52008DC0660

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 21.10.2008

KOM(2008) 660 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2009–2011 m. darbo plano pagal Ekologinio projektavimo direktyvą nustatymas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2009–2011 m. darbo plano pagal Ekologinio projektavimo direktyvą nustatymas

1. ĮžANGA

Ekologiniu projektavimu siekiama pagerinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą (žaliavų parinkimas ir naudojimas; gamyba; pakavimas, transportavimas bei platinimas; įrengimas ir eksploatacija; naudojimas; ir gyvavimo pabaiga), ekologinius aspektus sistemingai įtraukiant pačiame ankstyviausiame gaminio projektavimo etape.

Energiją naudojantys gaminiai (ENG) veikia tik gaudami energiją (elektros, iškastinio kuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių energiją) arba tokią energiją generuoja, perduoda ir matuoja. Jie sunaudoja didelę Bendrijoje sunaudojamos energijos ir kitų gamtinių išteklių dalį ir turi didelį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo potencialą.

Ekologinio projektavimo Direktyva 2005/32/EB[1] nustato ekologinio projektavimo reikalavimų energiją naudojantiems gaminiams nustatymo sistemą. Todėl ši direktyva yra pagrindinė Europos Sąjungos gaminių vidaus rinkoje energinio efektyvumo ir ekologiškumo gerinimo politikos sudėtinė dalis. Jos potencialas apimti ekologiškumo požiūriu svarbius gaminius, pavyzdžiui, visus su energija susijusius gaminius, buvo pabrėžtas neseniai priimtame Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plane[2], kuris neturi poveikio dabartiniam darbo planui. Ši direktyva užtikrina laisvą gaminių judėjimą Europoje ir skatina ekologinio projektavimo integravimą į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Ekologinio projektavimo sistema yra naudinga, nes pagerėja gaminių ekologiškumas, taip pat taupoma energija.

Darbo plano tikslas

Ekologinio projektavimo direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija paskelbia darbo planą, kuriame trejiems ateinantiems metams pateikiamas pirminis sąrašas gaminių grupių, kurios bus laikomos prioritetinėmis priimant įgyvendinimo priemones.

Darbo planas turėtų būti paremtas nuo 2005 m. vidurio atliktu darbu su pereinamojo laikotarpio prioritetinėmis gaminių grupėmis, išvardytomis šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje. Priimant įgyvendinimo priemones ekologiškumo prioritetai lieka tokie patys, visų pirma – pasitelkiant energiją naudojančių gaminių potencialą rentabiliai kovoti su klimato kaita.

2. EKOLOGINIO PROJEKTAVIMO DIREKTYVOS TVARKA

Ekologinio projektavimo direktyva yra pagrindų direktyva. Tai reiškia, kad privalomi ekologinio projektavimo reikalavimai nustatomi įgyvendinimo priemonėmis, kurios yra konkrečios kiekvienai gaminių grupei. Pačia Direktyva tik nustatomos įgyvendinimo priemonių nustatymo sąlygos ir kriterijai. Juos galima pritaikyti konkrečiam gaminiui, jeigu jis daro didelį poveikį aplinkai, gaminio pardavimo bei prekybos vidaus rinkoje apimtis yra didelė, ir yra aiškios galimybės jį patobulinti, nepatiriant pernelyg didelių išlaidų.

Įgyvendinimo priemonės svarstomos tada, kai pramonė nesiima jokių veiksmingų savireguliacijos iniciatyvų. Pramonės savireguliacija, įskaitant savanoriškus ir vienašališkus įsipareigojimus, iš tiesų gali lemti greitą pažangą dėl spartaus ir rentabilaus įgyvendinimo, ir sudaro sąlygas lanksčiai ir tinkamai prisiderinti prie technologinių sprendimų ir jautrių rinkos pokyčių.

Prieš kiekvieną įgyvendinimo priemonę nepriklausomi vertintojai ir Komisija atlieka parengiamuosius tyrimus ir poveikio vertinimą, kad nustatytų rentabilius sprendimus, kuriais būtų pagerintas bendras gaminių ekologiškumas, ir numato dalyvaujamąjį ir deleguotąjį sprendimų priėmimo procesus. Įgyvendinimo priemones galiausiai patvirtina Komisija pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO (2005–2008 M.) GAMINIų GRUPėS

„Pereinamuoju laikotarpiu“ nuo Ekologinio projektavimo direktyvos įsigaliojimo iki šio darbo plano patvirtinimo Direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje minėtoms gaminių grupėms turėjo būti nustatytos įgyvendinimo priemonės. Šiame straipsnyje klasifikuojama keletas energiją naudojančių gaminių, kurie Europos klimato kaitos programoje (EKKP) išskirti kaip prioritetiniai, pavyzdžiui, šildymo ir vandens šildymo įranga, elektros variklių sistemos, buities ir paslaugų sektoriaus apšvietimo įrenginiai, buities prietaisai, buities ir paslaugų sektoriaus biurų įranga, vartotojų elektroninės ir šildymo, ventiliavimo, oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos. Be to, turėjo būti nustatyta atskira horizontalioji įgyvendinimo priemonė, kuria siekiama mažinti tam tikros gaminių grupės energijos sąnaudas parengties režime.

Dėl šių pereinamojo laikotarpio prioritetinių gaminių grupių ir dėl kai kurių konkrečių gaminių kategorijų pradėta devyniolika parengiamųjų tyrimų ir surengti susitikimai su suinteresuotomis šalimis. Kiekviename tyrime nagrinėjama, ar, ir jeigu taip, kurie ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų būti nustatyti atitinkamai gaminių grupei. Užbaigus keturiolika parengiamųjų tyrimų, remdamasi jų rezultatais bei nesant atitinkamų savireguliacijos priemonių, Komisija pradėjo rengti įgyvendinimo priemones ir, kur taikytina, ženklinimo reikalavimus pagal Energijos ženklinimo direktyvą 92/75/EEB konkretiems energiją naudojantiems gaminiams. Kiti penki parengiamieji tyrimai turėtų būti baigti iki 2009 m.

Po parengiamojo tyrimo, kuris atliekamas kiekvienai gaminių grupei, imamasi tokių tolesnių veiksmų: konsultuojamasi su Konsultacijų forumu, vertinamas galimas įgyvendinimo priemonės ekonominis poveikis, poveikis aplinkai ir socialinis poveikis, ir priemonė nustatoma pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Per keletą ateinančių mėnesių Komisija priims įgyvendinimo priemones šioms gaminių grupėms: paslaugų sektoriaus apšvietimo įrenginiams (apima gatvių ir biurų apšvietimo įrenginius), parengties režime esančių ar išjungtų įrenginių elektros energijos nuostoliams, išoriniams maitinimo šaltiniams ir paprastiesiems skaitmeninio televizijos signalo imtuvų priedėliams. 2009 m. ketinama pateikti įgyvendinimo priemones dėl televizorių, buitinio apšvietimo, buitinių šaldytuvų bei šaldiklių, skalbimo mašinų, indaplovių, karšto vandens katilų ir vandens šildytuvų, kompiuterių, vaizdo įrangos, pramoninių šaldytuvų, elektros variklių, siurblių, ventiliatorių, cirkuliatorių ir kambarinių oro kondicionierių.

II priede išvardytos pereinamojo laikotarpio gaminių grupės.

4. ORIENTACINIS GAMINIų GRUPIų SąRAšAS

Atsižvelgiant į pereinamuoju laikotarpiu atliktą darbą, darbo plane nurodytas orientacinis gaminių grupių sąrašas. Išvardytos gaminių grupės laikomos orientaciniais parengiamųjų tyrimų ir įgyvendinimo priemonių prioritetais ateinantiems trejiems metams.

Komisijos tyrime[3] darbo planui rengti nustatytos 57 gaminių grupės, kurios patenka į Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį, tačiau nebuvo įtrauktos į pereinamojo laikotarpio gaminių sąrašą[4]. Darbo planui buvo būtina sistemingai nustatyti šias gaminių grupes remiantis PRODCOM[5] gaminių sąrašu.

Tyrime 57 gaminių grupės įvertintos dėl pagrindinio poveikio aplinkai – pirminės energijos sąnaudų gaminio naudojimo metu, kad nustatytų gaminių grupes, kurios galėtų labiausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip buvo sudarytos 25 gaminių grupės, įvertintos A ir 9, įvertintos B[6]. Komisija toliau vertino 25 gaminių grupes, įvertintas A, siekdama nustatyti prioritetus, pagrįstus šiais Ekologinio projektavimo direktyvos 15 straipsnyje išvardytais kriterijais:

1. didelė gaminių grupės pardavimo ir prekybos Bendrijoje apimtis,

2. didelis gaminių grupės poveikis aplinkai Bendrijoje dėl energiją naudojančių gaminių per jų gyvavimo ciklą,

3. gaminių grupė turi didelę galimybę patobulinti poveikį aplinkai, nepatiriant pernelyg didelių išlaidų.

Siekiant įvertinti 15 straipsnyje minėtų kriterijų svarbą, jei taikytina gaminių grupei, buvo taikomi toliau nurodyti vertinimo principai.

Pagal paskutinį (2005–2006 m.) turimą PRODCOM sąrašą dešimt gaminių grupių, Komisijos pasirinktų kaip prioritetinės, atitinka orientacinį daugiau nei 200 000 vienetų pardavimo ir prekybos Bendrijoje apimties kriterijų. Jos apima energiją naudojančius buities, paslaugų ir pramonės sektoriaus gaminius. Šis pirmasis kriterijus yra atsakymas į klausimą „taip“ arba „ne“, nes vienetų skaičius gaminių grupėje daro tiesioginį poveikį vertinant pagal antrąjį kriterijų.

Vertinant pagal antrąjį kriterijų (didelis poveikis aplinkai), atsižvelgta į šiuos aspektus: dideles pirminės energijos sąnaudas nustatytose gaminių grupėse (apytikriai > 1 000 PJ per metus) ir su jomis susijusius teršalus, kaip antai šiltnamio efektą sukeliančias dujas, rūgštinančias medžiagas arba sunkiuosius metalus ir atliekų susidarymą. Tai būtų pirmasis prioriteto nustatymo rodiklis kartu su tyrime nurodytu analizės rodikliu. Ilgas veikimo laikas (labai ilgas – iki 24 valandų per parą arba trys darbo pamainos, arba ilgas – apie 8 valandos per dieną arba šildymo ir (arba) šaldymo laikotarpis), dalys, didinančios energijos sąnaudas, arba prognozuojamas energijos sąnaudų padidėjimas per ateinantį dešimtmetį dėl sparčiai augančios rinkos yra tolesni su energijos naudojimu susijusio poveikio aplinkai masto įrodymai. Tolesni šaltiniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra vandens naudojimas, atsižvelgiant į Europoje vis didėjantį vandens trūkumo ir sausrų poveikį. Kitos svarstomos poveikio aplinkai formos yra medžiagos arba detalės, dėl kurių naudojami kiti ištekliai, susidaro atliekos arba specifiniai teršalai, kaip antai elektronika, vaizduokliai, aušalai, tepalai, naudojimo atliekos arba išmetamosios dujos ir mikrodulkės.

Nustatant prioritetus buvo atsižvelgta ir į trečią kriterijų – didelę galimybę patobulinti gaminių grupių poveikį aplinkai. Didelį ekologinio projektavimo priemonių potencialą rodo dideli pajėgumai taupyti energiją naudojimo metu (apytikriai > 20 %). Patobulinus kai kurių vandenį naudojančių įrenginių projektus galima gerokai sumažinti vandens ir susijusias energijos sąnaudas. Galimos ir kitos ekologinio projektavimo priemonės: gaminio svorio arba tūrio sumažinimas, perdirbtų medžiagų naudojimas, mažinama išmetamųjų dujų, ilginamas mažiausias garantuojamas gaminio gyvavimo laikas arba užtikrinamas atnaujinamumas, taisymas arba lengvas perdirbimas, mažinant naudojamų medžiagų skaičių, naudojant standartines detales arba lengvinant prieigą prie vertingų detalių. Esamos trečiųjų šalių specifikacijos, tokios kaip minimalūs energinio naudingumo standartai (MEPS) Japonijoje arba Energy Star sistema JAV, ir technologinė pažanga taip pat gali suteikti informacijos, nustatant tokio paties funkcionalumo, tačiau ekologiškesnius gaminius.

Kitų su vertintų gaminių grupių ekologinio projektavimo priemonėmis susijusių Bendrijos teisės aktų nėra, tačiau kiekviename parengiamajame tyrime turėtų būti nustatyta, ar turėtų būti atsižvelgiama į kokius nors kitus teisės aktus dėl kokio nors konkretaus tiriamų gaminių poveikio aplinkai, pvz., į EEĮA perdirbimo direktyvą[7]. Šiuo metu manoma, kad didelei galimybei patobulinti šių gaminių grupių poveikį aplinkai, nebus patiriama pernelyg didelių išlaidų ir, jei nebus jokio privalomo arba savanoriško reikalavimo, rinka pažangos nepasieks. Šios preliminarios prielaidos turėtų būti ištirtos parengiamųjų tyrimų metu. Siekiant užtikrinti rentabilumą, siūlomas ekologiškumo pagerinimas turėtų būti pagrįstas mažiausiomis gyvavimo ciklo sąnaudomis.

Remiantis vertinimo rezultatais sudarytas šis orientacinis gaminių grupių sąrašas. Tolesnė informacija apie vertinimą pateikta I priede.

Į šį darbo planą įtrauktų gaminių grupių orientacinis sąrašas[8]

- oro kondicionavimo ir ventiliacijos sistemos,

- elektriniai ir iškastinį kurą naudojantys šildymo įrenginiai,

- maisto ruošimo įrenginiai,

- pramoninės ir laboratorinės krosnys ir orkaitės,

- staklės,

- tinklo, duomenų apdorojimo ir duomenų saugojimo įrenginiai,

- šaldymo ir sušaldymo įrenginiai,

- garso ir vaizdo įrenginiai,

- transformatoriai,

- vandenį naudojantys įrenginiai.

Kaip nurodyta Ekologinio projektavimo direktyvos 18 straipsnyje, rengdama šį darbo planą ir sudarydama gaminių grupių orientacinį sąrašą, Komisija konsultavosi su Konsultacijų forumu, kad atsižvelgtų į valstybių narių atstovų ir suinteresuotųjų šalių pastabas[9].

Atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio išvadas, parengiamiesiems tyrimams išvardytas gaminių grupes galima padalyti į keletą dalių. Gaminiai, turintys panašias technines, ekonomines ir ekologiškumo ypatybes, iš esmės turėtų būti tiriami kartu, jei tikslinga, atliekant išskirtą rinkos struktūros, vartojimo požymių, poveikio aplinkai ir ekonomikai arba tobulinimo galimybių tyrimą. Konkrečių gaminių, kuriuos galima klasifikuoti į skirtingas gaminių grupes (pvz., aušintuvai arba šilumos siurbliai), parengiamuosius tyrimus būtina koordinuoti. Pagal TIPK direktyvą[10] geriausio prieinamo gamybos būdo informaciniuose dokumentuose (toliau – GPGBID) pateiktus duomenis iš procesų ir sudėtingų sistemų analizės būtų tikslinga naudoti, vadovaujantis su „elektros variklių sistemų“ ir „ŠVOK sistemų“ gaminių grupėms pereinamuoju laikotarpiu atlikto darbo pavyzdžiu.

Komisijos prioritetų nustatymo vertinimas gali keistis, parengiamuoju tyrimu atlikus visą kiekybinį vertinimą.

5. PERSPEKTY va

Įtraukimas į šio darbo plano orientacinį sąrašą rodo, kad Komisija 2009–2011 m. laikotarpiu pradės susijusios gaminių grupės parengiamąjį tyrimą ir, priklausomai nuo parengiamojo tyrimo išvadų, teigiamo poveikio vertinimo ir sąlygos, kad nėra veiksmingų savireguliacijos priemonių, galbūt nustatys įgyvendinimo priemonę.

Informacija apie parengiamųjų tyrimų ir įgyvendinimo priemonių terminus bus paskleista visoms kiekvienos gaminių grupės suinteresuotosioms šalims, kaip antai per atitinkamų Komisijos padalinių, atsakingų už Ekologinio projektavimo direktyvą[11], interneto svetaines ir per susitikimus su suinteresuotomis šalimis ir svetaines, kurias prižiūri parengiamuosius tyrimus atliekantys rangovai.

Kiekvienu parengiamuoju tyrimu bus nagrinėjami galimi ekologinio projektavimo reikalavimai, remiantis technine, ekonomine ir ekologiškumo analize. Turėtų būti ištirta galimybė leisti standartizuoti tam tikrus ekologinio projektavimo kriterijus. Suinteresuotosios šalys turėtų aktyviai bendradarbiauti atliekant analizę.

Be to, Komisija ragina pramonininkus, kurie gamina energiją naudojančius gaminius, turinčius didelį poveikį aplinkai, imtis savireguliacijos priemonių, kurios politikos tikslų galėtų pasiekti greičiau arba pigiau negu privalomi reikalavimai. Tai atitinka Ekologinio projektavimo direktyvą ir Komisijos geresnio reglamentavimo strategiją bei jos tęstinę paprastinimo programą. Komisija ateinančius trejus metus vykdys šias iniciatyvas ir po to įvertins tolesnių įgyvendinimo priemonių poreikį, pavyzdžiui, kai rinka nejuda tinkama kryptimi arba priimtinu greičiu.

Pagal Direktyvos 16 straipsnį, Komisija darbo planą reguliariai iš dalies keičia, pasikonsultavusi su Konsultacijų forumu.

Jeigu Komisijos pasiūlymas dėl Ekologinio projektavimo direktyvos gaminių sąrašo išplėtimo[12] įtraukiant visus su energija susijusius gaminius bus Europos Parlamento ir Tarybos greitai patvirtintas, Komisija atitinkamai pakeis darbo planą, kad įtrauktų šiuo išplėtimu įrašytas gaminių grupes.

I priedas

lentelė. Neišsamus į šio darbo plano orientacinį sąrašą įtrauktų gaminių grupių vertinimas

Gaminių grupės išvardytos atsitiktine tvarka ir be pereinamuoju laikotarpiu jau įtrauktų gaminių.

Gaminių grupė | Gaminių pavyzdžiai | Didelis poveikis aplinkai1 | Didelis gerinimo potencialas |

Oro kondicionavimo ir ventiliacijos sistemos | Dideli oro kondicionieriai > 12 kW; vandeniu aušinami oro kondicionieriai; ventiliacijos sistemos | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), ilgas veikimo laikas (šaldymo ir (arba) šildymo laikotarpis, didėjantis ventiliacijos laikas) ir sparčiai auganti rinka; kitas galios elektronikos, vaizduoklių ir aušalų poveikis aplinkai | Didelis energijos taupymo potencialas (numatytasis vidurkis > 20 %); kito poveikio aplinkai gerinimas (pvz., aušalų keitimas, gyvavimo trukmės pailginimas arba lengvas perdirbimas); trečiųjų šalių specifikacijos (energinis ženklinimas, ekologiškumo ženklai, Energy Star ir MEPS) rodo gerinimo potencialą |

Elektriniai ir iškastinį kurą naudojantys šildymo įrenginiai | Elektriniai sandėlių šildymo radiatoriai; elektriniai patalpų ir dirvos šildytuvai; dujinės ir skysto kuro sausų patalpų šildymo sistemos; šilumos siurbliai | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), ilgas veikimo laikas (šildymo laikotarpis); kitas galios elektronikos, naudotų medžiagų ir išmetamųjų dujų poveikis aplinkai | Didelis energijos taupymo potencialas (numatytasis vidurkis > 20 %); kito poveikio aplinkai gerinimo (pvz., mažesnio išmetamųjų dujų arba lengvo perdirbimo) potencialas |

Maisto ruošimo įrenginiai | Elektrinės, dujinės ir mikrobangės orkaitės, kaitvietės ir griliai; kavos virimo aparatai | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), ilgas veikimo laikas paslaugų sektoriuje (apie 8 valandos per dieną) ir įrengto variklio ir (arba) ventiliatoriaus energijos sąnaudos | Didelis energijos taupymo potencialas (numatyta 10–30 %); kito poveikio aplinkai gerinimas (pvz., lengvas perdirbimas); trečiųjų šalių specifikacijos (energinis ženklinimas, ekologiškumo ženklai ir MEPS), valstybių narių ekologiškumo ženklai rodo gerinimo potencialą |

Pramoninės ir laboratorinės krosnys ir orkaitės | Infraraudonojo spinduliavimo orkaitės; varžinės ir elektrinės indukcinės pramoninės ir laboratorinės krosnys bei orkaitės; krosnių degikliai | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), ilgas veikimo laikas (apie 8 valandos per darbo dieną) ir įrengto ventiliatoriaus energijos sąnaudos; kitas naudotų medžiagų poveikis aplinkai | Didelis energijos taupymo potencialas (numatytasis vidurkis > 20 %); kito poveikio aplinkai gerinimas (pvz., patobulintos šilumos perdavimo sistemos arba sumažinta masė); trečiųjų šalių specifikacijos (energinis ženklinimas ir MEPS) rodo gerinimo potencialą |

Staklės | Formavimo staklės; dalijamosios staklės; fizikinių ir cheminių procesų staklės | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), ilgas ir labai ilgas veikimo laikas (iki trijų gamybos pamainų) ir įrengto variklio energijos sąnaudos; kitas galios elektronikos ir naudojimo atliekų poveikis aplinkai | Didelis energijos taupymo potencialas (mažas galios faktorius – 0,7–0,8, pagerėjimo potencialas tuščiosios eigos režime ir kintamo greičio varikliuose); kito poveikio aplinkai gerinimas (pvz., gyvavimo trukmės pailginimas, lengvas elektronikos perdirbimas arba naudojamas uždarojo ciklo perdirbimas) |

Tinklo, duomenų apdorojimo ir duomenų saugojimo įrenginiai | IT serveriai; tinklo ryšio įrenginiai; nenutrūkstamojo maitinimo šaltiniai; tam tikros gaminių grupės tinklo parengties režimo energijos nuostoliai | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), labai ilgas veikimo laikas (24 valandos per dieną) ir sparčiai auganti rinka; kitas elektronikos poveikis aplinkai | Labai didelis energijos taupymo potencialas (numatyta 5–30 % gaminiams, 80 % sistemoms, parengties režimo ir galios valdymas per tinklą); kito poveikio aplinkai gerinimo potencialas (pvz., atliekų šilumos išgavimas arba lengvas perdirbimas); plėtojamos trečiųjų šalių specifikacijos (Energy Star) rodo gerinimo potencialą |

Šaldymo ir užšaldymo įrenginiai | Šaldomosios vitrinos; šaldymo kambariai; aušintuvai; ledo gamybos įrenginiai; ledų ir pieno kokteilių aparatai | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), labai ilgas veikimo laikas (iki 24 valandų per dieną; kitas aušalų poveikis aplinkai | Didelis energijos taupymo potencialas (numatyta 10–60 %); kito poveikio aplinkai gerinimo (pvz., aušalų keitimas) potencialas |

Garso ir vaizdo įrenginiai | DVD ir (arba) vaizdo grotuvai ir magnetofonai; vaizdo projektoriai; vaizdo žaidimų priedėliai; skaitmeniniai stiprintuvai ir namų kino itin žemų dažnių garsiakalbiai | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), auganti rinka; kitas elektronikos ir vaizduoklių poveikis aplinkai | Didelis energijos taupymo potencialas (numatytasis vidurkis > 20 %); kito poveikio aplinkai gerinimo (pvz., gyvavimo trukmės pailginimo arba lengvo perdirbimo) potencialas; trečiųjų šalių specifikacijos (energinis ženklinimas, ekologiškumo ženklai ir Energy Star) rodo gerinimo potencialą |

Transformatoriai | Skirstomieji transformatoriai, galios transformatoriai, maži transformatoriai | Didelės energijos sąnaudos (> 1 000 PJ per metus), labai ilgas veikimo laikas (24 valandų per dieną); kitas naudotų tepalų, dažų ir t. t. poveikis aplinkai | Didelis energijos taupymo potencialas (įmanoma apie 30 %, kas atitiktų 15 % elektros tinklo nuostolių, įrenginiai artėja prie savo 40 metų gyvavimo trukmės termino); kito poveikio aplinkai gerinimo (pvz., naudojamų medžiagų) potencialas; trečiųjų šalių specifikacijos (energinis ženklinimas, ekologiškumo ženklai, Energy Star ir MEPS) rodo gerinimo potencialą |

Vandenį naudojantys įrenginiai | Vandenvalos įrenginiai; drėkinimo įrenginiai | Dideli vandens nuostoliai dėl netinkamų prietaisų arba įrenginių (apie 14 mlrd. m3 per metus pramonėje, apie 53 mlrd. m3 per metus žemės ūkyje ir apie 24 mlrd. m3 per metus namų ūkiuose ir viešajame sektoriuje) | Didelis vandens taupymo potencialas (numatytasis vidurkis > 40 % pramonėje ir žemės ūkyje ir > 30 % viešajame vandentiekyje; pvz., individualus srovės ir slėgio reguliavimas arba purkštuvai bei lašintuvai, skirti mažam arba vidutiniam vandens slėgiui) |

1 Energijos sąnaudos nurodomos pirminės energijos (PJ) sąnaudomis 2006 m. „Pirminė energija“ reiškia energiją, esančią iškastiniame kure ir atsinaujinančiuose energijos šaltiniuose, kurie nebuvo kaip nors konvertuota arba transformuota. Konvertuojant visuomeninio tinklo elektros energiją (antrinę energiją) į pirminę energiją, buvo taikomas 10,5 MJ/kWhe koeficientas.

II priedas

Lentelė. Pereinamojo laikotarpio gaminių grupės[13]

Komisijai priimti 2008 m. 4 ketvirtyje arba 2009 m. 1 ketvirtyje numatytos priemonės |

Paslaugų sektoriaus apšvietimo gaminiai Įrenginių parengties režime ir išjungtų įrenginių nuostoliai Išoriniai maitinimo šaltiniai Paprasti priedėliai Buitiniai apšvietimo prietaisai I (įskaitant kaitrines lemputes) Televizoriai |

Komitetui balsuoti 2008–2009 m. perduotinos priemonės |

Katilai Vandens šildytuvai Skalbyklės ir indaplovės Buitiniai šaldytuvai ir šaldikliai Pramoninkai šaldytuvai Elektros varikliai Cirkuliatoriai (iš pradžių buvo prie elektros variklių) Kompiuteriai Vaizdo įrenginiai Elektriniai siurbliai (iš pradžių buvo prie elektros variklių) Negyvenamųjų patalpų ventiliatoriai (iš pradžių buvo prie elektros variklių) Kambariniai oro kondicionieriai Buitiniai ventiliatoriai (iš pradžių buvo prie kambarinių oro kondicionierių) |

Kitos priemonės (parengiamieji tyrimai baigsis 2009 m.) |

Sudėtingi priedėliai Skalbinių džiovintuvai Dulkių siurbliai Buitiniai apšvietimo prietaisai II (atšvaitinės lempos ir apšvietimo įrenginiai) Kietojo kuro katilai |

[1] 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją naudojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL L 191, 2005 7 22, p. 29), iš dalies pakeista 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją naudojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taip pat Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei direktyvų 96/57/EB ir 2000/55/EB nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL L 81, 2008 3 20, p. 48).

[2] Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano, COM(2008) 397 galutinis.

[3] EPTA Ltd, Graikija; PE International, Vokietija; NTUA, Graikija. Tyrimas pirmajam Ekologinio projektavimo direktyvos darbo planui rengti, konkurso Nr. ENTR/06/026 ataskaita, peržiūrėta galutinė ataskaita – 2007 m. gruodžio 6 d. http://ec.europa.eu/enterprise/eco_design/workingplan.htm.

[4] 3 išnašos p. 29.

[5] PRODCOM yra pagamintų gaminių gamybos statistikos rinkimo ir viešinimo sistema. Jos pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžių „PRODuction COMmunautaire“ (Bendrijos gamyba) ir apima kasybą, karjerų eksploatavimą ir gamybą. Europos Sąjungoje vykdomos ekonominės veiklos statistinės klasifikacijos (NACE 2) B ir C sekcijos.

[6] 3 išnašos p. 33.

[7] 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – EEĮA) (OL L 37, 2003 2 13, p. 24).

[8] Gaminių grupės atsitiktine tvarka, išskyrus pereinamojo laikotarpio energiją naudojančius gaminius.

[9] 2008 m. gegužės 28 d. Konsultacijų forumo protokolas http://ec.europa.eu/enterprise/eco_design/workingplan.htm.

[10] 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, kodifikuota redakcija (OL L 24, 2008 1 29, p. 8). Geriausio prieinamo gamybos būdo informaciniai dokumentai http://eippcb.jrc.es/pages/FActivities.htm.

[11] Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas http://ec.europa.eu/enterprise/eco_design/index_en.htm.Energetikos ir transporto generalinis direktoratas http://ec.europa.eu/energy/demand/legislation/eco_design_en.htm.

[12] 2008 m. liepos 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, pasiūlymas. COM(2008) 399 galutinis, 2008/0151 (COD).

[13] Priėmimo grafikas yra apytikslis ir gali keistis, nes yra derinamas su tikra parengiamojo darbo pažanga.