52007DC0620

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.10.2007

KOM(2007) 620 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Socialinės apsaugos modernizavimas siekiant didesnio socialinio teisingumo ir ekonominės sanglaudos: mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvios integracijos skatinimas

1. Įžanga

Aiškiai matyti ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos[1] rezultatai – visoje Europoje pradėjo sparčiau augti ekonomika, didėja užimtumas ir mažėja nedarbas. Tačiau be abejonės dar reikia daug nuveikti, kad būtų išnaudotos visos Europos galimybės ir būtų visiškai įgyvendinti Lisabonos ekonominio ir socialinio vystymosi tikslai.

Didelė dalis Europos Sąjungos gyventojų lieka socialiai atskirti, nes 16 % Europos gyventojų iškilęs pavojus patirti finansinį skurdą, vienas iš penkių asmenų gyvena netinkamame gyventi būste, 10 % asmenų gyvena bedarbių namų ūkiuose, ilgalaikis nedarbas greitai sieks 4 %, o mokyklos nebaigia daugiau kaip 15% asmenų. Vis svarbesnis tampa naujas socialinės atskirties aspektas – menkos galimybės naudotis informacinėmis technologijomis[2].

Nepaisant to, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra vienas turtingiausių pasaulio regionų, jos dar labai nutolusios nuo 2000 m. kovo mėn. pradėjus įgyvendinti Lisabonos strategiją Europos Vadovų Tarybos nustatyto tikslo – imtis priemonių, kurių poveikis būtų lemiamas naikinant skurdą. Nors valstybių narių padėtis yra skirtinga, paplitusi nuomonė, kad toks vis dar didelis socialiai remtinų ir nepasiturinčių asmenų skaičius Europos Sąjungoje socialiniu, moraliniu ir ekonominiu požiūriu yra nepriimtinas.

Pagalba socialiai atskirtiems ir darbo rinkoje nedalyvaujantiems asmenims yra prioritetinė užduotis ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Veiksminga ir dinamiška ekonomika ir socialinio teisingumo principu grindžiama ekonomika yra visiškai suderinamos – jos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Visų pirma, ekonominis vystymasis yra būtinas, kad būtų galima nuolat teikti socialinę paramą. Antra, pagalbos teikimas mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turintiems asmenims, kad jie įsidarbintų, jeigu jie gali dirbti, ir kad jie integruotųsi socialiai, yra neatskiriama Lisabonos strategijos, kuria siekiama išnaudoti visas žmogiškųjų išteklių galimybes, dalis.

Siekdama padėti valstybėms narėms sutelkti galinčius dirbti ir paremti negalinčius dirbti asmenis, Komisija pasiūlė visapusišką strategiją, kurią galima pavadinti „ aktyvia integracija “[3]. Ji apima finansinę paramą, leidžiančią žmonėms oriai gyventi ir dalyvauti darbo rinkoje, suteikiant galimybes įsidarbinti arba lankyti profesinio rengimo kursus, taip pat daugiau galimybių naudotis veiksmingomis socialinėmis paslaugomis. Mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvi integracija visiškai papildo lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principą. Taip formuojama „aktyvi socialinės gerovės valstybė“ – kiekvienam asmeniui teikiama jo poreikiams pritaikyta pagalba įsidarbinti ir užtikrinama, kad negalintys dirbti asmenys galėtų gyventi oriai ir būtų kuo naudingesni visuomenei. Todėl aktyvi integracija padeda įgyvendinti Lisabonos strategiją ir yra socialiniu požiūriu svarbus ES tvaraus vystymosi strategijos elementas.

2006 m. pavasarį Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas[4], per kurias pagal EB sutarties 138 straipsnį taip pat konsultuotasi dėl to, ar tikslinga ES mastu imtis veiksmų labiausiai nutolusių nuo darbo rinkos asmenų aktyviai integracijai skatinti. Remdamasi šių konsultacijų ir vėliau pradėtų iniciatyvų, įskaitant Socialinės apsaugos komiteto atliktą nacionalinių veiksmų planų, skirtų kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, išsamią peržiūrą, šeštąją konferenciją, skirtą skurde gyvenančių asmenų problemai, (2007 m. gegužės 4–5 d.) ir suinteresuotųjų šalių konferenciją aktyvios integracijos klausimais (2007 m. birželio 15 d.), rezultatais, Komisija parengė šiame komunikate pateikiamus pasiūlymus ir numatė antrą konsultacijų etapą pagal EB sutarties 138 straipsnio 3 dalį.

2. Per konsultacijas gauti atsakymai

2.1 Visuotinė parama toliau ES lygmeniu skatinti aktyvią integraciją

Per 2006 m. konsultacijas gauti atsakymai parodė, kad 1992 m. Tarybos rekomendacija „ Dėl pakankamų pajamų ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose bendrų kriterijų “ [5] vis dar laikoma pamatiniu su skurdu ir socialine atskirtimi susijusios ES politikos dokumentu. Atsakymuose pabrėžiama, kad rekomendacija vis dar yra aktuali, bet būtina imtis papildomų veiksmų, kad ji būtų visiškai įgyvendinta, pvz., paaiškinti kriterijus ir statistines priemones, kurias būtų galima naudoti kaip rodiklius siekiant nustatyti minimalių pajamų sistemų pakankamumo lygį.

Atsakymuose taip pat buvo pripažinta, kad minimalių pajamų sistemų pakankamumą reikia įvertinti platesniu įsidarbinimo galimybių mastu. Todėl dauguma konsultacijų dalyvių palankiai įvertino visapusišką Komisijos taikomą metodą[6]. Nors respondentai abejojo ES mastu taikytinų griežtų taisyklių, kurias laiko netinkamomis dėl skirtingos Europos šalių padėties, naudingumu, dauguma jų išreiškė pritarimą tolesniems ES lygmens veiksmams. Ypač palankiai vertinamas bendrųjų principų rengimas ES lygmeniu ir platesnis atviro koordinavimo metodo taikymas.

2.2 Būtinybė laikytis visapusiškesnio požiūrio

Be to, įvairiuose atsakymuose buvo pabrėžta, kad nuo skirtingų aktyvios integracijos metodo elementų sąveikos priklauso tai, kaip sėkmingai šis metodas bus taikomas. Tinkamą finansinę paramą reikia derinti su galimybėmis įsidarbinti ir daugiau naudotis kokybiškomis paslaugomis.

Socialinė integracija ir dalyvavimas darbo rinkoje yra labai susiję. Kad integracija į darbo rinką būtų ilgalaikė, socialiai remtiniems asmenims visų pirma reikia skirti pakankamai išteklių, teikti jų poreikiams pritaikytas įdarbinimo ir socialines paslaugas, kad jie akyviau dalyvautų socialiniame gyvenime ir galėtų lengviau įsidarbinti. Jeigu jiems pavyksta įsidarbinti, reikėtų juos skatinti išsaugoti darbo vietą, kad būtų išvengta pasikartojančios situacijos, kai tokie asmenys būna priversti išeiti iš darbo, nes jie neturi tinkamų profesinių įgūdžių arba jiems nepavyksta iki galo įveikti asmeninių ir socialinių problemų. Pats užimtumas ne visada leidžia išvengti skurdo, nes 8 % ES darbuotojų gyvena ties skurdo riba. Tai paaiškina, kodėl pilietinės visuomenės organizacijos ir profesinės sąjungos aktyviai ragina kurti kokybiško darbo vietas.

Dėl teikiamos socialinės paramos ir socialinių paslaugų asmenims turėtų būti lengviau integruotis į darbo rinką, suteikta galimybių daugiau uždirbti, sumažinta jų priklausomybė nuo pašalpų ir sumažinta rizika, kad skurdas bus perduotas iš vienos kartos į kitą. Bet keletas respondentų pabrėžė, kad reikia atidžiai stebėti, kokį poveikį labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenis daro pagalbos teikimo sąlygos, visų pirma dėl to, kad daugumoje valstybių narių socialinės paramos lygis yra mažesnis už skurdo rizikos lygį.

2.3 Socialinių partnerių atsakymai

Komunikate, kuriuo buvo pradėtas pirmasis konsultacijų etapas, jau buvo pabrėžtas socialinių partnerių vaidmuo daugelyje valstybių narių formuojant ir stebint aktyvią darbo rinkos politiką ir vedant derybas dėl minimalaus atlyginimo. Per pagal 138 straipsnį surengtą pirmą konsultacijų etapą socialiniai partneriai nepritarė, kad ES lygmeniu būtų imtasi kokių nors teisinių priemonių dėl aktyvios integracijos, bet palankiau vertino galimybę plačiau taikyti atvirą koordinavimo metodą ir laikytis labiau integruoto požiūrio. Jie taip pat teigė, kad jiems tenka svarbus vaidmuo suteikiant socialiai remtiniems asmenims daugiau galimybių įsidarbinti ir diegiant tinkamą įdarbinimo tvarką – tai parodė ir neseniai sudaryti trišaliai susitarimai.

Socialiniai partneriai priminė, kad jų 2006–2008 m. darbo programoje nurodoma, kaip jie visų pirma galėtų spręsti socialiai remtinų asmenų grupių problemą. Jie įsipareigojo, kad tai padarys atlikdami svarbiausių Europos darbo rinkos problemų bendrą analizę, nagrinėdami socialiai remtinų asmenų integravimą į darbo rinką, nustatydami prioritetus, kuriuos reikia įtraukti į užimtumo srities veiksmų programą, ir vesdami derybas dėl autonominio pagrindų susitarimo dėl socialiai remtinų asmenų grupių integravimo į darbo rinką arba dėl mokymosi visą gyvenimą .

Per diskusijas, vykusias pateikus konsultacijų rezultatus, buvo akivaizdu, kad socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį skatindami išsaugoti darbo vietą: kai socialiai remtini asmenys įsidarbina, jiems gali ir toliau reikėti pagalbos, pvz., kad turėtų galimybių mokytis darbo vietoje ir mokytis visą gyvenimą, kad dirbtų tinkamomis ir lanksčiomis darbo sąlygomis – taip socialiai atskirtiems asmenims bus lengviau dirbti ir bandyti įveikti socialinius sunkumus (kaip antai tinkamo būsto trūkumas, globos pareigos ir sveikatos problemos). Kitaip tariant, socialinė reintegracija vyksta ir už įmonės ribų.

2.4 Visų susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir integracija

Per konsultacijas gautuose atsakymuose dar pabrėžiama, kad aktyvios integracijos politikos sėkmė priklauso nuo įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Vietos ir nacionalinės vyriausybės yra iš esmės atsakingos už tai, kad būtų formuojama, finansuojama ir vykdoma politika mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų integracijai užtikrinti. Privačių, viešųjų ir mišrių paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendindami šią politiką vietos lygmeniu. Pilietinės visuomenės organizacijos atstovauja ir padeda tokiomis paslaugomis besinaudojantiems asmenims. Patys socialiai remtini asmenys turėtų dalyvauti šioje veikloje, su jais reikėtų konsultuotis ir suteikti jiems atsakomybės, kad viešoji politika būtų įgyvendinama veiksmingiau.

Labai dažnai šios suinteresuotosios šalys vykdo veiklą nesusijusiose socialinės ir užimtumo politikos srityse. Kad būtų galima sėkmingai taikyti aktyvios integracijos metodą, reikia vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmeniu skatinti integruotą politikos įgyvendinimo procesą, apimantį šiuos tris politikos aspektus: minimalias pajamas, aktyvias darbo rinkos priemones ir socialines paslaugas.

3. Geresnis skurdo ir socialinės atskirties supratimas: naujausi politikos pokyčiai

Per konsultacijas gautus atsiliepimus reikėtų vertinti ir atsižvelgiant į įvairius politikos pokyčius, kurie įvyko Europos Sąjungoje nuo Lisabonos strategijos įgyvendinimo pradžios.

Socialinės apsaugos ir socialinės integracijos srityje taikomas atviro koordinavimo metodas ir Europos užimtumo strategija padėjo geriau suprasti sudėtingus reiškinius – skurdą ir socialinę atskirtį – tai veiksmingos priemonės visapusiškesniam požiūriui skatinti, įtraukiant tris aktyvios integracijos aspektus.

2007 m. bendroje socialinės apsaugos ir socialinės integracijos ataskaitoje pripažįstama, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti minimaliems ištekliams, kad niekas nebūtų „paliktas nuošaly“. Todėl siekiant spręsti pagrindines socialines problemas, skatinti visapusišką visų ES piliečių socialinę integraciją padedant jiems pasinaudoti visomis savo galimybėmis, labai svarbu užtikrinti tam tinkamas minimalių pajamų sistemas . Kadangi socialinės problemos yra skirtingo pobūdžio, jas spręsti reikia įvairiais integruotais būdais, įskaitant atviras darbo rinkas ir veiksmingą socialinę paramą.

Įgyvendinant Europos užimtumo strategiją svarbiausias valstybių narių uždavinys – pasinaudoti visomis atvirų darbo rinkų teikiamomis galimybėmis kovojant su skurdu ir atskirtimi. Jos susitarė, kad nauja galimybė įsidarbinti bus suteikta jaunimui per 6 mėnesių nedarbo laikotarpį, o suaugusiesiems – per 12 mėnesių nedarbo laikotarpį. Iki 2010 m. 25 % ilgalaikių bedarbių atžvilgiu turėtų būti taikomos aktyvios priemonės. 2005–2008 m. užimtumo gairėse[7] pripažįstama, kad siekiant didinti užimtumo lygį reikia didinti ir darbo patrauklumą, darbo vietos kokybę, siekti, kad sparčiau didėtų darbo našumas, ir mažinti skurdžiai gyvenančių darbuotojų skaičių. 2007 m. bendrojoje užimtumo ataskaitoje[8] vėl buvo atkreiptas dėmesys į atvirų darbo rinkų svarbą, ataskaitoje teigiama, kad „... Valstybės narės skiria daugiau dėmesio darbo rinkos reformoms, padedančioms mažinti skurdą bei atskirtį ir prailginančioms darbinę veiklą . Jos telkia pastangas labiausiai socialiai nuskriaustiems siūlydamos aktyvią paramą ...“. Politikos formuotojai susiduria su sunkumu – jiems reikia išlaikyti pusiausvyrą siekiant dviejų tikslų: sumažinti skurdą ir tuo pačiu padidinti darbo jėgos pasiūlą. Jie turi atsižvelgti ir į biudžeto išlaidas, kurių būtų patirta pradėjus reformuoti mokesčių ir pašalpų sistemas.

Socialinės paslaugos šiuo metu laikomos Europos visuomenės ir Europos ekonomikos pagrindiniais ramsčiais, o svarbiausias valstybių narių nustatytas prioritetas kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi – suteikti daugiau galimybių naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis [9]. 1992 m. rekomendacijoje valstybės narės jau buvo raginamos imtis visų priemonių, kad visiems socialiai remtiniems asmenis būtų suteikta pakankama socialinė parama. Nuo to laiko atsirado naujų socialinės rizikos rūšių, susijusių su perėjimu prie postindustrinės žinių ir paslaugų ekonomikos, demografiniais pokyčiais ir socialinės raidos tendencijomis, pvz., didesniu individualizmu. Dėl šių naujų rizikos rūšių dar labiau padidėja kokybiškų socialinių paslaugų ir kiekvieno asmens poreikiams pritaikytos pagalbos poreikis.

Šiuo atveju labai svarbios ir informacinės technologijos – neseniai Europos Komisija pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekia, kad būtų geriau teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos naudojant informacinės visuomenės technologijas[10].

4. Numatomi ES lygmens veiksmai

Atsižvelgdama į šių konsultacijų rezultatus ir pirmiau minėtus pokyčius Komisija siūlo šioje srityje plačiau taikyti atvirą koordinavimo metodą , t. y. priimti bendruosius principus, vėliau juos stebėti ir vertinti visiškai laikantis subsidiarumo principo, paisant valstybių narių autonomiškumo, skirtingos padėties ir poreikių.

Atviras koordinavimo metodas tapo svarbiausia priemone, skirta skatinti skleisti gerąją patirtį ir užtikrinti, kad būtų nuolat ES lygiu stebima, kaip siekiama nustatytų tikslų. Taikydamos atvirą koordinavimo metodą valstybės narės 2006 m. pateikė nacionalines ataskaitas, kuriose atkreipiamas dėmesys į aktyvią integraciją ir ji analizuojama kaip vienas svarbiausių prioritetų. Laikantis bendrųjų principų toliau bus taikomas atviras koordinavimo metodas siekiant stebėti ir vertinti visus aktyvios integracijos metodo aspektus. Dėl konkrečios tvarkos bus nuspręsta Socialinės apsaugos komitete.

Akivaizdu, kad taikydamos atvirą koordinavimo metodą valstybės narės išliks atsakingos už finansinės paramos dydžio nustatymą ir už tai, kad būtų tinkamai suderintas socialinės paramos, socialinių paslaugų teikimas ir priemonių, kuriomis siekiama, kad dirbti apsimokėtų, taikymas – ši pusiausvyra priklauso nuo socialinių ir politinių prioritetų, socialinių ir kultūrinių tradicijų ir nuo to, ar tinkamai ir veiksmingai sprendžiamos įvairios socialinės problemos.

Nustačius kiekvieno iš trijų aktyvios integracijos aspektų bendruosius principus, bus pabrėžta visapusiško požiūrio svarba ir sukurta integruota šių aspektų įgyvendinimo sistema. Toks struktūrinis procesas reikalingas tam, kad būtų nustatytos geriausios politikos priemonės bendram socialiniam uždaviniui spręsti – užtikrinti visų ES piliečių pagrindinę teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad visiems būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos[11].

Siekdama skatinti, kad būtų nustatyti ir priimti bendrieji principai ir išsamiai išdėstyti aktyvios integracijos strategijos elementai, Komisija ketina parengti rekomendaciją , kuri bus Tarybos išvadų ir Europos Parlamento rezoliucijos pagrindas.

Trijų aspektų bendrieji principai bus rengiami pagal toliau pateikiamas gaires.

4.1 Pakankama finansinė parama, kad būtų išvengta socialinės atskirties

Pagrindiniai 1992 m. rekomendacijos dėl finansinės paramos elementai, nustatyti A–C dalyse (iki 3 punkto imtinai), išliko tiek pat aktualūs numatytai strategijai. Jie visų pirma susiję su šiais dalykais:

(1) pagrindinės asmens teisės į pakankamas pajamas ir socialinę paramą, kad būtų galima oriai gyventi, pripažinimu;

(2) siekimu, kad ši teisė būtų pripažinta laikantis bendrųjų principų, įskaitant galimybę aktyviai dirbti arba užsiimti profesiniu mokymu tiems asmenims, kurie dėl amžiaus, sveikatos ir šeiminės padėties gali aktyviai užsiimti tokia veikla, arba tam tikrais atvejais taikant ekonominės ir socialinės integracijos priemones kitų asmenų atžvilgiu;

(3) šios teisės įgyvendinimu pagal praktines gaires, visų pirma tai, kad išteklių dydis, laikomas pakankamu svarbiausiems poreikiams patenkinti norint gyventi oriai, būtų apibrėžtas remiantis tinkamais rodikliais, pvz., statistiniais duomenimis apie vidutines disponuojamas pajamas, namų ūkių vartojimą, įstatymais nustatytą minimalaus atlyginimo dydį arba kainų lygį. Reikėtų nustatyti šiais rodikliais pagrįsto šių išteklių dydžio reguliarios peržiūros tvarką, kad poreikiai ir toliau būtų patenkinami.

4.2 Sąsaja su darbo rinka

Pagal užimtumo gaires, laikantis bendrųjų principų bus pabrėžta, kaip svarbu panaikinti kliūtis patekti į darbo rinką, kurioje taikomos aktyvios prevencinės darbo rinkos priemonės, įskaitant ankstyvą poreikių nustatymą, pagalbą ieškantiesiems darbo, konsultacijas ir mokymą, įtrauktą į konkretaus asmens poreikiams pritaikytus veiksmų planus.

Siekiant, kad darbo ieškantiems asmenims apsimokėtų dirbti, taip pat būtina reguliariai peržiūrėti skatinamąsias priemones ir nemotyvuojamuosius veiksnius, susijusius su mokesčių ir pašalpų sistemomis, įskaitant pašalpų skyrimo organizavimą ir sąlygas, užtikrinant tinkamą socialinės apsaugos lygį.

Kad būtų gerinama socialiai remtinų asmenų integracija, taikomos atitinkamos su darbo jėgos paklausa susijusios politikos priemonės – socialinės ekonomikos plėtra, naujų užimtumo šaltinių kūrimas siekiant patenkinti kolektyvinius poreikius, finansinės paskatos darbdaviams samdyti darbuotojus, antidiskriminaciniai įstatymai ir darbo teisė[12].

4.3 Sąsaja su geresnėmis galimybėmis naudotis kokybiškomis paslaugomis

Nustatant bendruosius principus daugiausia dėmesio bus skiriama dviems sąvokoms, kurios laikomos itin svarbiomis taikant atvirą koordinavimo metodą ir plėtojant dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis[13], t. y.:

- galimybė naudotis paslaugomis, apimanti reikiamų sąlygų buvimą (įskaitant teritorinį ir fizinį prieinamumą) ir finansinį prieinamumą;

- paslaugų kokybė, įskaitant šiuos aspektus: vartotojo dalyvavimą, stebėseną, rezultatų vertinimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, investicijas į žmogiškąjį kapitalą, darbo sąlygas, sistemą, pagal kurią užtikrinama, kad būtų laikomasi teisingumo principo įgyvendinant įdarbinimo politiką ir teikiant paslaugas, paslaugų koordinavimą ir integravimą, tinkamą fizinę infrastruktūrą, ypač susijusią su socialiniu būstu[14].

Visos visuotinės svarbos paslaugos, įskaitant tinklų pramonę, pvz., transportą, komunalines ir finansines paslaugas, yra labai svarbios socialinei ir teritorinei sanglaudai užtikrinti. Reikėtų užtikrinti, kad visi turėtų galimybę naudotis svarbiausiomis paslaugomis – Komisija įsipareigojo siekti šio tikslo plėtodama visų sričių politiką[15]. Tačiau taikant bendruosius principus aktyvios integracijos atžvilgiu daugiausia dėmesio bus skiriama visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms.

Be įstatymais nustatytų ir papildomų socialinės apsaugos sistemų ir sveikatos priežiūros paslaugų, visuotinės svarbos socialinės paslaugos apima kitas svarbiausias tiesiogiai asmenims teikiamas paslaugas – jos yra prevencinės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonės, leidžiančios lengviau gerinti socialinę integraciją ir apsaugoti pagrindines teises[16]. Šioms paslaugoms priskiriama:

(1) pagalba asmenims, turintiems asmeninių problemų ar patekusių į krizę (pvz., nedarbas, per didelis įsiskolinimas, narkomanija ar pašliję santykiai šeimoje);

(2) veikla, kuria siekiama užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų iš naujo visiškai integruotis į visuomenę ir darbo rinką (pvz., reabilitacija, imigrantų mokymas kalbų, profesinis rengimas ir reintegracija), ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę naudotis prieinamomis vaikų priežiūros paslaugomis;

(3) veikla ilgalaikių sveikatos problemų turintiems asmenims ir neįgaliesiems integruoti;

(4) aprūpinimas socialiniu būstu.

5. Pagalbinė ES lygmens sistema

ES lygmeniu bus padedama įgyvendinti bendruosius principus – bus sistemingai atliekama stebėsena ir vertinimas, pradedamos kitos iniciatyvos ir taikomos kitos priemonės, kuriomis bus papildomi valstybių narių veiksmai.

Komisija prisimena, koks yra svarbus Europos socialinių partnerių vaidmuo siekiant sėkmingai įgyvendinti aktyvios integracijos metodą, ir tikisi, kad šie partneriai prisiims įsipareigojimų dėl 2006 – 2008 m. darbo programos. Kartu su socialiniais partneriais Komisija išnagrinės, kaip jie galėtų toliau plėtoti autonomines iniciatyvas, kad būtų didinama sąveika tarp kitų politikos sričių ir su aktyvios integracijos metodu susijusių suinteresuotųjų šalių, pvz., valdžios institucijų, įskaitant aktyviausiai šioje srityje vykdančias veiklą, t. y. dažniausiai regionines ir vietos valdžios institucijas, paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų.

ES finansinės priemonės yra labai svarbios skatinant, kad būtų plėtojama integracijos politika, pagrįsta galimybe patekti į darbo rinką. Iš Europos socialinio fondo teikiamas ilgalaikis finansavimas, kuriuo papildomas nacionalinis ir iš kitų šaltinių skiriamas finansavimas. Komisija skatins taikyti naujo Europos socialinio fondo reglamento nuostatas, kad būtų plačiau taikomos šios aktyvios integracijos priemonės: a) rengiami ir išbandomi integruoti aktyvios socialinės ir ekonominės integracijos metodai, b) plačiau taikomi naujoviški integracijos metodai, kurie yra žymiai veiksmingesni už dabartinius, ir c) skleidžiama ir perduodama geroji patirtis siekiant skatinti socialinę integraciją visose valstybėse narėse.

Numatyto metodo sėkmė priklauso nuo to, ar nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu veikiančios suinteresuotosios šalys pasiryžusios visiškai dalyvauti šioje veikloje. Jos turi atlikti pagrindinį vaidmenį ES lygmeniu formuojant ir įgyvendinant aktyvios integracijos politiką. Šiuo metu jų geroji patirtis nėra skleidžiama pakankamai plačiai. Todėl Komisija, naudodama pagal programą PROGRESS turimus išteklius ir sudariusi partnerystę su ES šalių vietos valdžios institucijų tinklais, paslaugų teikėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, skirs paramos, kad būtų įkurtas Vietos stebėjimo centrų tinklas , skleisti ir skatinti perimti gerąją patirtį, ypač susijusią su galimybių gauti kokybiškas paslaugas sudarymu.

6. Išvados ir tolesni veiksmai

6.1 Konsultacijos su socialiniais partneriais

Remiantis EB sutarties 138 straipsnio 3 dalimi socialiniai partneriai raginami pareikšti nuomonę dėl šiame komunikate pateikiamo metodo, o ypač dėl:

- siūlomos priemonės , t. y. kad šioje srityje būtų plačiau taikomas atviras koordinavimo metodas nustatant bendruosius principus ir vėliau juos stebint ir vertinant;

- bendrųjų principų turinio – dėl pakankamų išteklių, atvirų darbo rinkų ir galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis, kaip apibrėžta šio komunikato 4 skirsnio 1 – 3 dalyse;

- pagalbinės ES lygmens sistemos , kaip apibrėžta šio komunikato 5 skirsnyje.

Socialiniai partneriai irgi raginami pateikti papildomų pastabų ir ištirti, ar būtų įmanoma imtis naujų iniciatyvų, susijusių su pirmame konsultacijų etape aptartais klausimais, atsižvelgdami į savo vaidmenį skatinant išsaugoti darbo vietą (žr. 2 skirsnio 3 dalį) ir galimybę siekti savo veiksmų ir su kitais aktyvios integracijos metodo aspektais susijusios veiklos sąveikos.

6.2 Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atsižvelgdama į šios iniciatyvos temą ir būtinybę, kad ją įgyvendinant dalyvautų visos susijusios suinteresuotosios šalys (žr. 2 skirsnio 2 dalį), Komisija ragina ir visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant visų lygių valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir paslaugų teikėjus, pateikti nuomonę dėl šio komunikato turinio. Komisija ypač prašo, kad jos pateiktų nuomonę dėl pasiūlymo skatinti aktyvią integraciją veiksmingumo ir išsamumo.

Šis komunikatas skirtas ir Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

6.3 Tolesni veiksmai

Siekiant įtraukti kitas suinteresuotąsias institucijas ir organizacijas ES bei nacionaliniu lygiu, komunikatas bus skelbiamas Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/employment_social/consultation_en.html.

Visos suinteresuotosios šalys pastabas arba pasiūlymus gali siųsti e. paštu tik šiuo adresu:

empl-active-inclusion@ec.europa.eu.

Pastabas reikėtų atsiųsti vėliausiai iki 2008 m. vasario 28 d. Komisija išsamiai išnagrinės visus atsiliepimus, paskelbs šio nagrinėjimo išvadas ir užtikrins, kad vėliau į jas būtų nuosekliai atsižvelgiama.

[1] Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba ir COM(2005) 24.

[2] Net 44 % europiečių neturi jokių naudojimosi internetu ir kompiuteriu įgūdžių.

[3] COM(2006) 44, 2006 2 8.

[4] COM(2006) 44.

[5] 1992 m. birželio 24 d. Tarybos rekomendacija (92/441/EEB). Taip pat žr. 1992 m. liepos 27 d. Tarybos rekomendaciją (92/442/EEB).

[6] Konsultacijų rezultatai: http://ec.europa.eu/employment_social/social_inclusion/active_inclusion_en.htm.

[7] Žr. „Valstybių narių užimtumo politikos gairės (2005–2008 m.)“, OL L 205, 2005 8 6, p. 21.

[8] Europos Sąjungos Taryba (6706/07).

[9] Europos Sąjungos Taryba (7341/05).

[10] COM(2007) 332, 2007 6 14.

[11] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, 34 straipsnio 3 dalis.

[12] SEC(2007) 329, 2007 3 6, p. 51–58.

[13] Žr. http://www.peer-review-social-inclusion.net/key-issues/quality-and-accessibility-of-social-services/, ypač Halloran J. ir K. Calderon–Vera (2007) „ Access to quality social services – A strategy paper “ (Galimybė naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis. Strateginis dokumentas).

[14] Būsimame komunikate dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų bus aptariamai neaiškumai, susiję su Bendrijos taisyklių taikymu. Be to, jame bus nagrinėjama, kaip geriau taikyti viešųjų pirkimų taisykles visuotinės svarbos socialinių paslaugų srityje. Komunikatu bus ir papildomai siekiama daugiau aiškumo – jame bus teikiamos iniciatyvos dėl kokybės apibrėžties ir vertinimo.

[15] COM(2004) 374, 2004 5 12.

[16] COM(2006) 177, 2006 4 26.