52008PC0609

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2.10.2008

KOM(2008) 609 galutinis

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų sutelkimo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime[1] numatyta galimybė sutelkti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas taikant lankstumo mechanizmą, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos, viršijant atitinkamas finansinės programos išlaidų kategorijas. Fondo išmokoms taikomos reikalavimų atitikimo taisyklės, išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1927/2006[2].

Komisijos tarnybos atliko išsamią keturių Italijos pateiktų paraiškų analizę, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1927/2006, ypač jo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių.

Svarbiausius įvertinimo elementus galima apibendrinti taip:

Bylos EGF/2007/05/IT/Sardinija, EGF/2007/06/IT/Pjemontas, EGF/2007/07/IT/ Lombardija ir EGF/2008/01/IT/Toskana

1. Italijos valdžios institucijos pateikė paraiškas Komisijai toliau nurodytomis datomis: Sardinija – 2007 m. rugpjūčio 9 d., Pjemontas – 2007 m. rugpjūčio 10 d., Lombardija – 2007 m. rugpjūčio 17 d. ir Toskana – 2008 m. vasario 12 d. Visos keturios paraiškos pagrįstos specialiais intervencijos kriterijais, nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio b punkte, ir pateiktos per 10 savaičių laikotarpį, nurodytą minėto reglamento 5 straipsnyje.

2. Italija pateikė visas keturias paraiškas, laikydamasi intervencijos kriterijaus, nustatyto Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio b punkte: per 9 mėnesių laikotarpį reikia atleisti mažiausiai 1000 darbuotojų NACE (statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) 2 sektoriuje[3] viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose (NACE 2 red. 13 skyrius „Tekstilės gaminių gamyba“ Sardinijos, Pjemonto, Lombardijos ir Toskanos regionų įmonėse).

3. Keturiose paraiškose nurodyti šie atleistų darbuotojų duomenys:

- Sardinija: per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2007 m. liepos 26 d. atleisti 1 044 NACE 2 red. 13 skyriui[4] (tekstilės gaminių gamyba) priskiriami regiono NUTS II ITG2-Sardegna darbuotojai.

- Pjemontas: per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. atleisti 1 537 NACE 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba) priskiriami regiono NUTS II ITC4-Piemonte darbuotojai.

- Lombardija: per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. atleisti 1 816 NACE 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba) priskiriamų regiono NUTS II ITC4-Lombardia darbuotojų.

- Toskana: per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. atleisti 1 558 NACE 2 red. 13 skyriui (tekstilės gaminių gamyba) priskiriami regiono NUTS II ITE15-Toscana darbuotojai.

4. Darbuotojų atleidimo ir esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių ryšio analizė pagrįsta toliau pateikta informacija. Paraiškose darbuotojų atleidimas keturiuose regionuose aprašomas atsižvelgiant į esminius tekstilės gamybos pasiskirstymo pokyčius. Trečiosios šalys (ypač Kinija ir Indija) vis labiau dominuoja pasaulio tekstilės ir drabužių prekybos rinkoje, toliau didėja tokių šalių kaip Turkija ir Bangladešas pasaulinės gamybos dalis. Dėl didelio masto Europos tekstilės ir drabužių pramonės restruktūrizavimo, prasidėjusio dešimtajame dešimtmetyje, jau padidėjo našumas, pradėta daugiau gaminti kokybiškesnių gaminių, o darbuotojų skaičius nuo 1990 iki 2004 m. sumažėjo maždaug trečdaliu.[5]

5. Bendrijos tekstilės gamintojai susidūrė ne tik su pasauliniais pokyčiais, bet ir su specifine ir padidėjusia konkurencija baigus galioti Daugiašalei tekstilės sutarčiai, kuria nustatytos besivystančių šalių drabužių ir tekstilės eksporto į išsivysčiusias šalis kvotos. 2005 m. baigus galioti Daugiašalei tekstilės sutarčiai (ir po jos sudarytam Susitarimui dėl tekstilės gaminių ir drabužių) Bendrijos tekstilės ir drabužių rinkos atsivėrė nevaržomai besivystančių šalių konkurencijai. Nuo 2004 iki 2006 m. į Bendriją importuotų drabužių kiekis kasmet didėjo apie 10 %. Tai pirmiausia susiję su itin padidėjusiu importu iš Kinijos baigus galioti Daugiašalei tekstilės sutarčiai.

Darbuotojų atleidimas Italijoje atitinka bendrą Bendrijos drabužių ir jų priedų sektoriaus tendenciją perkelti gamybą į mažesnių sąnaudų ne ES šalis – tokia tendencija jau buvo matyti ankstesnėje Maltos paraiškoje[6]. Italijos valdžios institucijos paraiškose pateikė statistinius duomenis, kad darbuotojų atleidimą tiesiogiai lėmė kintanti pasaulio tekstilės pramonės padėtis.

6. Italijos valdžios institucijos nurodė tą pačią priežastį visose keturiose paraiškose – nors Daugiašalės tekstilės sutarties ir Susitarimo dėl tekstilės gaminių ir drabužių galiojimo pabaiga nebuvo netikėta, tačiau jos ekonominis poveikis visai Italijos tekstilės pramonei, o ypač keturiems regionams, buvo gerokai didesnis, nei buvo galima numatyti. Italijos valdžios institucijos numatė, kad baigus galioti Daugiašalei tekstilės sutarčiai, poveikis gamybai ir užimtumui apskritai bus nedidelis. Tačiau taip nebuvo. Dėl poveikio, kurį turėjo Daugiašalės tekstilės sutarties galiojimo pabaiga, ir po to sumažėjusios Italijos tekstilės paklausos, daug įmonių, atleidusių savo darbuotojų, investavo į gamybos technologijų atnaujinimą, kad sumažintų sąnaudas ir paįvairintų gaminių asortimentą. Tačiau tai nepadėjo išspręsti sumažėjusių užsakymų ir padidėjusios konkurencijos su trečiųjų šalių tekstilės gamintojais problemos.

7. Keturiose paraiškose nurodytas šis poveikis vietos ir regioniniu mastu:

- Sardinija: Nuoro provincija, kurioje atleisti darbuotojai, yra pagrindinis Sardinijos tekstilės gamybos centras. Nedarbo lygis šioje provincijoje didelis (10,8 % 2006 m., palyginti su 6,8 % šalies vidurkiu tais pačiais metais), o daugiausia jauniausio ir vyriausio amžiaus kategorijų bedarbių. 2005 m. nedarbo lygis Nuore buvo 51,6 %, palyginti su 57,5 % nedarbu visoje šalyje. Italijos valdžios institucijų teigimu, darbuotojų atleidimo poveikis labai jaučiamas provincijoje, kur darbo jėga ir be to yra silpna ir izoliuota.

- Pjemonto ekonominio konkurencingumo pagrindas – statybų ir paslaugų sektoriai, o ne tekstilė. Tačiau pusė Bielezės provincijos (tradicinis Pjemonto tekstilės gamybos centras ir geografinė sritis, kurioje atleista apie 35 % visų paraiškose nurodytų darbuotojų) darbo jėgos dirba gamybos sektoriuje, kurios trečdalis – tekstilės gamybos sektoriuje. Darbuotojų atleidimo poveikis Pjemonte buvo matyti iš padidėjusių prašymų gauti pagalbą iš specialaus darbo užmokesčio garantijų fondo (CIGS).

- Lombardija: Italijos valdžios institucijos aprašė prieštaringą padėtį bendrą regiono ne tekstilės sektorių konkurencingumą palyginus su mažėjančiu tekstilės gamintojų konkurencingumu. Daugiausia tekstilės įmonių veikia Milane, Brešoje, Varezėje, Bergame ir Kome, o jų skaičius jau daug metų mažėja. Italijos valdžios institucijos naudoja INAIL[7] duomenis, kad parodytų prastėjančią tekstilės sektoriaus padėtį šiuose srityse: darbuotojų skaičius šiame sektoriuje Lombardijoje sumažėjo nuo 22 426 2000 m. iki 17 267 2004 m. – maždaug 23 % per ketverius metus.

- Toskana: tekstilės įmonių skaičius Prato provincijoje sumažėjo beveik 20 % nuo 2002 m. (5 508) iki 2006 m. (4 429). Tuo pačiu laikotarpiu darbuotojų skaičius Prato tekstilės įmonėse sumažėjo 25 % (28 600 2002 m., palyginti su 21 436 2006 m.). Naujausi regioniniai statistiniai duomenys rodo, kad apskritai regioninės užimtumo tendencijos yra stabilios, tačiau tekstilės sektoriaus darbuotojų skaičius mažėja (–5,7 % trečiąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais).

Dėl tokių aplinkybių galima daryti išvadą, kad šis darbuotojų atleidimas daro didelį neigiamą poveikį keturių minėtų regionų vietos ekonomikai.

8. Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnyje išdėstytų kriterijų laikymąsi, paraiškoje pateikiami šie duomenys: Italija patvirtino, kad EGF finansine parama nepakeičiamos priemonės, kurias įmonės privalo taikyti remdamosi nacionaline teise arba kolektyviniais susitarimais, ir užtikrino, kad veiksmais teikiama parama atskiriems darbuotojams ir ji nenaudojama įmonėms arba sektoriams restruktūrizuoti. Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba pagal kitas Bendrijos finansines priemones.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių siūloma priimti Italijos paraiškas EGF/2007/05/IT/Sardinija, EGF/2007/06/IT/Pjemontas, EGF/2007/07/IT/Lombardija ir EGF/2008/01/IT/Toskana , susijusias su tekstilės sektoriumi, kadangi pateikta įrodymų, jog šie darbuotojai atleisti dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, kurie labai sutrikdė ekonomiką, o tai daro poveikį vietos ekonomikai. Keturiems regionams pasiūlytas 70 316 150 EUR vertės suderintas reikalavimus atitinkančių individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas, kuriam iš EGF reikalinga 35 158 075 EUR parama.

Finansavimas

Bendras turimas metinis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo biudžetas yra 500 mln. EUR. 3 106 882 EUR suma jau panaudota dviem paraiškoms, ir pasiūlyta 10 770 772 EUR suma dar dviem atvejais, tai iš viso sudaro 13 877 654 EUR, todėl galima panaudoti likusią 486 122 346 EUR sumą.

Komisijos siūlomi asignavimai iš Fondo paremti pareiškėjų pateikta informacija.

Remiantis Italijos, kurios tekstilės sektorius nukentėjo, pateiktomis keturiomis paraiškomis gauti pagalbą iš Fondo, bendra suderintų finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketų apskaičiuota suma yra tokia:

Finansuotinos individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos (EUR) |

Italija / Sardegna 2007/005 | 10 971 000 |

Italija / Piemonte 2007/006 | 7 798 750 |

Italija / Lombardia 2007/007 | 12 534 125 |

Italija / Toscana 2008/001 | 3 854 200 |

Iš viso | 35 158 075 |

Išnagrinėjusi šias keturias paraiškas[8] ir atsižvelgdama į didžiausią įmanomą iš Fondo išmokamos dotacijos sumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnį ir į asignavimų perskirstymo mastą, Komisija siūlo iš Europos Sąjungos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo panaudoti bendrą 35 158 075 EUR sumą, skirtiną pagal finansinės programos 1a išlaidų kategoriją.

Paskyrus tokio dydžio paramą, liks daugiau kaip 25 % didžiausios metinės sumos, numatytos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui, kurią galima skirti asignavimams per paskutinius keturis 2008 m. mėnesius, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 12 straipsnio 6 dalį.

Teikdama šį pasiūlymą panaudoti Fondo lėšas, Komisija pradeda supaprastintą trišalę procedūrą pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 28 punktą, kad poreikį pasinaudoti Fondu ir reikalingą sumą suderintų su abiem biudžeto valdymo institucijomis. Komisija ragina biudžeto valdymo instituciją, kuri pirmoji tinkamu politiniu lygiu susitars dėl lėšų sutelkimo pasiūlymo, pranešti kitai biudžeto valdymo institucijai ir Komisijai apie savo ketinimus.

Jeigu viena iš dviejų biudžeto valdymo institucijų nepritars, bus organizuojamas oficialus trišalis susitikimas.

Komisija taip pat pateiks lėšų perkėlimo prašymą, siekdama į 2008 m. biudžetą įtraukti specialiuosius įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, kaip nustatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 28 punkte.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų sutelkimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[9], ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[10], ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[11],

kadangi:

(1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – Fondas) skirtas papildomai paramai atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, teikti ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė sutelkti Fondo lėšas neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR sumos.

(3) Italija pateikė keturias su darbuotojų atleidimu tekstilės sektoriuje susijusias paraiškas panaudoti Fondo lėšas: 2007 m. rugpjūčio 9 d. – Sardinijai, 2007 m. rugpjūčio 10 d. – Pjemontui, 2007 m. rugpjūčio 17 d. – Lombardijai ir 2007 m. vasario 12 d. – Toskanai. Paraiškos atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje.

(4) Todėl Fondo lėšos turėtų būti sutelktos siekiant suteikti finansinę paramą pagal paraiškas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas naudojamas skiriant 35 158 075 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[2] OL L 406, 2006 12 30, p. 1 su pataisymais, padarytais OL L 48, 2008 2 22, p. 82.

[3] 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL C 393, 2006 12 30, p. 1).

[4] Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad jų nacionalinė sektorių klasifikacija yra pagrįsta ATECO-ISTAT 2002 skirstymu į kategorijas, kurio pagrindas – NACE 1.1 red. (iki 2008 m. sausio mėn. galioję NACE teisės aktai). Visos į jų sąrašą įtrauktos įmonės (visose trijose paraiškose) priklauso “antro lygio ATECO (ir NACE) 17 skyriui – „Tekstilės gaminių gamyba““. Pagal naujas NACE 2 red. kategorijas tai atitinka NACE 13 skyrių.

[5] Europos pasikeitimų stebėsenos centras (EMCC). Sektorių ateitis – Tekstilės ir odos sektorius Europoje: eros pabaiga ar nauja pradžia? (2004)http://www.eurofound.europa.eu/emcc/content/source/tn04004a.htm.

[6] SEC (2008) 1657.

[7] INAIL: Istituto nazionale per l'assicurazione contro gli infortuni sul lavoro (Nacionalinis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe institutas)

[8] Pranešimai Komisijai dėl keturių Italijos pateiktų paraiškų sutelkti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas (SEC (2008) 2414), kuriuose pateikiama šių paraiškų Komisijos analizė.

[9] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[10] OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

[11] OL C […], […], p. […].