4.8.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 182/36

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų

COM(2008) 464 galutinis – 2008/0157 (COD)

(2009/C 182/07)

Pranešėjas Panagiotis GKOFAS

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 47 straipsnio 2 dalimi, 55 ir 95 straipsniais, 2008 m. rugsėjo 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų

COM(2008) 464 galutinis – 2008/0157 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. sausio 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Panagiotis GKOFAS.

450-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. sausio 14–15 d. (sausio 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 115 narių balsavus už, 3 prieš ir 15 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK ragina sukurti bendrą sistemą suderinti valstybių narių taisyklėms, susijusioms su keleto autorių sukurtų muzikos kūrinių autorių teisių apsauga, siekiant išvengti sunkumų paskirstant honorarus skirtingose valstybėse.

1.2   EESRK taip pat ragina muzikos kūrinį su žodžiais laikyti vienu kūriniu, kurio apsaugos terminas – 70 metų nuo ilgiausiai išgyvenusio bendraautorio mirties.

1.3   Valstybės narės atsakomybę už autorių teises neretai atiduoda daugybei įvairių kolektyvinių teisių administravimo organizacijų. Vadinasi net ir gavę visą, neskelbtą ir unikalų kūrinį, sukurtą vienoje laikmenoje, naudotojai turi laikytis daugiau nei vienos organizacijos reikalavimų ir būti joms atskaitingi. Reikėtų užtikrinti ir aiškiai nustatyti, kad taip sukurtas kūrinys yra vienas, užbaigtas ir nedalomas produktas, kuris ir turi būti tokiu laikomas.

1.4   Reikėtų įsteigti bendrą autorių teisių administravimo įstaigą mokesčiams rinkti ir autorių teisių turėtojams apsaugoti. Tai turėtų būti vienintelė institucija, atsakinga už mokesčių rinkimą ir lėšų paskirstymą kitoms esamoms arba naujai įsteigtoms įstaigoms, atstovaujančioms autorių teisių turėtojams, kad naudotojai turėtų reikalų ir pasirašytų sutartis tik su viena, o ne keletu organizacijų.

1.5   EESRK rekomenduoja pratęsti kūrinių įrašų apsaugos laikotarpį nuo 50 iki 85 metų. Siekiant labiau apsaugoti anoniminius atlikėjus, kurie paprastai perduoda savo autorių teises į fonogramą už teisingą atlyginimą arba už vienkartinę išmoką, reikėtų nustatyti taisyklę, kad įrašų gamintojai skirtų ne mažiau kaip 20 proc. įplaukų už parduodamas fonogramas, kurias jie nusprendžia naudoti pratęstu apsaugos laikotarpiu.

1.6   EESRK rekomenduoja įkurti atlikėjams, visų pirma mažiau garsiems atlikėjams skirtą fondą, nes garsenybės visada susitaria su gamintojais dėl lėšų už parduotas fonogramas procentinės dalies.

1.7   EESRK mano, kad siekiant, kad honorarai būtų administruojami ir renkami teisėtai, atstovaujami atlikėjai ir kolektyvinių teisių administravimo organizacijų nariai turėtų sudaryti sutartis. Nepasirašiusios jokios rašytinės sutarties su tinkamai nurodyta data kolektyvinių teisių administravimo organizacijos nebeturėtų teisės rinkti jokių honorarų atitinkamo autorių teisių turėtojo vardu.

1.8   Šios organizacijos neturėtų siekti pelno, o jų honorarų gavimo ir išmokėjimo registrai turėtų būti vedami visiškai skaidriai siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų tinkamai paskirstyti.

1.9   Tačiau EESRK yra susirūpinęs, kad įplaukos iš antrinių šaltinių pajamų yra per didelė našta tiems, kurie yra atsakingi už šiuos mokėjimus. Konkrečiau, Bendrijos lygiu reikėtų išaiškinti viešo atlikimo per radiją ar televiziją sąvoką, o tada šią nuostatą įtraukti į valstybių narių teisės aktus, kadangi deramas atlikimas ir retransliacija būtų suprantami kaip iš anksto apmokėto viešo atlikimo retransliacija privačiomis priemonėmis.

1.10   EESRK mano, kad atlyginimas turi būti teisingas abiems pusėms, tiek autorių teisių turėtojams, tiek tiems, kurie turi mokėti. Reikėtų išspręsti teisingo atlyginimo už atlikėjo teisių nuomoti kūrinį perdavimą klausimą. Nepriimtina, kad nėra bendros Bendrijos taisyklės šiuo klausimu ir kad tai paliekama atskirų valstybių narių teisės aktų leidėjų, kurie savo ruožtu atsakomybę perduoda nekontroliuojamoms kolektyvinių teisių administravimo organizacijoms, neretai nustatančioms neteisingą atlyginimą, nuožiūrai.

1.11   EESRK mano, kad reikia patikslinti, jog viešas naudojimas reiškia kūrinio naudojimą pelno tikslais vykdant verslo veiklą, kuriai reikalingas toks (kūrinio, kurį sudaro garsas, vaizdas arba garsas ir vaizdas) naudojimas ar kuri tokį naudojimą pateisina.

1.12   Reikėtų aiškiau nurodyti, ar kūrinys transliuojamas pasitelkiant įrangą ar tiesioginės komunikacijos būdu (optiniai diskai, magnetinės bangos (imtuvai)). Tokiais atvejais atsakomybė už viešą transliavimą (ir pasirinkimą) tenka ne galutiniam naudotojui, o transliuotojui; šiuo atveju kūrinio naudotojas nėra galutinis naudotojas, todėl tai nelaikoma viešu atlikimu.

1.13   Žiniasklaidos priemonių naudojimo negalima laikyti pirminiu viešu atlikimu, jei transliuojama iš tokių vietų kaip, pavyzdžiui, restoranai, kavinės, autobusai, taksi ir kt., todėl už tokią transliaciją nereikėtų mokėti atlikėjų honorarų. Honorarus už fonogramas jau sumokėjo tie asmenys, kurie jas įsigijo ir kurie turi teisę jas leisti laidinėmis arba belaidėmis priemonėmis. Fonogramų klausymasis per radiją turėtų būti laikomas privačiu naudojimu namuose, darbe, autobuse ar restorane. Kadangi visuomenės narys negali būti dviejose vietose vienu metu, honorarus moka stotys, kurios yra tikrosios naudotojos.

1.14   Profesiniams sektoriams, kuriuose muzika ir (arba) vaizdas neatlieka jokio vaidmens gamybos procese, reikėtų taikyti išimtį. Sektoriai, kuriuose muzikos ir vaizdo transliacija yra antrinis dalykas vykdant verslo veiklą, turėtų mokėti nustatytą mažesnį mokestį, aiškiai nustatytą po naudotojų kolektyvinių teisių administravimo organizacijų atstovų ir bendros autorių teisių administravimo įstaigos derybų.

1.15   EESRK mano, kad reikėtų įsteigti papildomą fondą, kuris veiktų kaip kolektyvinių teisių administravimo organizacijų garantinis fondas ir užtikrintų honorarų išmokėjimą atlikėjams net ir šioms organizacijoms susidūrus su sunkumais. Be „nepriekaištingos reputacijos“ principo įtraukimo į atlikėjų ir fonogramų gamintojų sutartis, kurios apima pratęstą laikotarpį po pirmųjų 50 metų, reikėtų įtraukti nuostatą „naudok arba prarask“.

1.16   EESRK yra ypač susirūpinęs, kad Bendrijos teisės aktais bendrai siekiama apsaugoti intelektines ir tam tikras gretutines teises neatsižvelgiant į atitinkamas naudotojų ir galutinių vartotojų teises. Nors nurodoma, kad kūrybinę, meninę ar verslo veiklą dažniausiai vykdo savarankiškai dirbantys asmenys ir todėl ją reikėtų skatinti bei apsaugoti, tas pat principas netaikomas naudotojams. Todėl reikėtų pašalinti prieštaravimus valstybių narių nacionaliniuose įstatymuose ir nuobaudas už honorarų nemokėjimą pakeisti administracinėmis baudomis.

1.17   EESRK pritaria 3 straipsnio 1 dalies pakeitimui tačiau nustatant 85 metų laikotarpį. EESRK taip pat norėtų, kad 3 straipsnio 2 dalies antrame ir trečiame sakinyje būtų nustatyti 85 metai. EESRK palankiai vertina tai, kad į 10 straipsnį įtraukta 5 dalis dėl direktyvos taikymo atgaline data.

1.18   EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į pastabas ir pasiūlymus esamai teismo praktikai patobulinti, o valstybes nares – laikytis direktyvų nuostatų ir imtis reikiamų teisėkūros priemonių joms integruoti į nacionalinius įstatymus.

2.   Įvadas

2.1   Esama tvarka, užtikrinanti 50 metų trunkančią apsaugą, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų.

2.2   Be to, kaip pabrėžiama pasiūlymo aiškinamajame memorandume, tai turės įtakos garsiems artistams, bet labiausiai paveiks tuos, kurie perdavė savo išskirtines teises fonogramos gamintojams už vienkartinę išmoką. Suprantama, kad šios teisingos vienkartinės išmokos už radijo ir televizijos transliuojamas fonogramas baigsis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Nuomonės tikslas – iš dalies pakeisti tam tikrus esamus Direktyvos 2006/116/EB straipsnius, susijusius su kūrinių ir fonogramų apsaugos laikotarpiu, ir atkreipti dėmesį į tam tikras papildomas priemones ir klausimus, galinčius padėti veiksmingiau siekti nuomonės tikslų, t. y. mažinti gamintojų, aukščiausio lygio atlikėjų ir samdomų muzikantų socialinius skirtumus.

3.2   EESRK yra labai susirūpinęs atlikėjų autorių ir gretutinių teisių apsauga, ypač fonogramų srityje, ir rekomenduoja nors minimaliai patenkinti jų reikalavimus pratęsiant apsaugos laikotarpį.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Komisijos pagrindinė idėja – pratęsti atlikėjų autorių teisių apsaugos laikotarpį.

4.2   EESRK mano, kad būtinas valstybių narių teisės aktų suderinimas siekiant išvengti sunkumų skirtingose valstybėse skirstant honorarus, gautus iš kitų valstybių narių.

4.3   EESRK taip pat mano, kad muzikos kūrinį su žodžiais reikėtų laikyti vienu kūriniu, kurio apsaugos terminas – 70 metų nuo ilgiausiai išgyvenusio bendraautorio mirties, nes geriau padidinti autorių teisių apsaugą nei sutrumpinti apsaugos laikotarpį, kuris gali sukelti daug problemų.

4.4   Taigi EESRK rekomenduoja įrašų apsaugos laikotarpį pratęsti nuo 50 iki 85 metų.

4.5   Siekiant labiau apsaugoti anoniminius atlikėjus, kurie paprastai perduoda savo autorių teises į fonogramą už teisingą atlyginimą arba už vienkartinę išmoką, reikėtų nustatyti taisyklę, kad įrašų gamintojai skirtų ne mažiau kaip 20 proc. įplaukų už parduodamas fonogramas, kurias jie nusprendžia naudoti pratęstu apsaugos laikotarpiu.

4.6   Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus tikslus, EESRK mano, kad reikėtų įsteigti atlikėjams, o ypač mažiau garsiems atlikėjams, skirtą fondą.

4.7   Honorarus administruoti ir išmokėti turėtų kolektyvinių teisių administravimo organizacijos, kurios turėtų administruoti vadinamąsias antrines teises pretenduoti į atlyginimą. Tačiau reikėtų nustatyti konkrečias apsaugos priemones, susijusias su šių organizacijų veikla ir sudėtimi.

4.8   EESRK mano, kad iš esmės atstovaujami atlikėjai ir kolektyvinių teisių administravimo organizacijos turėtų sudaryti rašytinę sutartį, kad honorarų administravimas ir gavimas būtų teisėti.

4.9   Šios organizacijos neturėtų siekti pelno, o jų honorarų surinkimo ir paskirstymo registrai turėtų būti vedami visiškai skaidriai. EESRK mano, kad šias organizacijas, kurios turėtų būti steigiamos pagal kiekvienos valstybės standartus ir taisykles, reikėtų suskirstyti į dvi kategorijas atsižvelgiant į tai, ar jos atstovauja autoriams, ar atlikėjams. EESRK mano, kad jei būtų daugiau tokių skirtingoms grupėms atstovaujančių organizacijų, kiltų daugiau painiavos, be to, būtų sudėtingiau užtikrinti skaidrumą ir vykdyti kontrolę.

4.10   Tačiau atlikėjai gauna pajamų ir iš kitų šaltinių. Kolektyvinių teisių administravimo organizacijos buvo steigiamos administruoti taip vadinamas antrines teises pretenduoti į atlyginimą. Yra trys šių teisių tipai: a) teisingas atlyginimas už transliavimą arba viešą paskelbimą, b) privataus kopijavimo mokesčiai ir c) teisingas atlyginimas už atlikėjų teisės nuomoti kūrinį perdavimą. Suprantama, kad šios pajamos padidės pratęsus apsaugos laikotarpį nuo 50 iki 85 metų.

4.11   Tačiau EESRK yra susirūpinęs, kad įplaukos iš antrinių šaltinių pajamų yra per didelė našta tiems, kurie yra atsakingi už šiuos mokėjimus. Tai akivaizdžiai atskiras klausimas, nesusijęs su apsaugos laikotarpio pratęsimu. Konkrečiau, Bendrijos lygiu reikėtų išaiškinti viešo atlikimo per radiją ar televiziją sąvoką, o tada šią nuostatą įtraukti į valstybių narių teisės aktus, kadangi deramas atlikimas ir retransliacija būtų suprantami kaip iš anksto apmokėto viešo atlikimo retransliacija privačiomis priemonėmis.

4.12   EESRK mano, kad teisingo atlyginimo mokėjimas už ankstesnio atlikimo retransliaciją, ypač kai retransliacija nesiekiama pelno, yra nereikalingas ir prisideda prie piktnaudžiavimo autorių teisėmis muzikos srityje.

4.13   EESRK taip kelia susirūpinimą lėšų, kurios gaunamos iš kitų dviejų artistų pajamų šaltinių, administravimas. Tai labai svarbus klausimas, susijęs su visais asmenimis, kurie turi mokėti honorarą. Be išankstinės rašytinės sutarties, pasirašytos asmens, turinčio teises į pirmiau minėtas papildomas pajamas ir asmens, kuris jam atstovauja kolektyvinių teisių administravimo organizacijoje, atsakingoje už honoraro išmokėjimą, kaip vienas gali būti tikras, jog kitas tinkamai atliks papildomą mokėjimą?

4.14   Be to, reikėtų išspręsti neaiškumų dėl teisingo atlyginimo už atlikėjo teisių nuomoti kūrinį perdavimą klausimą. EESRK mano, kad atlyginimas turi būti teisingas abiems pusėms, tiek honorarą gaunančiam, tiek, jį mokančiam asmeniui. Be to, šio mokėjimo dydį reikėtų nustatyti proporcingai, pavyzdžiui, kas penkerius metus ar pan., po dvišalių kolektyvinių derybų.

4.15   EESRK mano, kad tokiu būdu, kontroliuojant mokėjimus už privačiam naudojimui skirtas kopijas, ypač pramogų sektoriaus specialistams, kurie šias kopijas naudoja ne vien tik griežtai privačiais tikslais, būtų galima užtikrinti stabilų pajamų srautą iš antrinių šaltinių pratęstu apsaugos laikotarpiu tuo pat metu kovojant su muzikos įrašų piratavimu ir didinant teisėtus fonogramų pardavimus internetu.

4.16   Be to, EESRK mano, kad siekiant užtikrinti, jog kolektyvinių teisių administravimo organizacijos lėšas perduotų atlikėjams, reikalingas papildomas fondas, kuris sunkumų atveju suteiktų garantijų ir galėtų atlikti atitinkamus mokėjimus.

4.17   EESRK taip pat mano, kad norint pasiekti šios nuomonės tikslo, direktyvoje reikėtų išnagrinėti tam tikras papildomas priemones. Konkrečiau, be „nepriekaištingos reputacijos“ principo įtraukimo į sutartis, kurios apima pratęsimo laikotarpį po pirmųjų 50 metų, į atlikėjų ir fonogramų gamintojų sutartis reikėtų įtraukti išlygą „naudok arba prarask“. Kai po apsaugos laikotarpio pratęsimo praeina metai, teisės į fonogramą ir įrašus netenka galios.

4.18   EESRK yra įsitikinęs, kad pirmiausia reikėtų apsaugoti atlikėjus, kurie mano, kad fonogramose, kurių gamintojas nepaviešino nesiimdamas jokių veiksmų, „įšaldyti“ jų kūriniai. Jis mano, kad reikalingos papildomos priemonės, kurios neleistų gamintojams išmesti atlikėjų kūrinių. Tai galėtų būti administracinės priemonės, nuobaudos arba baudos.

4.19   EESRK taip pat mano, kad valstybėms narėms turint gilias populiarių dainų tradicijas, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles šios rūšies ir kitiems panašiems kūriniams, kuriuos galima laikyti „našlaičiais“, kad jie taptų vieši.

4.20   EESRK palankiai vertina tai, kad 10 straipsnyje nurodoma, jog visi teisės aktai atgaline data taikomi visoms galiojančioms sutartims.

4.21   EESRK taip pat pritaria 10 straipsnio 3 ir 6 dalims.

4.22   EESRK pritaria sutartyse, susijusiose su artistų ar atlikėjų perduodamomis teisėmis, nustatytai teisei į metinę papildomą išmoką už pratęstą apsaugos laikotarpį.

4.23   EESRK pritaria, kad 20 proc. įplaukų, kurias gamintojas gauna per metus iki mokėjimo, yra tinkamas papildomos išmokos dydis.

4.24   EESRK nepritaria pasiūlymui, kad valstybės narės turėtų kontroliuoti kolektyvinių teisių administravimo organizacijų mokamas papildomas metines išmokas.

4.25   EESRK mano, kad kiekvienas atlikėjas su organizacijos atstovais būtinai turėtų pasirašyti rašytinę sutartį. Ši sutartis turėtų būti pasirašyta anksčiau nei organizacijos atstovai atlikėjo vardu pradeda rinkti honorarus. Šios organizacijos kitai atskirai atlikėjų ir gamintojų įstaigai turėtų teikti metines ataskaitas, kuriose būtų nurodoma, kaip buvo administruojamos iš papildomų išmokų gautos įplaukos per pratęstą apsaugos laikotarpį.

4.26   EESRK pritaria 10 straipsnyje nurodytai pereinamojo laikotarpio priemonei ir priemonei, susijusiai su artisto naudojamomis fonogramomis.

4.27   Todėl EESRK mano, kad reikalinga bendra taisyklė, pagal kurią kai kuriems gamintojams, pavyzdžiui, tiems, kurių metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų, nebūtų taikoma nuostata skirti 20 proc. gautų pajamų. Siekiant nustatyti, kurie gamintojai patenka į šią kategoriją, reikėtų atlikti metinį jų patikrinimą.

4.28   EESRK yra susirūpinęs, kad nesant teisinių nuostatų dėl mokėjimo būdo, mokėjimų patikrinimų, sumokėjimo įrodymo, galimo įmonių bankroto, atvejų, kai honorarų turėtojai miršta arba atsisako savo teisių, taip pat nesant nuostatų dėl teisių turėtojų ir kolektyvinių teisių administravimo organizacijų sutarčių, kolektyvinių teisių administravimo organizacijų tikrinimų ir daugelio kitų teisinių klausimų, šios direktyvos priėmimas, ypač dėl mokėjimų administravimo ir 20 proc. papildomos išmokos sukels didelių įgyvendinimo sunkumų ir neišspręs garsiems ir mažiau garsiems atlikėjams taikomų sąlygų suvienodinimo problemų.

4.29   Šią problemą būtų galima išspręsti ne tik pratęsiant apsaugos laikotarpį, bet ir kruopščiai sudarant sutartis su „naudok arba prarask“ nuostata. EESRK mano, kad kartu su direktyvos pakeitimais reikėtų priimti ir teisines nuostatas, kurios padėtų išvengti, kad kūriniai būtų „įšaldyti“ 50 metų. Prieš iš dalies pakeistą direktyvą perkeliant į valstybių narių įstatymus būtina numatyti papildomas nuostatas dėl honorarų išmokėjimo sąlygų honorarų gavėjams.

4.30   EESRK mano, kad siekiant išvengti apibendrinimų ir skirtingų aiškinimų, reikėtų pakankamai aiškiai apibrėžti fonogramos išleidimo sąvoką. Taip pat svarbus dviejų skirtingų artistų, ypač samdomų muzikantų, kurie gamintojui neperdavė atitinkamų teisių (vaizdo ir garso medžiagos transliacija, dainų pavyzdžiai konkursams arba dainų transliacijos internetu), fonogramos išleidimo vienu metu klausimas.

---