19.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/11

1.1

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų skyrimo į Nacionalinę integracijos į ES tarybą (1) procedūra turėtų būti nustatyta parlamento nutarimu ir remtis aiškiais NVO patikimumo bei legitimumo kriterijais, taip pat reikėtų atsižvelgti į šių NVO nuveiktą darbą ES klausimais.

1.2

Į Savanorių įstatymą, kuris dar nėra priimtas, turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl NVO.

1.3

Sustiprinti kovą su korupcija laikantis Europos Komisijos pažangos ataskaitoje pateiktos rekomendacijos. Daugelyje sričių paplitusi korupcija išlieka itin rimta problema.

1.4

Patvirtintos Juodkalnijos vyriausybės ir NVO nacionalinės tarpusavio bendradarbiavimo strategijos įgyvendinimas turėtų vykti aktyviau. Turėtų būti nustatyta aiški tvarka, kad NVO būtų tinkamai atstovaujama įvairiuose organuose, kaip numatyta priimtuose teisės aktuose, o svarbiausia būtų tinkamai atstovaujama būsimoje Bendradarbiavimo su NVO taryboje, kurioje NVO atstovus rinktų ne vyriausybė, bet jie būtų skiriami remiantis tinkamumo kriterijais.

1.5

Dabartinis bendradarbiavimo su NVO biuras turi labai menkus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kad tinkamai padėtų NVO ir užtikrintų tolesnį jų vystymąsi Juodkalnijoje. Didelį prioritetą reikėtų teikti planui sukurti vyriausybinę NVO skirtą tarybą, kurią sudarytų tikrieji NVO atstovai.

1.6

Turėtų būti parengti konkrečiai NVO mokesčius reglamentuojantys teisės aktai, o prireikus ir lydimieji. Be to, NVO turėtų veiksmingiau dalyvauti viešose diskusijose dėl teisės aktų projektų, kad padėtų Juodkalnijos teisės aktus suderinti su ES standartais ir geriausia praktika. Tokia pati nuostata taikytina ir Nacionalinio integracijos plano ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) programavimo atnaujinimui.

1.7

NVO registras turėtų būti atnaujinamas ir skelbiamas viešai kompetentingo organo tinklalapyje, kad būtų galima žinoti tikslų NVO skaičių ir liautis manipuliavus šiuo klausimu. Visos NVO turėtų reguliariai skelbti savo aprašomąsias ir finansines ataskaitas, kad prisidėtų prie bendro skaidrumo visuomenėje ir padidintų savo patikimumą. Turi būti patvirtinta tinkama teisinė bazė, t. y. teisės aktai dėl komercinės veiklos ūkininkavimo, žvejybos ir kitose savarankiško darbo srityse, o teisė jungtis į profesines sąjungas turi būti suteikta visiems, o ne tik darbuotojams.

1.8

Įstatymo dėl profesinių sąjungų reprezentatyvumo projektas (įstatymas dar nėra priimtas) turi sukurti teisinę bazę, nustatančią skaidrius ir nediskriminacinius profesinių sąjungų organizacijų reprezentatyvumo kriterijus, ir padėti pasiekti, kad profesinių sąjungų šalyje atsirastų daugiau. Įstatyme turėtų būti numatyti tokie pat išsamūs darbdavių asociacijų reprezentatyvumo kriterijai kaip ir profesinėms sąjungoms.

1.9

Realizuoti visas Socialinių reikalų tarybos galimybes ir veiksmingai ją panaudoti socialinių partnerių konsultavimui ir informavimui siekiant spręsti visus aktualius ekonominius ir socialinius klausimus.

1.10

Sudaryti galimybę, kad į vyriausybinę Europos integracijos komisiją būtų priimti socialinių partnerių atstovai, kurie palaipsniui pradėtų dalyvauti šalies integravimo į ES procese.

1.11

Stebėsenos procesui taikyti naujus rodiklius: vieną – pilietinės visuomenės vystymuisi, o kitą – socialiniam dialogui, kad būtų užtikrintas sklandesnis ir veiksmingesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas pasirengimo narystei procese.

1.12

Toliau remti pilietinės visuomenės partnerystę ir gebėjimų ugdymą, įtraukti pilietinę visuomenę į PNPP programavimą ir skatinti sudaryti ES ir Juodkalnijos jungtinį konsultacinį komitetą, kai tik Juodkalnijai bus suteiktas šalies kandidatės statusas.

1.13

Kartu su Juodkalnijos organizuota pilietine visuomene toliau teiks pagalbą pasirengimo narystei procesui ir dės konkrečias pastangas sukurti ES ir Juodkalnijos jungtinį konsultacinį komitetą.

2.1

1989 m. subyrėjus Jugoslavijos Federacijai Juodkalnija atsidūrė nesaugioje padėtyje. 1991–1992 m. laikotarpiu nuo Jugoslavijos atskilo Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina bei Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. 1992 m. balandžio 27 d. Serbija ir Juodkalnija susijungė, kad Belgrade priimtų Jugoslavijos Federacinės Respublikos Konstituciją. Nors Juodkalnija dar kartą patvirtino savo politinę vienybę su Serbija, akivaizdus Juodkalnijos tapatumo jausmas niekur nedingo. 2003 m. vasario 4 d. buvo priimta Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjungos Konstitucinė chartija.

2.2

2006 m. gegužės 21 d. Juodkalnijos Respublika surengė sėkmingą referendumą dėl nepriklausomybės ir birželio 3 d. paskelbė savo nepriklausomybę.

2.3

Tai mažiausia Vakarų Balkanų šalis, kurios plotas yra 13 812 km2, gyventojų skaičius – 620 145. Todėl tai turi įtakos jos regioninei geostrateginei ir politinei padėčiai.

2.4

Etninė visuomenės įvairovė visuomet buvo laikoma vienu didžiausių Juodkalnijos privalumų. Daugumą sudaro juodkalniečiai (43,16 proc.), po to serbai (31,99 proc.), bosniai (7,77 proc.), albanai (5,03 proc.), musulmonai (2) (3,97 proc.) ir kroatai (1,10 proc.).

2.5

2008 m. (3) BVP vienam gyventojui siekė 4 908 eurus (43 proc. ES vidurkio), o nedarbo lygis – 16,8 proc. Vidutinis grynasis darbo užmokestis buvo 416 eurų (4), tačiau 12,2 proc. gyventojų gyveno gaudami mažiau nei 116 eurų per mėnesį, o 4,7 proc. gyveno visiškame skurde. Mažmeninių kainų infliacija 2008 m. siekė 9 proc. 2009 m. valstybės skola buvo 1 071,1 mln. eurų arba 34,7 proc. BVP (5); vidaus skola – 426 mln. eurų (13,8 proc.), o išorės skola – 645,2 mln. eurų (20,9 proc.). Suaugusiųjų raštingumo lygis – 97,5 proc.

3.1

Šiandien didžiausias Juodkalnijai iškilęs iššūkis yra valstybės ir institucijų kūrimas, atitikimas ES nustatytiems standartams ir kriterijams bei veikiančios teisinės valstybės sistemos, kurioje dalyvautų visos visuomenės grupės, sukūrimas. Šie iššūkiai yra to paties proceso dalis ir glaudžiai vienas su kitu susiję, todėl juos reikėtų suvokti atsižvelgiant į tokią sąsają.

3.2

ES ir Juodkalnijos tarpusavio santykiai pagrįsti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimu (SAS) tarp Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Juodkalnijos ir 2007 m. spalio mėn. pasirašytu Laikinuoju susitarimu dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų. Juodkalnija daro pažangą įgyvendindama Europos partnerystę.

3.3

Nuo 2007 m. Juodkalnija gauna pasirengimo narystei pagalbą pagal PNPP, kurią administruoja naujoji ES delegacija Podgoricoje. Pagal PNPP I ir II komponentus Juodkalnija 2007 m. gavo 31,4 mln. eurų, 2008 m. – 32,6 mln. eurų ir 2009 m. – 33,3 mln. eurų.

3.4

Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra esminė integracijos į ES proceso dalis. Juodkalnija dalyvauja su regioninėmis iniciatyvomis susijusiame darbe, įskaitant darbą su Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesu (SEECP), iš kurio ji 2010–2011 m. perims pirmininkavimą, ir Regioninio bendradarbiavimo taryba (RBT), kuri pakeitė Pietryčių Europos stabilumo paktą; Juodkalnija taip pat siekia, kad sistemoje daugiau atsakomybės tektų regionams. 2009 m. Juodkalnija pirmininkavo Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimui (CEFTA) ir dalyvauja Energijos bendrijos sutartyje bei Europos bendrosios aviacijos erdvės susitarime (ECAAA).

3.5

Juodkalnija ir toliau puoselėja gerus dvišalius santykius su kaimyninėmis šalimis ir ES valstybėmis narėmis. Bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis suintensyvėjo, pirmiausia pasienio bendradarbiavimo (keturios pasienio bendradarbiavimo programos: su Bosnija ir Hercegovina, Albanija, Serbija ir Kroatija), mokslo ir technologijų (Albanija), mažumų apsaugos (Kroatija) ir dvigubos pilietybės (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) srityse. Santykius su Serbija ir toliau temdo Juodkalnijos sprendimas pripažinti Kosovo nepriklausomybę (6). Santykiai su Turkija išliko geri. Buvo pasirašyti susitarimai dėl laisvosios prekybos ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityse. Dvišaliai santykiai su Italija, pagrindiniu Juodkalnijos prekybos partneriu iš ES, buvo vystomi toliau. Pagrindinis Juodkalnijos prekybos partneris regione išlieka Serbija, kuriai tenka 1/3 visos Juodkalnijos prekybos.

3.6

Juodkalnijos pozicijos tarptautinėje arenoje nuolat gerėja. Ji tapo Jungtinių Tautų, ESBO, Tarptautinio valiutos fondo, Europos Tarybos ir daugelio kitų regioninių ir tarptautinių organizacijų nare. Narystę ES vyriausybė paskelbė didžiausiu tikslu, ir jį visapusiškai remia visuomenė (7).

3.7

Juodkalnijos 2009 m. pažangos ataskaitoje  (8) apibūdinti Juodkalnijos ir Europos Sąjungos santykiai, analizuojama Juodkalnijos pažanga siekiant atitikties Kopenhagos politiniams kriterijams, Juodkalnijos ekonominė padėtis bei apžvelgiamas šalies gebėjimas įgyvendinti Europos standartus, t. y. palaipsniui suderinti savo teisės aktus ir politiką su acquis. Be to, ataskaitoje apžvelgiamos visos priemonės, kurių šalis ėmėsi finansų ir ekonomikos krizei įveikti.

3.8

Nors ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į didelę pažangą daugelyje sričių, Juodkalnijos viešasis administravimas, teismų sistema ir kovos su korupcija politika išliks svarbiausiu uždaviniu ateityje.

3.9

Vyriausybė toliau intensyviai vykdė integracijos į Europą veiklą itin sparčiai priimdama naujus teisės aktus. Tačiau reikėtų aiškiai skirti naujų teisės aktų rengimą nuo jų priėmimo. Parengiama iš esmės per tam tikrą laikotarpį ir dažniausiai kokybiškai, o įgyvendinti dažnai pritrūksta išteklių ar politinės valios.

3.10

Vizų režimo liberalizavimas buvo pagrindinis 2009 m. klausimas. Liepos 15 d. Europos Komisija pasiūlė liberalizuoti režimą, jeigu Juodkalnija įvykdys veiksmų plano sąlygas. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai oficialiai susitarė nuo 2009 m. gruodžio 19 d. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Serbijos ir Juodkalnijos piliečiams panaikinti įvažiavimo į Šengeno zonai priklausančias valstybes vizas.

3.11

Kalbant apie ekonominius kriterijus, vidaus sutarimas dėl svarbiausių ekonominės politikos krypčių išliko. Rinkos mechanizmui sklandžiai veikti trukdė išorės sąskaitų ir finansų sektoriaus pokyčių mastas. 2009 m. padidėjo spaudimas viešiesiems finansams. Makroekonomikos politiką dideliu mastu lėmė finansų krizė. Dėmesys buvo sutelktas į atsargesnės mokesčių politikos įgyvendinimą ir struktūrinių reformų spartinimą.

4.1.1.

Juodkalnijos pilietinė visuomenė apskritai neturi tvirtų istorinių šaknų ir tradicijų  (10). Pirmoji savanoriška asociacija buvo įsteigta 19-ojo amžiaus viduryje ir jos veikla iš esmės buvo nukreipta į labdarą. Pirmosios profesinės sąjungos ir darbuotojų asociacijos buvo sukurtos dvidešimtojo amžiaus pradžioje. 1945 m. įsigalėjus komunistiniam režimui nepriklausomoms pilietinėms organizacijoms nebuvo leista veikti, o ne pelno organizacijų darbas buvo gerokai apribotas.

4.1.2.

Pilietinės visuomenės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos Juodkalnijoje yra sinonimiškos sąvokos – NVO priklauso pilietinei visuomenei, kurią pagal CIVICUS (11) parengtą metodiką, sudaro dar 19 elementų. Net jei taikysime platesnes kategorijas, vis tiek teks pripažinti, kad pilietinei visuomenei yra atstovaujama ir per religines bendruomenes, profesines sąjungas, žiniasklaidą, profesines asociacijas, fondus, visuomeninius judėjimus ir kt. Tačiau Juodkalnijos piliečiai NVO tapatina su pilietine visuomene. Dažnai toks suvokimas atitinka realų NVO indėlį kuriant atviros pilietinės visuomenės ir tinkamos valdžios pusiausvyros principus, tačiau tai atkreipia dėmesį ir į neraminantį mažą kitų pilietinės visuomenės grupių visuomeniškumą, potencialą ir iniciatyvumą.

4.2.1

NVO veiklos teisinė bazė yra tvirta. NVO sukūrimas yra įtvirtintas konstitucine teise burtis į susirinkimus (12) ir išsamiau išdėstytas NVO įstatyme (13) bei daugelyje kitų teisės aktų. Vis dėlto kai kurie NVO veiklos aspektai nėra aiškiai apibrėžti, pirmiausia mokesčių sistemos požiūriu, taigi dar yra galimybių padėtį gerinti. Be to, 2010 m. sausio 14 d. vyriausybės priimtame Savanorių įstatymo projekte nepripažįstama NVO atstovų padėtis, o tai verčia abejoti šio įstatymo dvasia.

4.2.2

NVO registracija. Procedūra yra nesudėtinga ir tam tikrais laikotarpiais būdavo registruojama itin daug NVO. Iki 2006 m. registrą tvarkė Teisingumo ministerija; vėliau pakeitus vyriausybės įgaliojimus, jį tvarkyti buvo pavesta Vidaus reikalų ir viešojo valdymo ministerijai. Dažnai viešai nurodomas 4 500 registruotų NVO skaičius nėra patikimas, nes registras nėra tinkamai tvarkomas: naujos organizacijos įrašomos, tačiau neišbraukiamos neveikiančios. Vyriausybė pranešė, kad ji netrukus įdiegs kompiuterinę programą, kuri padės išspręsti šiuos ginčytinus klausimus. Be to, tokios profesinės organizacijos kaip ūkininkų ar žvejų asociacijos taip pat registruotos kaip NVO, nes nėra kitos teisinės bazės ar formos jų veiklai vykdyti.

4.2.3

Viešasis finansavimas. NVO ilgametės pastangos gauti viešąjį finansavimą davė vaisių – NVO oficialiai gavo dideles sumas vietos lygiu (per vietos savivaldos organų biudžetus apie 883 900 eurų (14)) ir nacionaliniu lygiu (per parlamentinę Lėšų NVO skyrimo komisiją – 200 000 eurų (15)) ir per Komisiją dėl dalies loterijoje gautų pajamų paskirstymo – 3 440 000 eurų (16). Be to, kai kurios ministerijos turi specialius fondus jų kompetencijai priklausančių sričių organizacijoms (17). Apskritai šios lėšos galėtų gerokai padėti pilietinės visuomenės vystymuisi. Kadangi didelė dalis finansavimo atitenka tik labai nedaugeliui NVO darbo sričių, pirmiausia per didžiausią fondą, kurio lėšas sudaro iš loterijos gautos pajamos (18), ir dėl nepakankamai skaidraus loterijos pajamų komisijos darbo bei sunkių nusižengimų skirstant lėšas (19), šios lėšos iš tiesų nepasiekia daugelio aktyvių ir tikrai nevyriausybinių organizacijų bei neparemia visuomenės demokratizavimo programų. Reglamentas dėl šių lėšų paskirstymo, kurį parengė iš valdžios pareigūnų ir NVO atstovų sudaryta darbo grupė ir 2008 m. priėmė vyriausybė, yra tvirtas pagrindas, tačiau jo taikymas susijęs su plataus masto manipuliacijomis ir kelia rimtų abejonių (20). 2010 m. bus sudaryta nauja tarpšakinė grupė, kuri užsiims naujų norminių aktų rengimu, kad būtų išspręsti šie klausimai.

4.2.4

Finansavimas iš tarptautinių šaltinių. NVO bendruomenė Juodkalnijoje iš esmės veikia tarptautinių donorų paramos dėka. Pastaruoju metu šis finansavimas tapo problematišku dėl to, kad daug dvišalių donorų atsisakė jo, nes tai nebėra jų prioritetas, o JAV teikiama pagalba labai sumažėjo. Todėl NVO sektorius priklauso nuo ES lėšų, o joms gauti procedūros yra gana sudėtingos. Jau klostosi tokia padėtis, kai išliks ir vystysis tik didžiausios organizacijos, o kitų veiklos ir augimo mastas sumažės.

4.2.5

NVO gebėjimų kūrimas. NVO organizacijų darbuotojų kaita yra labai didelė, o institucinės paramos, kuri yra ribojantis veiksnys net ir išsivysčiusioms NVO, trūksta. CRNVO (21) paprastai turėdavo didelę gebėjimų stiprinimo programų įvairovę, tačiau šią veiklą anksčiau rėmusiems donorams nutraukus finansavimą tokių programų labai sumažėjo. Šiuo metu ruošiama nauja ES finansuojama techninė pagalba Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijoms (22). Apskritai būtinos tęstinės gebėjimų stiprinimo programos ir įvairių sričių žinių bei įgūdžių ugdymas bei institucinė parama, skirta atskiroms gebėjimų stiprinimo iniciatyvoms. Be to, NVO turėtų savo veiklą per ad hoc arba ilgalaikes platformas ir tinklus nukreipti į konkrečias temas, kad jų veikla taptų veiksmingesnė ir įtakingesnė suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu.

4.2.6

NVO savireguliavimas. Nevyriausybinių organizacijų koalicijoje „Per bendradarbiavimą tikslo link“, kuri yra didžiausia ir suburia apie 200 NVO Juodkalnijoje (23), buvo sukurtas savireguliavimo organas ir parengtas elgesio kodeksas, kuriam pritarė dauguma didžiųjų NVO bei kiti subjektai, kurie, laikydamiesi šio kodekso, viešai paskelbė aprašomąsias ir finansines ataskaitas. Tai labai svarbu siekiant padidinti NVO skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą jomis.

4.2.7

Atstovavimas tarybose, kurios apima įvairius visuomenės interesus. Atsižvelgiant į tai, kad rengiant naujus teisės aktus turi dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai, nevyriausybinėms organizacijoms buvo teisiškai garantuotos vietos Juodkalnijos radijo ir televizijos transliavimo taryboje (24), Policijos visuomeninės kontrolės taryboje (25), Nacionalinėje integracijos į ES taryboje (26), Nacionalinėje kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu taryboje, Neįgaliųjų priežiūros taryboje, Vaikų priežiūros taryboje ir kt. bei kai kuriuose vietos lygmens organuose. Po ilgamečių atkaklių NVO pastangų padėtis pagerėjo daugelyje šių sričių, tačiau Nacionalinė integracijos į ES taryba ir toliau kelia rimtų abejonių dėl NVO atstovų legitimumo ir teisėtumo.

4.2.8

NVO sektoriaus tvarumas Juodkalnijoje. Dėl apskritai nepakankamai išugdytos politinės ir žmogaus teisių kultūros Juodkalnijos NVO sektoriaus tradicijos yra silpnos, o jo ateitis neaiški (27). Sektorius yra labai priklausomas nuo užsienio pagalbos ir savo pagrindinių vadovų, dėl to keičiantis vadovams ar pasitraukiant donorams jis tampa pažeidžiamas. Buvo imtasi keleto priemonių didžiausiose organizacijose atlikti vidaus pertvarkymą, pradėti strategiškai planuoti bei įgyvendinti organizacijų biudžetą didinančias paslaugas, bet tai neteikia tvirtų viso sektoriaus tvarumo garantijų.

4.3.1

2008 m. priimtas Darbo kodeksas (28) reglamentuoja kolektyvinių sutarčių nuostatas, procedūrą, skirtą pagerinti dvišalius kolektyvinės sutarties derybų šalių santykius, ir kitus darbdaviams ir darbuotojams svarbius klausimus. Bendrą kolektyvinę sutartį turi sudaryti atitinkamos profesinės sąjungos kompetentinga institucija, darbdavių asociacija ir vyriausybė.

4.3.2

Darbo kodekse yra ir nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų ir darbdavių organizacijų veiklą. Darbuotojai ir darbdaviai gali nevaržomai kurti savo organizacijas ir tapti nariais be išankstinio pritarimo, laikydamiesi tų organizacijų įstatuose ir taisyklėse nustatytų sąlygų.

4.3.3

Laisvė kurti profesines sąjungas. Darbuotojams garantuota laisvė kurti profesines sąjungas, dalyvauti jų veikloje be išankstinio pritarimo. Profesinės sąjungos yra registruojamos profesinių sąjungų organizacijų registre, kurį tvarko Darbo ir socialinės apsaugos ministerija. Įstatyme apibrėžta, kad atstovaujamoji profesinė sąjunga yra tokia organizacija, kuri turi didžiausią narių skaičių ir kaip profesinė sąjunga įregistruota ministerijoje. Iš esmės tai reiškia, kad tik viena profesinės sąjungos organizacija gali būti atstovaujamoji nacionaliniu lygiu, nepaisant kitų profesinių sąjungų organizacijų skaičiaus arba tikrojo reprezentatyvumo. Socialinės tarybos darbotvarkėje įrašytas pasiūlymas dėl profesinių sąjungų reprezentatyvumo įstatymo.

4.3.4

Profesinėms sąjungoms atstovauja Juodkalnijos profesinių sąjungų konfederacija (JPSK) ir Juodkalnijos laisvųjų profsąjungų sąjunga (JLPS). JPSK yra ITUC (29) narė ir narė stebėtoja susijungimo su ETUC (30) procese. JLPS yra naujai sukurta organizacija, kuri atskilo nuo JPSK ir oficialiai įsisteigė 2008 m. lapkričio mėn. Todėl ji dar nepriklauso nei tarptautinei (ITUC), nei Europos (ETUC) profesinių sąjungų organizacijoms, bet palaiko ryšius su abiem. JPSK buvo suteiktas socialinio partnerio statusas, tačiau iš esmės nė vienai profesinės sąjungos organizacijai nebuvo taikyta teisinė procedūra, kad ji būtų pripažinta atstovaujamąja pagal naująjį Darbo kodeksą.

4.3.5

Darbdavių asociacija Pagal įstatymą darbdavių asociacijos laikomos atstovaujamosiomis, jeigu jų nariai yra įdarbinę ne mažiau kaip 25 proc. visų Juodkalnijos ūkio darbuotojų ir jie sukuria ne mažiau kaip 25 proc. Juodkalnijos BVP. Registrų tvarkymo tikslais darbdavių asociacija privalo užsiregistruoti Darbo ir socialinės apsaugos ministerijoje. Ministerija numato, kaip turi būti pildomi darbdavių asociacijų registrai ir nurodo išsamesnius kriterijus, kaip nustatyti darbdavių asociacijų reprezentatyvumo lygį.

4.3.6

Juodkalnijos darbdaviams atstovauja Juodkalnijos darbdavių federacija (JDF) Podgoricoje. JDF yra labai aktyvi Tarptautinės darbdavių organizacijos (TDO) Ženevoje narė ir dalyvauja daugelyje projektų. Be to, ji yra BUSINESSEUROPE stebėtoja (31).

4.3.7

Juodkalnija yra įsteigusi ir Prekybos rūmus. Ši privaloma 1928 m. įsteigta organizacija Europos lygiu yra Eurochambers ir Eurocommerce narė stebėtoja. Prekybos rūmams nesuteiktas socialinio partnerio statusas. Nacionaliniu mastu Prekybos rūmai yra Nacionalinės tarybos verslo kliūtims šalinti ir konkurencijai didinti bei vyriausybinės Europos integracijos komisijos narys.

4.3.8

Socialinė taryba yra aukščiausias trišalis organas, sukurtas 2008 m. birželio mėn. remiantis 2007 m. priimtu įstatymu (Socialinės tarybos įstatymas). Tarybą sudaro 11 vyriausybės atstovų, 11 atstovų iš įgaliotų profesinių sąjungų organizacijų ir 11 darbdavių asociacijos atstovų. Socialinėje taryboje yra daug darbo komitetų, sprendžiančių įvairius ekonominius ir socialinius klausimus.

4.3.9

Atsižvelgiant į pasaulinę ekonomikos krizę, 2009 m. balandžio mėn. buvo pasirašytas Socialinės partnerystės memorandumas; socialiniai partneriai yra atviri ir pasinaudoja įvairiomis galimybėmis rengti oficialias ir neoficialias konsultacijas dabartinės pasaulinės ekonomikos krizės sąlygomis.

4.3.10

Nepaisant tam tikros trišalio dialogo pažangos, dvišalis socialinis dialogas vis dar vyksta vangiai, dažniausiai būna skirtas sektorių deryboms dėl kolektyvinių sutarčių. Nors nacionalinis tikslas yra parengti vieną bendrą kolektyvinę sutartį (BKS), kurią pasirašytų profesinės sąjungos, darbdaviai ir vyriausybė, svarstoma galimybė parengti dvi BKS – vieną ekonomikai, o kitą – viešajam valdymui. Visi sprendimai šiuo klausimu turėtų būti pagrįsti gilesne analize. Dvišalio išteklių centro, skirto socialiniam dialogui, sukūrimas galėtų būti labai svarbus bendram socialiniam dialogui ir socialinių partnerių atliekamiems bendriems tyrimams.

5.1

Ketvirtojoje Europos Komisijos parengtoje Juodkalnijos pažangos ataskaitoje nėra nurodyta jokių susirinkimų ir asociacijų laisvės suvaržymų. Pasiekta tam tikra pažanga pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens srityje. Keletas NVO ir toliau išlieka svarbios visuomenei ir politiniu požiūriu. Nacionaliniu mastu yra parengta vyriausybės strategija dėl bendradarbiavimo su NVO, bet jos įgyvendinimas vėluoja, o realus NVO poveikis rengiamai politikai yra labai ribotas, nepaisant NVO sektoriaus turimos patirties ir išteklių. Vyriausybė palankiai vertina NVO, kai jos yra politiškai priimtinos arba kai teikia įvairias paslaugas, bet problemų kyla priežiūros ir stebėjimo programose, ir dėl tikrojo konsultavimosi su šiomis organizacijomis ir jų įtraukimo į politikos ir sprendimų priėmimo procesus..

5.2

Dabartinis Bendradarbiavimo su NVO biuras, priklausantis Juodkalnijos vyriausybės generaliniam sekretoriatui, turėtų padėti NVO ir užtikrinti jų patikimą vystymąsi šalyje. Tačiau iš tikrųjų dabartiniai šio biuro gebėjimai ir jo aprūpinimas yra labai menki. Nepaisant darbuotojų pastangų jo veikla nėra matoma NVO atstovams. Vyriausybės bendradarbiavimo su NVO tarybos steigimas dar tik prasidėjo ir biuras turėtų teikti šiai tarybai sekretoriato paslaugas. Tai galėtų būti žingsnis link padėties pagerinimo.

5.3

Pilietinė visuomenė Nacionalinėje integracijos į ES taryboje turi du atstovus. Tačiau dabartinių narių skyrimo teisėtumu ir legitimumu labai suabejojo patikimos NVO. Aiškūs kriterijai turėtų būti nustatyti Parlamento nutarimu ir turėtų užtikrinti skaidrumą, atitinkamų delegatų reprezentatyvumą ir kokybę. Nacionalinė integracijos į ES taryba galėtų tapti daug žadančia priemone giliau ir veiksmingiau įtraukti pilietinę visuomenę į ES integracijos procesą. Turėtų būti išnaudotos visos jos galimybės.

5.4

Nepaisant vyriausybės ir atitinkamų ministerijų pareiškimų dėl konsultacijų su pilietine visuomene kuriant teisinę bazę, pilietinės visuomenės organizacijos vis dar nepakankamai įtraukiamos į šį procesą.

5.5

Turi pagerėti sąlygos (pirmiausia finansinės) pilietinės visuomenės organizacijoms tinkamai veikti, o jų gebėjimai turi būti padidinti paįvairinus jų finansavimo šaltinius ir užtikrinant šių šaltinių tvarumą.

5.6

Pilietinės visuomenės organizacijos nepakankamai dalyvauja ir rengiantis stojimui į ES. Jau sukurtos atitinkamos struktūros ir mechanizmai, bet jie dar nėra pakankamai naudojami. Veiksmingas pilietinės visuomenės indėlis gali prisidėti prie sklandaus ES derybų proceso ir nutiesti tiltą tarp pilietinės visuomenės ir ES institucijų.

5.7

Tęsiasi trišalis dialogas Socialinėje taryboje. Nepaisant to, socialinių partnerių organizacijų vaidmuo ir potencialas vis dar nėra pakankamai įvertintas. Socialinė taryba galėtų būti labai veiksmingu organu stojimo į ES procese ir padėti įveikti ekonomines ir socialines šio proceso pasekmes.

5.8

Dabartinio Darbo kodekso nuostatos, apibrėžiančios profesinių sąjungų organizacijų reprezentatyvumo pripažinimo nacionaliniu lygiu sąlygas, diskriminuoja mažas profesinių sąjungų organizacijas ir trukdo tinkamai vystyti profesinių sąjungų pliuralizmą. Nors Juodkalnijos laisvų profesinių sąjungų sąjunga dalyvauja vyriausybės darbo grupėje, kuri derasi dėl naujo pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto dėl profesinių sąjungų reprezentatyvumo, jai nepavyko padaryti įtakos šiam procesui. Vyriausybė vienašališkai nusprendė dėl 20 proc. cenzo, o tai reiškia, kad 20 proc. visų Juodkalnijos darbuotojų turi priklausyti sąjungoms, kad šios atitiktų reprezentatyvumo kriterijus nacionaliniu lygiu. Nepaisant to, kriterijai turėtų atspindėti ir kitus aspektus, pavyzdžiui, teritorinę ir šakinę struktūrą bei gebėjimą veiksmingai ginti darbuotojų teises.

5.9

Socialiniai partneriai ne taip aktyviai kaip turėjo pildė ES klausimyną. Klausimyną kaip vyriausybės darbo organai užpildė tik Juodkalnijos darbdavių federacija ir Prekybos rūmai. Remiantis ES nurodymais, reikėjo konsultuotis su visais socialiniais partneriais, kurie turėjo užpildyti tam tikrą klausimyno dalį.

5.10

Vyriausybinė Europos integracijos komisija, dirbanti prie Europos integracijos ministerijos, koordinuoja valstybės administravimą šalies integracijos į ES metu. Tik Prekybos rūmai yra atstovaujami šiame organe. Socialiniai partneriai nedalyvauja.

5.11

Socialinių partnerių gebėjimus būtina toliau ugdyti. Pritariama visoms pagalbos formoms visais lygiais. Šiuo požiūriu EESRK vertina vaidmenį, kurį tarptautiniu lygiu atlieka Tarptautinė darbdavių organizacija (IOE) ir ITUC, o Europos lygiu – BUSINESSEUROPE ir ETUC. Inicijuojama daug kompleksinių programų ir projektų socialinių partnerių organizacijų gebėjimams ir socialiniam dialogui stiprinti.

5.12

Be to, EESRK palankiai vertina finansinę ir techninę pagalbą, kurią Europos Komisija teikia pagal savo plėtros strategiją ir atsižvelgdama į turimus išteklius. Aktyvesnis pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas stiprina demokratijos kokybę ir padeda sutaikinimo procesui. Europos Komisija, įgyvendindama pilietinės visuomenės priemonę pagal PNPP, finansavo techninės pagalbos biurų įsteigimą kiekvienoje šalyje pagalbos gavėjoje ir vis daugiau trumpų vizitų į ES institucijas bei maždaug 800 žmonių dalyvavimą seminaruose Vakarų Balkanuose ir Turkijoje.

6.1

ES plėtra ir Vakarų Balkanų šalių pažanga arėjant prie narystės Europos Sąjungoje yra vienas iš EESRK išorės santykių prioritetų. Išorės santykių skyrius parengė veiksmingas priemones savo pagrindiniams tikslams pasiekti – remti Vakarų Balkanų pilietinę visuomenę ir didinti jos gebėjimą tapti vyriausybės partneriu siekiant narystės ES.

6.2

Vakarų Balkanų ryšių grupė pradėjo dirbti 2004 m. spalio mėn. Jos geografinė aprėptis – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija bei Kosovas (pagal JTST rezoliuciją Nr. 1244/1999). Tai EESRK nuolatinis ir specialus už šio konkretaus regiono reikalus atsakingas organas.

6.3

2006 m. Briuselyje ir 2008 m. Liublianoje EESRK surengė du Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumus, kurie parodė, kad pilietinės visuomenės subjektai nori tarpvalstybinių diskusijų geresnei bendrai ateičiai aptarti. Trečiasis Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumas įvyks 2010 m. gegužės 18–19 d. Briuselyje.

6.4

Kitos labai svarbios priemones tiltui tarp ES pilietinės visuomenės ir Vakarų Balkanų šalių pilietinės visuomenės nutiesti yra jungtiniai konsultaciniai komitetai (JKK). 2006 m. tiriamojoje nuomonėje dėl pilietinės visuomenės padėties Vakarų Balkanuose  (32) pabrėžta EESRK pozicija, jo turtinga praktinė patirtis, dideli žmogiškieji ištekliai ir akcentuota JKK svarba visam plėtros procesui.

6.5

Dėl to, EESRK rekomenduoja įsteigti Europos Sąjungos ir Juodkalnijos jungtinį konsultacinį komitetą, kai tik Juodkalnijai bus suteiktas kandidatės į ES valstybes nares statusas. Toks komitetas leis ir ES, ir Juodkalnijos pilietinės visuomenės organizacijoms siekti išsamesnio dialogo ir stebėti šalies pažangą pakeliui į ES.