52009DC0261

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 9.6.2009

KOM(2009) 261 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl bendrosios žuvininkystės politikos paprastinimo ir tobulinimo veiksmų plano įgyvendinimo

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl bendrosios žuvininkystės politikos paprastinimo ir tobulinimo veiksmų plano įgyvendinimo

1. KONTEKSTAS

2005 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos planą 2006–2008 metams (COM (2005) 647)[1]. Šis planas – indėlis įgyvendinant Komisijos iniciatyvą supaprastinti reglamentavimo aplinką, siekiant naudos piliečiams, verslo įmonėms ir institucijoms.

Šį planą išnagrinėjo ir jam pritarė Europos Parlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas ir Žuvininkystės ministrų taryba.

Plane išvardyti veiksmai reguliariai papildyti į kasmetinę Komisijos tęstinę paprastinimo programą (TPP) įtrauktais veiksmais, iš kurių keletas yra susiję su žuvininkyste.

Dvimetėmis pažangos ataskaitomis[2] valstybės narės informuotos apie veiksmus, kurių žuvininkystės sektoriuje imtasi pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę[3]. Iniciatyvą sudarė veiksmai, kuriais siekta parengti aiškesnius teisinius tekstus, sumažinti administracines išlaidas, pagerinti naujų iniciatyvų kokybę ir supaprastinti duomenų perdavimo procedūrą.

Kad būtų apsvarstytos naujos iniciatyvos ir pašalinti galimi trūkumai, dabar reikėtų įvertinti tai, kas pasiekta. Be to, dabar būtų puiki proga apsvarstyti, kokių paprastinimo veiksmų imtasi nacionaliniu lygmeniu, nes geresnis reglamentavimas yra bendras Bendrijos ir valstybių narių tikslas. Tačiau, kadangi Komisijos tarnybos iš valstybių narių gavo nedaug grįžtamosios informacijos, šiuo metu neįmanoma parengti valstybėse narėse įgyvendintų veiksmų rezultatų ataskaitos[4].

2. VEIKSMŲ PLANO TURINYS

Vadovaujantis veiksmų plane išdėstytais tikslais, šioje apžvalgoje bus nagrinėjamos šios sritys:

- su žuvininkyste susijusių Bendrijos teisės aktų (Bendrijos teisyno) patikra;

- pagrindinės ligšiol priimtos teisinės iniciatyvos;

- pagal bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taisykles žvejams tenkančios administracinės naštos sumažinimas.

2.1. Bendrijos teisynas

Siekdama išsiaiškinti, ar siekiant teisės aktus padaryti aiškesnius ir kartu sumažinti galiojančių teisės aktų puslapių skaičių reikėtų panaikinti arba susisteminti kai kuriuos teisės aktus, Komisija pradėjo vykdyti Bendrijos teisyno patikrą[5].

Galiojančių Bendrijos teisės aktų rodyklės 04 skyriuje pateikiami su žuvininkyste susiję teisės aktai. Teisės aktų skaičius nuolat didėja – 2009 m. kovo 1 d. šioje rodyklėje buvo įrašyti 795 teisės aktai.

Reikėtų paaiškinti, kodėl vien žuvininkystės sektoriuje, kurio ekonominė svarba nedidelė, o veiklos vykdytojų skaičius ribotas, yra tiek daug galiojančių teisės aktų. Egzistuoja trys pagrindinės šio didelio teisės aktų skaičiaus priežastys.

Pirma, yra problema, susijusi su poreikiu pagal esamas antraštes tiksliau klasifikuoti kai kuriuos teisės aktus, kurie šiuo metu išvardyti keliuose skirtinguose 04 skyriaus skirsniuose; dėl to visas teisės aktų skaičius yra didesnis.

Antra, daugybės šiuo metu regioninių žuvininkystės organizacijų (RŽO) rengiamų teisės aktų rekomendacijos turės būti perkeltos į Bendrijos teisę parengiant daugybę konkrečių teisės aktų. Numatoma, kad poreikis tuos teisės aktus perkelti į Bendrijos teisę sumažės, kai Europos Sąjungoje jau galios daugelis RŽO priimsiamų taisyklių.

Trečia, kai kurie teisės aktai jau nebeaktualūs, t. y. jie neturi teisinės galios, nors oficialiai vis dar galioja, ir jie bus pašalinti iš galiojančių Bendrijos teisyno teisės aktų sąrašo. Išnagrinėjus teisės aktus nustatyta, kad apie 60 teisės aktų nebeaktualūs. Pasiūlyta šiuos teisės aktus panaikinti priėmus teisės aktus, kurių forma atitiktų naikintino teisės akto formą[6].

Galiausiai, teisės aktų skaičius sumažės, nes kai kurie teisės aktai susisteminti [7] arba bus susisteminti[8], visų pirma priėmus naują žuvininkystės kontrolės sistemą, pagal kurią bus iš dalies pakeista ne mažiau kaip 11 reglamentų.

Įgyvendinus šiuos veiksmus, vartotojams bus lengviau rasti su žuvininkyste susijusius teisės aktus ir jais naudotis. Šis tikslas turėtas omenyje, kai buvo numatyta susijusius konkrečiame jūrų rajone galiojančius teisės aktus įtraukti į Europos jūrų atlasą[9]; šiuo projektu siekta nustatyti Europos jūrų politikos sričių erdvinį mastą. Esant tokiai priemonei suinteresuotosios šalys galėtų greitai sužinoti apie sutampančius teisinius suvaržymus, patiriamus vykdant veiklą įvairiuose ES jūrų rajonuose.

2.2. Pagrindinės teisinės iniciatyvos

Pagrindinės į veiksmų planą ir į Komisijos TPP įtrauktos teisinės iniciatyvos susijusios su šiais aspektais:

a) racionaliu žuvininkystės išteklių naudojimu;

b) duomenų apie žvejybos veiklą rinkimu;

c) žvejybos veiklos stebėjimu;

d) viešosios paramos skyrimu.

a) Su išteklių išsaugojimo tikslais susijusių teisinių tekstų paprastinimo priemonių atžvilgiu padaryti kai kurių reglamentų, kuriais reglamentuojamas kasmetinis bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų nustatymas, pakeitimai, siekiant tuos tekstus padaryti aiškesnius, visų pirma vengiant visa apimančių teisės aktų rengimo praktikos.

Tačiau didžiausio dėmesio verta iniciatyva – naujo kasmetinių Tarybos sprendimų dėl žvejybos galimybių rengimo metodo nustatymas, kurį naudojant daugiau konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis ir veiksmai geriau derinami su mokslo patarėjais. Dabar, prieš teikdama kasmetinius teisės aktų pasiūlymus, Komisija iš anksto parengia komunikatą, kuriame pateikiamas politikos pareiškimas dėl kitų metų žvejybos galimybių[10]. Taikant šį darbo metodą, visų pirma konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis dėl sektoriui ypač svarbių tekstų rengimo, veiksmingai pagerinti rezultatai.

Kita svarbi iniciatyva – Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones pasiūlymas[11]. Šiuo tekstu, kurį rengiant buvo plačiai konsultuojamasi, siekiama kelių paprastinimo tikslų. Pirma, juo bus pakeisti esami teisės aktai, kurie tapo sunkiai skaitomi, nes jie buvo nuolat iš dalies keičiami; antra, tuo tekstu bus nustatytos regionams pritaikytos paprastesnės ir suderintos priemonės; trečia, jame bus aiškiai atskirti pagrindiniai principai (tai – Tarybos kompetencija); ketvirta, jame Komisijai bus pavesta priimti kiekvienam iš keturių regionų taikytinas technines taisykles ir, penkta, juo valstybėms narėms bus suteikti valdymo įgaliojimai, tiksliai nurodant aplinkybes. Deja, šio ilgai laukto dokumento priėmimas dėl įvairių aplinkybių užsitęsė.

b) BŽP bus grindžiama geriausiais moksliniais, techniniais ir ekonominiais tyrimais. Todėl pirmaeilės svarbos uždavinys – surinkti su žvejybos veikla susijusius duomenis. Esama Bendrijos sistema turėjo būti persvarstyta, visų pirma siekiant pagerinti kokybę ir paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą. Be to, iš patirties matyti, kad labai svarbu yra supaprastinti susijusių duomenų rinkimo būdą ir išvengti dubliavimosi. Taip pat sistema turėtų būti nuosekli ir ekonomiška. Atsižvelgus į visus šiuos tikslus priimta nauja Bendrijos sistema[12]. Siekiant tų pačių tikslų parengtos įgyvendinimo taisyklės; jos parengtos taip, kad būtų galima sumažinti biurokratinę naštą ir paskatinti daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis[13].

c) Pagrindiniai BŽP aspektai – žvejybos veiklos stebėjimas, kontrolė ir priežiūra. Jie numatyti nuo pat šios politikos pradžios ir yra plėtojami iki šiol. Todėl nestebina tai, kad šios srities teisės aktai yra labai sudėtingi ir reikalauja daug išlaidų. Kontrolės sistema sudėtinga, nes laikui bėgant daugėjo nuostatų, dažniausiai įtraukiamų į skirtingus reglamentus ir kylančių iš tarptautinės teisės aktų. Taisyklės kartais ne tik dubliuojasi, bet ir yra nesuderinamos tarpusavyje. Be to, taikant esamą sistemą, institucijoms ir sektoriui tenka daug išlaidų ir naštos, nes toje sistemoje numatyta daug administracinių reikalavimų.

Paprastinant BŽP svarbiausia yra atidžiai persvarstyti kontrolės tvarką. Šis tikslas numatytas siūlant priemones, susijusias su:

- galiojančių su kontrolės tvarka susijusių nuostatų išdėstymu nauja redakcija;

- rengimusi kovai su nelegalia žvejyba;

- šiuolaikinių technologijų naudojimo skatinimu;

- žvejybos leidimų administravimu.

Laukiamas rezultatas – vienintelis teisės aktas, apimantis bendrąsias taisykles[14], kuriomis reglamentuojami visi kontrolės aspektai, ir bendrąją sistemą, skirtą neteisėtai žvejybai pažaboti, neatsižvelgiant į tai, kur vykdoma neteisėta žvejyba, ir pasinaudojant pažangiausiais pasaulio kontrolės standartais bei metodais[15]. Naujasis teisės aktas – drąsus žingsnis link elektroninės su žvejybos veikla susijusių duomenų registravimo ir perdavimo aplinkos[16] ir vieningos, supaprastintos bei vartotojui patogios leidimų vykdyti žvejybos veiklą ne Bendrijos vandenyse gavimo sistemos[17].

Įgyvendinus šias iniciatyvas teisės aktai tapo aiškesni ir nuoseklesni, o jiems įgyvendinti reikia mažiau išlaidų, kaip išdėstyta 4 skyriuje.

Reikėtų paminėti vieną iš kontrolės taisyklių tobulinimo ir paprastinimo iniciatyvų – Komisijos reglamento, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijoje taikomų suderintų žuvų svorio perskaičiavimo koeficientų naudojimo su Europos Sąjungos valstybių vėliava plaukiojančiuose laivuose taisyklės ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2807/83, projektą.

Perskaičiavimo koeficientai naudojami administruojant kvotas perdirbtų žuvų produktų svoriui perskaičiuoti į gyvąjį svorį pagal rūšis; daugiausia perskaičiavimo koeficientai naudojami siekiant užtikrinti laivų žurnaluose registruojamų duomenų tikslumą. Valstybėse narėse taikant skirtingus perskaičiavimo koeficientus atsiranda sunkumų ir nevienodai užtikrinama kontrolė ir vykdymas. Todėl yra poreikis Europos Sąjungoje supaprastinti ir suderinti perskaičiavimo koeficientai. Tuo tikslu šiame reglamente nustatyti Bendrijos perskaičiavimo koeficientai ir pateikimo kodai, kuriuos turi naudoti nacionalinės institucijos, apskaičiuodamos pagal skirtas kvotas sužvejojamų žuvų kiekį, ir žvejybos laivų kapitonai, apytikriai apskaičiuodami žvejybos laive laikomų sužvejotų žuvų gyvąjį svorį ir iškrautų žuvų gyvąjį svorį.

d) Esant tam tikroms aplinkybėms verslo įmonės gali pasinaudoti iš nacionalinio arba Bendrijos biudžeto skiriama viešąja parama. Siekiant teisės aktus padaryti aiškesnius, būtent sumažinant teisės aktų skaičių, naujasis žuvininkystės finansinės priemonės teisės aktas sudarytas iš vienintelio reglamento[18] ir jo įgyvendinimo taisyklių[19]. Be to, kad paramos suteikimo procesas taptų paprastesnis, nebus nagrinėjama, ar valstybių narių finansinis įnašas Europos žuvininkystės fondo bendrai finansuojamiems veiksmams, kurie yra įtraukti į veiklos programą, finansuoti skiriamas laikantis Bendrijos valstybės paramos skyrimo taisyklių. Ši išimtis neseniai pradėta taikyti valstybių narių pagal specialiuosius veiksmus, kuriais siekiama paremti 2008 m. išaugusių naftos kainų sukeltos ekonominės krizės paveiktas įmones[20], skiriamai paramai.

Šiame komunikate paminėsime dvi procedūrų paprastinimo iniciatyvas, susijusias su finansine parama žuvininkystės ir akvakultūros sektorių įmonėms, kurioms parama skiriama iš nacionalinio biudžeto. Pagal de minimis pagalbos reglamentą Komisijai nereikia pranešti apie paramą, jei vienai įmonei trejų metų laikotarpiu skiriama ne daugiau kaip 30 000 EUR[21]. Be to, remiantis kitu reglamentu[22], skiriant tam tikros rūšies pagalbą žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos įmonėms, tam tikromis aplinkybėmis išankstinio pranešimo Komisijai reikalavimas netaikomas, nes laikoma, kad ta pagalba yra suderinama su Bendrijos teise. Šis teisės aktas taikomas mažoms ir vidutinėms įmonėms, t. y. beveik visoms ES įmonėms, ir todėl labai sumažėja administracinė našta.

3. DUOMENŲ TVARKYMAS

Siekdamos sukurti tinkamas tausaus biologinių jūrų išteklių naudojimo priemones ir stebėti, kad tos priemonės būtų įgyvendinamos teisingai ir nuosekliai, Komisijos tarnybos renka ir nagrinėja daugybę duomenų, daugiausiai gaunamų iš valstybių narių ištisus metus. Nors dėl technologijų pažangos labai pagerėjo duomenų surinkimo kokybė, o duomenys surenkami laiku, norint tvarkyti didelius duomenų rinkinius būtina nuolat tobulinti duomenų tvarkymo sistemas.

Dėl šios priežasties nuo pat XX a. dešimtojo dešimtmečio Komisija pirmauja diegdama šiuolaikiškas technologijas žuvininkystės sektoriuje ir skatina jomis naudotis, jas nuolat plėtoti ir atnaujinti nacionaliniu lygmeniu, pradedant laivų stebėjimo sistemomis, kurios yra veiksminga laivų veiklos kontrolės nuotoliniu būdu priemonė.

Paprastinimo veiksmų plane didelis dėmesys skirtas informacinių technologijų naudojimo skatinimui, siekiant pereiti prie elektroninės aplinkos, ypač registruojant bei perduodant su žvejybos veikla susijusius duomenis ir administruojant ES bei ne ES laivams išduodamus žvejybos leidimus[23]. Sukurtos specialiosios išsamios komunikacinės priemonės, pavyzdžiui, elektroninė duomenų perdavimo sistema (EDPS) ir žvejybos leidimų išdavimo sistema (ŽLIS). Šiomis informacinių technologijų priemonėmis bus papildytos duomenų, susijusių su laivynu, žvejybos laivų veikla ir žuvų produktų prekyba, tvarkymo priemonės. Tinklai gali būti toliau plėtojami kuriant sąsajas su Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklu EDMONET , numatytu komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“[24] .

4. ADMINISTRACINĖS NAŠTOS MAŽINIMAS

Duomenys renkami ir perduodami remiantis Bendrijos teisės nuostatomis. Ilgainiui šių duomenų perdavimo įpareigojimų[25]) nuolat daugėjo. Dėl duomenų perdavimo įpareigojimų institucijos ir verslo įmonės patiria išlaidų, ir, kai tie įpareigojimai taps nebereikalingi, jie bus panaikinti. Tuo tikslu Komisijos tarnybos, siekdamos panaikinti nebeaktualius, nereikalingus arba nelabai naudingus duomenų perdavimo įpareigojimus, po veiksmų plano priėmimo pradėjo nagrinėti įgyvendinant BŽP atsirandančius duomenų perdavimo įpareigojimus. Išnagrinėjus tuos įpareigojimus, specialiai valstybėms narėms sukurtoje interneto svetainėje bus pateikti tie duomenų perdavimo įpareigojimai, kurie būtini politikos arba kontrolės tikslais (duomenų teikimo internetu įpareigojimas, angl. OBligation On the NeT (OBONT)). Naudojantis šia priemone bus galima kiekvieną instituciją informuoti apie tai, kokius duomenis ji turi perduoti Komisijai, kokiu formatu ir kada.

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad administracinės naštos sumažinimas – svarbi Europos ekonomikos augimo skatinimo priemonė. Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą iki 2012 m. 25 % sumažinti administracinę naštą, kylančią įgyvendinant ES teisės aktus[26].

Įgyvendinant BŽP bus prisidėta prie šio tikslo siekimo; BŽP įtraukta į 13 Komisijos atrinktų prioritetinių sričių, kuriose bus vertinamos administracinės išlaidos, sąrašą. Žuvininkystės – svarbiausio sektoriaus pagal duomenų perdavimo įpareigojimų skaičių – kontrolės sistema[27] pasirinkta vykdant duomenų perdavimo įpareigojimus atsirandančioms išlaidoms nustatyti ir įvertinti naudojantis ES standartiniu išlaidų modeliu (SIM[28]). Naudojant šį modelį daugiausia atsižvelgiama į laiką, kurį verslo įmonės užtrunka, ir pinigų sumą, kurią jos išleidžia vykdydamos teisinius įpareigojimus teikti informaciją valstybės valdžios institucijoms arba trečiosioms šalims (pranešimai, tikrinimai, statistika ir t. t.).

Remiantis išorės konsultanto pateiktu vertinimu, įgyvendinant duomenų perdavimo įpareigojimus, kuriuos būtina įgyvendinti pagal taikomą žuvininkystės kontrolės sistemą, verslo įmonių patiriamos išlaidos sudaro apie 80 ml. EUR; didžiausią šių išlaidų dalį lemia laivų žurnalų, iškrovimo deklaracijų ir pardavimo pažymų pildymas bei tvarkymas[29].

Įgyvendinant naująją kontrolės sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio bus skiriama didesniam informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimui ir veiksmingam duomenų bazių naudojimui, žvejybos pramonės administracinė našta, palyginti su šiuo metu patiriamomis išlaidomis, sumažės apie 30 %.

Žuvininkystės sektoriaus išlaidos sumažėjo įgyvendinant ne tik Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programoje[30] išvardytas iniciatyvas, bet ir įgyvendinus kitas priemones. Specialiai pritaikytos sveikatos srities priemonės pavyzdys – ilgesnių nei 12 metrų laivų, žvejojančių trumpesniais nei 24 laikotarpiais, atleidimas nuo reikalavimo registruoti duomenis ir nuo susijusio įpareigojimo vykdyti patikrinimus pagal Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT, angl. HACCP) sistemą. Įvertinta, kad sutaupyta apie 14 mln. EUR[31].

Verslo įmonių išlaidos dar labiau sumažės artimoje ateityje, pradėjus naudotis elektronine prašymų tvarkymo ir žvejybos leidimų laivams išdavimo sistema. Be to, vienas iš būsimos BŽP reformos tikslų bus panaikinti poreikį duomenis tvarkyti Komisijos lygmeniu[32].

5. POVEIKIO VERTINIMAS

Poveikio vertinimas – tai procesas, kuriuo siekiama struktūrizuoti ir paremti politikos krypčių formavimą. Poveikio vertinimo tikslai – pagerinti Komisijos pasiūlymų kokybę ir supaprastinti reglamentavimo aplinką. Tai turėtų paskatinti rengti taikymo sritį atitinkančius pasiūlymus. Pasiūlymai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į jų galimą ekonominį, socialinį ir aplinkai daromą poveikį. Atsižvelgiant į poveikio vertinimą gali būti priimtas sprendimas atsisakyti tam tikro veiksmo.

Atliktas 16 su žuvininkyste susijusių iniciatyvų poveikio vertinimas; 13 iš jų pateikta nagrinėti Poveikio vertinimo valdybai – Komisijos 2006 m. įsteigtai patariamajai institucijai, sukurtai siekiant užtikrinti poveikio vertinimų nuoseklumą ir kokybę. Valdybos nuomonės dėl su žuvininkyste susijusių pasiūlymų skelbiamos[33].

Kad visiškai atitiktų poveikio vertinimo reikalavimus, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas pritaikė savo administracinę struktūrą. Tarnautojai buvo specialiai apmokyti ir yra informuojami apie naujausius pasiekimus, siekiant užtikrinti, kad kiekviena svarbi iniciatyva būtų įvertinta kuo geriau.

6. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS

Komisija įsipareigojusi nustatydama skaidresnį konsultacijų procesą skatinti suinteresuotąsias šalis aktyviau dalyvauti; dėl to padidės Komisijos atskaitomybė. Tuo tikslu Komisija reguliariai konsultuojasi su žuvininkystės sektoriaus atstovais, daugiausia per Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą (ŽAPK)[34] ir regionines patariamąsias tarybas (RPT)[35], kurių šiuo metu yra 7.

Siekdama konsultuotis su ŽAPK Komisija surengė 49 darbo grupių susitikimus ir 12 plenarinių susitikimų. ŽAPK pateikė 21 rekomendaciją Komisijai, 18 sprendimų ir dokumentų, kuriuose išdėstoma jo pozicija. Be to, ŽAPK teikė žodines rekomendacijas Komisijai vykdant 16 konsultacijų. Pagrindinius naujos BŽP reformos aspektus nagrinės ad hoc grupė.

Tuo pačiu laikotarpiu Komisija surengė apie 60 RPT susitikimų, joms kasmet pateikė vidutiniškai po 10 konsultacinių dokumentų ir gavo apie 250 rekomendacijų.

Be tikslinių konsultacijų Komisija su suinteresuotosiomis šalimis plačiai konsultavosi Komisijos interneto svetainėje pateikdama klausimynus tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, jūrų politika, kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, rykliai, žuvininkystės kontrolė ir vykdymo užtikrinimas; visai neseniai Komisija pateikė Žaliąją knygą dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos .

7. VEIKSMŲ PLANAS

Nors veiksmų plane išvardyti įpareigojimai įgyvendinti, toliau bus telkiamos žvejybos ir susijusios veiklos reglamentavimo aplinkos paprastinimo pastangos, nes geresnio reglamentavimo darbotvarkėje nustatyti uždaviniai yra nuolatiniai.

Specialiosios BŽP paprastinimo iniciatyvos bus įtrauktos į Komisijos kasmet rengiamą programą. Pavyzdžiui, 2009 m. programoje minimas rinkos organizavimo taisyklių persvarstymas, kuriuo siekiama, kad, paskatinus daugiau naudotis elektronine duomenų perdavimo sistema, visų pirma būtų padidintas teisės aktų aiškumas ir sumažinta administracinė našta.

Pagrindinis tikslas ir toliau bus panaikinti nereikalingus duomenų perdavimo įpareigojimus ir iš naujo sugrupuoti teisines nuostatas, kad liktų mažiau teisės aktų, kartu padidinant jų aiškumą ir pagerinant prieinamumą.

Formuojant reformuotą bendrąją žuvininkystės politiką bus atsižvelgiama į paprastinimo tikslus ir į Lisabonos sutartyje nustatytų procedūrinių taisyklių poveikį teisėkūros procesui.

Komisija ragina valstybes nares įsipareigoti kurti supaprastintą reglamentavimo aplinką panaikinant nereikalingus nacionaliniais teisės aktais nustatytus reikalavimus ir skatinant naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis.

PRIEDAS

Su paprastinimo veiksmų planu susijusių teisės aktų sąrašas

Pasiūlymai

- Tarybos reglamento, kuriuo Komisija įgaliojama patvirtinti Europos bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytų žuvininkystės partnerystės susitarimų protokolų pakeitimus, pasiūlymas (COM (2007) 595, 2007 10 15);

- Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones pasiūlymas (COM (2008) 324, 2008 6 4);

- Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, pasiūlymas (COM (2008) 721, 2008 11 14);

- Komisijos reglamento, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijoje taikomų suderintų žuvų svorio perskaičiavimo koeficientų naudojimo su Europos Sąjungos valstybių vėliava plaukiojančiuose laivuose taisyklės ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2807/83, projektas.

Komunikatai

- Komisijos komunikatas „Konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimas“ (COM (2006) 246, 2006 5 24);

- Komisijos politikos pareiškimas „Žvejybos galimybės 2007 metais“ (COM (2006) 499, 2006 9 15);

- Komisijos politikos pareiškimas „2008 m. žvejybos galimybės“ (COM (2007) 295, 2007 6 6);

- Komisijos politikos pareiškimas „2009 m. žvejybos galimybės“ (COM (2008) 331, 2008 5 30);

- Komisijos komunikatas dėl žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių pagerinimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (COM (2007) 39, 2007 2 5);

- Komisijos komunikatas, kuriuo oficialiai pripažįstama, kad tam tikri bendrosios žuvininkystės politikos srities Bendrijos teisės aktai yra nebeaktualūs (OL C 43, 2009 2 21, p. 2).

Tarybos teisės aktai

- Tarybos sprendimas 2009/xx/EB, kuriuo panaikinama Direktyva 83/515/EEB ir 11 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities sprendimų;

- Tarybos sprendimas 2007/409/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/585/EB, įsteigiantį regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 155, 2007 6 15, p. 68);

- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1);

- 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1941/2006, nustatantis Baltijos jūroje 2007 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (OL L 367, 2006 12 22, p. 1);

- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių (OL L 409, 2006 12 30, p. 1);

- 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 41/2007, nustatantis 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (OL L 15, 2007 1 20, p. 1);

- 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1);

- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1);

- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1);

- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/90 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33);

- Tarybos reglamentas (EB) Nr. xx/2009, kuriuo panaikinama 14 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų.

Komisijos teisės aktai

- Komisijos sprendimas 2009/309/EB, kuriuo panaikinama 13 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities sprendimų (OL L 90, 2009 4 2, p. 24);

- Komisijos reglamentas (EB) Nr. 498/2007, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles (OL L 120, 2007 5 10, p. 1);

- Komisijos reglamentas (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (OL L 193, 2007 7 25, p. 6);

- Komisijos reglamentas (EB) Nr. 696/2008, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 taikymo taisykles dėl žuvininkystės sektoriaus gamintojų organizacijų priimtų tam tikrų taisyklių taikymo ne gamintojų organizacijų nariams (OL L 195, 2008 7 24, p. 6);

- Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (OL L 201, 2008 7 30, p. 16);

- 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL L 186, 2008 7 15, p. 3);

- 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1077/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1566/2007 (OL L 295, 2008 11 4, p. 3);

- Komisijos reglamentas (EB) Nr. 148/2009, kuriuo panaikinama 11 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų (OL L 50, 2009 2 21, p. 10);

- Komisijos reglamentas (EB) Nr. 248/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 nuostatų, susijusių su pranešimais apie gamintojų organizacijų pripažinimą, kainų nustatymą ir intervenciją bendrai organizuojant žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinką, taikymo taisyklės (nauja redakcija) (OL L 79, 2009 3 25, p. 7).

[1] Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Bendrą žvejybos politiką reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ir supaprastinimo perspektyvos“ (COM (2004) 820) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios žuvininkystės politikos reglamentavimo aplinkos paprastinimo ir tobulinimo galimybių ir tos reglamentavimo aplinkos įgyvendinimo analizė“ (SEC (2004) 1596).

[2] http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/simplification/action_plan_en.htm

[3] EB, „Geresnis reglamentavimas. Paaiškinimai“, 2006 m.

[4] Pranešimus pateikė Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika.

[5] COM (2003) 71 ir COM (2006) 689.

[6] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 148/2009, kuriuo panaikinama 11 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų, Komisijos sprendimas 2009/309/EB, kuriuo panaikinama 13 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities sprendimų, COM (2009) 88 ir 89. Jei teisinis pagrindas nebeegzistuoja, teisės aktai panaikinti paskelbus, kad jie oficialiai pripažinti nebeaktualiais (2009/C 43/02).

[7] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 696/2008, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 taikymo taisykles dėl žuvininkystės sektoriaus gamintojų organizacijų priimtų tam tikrų taisyklių taikymo ne gamintojų organizacijų nariams; Komisijos reglamentas (EB) Nr. 248/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 nuostatų, susijusių su pranešimais apie gamintojų organizacijų pripažinimą, kainų nustatymą ir intervenciją bendrai organizuojant žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinką, taikymo taisyklės.

[8] Į 2009 m. teisės aktų sisteminimo programą įtrauktas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1438/2003, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 III skyriuje išdėstytos Bendrijos laivyno politikos įgyvendinimo taisykles.

[9] SEC (2007) 1278, p. 8.2.

[10] COM (2006) 499, COM (2007) 295 ir COM (2008) 331.

[11] COM (2008) 324.

[12] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo.

[13] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 taikymo taisyklės.

[14] COM (2008) 721. Ši iniciatyva minima Trečiojoje reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategijos pažangos ataskaitoje (COM (2009) 17, p. 8.)

[15] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999.

[16] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių.

[17] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/90 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94.

[18] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo.

[19] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 498/2007, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles. Siekdama valstybėms narėms padėti parengti programas ir atlikti vertinimą, Komisija priėmė Vade mecum (C (2007) 3812) ir du pranešimus (C (2007) 2575 ir 2578).

[20] Tarybos reglamento (EB) Nr. 744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti, 4 straipsnis.

[21] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004.

[22] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba.

[23] Dideliu finansiniu Bendrijos įnašu valstybėms narėms padėta įsirengti įrenginius ir parengti bei atnaujinti turimas technines struktūras (dabartinė sistema nustatyta Tarybos reglamente Nr. 861/2006, nustatančiame Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti).

[24] COM (2007) 575, 3.2.3 punktas.

[25] Šie įpareigojimai dar vadinami informacijos teikimo įpareigojimais.

[26] Valstybės narės taip pat nustatė administracinės naštos mažinimo tikslus (COM (2009) 17, 10 priedas).

[27] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/1993, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą.

[28] SEC (2005) 791, atnaujinta 2006 m.

[29] Su šiuo vertinimu susijusios 22 valstybės narės.

[30] COM (2007) 23.

[31] 2007 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1243/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedą.

[32] Žalioji knyga „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM (2009) 163).

[33] http://ec.europa.eu/governance/impact/practice_en.htm

[34] Komisijos sprendimas 1999/478/EB, atnaujinantis Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą.

[35] Tarybos sprendimas 2004/585/EB, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką.