52010DC0125

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.3.31

KOM(2010)125 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Trečia plieno pramonės restruktūrizavimo Bulgarijoje stebėsenos ataskaita

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Trečia plieno pramonės restruktūrizavimo Bulgarijoje stebėsenos ataskaita

ĮVADAS

Europos sutarties[1] 2 protokole Europos Sąjunga pritarė restruktūrizavimo pagalbos pereinamojo laikotarpio priemonėms siekiant leisti Bulgarijai užbaigti plieno pramonės restruktūrizavimo procesą. Bulgarijai buvo leista suteikti valstybės pagalbą restruktūrizavimo tikslais su sąlyga, kad:

– restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje tokia pagalba ją gavusioms įmonėms padės tapti perspektyviomis įprastinėmis rinkos sąlygomis,

–tokios pagalbos dydis ir intensyvumas bus griežtai apriboti iki būtino tokiam perspektyvumui atkurti lygio ir laipsniškai bus mažinami,

–restruktūrizavimo programa bus susijusi su bendrų Bulgarijos gamybos pajėgumų racionalizavimu ir mažinimu.

Numatytas restruktūrizavimo laikotarpis turėjo baigtis iki 2006 m. pabaigos. Tačiau Bulgarija nurodė, kad ji negalės įvykdyti 2 protokolo reikalavimų vykdydama esamą nacionalinę restruktūrizavimo programą (NRP) ir individualų verslo planą (IVP). Todėl iki įstojimo į ES Bulgarija pateikė pakeistą restruktūrizavimo programą ir verslo planą ir paprašė pratęsti restruktūrizavimo laikotarpį. ES–Bulgarijos Asociacijos taryba 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu 3/2006[2] iš dalies pakeitė 2 protokolą siekiant pratęsti restruktūrizavimo laikotarpį iki 2008 m. pabaigos ir pavedė Komisijai atlikti stebėseną bei teikti ataskaitas. Vienintelė bendrovė, kuriai buvo taikoma pratęsta NRP, buvo Kremikovtzi AD .

Komisija parengė dvi stebėsenos ataskaitas – 2006 metų[3] ir 2007 metų[4].

STEBĖSENOS REZULTATAI

Trečia ir galutinė stebėsenos ataskaita papildo ankstesnes Komisijos ataskaitas, joje vertinami 2008 m., paskutiniais restruktūrizavimo metais, pasiekti rezultatai. Jau ankstesnėse ataskaitose Komisija nustatė, kad nesilaikoma protokole išvardytų restruktūrizavimo tikslų: perspektyvumo, investicijų į technologijas ir su aplinka susijusių investicijų, pardavimo, sąnaudų mažinimo ir našumo. Vėliau Bulgarijos institucijos pranešė Komisijai, kad bendrovės Kremikovtzi AD IVP įgyvendinimas nutrauktas 2008 m. rugpjūčio 6 d., paskelbus apie nemokumą ir pradėjus bankroto procedūrą Sofijos miesto teisme. Bendrovės veikla šiuo metu prižiūrima teismo paskirto administratoriaus.

Pagrindinių restruktūrizavimo rodiklių stebėsena

Valstybės pagalba

Asociacijos taryba sprendimu 3/2006 nustatė valstybės pagalbos, kuri gali būti suteikta Kremikovtzi AD , apimties ribas ir uždraudė valstybės pagalbos teikimą bet kuriai kitai plieno pramonės bendrovei. Didžiausia leidžiama valstybės pagalba Kremikovtzi AD buvo 432,6 milijonų BGN. Tačiau, kadangi bendrovė nepanaudojo ir todėl negavo dalies užimtumo restruktūrizavimo pagalbos lėšų, faktinė sumokėta valstybės pagalbos lėšų suma buvo 431,1 milijono BGN.

Vėliau valstybės pagalba 2008 m. nebuvo suteikta nei Kremikovtzi AD , nei jokiai kitai Bulgarijos plieno gamybos bendrovei.

Pajėgumų mažinimas

Siekiant išvengti konkurencinio pranašumo dėl valstybės pagalbos gavimo Kremikovtzi AD buvo pareikalauta uždaryti visam laikui plieninių strypų gamyklą, kurios pajėgumas – 500 000 tonų gatavos produkcijos. Stebėsenos metu nustatyta, kad gamykla buvo uždaryta restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje laikantis atitinkamų ES teisės aktų[5].

Perspektyvumas

Buvo tikimasi, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje 2008 m. Kremikovtzi AD taps perspektyvia įmone ilgam laikui[6]. Tačiau jau 2008 m. viduryje bendrovės padėtis tiek pablogėjo, kad ji nebegalėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir buvo pradėtos vykdyti bankroto procedūros. Pagal Komisijos valstybės pagalbos standartus nemoki įmonė nėra perspektyvi.

Išvados dėl neperspektyvumo buvo vėliau pagrįstos ir bendrovės finansiniais rezultatais. Bendrovės pateikti finansiniai duomenys negali būti laikomi tiksliai atspindinčiais padėtį, nes daugelis svarbių dalykų nebuvo paaiškinti ir auditoriai atsisakė pateikti nuomonę dėl Kremikovtzi 2006, 2007 ir 2008 m. nekonsoliduotų ataskaitų. Tačiau iš neaudituotų finansinių ataskaitų matyti, kad 2008 m. veiklos rezultatai buvo neigiami, o tai reiškia, kad nesilaikoma individualiame verslo plane (IVP) nustatytų perspektyvumo įsipareigojimų. Rezultatai – -33,1 % EBITDA/ apyvarta (siekinys: 13,5 %) ir -107,1 % EBIT/ apyvarta (siekinys: 1,5 %) – buvo netgi blogesni nei 2007 m.

Pagrindinė tokios padėties priežastis buvo likvidumo trūkumas dėl bendrovės savininkų nesugebėjimo suteikti įmonei nuosavų lėšų, kaip numatyta IVP. Viena iš likvidumo stokos pasekmių buvo neigiamas poveikis kredito sąlygoms, kurias nustatė žaliavų tiekėjai, todėl bendrovė turėjo pirkti žaliavas didesnėmis kainomis (didesnėmis nei išaugusios kainos pasaulinėje plieno rinkoje).

Vėliau 2008 m. bendrovė nepirko žaliavų pasaulinėje rinkoje, bet įsigydavo jų barterio būdu (dėl vis dar besitęsiančių likvidumo problemų) sudarydama sutartis pateikti gatavus gaminius mainais už žaliavas. Todėl žaliavų kainų augimas turėjo tik nedidelę įtaką bendrovės perspektyvumui, nes faktinės žaliavų pirkimo kainos nepriklausė nuo pasaulinės rinkos svyravimų, o buvo susijusios su Kremikovtzi AD veiklos sąlygomis.

Tuo pat metu perspektyvumui neigiamą poveikį turėjo bendrovės strategija prašyti išankstinio finansavimo sąlygų (išankstinio apmokėjimo) iš klientų mainais į žemesnes pardavimo kainas. Taigi bendrovė pagrindinį dėmesį skyrė prekiautojams, o ne galutiniams vartotojams, nepaisydama mažesnės maržos. Dėl šiose komercinėse sutartyse numatytų sąlygų bendrovės produkcijos pardavimo kainos buvo mažesnės negu vidutinės rinkos kainos.

Sąnaudų mažinimas

Tolesnės likvidumo stokos pasekmės buvo nesugebėjimas skirti investicinių lėšų modernizacijai, kuri buvo būtina norint išlaikyti įmonės konkurencingumą, visų pirma skysto plieno lydymui, kur moderni techninė įranga ypač svarbi. Kai kuriose srityse, pvz., energijos ir žaliavų vartojimo, būtiną sąnaudų mažinimą būtų galima įgyvendinti tik per ilgesnį laiką – investuojant į modernizaciją, numatytą IVP. Tačiau 2006–2008 m. laikotarpiu tokios investicijos sudarė tik 43 % IVP numatyto siekinio. 2008 m. visos investicijos į technologijas sudarė tik 1,7 % IVP tiems metams numatytos sumos.

Kita nesugebėjimo sumažinti sąnaudas siekiant perspektyvumo priežastis buvo nedidelis pajėgumų išnaudojimas 2008 m. (plieno gamybos – 30 %, pusiau gatavų ir gatavų gaminių – 20 %), o dėl to Kremikovtzi AD nesugebėjo sumažinti vienam produkcijos vienetui pagaminti skirtų žaliavų ir kitų sąnaudų.

2006–2008 m. laikotarpiu aplinkos apsaugai skirtos investicijos sudarė tik 23 % IVP numatyto siekinio.

Našumas ir užimtumas

2008 m. Kremikovtzi AD dirbo 5190 žmonių, o tai 8 % mažiau nei tų metų IVP siekinys. Nepaisant to našumas, palyginti su 2007 m., nepagerėjo dėl nedidelio pagamintos produkcijos kiekio. Net pirmoje 2008 m. pusėje dar iki krizės našumas buvo tik 20 % IVP numatyto siekinio. Restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje našumas išaugo iki 26 % IVP numatyto siekinio (mažiau nei 20 % pagal tarptautinį standartą), o kitų Bulgarijos plieno bendrovių vidutinis našumas buvo tik 13 %. Tai padarė neigiamą poveikį bendrovės verslo rentabilumui ir efektyvumui.

Aplinkos apsauga

Bulgarija pateikė prašymą nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl TIPK direktyvos[7] taikymo. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, iki 2007 m. spalio 30 d. Kremikovtzi AD turėjo būti gavusi visiškai suderintą leidimą su privalomu visiškos atitikties užtikrinimo iki 2011 m. gruodžio 31 d. tvarkaraščiu. 2007 m. balandžio mėn. EMEPA pranešė apie savo sprendimą bendrovei Kremikovtzi AD nesuteikti integruoto leidimo. 2007 m. gegužės mėn. bendrovė vėl pateikė prašymą. Procedūra nėra baigta dėl nemokumo deklaravimo.

IŠVADOS

Jau baigiantis pradiniam restruktūrizavimo laikotarpiui 2006 m. Kremikovtzi nesugebėjo pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Bendrovės restruktūrizavimo laikotarpis buvo pratęstas dvejiems metams ypatingos išimties tvarka. Tačiau per tą laiką padėtis nepagerėjo ir viskas baigėsi bendrovės bankrotu.

Komisija mano, kad reikšmingos bendrovės ir jos savininkų pastangos yra restruktūrizavimo pagalbos suteikimo esminė sąlyga. Todėl bendrovė turi prisidėti savo finansiniu įnašu prie viešojo sektoriaus lėšomis teikiamos paramos. Nuosavų investicinių lėšų, kuriomis buvo grindžiamas Kremikovtzi IVP, nebuvo. Kapitalo investicijų įmonei modernizuoti ir apyvartinių lėšų trūkumas buvo pagrindinės bendrovės nesėkmės bandant tapti perspektyvia priežastys.

Komisija pabrėžia, kad ekonominė krizė nebuvo tokios įvykių raidos priežastis. Jau pirmoje 2008 m. pusėje ir 2007 m. bendrovės keli padaliniai negalėjo įgyvendinti IVP pajėgumo siekinių daugiausia dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Ta pati priežastis sutrukdė įgyvendinti investicijų programą. Pirmoje 2008 m. pusėje bendrovės veikla pasižymėjo dideliu parduotos produkcijos kiekio ir gautų už ją lėšų sumažėjimu, todėl blogėjo veiklos sąlygos ir atsirado nuostoliai. Abu perspektyvumo rodikliai EBIT ir EBITDA jau tada buvo neigiami. Taigi tokios padėties negalima paaiškinti pasauline krize, nes bendrovės veiklos sąlygos pradėjo blogėti 2007 m., kai plieno rinka augo ypač sparčiai. Be to, nemokumo procedūra buvo pradėta 2008 m. rugpjūčio mėn. dar iki finansinės krizės 2008 m. rugsėjo mėn.

Atsižvelgdama į gautus duomenis Komisija daro išvadą, kad Europos sutarties[8] 2 protokolo ir ES-Bulgarijos Asociacijos tarybos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo 3/2006[9], iš dalies keičiančio šį protokolą, nuostatų buvo laikomasi tik dėl suteiktos restruktūrizavimo pagalbos lėšų sumos ir faktinių pajėgumų sumažinimo. Tačiau Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo rodikliai (perspektyvumas, našumas ir sąnaudų mažinimas) nebuvo pasiekti ir buvo gerokai mažesni negu sutarti siekiniai.

Komisija daro išvadą, kad NRP ir IVP nebuvo visiškai įgyvendinti ir todėl neatitinka 2 protokolo reikalavimų.

Paramos gavėjo nesugebėjimo pasiekti restruktūrizavimo tikslų teisinė pasekmė yra ta, kad Bulgarija ėmėsi priemonių reikalauti sugrąžinti suteiktos pagalbos lėšas, kas numatyta 3 straipsnio trečioje dalyje, kaip numatyta ES-Bulgarijos Asociacijos tarybos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos sutarties 2 protokolas, 1 straipsnyje:

„Jeigu restruktūrizavimo programos ir planų įgyvendinimo stebėsena parodo, kad Europos sutarties 2 protokole nustatytos atitinkamos sąlygos nėra išpildytos ir pagrindinės restruktūrizavimo priemonės, įskaitant visas padarytas investicijas, nėra įgyvendintos arba kad restruktūrizavimo laikotarpiu Bulgarija suteikė papildomą valstybės pagalbą plieno pramonei ar Kremikovtizi AD, Bulgarija iš gavėjo susigrąžina visą šių sąlygų neatitinkančią pagalbą iki ar po Bulgarijos įstojimo į Europos Sąjungą.“

Šio įsipareigojimo nulemtą pagalbos grąžinimo prievolę pripažino Bulgarijos valstybės pagalbos institucijos, kurios pradėjo susigrąžinimo procedūrą. Grąžinimo reikalavimas buvo ginčijamas bankroto procedūros metu. Komisija išsamiai paaiškino Bulgarijos valdžios institucijoms kylančias praktines ir teisines pasekmes. Šioje galutinėje ataskaitoje patvirtintas pradinis Komisijos vertinimas. Todėl Komisijai turėtų būti pranešama apie nemokumo procedūros eigą, ypač apie reikalavimą sugrąžinti valstybės pagalbą.

Tuo pačiu Komisija priims sprendimą sui generis laikydamasi 3 straipsnio antros dalies, kaip nustatyta ES-Bulgarijos Asociacijos tarybos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime 3/2006, kuriuo iš dalies keičiamas Europos sutarties 2 protokolas, pagal kurį:

Komisija nusprendžia, ar restruktūrizavimo programa ir planai visiškai įgyvendinti ir ar jie atitinka Europos sutarties 2 protokolo 9 straipsnio 4 dalies reikalavimus.“

[1] OL L 358, 1994 12 31, p. 3-222.

[2] Dokumentas UE-BG 1908/06, http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/06/st01/st01908-re01.en06.pdf.

[3] COM/2008/511.

[4] COM/2009/146.

[5] Sprendimas Nr. 3010/91/EAPB, OL L 286, 1991 10 16, p. 20.

[6] OL C 244, 2004 10 1, p. 2.Perspektyvumas reiškia, kad baigiantis restruktūrizavimo laikotarpiui bendrovė atgauna ilgalaikį pelningumą. Remdamasi ilgalaike patirtimi, Komisija mano, kad bendrovės turėtų pasiekti:-bendrą einamosios veiklos rezultatą, t. y. EBITDA (pajamos prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) – ne mažiau kaip 10 % neintegruotų plieno bendrovių ir 13,5 % integruotų gamyklų apyvartos;-minimalią kapitalo grąžą, t. y. EBIT (pajamos prieš palūkanas ir mokesčius) turi būti ne mažiau kaip 1,5 % apyvartos.

[7] 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB, OL 1257, 1996 10 10, p. 26.

[8] OL L 358, 1994 12 31, p. 3-222.

[9] ES–BG 1909/06 – Priėmimo sprendimas Nr. 3/2006.