52010DC0226

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.5.4

KOM(2010) 226 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ITER projekto įgyvendinimo padėtis ir galimi paskesni veiksmai

SEK(2010) 571

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ITER projekto įgyvendinimo padėtis ir galimi paskesni veiksmai

ĮVADAS

Šis komunikatas parengtas atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos prašymą, kad Europos Komisija išnagrinėtų ITER projekto finansavimo trūkumą bei susijusias valdymo sąlygas ir spręstų šiuos klausimus. Šio komunikato tikslas – nustatyti valdymo ir finansines sąlygas, kuriomis Sąjunga galėtų padėti savo partneriams sudaryti patikimas ir tvarias ITER projekto finansavimo sąlygas.

ITER [1] yra pasaulinis projektas, kurio tikslas – pastatyti ir eksploatuoti eksperimentinį reaktorių, siekiant atskleisti taikiais tikslais naudojamos branduolių sintezės energijos mokslines ir technologines galimybes. Projektą sėkmingai įgyvendinus būtų nustatyta, ar branduolių sintezės energija gali tapti svarbiu tvarios energijos šaltiniu, kuris prisidėtų prie ES ilgalaikio energijos tiekimo saugumo užtikrinimo strategijos įgyvendinimo. Branduolių sintezės procesas suteikia galimybes sukurti iš esmės neribotą saugios ir švarios energijos šaltinį neišmetant CO2. Įgyvendinant ITER projektą reikėtų pastatyti parodomąjį reaktorių siekiant branduolių sintezės energiją naudoti komerciniais tikslais.

ITER projektas – unikalus pasaulinio bendradarbiavimo projektas; tai pirmoji iniciatyva, kuria siekiama atskleisti bendrus technologinius pasaulinių problemų sprendimo būdus. Projektas įgyvendinamas pagal Europos atominės energijos bendrijos (EURATOMO) ir kitų 6 šalių – Kinijos, Indijos, Japonijos, Korėjos, Rusijos ir JAV – tarptautinį susitarimą[2], kuris pasirašytas Paryžiuje 2006 m. lapkričio mėn., o įsigaliojo 2007 m. spalio mėn. Susitarimu įsteigta ITER organizacija, kuri turi visateisį tarptautinį juridinio asmens statusą ir yra atsakinga už bendrą ITER projekto įgyvendinimą. Pradinė susitarimo galiojimo trukmė – 35 metai, kad būtų galima pastatyti (10 metų), eksploatuoti (20 metų) ir deaktyvuoti (5 metai) ITER įrenginius.

Aktyviai padedant Tarybai, Komisijos derybos su tarptautiniais partneriais Bendrijos vardu buvo sėkmingos, ir jai pavyko susitarti, kad ITER statybvietė būtų Europoje – Kadaraše, Prancūzijoje. Be susijusių galimybių, šiame susitarime nurodoma, kad Europos finansiniai įsipareigojimai pastatyti pastatus ir įrenginį atsiranda pačioje pradžioje – statybos etape. Tai taip pat reiškia, kad kiti ITER projekto vykdytojai yra priklausomi nuo Europos indėlio užbaigimo laiku.

EURATOMO įnašą į ITER projektą valdo Europos ITER įgyvendinimo bendroji įmonė „Fusion For Energy“ (F4E), kurią kaip Europos vietos agentūrą[3] 2007 m. kovo mėn.[4] įsteigė Taryba ir kurios būstinė yra Barselonoje. F4E narės – EURATOMAS, 27 valstybės narės ir Šveicarija – yra atstovaujamos įmonės valdymo organuose. ES indėlį į ITER statybą daugiausia sudaro pagrindinės ITER sistemos ir komponentai, kuriuos įsigyja įmonė F4E ir kurie ITER organizacijai pateikiami natūra. Europos Parlamentas yra atsakingas už Europos ITER įgyvendinimo bendrosios įmonės biudžeto įvykdymo patvirtinimą.

ITER statyba dėl savo masto ir sudėtingumo yra techniniu atžvilgiu labai sunki užduotis. Tai svarbus inžinerijos projektas, kurį įgyvendinus bus pastatyta labai didelė komercinė jėgainė ir kuris bus vykdomas precedento neturinčiomis sąlygomis panaudojant didelius civilinės, mechanikos, elektros ir branduolinės inžinerijos pramonės išteklius.

ITER projekto pradžia buvo svarbus pasaulinio mokslininkų bendradarbiavimo plėtros etapas. Europai šis projektas atskleidžia ES sugebėjimus pasauliniu lygmeniu imtis pagrindinio vaidmens mokslo ir technologijų srityje. ITER organizacija gali būti didelių būsimų tarptautinių bendradarbiavimo infrastruktūros srityje projektų įgyvendinimo pavyzdys. Todėl ITER projekto įgyvendinimas yra būsimo ES ir kitų šalių mokslininkų bendradarbiavimo įgyvendinant didelius projektus išbandymas.

Projekto sąnaudos gerokai viršija pradinius įverčius, kuriais buvo grindžiami ES biudžeto įsipareigojimai. Kad ES įvykdytų šiuos sunkius įsipareigojimus, ji privalo rasti papildomų išteklių, kad būtų rastas patikimas ir tvarus finansinis sprendimas visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu iki pat jo pabaigos, o ne tik ateinančius dvejus ar trejus metus. Todėl biudžeto valdymo institucijos turi numatyti papildomas priemones šiam svarbiam projektui įgyvendinti ir atsižvelgti į sąnaudų perviršio riziką ateityje.

DABARTINėS APLINKYBėS

2009 m. gegužės 29 d. Komisija Tarybai pateikė ITER projekto įgyvendinimo padėties, patiriamų sunkumų ir veiksmų, kurių imtasi, apžvalgos santrauką. Be to, Komisija išdėstė kelias esmines sąlygas, kurių, jos manymu, reikia laikytis siekiant užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą priimtinomis sąnaudomis ir prisiimant pagrįstą riziką. Be kita ko, tai patikimas sąnaudų vertinimas ir sąnaudų ribojimo politika, realistinis įgyvendinimo tvarkaraštis ir patikimas projekto valdymas visais lygmenimis.

2009 m. lapkričio 16 d. susitikime[5] Taryba vienbalsiai patvirtino savo paramą ITER projektui, suprasdama, kad ITER statybos sąnaudos bus daug didesnės nei planuota anksčiau, ir su sąlyga, kad bus įvykdytos Komisijos nustatytos esminės sąlygos. Taryba taip pat padarė išvadą, kad šiomis esminėmis sąlygomis turi būti grindžiamas ir ITER projekto pagrindas[6] (mastas, tvarkaraštis ir sąnaudos). Ji paragino imtis veiksmų, kad būtų atlikti reikiami valdymo pakeitimai ir taikoma griežta sąnaudų mažinimo ir ribojimo politika.

Be to, Taryba paragino Komisiją išnagrinėti galimybes numatyti daugiau reikalingų lėšų dabartinių finansinių perspektyvų laikotarpiu, be kita ko, įvertinti Europos investicijų banko paskolos privalumus bei trūkumus ir dabartinio ES biudžeto lėšų panaudojimo naujų prioritetų nustatymą, ir kuo greičiau Tarybai pateikti galimą (-us) sprendimo būdą (-us).

Tarptautiniu lygmeniu neatidėliotinas svarbus statybos etapo žingsnis – tarptautinių partnerių susitarimas dėl pagrindo ITER tarybos susitikime, kurį numatoma surengti Kinijoje birželio mėn. viduryje. Komisija primygtinai reikalavo laikytis esminių sąlygų ir iki šiol atsisakė patvirtinti 2009 m. lapkričio mėn. pasiūlytą tvarkaraštį. Dabar ES turi nustatyti savo poziciją, kurios laikysis ITER tarybos susitikime.

ITER PROJEKTO įGYVENDINIMO SąNAUDOS

Statybos etapu EURATOMO įnašo vertė sudaro 5/11 (apie 45 %) visos vertės, kurios 80 % finansuoja EURATOMAS, o 20 % – Prancūzija; likusi dalis lygiai padalyta kitoms šešioms ITER šalims (po 1/11 arba maždaug 9 % kiekvienai)[7]. Paskesniais eksploatavimo ir deaktyvavimo etapais EURATOMO įnašas sudarys 34 % visų sąnaudų.

2001 m. vertinta, kad visos ITER statybos sąnaudos sudarys 5,9 mlrd. EUR (5 896 mln. EUR 2008 m. verte). EURATOMO įnašas sudarė 2,7 mlrd. EUR (apie 45 %, 2 680 mln. EUR 2008 m. verte), t. y. 1 735 mln. EUR už komponentus ir (arba) sistemas, kurios turėjo būti pateiktos natūra, ir 945 mln. EUR, kurie turėjo būti skirti grynaisiais pinigais ITER organizacijai. Kiekviena šalis įsipareigojo skirti sutartus įnašus natūra nepriklausomai nuo galutinių tų komponentų įsigijimo ir pristatymo sąnaudų.

Pagal dabartinį F4E sąnaudų statybos etapu (sąnaudų tik Europai) įvertį, atnaujintą pagal siūlomą tvarkaraštį (2007–2020 m.) ir 2010 m. kovo mėn. pristatytą įmonės F4E valdybai, sąnaudos sudaro 7,2 mlrd. EUR (7 253 mln. EUR 2008 m. verte): 6,6 mlrd. EUR[8] (6 603 mln. EUR 2008 m. verte) ITER statybai ir 650 mln. EUR įmonės F4E einamosioms išlaidoms ir kitai veiklai. Pagal šiuos įverčius EURATOMO įnašas turėtų būti 5,9 mlrd. EUR (5 892 mln. EUR)[9] ir 1,3 mlrd. EUR (1 321 mln. EUR) iš Prancūzijos lėšų (visi skaičiai 2008 m. verte)[10].

2012–2013 m. reikės 2,1 mlrd. EUR (dabartine verte) įsipareigojimų asignavimų iš septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos EURATOMO biudžeto, kad būtų galima atlikti statybos pradžioje reikalingus pirkimus. Asignavimai, kurie bus skiriami pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, (346 mln. EUR 2012 m. ir 344 mln. EUR 2013 m. dabartine verte) reiškia, kad EURATOMO įsipareigojimų asignavimams trūksta maždaug 1,4 mlrd. EUR (dabartine verte) 2012–2013 m. (550 mln. EUR 2012 m. ir 850 mln. EUR 2013 m.).

Atsižvelgiant į geresnį sąnaudų vertinimo metodikos, pagal kurią būtų galima atsižvelgti į išsamesnius projekto duomenis, parengimą ir taikymą, nenumatoma, kad artimiausiu metu šie įverčiai labai pasikeistų. Dėl šio finansavimo trūkumo masto biudžeto valdymo institucijų veiksmai turi būti susiję su įvairiomis sąlygomis.

PATIKIMO IR TVARAUS ITER PROJEKTO FINANSAVIMO PRIELAIDOS

Patikimas valdymas

Ekspertų atliktas sąnaudų perviršio priežasčių vertinimas atskleidė nemažai problemų, kurias įmonės F4E valdyboje ir Tarptautinėje organizacijoje atstovaujamos valstybės narės turėtų skubiai spręsti. Reikės persvarstyti įmonės F4E valdymą.

Kad šios problemos būtų išspręstos, valstybės narės turėtų aktyviai remti aiškią esminių sąlygų įgyvendinimo programą. Be kita ko, reikės tobulinti sąnaudų įverčius, užtikrinti skaidrią sąnaudų pokyčių stebėseną ir ataskaitų teikimą, aktyviai įgyvendinti sąnaudų ribojimo politiką, ypač taikant vertės analizės metodus, racionaliai paskirstant viešojo pirkimo įpareigojimus, nustatant standartus ir išnaudojant masto ekonomijos galimybes. 2010 m. sausio mėn. atsistatydinus įmonės F4E direktoriui, įmonė restruktūrizuojama, o naujasis direktorius persvarsto sąnaudų ribojimo metodus.

Be ekspertų atlikto vertinimo ataskaitų, gali tekti imtis papildomų priemonių. Persvarstant įmonės F4E valdymą, taip pat reikia spręsti įmonės F4E viešojo pirkimo su Europos branduolių sintezės mokslinių tyrimų įstaigomis ir pramonės atstovais klausimus siekiant sudaryti strateginę partnerystę ir plėtoti inovacijas.

ITER organizacijos sąnaudų padidėjimas susijęs su projektavimo ir valdymo ištekliais. ITER taryba įgyvendins pagrindinius valdymo vertinimo ataskaitos aspektus, įskaitant valdymo pokyčius, kuriuos numatoma atlikti birželio mėn.

Tvari finansų sistema

Komisija pabrėžia savo įsipareigojimą išlaikyti ir toliau ITER skirti anksčiau numatytą biudžetą. Tačiau, atsižvelgiant į finansavimo trūkumo mastą ir būtinybę rasti sisteminį sprendimą, kuriuo visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu būtų atsižvelgiama į Sąjungos biudžetą, reikia papildomų lėšų. Todėl Komisija išnagrinėjo Tarybos nurodytas galimybes.

Europos investicijų banko paskola

Būtų galima paprašyti Europos investicijų banko (EIB) suteikti paskolą įmonei F4E, nes su mokslinių tyrimų infrastruktūra susijusi veikla atitinka jo paskolų teikimo tikslus. Kad galėtų suteikti kredito liniją įmonei F4E, Europos investicijų bankas turėtų išsiaiškinti, ar būtų reikalingas tiesioginis EURATOMO užstatas arba garantija. Jei Europos investicijų bankui reikėtų tiesioginės EURATOMO garantijos, Komisija turėtų parengti teisės akto, kuriuo įsteigta įmonė F4E, pakeitimo pasiūlymą, kuris turėtų būti priimtas vienbalsiai. Po to EURATOMO (atstovaujamo Komisijos), Europos investicijų banko ir įmonės F4E susitarime būtų nustatytos specialiosios nuostatos. Be to, reikėtų pakeisti F4E finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles ir (arba) juos patikslinti. Tačiau pagrindinė paskolos naudojimo finansavimo trūkumui pašalinti problema yra tai, kad nebūtų aiškiai nustatytų pajamų, kurios galėtų būti naudojamos paskolai grąžinti, todėl faktiškai paskola nebūtų tinkamas būdas gauti trūkstamų lėšų.

Lėšų perskirstymas

Papildomus ITER finansavimo poreikius iš dalies būtų galima patenkinti pervedant lėšų iš kitų išlaidų kategorijų. Tačiau atsižvelgiant į lėšų trūkumo mastą ir būtinybę taikyti sisteminį metodą visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu, esamų Sąjungos lėšų perskirstymas tokiu mastu turėtų labai neigiamą poveikį įvairioms politikos kryptims ir programoms, kurios yra labai svarbios 2020 m. Europos darbotvarkei. Politikos atžvilgiu nepatartina labai sumažinti lėšų šiose srityse. Į šį klausimą dėmesys jau buvo atkreiptas naujojoje Komisijos ataskaitoje dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto disciplinos veikimo[11].

Be to, nė viena iš šių galimybių (EIB paskola arba lėšų perskirstymas) nėra struktūrinis šio klausimo sprendimo būdas.

Tarybos įsipareigojimas, įskaitant įsipareigojimą Europos Parlamentui, užtikrinti tinkamą finansinę paramą ITER projektui statybos ir eksploatavimo etapais yra būtina tęstinumo prielaida. Atmetusi EIB paskolos ir lėšų perskirstymo galimybes, Komisija mano, kad ES įsipareigojimą įgyvendinti ITER projektą galima įvykdyti tik dviem galimybėmis, kurios tinkamos atsižvelgiant į šio klausimo mastą ir sisteminį pobūdį.

PIRMA GALIMYBė. PAPILDOMAS VALSTYBIų NARIų SKIRIAMAS FINANSAVIMAS

2012–2013 m. visos ES valstybės narės ir Šveicarija turėtų skirti papildomus įnašus, kurių suma apie 1,4 mlrd. EUR, ir įsipareigoti finansuoti sąnaudų perviršį ne tik pagal Sąjungos biudžeto ir daugiametės finansinės programos nuostatas visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Papildomų įmonės F4E narių įnašų galimybė numatyta sprendime, kuriuo įsteigta įmonė F4E.

Ateityje – nuo 2014 m. iki projekto įgyvendinimo pabaigos – visiškai išnaudojus ITER projektui numatytus biudžeto asignavimus valstybės narės turėtų skirti papildomą finansavimą. Būtų galima apsvarstyti galimus papildomus mechanizmus, kuriais būtų padidintas daugiametės finansinės programos lankstumas ir kuriuos būtų galima taikyti prieš valstybėms narėms skiriant papildomų įnašų.

ANTRA GALIMYBė. ATITINKAMO DYDžIO FINANSINėSE PERSPEKTYVOSE NUMATYTų RIBų NUSTATYMAS

Jei būtų išspręstas finansavimo visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu klausimas, 2012–2013 m. būtų galima numatyti grynąjį 2007–2013 m. finansinėje programoje numatytos bendrosios ribos padidinimą. Tačiau Taryba yra nustačiusi sąlygą, kad bendrosios septynerių metų finansinės programos ribos įsipareigojimų ir mokėjimo atžvilgiu neturėtų būti keičiamos[12].

Ateityje reikėtų nustatyti tokias daugiametės finansinės programos finansines ribas, kad ES galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal ITER projektą.

Nepaisant to, kokią galimybę pasirinks biudžeto valdymo institucijos, norint rasti tvarų sprendimą, reikės prisiimti aiškų finansinį įsipareigojimą visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o valstybės narės turės įsipareigoti finansuoti papildomas išlaidas, patiriamas už tos programos ribų.

Pasirinkus bet kurią galimybę, reikėtų nustatyti sąnaudų ribojimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas patikimas projekto finansų valdymas.

LAIKOTARPIS

Laikotarpis, per kurį reikėtų rasti ITER projekto finansavimo problemų sprendimo būdą, yra labai ribotas. Atsižvelgdama į būtinybę paaiškinti padėtį ES tarptautiniams partneriams ir į ES biudžeto dinamiką, Komisija siūlo Tarybai ir Europos Parlamentui skubiai apsvarstyti šį klausimą.

IŠVADA

ITER projekto pradžia buvo svarbus pasaulinio mokslininkų bendradarbiavimo plėtros etapas. Europai šis projektas atskleidžia ES sugebėjimus pasauliniu lygmeniu imtis pagrindinio vaidmens mokslo ir technologijų srityje.

Radus veiksmingą, sisteminį ir tvarų patikimo finansų valdymo ir tvarumo klausimo sprendimo būdą, būtų sukurtas pasaulinio bendradarbiavimo ateityje tokiais visai pasaulio bendruomenei svarbiais klausimais, kaip energijos tiekimas, modelis.

2009 m. lapkričio 19 d. susitikime Taryba, nepaisydama, kad sąnaudos labai padidės, patvirtino savo paramą ITER projektui su sąlyga, kad bus laikomasi Komisijos nustatytų esminių sąlygų, ir paragino Komisiją išnagrinėti finansavimo galimybes pagal dabartinę daugiametę finansinę programą.

Atsižvelgdama į šiame komunikate pristatytus aspektus, Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą numatyti papildomų visu ITER statybos etapu reikalingų išteklių ir priimti esminį sprendimą dėl reikalingo finansavimo skyrimo. Komisija mano, kad tai reikia padaryti kuo greičiau, kad kitame birželio mėn. viduryje vyksiančiame ITER tarybos susitikime ji galėtų apie tai informuoti savo tarptautinius partnerius, kurie laukia EURATOMO sprendimo dėl ITER pagrindo.

Kai toks įsipareigojimas bus prisiimtas, Komisija pateiks reikiamus papildomų ITER projekto poreikių finansavimo 2012 ir 2013 m. pasiūlymus, atsižvelgdama į naujausią ataskaitą dėl tarpinstitucinio susitarimo.

[1] Pradinis pavadinimas – tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (angl. International Thermonuclear Experimental Reactor ).

[2] OL L 358, 2006 12 16, p. 62–80.

[3] Pagal ITER susitarimą kiekviena narė turi savo vietos agentūrą, atsakingą už jos įnašo valdymą ir ypač už įvairių komponentų, kurie reikalingi ITER statyti ir kurie turi būti pateikiami ITER organizacijai kaip įnašai natūra, įsigijimą.

[4] OL L 90, 2007 3 30, p. 58.

[5] Dokumentai 15815/09 RECH 401 ATO 136 + ADD 1 RESTREINT UE

[6] Pagrindas reiškia tarpusavyje susijusius masto (įrenginio, kuris bus statomas, specifikacijos), tvarkaraščio (statybos tvarkaraščio) ir sąnaudų aspektus.

[7] Visais ITER projekto įgyvendinimo etapais sąnaudos dengiamos bendrai. Galutinės derybų dėl bendro ITER projekto įgyvendinimo ataskaitos 2 priedo b punktas, 2006 m. balandžio 1 d.

[8] Kadangi galutinės viso ITER įrenginio statybos sąnaudos bus nežinomos, nes kiekvienos šalies sąnaudos gali padidėti, būtų sunku įvertinti, kokią visų ITER statybos sąnaudų dalį sudarytų 6,6 mlrd. EUR.

[9] Ši suma paskirstyta taip:vertinama, kad 2007–2011 m. (5 metai) finansiniai poreikiai sudarys apie 1,3 mlrd. EUR;vertinama, kad 2012–2013 m. (2 metai) finansiniai poreikiai sudarys apie 2 mlrd. EUR;vertinama, kad 2014–2020 m. (7 metai) finansiniai poreikiai sudarys apie 2,6 mlrd. EUR.

[10] Prie šio įnašo reikėtų pridėti maždaug 40 mln. EUR, kuriuos skirs F4E narės (EURATOMAS, 27 valstybės narės ir Šveicarija), išskyrus EURATOMĄ ir Prancūziją.

[11] COM (2010) 185, 2010 4 27.

[12] Ribos gali būti persvarstomos dviem būdais: a) taikant kompensavimo mechanizmą, kai, padidinus vienos išlaidų kategorijos išlaidas, sumažinamos kitos išlaidų kategorijos išlaidos, arba b) padidinant bendrąją ribą. Kompensavimo mechanizmas anksčiau pritaikytas kelis kartus. Tačiau Komisija mano, kad iki 2013 m. pabaigos galimos maržos labai sumažės. Tos sumažintos maržos turėtų išlikti, kad liktų galimybė prisitaikyti prie būsimų vienodos svarbos poreikių.