11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/30

1.1

Teikiant finansines paslaugas duomenys vis dažniau apdorojami elektroniniu būdu, todėl gali pasirodyti, kad jau naudojame elektroninius pinigus. Elektroniniu būdu nuskaitomi ir rūšiuojami čekiai. Debeto ir kredito kortelės elektroniniu būdu nuskaitomos bankomatuose, mokėjimo terminaluose ir kitokiuose mokėjimo aparatuose. Visais minėtais būdais galima atsiskaityti, jei banko sąskaitoje yra pinigų, kurių suma gali priklausyti nuo indėlio dydžio arba nuo banko nustatytos sumos (pavyzdžiui, kredito kortelių atveju). Bankas čekių knygelę ir debeto bei kredito korteles išduoda tik surinkęs informaciją apie kliento kreditingumą ir sąžiningumą. Galimybė naudotis šia elektronine kredito sistema suteikiama atsižvelgiant į kreditingumą. Daug visuomenės grupių negali šia galimybe pasinaudoti – jos neturi prieigos prie bankinių paslaugų arba ta prieiga yra ribota.

1.2

Elektroniniai pinigai – visai kas kita. Jie nepriklauso nuo kredito. Norint jų turėti, reikia išankstinės įmokos. Išankstinė įmoka paverčiama elektroniniu grynųjų pinigų pakaitalu ir saugoma elektroninėse laikmenose, kurias tvarko elektroninių pinigų emitentas. Išankstinių įmokų elektroninės laikmenos gali būti nešiojamos, dažniausiai tai – iš anksto apmokėtos kortelės, tačiau tai gali būti ir internetiniai duomenys, prieinami internetu. Elektroniniai pinigai suteikia galimybę nedidelius mokėjimus (paprastai tai būna nedidelės sumos) atlikti be grynųjų pinigų. Tokie atsiskaitymai vykdomi įvairiais būdais: pavyzdžiui, naudojantis kortelių nuskaitymo aparatais arba internetu per mobiliojo ar internetinio ryšio priemones. Elektroninių pinigų turėjimas nėra tiesiogiai susijęs su kreditingumu. Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama, yra atlikti išankstinę įmoką.

1.3

Vargu ar elektroniniai pinigai kada nors galės patenkinti visus tuos poreikius, kuriuos patenkina pinigai. Kojinę su 500 eurų banknotais tikriausiai ir toliau laikysime namuose, tačiau elektroniniai pinigai gali praversti atliekant smulkias operacijas, dėl kurių piniginėje nešiojamės monetas ir banknotus. Vis dėlto kol kas elektroniniai pinigai labai lėtai skinasi kelią. Pasitaiko sėkmingų iniciatyvų, kurios sietinos su informacinės visuomenės raida. Elektroninių pinigų paplitimo procesas turėtų būti lygiagretus informacinės visuomenės raidai. Tai – informacinės visuomenės pinigai. Šių pinigų paplitimas ateityje priklausys nuo verslo iniciatyvų ir techninių inovacijų informacinėje visuomenėje. Direktyvos tikslas – pašalinti išradimų ir inovacijų kliūtis. EESRK pritaria šiam tikslui.

1.4

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje Europos Komisija nustatė, kad elektroninių pinigų emitentais yra tik kredito įstaigos, ir nusprendė išplėsti šias paslaugas teikiančių įmonių spektrą. Norėdama išvystyti šią rinką Komisija priėmė Elektroninių pinigų direktyvą (2000/46/EB), kuria buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nekredito įstaigoms (elektroninių pinigų įstaigoms) patekti į elektroninių pinigų rinką.

1.5

Elektroninių pinigų direktyva norėta sukurti norminę bazę, kuri atitiktų naujųjų elektroninių pinigų įstaigų rizikos mastą ir kurios laikantis technologijos ir inovacijos suklestėtų. Rezultatas nėra labai džiuginantis. Elektroniniai pinigai toli gražu dar neatnešė visų lauktų rezultatų ir iki šiol nėra laikomi patikima grynųjų pinigų alternatyva.

1.6

Todėl Komisija nusprendė peržiūrėti elektroninių pinigų raidą daugelyje sričių. Komisija padarė išvadą, kad kai kurios Elektroninių pinigų direktyvos nuostatos neleidžia vystytis elektroninių pinigų rinkai ir trukdo diegti technologines naujoves.Po konsultacijų ir vertinimo išryškėjo dvi didžiausios problemos. Pirmoji – neaiški elektroninių pinigų apibrėžtis ir Elektroninių paslaugų direktyvos taikymo sritis. Antroji – teisinė bazė, nustatanti rizikos ribojimo sistemą ir elektroninių pinigų paslaugoms taikomas pinigų plovimo prevencijos taisykles. Prieita prie išvados, kad daugumą Elektroninių pinigų direktyvos nuostatų reikia koreguoti. Taigi nuspręsta dabartinę direktyvą pakeisti nauja direktyva, kurios projektas (COM(2008) 627 galutinis) ir nagrinėjamas šioje nuomonėje.

1.7

Direktyva siekiama sudaryti sąlygas atsirasti naujoms, novatoriškoms ir saugioms elektroninių pinigų paslaugoms, suteikti galimybę patekti į rinką naujiems dalyviams ir skatinti tikrą ir veiksmingą visų rinkos dalyvių konkurenciją. EESRK nuomone, ši iniciatyva yra savalaikė, nes vartotojų dalyvavimas informacinėje visuomenėje lyginant su praėjusio dešimtmečio pabaiga sparčiai išaugo, taigi dabar jaučiama didžiulė ir nepatenkinta vartotojui patogios elektroninių pinigų infrastruktūros paklausa. Direktyva norima pašalinti kliūtis, kurios trukdo imtis verslo iniciatyvų, galinčių patenkinti šią paklausą.

1.8

Kilus dabartinei bankų krizei ir visuotiniam nepasitenkinimui neefektyviu bankų reguliavimu, naujos reguliavimo tvarkos įvedimas finansų sektoriuje gali būti problematiškas. Nepaisant šių nuogąstavimų, EESRK palankiai vertina siūlomą tvarką ir mano, kad ji yra tinkama ir proporcinga. Naujosios taisyklės nebus taikomos bankams – institucijoms, atsakingoms už kreditų krizę; privalomas pradinis kapitalas mažinamas tik siekiant sumažinti kliūtis, trukdančias patekti į rinką; elektroninių pinigų įstaigų kapitalo rezervai bus proporcingi bankų rezervams; vartotojų reikalavimams numatytos lėšos bus specialiai apsaugotos leidžiant tik tam tikras investicijas; sumos, apie kurias kalbama, yra labai mažos. Jei elektroninių pinigų įstaigos tikrai įsigalėtų mokėjimų rinkose, direktyvoje yra numatytos nuostatos, leidžiančios prireikus direktyvą koreguoti.

1.9

EESRK nuogąstauja dėl tam tikrų vartotojų apsaugos aspektų ir ragina Komisiją pakeisti direktyvos nuostatas, susijusias su apribojimais nuosavų lėšų (angl. float) investicijoms, neatidėliotinu gautų sumų konvertavimu į elektroninius pinigus, hibridinių įstaigų apyvartinių lėšų apsauga ir mokesčiu už ankstesnį nei numatyta pinigų atgavimą pagal elektroninių pinigų sutartis.

1.10

Grynieji pinigai – anonimiški. Paprastos grynųjų pinigų operacijos neatskleidžia mokėjimą atliekančio asmens tapatybės. Elektroninių pinigų sistemos gali būti anoniminės arba vardinės. Jei laikmenoje saugoma suma būtų padidinta iki 500 EUR, tikriausiai atsirastų daugiau asmenų, norinčių naudotis elektroniniais pinigais, ypač neturinčių prieigos arba turinčių nepakankamą prieigą prie bankinių paslaugų. Nors, logiškai mąstant, ši riba neturėtų sudaryti galimybių neproporcingai dideliam pinigų plovimui, koks galimas disponuojant didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kyla tam tikrų abejonių dėl siūlomos sumos.

1.11

Monetų ir banknotų gamyba kainuoja, o bankai ir prekybininkai patiria su monetų ir banknotų tvarkymu susijusias išlaidas. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos visuomenė yra prisirišusi prie grynųjų pinigų ir juos laiko mokėjimo priemone ir vertingu daiktu. Šiuo netikrumo laikotarpiu į apyvartą išleista labai daug papildomų banknotų.

1.12

Vien tik direktyva šio antplūdžio nesuvaldysi. Direktyva naudinga tuo, kad pašalins verslui ir technologinėms inovacijoms trukdančias kliūtis. Jokia institucija negali priversti plačiosios visuomenės naudoti elektroninius pinigus. Bankai turi galimybių imtis iniciatyvos, bet išskyrus Belgiją, kur naudojama kortelė „Proton“, jie nepasiekė didelės pažangos. Iš to, kaip naudojamasi transporto kortelėmis, telefono kortelėmis ir internetinės prekybos paslaugomis, aiškiai matyti, kad informacinės visuomenės technologijų taikymas paprastai skatina plačiau naudoti elektroninius pinigus. Be to, elektroniniai pinigai dažnai yra kito verslo produktas, todėl neretai emitentas gali būti hibridinė įmonė, užsiimanti ne vien elektroniniais pinigais. Elektroninių pinigų ryšys su kitokio pobūdžio verslo modeliais laikomas labai reikšmingu elektroninių pinigų atsiradimo veiksniu. Direktyvos projektas skatina tokius poslinkius, todėl EESRK jam pritaria.

1.13

Didelį susirūpinimą keliantis klausimas – kovos su pinigų plovimu taisyklių raida. EESRK nuomone, nepriimtina, kad dviejose direktyvose nustatytos viena kitai prieštaraujančios ribos. Tai sukelia nepageidaujamą teisinę painiavą. Jeigu pirmenybė bus teikiama svarstomoje direktyvoje nurodytoms riboms, būtina pakeisti Pinigų plovimo prevencijos direktyvą.

1.14

EESRK ragina visas valstybes nares įgyvendinant naująją direktyvą laikytis konstruktyvios politikos. Labai svarbu, kad taisyklės būtų rengiamos konsultuojantis su šio sektoriaus atstovais ir kad jos būtų suformuluotos taip, kad nesudarytų didelės naštos nei elektroninių pinigų emitentams, nei jų klientams, kadangi pinigų sumos yra labai mažos. Pagal direktyvos nuostatas nacionalinės valdžios institucijos turi visus reikiamus įgaliojimus paremti šį jauną sektorių arba slopinti jo veiklą. EESRK mano, kad šį sektorių reikėtų remti visose valstybėse narėse.

1.15

Direktyva yra reikšminga. Ji gali turėti įtakos ateičiai. EESRK ragina dabartinius ir potencialius elektroninių pinigų sferos subjektus atsižvelgus į šią direktyvą dar kartą įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir riziką. Rinkai suteikiama dar viena galimybė.

2.1

Nuomonės 2.2, 2.3 ir 2.4 dalyse aiškinamos pagrindinės elektroninių pinigų savybės ir jų ryšys su informacine visuomene. Galima pateikti ne vieną pavyzdį, kaip vartotojų dalyvavimas informacinėje visuomenėje veda link elektroninių pinigų įsitvirtinimo.

2.2

Radijo dažninio atpažinimo (RDA (1) kortelė yra vienas iš tokių atvejų. Radijo dažninio atpažinimo luste galima registruoti pinigines vertes. Viena iš labiausiai paplitusių jo paskirčių – mokėjimas už naudojimąsi transporto sistema. 1997 m. Honkonge įvesta kortelė „Octopus“. Tai nekontaktinė išmanioji papildymo kortelė, kurioje saugoma tam tikra suma. Ja atsiskaitoma ne tik beveik visose Honkongo viešojo transporto priemonėse, bet ir maisto parduotuvėlėse, prekybos centruose, greitojo maisto restoranuose, automobilių stovėjimo aikštelių mokėjimo automatuose, pardavimo automatuose ir pan. Šiomis kortelėmis naudojasi 95 proc. 16–65 metų amžiaus Honkongo gyventojų. Iš šio pavyzdžio matyti, kad vartotojų gebėjimas naudotis informacinės visuomenės technologijomis skatina platesnį elektroninių pinigų naudojimą. Londone įvesta nekontaktinė radijo dažnio atpažinimo kortelė „Oyster“, kuria visi gali susimokėti už viešojo transporto paslaugas. Vartotojai laukia, kada šia kortele bus galima atsiskaityti prie transporto mazgų ir stočių esančiuose laikraščių kioskuose, maisto parduotuvėlėse ir greitojo maisto įstaigose. Neabejotinai tokių galimybių atsiras ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose valstybėse narėse, kadangi radijo dažninio atpažinimo kortelės naudojamos vis plačiau.

2.3

Dar vienas kiek plačiau paplitęs pavyzdys – iš anksto apmokėta telefono sąskaita, kuria jau šiandien galima pasinaudoti mokant už įvairiausias paslaugas: kreipiantis į pagalbos linijas susidūrus su kompiuterinėmis problemomis, registruojantis į konkursą, skiriant pinigus labdarai, žaidžiant interaktyvius žaidimus, mokant už suaugusiems skirtas pramogas ir gaunant naujienas bei informacines paslaugas. Kaip ir iš anksto apmokėtas transporto korteles, iš anksto apmokėtas telefono sąskaitas galima laikyti elektroniniais pinigais tada, kai jose saugoma verte galima atsiskaityti ne tik su transporto ar telefoninio ryšio operatoriais, bet ir su kitais verslo subjektais.

2.4

Elektroninių pinigų naudojimą skatina ir internetas, nes elektroniniai pinigai gali patenkinti du svarbius poreikius. Daugeliu internetinės prekybos „verslas vartotojui“ (angl. Business to Consumer) atvejų reikalingos kreditinės operacijos. Sąskaitos banke neturintys asmenys automatiškai eliminuojami, nes jie neturi kredito ir debeto kortelių. Interneto teikiamais privalumais jie gali pasinaudoti turėdami elektroninių pinigų kortelę. Be to, labai išaugo internetinių operacijų „vartotojas vartotojui“ (angl. Consumer to Consumer) skaičius. Šį procesą paskatino internetiniai aukcionai, pavyzdžiui, E-Bay. Vartotojas negali su kitu vartotoju atsiskaityti kredito ar debeto kortelėmis. Mokėjimas turi būti atliekamas saugiais elektroniniais pinigais. Tai paaiškina kai kurių sistemų, pavyzdžiui, PayPal (2), simbioziniais ryšiais susijusių su E-Bay, atsiradimą.

2.5

Iš to, kaip naudojamasi transporto kortelėmis, telefono kortelėmis ir internetinės prekybos paslaugomis, matyti, kad informacinės visuomenės technologijos skatina platesnį elektroninių pinigų naudojimą. Tai taip pat rodo, kad elektroniniai pinigai gali būti šalutinis kito verslo produktas, todėl neretai emitentas gali būti hibridinė įmonė. Elektroninių pinigų ryšys su kitokio pobūdžio verslu neabejotinai laikomas labai reikšmingu elektroninių pinigų atsiradimo veiksniu. Rengiant direktyvą į tai buvo atsižvelgta.

2.6

Kredito įstaigos, pavyzdžiui bankai, turi visas elektroninių pinigų emitentui reikalingas savybes ir veikia vadovaudamiesi atitinkama reguliavimo sistema. Tam tikra prasme iniciatyvos ėmėsi kredito įstaigos. Belgijoje naudojama kortelė „Proton“ yra bankų konsorciumo produktas. Tai debeto kortelė su grynųjų pinigų kortelės funkcija, kuria naudojasi labai daug Belgijos bankų klientų. Yra perspektyvų, kad apyvartoje pasirodys daugiau tokių kombinuotų kortelių, turinčių nekontaktinę elektroninių pinigų funkciją, naudojančią RDA technologiją. Nepaisant to, tarp elektroninių pinigų ir kitų kredito įstaigų produktų linijų, pavyzdžiui, kredito ir debeto kortelių, esama akivaizdaus interesų konflikto.

2.7

Daugumoje valstybių narių elektroniniai pinigai dar neįsigalėjo: visapusiškai licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų yra dar nedaug (20 elektroninių pinigų įstaigų ir 127 įmonės, veikiančios pagal netaikymo sąlygą) arba išleistas nedidelis elektroninių pinigų kiekis (šiuo metu Europos Sąjungoje elektroniniai pinigai iš viso sudarė 1 milijardą EUR – šią sumą galima palyginti su daugiau kaip 600 milijardų grynųjų pinigų). Be to, nuo tada, kai 2002 m. buvo įvestas euras, grynųjų pinigų apyvartoje nuolat daugėja.

2.8

Todėl Komisija nusprendė peržiūrėti elektroninių pinigų raidą daugelyje sričių. Po konsultacijų ir vertinimo išryškėjo dvi didžiausios dabartinės Elektroninių pinigų direktyvos problemos. Pirmoji – neaiški elektroninių pinigų apibrėžtis ir direktyvos taikymo sritis. Antroji – teisinė bazė, nustatanti rizikos ribojimo sistemą ir elektroninių pinigų paslaugoms taikomas pinigų plovimo prevencijos taisykles.

2.9

Be to, iki 2009 m. lapkričio mėn. įsigalios Mokėjimo paslaugų direktyva 2007/64/EB. Ji aktuali tuo, kad mokėjimo įstaigoms nustato specialią tvarką, panašią į tą, kuri yra numatyta elektroninių pinigų įstaigoms. Mokėjimo paslaugų direktyvos nuostatos skiriasi nuo Elektroninių pinigų direktyvos nuostatų, todėl, jei dabartinė Elektroninių pinigų direktyvoje nustatyta tvarka nebus peržiūrėta, laikui bėgant atsiras pagrindas teisiniam netikrumui.

2.10

Dėl visų šių priežasčių daugelį Elektroninių pinigų direktyvos nuostatų reikia koreguoti, todėl dabartinę direktyvą nuspręsta pakeisti nauja direktyva, kurios projektas ir nagrinėjamas šioje nuomonėje.

3.6.1

Elektroninių pinigų direktyvoje buvo numatyta, kad elektroninių paslaugų įstaiga privalo turėti 1 milijono EUR pradinį kapitalą. Dabar ši nuostata vertinama kaip perdėta, nes rizika nėra tokia didelė, o tokio dydžio pradinis kapitalas trukdo elektroninių pinigų erdvėje steigtis novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Naujosios direktyvos projekte privalomo pradinio kapitalo suma sumažinta iki 125 000 EUR.

3.6.2

Be pradinio kapitalo elektroninių pinigų įstaigos turi turėti nuosavų lėšų (angl. float), proporcingų jų neįvykdytiems įsipareigojimams. Elektroninių pinigų direktyvoje ši suma sudarė 2 proc. Naujasis reikalavimas – 5 proc. (šis dydis mažėja didėjant apimčiai) nuo didžiausios sumos iš neapmokėtos vertės arba mėnesinių mokėjimų apimties.

3.6.3

Nuosavų lėšų (angl. float), kurias sudaro neapmokėti elektroninės vertės įsipareigojimai, investicijoms taikomi apribojimai, tačiau tik tokiu atveju, kai emitentas užsiima kita nei mokėjimų veikla (9 straipsnis).

3.6.4

Siūlomi trečiąja pinigų plovimo prevencijos direktyva nustatytos tvarkos pakeitimai, susiję su pinigų plovimo prevencija, yra tikrai reikalingi verslui ir sektoriaus veiklai. Nuo šiol vienu kartu už grynuosius pinigus elektroninių pinigų galima įsigyti daugiau – maksimali suma nuo 150 EUR padidinta iki 500 EUR (16 straipsnis).

3.6.5

Elektroninių pinigų direktyva suteikė valstybėms narėms galimybę netaikyti daugelio privalomų reikalavimų, todėl nauji subjektai galės lengviau patekti į rinką ir diegti naujoves. Šias išimtis valstybės narės taikė nenuosekliai, sudarydamos rinkos dalyviams nevienodas konkurencines sąlygas. Pagal naująją tvarką išimtys leidžiamos ir toliau (10 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į atitinkamus Mokėjimo paslaugų direktyvos straipsnius, elektroninių pinigų įstaigos, kurioms taikomos išimtys, negali veikti kitoje valstybėje narėje. Kitaip tariant, ten, kur taikoma išimtis, pasas nenaudojamas.

—

taisyklės skirtos novatoriškoms mokėjimų bendruomenės mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Dabartinė bankų krizė kilo dėl bakų prisiimtos kredito rizikos. Kad nekiltų rizika, elektroninių pinigų įstaigoms nebus leidžiama teikti paskolas atsižvelgiant į paslaugų naudotojo lėšas.

—

Įvedus nuosavų lėšų reikalavimą (šios nuomonės 3.6.1 ir 3.6.2 punktai), 125 000 EUR pradinis kapitalas proporcingai padidėja pakilus nuosavų lėšų (angl. float) dydžiui. Sumažinta privalomo pradinio kapitalo suma tik sumažina kliūtis, kurios trukdo patekti į rinką. Didesniam nuosavų lėšų kiekiui (angl. float) direktyvoje numatyti dideli kapitalo reikalavimai.

—

Elektroninių pinigų įstaigos kapitalo rezervai bus proporcingi bankų rezervams, o vartotojų reikalavimams numatytos lėšos bus specialiai apsaugotos leidžiant tik tam tikras investicijas.

—

Sumos, apie kurias kalbama, yra labai mažos. Jei elektroninių pinigų įstaigos tikrai įsigalėtų mokėjimų rinkose, direktyvoje yra numatytos nuostatos, leidžiančios prireikus direktyvą koreguoti.

4.3.1

Šiuo metu apribojimai investuoti nuosavas lėšas (angl. float) taikomi tik hibridinėms elektroninių pinigų įstaigoms. Klientai būtų saugesni, jei šios nuostatos būtų taikomos visoms elektroninių pinigų įstaigoms.

4.3.1

Elektroninių pinigų įstaigos negali kliento pinigų laikyti indėlio pavidalu. Gautos pinigų sumos turėtų būti iš karto konvertuojamos į elektroninius pinigus. Šios apsaugos priemonės direktyvoje nėra.

4.3.3

Reikėtų iš dalies pakeisti 9 straipsnį ir jame aiškiai išdėstyti reikalavimą, kad visų pirma hibridinės įstaigos turėtų apsaugoti elektroninių pinigų įsipareigojimams skirtas nuosavas lėšas (angl. float).

4.3.4

5 straipsnio 4 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarčiai vartotojas turi teisę nemokamai susigrąžinti savo lėšas, tačiau 5 straipsnio 5 punkte numatytas mokestis už susigrąžinimą nepasibaigus sutarties galiojimui. Pastarąją nuostatą reikėtų išbraukti, kadangi nėra skirtumo tarp susigrąžinimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir sutarčiai pasibaigus – taip gali susiklostyti sutarčių nutraukimo modelis, kuris prieštarautų riziką ribojančiam reikalavimui pažinti savo klientą.