Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AE0737

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių vertinimo ir rizikos valdymo COM(2006) 15 final — 2006/0005 (COD)

    OL C 195, 2006 8 18, p. 37–39 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    18.8.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 195/37


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių vertinimo ir rizikos valdymo

    COM(2006) 15 final — 2006/0005 (COD)

    (2006/C 195/09)

    Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. vasario 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių vertinimo ir rizikos valdymo

    Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. balandžio 26 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Maria Candelas Sánchez Miguel.

    427-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. gegužės 17–18 d. (2006 m. gegužės 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už ir 3 susilaikius.

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1

    EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos dėl potvynių, kurį pateikti Komitetas ragino savo nuomonėje (1) dėl ankstesnio komunikato, ypač dėl to, kad į šį pasiūlymą įtraukiama metodika ir priemonės, įteisintos Vandens pagrindų direktyvoje (VPD). Prie upių baseinų valdymo plano pridėjus potvynių rizikos žemėlapius ir planus, galima reguliuoti visą veiklą, susijusią su vidaus vandens kelių ir arti esančių pakrančių zonų valdymu.

    1.2

    Šių priemonių veiksmingumas labai priklauso nuo preliminaraus upių baseinų ir su jais susijusių pakrančių zonų padėties vertinimo, grindžiamo išsamia dabartinės padėties analize, ypač tose srityse, kuriose yra didelė rizika dėl žmogaus veiklos ir klimato pokyčių.

    1.3

    Taip pat svarbu pabrėžti veiksmus, įskaitant visuomenės informavimo ir dalyvavimo priemones, skirtus užkirsti kelią žalingam potvynių poveikiui. Šiuo tikslu raginame Komisiją tvirtai užtikrinti, kad šios priemonės, kaip numatyta VPD 14 straipsnyje ir nagrinėjamame pasiūlyme dėl direktyvos, būtų įtrauktos į upių baseinų valdymo planus.

    1.4

    Reikia plėsti pasiūlyme numatytus rizikos valdymo planus ir potvynių rizikos žemėlapių sudarymą. Upių baseinų klasifikavimas į turinčius didelę potvynių riziką turėtų apimti ir prioritetines priemones (su tinkamu finansavimu), ir kriterijus, kuriuos reikia įgyvendinti siekiant sumažinti išlaidas ir padidinti naudą žmonėms. Galiausiai potvynių zonose turėtų prasidėti integruotas ir tvarus vystymasis.

    1.5

    Pagaliau reikėtų pridurti, kad Bendrijos daugiadisciplinių mokslinių tyrimų ir koordinavimo priemonių pagrindu reikėtų stiprinti visas politikos kryptis, darančias poveikį Europos vandenims.

    2.   Įvadas

    2.1

    Direktyvoje 2000/60/EB ir Vandens pagrindų direktyvoje (VPD) kažko visuomet trūko — nustatyto tikslo užkirsti kelią potvyniams, apsaugoti nuo jų ir sumažinti jų poveikį. Beje, praėjusį dešimtmetį ES patyrė daugiau nei 100 potvynių, kurie nusinešė daug gyvybių ir padarė didelių ekonominių nuostolių. Komisija kiek anksčiau pateikė komunikatą (2), kuriame išanalizavo padėtį ir pasiūlė suderintus veiksmus visoje Europos Sąjungoje. Šis pasiūlymas yra viena šios priemonės sudėtinių dalių.

    2.2

    Ir komunikate, ir siūlomoje direktyvoje pabrėžiamas poreikis visus veiksmus, kurių imamasi įgyvendinant vandens politiką, koordinuoti su kitomis Bendrijos politikos kryptimis, skirtomis užkirsti kelią potvyniams ir iki minimumo sumažinti jų poveikį. Mokslinių tyrimų politika, pagal kurią įgyvendinami mokslinių tyrimų projektai, pvz., FLOODsite, skirti integruotos potvynių rizikos analizei ir valdymo metodikoms tobulinti, ir regioninė politika, kuria remiantis naudojami struktūriniai fondai, ypač Europos regioninės plėtros fondas ir BŽŪP, kartu su atsiejimu ir kompleksiniu susiejimu (3) sudaro bendrą priemonių paketą, kuriuo galima pasiekti geresnių rezultatų nei vien tik imantis veiksmų vandens srityje.

    2.3

    Pasiūlymo tikslas — sumažinti ir valdyti su potvyniais susijusį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, turtui, gamtai ir aplinkai. Šio pasiūlymo įtraukimas į VPD leis supaprastinti organizacines ir administracines procedūras, nes jis atitinka esamus upių baseinų rajonus ir VPD. Tai reiškia, kad visi veiksmai, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią potvynių rizikai ir ją iki minimumo sumažinti, turėtų būti atliekami kaip upių baseinų valdymo planų kiekvienai upei dalis, ir kad atsakingos institucijos abiem atvejais būtų tos pačios ir prisiimtų šią naują kompetenciją. Be to, svarbu pažymėti, kad naujojo pasiūlymo tvarkaraščių suderinimas su išdėstytais VPD padidins veiksmingumą.

    2.4

    EESRK sutinka su siūloma direktyva, kurią jis atidžiai išnagrinėjo, ir pabrėžia, kad joje atsispindi daugelis pasiūlymų, kuriuos Komitetas pateikė savo nuomonėje dėl 2004 m. komunikato (4). Todėl mums belieka pabrėžti uždavinį, kurį turi atlikti Komisija; jos vaidmuo — užtikrinti, kad VPD reikalavimai būtų įvykdyti — yra garantija, kad valstybių narių institucijos juos tinkamai įgyvendins, neužmiršdamos galimos naudos trečiosioms šalims, kurios turi bendrus su Europos Sąjunga upių baseinus.

    3.   Pasiūlymo santrauka

    3.1

    Pasiūlymas suskirstytas į septynis skyrius.

    Pirmajame skyriuje išdėstomos bendrosios nuostatos, kuriomis įvardijamas pasiūlymo tikslas ir apibrėžiami potvyniai ir potvynių rizika, siekiant papildyti VPD 2 straipsnyje pateiktas apibrėžtis.

    Antrajame skyriuje aprašomas preliminarus kiekvieno upės baseino potvynių rizikos vertinimas ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatoma keletas minimalių reikalavimų. Remiantis šiuo vertinimu, upių baseinai priskiriami vienai iš dviejų kategorijų: baseinai, kuriuose nėra potvynių pavojaus, ir baseinai, kuriuose yra didelis potvynių pavojus. Šis vertinimas parengiamas ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

    Potvynių rizikos žemėlapių sudarymas numatytas trečiajame skyriuje. Jie apima ne tik upių baseinus, bet ir pakrančių zonas, patenkančias į upių baseinų rajonus. Šiuose žemėlapiuose turi būti atsižvelgiama į potvynio tikimybę kiekvienoje geografinėje zonoje ir įvertinamas galimas poveikis gyventojams, vietos ekonomikai ir aplinkai.

    Potvynių rizikos valdymo planai aprašomi ketvirtojo skyriaus 9 straipsnyje ir kituose straipsniuose. Valstybės narės rengia ir įgyvendina potvynių rizikos valdymo planus kiekvienam upių baseinų rajonui, remdamosi preliminariu vertinimu ir siekdamos sumažinti potvynių tikimybę ir jų poveikį. Šiuo tikslu į planus turi būti įtraukta vandens tvarkyba, dirvos valdymas, erdvinis planavimas, žemės naudojimo paskirtis. Priemonės jokiu būdu negali turėti neigiamo poveikio kaimyninėms šalims.

    Visuomenės informavimas ir dalyvavimas, reglamentuojamas penktajame skyriuje, apima VPD 14 straipsnio nuostatas ir turėtų būti ir preliminaraus vertinimo, ir valdymo planų dalis.

    Šeštajame skyriuje numatytas pagal VPD 21 straipsnį įsteigtas komitetas, kurio paskirtis — padėti Komisijai.

    Galiausiai, septintajame skyriuje nustatomas galutinis terminas — 2018 m. — parengti Komisijos ataskaitas Parlamentui ir Tarybai ir numatoma, kad valstybės narės turi Komisijai pranešti nuostatas, kurias jos priėmė perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo datos.

    4.   Pastabos dėl pasiūlymo

    4.1

    EESRK pabrėžia, kad šio pasiūlymo įtraukimas į VPD metodiką skatina įtraukti potvynių rizikos valdymo planus į upių baseinų valdymo planus; tai užtikrina, kad reikiami veiksmai būtų planuojami visu upės baseino ilgiu ir kad kompetentingų institucijų įvairiais lygmenimis (vietos, nacionaliniu, tarptautiniu ir t.t.) įgyvendinamos priemonės ir atliekami veiksmai būtų suderinti ir tinkamai koordinuojami.

    4.2

    Be to, potvynių rizikos valdymo integravimas į VPD konceptualiai patvirtina potvynių, kaip natūralaus ir normalaus upių ir pakrančių sistemų reiškinio, apibrėžtį. Potvynio rizika apibrėžiama kaip neigiamas poveikis žmonių sveikatai, aplinkai, ekonominei veiklai ir, atitinkamai, kaip žala vandens telkiniams, kurie reglamentuojami VPD.

    4.3

    Viena iš mūsų pagrindinių išvadų buvo preliminaraus potvynių rizikos vertinimo poreikis (5); todėl manome, kad siūlomos direktyvos 4 ir 5 straipsniuose numatytos nuostatos padės moksliškai parengti potvynių rizikos valdymo planus. Svarbu paminėti keletą reikalavimų, pvz.:

    ankstesnių potvynių apibūdinimą;

    užliejimo procesų ir jų jautrumo pokyčiams aprašymą;

    plėtros planų, pagal kuriuos keičiama žemės naudojimo paskirtis arba gyventojų ir ekonominės veiklos pasiskirstymas, sąlygojantis potvynių rizikos padidėjimą, apibūdinimą.

    4.4

    Be to, atrodo, labai svarbu klasifikuoti upių baseinus ir pakrantes pagal tai, ar juose yra potvynio pavojus, ar ne. EESRK sutinka, kad rizikos valdymo tikslas yra sumažinti potvynių tikimybę ir poveikį, todėl šiuo tikslu reikia klasifikuoti veiksmus ir priemones, kurios gali būti priimtos, bei teisingo pasirinkimo kiekvienu atskiru atveju kriterijus.

    4.5

    EESRK siūlo Komisijai konkrečiai pagrįsti upių baseinų valdymo planus, numatytus 9 straipsnyje ir A priede, šiais principais ir priemonėmis:

    grąžinti upėms ir pakrančių vandens sistemoms natūralią būseną, skatinančią natūralių erdvių ir baseinų gamtinių savireguliacijos funkcijų atsinaujinimą (miško ataugimas kalnuotose vietovėse, pelkių ir su jomis susijusių ekosistemų apsauga, erozijos ir nuosėdų kaupimosi tekančiuose vandens telkiniuose stebėjimas, alternatyvių naudojimo būdų paieškos programos ir t.t.);

    siekti tvaraus vystymosi potvynių zonose:

    įvertinant šių zonų žemės naudojimo ekonominį potencialą, suderinamą su natūraliais potvynių procesais;

    numatant perėjimą prie šių modelių įvairiose planavimo srityse, ypač žemės paskirties planavimo srityje.

    4.6

    Siekiant padidinti pilietinės visuomenės dalyvavimą potvynių keliamų pavojų ir poveikio prevencijos veikloje, svarbu, kad visose valstybėse narėse būtų sukurta informavimo ir dalyvavimo sistema, kaip numatyta VPD 14 straipsnyje. Šiuo tikslu į dalyvavimo priemones turėtų būti įtraukti ir rizikos valdymo planai, ir preliminarūs vertinimai.

    2006 m. gegužės 17 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

    pirmininkas

    Anne-Marie SIGMUND


    (1)  Nuomonė CESE 125/2005, OL C 221, 2005 m. rugsėjo 8 d.

    (2)  Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Potvynių rizikos valdymas.Potvynių prevencija, apsauga ir mažinimas“ COM(2004) 472 final, 2004 12 07.

    (3)  Reglamentas Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai.

    (4)  Nuomonė CESE 125/2005, žr. 1 išnašą. OL C 221, 2005 9 8.

    (5)  Žr. nuomonės CESE 125/2005 3.2 ir 3.3 punktus. OL C 221, 2005 9 8.


    Top