priemokų. Be to, patikimumo poveikis gali atsverti neigiamą konsolidavimo įtaką, susijusią su susitraukimo poveikiu. Svarbiausia yra išvengti pakartotinių neramumų valstybių skolos rinkose, kurių patirta 2010 m. pradžioje.

Apibendrinant galima teigti, kad ES ekonomika atsigauna, įgyvendinamos viešųjų finansų tikslinimo priemonės, o infliaciją iš esmės pavyko suvaldyti[10].

Infliaciją pavyko suvaldyti

Nepaisant didelio skolos santykio, infliaciją pavyko suvaldyti: 2010 m. ES SVKI infliacija vidutiniškai turėtų siekti 2,1 proc. ir 2011 m. padidėti iki 3,0 proc., o 2012 m. sumažėti iki 2,0 proc. (žr. 7 pav.).

[pic]

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, artimiausioje ateityje infliacijos augimo spiralės scenarijus neturėtų pasireikšti. Vis dėlto prekių kainos gali kilti dėl nutrūkstamo naftos tiekimo dėl Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikoje vykstančių pokyčių.

Antrinis vartojimo prekių kainų augimo poveikis pasireikštų, jei kainą nustatantys asmenys ir samdomieji darbuotojai nenorėtų prisiimti viso sąnaudų padidėjimo. Kai kainą nustatantys asmenys dalį sąnaudų perkelia į gamybos išlaidas, o samdomieji darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų (norėdami padengti didesnes sąskaitas už energiją), gali prasidėti nežabojamas kilimas darbo užmokesčio ir kainų augimo spirale. Tokiu būdu pradinis sukrėtimas prekių kainų srityje kartotųsi. Be to, kartu padidėtų infliacijos lūkesčiai, o tai turėtų įtakos įmonių kainodaros strategijai ir deryboms dėl darbo užmokesčio.

Kita vertus, šiuo metu Europos ekonomikoje nėra šalutinių padarinių požymių, o Europos centrinis bankas, stebintis padėtį, yra pasirengęs sugriežtinti pinigų politiką, siekdamas išlaikyti numatytą infliaciją. Iš tiesų šiuo metu infliacijos lūkesčiai yra artimi nustatytam dydžiui ir susitarimai dėl darbo užmokesčio ir kainų nustatymas (išskyrus maisto ir energijos rinkose) rūpesčių nekelia. Pastaruoju metu ES vykusiose derybose dėl darbo užmokesčio pernelyg didelių reikalavimų nebuvo pareikšta.

Tikimybė, kad artimiausiais mėnesiais pakartotinai pasireikš šalutiniai padariniai, nėra labai didelė. ES ekonomikos padėtis artimiausiu metu itin skirsis nuo padėties XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai staiga išaugo naftos kainos ir vos per vienerius metus dėl pradinio energijos kainų sukrėtimo išaugo bazinė infliacija. Dabar vykdoma patikimesnė pinigų politika, darbuotojai susiduria su didesniu darbo rinkos lankstumu, o prekių ir paslaugų pardavėjai patiria didesnę konkurenciją. Dabartinis Europos ekonomikos sulėtėjimas taip pat padės suvaldyti infliaciją.

Padėtis darbo rinkoje stabilizuojasi

Masiniai atleidimai iš darbo baigėsi antrąjį 2010 m. ketvirtį. Pasiekęs didžiausią 9,6 proc. lygį, 2011 m. nedarbas ES turėtų nežymiai sumažėti iki 9,5 proc. ir kiek daugiau – iki 9 proc. – 2012 m. (žr. 8 pav.).

[pic]

Taigi, palyginti su buvusia patirtimi, euro zonos darbo rinka recesijos laikotarpiu pasirodė esanti neįtikėtinai atspari, pirmiausia dėl to, kad krizės metu įgyvendintomis politikos priemonėmis pavyko išsaugoti moterų ir vyresnių darbuotojų darbo vietas. Nuo 2010 m. pradžios užimtumo lūkesčiai toliau augo ne tik gamybos, bet ir paslaugų sektoriuose, kuriuose netrukus numatoma pasiekti ilgalaikį vidurkį (angl. long-term average , LTA) (žr. 9 pav.).

[pic]Tačiau matyti, kad dėl skirtingos valstybių narių darbo rinkos padėties ir struktūros nedarbo problemos įvairiose šalyse sprendžiamos labai skirtingai. Kai kurias šalis krizė palietė itin smarkiai – devyniose valstybėse narėse nedarbo lygis viršijo 10 proc.

Kompensacija viešajame sektoriuje, palyginti su bendra ekonomika

Komisijos manymu, taip pat būtų naudinga palyginti viešojo sektoriaus darbuotojų padėtį ir bendrą ES ekonomiką. Tuo tikslu galima panagrinėti darbuotojams skiriamą kompensaciją, kuria vertinamos bendros visų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, apibrėžiamos kaip bendrasis darbo užmokestis, įskaitant darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir premijas, taip pat išmokas natūra ir darbdavio socialines įmokas[11], viešajame sektoriuje (bendrajame valstybiniame sektoriuje[12]) ir visoje ekonomikoje. Pažymėtina, kad visos ekonomikos duomenys apima ir viešojo sektoriaus duomenis. Viešajam sektoriui tenka apie 22 proc. visos ekonomikos.

Galima daryti išvadą, kad kompensacija privačiajame sektoriuje glaudžiai susijusi su ekonomikos ciklais: darbuotojų kompensacija visoje ekonomikoje 2007 m. išsaugo 5,3 proc., o 2008 m. – 4,3 proc., tačiau 2009 m., t. y. finansinės suirutės įkarštyje, kai BVP smuko 4,2 proc., ji smuko 0,2 proc. (žr. 11 pav.).

Nors kompensacija viešajame sektoriuje nebūtinai nustatoma pagal ekonomikos ciklus, vis dėlto kasmetinis viešojo sektoriaus kompensacijos didėjimas 2010 m. nuo 3,7 proc. sumažėjo iki 1,2 proc. Kaip matyti iš Ekonomikos ir finansų reikalų GD prognozių, šios tendencijos turėtų tęstis 2011 m. (0,6 proc.) ir 2012 m. (1,3 proc.), o kompensacija visoje ekonomikoje turėtų didėti – 2,4 proc. 2011 m. ir 3,2 proc. 2012 m. (žr. 10 pav.).

Be to, nors ekonomikos atsigavimas prasidėjo 2010 m., nuo pat 2004 m. sukaupti kompensacijos pokyčiai bendroje ekonomikoje jau netrukus turėtų prilygti sukaupties kompensacijos viešajame sektoriuje pokyčiams tuo pačiu laikotarpiu (žr. 11 pav.): nuo 2004 iki 2010 m. kompensacija ES viešajame sektoriuje nominalia verte išaugo 28 proc., palyginti su 25 proc. privačiajame sektoriuje, daugiausia dėl ekonominės veiklos nuosmukio. Kaip matyti iš Ekonomikos ir finansų reikalų GD prognozių, iki 2012 m. kompensacija viešajame sektoriuje turėtų išaugti iki 31 proc. (pradedant skaičiuoti nuo 2004 m.), palyginti su 32 proc. privačiajame sektoriuje.

Apskritai krizės poveikis viešajam sektoriui pasireiškė vėliau ir gerokai mažesne apimtimi nei privačiajame sektoriuje. Kita vertus, krizės padarinius valstybių narių valstybės tarnautojai ir ES institucijų pareigūnai jaus dar gana ilgai, nes ir ateityje reikės smarkiai mažinti biudžeto išlaidas.

[pic]

[pic]

[pic]

Išvada

Išlyga dėl išimtinių atvejų netaikytina per kiekvieną ekonominės veiklos nuosmukį. Teisės aktų leidėjas atidžiai parinko ekonominius ir socialinius kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti tikslinant atlyginimus ir pensijas; šie kriterijai taikomi ir ūkio pakilimo, ir nuosmukio metu. Metodą taip pat galima taikyti darbo užmokesčiui valstybėse narėse tiek didėjant, tiek mažėjant, o valstybių narių tarnautojų perkamosios galios didėjimas ar mažėjimas darys tiesioginę įtaką ES tarnautojų atlyginimams ir pensijoms. Todėl išlyga dėl išimtinių atvejų taikytina tik tada, jeigu ES vyksta ypatingi pokyčiai ir jų neįmanoma įvertinti taikant įprastą metodą. Išlyga neturi būti taikoma ES išgyvenant ekonominio ciklo nuosmukį.

Remiantis pateiktais svarstymais ir analize darytina išvada, kad Sąjungos ekonominė ir socialinė padėtis ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės mėn. vidurio staiga labai nepablogėjo. Be to, nenustatyta įvykių, kurių nepavyko ar nebuvo įmanoma įvertinti šiuo metodu. Todėl, Komisijos nuomone, nėra pagrindo teikti pasiūlymą pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnį.

Tačiau 2011 m. birželio 29 d. Komisija atkreipė dėmesį į pasiūlymo dėl naujo metodo projektą, kuriame numatyti galimi išlygos dėl išimtinių atvejų mechanizmo pakeitimai, kad ateityje šį mechanizmą tam tikromis sąlygomis būtų galima taikyti automatiškai.

[1] Dauguma šių principų – tai principai, dėl kurių susitarta rengiant atvirojo koordinavimo metodą (AKM) socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos srityse. Valstybės narės taiko AKM, siekdamos apibrėžti, įgyvendinti ir įvertinti savo socialinę politiką ir plėtoti abipusį bendradarbiavimą. Šis metodas – tai bendrais tikslais ir rodikliais pagrįsta valdymo priemonė, papildanti socialinės politikos teisėkūros ir finansines priemones. Ši priemonė yra socialinės politikos sričių koordinavimo įgyvendinimo dalis, pirmiausia Lisabonos strategijos (dabar – „Europa 2020“) dalis.

[2] Šaltinis : Economic crisis in Europe: Causes, consequences and responses , 2009 m. liepos mėn., Ekonomikos ir finansų reikalų GD.

[3] Į poveikį, kurį 2009 m. patikslinimui turėjo Prancūzijos duomenų klaida, atsižvelgta atliekant 2010 m. patikslinimą, nes 2009 m. patikslinimo pataisyti nebuvo įmanoma dėl būtinybės vykdyti sprendimą byloje C-40/10.

[4] Nustatytas nedidelis bazinio atlyginimo padidėjimas (0,1 proc.) , kuris, atsižvelgiant į pensijų įmokų ir specialaus mokesčio padidėjimą, reiškė grynojo atlyginimą sumažėjimą.

[5] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarnybos nuostatų XI priedo, COM(2008) 443 galutinis, 2008 07 10.

[6] Ji apskaičiuota sudėjus kasmetinius perkamosios galios pokyčius nuo 2004 m. iki 2010 m.

[7] Šiuose skirsniuose remiamasi 2011 m. ir 2012 m. duomenimis, nurodytais Ekonomikos ir finansų reikalų GD 2011 m. pavasario prognozėje.

[8] Įmonių ir vartotojų apklausose pateikiami mėnesiniai vertinimai ir lūkesčiai dėl įvairių ekonominės veiklos pagal skirtingus ekonomikos sektorius aspektų: pramonės, paslaugų, statybos ir mažmeninės prekybos, taip pat vartotojų. Nustatyti kiekvieno iš penkių tirtų sektorių „pasitikėjimo rodikliai“, siekiant vienos dimensijos indeksu parodyti bendrus vertinimus ir lūkesčius, susijusius su atskiru sektoriumi. Siekiant stebėti bendrą ekonominę veiklą, nuo 1985 m. apskaičiuojamas platesnis ekonominių vertinimų rodiklis (angl. Economic Sentiment Indicator , ESI), išreikštas svertine minėtų penkių rodiklių suma.

[9] Šaltinis : Business and consumer survey results , 2011 m. gegužės mėn., Ekonomikos ir finansų reikalų GD.

[10] Šaltinis : 2011 m. pavasario Europos ekonominės prognozės, Ekonomikos ir finansų reikalų GD.

[11] Tai parodo užimtumo lygio ir socialinio aprūpinimo, taip pat darbo užmokesčio lygio pokyčius.

[12] Šiame skyriuje viešasis sektorius reiškia valstybę apskritai. Valstybės sektorius apima visus institucinius vienetus (išskyrus rinkos gamintojus, kurių produkcija skirta asmeniniam ir kolektyviniam vartojimui), daugiausia finansuojamus privalomais kitiems sektoriams priklausančių vienetų mokėjimais, ir (arba) visus institucinius vienetus, daugiausia dalyvaujančius perskirstant valstybės narės pajamas ir turtą. Instituciniams vienetams priskiriamos valstybės įstaigos ir kai kurios pelno nesiekiančios institucijos, taip pat savarankiški pensijų fondai. Bendrasis valstybės sektorius skirstomas į keturis mažesnius sektorius: centrinės valdžios, valstybės valdžios, vietos valdžios ir socialinio draudimo fondų.