52010PC0202

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.4.30

KOM(2010)202 galutinis

2010/0109 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį ir dalinės tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės siliciui nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplečiamas importuojamam iš Korėjos Respublikos siunčiamam siliciui, deklaruojamam kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymo aplinkybės |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant tyrimą, susijusį su importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės siliciui taikomų priemonių peržiūra. |

Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento įgyvendinimą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos 1990 m. liepos mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2200/90[2] importuojamam Kinijos kilmės siliciui nustatė galutinį ad valorem muitą. Priemonės buvo atnaujintos du kartus – Tarybos reglamentais (EB) Nr. 2496/97[3] ir 398/2004[4]. 2007 m. sausio mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 42/2007[5] priemonių taikymas išplėstas importuojamam iš Korėjos Respublikos siunčiamam siliciui, deklaruojamam kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne. |

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nenumatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame pateikiamas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. |

Teisiniai pasiūlymo aspektai |

Siūlomų veiksmų santrauka Pridedamas Tarybos reglamento pasiūlymas yra pagrįstas tyrimo išvadomis dėl ilgalaikio žemesnio dempingo lygio pobūdžio ir dempingo tęsimosi tikimybės bei dėl žalos Sąjungos pramonei pasikartojimo tikimybės. Todėl Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento pasiūlymą, kad būtų galima penkeriems metams pratęsti šiuo metu galiojančių priemonių taikymą sumažinus priemonių dydį. |

Teisinis pagrindas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes veiksmų pobūdis yra aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. |

Nuoroda apie Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkinės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė – Tarybos reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes minėtame pagrindiniame reglamente kitų galimybių nenumatyta. |

Poveikis biudžetui |

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui. |

1. 2010/0109 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr.

kuriuo po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį ir dalinės tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės siliciui nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplečiamas importuojamam iš Korėjos Respublikos siunčiamam siliciui, deklaruojamam kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[6] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

2. Galiojančios priemonės

3. 2004 m. kovo mėn. po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 398/2004[7] importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės siliciui nustatė galutinį antidempingo muitą. Galutinio muito, taikomo neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, norma buvo 49 %. Pradinės priemonės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 2200/90[8].

4. 2007 m. sausio mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 42/2007[9] galutinio antidempingo muito taikymas išplėstas importuojamam iš Korėjos Respublikos siunčiamam siliciui, deklaruojamam kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne.

5. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir dalinę tarpinę peržiūrą

6. 2008 m. spalio mėn. paskelbus pranešimą apie artėjantį importuojamam KLR kilmės siliciui taikomų antidempingo priemonių galiojimo terminą[10] 2008 m. gruodžio 1 d. Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Be to, 2008 m. gruodžio 18 d. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

7. Prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju 100 %) viso Sąjungoje pagaminamo silicio, vardu pateikė Euroalliages (Geležies lydinių pramonės ryšių komitetas). Prašymas pagrįstas tuo, kad baigus galioti priemonėms dempingas tikriausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala.

8. Prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pateikė EUSMET (Europos silicio metalo naudotojai); prašyta nagrinėti tik su dempingu susijusius aspektus. Prašymas pagrįstas prima facie įrodymais, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos priemonės, ir kad naujos aplinkybės yra ilgalaikės.

9. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir tarpinę peržiūrą, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie tokių peržiūrų inicijavimą[11] (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

10. Tyrimas

11. Komisija apie peržiūrų inicijavimą oficialiai pranešė prašymą pateikusiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems KLR gamintojams, importuotojams ir (arba) prekiautojams, žinomiems susijusiems Sąjungos naudotojams ir jų asociacijoms bei KLR valdžios institucijoms.

12. Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių Kinijos gamintojų, nurodytų prašymuose, skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atlikti atranką dempingui ir dempingo pasikartojimo arba tęsimosi tikimybei nustatyti.

13. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių gamintojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą 2008 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

14. 11 KLR bendrovių arba bendrovių grupių pateikė atsakymus Komisijai. Tačiau išnagrinėjus šių bendrovių pateiktą informaciją paaiškėjo, kad tik keletą atsakymų pateikė bendrovės, eksportavusios savos gamybos silicį į Europos Sąjungą. Todėl nuspręsta, kad eksportuojančių Kinijos gamintojų atranka nėra būtina.

15. Visos minėtos KLR bendrovės arba bendrovių grupės taip pat nurodė ketinančios prašyti individualaus tyrimo taikant pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

16. Komisija žinomiems susijusiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams nusiuntė prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arda individualų režimą (toliau – IR) formas. Prašymus taikyti RER arba IR (tuo atveju, jei atlikus tyrimą nustatoma, kad eksportuojantys gamintojai neatitinka RER taikymo kriterijų) pateikė trys Kinijos eksportuotojai. Tačiau vienas eksportuotojas vėliau atsiėmė savo prašymą; taip pat nustatyta, kad kiti du eksportuotojai per TL savos gamybos silicio į Europos Sąjungą neeksportavo. Todėl šių dviejų bendrovių prašymai nebuvo nagrinėjami.

17. Be to, šešios kitos Kinijos bendrovės arba bendrovių grupės pateikė prašymus taikyti IR. Tačiau vykstant tyrimui trys bendrovės nustojo bendradarbiauti. Viena iš likusių trijų bendrovių grupių nagrinėjamąjį produktą pardavė nesusijusiam prekiautojui. Atlikus tyrimą nebuvo galima tiksliai nustatyti, ar Sąjungos rinka buvo galutinė pardavimo paskirties vieta. Kadangi dėl minėtos priežasties ši bendrovių grupė negali būti laikoma eksportuojančiu gamintoju, prašymas taikyti individualų režimą turėjo būti atmestas. Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, išvados dėl vienos bendrovės, kuri, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, bendradarbiavo nepakankamai, padarytos remiantis turimais faktais. Nustatyta, kad likusios bendrovės prašymas taikyti IR yra priimtinas.

18. Galiausiai, iš likusių dviejų bendrovių, kurios prašė būti atriktos ir tiriamos individualiai, tik viena pateikė klausimyno atsakymus per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį. Tačiau ši bendrovė nagrinėjamojo produkto į Sąjungos rinką neeksportavo.

19. Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios klausimyno paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

20. Komisija taip pat suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

21. Klausimyno atsakymai gauti iš prašymą pateikusių Sąjungos gamintojų, dvylikos naudotojų, dviejų naudotojų asociacijų, šešių Kinijos eksportuotojų ir (arba) gamintojų ir trijų panašios šalies gamintojų.

22. Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

23. Prašymą pateikę Sąjungos gamintojai:

- Ferroatlantica SL , Madridas, Ispanija

- Ferropem SAS , Šamberi, Prancūzija

- RW Silicium GmbH , Pokingas, Vokietija

- Eksportuojantys KLR gamintojai:

- Jinneng grupė

-Datong Jinneng Industrial Silicon Co., Datong

-Shanghai Jinneng International Trade Co., Ltd, Shanghai

- Chongqing Trust-Glory New Metal Group

-Sichuan Dechang County Guo Yan Silicon Co. Ltd, Dechang

-Chongqing Trust-Glory New Metal Co., Ltd, Chongqing

- Bluestar grupė

-Bluestar Silicon Materials Co., Ltd, Lanzhou

-China Bluestar International Chemical Co., Ltd, Beijing

- Jingyu Sunny Silicon Co., Ltd, Jingyu

- Mudanjiang grupė

- Mudanjiang Shunda Chemical Co., Ltd, Mudanjiang

- Dongning Xinshun Guangfu Material Co., Ltd, Dongning

- DC/JYKN grupė

- Dalian DC Silicon Co., Ltd, Dalian- Sichuan Jinyang Kangning Silicon Co. Ltd, Leshan

- Panašios šalies (Brazilijos) gamintojai:

- Globe Metais Industria e Comercio S.A., Breu Branco

- Companhia Brasileira Carbureto de Calcio, Santos Dumont

- Rima Industrial S/A, Belo Horizonte

- Naudotojai:

- Aliuminio pramonė:

- Trimet Aluminium AG , Esenas, Vokietija

- Raffmetal S.p.A. , Breša, Italija

- Vedani Carlo Metalli S.p.A. , Milanas, Italija

- Chemijos pramonė:

- Momentive Performance Materials GmbH , Lėverkuzenas, Vokietija

- Wacker Chemie AG , Miunchenas, Vokietija

- Dow Corning Ltd , Kardifas, Jungtinė Karalystė

24. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

25. Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo nagrinėtas 2008 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – PTL arba peržiūros tiriamasis laikotarpis).

26. Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas 2005 m. sausio 1 d. – PTL pabaigos laikotarpis (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

27. Nagrinėjamasis produktas

28. Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. KLR kilmės silicio metalas, kurio KN kodas šiuo metu yra 2804 69 00 (silicis sudaro mažiau nei 99,99 % masės). Atsižvelgiant į Kombinuotojoje nomenklatūroje pateiktą klasifikaciją produktas vadinamas „siliciu“. Didesnio grynumo silicis, kurio sudėtyje silicis sudaro ne mažiau nei 99,99 % masės (daugiausiai naudojamas elektronikos pramonėje puslaidininkiams gaminti) priskiriamas kitam KN kodui ir atliekant šį tyrimą nėra nagrinėjamas.

29. Silicis gaminamas elektros lanko krosnyse su fliusu anglies terminiu būdu redukuojant kvarcą (silicio dioksidą) įvairių tipų anglies reduktoriais. Jis parduodamas luitų, grūdelių, granulių arba miltelių pavidalo, pagal atitinkamas tarptautines technines specifikacijas, susijusias su jo grynumu.

30. Silicis daugiausia naudojamas dvejose pramonės šakose – chemijos pramonėje metilchlorsilanams arba trichlorsilanams ir tetrachlorsiliciui gaminti ir aliuminio pramonėje aliuminio lydiniams, pirminėse ir antrinėse lydyklose, skirtose gaminti lydinius įvairioms pramonės šakoms, ypač automobilių ir statybos pramonei.

31. Panašus produktas

32. Kaip ir ankstesnėse priemonių galiojimo termino peržiūrose, atliekant šį tyrimą nustatyta, kad KLR pagamintas ir į Sąjungą eksportuotas silicis, panašios šalies (Brazilijos) vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas silicis bei prašymą pateikusių Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamas ir parduodamas silicis pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir jo naudojimo paskirtis ta pati.

33. Todėl padaryta išvada, kad šie produktai turi būti laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

34. Rinkos ekonomikos režimas

35. Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą trys bendrovės, pateikusios prašymus taikyti RER, neeksportavo savos gamybos silicio į Europos Sąjungą arba atsiėmė prašymus taikyti RER. Todėl RER netaikytas nei vienai bendrovei.

36. Individualus režimas (IR)

37. Kaip įprasta, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu visos šalies mastu taikomas muitas (jei taikomas) nustatomas šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, išskyrus atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus ir todėl joms gali būti taikomas IR.

38. Trumpai ir tik dėl aiškumo pateikiama šių kriterijų santrumpa:

a) tuo atveju, jei įmonės yra visiškai arba iš dalies užsienio kapitalo įmonės arba bendros įmonės, eksportuotojai gali nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį;

b) eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimo sąlygos ir terminai nustatomi laisvai;

c) didžiausia akcijų dalis priklauso privatiems asmenims ir turi būti įrodyta, kad bendrovė yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi;

d) valiutos keitimas atliekamas pagal rinkos kursą;

e) valstybės kišimasis nėra toks, kad leistų išvengti priemonių tuo atveju, jei individualiems eksportuotojams taikomos skirtingos muitų normos.

39. Pirmiausiai pažymima, kad 12 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė, kuri pateikė ir vėliau atsiėmė prašymą taikyti RER, taip pat atsiėmė ir prašymą taikyti IR. Todėl šis prašymas nebuvo nagrinėjamas.

40. Iš šešių bendrovių arba bendrovių grupių, kurios prašė taikyti tik IR, trys nustojo bendradarbiauti, o viena nepateikė prašomos informacijos per nustatytą laikotarpį ir todėl, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, labai trukdė atlikti tyrimą. Todėl jos laikytos nebendradarbiaujančiomis ir su jomis susijusios išvados padarytos vadovaujantis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje.

41. Apie ketinimą remtis turima informacija ir tokio ketinimo priežastis pranešta keturioms susijusioms bendrovės arba bendrovių grupėms ir joms suteikta galimybė pateikti išsamesnius paaiškinimus, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje. Tačiau nei viena iš keturių bendrovių nepateikė jokių naujų įrodymų arba informacijos, kurių pakaktų papildyti pateiktus neišsamius atsakymus arba į kuriuos atsižvelgiant būtų keičiama išvada dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo šioms bendrovėms.

42. Iš dviejų likusių bendrovių grupių (ir kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje) viena bendrovių grupė negali būti laikoma nagrinėjamojo produkto eksportuojančiu gamintoju, todėl jos prašymas taikyti individualų režimą nebuvo nagrinėjamas.

43. Nustatyta, kad likęs eksportuotojas atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad IR turėtų būti taikomas Jinneng grupei.

45. Normalioji vertė

46. Panaši šalis

47. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatoma pagal panašios šalies kainas arba apskaičiuotąją vertę. Nors pradiniame tyrime ir paskesnėse priemonių galiojimo termino peržiūrose panašia šalimi pasirinkta Norvegija, atliekant dabartinį tyrimą nustatyta, kad labai pasikeitė su Norvegijos rinka susijusios aplinkybės. Taigi, Norvegijos vidaus rinkos gamyba 2005–2008 m. sumažėjo 20 %, o silicio importas į Norvegiją sudarė 97 % viso vidaus rinkoje suvartojamo kiekio. Per TL vidaus rinkai tiekė tik vienas vidaus rinkos gamintojas.

48. Todėl, abiejų pareiškėjų siūlymu, pranešime apie inicijavimą numatyta pasirinkti Braziliją kaip tinkamą trečiąją rinkos ekonomikos šalį. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Brazilija yra antra didžiausia silicio gamintoja pasaulyje (po KLR) ir kad Brazilijos rinka yra labai konkurencinga, nes joje veikia 7 silicio gamintojai, gaminantys kelių skirtingų rūšių silicį. Brazilija taip pat laikyta atvira rinka, į kurią importuojamas didelis kiekis produkto, daugiausia iš KLR. Nors buvo prašoma, bet nė viena iš suinteresuotųjų šalių nepateikė pastabų dėl Brazilijos pasirinkimo.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į pasirinkimo momentu turėtą informaciją padaryta išvada, kad Brazilija yra labiausiai tinkama būti pasirinkta panašia šalimi.

50. Normaliosios vertės nustatymas panašioje šalyje

51. Trys Brazilijos gamintojai bendradarbiavo ir pateikė informacijos apie silicio sąnaudas ir pardavimą Brazilijos vidaus rinkoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikytas RER, nustatyta remiantis patikrinta šių gamintojų pateikta informacija, kaip išdėstyta toliau.

52. Išnagrinėta, ar kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto pardavimas Brazilijos vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu dalį.

53. Tais atvejais, kai grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms ar už jas didesnė, parduodamo tam tikros rūšies produkto kiekis sudarė daugiau nei 80 % viso parduoto tos rūšies produkto kiekio ir vidutinė svertinė šios rūšies produkto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą. Ši kaina apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

54. Tais atvejais, kai tam tikros rūšies produkto pelningai parduotas kiekis sudarė 80 % arba mažiau viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą, apskaičiuotą kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

55. Priklausomai nuo produkto rūšies, normalioji vertė nustatyta pagal vidutinę svertinę viso pardavimo kainą arba tik pelningo pardavimo vidutinę svertinę kainą panašios šalies vidaus rinkoje, pagal patikrintus tos šalies trijų gamintojų duomenis.

56. Eksporto kaina

Bendrovė, kuriai taikytas IR

57. Visas vienintelio eksportuojančio gamintojo, kuriam taikytas IR, pardavimas eksportui į Europos Sąjungą vykdytas per susijusį prekiautoją, įsikūrusį KLR, o vėliau produktas buvo perparduotas nesusijusiems Sąjungos pirkėjams. Šiuo atveju eksporto kaina nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi.

58. Sąjungos pramonė teigė, kad eksporto kainos nebuvo laisvai nustatomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punkte. Tiksliau buvo teigiama, kad Kinijos muitinės įstaigos ir eksportuotojai derėjosi dėl kainų, siekdami nustatyti „pagrįstą“ kainų lygį. Tačiau pateikti įrodymai nebuvo susiję su siliciu, taip pat buvo laikoma, kad tariamos „derybos“ neturėjo įtakos galutiniam vartotojui taikomai kainai, kuri nustatyta laisvomis šalių derybomis. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

59. Sąjungos pramonė toliau tvirtino, kad bendrovė, kuriai taikytas IR, priklausė valstybei, gavo subsidijas žaliavoms ir vykdė didelio masto prekybos veiklą išvengdama priemonių taikymo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad minėtas eksportuotojas per PTL nebepriklausė valstybei, todėl valstybė visiškai nesikišo į jo vykdomą prekybą ir bendrovė negalėjo išvengti priemonių taikymo. Dėl subsidijų žaliavoms nustatyta, kad šis teiginys buvo nepagrįstas. Todėl šie teiginiai turėjo būti atmesti.

60. Palyginimas

61. Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais, atsižvelgiant į prašymą buvo koreguotos transporto sąnaudos, fizinės charakteristikos, tikrinimo sąnaudos, tvarkymo ir pakavimo sąnaudos. Koregavimas taip pat atliktas pagal 2 straipsnio 10 dalies i dalį, atsižvelgiant į tai, kad susijęs prekiautojas veikė kaip tarpininkas už komisinį atlyginimą.

62. Atlikus tyrimą nustatyta, kad per TL eksportui parduotam siliciui taikyti eksporto muitai. Kadangi muitai turėjo įtakos kainų palyginamumui, nuspręsta koreguoti eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą atsižvelgiant į kitus veiksnius, darančius įtaką kainų palyginamumui.

63. Pažymima, kad normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos tuo pačiu netiesioginio apmokestinimo lygiu, t. y. įskaitant PVM.

64. Buvo teigiama, kad tai, jog perkant silicio žaliavą sumokėtas PVM buvo grąžinamas, turėtų atsispindėti skaičiuojant normaliąją vertę. Tačiau nustatyta, kad PVM tokio pirkimo atveju išskaičiuojamas nepriklausomai nuo eksportui taikomo PVM gražinimo eksportuotoms prekėms režimo, neatsižvelgiant į prekių paskirties vietą. Todėl tai, kad už silicio žaliavą sumokėtas PVM buvo grąžinamas, yra nesusijęs veiksnys, neturėjęs įtakos eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginamumui. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

65. Taip pat buvo teigiama, kad metodologija, kurią taikant atsižvelgta į netiesioginį apmokestinimą, skyrėsi nuo kitais atvejais taikytos metodologijos, ir kad eksportui parduotoms prekėms taikytas PVM turėjo būti išskaičiuotas iš eksporto kainos. Pastebima, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte nurodyta, kad koreguoti atsižvelgiant į netiesioginį apmokestinimą galima tik normaliąją vertę ir tik minėtame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių šiuo atveju nebuvo. Todėl teiginys buvo atmestas.

66. Dempingo skirtumas

67. Bendrovė, kuriai taikytas IR

68. Vienintelio eksportuojančio gamintojo, kuriam taikytas IR, dempingo skirtumas nustatytas palyginus vidutines svertines gamintojo eksporto kainas EXW sąlygomis (pagal PKN) su atitinkama normaliąja verte panašioje šalyje, kaip nurodyta pirmiau.

69. Vienintelio eksportuojančio gamintojo, kuriam taikytas IR, procentais išreikštas CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 16,3 %.

70. Visi kiti eksportuotojai ir (arba) gamintojai

71. Kad būtų galima nustatyti dempingo skirtumą visos šalies mastu, taikomą visiems kitiems nebendradarbiaujantiems KLR eksportuotojams ir (arba) gamintojams, pirmiausiai nustatytas bendradarbiavimo lygis. Bendradarbiavimo lygis buvo mažas, t. y. mažiau nei 1 % viso importo iš KLR. Todėl nebendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas nustatytas palyginus vidutinę iš Kinijos importuoto silicio importo vertę, nustatytą Eurostato ir tinkamai pakoreguotą išskaičiuojant bendrovės, kuriai taikytas IR, pardavimą, su atitinkama panašios šalies normaliąja verte, kaip išdėstyta pirmiau.

72. Viena šalis teigė, kad bendradarbiavimo lygis buvo įvertintas neteisingai, nes vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas eksportavo didelį kiekį silicio į Sąjungą. Tokiomis aplinkybėmis buvo teigiama, kad šio eksportuotojo pateikta informacija turėjo būti naudojama apskaičiuojant dempingo skirtumą visos šalies mastu, kaip atklikta 1 konstatuojamojoje dalyje minėtoje peržiūroje. Šie teiginiai turėjo būti atmesti, nes nustatyta, kad kainos, kurias bendrovė taikė savo susijusiai bendrovei Sąjungoje nebuvo nustatytos remiantis nešališkumo principu.

73. Taip pat buvo teigiama, kad bendradarbiaujančių importuotojų pateikti duomenys turėjo būti naudojami apskaičiuojant dempingo skirtumą visos šalies mastu. Kaip minėta 54 konstatuojamojoje dalyje, didelė dalis šių bendradarbiaujančių šalių importuoto kiekio parduota nesilaikant nešališkumo principo, todėl kainos laikytos nepagrįstomis. Kita importo dalis laikyta nepakankamai tipiška (vertinant pagal kiekį), kad pagal ją būtų galima nustatytai visos šalies mastu taikomą muitą. Todėl teiginys buvo atmestas.

74. Apskaičiuojant dempingo skirtumą visos šalies mastu atsižvelgta į atskleidus informaciją gautas pastabas dėl produktų asortimento normaliosios vertės. Todėl palyginta remiantis bendradarbiaujančių importuotojų pateikta informacija apie skirtingų rūšių produktą.

75. Remiantis tuo, kas išdėstyta, dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 19,0 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

D. ILGALAIKIS PASIKEITUSIų APLINKYBIų POBūDIS IR DEMPINGO TęSIMOSI TIKIMYBė

76. Ilgalaikis pasikeitusių aplinkybių pobūdis

77. Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo nagrinėjama ar su dempingu susijusių aplinkybių pokytis gali būti pagrįstai laikomas ilgalaikiu.

78. Siekiant išnagrinėti, ar per PTL nustatytas dempingo skirtumas yra ilgalaikis, atsižvelgta į eksporto kainų ir normaliosios vertės pokyčius.

79. Visų pirma, pastebima, kad ankstesnėje peržiūroje[12] nustatytas dempingo skirtumas, t. y. 12,5 %, yra artimesnis šiame tyrime nustatytam lygiui nei galiojančių priemonių lygiui.

80. Dėl eksporto kainų po PTL, remiantis Eurostato duomenimis per pirmuosius devynis 2009 m. mėnesius kainos sumažėjo maždaug 15 %.

81. Dėl normaliosios vertės, atlikus tyrimą nustatyta, kad normalioji vertė per tą patį laikotarpį sumažėjo panašia dalimi. Todėl eksportuoto silicio dempingo skirtumas per pirmuosius devynis 2009 m. mėnesius būtų panašaus lygio, kaip nustatyta PTL.

82. Pagal tai, kas išdėstyta, Kinijos eksporto kainos yra panašesnės į pasaulines kainas, palyginti su pradiniu priemonių nustatymo momentu[13].

83. Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad per PTL nustatytas dempingo lygis yra ilgalaikio pobūdžio.

84. Per tarpinę peržiūrą nustatyto lygio dempingo tęsimosi tikimybė

85. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo nagrinėjama, ar yra tikimybė, kad nutraukus priemonių taikymą per tarpinę peržiūrą nustatyto lygio dempingas tęstųsi.

86. Atsižvelgiant į dempingo tęsimosi tikimybę, buvo nagrinėjamos gamybos ir gamybos pajėgumų kitimo tendencijos bei galima pardavimo eksportui į Europos Sąjungą ir kitas trečiųjų šalių rinkas raida.

87. Gamybos pajėgumai, gamybos apimtis ir KLR suvartojimas

88. Buvo apskaičiuoti bendri PRC silicio gamybos pajėgumai. Nors susijusių šalių pateiktuose statistiniuose duomenyse[14] nurodyta, kad 2008 m. bendri pajėgumai sudarė 2,2 mln. tonų, atlikus tyrimą nustatyta, kad šis kiekis buvo akivaizdžiai per didelis, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad nemažai liejyklų buvo uždarytos (pvz., dėl silicio pramonės restruktūrizavimo, ekonomikos krizės ir 2008 m. Sichuan regione įvykusio žemės drebėjimo), ir į tai, kad dėl nepastovaus energijos tiekimo kai kuriuose regionuose faktiniai pajėgumai buvo mažesni, nei nurodyta pateiktuose duomenyse. Atitinkamai pakoregavus apskaičiuoti faktiniai gamybos pajėgumai – 1,5 mln. tonų, t. y., palyginti su 2002 m. (1 konstatuojamojoje dalyje nurodytas ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamasis laikotarpis), kuomet apskaičiuoti pajėgumai sudarė 600 000–1,2 mln. tonų[15], padidėjo 25 %.

89. EUSMET teigė, kad ji pateikė išsamų Kinijos gamybos pajėgumų skaičiavimą, taikydama 40 % pajėgumų naudojimo normą. Pagal tą skaičiavimą pajėgumai sudarė 1,16 mln. tonų. Tačiau nustatyta, kad šis teiginys buvo nepagrįstas, nes nepateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių 40 % pajėgumų naudojimo normą. Komisijos taikoma pajėgumų naudojimo norma yra pagrįsta patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė pagrindiniai bendradarbiaujantys KLR gamintojai, todėl ši informacija šiuo atžvilgiu laikyta patikimiausia. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

90. Ta pati šalis tvirtino, kad liejyklos, kurių pajėgumas lygus tam tikram dydžiui arba už jį mažesnis, būtų uždaromos dėl vyriausybės sprendimo, todėl bendri Kinijos pajėgumai būtų dar mažesni. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad minėta vyriausybės politika buvo taikoma ne visoje Kinijoje. EUSMET nepateikė jokių įrodymų dėl susijusių liejyklų skaičiaus ir įtakos bendriems pajėgumams. Atlikus tyrimą taip pat nenustatyta jokio svarbaus pajėgumų mažinimo dėl minėtos priežasties. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

91. EUSMET toliau teigė, kad gamybos pajėgumai beveik atitiko KLR pardavimo apimtį 2008 m., t. y. 960 000 tonų, bet šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, pardavimo apimčiai įtaką darė įvairūs veiksniai (kaip antai gamyba atsargoms, žaliavų pasiūla ir logistikos problemos, susijusios su olimpinėmis žaidynėmis), todėl buvo laikoma, kad pardavimo apimtis negali sutapti su gamybos pajėgumais. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

92. Dėl silicio gamybos apimties, remiantis turima informacija atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos apimtis labai padidėjo (79 %) – nuo 535 000 tonų 2002 m. iki 960 000 tonų PTL. Todėl atsargiai vertinant PTL nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 540 000 tonų, o tai beveik atitinka visą ES suvartojimą per PTL ir beveik dvigubai viršija Kinijos vidaus rinkoje suvartojamą silicio kiekį tuo pačiu laikotarpiu (žr. 72 konstatuojamąją dalį).

93. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijos suvartojimas, kuris PTL sudarė apie 280 000 tonų, ateinančiais metais gali padidėti, kaip nurodyta 73 konstatuojamoje dalyje. Suvartojimo padidėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į silicio pramonei ir vartotojų pramonei įtaką darančius veiksnius ir politikos priemones. Vartotojų pramonė KLR plečiasi; siekiant patenkinti didėjantį vartojimo produktų poreikį atlikta ir ketinama atlikti ateityje keletą investicijų. Be to, Kinijos valdžios institucijos nustatė importo iš keleto šalių (pvz., Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir JAV) ribojimus, susijusius su svarbiu vartojimo produktu (siloksanu), kurio dideli kiekiai buvo įvežami iš šių šalių.

94. Nors tikslų politikos priemonių, įskaitant silicio pramonės restruktūrizavimą, poveikį įvertinti sunku, keletas suinteresuotųjų šalių nurodė, kad iki 2011 m. pabaigos paklausa KLR sudarys 580 000 tonų. Toks įvertis laikytas pagrįstu.

95. Tačiau net atsižvelgiant į minėtas vidaus rinkos paklausos prognozes ir jei Kinijos eksportas į kitas rinkas būtų tokio paties aukšto lygio kaip ir 2008 m. (žr. 79 konstatuojamąją dalį), perteklinių pajėgumų apimtis vis tiek būtų didelė (apie 240 000 tonų 2011 m.). Tai pat pastebima, kad, atsižvelgiant į vykdomą restruktūrizaciją, tikėtina, jog KLR padidės ne tik paklausa, bet ir gamybos pajėgumai ir apimtys.

96. Dėl tikimybės, kad KLR gamybos pajėgumai padidės, EUSMET pateikė informacijos, kad planuojama statyti kelias silicio gamyklas, ir teigė, kad dauguma šių gamyklų nebus pastatytos. Teiginys pateiktas remiantis tik jos narių pateiktomis pastabomis ir nebuvo pagrįsti. Ji taip pat teigė, kad jei Kinijos gamybos pajėgumai padidės, tai daugiausiai bus susiję su vieno Sąjungos gamintojo projektu, kurį įgyvendinus KLR gamybos pajėgumai padidėtų 100 000 MT per metus. EUSMET pateikta informacija nebuvo pagrįsta, todėl teiginys atmestas.

97. Šiuo atžvilgiu EUSMET teigė, kad Kinijos suvartojimas vidaus rinkoje didėja sparčiau nei gamyba ir ateityje didės. Todėl KLR gamybos apimtis negali atitikti Kinijos vidaus rinkos paklausos. Kaip minėta, neabejojama, kad Kinijos vidaus rinkos paklausa ateityje tikriausiai didės. Tačiau, kaip minėta, atlikus tyrimą EUSMET pateiktos prielaidos nepatvirtintos. EUSMET neįvertino kiekybiškai nei paklausos padidėjimo, nei būsimos Kinijos gamybos apimties, nepateikė jokios kitos informacijos arba įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, todėl jis turėjo būti atmestas.

98. Importo iš KLR į ES ir kitas trečiųjų šalių rinkas apimtis ir kaina

99. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos eksportas į ES padidėjo 113 %, nepaisant galiojančių priemonių. Kalbant apie kainas, nepaisant didėjimo tendencijos PTL, nagrinėjamuoju laikotarpiu jos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo ES kainas. Kaip nurodyta 54 ir 62 konstatuojamosiose dalyse, silicis eksportuotas į ES labai sumažintomis dempingo kainomis tiek per PTL, tiek ir vėliau.

100. Kainų lygis ES buvo vis tiek didesnis nei bet kurioje kitoje trečiosios šalies rinkoje. Tai iš dalies paaiškina didelį Kinijos eksportuotojų susidomėjimą Sąjungos rinka nepaisant taikomų antidempingo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pažymima, kad Kinijos eksportuotojai vengė taikomų antidempingo priemonių perkraudami produktą Korėjos Respublikoje[16]; tai pagrindžia išvadą, kad Kinijos eksportuotojai labai domisi Sąjungos rinka.

101. Kinijos eksporto į trečiąsias šalis apimtis ir kainos

102. Kinijos eksportas į kitų trečiųjų šalių rinkas buvo didelės apimties ir viršijo į eksporto į Europos Sąjungą apimtį. Tačiau taip pat reikia pažymėti, kad FOB kainos į trečiąsias šalis buvo vidutiniškai 4–14 % mažesnės už eksporto į ES kainas 2008 m. ir per pirmuosius devynis 2009 m. mėnesius[17].

103. EUSMET teigė, kad Komisijos išvadoje dėl aukštesnių vidutinių Kinijos eksporto į Sąjungą kainų neatsižvelgta į produkto asortimentą kitose rinkose. Pažymima, kad EUSMET nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Ji nepateikė jokios informacijos arba paaiškinimo, kiek iš tiesų skiriasi į kitas šalis eksportuojamo produkto asortimentas. Pateikti įrodymai dėl skirtingų rūšių produktų kainų skirtumų buvo susiję tik su ES rinka ir laikotarpiu, kuris buvo gerokai anksčiau už PTL, t. y. 2001–2002 m. Todėl šiuo duomenų negalima laikyti patikimu pagrindu, pagal kurį būtų galima nustatyti skirtingų rūšių produkto kainas per PTL ir vėliau. Bet kokiu atveju, dėl turimos su PTL susijusios informacijos 79 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados nesikeičia. Todėl teiginys buvo atmestas.

104. Išskyrus JAV, kurių rinka nuo KLR kilmės silicio apsaugota dideliais antidempingo muitais (139,49 %), Kinijos eksportas galėjo laisvai patekti į kitas dideles trečiųjų šalių rinkas.

105. EUSMET teigė, kad Azijos rinka yra pagrindinė Kinijos silicio paskirties rinka ir kad Japonijos ir Korėjos rinkų plėtra yra reikšminga. Neginčijama, kad Azija yra pagrindinė Kinijos silicio paskirties rinka. Tačiau, nors ateityje Japonijos ir Pietų Korėjos rinkose suvartojimas gali padidėti, nesitikima, kad padidėjus suvartojimui būtų absorbuojami dideli Kinijos pertekliniai pajėgumai. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Japonijos rinka, t. y. pagrindinė Kinijos eksporto rinka, užpildyta Kinijos siliciu.

106. EUSMET teigė, kad, jei priemonės nebūtų taikomos, chemijos pramonės naudotojų pasiūlos struktūrai nebūtų daroma įtaka. Tačiau atlikus tyrimą šis tvirtinimas nebuvo patvirtintas, kadangi įvairūs naudotojai (chemijos ir aliuminio pramonės sektoriai) teigė, kad netaikant priemonių jie iš tiesų įsigytų didesnius kiekius iš Kinijos. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

107. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms nepanaudoti Kinijos pajėgumai bus nukreipti į Sąjungos rinką.

108. Įvertinant tai, kad per PTL importas į ES vykdytas dempingo kainomis, labai tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms dempingas taip pat tęstųsi. Tokia išvada daroma pagal tendencijas po PTL, kuomet iš KLR importuoto silicio kainos ir toliau buvo mažesnės už PTL kainų lygį (žr. 131 konstatuojamąją dalį).

109. Išvada

110. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto eksporto į ES apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai išaugo ir kad tokio importo dempingo lygis PTL buvo reikšmingas.

111. Atsižvelgiant į KLR turimus nepanaudotus pajėgumus per PTL ir nepaisant didėjančios vidaus rinkos paklausos yra didelė tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms didelis silicio kiekis bus eksportuojamas į ES dempingo kainomis. Iš tiesų, KLR vidaus rinkos paklausa bus nepakankama, kad absorbuotų visus nepanaudotus pajėgumus, o ES rinka yra vienintelė didelė rinka, į kurią gali būti eksportuojami pertekliniai pajėgumai. ES rinka iš tiesų yra patraukli rinka Kinijos eksportui, kadangi ES pirkėjams taikomos kainos vidutiniškai yra aukštesnės už trečiųjų šalių pirkėjams taikomas kainas. Kinijos eksportuotojų domėjimąsi ES rinka taip pat patvirtina senesni priemonių vengimo atvejai.

112. Todėl daroma išvada, kad egzistuoja dempingo tęsimosi tikimybė.

E. SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS

113. Trys skundą pateikę Sąjungos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus ir atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavo. Pareiškėjų pagaminama produkcija yra visa Sąjungoje pagaminama produkcija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

F. PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE

114. Pirminė pastaba

115. Konkretūs duomenys apie Sąjungos pramonę ir suvartojimą turėjo būti indeksuoti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 19 straipsnyje, kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik trys gamintojai, iš kurių du gamintojai priklauso tai pačiai grupei. Eurostato duomenys turėjo būti pakoreguoti atsižvelgiant į valstybių narių prašymą duomenis, susijusius su silicio importu, laikyti konfidencialiais, todėl šie duomenys taip pat buvo indeksuoti.

116. Sąjungos suvartojimas

1 lentelė. Sąjungos suvartojimas (remiantis pardavimo apimtimi)

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 115 | 118 | 121 |

Metinė tendencija | 15 % | 3 % | 3 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai ir koreguoti Eurostato statistiniai duomenys.

117. Sąjungos suvartojimas nustatytas pagal bendrą Sąjungos pramonės padavimo Sąjungoje apimtį ir importo iš trečiųjų šalių apimtį, remiantis koreguotais Eurostato duomenimis.

118. Tuo remiantis ir kaip matyti iš 1 lentelės Sąjungoje suvartojamas kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo, t. y. 21 %.

119. Importo iš KLR apimtis, rinkos dalis ir kainos

2 lentelė. Importo iš KLR apimtis, rinkos dalis ir importo kaina

Indeksai | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Importo apimtis | 100 | 183 | 168 | 213 |

Rinkos dalis | 100 | 159 | 143 | 176 |

CIF importo kaina (EUR/t) | 100 | 106 | 120 | 188 |

Šaltinis: koreguoti Eurostato duomenys

120. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis padidėjo 113 %, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 21 %. Šiam kiekiui priskiriamas ir iš Korėjos Respublikos importuotas silicis, nes 2007 m., atlikus priemonių vengimo tyrimą, šiai šaliai išplėstas priemonių taikymas. Nepaisant taikomų antidempingo priemonių Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 76 procentiniais punktais ir gerokai viršija 2002 m. (ankstesnio tyrimo PTL) turėtą 3,9 % rinkos dalį. Tačiau didžioji dalis, t. y. apie 90 %, viso iš KLR kiekio importuota pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą sustabdant muitų mokėjimą.

121. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš KLR kainos padidėjo 88 %. Tačiau kainos dar daugiau padidėjo 2007 m. – PTL laikotarpiu.

122. Sąjungos pramonės vidutinė gamintojo kaina EXW sąlygomis palyginta su CIF vidutine importo iš Kinijos kaina Sąjungos pasienyje. Šios kainos apskaičiuotos pagal koreguotus Eurostato duomenis, įtraukiant po importo patirtas sąnaudas, muitus ir antidempingo muitus. Palyginus nustatyta, kad dėl importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonės pardavimo kaina per PTL nebuvo priverstinai mažinama. Į vidutines importo iš Kinijos kainas įskaičiuotas laikinajam įvežimui perdirbti skirto Kinijos silicio pardavimas. Reikia paminėti, kad nustatyta, jog laikinajam įvežimui perdirbti skirto silicio, kuris sudarė didžiąją importo iš Kinijos dalį, kainos per PTL buvo vidutiniškai 15 % didesnės už laisvai apyvartai skirto silicio kainas.

123. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad, jei priemonės nebūtų taikytos, dėl laisvai apyvartai skirto iš Kinijos importuoto kiekio kainų Sąjungos kainos būtų priverstinai sumažintos 12 %.

124. Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainos

3 lentelė. Importas iš kitų trečiųjų šalių (apimtis)

Indeksai | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Norvegija | 100 | 114 | 100 | 113 |

Brazilija | 100 | 113 | 123 | 93 |

Rusija | 100 | 39 | 114 | 116 |

Bosnija ir Hercegovina | 100 | 202 | 165 | 174 |

Kitos trečiosios šalys | 100 | 110 | 101 | 118 |

Iš viso | 100 | 112 | 112 | 110 |

Rinkos dalis | 100 | 97 | 95 | 91 |

Šaltinis: Eurostatas

4 lentelė. Importas iš kitų trečiųjų šalių (vidutinės kainos)

Indeksai | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Norvegija | 100 | 93 | 101 | 128 |

Brazilija | 100 | 98 | 108 | 149 |

Rusija | 100 | 130 | 116 | 170 |

Bosnija ir Hercegovina | 100 | 102 | 116 | 163 |

Kitos trečiosios šalys | 100 | 112 | 116 | 119 |

Iš viso | 100 | 100 | 108 | 145 |

Šaltinis: Eurostatas

125. Nors bendras iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Korėjos Respubliką, importuoto silicio kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %, PTL tokiam importui tenkanti rinkos dalis sumažėjo devyniais procentiniais punktais. Pagrindiniai eksportuotojai į Sąjungą buvo Brazilija, Norvegija ir Rusija, o Bosnija ir Hercegovina tapo nauju tiekimo šaltiniu.

126. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš šių šalių kainos padidėjo 45 %. Jos buvo vidutiniškai 15 % didesnės už Kinijos kainas, išskyrus PTL, kuomet jos buvo 5 % mažesnės.

127. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

128. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

5 lentelė. Sąjungos gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

Indeksas | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Gamyba | 100 | 94 | 108 | 107 |

Metinė tendencija | -6 % | 14 % | 0 % |

Gamybos pajėgumai | 100 | 102 | 112 | 114 |

Metinė tendencija | 2 % | 11 % | 2 % |

Pajėgumų naudojimas | 100 | 92 | 96 | 94 |

Metinė tendencija | -8 % | 3 % | -2 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

129. Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso dėl investicijų padidėjo 14 %. Tačiau pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6 %. Šį pokytį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį Sąjungoje suvartojamas kiekis padidėjo net 21 %.

130. Atsargos

6 lentelė. Atsargos

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 91 | 82 | 82 |

Metinė tendencija | -9 % | -9 % | 0 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

131. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos sumažėjo 18 %. Tai susiję su didele paklausa, ypač per 2007 m. ir PTL – palankiausiais ekonomikos ciklo laikotarpiais. 2005 m. atsargos sudarė apie 27 % Sąjungos pramonės ES pardavimo apimties, o per PTL sumažėjo iki 19 % ES pardavimo apimties.

132. Pardavimas, rinkos dalis ir kainos

7 lentelė. Pardavimo apimtys ir vertės

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Pardavimo apimtis (indeksas) | 100 | 103 | 116 | 118 |

Metinė tendencija | 3 % | 13 % | 2 % |

Parduoto kiekio vertė (indeksas) | 100 | 105 | 132 | 178 |

Metinė tendencija | 5 % | 27 % | 45 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

8 lentelė. Sąjungos pramonės rinkos dalis

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 89 | 98 | 98 |

Metinė tendencija | -11 % | 9 % | -1 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai, koreguoti Eurostato statistiniai duomenys.

9 lentelė. Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 102 | 114 | 150 |

Metinė tendencija | 2 % | 12 % | 37 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

133. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %. Tuo pačiu metu dėl padidėjusios paklausos silicio rinkoje parduoto kiekio vertė padidėjo 78 % (daugiausiai – 2007 m. ir PTL). Tačiau PTL Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dviem procentiniais punktais. Iš 99 konstatuojamojoje dalyje paminėtos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjusios Sąjungos pramonės rinkos dalies ir sumažėjusio pajėgumų naudojimo matyti, kad Sąjungos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti silicio rinkoje padidėjusia paklausa ir suvartojimu, ypač atsižvelgiant į rinkos dalį.

134. Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos 2007 m. ir PTL labai padidėjo, nes per šiuos dvejus metus silicio rinkoje paklausa buvo labai didelė, todėl kainos buvo ypač didelės. Sąjungos pramonės vidutinės kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 50 %. Dėl labai padidėjusių pardavimo kainų ir ne tiek daug pasidėjusių gamybos sąnaudų Sąjungos pramonės finansinė padėtis labai pagerėjo.

135. Sąjungos kainoms poveikio turintys veiksniai

136. Dėl didelės paklausos nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos labai padidėjo. Importo iš trečiųjų šalių, įskaitant KLR, kainų lygis didėjo taip pat kaip ir Sąjungos pramonės kainos.

137. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 21 %, o vidutinė vieneto pardavimo kaina atitinkamai padidėjo 50 %.

138. Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

10 lentelė. Užimtumas

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 93 | 91 | 100 |

Metinė tendencija | -7 % | -2 % | 9 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

11 lentelė. Našumas

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 101 | 119 | 108 |

Metinė tendencija | 1 % | 18 % | -11 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

12 lentelė. Darbo užmokestis (EUR darbuotojui)

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 94 | 107 | 117 |

Metinė tendencija | - | -6 % | 13 % | 10 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

139. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas išliko toks pats, o vidutinis darbo užmokestis padidėjo 17 %. Našumas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 8 %, nes padidėjo gamybos apimtis.

140. Pelningumas

13 lentelė. Pelningumas

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 161 | 389 | 671 |

Metinė tendencija | - | 61 % | 228 % | 282 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

141. Sąjungos pramonės pelningumas 2005 m. – PTL padidėjo beveik šešis kartus ir PTL buvo didžiausias. 2007 m. ir PTL pelnas padidėjo dėl padidėjusių pardavimo kainų, susijusių su didele paklausa silicio rinkoje dėl vyravusių ypač palankių ekonomikos sąlygų. Taip įvyko nepaisant to, kad per laikotarpį gamybos sąnaudos padidėjo 21 %.

142. Investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

14 lentelė. Investicijos ir investicijų grąža

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 135 | 310 | 717 |

Metinė tendencija | 35 % | 174 % | 408 % |

Investicijų grąža | 7 % | 14 % | 47 % | 96 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

143. Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos labai padidėjo, t. y. šešis kartus, ir atitiko apie 30 % gauto pelno. Sąjungos pramonė buvo akivaizdžiai orientuota į Sąjungos silicio rinką, nes investicijos buvo susijusios su gamybos pajėgumų didinimu diegiant naujus įrengimus arba atnaujinant turimus įrengimus. Be to, buvo investuojama į didelio grynumo silicio, skirto naudoti saulės energijos pramonėje, metalurgijos procesą. Šis naujas produktas yra labai perspektyvus.

144. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad investicijų grąža, t. y. grynasis ikimokestinis pelnas už produktą, išreikštas produktui priskiriamo ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonė turėjo didelių sunkumų padidinti kapitalą.

145. Grynųjų pinigų srautas

15 lentelė. Grynųjų pinigų srautas

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 114 | 348 | 672 |

Metinė tendencija | 14 % | 233 % | 325 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

146. Grynųjų pinigų srautas kito panašiai kaip ir pelningumas (teigiama linkme) ir nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo.

147. Augimas

148. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti labai padidėjusio suvartojimo pranašumu; ji gamino naudodama 80 % turimų pajėgumų ir prarado du procentinius punktus savo rinkos dalies. Nepaisant galiojančių priemonių padidėjusi suvartojimo dalis atiteko importui iš Kinijos, kurio didelei daliai taikytas laikinojo įvežimo perdirbti režimas.

149. Dempingo skirtumo dydis

150. Per PTL, remiantis vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam taikytas IR, pateiktais duomenimis ir turimais faktais pagrįstais skaičiavimais, nepaisant galiojančių priemonių toliau vykdytas reikšmingas dempingas, tačiau mažesniu lygiu, nei nustatytu per pradinį tyrimą.

151. Atsigavimas po ankstesnio dempingo

152. Sąjungos pramonė palankiomis ekonomikos sąlygomis atsigavo po ankstesnio dempingo, ypač vertinant pardavimo apimtį, pardavimo kainas ir pelningumą. Tačiau primenama, kad dempingo skirtumai išliko dideli.

153. Sąjungos pramonės eksportas

16 lentelė. Sąjungos pramonės eksporto apimtis

2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | PTL |

Indeksas | 100 | 72 | 168 | 27 |

Metinė tendencija | - | -28 % | 96 % | -141 % |

Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

154. Sąjungos pramonės eksportuoto silicio kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei perpus, ypač per PTL. Nors santykinai toks sumažėjimas gali atrodyti ypatingai didelis, bet absoliučiais dydžiais jis nėra toks reikšmingas, nes Sąjungos priemonė nėra orientuota į eksportą. Sąjungos gamintojai labai orientuojasi į Sąjungos rinką. Tačiau reikia paminėti, kad kai kurie Sąjungos gamintojai turi susijusias bendroves už Sąjungos ribų, kurios gamina ir parduoda toms rinkoms, todėl poreikis eksportuoti iš Sąjungos sumažėja.

155. Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

156. Antidempingo priemonių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai buvo akivaizdžiai teigiamas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visi pagrindiniai žalos rodikliai, kaip antai gamyba, našumas, atsargos, pardavimo apimtis, pardavimo kainos, investicijos, pelningumas ir grynųjų pinigų srautas, kito teigiama linkme. Iš PTL gauto pelno matyti, kad teigiami pokyčiai vyko išskirtinai palankiu ekonomikos ciklo laikotarpiu.

157. Dėl Sąjungos pramonės rinkos dalies, nedidelio mažėjimo tendencija gali būti laikoma žalos rodikliu turint omenyje, kad, nepaisant turimų gamybos pajėgumų, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu.

158. Galiausiai, atsižvelgiant į su Sąjungos pramone susijusių rodiklių teigiamą pokytį, daroma išvada, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu materialinės žalos nepatyrė. Todėl buvo nagrinėjama, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms žala pasikartotų.

G. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

159. Dempingo tęsimosi ir žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės analizės santrauka

160. Primenama, kad nepaisant galiojančių priemonių importas iš Kinijos labai padidėjo ir užėmė didžiąją dalį rinkos dalies, kurią prarado importas iš trečiųjų šalių. Eksportuojantys KLR gamintojai toliau vykdė dempingą dideliais kiekiais. Tuo remiantis nėra pagrindo manyti, kad Kinijos gamintojai nebevykdys dempingo. Be to nustatyta, kad jei per PTL priemonės nebūtų taikytos dėl laisvai apyvartai skirto iš Kinijos importuoto kiekio kainų Sąjungos kainos būtų priverstinai sumažintos 12 %.

161. Taip pat pažymima, kad 2007 m., atlikus priemonių vengimo tyrimą, priemonių taikymas išplėstas importuojamam iš Korėjos Respublikos siunčiamam siliciui, deklaruojamam kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne. Priemonių taikymo išplėtimas padarė teigiamą įtaką, nes iš Korėjos Respublikos importuojamo silicio kiekis labai sumažėjo.

162. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos gamintojai per PTL turėjo daug nepanaudotų pajėgumų, t. y. apie 540 000 tonų. Nepaisant laukiamo paklausos padidėjimo, tikimasi, kad KLR ir ateinančiais metais turės perteklinių pajėgumų, kaip paaiškinta 74 konstatuojamojoje dalyje.

163. Kaip minėta pirmiau, Sąjungos rinka yra didžiausia tikslinė KLR rinka, nes kita didelė eksporto rinka – JAV – KLR taiko dideles antidempingo priemones, todėl Kinijos eksportui ši rinka yra praktiškai neprieinama.

164. Nustatyta, kad importo iš Kinijos kainos buvo vidutiniškai 15 % mažesnės už trečiųjų šalių importo kainas ir tik PTL buvo didesnės 5 %. Atsižvelgiant į eksportuojančių Kinijos gamintojų interesus Sąjungos rinkoje, tikimasi, kad nustojus taikyti priemones į Sąjungos rinką būtų nukreipta didelė eksporto, vykdomo mažesnėmis už trečiųjų šalių kainomis, dalis ir dėl to apskritai būtų labai smukdomos kainos.

165. EUSMET teigė, kad importui iš trečiųjų šalių tenkanti 56 % rinkos dalis, palyginti su importui iš Kinijos tenkančia nedidele rinkos dalimi, PTL darė didesnę įtaką Sąjungos gamintojų rinkos daliai, ypač atsižvelgiant į tai, kad importo iš trečiųjų šalių kaina buvo 5 % mažesnė už importo iš Kinijos kainą. Dėl to nustatyta, kad nepaisant to, kad PTL importo iš trečiųjų šalių kaina buvo 5 % mažesnė už importo iš KLR kainą, tokiam importui tenkanti rinkos dalis 2007 m. – PTL laikotarpiu sumažėjo 4 %, palyginti su importo iš KLR rinkos dalies padidėjimu 34 % (žr. 2 ir 3 lenteles). Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko tokia pati Tokiomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad importas iš trečiųjų šalių turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės rinkos daliai PTL.

166. Buvo teigiama, kad vertindama galimą Kinijos eksporto kainų raidą Komisija neatsižvelgė į galimą gamybos sąnaudų padidėjimą, daugiausia susijusį su elektros energijos sąnaudų padidėjimu, energijos tiekimo trūkumu, didesnėmis investicijų sąnaudomis, didele infliacija, padidėjusiomis žaliavų kainomis ir tarptautinio pervežimo sąnaudomis. Net ir tuo atveju, jei elektros energijos sąnaudos Kinijoje padidėjo, tai nėra vienintelis sąnaudas lemiantis veiksnys. Be to, nepateikta jokių įrodymų dėl tokio padidėjimo mąsto ir konkrečios įtakos bendroms sąnaudoms ir susijusioms pardavimo kainoms. Dėl kitų veiksnių, jie buvo tik numanomi ir (arba) nepakankamai pagrįsti arba kiekybiškai įvertinti, kad jais remiantis būtų galima padaryti rimtas išvadas. Taip pat reikėtų paminėti, kad klaidinga manyti, jos eksporto kainos turi būti grindžiamos gamybos sąnaudų lygiu, kadangi kainų lygiui įtaką gali daryti įvairūs veiksniai, kaip antai vyriausybės politika arba paklausa ir pasiūla.

167. Taip pat nustatyta, kad trečiųjų šalių rinkose, kuriose netaikomi antidempingo muitai, Kinijos eksporto kainos per PTL buvo mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas.

168. Todėl padaryta išvada, kad dempingas buvo toliau vykdomas ir kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones bus daugiau importuojama dempingo kainomis ir dėl to daromas spaudimas mažinti kainas Sąjungoje (bent jau trumpu laikotarpiu). Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo manyti, kad KLR kainos padidės. Taigi, tai turėtų neigiamos įtakos Sąjungos pramonės pelningumui ir jos finansiniam atsigavimui, užfiksuotam per PTL, todėl žalos pasikartojimo tikimybė egzistuoja.

169. Importo dempingo kainomis poveikis Sąjungos pramonei. Požymiai ir galima raida po PTL

170. Suvartojimo padidėjimo laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis ir importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo, o importo iš Kinijos rinkos dalis labai padidėjo. Atsižvelgiant į šiuos įvairius rodiklius (t. y. bendrai atsigavusi Sąjungos pramonė, tačiau prarasta rinkos dalis) ir į tai, kad PTL buvo ypač palankus ekonomikos ciklo laikotarpis, norint susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimas būsimas tendencijas išnagrinėta raida po PTL. Be to, reikėtų priminti, kad žalos, kurią gali padaryti spaudimas mažinti kainas, pasikartojimo tikimybę gali sustiprinti pasaulinės ekonomikos raida ir jos poveikis paklausai bei suvartojimui.

171. Remiantis koreguotais Eurostato statistiniais duomenimis ir Sąjungos pramonės pateikta informacija apie parduoto kiekio ir kainų raidą Sąjungoje 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. laikotarpiu, nustatyta aiški ir nuolatinė Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties mažėjimo tendencija. Pardavimo apimtis sudarė 52 % atitinkamu 2008 m. devynių mėnesių laikotarpiu parduoto kiekio, nors vidutinės pardavimo kainos dėl ilgalaikių sandorių ir sumažėjusios gamybos išliko to paties lygio kaip 2008 m.

172. Sąjungos pramonės pelningumas labai mažėjo. Pelningumo lygis nuolat mažėjo ir tapo mažesniu už tikslinį 6,5 % pelno dydį, nustatytą pradiniame tyrime.

173. Pastebima, kad dėl pasaulio ekonomikos krizės paklausa Sąjungoje labai sumažėjo. Tai padarė neigiamą poveikį pardavimo apimčiai ir pelningumui Sąjungos rinkoje. Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo ir Sąjungos pramonė tapo pažeidžiamesne. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė negalėtų įveikti neigiamo poveikio, patiriamo dėl padidėjusio importo iš KLR dempingo kaina. Dėl tokio importo daromo spaudimo tikėtina, kad padėtis ir toliau blogėtų.

174. Importo iš Kinijos apimtis ir kainos sumažėjo; ypač sumažėjo apimtis. Importo iš Kinijos kainos sumažėjo daugiau nei Sąjungos pramonės kainos (atitinkamai 8 % ir 2 %). Po PTL priverstinis kainų mažinimas arba priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis nenustatyti. Tačiau jei priemonės nebūtų buvę taikomos dėl importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonės kainos būtų priverstinai sumažintos 3 % ir būtų priverstinai parduodama 11 % mažesnėmis kainomis. Be to, nustatyta, kad netaikant priemonių dėl laisvai rinkai skirto importuoto kiekio kainų Sąjungos pramonės kainos būtų priverstinai sumažintos 22 %, o priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis būtų siekęs 38 %.

175. Taip pat nustatyta, kad Kinijos eksporto kainos trečiųjų šalių rinkose, kurios nėra apsaugotos antidempingo muitais, buvo daug mažesnio lygio nei eksporto į Sąjungą kainos, palyginti su kainomis, nustatytomis per PTL, kaip išdėstyta 123 konstatuojamojoje dalyje. Tai parodo, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu spaudimas mažinti kainas padidėja.

176. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis akivaizdžiai blogėjo, padaryta išvada, kad priemonėms nustojus galioti žala tikriausiai kartosis.

177. Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės

178. Daroma išvada, kad egzistuoja tikimybė, jog panaikinus priemones importas iš KLR į Sąjungą dempingo kainomis labai padidėtų ir būtų daromas spaudimas mažinti kainas. Dėl tokios padėties iškiltų grėsmė ne tik didelėms Sąjungos pramonės investicijoms, skirtoms vystyti ir atnaujinti gamybą, bet ir galimybei vystyti saulės energijai skirto silicio gamybą, kuri yra perspektyvi. Be to, žalos pasikartojimo tikimybę padidina ir neseniai patirtas ekonomikos nuosmukis.

H. SĄJUNGOS INTERESAI

179. Pirminė pastaba

180. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pakenkta visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję interesai, t. y. Sąjungos pramonės ir nagrinėjamojo produkto importuotojų ir (arba) prekiautojų ir naudotojų interesai.

181. Reikėtų priminti, kad ankstesnėse peržiūrose nenustatyta, kad nustačius priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams. Be to, kadangi šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, reikia išnagrinėti padėtį, kuomet antidempingo priemonės buvo taikomos, ir įvertinti bet kokį neigiamą galiojančių antidempingo priemonių poveikį susijusioms šalims.

182. Tuo remiantis nagrinėta, ar, nepaisant minėtų išvadų dėl tikimybės, kad tęsis dempingas ir vėl bus daroma žala, nebuvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

183. Sąjungos pramonės interesai

184. Primenama, kad 2007 m. ir PTL pelno dydis buvo didelis dėl padidėjusių pardavimo kainų. Nebuvo tikimasi, kad šis veiksnys galios ir ateityje.

185. Sąjungos pramonė įrodė esanti gyvybinga ir konkurencinga, galinti prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Tai, visų pirma, patvirtino teigiama visų pagrindinių žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu. Po paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros toliau taikant priemones padėta Sąjungos pramonei pagerinti finansinę padėtį ir ypač kainų lygį Sąjungos rinkoje.

186. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo akivaizdžiai orientuota į Sąjungos silicio rinką ir jos veiksmingumas labai padidėjo. Sąjungos pramonė daug investavo ir padidino ne tik gamybos pajėgumus, bet ir vystė mokslinius tyrimus ir technologijas, susijusius su metalurgijos procesu didelio grynumo siliciui, skirtam naudoti saulės energijos pramonėje, gaminti.

187. Saulės energijai skirto silicio rinka yra nauja, labai perspektyvi rinka, nes tikimasi, kad ateityje bus daugiau naudojama saulės energijos. Todėl Sąjungos pramonei labai svarbu dalyvauti šioje naujoje rinkoje. Dėl to du Sąjungos gamintojai planuoja Sąjungoje statyti dvi naujas saulės energijai skirto silicio gamyklas, kad iš dalies būtų patenkinta Sąjungos rinkos paklausa. Reikia paminėti, kad investicijos į šią naują nišinę rinką labai priklauso nuo įprasto silicio (pagrindinės žaliavos, naudojamos saulės energijai skirtam siliciui gaminti) gamybos ES.

188. Be to, vienas iš Sąjungos gamintojų pranešė apie planus investuoti į naujus įrengimus KLR numatomai padidėsiančiai įprasto silicio ir saulės energijai skirto silicio paklausai Kinijos rinkoje patenkinti.

189. Kaip minėta, yra didelė tikimybė, kad nustojus taikyti priemones žala pasikartos ir iškils grėsmė Sąjungos pramonės neseniai atliktoms investicijoms. Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei importui dempingo kainomis iš KLR toliau būtų taikomos priemonės.

190. Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų interesai

191. Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams nusiuntė klausimynus. Atsakymus pateikė du nesusiję importuotojai, kurie taip pat naudojo nagrinėjamąjį produktą. Šių bendrovių pastabos nagrinėjamos dalyje, kurioje išdėstyti naudotojų interesai. Vienas importuotojas ir (arba) prekiautojas pranešė apie save, bet klausimyno atsakymų nepateikė.

192. Atsižvelgiant į tai, kad, išskyrus KLR, importuotojai taip pat gauna silicį iš Sąjungos gamintojų ir trečiųjų šalių, kuriose netaikomi antidempingo muitai (pvz., Norvegijos ir Brazilijos) ir kurioms tenka daugiau nei 56 % Sąjungos rinkos dalies, laikoma, kad Sąjungos rinkoje konkurencija yra pakankama.

193. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad prekiautojai nebendradarbiavo ir nebuvo priešingų įrodymų, padaryta išvada, kad galiojančios priemonės neturėjo didelio neigiamo poveikio jų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones nebūtų daromas poveikis importuotojams.

194. Naudotojų interesai

195. Primenama, kad EUSMET, chemijos sektoriaus naudotojų asociacija, pateikė prašymą atlikti šią tarpinę peržiūrą, kurią atliekant nagrinėjami tik su dempingu susiję aspektai. Komisija išsiuntė klausimynus visiems žinomiems nesusijusiems naudotojams ir jų asociacijoms. Atliekant tyrimą bendradarbiavo dvylika naudotojų; kai kurie iš jų – pagrindiniai silicio, importuojamo iš Kinijos pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą, importuotojai. Dar viena naudotojų asociacija taip pat bendradarbiavo ir pateikė pastabas.

196. Pagrindiniai pramoniniai silicio naudotojai Sąjungoje yra chemijos ir aliuminio pramonės įmonės, kurioms atitinkamai tenka 60 % ir 40 % Sąjungoje suvartojamo kiekio.

197. Chemijos pramonėje silicis yra pagrindinė žaliava siliciui, plačiai naudojamam automobilių, statybos pramonėje ir kt., bei polisiliciui, naudojamam elektronikos ir saulės energijos pramonėje, gaminti. Silicio dalis skirtingų rūšių silikonų ir polisilicio gamybos sąnaudose sudaro 2–35 %, priklausomai nuo kiekvienos rūšies produkto, skirto vartotojams, gamybos proceso. Tačiau vidutiniškai silicio dalis bendrose silikonų gamybos sąnaudose sudaro 11–21 %, o polisilicio 2–10 %. Numatoma, kad taikant 19 % antidempingo muitą, chemijos pramonės naudotojų, kurie visą silicį gauna iš KLR, gamybos sąnaudos padidėtų 2–4 %. Kitiems chemijos pramonės naudotojams įtaka bus mažesnė.

198. Kai kurios chemijos pramonės bendrovės, bendradarbiaujančios atliekant tyrimą, buvo pagrindiniai silicio, importuojamo iš Kinijos pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą ir todėl neapmokestinamo antidempingo muitais, importuotojai. Tačiau jos teigė, kad jos negalėjo absorbuoti muito arba jo perkelti pirkėjams ir kad dėl laikinojo įvežimo perdirbti režimo nesumažėjo galiojančių priemonių poveikis, nes bendrovės turėjo skirti nemažai išteklių apsunkinančioms muitų ir kitoms administracinėms procedūroms atlikti. Be to, jų teigimu, jos buvo priverstos investuoti į naujas įmones KLR, kad galėtų veikti arčiau pigių žaliavų šaltinio ir tapti konkurencingesnėmis Azijos rinkoje.

199. Aliuminio pramonei silicis yra taip pat svarbi žaliava lydiniams aliuminio rafinavimo krosnyse gaminti. Šie lydiniai daugiausiai naudojami automobilių ir statybos pramonės sektoriuose. Silicio dalis jų gamybos sąnaudose sudarė 8–10 %, atsižvelgiant į naudojamą metalo laužą, kurio sudėtyje jau yra silicio. Dauguma aliuminį rafinuojančių įmonių, bendradarbiaujančių atliekant tyrimą, pirko silicį kitose trečiosiose šalyse, kuriose netaikomi antidempingo muitai, nes jų produktai daugiausiai skirti Sąjungos rinkai ir todėl jie negali pasinaudoti laikinojo įvežimo perdirbti režimu. Numatoma, kad taikant 19 % antidempingo muitą, aliuminio naudotojų, kurie visą aliuminį gauna iš KLR, gamybos sąnaudos turėtų padidėti maždaug 2 %. Kitiems aliuminio naudotojams įtaka bus mažesnė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aliuminį rafinuojančių įmonių pelningumas nebuvo labai didelis, todėl silicio kainų padidėjimas daro neigiamą įtaką jų pelningumui (dėl mažo pelno dydžio).

200. Chemijos pramonėje dirbo apie 14 000 darbuotojų, o aliuminio – 6 000. Nagrinėjamuoju laikotarpiu chemijos pramonės užimtumas padidėjo 8 %, o aliuminio pramonės išliko nepakitęs.

201. Visi naudotojai labai prieštaravo tolesniam priemonių taikymui, teigdami, kad priemonės buvo taikomos pernelyg ilgai, kad dėl jų Sąjungos rinkoje silicio kainų lygis buvo dirbtinai padidintas (nepriklausomai nuo kilmės) ir kad per PTL Sąjungos pramonei nebuvo daroma žala. Tačiau, atsižvelgiant į labai didelę Kinijos silicio, skirto laikinajam įvežimui perdirbti, eksportuotojams tenkančią rinkos dalį ir konkurenciją dėl silicio, skirto laisvai apyvartai, šis teiginys yra nepagrįstas. Nors iš tiesų nustatyta, kad didžioji Sąjungos pramonės dalis nepatyrė žalos, atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą reikėjo įvertinti žalos pasikartojimo tikimybę. Kaip minėta (žr. 133 konstatuojamąją dalį), šiuo atveju nustatyta tokia tikimybė.

202. EUSMET teigė, kad PTL Sąjungos rinkoje trūko silicio, kaip įrodyta pateiktame teiginyje, jog kai kurių jos narių užsakymų trečiųjų šalių gamintojai negalėjo įvykdyti. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Vertindama rinkoje esančius pajėgumus EUSMET atsižvelgė tik į Sąjungos gamintojų pajėgumus, neatsižvelgdama į importą iš trečiųjų šalių, įskaitant importą iš Kinijos taikant laikinojo įvežimo perdirbti režimą. Todėl daroma išvada, kad trūkumo nebuvo ir kad paklausa rinkoje galėjo būti patenkinta, atsižvelgiant į Sąjungos pramonės pardavimą ir importo apimtį.

203. EUSMET taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė savanoriškai riboja gamybą sezoniškai ją sustabdydama, todėl, siekdama kontroliuoti pardavimo kainas, riboja pardavimą Sąjungos rinkoje. Vienas Sąjungos gamintojas sustabdė gamybą, bet tuo laikotarpiu jis turėjo pakankamai atsargų ir galėjo tiekti pirkėjams pagal sudarytus ilgalaikius sandorius. Kitas Sąjungos gamintojas sumažino gamybą, bet tik po PTL, ir tai daugiau nepasikartojo. Todėl EUSMET teiginys, kad gamyba sustabdyta siekiant kontroliuoti kainas, buvo laikomas nepagrįstu.

204. Naudotojai, siekdami būti konkurencingesni, pageidauja laisvai įsigyti pigių žaliavų. Jiems galimybė laisvai įsigyti žaliavų yra svarbi, nes, jų požiūriu, galimybė laisvai įsigyti silicio ateityje bus dar svarbesnė dėl prognozuojamo silicio paklausos padidėjimo iki 2013 m., susijusio su saulės energija pagrįstais projektais. EUSMET teigė, kad dėl prognozuojamo paklausos Sąjungos silicio rinkoje padidėjimo iki 2013 m. tariamas silicio trūkumas padidės. Tačiau remiantis pateiktais duomenimis, kuriais pagrįstos prielaidos, Sąjungos suvartojimas net ir 2013 m. bus mažesnis, palyginti su nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl nėra jokios priežasties, dėl kurios nebūtų tenkinama būsima silicio paklausa. Be to, dempingo vykdymas negali būti pateisinamas laisve rinktis tiekimo šaltinius. Konkurencijai Sąjungos rinkoje užtikrinti visiems dalyviams turi būti sudaromos vienodos sąlygos.

205. Be to, chemijos pramonės naudotojai nurodė, kad Sąjungos pramonė liktų svarbiu tiekimo šaltiniu, kuris svarbus siekiant užtikrinti, kad per trumpą laiką naudotojai galėtų gauti nagrinėjamojo produkto, kad būtų užtikrinta pasiūla ir tiekiamas geresnės kokybės produktas, palyginti su Kinijos kilmės produktu.

206. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad galiojančios priemonės neturėjo jokio didelio neigiamo poveikio jų veiklai. Tiksliau kai kurie chemijos pramonės naudotojai nagrinėjamuoju laikotarpiu importavo daug daugiau silicio iš KLR ir daugelio iš jų finansinė padėtis buvo gera. Taigi manyta, kad, kaip nustatyta ankstesnėse priemonių galiojimo termino peržiūrose, tolesnis priemonių taikymas neturėtų didelio neigiamo poveikio pramonės naudotojams, turint omenyje, kad siūlomų priemonių lygis būtų gerokai mažesnis.

207. Išvada dėl Sąjungos interesų

208. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių antidempingo priemonių nebūtų galima toliau taikyti.

H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

209. Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti priemones, tačiau sumažinant jų dydį. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms ir tvirtinimams dėl atskleistų faktų pateikti. Pateiktos susijusios pastabos buvo išnagrinėtos, tačiau pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis nuspręsta toliau taikyti antidempingo priemones, nebuvo pakeisti.

210. Atlikus tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį, nustatyta, kad importuojamam KLR kilmės nagrinėjamam produktui taikomas antidempingo muitas turėtų būti lygus žalos skirtumui, kuriuo pagrįstos galiojančios priemonės, arba dabartinėje peržiūroje nustatytiems skirtumams, atsižvelgiant į tai, kuris dydis mažesnis.

211. Todėl priemonės bus nustatytos pagal nustatytus dempingo skirtumus, t. y. 16,3 % vienintelei bendrovių grupei, kuriai taikytas IR, ir 21,0 % visoms kitoms bendrovėms.

212. Tuo remiantis turėtų būti toliau taikomos priemonės, kurių taikymas atlikus tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį išplėstas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 42/2007[18] importuojamam siliciui, siunčiamam iš Korėjos Respublikos, deklaruotam kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne, tačiau jų dydis turėtų būti toks, kaip nustatyta 161 konstatuojamojoje dalyje.

213. Korėjos Respublikos eksportuotojai, ketinantys pateikti prašymą netaikyti išplėsto antidempingo muito pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį, turės pateikti išsamius klausimyno atsakymus, kad Komisija galėtų nuspręsti ar galima taikyti išimtį. Tokia išimtis gali būti taikoma įvertinus nagrinėjamojo produkto rinkos padėtį, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą, viešuosius pirkimus, pardavimą, tikimybę, kad bus tęsiama nepateisinama arba ekonomiškai nepagrįsta veikla, ir įrodymus dėl dempingo. Komisija paprastai taip pat atlieka tikrinamąjį vizitą vietoje. Prašymas turėtų būti pateiktas Komisijai, kartu su visa susijusia informacija, ypač apie bet kokius bendrovės veiklos pokyčius, susijusius su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu eksportui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

214. Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės siliciui, kurio KN kodas šiuo metu yra 2804 69 00, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

215. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą:

Bendrovė | Muito norma | Papildomas TARIC kodas |

Datong Jinneng Industrial Silicon Co., Pingwang Industry Garden, Datong, Shanxi | 16,3 % | A971 |

Visoms kitoms bendrovėms | 19,0 % | A999 |

216. Toliau pratęsiamas galutinio antidempingo muito, taikomo importui iš visų kitų Kinijos Liaudies Respublikos bendrovių (t. y. 19,0 %), išplėstinis taikymas 1 dalyje nurodytam importuojamam iš Korėjos Respublikos siunčiamam produktui, kuris deklaruojamas kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne. Importuojamam iš Korėjos Respublikos siunčiamam produktui, deklaruojamam kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne, taikomas TARIC kodas 2804 69 00 10.

217. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

218. Prašymas netaikyti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto išplėsto muito pateikiamas raštu, viena iš oficialių Sąjungos kalbų, jį turi pasirašyti asmuo, įgaliotas atstovauti prašymo pateikėją.

219. Prašymas turi būti siunčiamas šiuo adresu:

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate B

Office: N-105 04/17

1049 Brussels

Belgija

Faksas (32-2) 295 65 05

220. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 straipsnio 4 dalimi Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, sprendimu gali suteikti išimtį bendrovėms, kurios nevengia antidempingo priemonių, nustatytų šiuo reglamentu, netaikyti1 straipsnio 3 dalyje nurodyto išplėsto muito.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir galioja penkerius metus.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas […]

[1] OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[2] OL L 198, 1990 7 28, p. 57.

[3] OL L 345, 2009 12 16, p. 1.

[4] OL L 66, 2004 3 4, p. 15.

[5] OL L 13, 2007 1 19, p. 1.

[6] OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[7] OL L 66, 2004 3 4, p. 15.

[8] OL L 198, 1990 7 28, p. 57.

[9] OL L 13, 2007 1 19, p. 1.

[10] OL C 254, 2008 10 7, p. 9.

[11] OL C 51, 2009 3 4, p. 17.

[12] OL L 66, 2004 3 4, p. 15.

[13] OL L 345, 1997 12 16, p. 1.

[14] CRU duomenys, 2009 m. kovo mėn.

[15] OL L 66, 2004 3 4, p. 15.

[16] OL L 13, 2007 1 19, p. 1.

[17] Šaltinis: Kinijos eksporto statistiniai duomenys.

[18] OL L 13, 2007 1 19, p. 1.