52005PC0692

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.12.2005

KOM(2005) 692 galutinis

2005/0280 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Bendrija ir Maroko Karalystė 2005 m. liepos 28 d. derėjosi ir parafavo susitarimą dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos galimybės žvejoti Maroko žvejybos rajonuose, bei Protokolą ir jo priedą, kuriuose nustatomos techninės ir finansinės EB laivų žvejybos sąlygos ketverių metų laikotarpiui nuo jo įsigaliojimo.

Naujuoju Partnerystės susitarimu norima sustiprinti Europos bendrijos ir Maroko Karalystės bendradarbiavimą, siekiant partnerystės tausios žvejybos politikos plėtros ir protingo žuvininkystės išteklių naudojimo Maroko žvejybos rajonuose abiejų šalių labui. Apibrėždama savo derybinę poziciją, Komisija, be kita ko, vadovavosi nepriklausomų ekspertų atlikto ex ante įvertinimo rezultatais.

Abi šalys veda politinį dialogą žuvininkystės sektoriaus bendrų interesų srityse. Partnerystės susitarime nustatyti tokie Maroko žvejybos politikos prioritetai: pakrantės laivyno modernizavimas, dreifuojančių tinklų atsisakymas, moksliniai tyrimai, mažųjų laivų laivyno (smulkiosios žvejybos) restruktūrizavimas, prekybos srautų gerinimui, iškrovimo įrangos mechanizavimas ir parama Maroko profesinėms organizacijoms bei jų mokymas.

Partnerystės susitarime taip pat numatomas dviejų šalių bendradarbiavimas skatinant ekonominę Bendrijos veiklos vykdytojų integraciją į Maroko žuvininkystės sektorių.

Partnerystės susitarimas su protokolu ir priedu sudarytas ketverių metų laikotarpiui, jo galiojimas gali būti pratęstas.

Protokole nustatomas finansinio įnašo dydis ir Bendrijos laivų žvejybos kategorijos bei sąlygos Maroko žvejybos rajonuose. Protokolo galiojimo laikas – ketveri metai.

Finansinio įnašo dydis – 36 100 000 EUR per metus. 13 500 000 EUR iš šio finansinio įnašo skiriama plėtoti ir įgyvendinti Maroko žuvininkystės politiką, siekiant užtikrinti tausią ir atsakingą žvejybą.

Susitarime numatytos žvejybos galimybės yra tokios: 1) smulkūs žvejybos plotai: 20 pelaginės žvejybos seinerių (Šiaurė), 20 smulkiosios žvejybos laivų (Pietūs), 30 giluminėmis ūdomis žvejojančių mažųjų laivų (Šiaurė) ir 27 valais ir meškerėmis žvejojantys laivai; 2) 22 tralais ir giluminėmis ūdomis žvejojantys laivai (giliavandenė žvejyba); 3) pramoninė pelaginė žvejyba: metinė 60 000 tonų kvota.

Nustatyti kiekvienos kategorijos laivų savininkų mokesčiai, kurie Marokui gali duoti apie 3 milijonus eurų papildomų metinių pajamų.

Tuo remdamasi Komisija siūlo Tarybai priimti reglamentą dėl šio Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje.

2005/0280 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį, siejant su 300 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

1. Bendrija ir Maroko Karalystė vedė derybas ir parafavo susitarimą dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje, suteikiantį Bendrijos žvejams galimybes žvejoti vandenyse, į kuriuos Maroko Karalystė turi suverenias teises arba kurie yra jos jurisdikcijoje.

2. Bendrija suinteresuota minėto susitarimo patvirtinimu.

3. Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu tvirtinamas Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimas dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

Susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

Žvejybos kategorija | Laivo tipas | Valstybė narė | Licencijos arba kvota |

Smulkioji žvejyba šiaurėje, pelaginės rūšys | Seineriai | Ispanija | 20 |

Smulkioji žvejyba šiaurėje | Giluminėmis ūdomis žvejojantys laivai, <40 GT | Ispanija | 20 |

Portugalija | 7 |

Giluminėmis ūdomis žvejojantys laivai, >40 GT<150 GT | Portugalija | 3 |

Smulkioji žvejyba pietuose | Ispanija | 20 |

Giluminė žvejyba | Giluminėmis ūdomis žvejojantys laivai | Ispanija | 7 |

Portugalija | 4 |

Traleriai | Ispanija | 11 |

Tunų žvejyba | Valais ir meškerėmis žvejojantys laivai | Ispanija | 17 |

Prancūzija | 10 |

Pramoninė pelaginė žvejyba | Vokietija, Lietuva, Latvija, Nyderlandai | 50 000 tonų |

Airija, Lenkija, Didžioji Britanija | 6 000 tonų |

Ispanija, Portugalija, Prancūzija | 4 000 tonų |

Jeigu šių valstybių narių licencijos paraiškose neišeikvojamos protokole numatytos žvejybos galimybės, Komisija gali atsižvelgti į bet kurios kitos valstybės narės paduotas licencijos paraiškas.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį Susitarimą, Komisijai praneša apie sužvejotą kiekvienos rūšies išteklių kiekį pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 500/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės[1], taisykles.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

Europos bendrijos ir Maroko Karalystės SUSITARIMAS dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija, ir

MAROKO KARALYSTĖ, toliau – Marokas,

toliau abi kartu – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į glaudžius Bendrijos ir Maroko bendradarbiavimo santykius, ypač remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimu, kuriuo steigiama Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Maroko Karalystės asociacija, bei į jų abipusį norą šiuos santykius toliau stiprinti,

ATSIŽVELGDAMOS į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

SUVOKDAMOS Maisto ir žemės ūkio organizacijos 1995 m. konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, kad bendrų interesų labui skatintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausojantį naudojimą, ypač įgyvendinant kontrolės režimą, apimantį visą žvejybą, kad būtų užtikrintas šių išteklių tvarkymo ir išsaugojimo priemonių efektyvumas,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendra ar atskira Šalių iniciatyva ir veikla, užtikrinant politikos darnumą ir vienalaikes pastangas,

PASIRYŽUSIOS tam tikslui sektorinės Maroko žuvininkystės srityje prisidėti prie partnerystės plėtros skatinimo, ypač siekdamos efektyvaus šios politikos įgyvendinimo ir ekonomikos subjektų bei piliečių dalyvavimo šiame procese,

NORĖDAMOS nustatyti Bendrijos laivų žvejybos Maroko žvejybos rajonuose ir Bendrijos teikiamos paramos atsakingai žvejybai tuose žvejybos rajonuose taisykles ir sąlygas,

PASIRYŽUSIOS siekti glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo žvejybos pramonėje ir su ja susijusioje veikloje tam tikslui panaudodamos abiejų Šalių įmonių investicijas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis – Dalykas

Šiame Susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, reglamentuojančios:

- ekonominį, finansinį, techninį ir mokslinį bendradarbiavimą žuvininkystės srityje, siekiant sukurti atsakingą žvejybą Maroko žvejybos rajonuose, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tausojantis naudojimas, bei plėtoti Maroko žuvininkystės sektorių;

- Bendrijos žvejybos laivų naudojimosi Maroko žvejybos rajonais sąlygas;

- Žvejybos kontrolės Maroko žvejybos rajonuose taisykles, siekiant užtikrinti prieš tai išvardytų sąlygų laikymąsi, žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių efektyvumą ir kovą su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba;

- įmonių partnerystę, kurios tikslas – bendrų interesų labui plėtoti ekonominę veiklą žuvininkystės sektoriuje ir kitas su ja susijusias veiklos rūšis.

2 straipsnis – Sąvokų apibrėžimai

Šiame susitarime, priede ir protokole:

a) „Maroko žvejybos rajonas“ – vandenys, į kuriuos Maroko karalystė turi suverenias teises arba jos jurisdikcijai priklausantys vandenys;

b) „Maroko valdžios institucijos“ – tai Žemės ūkio, kaimo plėtros ir jūrų žuvininkystės ministerija – Jūrų žuvinininkystės departamentas;

c) „Bendrijos institucijos“ – tai Europos Komisija;

d) „Bendrijos laivas“ – tai su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje įregistruotas žvejybos laivas;

e) „Jungtinis komitetas“ – tai komitetas, sudarytas iš Bendrijos ir Maroko atstovų, kurių funkcijos apibrėžtos šio Susitarimo 9 straipsnyje.

3 straipsnis – Principai ir tikslai, dėl kurių sudaromas susitarimas

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Maroko žvejybos rajonuose vadovaudamosi įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu.

2. Šalys, visų pirma įgyvendindamos sektorinę žuvininkystės politiką bei Bendrijos politiką ir priemones, galinčias turėti poveikį Maroko žuvininkystės sektoriui, įsipareigoja vadovautis dialogo ir išankstinio susitarimo principais.

3. Šalys taip pat bendradarbiauja atlikdamos pagal šį susitarimą įgyvendintų priemonių, programų ir veiksmų ex-ante bei ex-post vertinimus.

4. Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas vadovaujantis gero ekonominio ir socialinio valdymo principais.

5. Maroko jūrininkų įdarbinimą Bendrijos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, kuri be apribojimų taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms įdarbinimo sąlygoms. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir realiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4 straipsnis – Mokslinę sritį apimantis bendradarbiavimas

1. Susitarimo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Marokas bendradarbiauja, sekdami išteklių būklės pokyčius Marokui priklausančiuose vandenyse. Tam tikslui susitariama vieną kartą per metus rengti bendrą susitikimą su mokslininkais pakaitomis Bendrijoje ir Maroke.

2. Atsižvelgdamos į šio metinio mokslinio susitikimo išvadas ir į naujausią turimą mokslinę informaciją, Šalys tariasi viena su kita 10 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete ir, jei reikia, abipusiu susitarimu imasi priemonių, užtikrinančių tausojantį žuvininkystės išteklių valdymą.

3. Šalys įsipareigoja konsultuotis tiesiogiai arba kompetetingose tarptautinėse organizacijose, kad užtikrintų gyvųjų išteklių valdymą bei išsaugojimą, ir bendradarbiauti atliekant atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis – Bendrijos laivų žvejyba Maroko žvejybos rajonuose

1. Marokas įsipareigoja leisti Bendrijos laivams užsiimti žvejyba jo žvejybos rajonuose pagal šį susitarimą, įskaitant jo Protokolą ir priedą.

2. Pagal šį susitarimą vykdomą žvejybą reglamentuoja Maroke galiojantys įstatymai ir teisės aktai. Maroko valdžios institucijos Bendrijai praneša apie bet kokį minėtų įstatymų pakeitimą. Nepažeidžiant nuostatų, dėl kurių Šalys galėtų atskirai susitarti, Bendrijos laivai privalo pradėti taikyti šiuos teisės aktus per vieną mėnesį nuo jų įsigaliojimo.

3. Marokas stebi, kad Protokole pateiktų žvejybos stebėsenos nuostatų taikymas būtų veiksmingas. Bendrijos laivai bendradarbiauja su Maroko valdžios institucijomis, atsakingomis už šią stebėseną.

4. Bendrija, vadovaudamasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, įsipareigoja imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi šio Susitarimo nuostatų ir Maroko jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse žvejybą reglamentuojančių įstatymų.

6 straipsnis – Žvejybos sąlygos

1. Bendrijos laivai gali žvejoti Maroko žvejybos rajonuose tik tuo atveju, jei jie turi pagal šį susitarimą išduotą žvejybos licenciją. Kad Bendrijos laivai galėtų žvejoti, jie privalo turėti kompetentingų Bendrijos valdžios institucijų prašymu kompetentingų Maroko valdžios institucijų išduotą licenciją.

2. Dėl galiojančiame protokole nenumatytų žvejybos kategorijų licencijas Bendrijos laivams gali išduoti Maroko valdžios institucijos. Vis dėlto vadovaujantis šio susitarimo partnerystės dvasia, tokių licencijų skyrimas priklauso nuo teigiamos Europos Komisijos nuomonės. Žvejybos licencijos suteikimo laivui tvarka, taikytini mokesčiai ir laivų savininkams taikomas atsiskaitymo būdas bus nustatyti bendru susitarimu.

3. Susitariančios šalys atitinkamu kompetetingų valdžios institucijų administraciniu bendradarbiavimu užtikrina, kad būtų tinkamai taikomos šios sąlygos ir taisyklės.

7 straipsnis – Finansinis įnašas

1. Bendrija, laikydamasi Protokole ir priede nurodytų terminų ir sąlygų, skiria Marokui finansinį įnašą. Šis įnašas nustatomas atsižvelgiant į du susijusius faktorius:

a) Bendrijos laivams suteiktas teises žvejoti Maroko žvejybos rajonuose ir, nepažeidžiant mokesčių, kuriuos Bendrijos laivų savininkai turi mokėti už licencijas

b) Bendrijos finansinę paramą, skirtą nacionalinei žuvininkystės politikai, grindžiamai atsakinga žuvininkyste ir tausojančiu žuvininkystės išteklių naudojimu Marokui priklausančiuose vandenyse, sukurti.

2. Prieš tai 1 dalies b punkte nurodyto finansinio įnašo dalis nustatoma ir administruojama atsižvelgiant į abipusiu Šalių susitarimu pagal Protokolą nustatytus tikslus, kurie turi būti pasiekti vykdant sektorinę žuvininkystės politiką Maroke ir atsižvelgiant į metinę bei daugiametę jos įgyvendinimo programą.

8 straipsnis – Ūkio subjektų bendradarbiavimo skatinimas

1. Šalys skatina ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės ir su juo susijusiuose sektoriuose. Jos tariasi tarpusavyje, siekdamos derinti įvairias priemones, kurių gali prireikti šioje srityje.

2. Šalys skatina keistis informacija apie žvejybos būdus ir žūklės priemones, žuvų išsaugojimo būdus ir pramoninį žuvininkystės produktų perdirbimą.

3. Šalys siekia kurti palankias sąlygas savo įmonių techniniams, ekonominiams ir prekybiniams ryšiams užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4. Šalys, laikydamosi Maroke ir Bendrijoje galiojančių įstatymų, skatina abipusiai naudingas investicijas.

9 straipsnis – Administracinis bendradarbiavimas

Susitariančios šalys, rūpindamosi žuvininkystės išteklių planavimo ir išsaugojimo priemonių efektyvumo užtikrinimu:

- plėtoja administracinį bendradarbiavimą, taip užtikrindamos, kad jų laivai atitinka šio susitarimo nuostatas ir Maroko žvejybos jūroje taisykles, kiekviena savo naudai;

- teikdamos didelę reikšmę keitimuisi informacija ir glaudžiam administraciniam bendradarbiavimui, užkerta kelią neteisėtai žvejybai.

10 straipsnis – Jungtinis komitetas

1. Šio susitarimo įgyvendinimui stebėti įsteigiamas iš dviejų šalių atstovų sudarytas Jungtinis komitetas. Be to, Jungtinis komitetas atlieka šias funkcijas:

a) prižiūri, kaip įgyvendinamas ir aiškinamas susitarimas ir ar jis tinkamai taikomas;

b) nustato 6 straipsnio 2 dalyje numatytą metinę ir daugiametę programą, vertina jos įgyvendinimą;

c) palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiem Šalims rūpimus žuvininkystės klausimus;

d) yra susitikimų, kuriuose draugiškai sprendžiami ginčai dėl Susitarimo aiškinimo ir įgyvendinimo, vieta;

e) prireikus iš naujo vertina žvejybos galimybes, o taip pat ir finansinę paramą.

f) visas kitas funkcijas, dėl kurių susitaria abi Šalys, įskaitant funkcijas, susijusias su kova su neteisėta žvejyba ir su administraciniu bendradarbiavimu.

2. Jungtinis komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis Bendrijoje ir Maroke, jam pirmininkauja ta Šalis, kurioje vyksta susirinkimas. Vienos iš Šalių prašymu Jungtinis komitetas šaukia specialų susirinkimą.

11 straipsnis – Geografinė teritorija, kurioje taikomas šis susitarimas

Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas, ir Maroko teritorijoje bei Maroko jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

12 straipsnis – Trukmė

Šis susitarimas galioja ketverius metus nuo jo įsigaliojimo dienos; po to jis kaskart pratęsiamas tokiam pat laikotarpiui, jei jis nenutraukiamas remiantis 14 straipsnio nuostatomis.

13 straipsnis – Ginčų sprendimas

Kilus ginčams dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, susitariančios šalys konsultuojasi.

14 straipsnis – Nutraukimas

1. Bet kuri iš Šalių gali nutraukti šį susitarimą, esant svarbioms aplinkybėms, pavyzdžiui, išsekus atitinkamiems žuvų ištekliams, nustačius, kad sumažėjo Bendrijos laivams suteiktų žvejybos galimybių išnaudojimo lygis, arba Šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba.

2. Apie savo ketinimą nutraukti Susitarimą atitinkama Šalis kitai Šaliai praneša raštu iki pradinio laikotarpio pabaigos dienos arba kiekvieno papildomo laikotarpio pabaigos dienos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams.

3. Antroje dalyje minėto pranešimo pateikimas yra Šalių konsultacijų pradžia.

4. Tų metų, kuriais Susitarimas nustoja galioti, finansinės paramos išmoka, nurodyta 7 straipsnyje, mažinama proporcingai ir pro rata temporis .

15 straipsnis – Sustabdymas

1. Vienos iš Šalių iniciatyva šio susitarimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas, jei kyla rimtų nesutarimų dėl jame numatytų nuostatų taikymo. Norėdama sustabdyti Susitarimo įgyvendinimą, Šalis turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią sustabdymas įsigalioja, raštu pranešti apie savo ketinimą. Gavusios tokį pranešimą, Šalys pradeda konsultacijas, siekdamos ginčą išspręsti draugiškai.

2. Nepažeidžiant Protokolo 7 straipsnio 4 dalies nuostatų, 7 straipsnyje minėtas finansinis įnašas mažinamas proporcingai ir pro rata temporis , atsižvelgiant į sustabdymo trukmę.

16 straipsnis

Protokolas ir priedas su priedėliais yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

17 straipsnis – Kalbos ir įsigaliojimas

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais arabų, vokiečių, anglų, danų, ispanų, estų, suomių, prancūzų, graikų, vengrų, italų, latvių, lietuvių, maltiečių, olandų, lenkų, portugalų, slovakų, slovėnų, švedų ir čekų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

PROTOKOLAS kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarime dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

1 straipsnis Galiojimo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Susitarimo 5 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės nuo 2006 m. kovo 1 d. ketverių metų laikotarpiui yra nustatytos prie šio protokolo pridėtoje lentelėje.

2. 1 dalis yra taikoma, nepažeidžiant šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

3. Taikant Susitarimo 6 straipsnį, su Europos bendrijos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai gali žvejoti Maroko žvejybos rajonuose tik turėdami žvejybos licenciją, išduotą laikantis šio protokolo ir sąlygų, nustatytų šio protokolo priede.

2 straipsnis Finansinis įnašas – Mokėjimų tvarka

1. Susitarimo 7 straipsnyje nustatytas finansinis įnašas už 1 straipsnyje nurodytą laikotarpį yra 144 400 000 EUR[2].

2. 1 dalis yra taikoma, nepažeidžiant šio protokolo 4, 5, 6 ir 10 straipsnių nuostatų.

3. 1 dalyje nurodytą finansinį įnašą Bendrija moka per šio protokolo galiojimo laiką, mokėdama po 36 100 000 EUR per metus.

4. Už pirmuosius metus išmoka išmokama ne vėliau kaip iki 2006 m. birželio 30 d., o vėlesniais metais – ne vėliau kaip kovo 1 d.

5. Finansinis įnašas pervedamas vyriausiajam Karalystės iždininkui į atidarytą Karalystės iždo sąskaitą, kurios rekvizitus praneša Maroko valdžios atstovai.

6. Nepažeidžiant šio protokolo 6 straipsnio nuostatų, šio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Maroko kompetencija.

3 straipsnis Mokslinę sritį apimantis koordinavimas

1. Abi Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Maroko žvejybos rajonuose vadovaudamosi įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu.

2. Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Marokas bendradarbiaus, siekdami sekti išteklių būklę Maroko žvejybos rajonuose; tam tikslui susitariama vieną kartą per metus rengti bendrą susitikimą su mokslininkais, kaip numatyta Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje.

3. Atsižvelgdamos į šio metinio mokslinio susitikimo išvadas ir į naujausią turimą mokslinę informaciją, Šalys tariasi viena su kita Susitarimo 10 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete ir, jei reikia, abipusiu susitarimu imasi priemonių, užtikrinančių tausojantį žuvininkystės išteklių valdymą.

4 straipsnis Žvejybos galimybių persvarstymas

1. 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės gali būti padidintos bendru sutarimu tuo atveju, jei remiantis mokslinio susirinkimo, numatyto 3 straipsnio 2 dalyje, metu padarytomis išvadomis, toks padidinimas nekenkia tausojančiam Maroko išteklių naudojimui. Tokiu atveju, 2 straipsnio 1 dalyje numatytas finansinis įnašas yra padidinamas proporcingai ir pro rata temporis . Tačiau bendra Bendrijos mokamo finansinio įnašo suma negali 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos viršyti daugiau nei dvigubai.

2. Tuo atveju, jei šalys susitaria dėl 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių taikymo, dėl kurio sumažėja 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės, finansinis įnašas yra mažinamas proporcingai ir pro rata temporis . Nepažeisdama šio protokolo 6 straipsnio nuostatų, finansinio įnašo mokėjimą Europos bendrija galėtų sustabdyti, jei nebūtų galima išnaudoti visų šiame protokole nustatytos žvejybos galimybių.

3. Šalių sutarimu žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams gali būti apsvarstytas iš naujo, laikantis visų metinio mokslinio susirinkimo metu galimai padarytų išvadų dėl išteklių valdymo, kuriems toks naujas paskirstymas galėtų daryti įtaką. Šalys susitaria dėl finansinio įnašo koregavimo, jei žvejybos galimybių perskirstymas tai pateisina.

4. Dėl 1, 2 (pirmas sakinys) ir 3 dalyse numatytų žvejybos galimybių persvarstymų šalys priima bendrą sprendimą Jungtiniame komitete, numatytame susitarimo 10 straipsnyje.

5 straipsnis Ekpserimentinė žvejyba

Šalys, remdamosi mokslinių tyrimų, atliekamų vadovaujant šiame susitarime numatytam Bendrajam moksliniam komitetui, rezultatais, skatina ekperimentinę žvejybą Maroko žvejybos rajonuose. Tam tikslui jos vienos iš šalių prašymu rengia konsultacijas ir nustato, kiekvienam atvejui atskirai, rūšis (tokias, kaip pintys), sąlygas ir kitus reikalingus parametrus.

Ekperimentinės žvejybos leidimai suteikiami bandymų tikslais daugiausia 6 mėnesiams.

Jei šalys nusprendžia, kad ekperimentai davė teigiamų rezultatų, taikant 4 straipsnyje numatytą tarimosi tvarką Bendrijai galėtų būti suteiktos naujos žvejybos galimybės iki pasibaigiant šio protokolo galiojimo laikotarpiui. Tokiu atveju būtų padidinta finansinė kompensacija.

6 straipsnis Partnerystės susitarimo įnašas sektorinės žuvininkystės politikos sukūrimui Maroke

1. Šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje numatytu finansiniu įnašu, kurio kiekvienais metais išmokama 13 500 000 EUR, prisidedama prie sektorinės žuvininkystės politikos Maroke plėtros ir įgyvendinimo siekiant sukurti tausią ir atsakingą žvejybą šios šalies vandenyse. Iš šios sumos per metus Bendrija skiria 10 050 000 EUR paramą, numatytą Susitarimo 7 straipsnio 1 dalies b punkte.

2. Marokas šį įnašą paskirsto ir administruoja atsižvelgdamas į abiejų šalių bendrai suderintus siektinus tikslus ir atitinkamus metinius ir daugiamečius planus.

3. Nepažeidžiant tokių Šalių nustatytų tikslų ir vadovaujantis aktualiais Maroko žuvininkystės politikos prioritetais siekiant užtikrinti tausų ir atsakingą sektoriaus valdymą:

- ne mažiau kaip 4,75 mln. EUR per metus iš 1 dalyje nurodytos sumos Marokas skirs pakrantės laivynui modernizuoti;

- 1,25 mln. EUR per metus bus skirta dreifuojančių tinklų atsisakymo programai;

- likusiąją dalį Marokas skirs kitoms žuvininkystės politikos sritims:

- moksliniams tyrimams;

- smulkiajai žvejybai restruktūrizuoti;

- prekybos srautams gerinti ir vidaus vartojimui skatinti;

- iškrovimo įrangai ir prekių paruošimo procesui mechanizuoti;

- mokymui;

- profesinėms organizacijoms remti.

7 straipsnis Paramos atsakingai žvejybai kurti įgyvendinimas

1. Marokui siūlant ir siekiant įgyvendinti protokolo 6 straipsnio nuostatas, Bendrija ir Marokas Susitarimo 10 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete susitaria, įsigaliojus protokolui, bet ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo šio protokolo įsigaliojimo, dėl:

a) metinių ir daugiamečių Maroko žuvininkystės politikos prioritetų įgyvendinimo gairių, siekiant sukurti tausią ir atsakingą žvejybą, ypač dėl 6 straipsnio 2 dalyje numatytų prioritetų;

b) metinių ir daugiamečių siektinų tikslų ir kiekvienais metais gaunamų rezultatų vertinimo kriterijų ir rodiklių.

2. Bet kokį šių gairių, tikslų ir šių vertinimo kriterijų ir rodiklių pakeitimą abi šalys tvirtina Jungtiniame komitete.

3. Pirmaisiais protokolo galiojimo metais Marokas Bendrijai praneša apie paskirstytą 6 straipsnio 2 punkte numatytą įnašą, kai Jungtiniame komitete tvirtinamos gairės, tikslai ir vertinimo kriterijai ir rodikliai. Kiekvienais metais Marokas Bendrijai apie tokį paskirstymą praneša ne vėliau kaip prieš tai einančių metų rugsėjo 30 d.

4. Jei praėjus pusei protokolo galiojimo laiko pasiektų rezultatų įvertinimas tai pateisina, pasikonsultavusi Jungtiniame komitete, Europos bendrija gali paprašyti pakoreguoti, bet ne daugiau kaip 50 %, protokolo 6 straipsnio 1 dalyje numatytą sumą, kad Maroko skirtų lėšų suma būtų pritaikyta prie pasiektų jo žuvininkystės politikos įgyvendinimo rezultatų.

8 straipsnis Ekonominė Bendrijos veiklos vykdytojų integracija į Maroko žuvininkystės sektorių

1. Abi šalys įsipareigoja skatinti ekonominę Bendrijos veiklos vykdytojų integraciją į Maroko žuvininkystės sektorių.

2. Pirmaisiais protokolo galiojimo metais Komisija palaikys iniciatyvą, kuria bus siekiama sudominti privačius Bendrijos veiklos vykdytojus prekybinėmis ir pramoninėmis galimybėmis Maroko žuvininkystės sektoriuje, įskaitant tiesioginių investicijų galimybes.

3. Be to, skatindamas Bendrijos veiklos vykdytojus, iškraunančius žuvį Maroko uostuose, ypač turinčius tikslą parduoti vietinei pramonei, pridėti vertę šiems produktams Maroke ar pervežti sausumos keliu Maroko žvejybos rajone sugautą kiekį, Marokas taiko mažesnius mokesčius, kaip tai numatyta Priede.

4. Abi šalys taip pat susitaria įsteigti darbo grupę, kurios uždavinys bus nustatyti, kas trukdo tiesioginėms Bendrijos investicijoms sektoriuje ir kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant šioms investicijoms sukurti lankstesnes sąlygas.

9 straipsnis Ginčai – protokolo taikymo sustabdymas

1. Tarp šalių kilę ginčai ir šio protokolo nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo klausimai yra sprendžiami šalims konsultuojantis susitarimo 10 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete, kuris prireikus yra sušaukiamas į nepaprastąjį posėdį.

2. Protokolo taikymas gali būti sustabdytas bet kurios šalies iniciatyva, kai tarp šalių yra kilęs rimtas ginčas, o konsultuojantis Jungtiniame komitete pagal 1 dalį nebuvo pasiekta jo draugiško sprendimo.

3. Norėdama sustabdyti šio protokolo galiojimą, suinteresuotoji šalis apie savo ketinimus turi pranešti raštu ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki dienos, kai protokolo galiojimas būtų sustabdytas.

4. Jei protokolo taikymas sustabdomas, Šalys ir toliau tariasi siekdamos draugiškai išspręsti savo ginčą. Kai toks sprendimas randamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo dalis sumažinama proporcingai ir pro rata temporis , priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

10 straipsnis Protokolo taikymo sustabdymas, neatlikus mokėjimo

Nepažeidžiant 4 straipsnio nuostatų, Bendrijai neatlikus 2 straipsnyje nurodytų mokėjimų, šio protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a) Maroko kompetentingos institucijos Europos Komisijai praneša apie įnašo nesumokėjimą. Komisija atlieka būtinus patikrinimus ir, jei reikia, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo minėto pranešimo gavimo atlieka šį mokėjimą.

b) Jei, laikantis 2 dalies terminų, nebuvo sumokėta ir nebuvo pateikta tinkama nemokėjimo priežastis, Maroko kompetentingos institucijos turi teisę sustabdyti protokolo taikymą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Europos Komisijai.

c) Protokolas vėl yra pradedamas taikyti, kai tik atliekamas atitinkamas mokėjimas.

11 straipsnis Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Laivų, kuriems taikomas šis Protokolas ir jo priedas, veiklą, ypač perkrovimą, naudojimąsi uosto paslaugomis, atsargų pirkimą ir kt. reglamentuoja Maroke galiojantys įstatymai.

12 straipsnis Įsigaliojimas

Šis Protokolas ir jo priedas įsigalioja Susitarimo įsigaliojimo dieną.

1 lentelė Žvejybos galimybės

Žvejybos tipas |

SMULKIOJI ŽVEJYBA | GILUMINĖ ŽVEJYBA | PRAMONINĖ PELAGINĖ ŽVEJYBA |

Pelaginė žvejyba (Šiaurė): gaubiamieji tinklai | Smulkioji žvejyba (Pietūs): valai, meškerės, gaudyklės | Smulkioji žvejyba (Šiaurė): dugninės ūdos | Smulkioji tunų žvejyba: Valais ir meškerėmis žvejojantys laivai | Dugninės ūdos ir dugniniai tralai ir giluminiai tinklai | Ištekliai C |

- Tonažas 60 000 tonų |

20 laivų | 20 laivų | 30 laivų | 27 laivai | 22 laivai |

PRIEDAS

BENDRIJOS LAIVŲ ŽVEJYBOS MAROKO ŽVEJYBOS RAJONUOSE SĄLYGOS

I SKYRIUS – LICENCIJų PARAIšKų TEIKIMO IR IšDAVIMO NUOSTATOS

1) Licencijų paraiškos

1. Žvejybos Maroko žvejybos rajone licencija gali būti išduota tik reikalavimus atitinkantiems laivams.

2. Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui Maroke nėra uždrausta žvejoti. Jie neturi būti padarę pažeidimų Maroko institucijų atžvilgiu, t.y. turi būti atlikę visas ankstesnes savo prievoles, susijusias su žvejyba Maroke pagal susitarimus, sudarytus su Bendrija.

3. Ne vėliau kaip likus 20 dienų iki prašomų licencijų galiojimo pradžios, kompetentingos Bendrijos institucijos pateikia Žemės ūkio, kaimo plėtros ir jūrų žuvininkystės ministerijai – Jūrų žuvinininkystės departamentui (Departamentui) laivų, kurie prašo vykdyti žvejybą laikydamiesi prie protokolo pridedamose techninėse bylose numatytų apribojimų, sąrašą.

4. Sąrašuose nurodoma, atskirai pagal žvejybos kategoriją ir rajoną, naudojamas tonažas, laivų skaičius ir pagrindiniai kiekvieno laivo duomenys bei įmokų suma, suskirstyta antraštinėmis dalimis. Kategorijų „Ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai“ „Smulkieji laivai“ atveju taip pat pranešama, koks (kokie) įtaisai bus naudojami prašomu laikotarpiu.

Prie licencijos prašymo taip pat pridedamas su Departamente naudojama programine įranga suderinamas failas su visa žvejybos licencijų išdavimui reikalinga informacija.

5. Departamentui pateikiamos individualios paraiškos rengiamos pagal I priedėlyje pateikiamą modelį.

6. Kartu su kiekviena paraiška pateikiami šie dokumentai:

- valstybės narės, su kurios vėliava plaukiojama, tinkamai patvirtinto tonažo pažymėjimo, kuriame nurodyta laivo talpa, kopija;

- patvirtinta, spalvota neseniai daryta šoninė laivo nuotrauka. Nuotraukos formatas yra ne mažesnis kaip 15 cm x 10 cm;

- įrodymas, kad sumokėti mokesčiai už žvejybos licencijas, kiti mokesčiai ir su stebėtojais susijusios išlaidos;

- kiti dokumentai ar sertifikatai, kurių reikalauja specialiosios taisyklės, pagal šį protokolą taikytinos atitinkamo tipo laivams.

2) Licencijų išdavimas

1. Žvejybos licencijas visiems laivams Maroke Departamentas išduoda Europos Bendrijų delegacijai (Delegacijai) per 15 dienų nuo tos dienos, kai gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus.

2. Žvejybos licencijos rengiamos pagal prie protokolo pridėtose techninėse bylose esančią informaciją, ypač pažymint žvejybos rajoną, atstumą nuo kranto, leidžiamą naudoti įrangą, pagrindines rūšis, leidžiamus tinklo akučių dydžius, papildomus leidžiamus sugauti kiekius ir pelaginės žvejybos tralerių kiekio kvotą.

3. Žvejybos licencijos išduodamos tik laivams, atlikusiems visus atitinkamus administracinius formalumus.

4. Abi šalys susitaria skatinti elektroninės licencijų sistemos įdiegimą.

3) Licencijų galiojimas ir panaudojimas

1. Licencijų galiojimo laikotarpis apibrėžiamas taip:

- pirmasis laikotarpis: nuo įsigaliojimo iki 2006 m. gruodžio 31 d.

- antrasis laikotarpis: nuo 2007 sausio 1 d. iki 2007 gruodžio 31 d.

- trečiasis laikotarpis: nuo 2008 sausio 1 d. iki 2008 gruodžio 31 d.

- ketvirtasis laikotarpis: nuo 2009 sausio 1 d. iki 2009 gruodžio 31 d.

- penktasis laikotarpis: nuo 2010 m. sausio 1 d. iki protokolo galiojimo pabaigos.

2. Žvejybos licencija galioja tik tuo laikotarpiu, už kurį sumokėtas mokestis, tame žvejybos rajone, tai įrangai ir kategorijai, kurie nurodyti licencijoje.

3. Žvejybos licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perduodama; tačiau, valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, tinkamai konstatuotu force majeure atveju ir Bendrijos prašymu, laivui išduota licencija kuo skubiau pakeičiama licencija kitam laivui, priklausančiam tai pačiai žvejybos kategorijai, neviršijant tos kategorijos tonažo.

Pirmojo laivo savininkas arba jo atstovas per Delegaciją grąžina nebegaliojančią licenciją Departamentui.

4. Žvejybos licencija turi būti laive ir kontrolės atveju pateikta tam turintiems teisę valdžios atstovams.

5. Žvejybos licencijos galioja vienerius metus, šešis arba tris mėnesius. Tačiau pramoninei pelaginei žvejybai gali būti skiriamos ir atnaujinamos mėnesinės žvejybos licencijos.

4) Mokesčiai už žvejybos licencijas ir kiti mokesčiai

1. Metiniai mokesčiai už žvejybos licencijas nustatomi galiojančiais Maroko įstatymais.

2. Mokesčiai už licencijas mokami už kalendorinius metus, kuriais išduodama licencija, pirmą kartą prašant einamųjų metų licencijos. Į šių licencijų mokesčių sumas yra įtraukti visi susiję mokesčiai, išskyrus uosto mokesčius ar mokesčius už paslaugas.

3. Be žvejybos licencijų mokesčių, dar yra priskaičiuojami mokesčiai kiekvienam laivui remiantis prie protokolo pridėtose techninėse bylose nustatytais mokesčiais.

4. Pirmaisiais ir paskutiniaisiais Susitarimo galiojimo metais mokestis apskaičiuojamas proporcingai pagal faktinį žvejybos licencijos galiojimo laikotarpį.

5. Apie bet kokį su žvejybos licencijomis susijusių įstatymų pakeitimą Delegacijai pranešama ne vėliau kaip likus dviems mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo.

5) Mokėjimų sąlygos

Mokesčiai už žvejybos licencijas, kiti mokesčiai ir su stebėtojais susijusios išlaidos mokamos vyriausiajam Karalystės iždininkui į banko sąskaitą, atidarytą Bank Al Maghrib – Marokas ; sąsk. nr. 290 130 0065 A.

Mokestis už pelaginės žvejybos tralerių sugautus kiekius mokamas ketvirčio, einančio po ketvirčio, per kurį tas kiekis buvo sugautas, pabaigoje.

II SKYRIUS NUOSTATOS, TAIKOMOS LAIVAMS, žVEJOJANTIEMS TOLI MIGRUOJANčIų RūšIų žUVIS (TUNUS)

1. Mokestis už Maroko žvejybos rajone sugautų žuvų toną yra 25 EUR.

2. Licencijos išduodamos vieneriems kalendoriniams metams, sumokėjus 5 000 EUR dydžio avansą už vieną laivą.

3. Pirmaisiais ir paskutiniaisiais Susitarimo galiojimo metais avansas apskaičiuojamas proporcingai pagal licencijos galiojimo laikotarpį.

4. Laivų, turinčių licencijas toli migruojančių rūšių žuvims žvejoti, kapitonai privalo pildyti laivo žurnalą pagal Priedo 6 priedėlyje nustatytą modelį.

5. Jie taip pat turi pateikti minėto žurnalo kopiją savo kompetentingoms valdžios institucijoms ne vėliau, kaip likus 15 dienų iki pasibaigiant trečiam mėnesiui po to mėnesio, nuo kuriuo žurnalas yra pildomas. Šios institucijos kopijas nedelsdamos perduoda Delegacijai, kuri jas perduoda Departamentui ne vėliau, kaip likus 15 dienų iki pasibaigiant trečiam mėnesiui po to mėnesio, su kuriuo tos kopijos yra susijusios.

6. Delegacija, remdamasi laivų savininkų parengtomis ir kompetentingų mokslo institutų (IRD – Institut de Recherche pour le Développement , IEO – Instituto Espanol de Oceanografia, INIAP – Instituto Nacional de Investigaçao Agraria e das Pescas ir INRH Institut National de Recherche Halieutique ), įgaliotų tikrinti valstybių narių sugauto laimikio duomenis, patvirtintomis sužvejoto laimikio deklaracijomis, iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Departamentui pateikia už praėjusius prekybos metus mokėtinų sumų ataskaitą.

7. Paskutiniaisiais Susitarimo galiojimo metais, mokėtinų sumų ataskaita už praėjusius metus pramešama per 4 mėnesius po Susitarimo galiojimo pabaigos.

8. Galutinė ataskaita perduodama atitinkamiems laivų savininkams, kurie nuo pranešimo apie Departamento patvirtintas sumas gavimo turi per 30 dienų atsiskaityti su savo kompetentingomis valdžios institucijomis. vyriausiajam Maroko iždininkui pavedimą eurais, skirtą į sąskaitą, nurodytą I skyriaus 5 punkte, Delegacija perduoda Departamentui ne vėliau, kaip per pusantro mėnesio nuo minėto pranešimo gavimo.

9. Jeigu ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už prieš tai nurodytą avansą, likutis negrąžinamas.

10. Laivų savininkai imasi visų priemonių užtikrinti, kad laivo žurnalo kopijos būtų perduotos ir galimi papildomi mokėjimai atlikti per 6 ir 7 punktuose nurodytus terminus.

11. Nesilaikant 6 ir 7 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

III SKYRIUS – ŽVEJYBOS RAJONAI

Žvejybos rajonai kiekvienam žvejybos tipui Maroko Atlanto vandenyno rajone yra nustatytos techninėse bylose (2 priedėlis). Maroko Viduržemio jūros rajonui, esančiam į rytus nuo 35°48’Š – 6°20’V ( Spartel kyšulys), šis protokolas netaikomas.

IV SKYRIUS – EKSPERIMENTINėS žVEJYBOS TAISYKLėS

Abi šalys bendrai nusprendžia, kurie Bendrijos veiklos vykdytojai vykdys eksperimentinę žvejybą, koks laikotarpis yra labiausiai tinkamas ir kokios yra taikytinos sąlygos. Siekiant palengvinti tiriamąjį laivų darbą, Maroko Karalystės Vyriausybė perduoda turimą mokslinę informaciją ir kitus pagrindinius duomenis.

Maroko žvejybos sektorius intensyviai įtrauktas į darbus (koordinavimas ir dialogas dėl eksperimentinės žvejybos įgyvendinimo sąlygų).

Tokios žvejybos laikotarpis yra ne daugiau kaip 6 mėnesiai ir ne mažiau kaip 3 mėnesiai, nebent abi šalys bendru susitarimu nustato kitaip.

Kandidatų ekperimentinės žvejybos reisams atranka

Europos Komisija perduoda Maroko valdžios institucijoms ekperimentinės žvejybos licencijų paraiškas. Ji taip pat pateikia techninę bylą, kurioje nurodoma:

- techninės laivo charakteristikos,

- laivo pareigūnų kompetencijos lygis žvejybos srityje,

- pasiūlymas dėl reiso techninių detalių (trukmė, įranga, tyrinėjimo rajonas, ir pan.).

Jei mano esant reikalinga, Maroko Karalystės Vyriausybė organizuoja dialogą su Europos Komisija ir atitinkamais laivų savininkais techninėms detalėms aptarti.

Prieš prasidedant reisui, laivų savininkai Maroko valdžios institucijoms ir Europos Komisijai pateikia:

- laive jau esančio laimikio deklaraciją,

- žvejybos įrangos, kuri bus naudojama reiso metu, technines charakteristikas,

- garantiją, kad jie atitinka žvejybą reglamentuojančių Maroko teisės aktų reikalavimus.

Reiso jūroje metu atitinkami laivų savininkai:

- perduoda Maroko valdžios institucijoms ir Europos Komisijai kiekvienos dienos ir kiekvieną kartą traukiant tinklą sugauto kiekio ataskaitą, nurodydami techninius reiso duomenis: (padėtis, gylis, diena ir valanda, kiekis, kitos pastabos ar komentarai),

- naudodamiesi LSS nurodo laivo padėtį, greitį, kursą,

- rūpinasi, kad laive būtų Maroko mokslinis stebėtojas arba Maroko valdžios institucijų paskirtas stebėtojas. Stebėtojo užduotis – rinkti mokslinę informaciją apie laimikį ir imti jo mėginius. Stebėtojas prilyginamas laivo pareigūnui, laivo savininkas padengia jo buvimo laive išlaidas. Sprendimas dėl stebėtojo buvimo laive trukmės, įlaipinimo į laivą uosto ir išlaipinimo iš laivo uosto priimamas kartu su Maroko valdžios institucijomis. Jei šalys nesusitaria kitaip, laivas neprivalo grįžti į uostą dažniau kaip vieną kartą per du mėnesius,

- patikrina laivą prieš jam išplaukiant iš Marokui priklausančių vandenų, jei to reikalauja Maroko valdžios atstovai,

- laikosi žvejybą reglamentuojančių Maroko Karalystės teisės aktų.

Laimikis, sužvejotas mokslinio reiso metu (įskaitant priegaudą), yra laivo savininko nuosavybė, jei tai neprieštarauja atitinkamiems Jungtinio komiteto sprendimams.

Maroko valdžios institucijos paskiria kontaktinį asmenį, atsakingą už visų nenumatytų problemų, galinčių būti kliūtimi eksperimentinei žvejybai, sprendimą.“

V SKYRIUS – SU BENDRIJOS žVEJYBOS LAIVų, žVEJOJANčIų MAROKO žVEJYBOS RAJONUOSE PAGAL šį SUSITARIMą, PALYDOVINIU STEBėJIMU SUSIJUSIOS NUOSTATOS

1. Visi žvejybos laivai, kurių ilgis didesnis už 15 metrų, žvejojantys pagal šį susitarimą ir esantys Maroko žvejybos rajonuose, bus stebimi per palydovą.

2. Tam, kad būtų galima stebėti per palydovą, Maroko valdžios institucijos perduoda Bendrijai Maroko žvejybos rajonų koordinates (platumos ir ilgumos).

Maroko valdžios institucijos šiuos duomenis, išreikštus laipsniais/minutėmis/sekundėmis, perduos elektroniniu būdu.

3. Šalys pasikeis informacija apie X.25 adresus ir Kontrolės centrų keitimosi informacija elektroniniu būdu specifikacijas, laikantis 5 ir 7 punktuose nustatytų sąlygų. Į šią informaciją bus įtraukti, kiek tai įmanoma, pavardės, telefonų ir faksų numeriai bei elektroninio pašto adresai (internetas arba X 400), kuriuos kontrolės centrai galės naudoti keisdamiesi informacija.

4. Laivo buvimo koordinatės yra nustatomos su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliaujamuoju intervalu.

5. Jei laivas, kuris žvejoja pagal Susitarimą ir kuris pagal Bendrijos teisę stebimas per palydovų sistemą, įplaukia į Maroko žvejybos rajoną, atitinkamos ataskaitos apie jo buvimo vietą nedelsiant ir ne rečiau kaip kas 2 valandas perduodamos valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centrui ir Maroko žvejybos stebėsenos ir kontrolės centrui (ŽSKC) (laivo identifikacija, ilguma, platuma, kursas ir greitis). Pranešimai laikomi Laivo buvimo vietos ataskaitomis.

6. 5 punkte minimi pranešimai yra perduodami elektroniniu būdu naudojant X 25 formatą arba bet kurį kitą saugų protokolą. Šie pranešimai pateikiami realiu laiku, laikantis II lentelėje nurodyto formato.

7. Jei kyla techninių trukdžių arba įvyksta žvejybos laive esančios palydovinei stebėsenai naudojamos įrangos gedimas, laivo kapitonas kuo greičiau faksu perduoda informaciją, nustatytą 5 punkte, valstybės, su kurio vėliava laivas plaukioja, kontrolės centrui ir Maroko ŽSKC. Esant šioms aplinkybėms, bendrąsias Laivo buvimo vietos ataskaitas reikia siųsti kas keturias valandas. Į šią bendrąją buvimo vietos ataskaitą įtraukiama buvimo vietos ataskaita, kurią laivo kapitonas rengia kas dvi valandas pagal 5 punkte nustatytas sąlygas.

Valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centras nedelsdamas siunčia šią informaciją Maroko ŽSKC. Sugedusi įranga turi būti pataisyta arba pakeista kita ne ilgiau kaip per 1 mėnesį. Šiam laikotarpiui praėjus, toks laivas turi palikti Maroko žvejybos rajoną arba sugrįžti į vieną Maroko uostų.

8. Valstybių, su kurių vėliavoms plaukioja laivai, kontrolės centrai stebi savo laivų judėjimą Maroko vandenyse 1 valandos intervalu. Tais atvejais, kai laivai nėra stebimi nustatytomis sąlygomis, Maroko ŽSKC apie tai nedelsdamas informuojamas ir pradedama taikyti 7 punkte numatyta procedūra.

9. Jei Maroko ŽSKC nustato, kad valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, neteikia 5 punkte nurodytos informacijos, jis apie tai nedelsdamas praneša Europos Komisijos kompetetingoms tarnyboms.

10. Laikantis šių nuostatų kitai šaliai perduoti stebėsenos duomenys bus skirti išskirtinai Maroko institucijų atliekamai Bendrijos laivų, žvejojančių pagal EB ir Maroko žvejybos susitarimą, kontrolei ir stebėsenai. Šie duomenys jokiu būdu negali būti perduoti trečiosioms šalims.

11. Palydovinės stebėsenos sistemos įranga ir programinė įranga turi būti patikimos, t. y., jos turi būti apsaugotos nuo buvimo vietos koordinačių klastojimo ir manipuliacijų rankiniu būdu.

Sistema turi būti visiškai automatizuota ir nuolat veikianti nepriklausomai nuo aplinkos ar klimato sąlygų. Draudžiama palydovinės stebėsenos sistemą sunaikinti, pažeisti, išjungti ar sukelti trikdžius.

Laivų kapitonai įsitikina, kad:

- duomenys nepakeisti,

- Palydovinės stebėsenos sistemos antenos(-ų) niekas neužstoja,

- nenutrūkęs palydovinės stebėsenos sistemos elektros maitinimas

- palydovinės stebėsenos sistema neišmontuota.

12. Šalys susitaria, kad gavusios prašymą, keisis informacija apie palydovinei stebėsenai naudojamą įrangą, siekdamos patikrinti, kad visa įranga visiškai atitinka kitos šalies keliamus reikalavimus, šių nuostatų tikslais. Pirmasis susirinkimas šiuo klausimu turės būti surengtas prieš įsigaliojant Protokolui.

13. Bet koks dėl šių nuostatų aiškinimo ar taikymo kylantis ginčas sprendžiamas Susitarimo 10 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete.

14. Šalys susitaria, kad esant reikalui, šios nuostatos gali būti persvarstytos Susitarimo 10 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete.

VI SKYRIUS – SUžVEJOTO LAIMIKIO DEKLARAVIMAS

1) Laivo žurnalas.

1. Laivų kapitonai privalo naudoti specialiai Maroko žvejybos rajone vykdomai žvejybai sukurtą laivo žurnalą ir jį pildyti remdamiesi to žurnalo pastabose esančiomis nuostatomis.

2. Laivų savininkai turi pateikti laivo žurnalo kopiją savo kompetentingoms valdžios institucijoms ne vėliau, kaip likus 15 dienų iki pasibaigiant trečiajam mėnesiui po to mėnesio, nuo kuriuo žurnalas yra pildomas. Šios institucijos kopijas nedelsdamos perduoda Delegacijai, kuri jas perduoda Departamentui ne vėliau, kaip likus 15 dienų iki pasibaigiant trečiajam mėnesiui po to mėnesio, su kuriuo tos kopijos yra susijusios.

3. Jei laivų savininkai nesilaiko 1 ir 2 dalyse nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

2) Ketvirtinės laimikio deklaracijos

1. Iki pasibaigiant trečiajam kiekvieno ketvirčio mėnesiui Delegacija Departamentui praneša apie visų Bendrijos laivų per praėjusį ketvirtį sužvejotą kiekį.

2. Ši informacija teikiama atskirai apie kiekvieną mėnesį, žvejybos tipą, kiekvieną laivą ir pagal visas laivo žurnale pažymėtas rūšis.

3. Ši informacija Departamentui teikiama kompiutreinio failo pavidalu, kurio formatas suderinamas su Ministerijoje naudojama programine įranga.

3) Duomenų patikimumas

1 ir 2 punktuose nurodytuose dokumentuose esanti informacija turi atspindėti faktinį sužvejotą kiekį, kad ja būtų galima remtis kaip viena iš pagrindinių išteklių įvertinimo dalių.

VII SKYRIUS – JūREIVIų PRIėMIMAS į LAIVą

1. Pagal šį Susitarimą žvejybos licencijas gavę laivų savininkai visam jų buvimo Maroko vandenyse laikotarpiui darbui į laivą priima Maroko jūreivius:

a) Pelaginės žvejybos traleriai

- Tonažas mažesnis už 150 GT: savanoriškas Maroko jūreivių įdarbinimas

- Tonažas mažesnis už 5 000 GT: 6 jūreiviai

- Tonažas didesnis arba lygus 5 000 GT: 8 jūreiviai

Tačiau jei šie laivai Maroko žvejybos rajone žvejoja mažiau nei vieną mėnesį per metus, jie atleidžiami nuo prievolės įdarbinti Maroko jūreivius.

Jeigu žvejybos licencijos šiems laivams pratęsiamos ilgesniam nei vieno mėnesio per metus laikotarpiui, atitinkami laivų savininkai privalo už pirmąjį mėnesį sumokėti nustatyto dydžio sumą, numatytą šio skyriaus 10 punkte. Nuo pirmosios antrojo žvejybos licencijos galiojimo mėnesio dienos jie turi paklusti reikalavimui savo laivuose įdarbinti Maroko jūreivius.

b) Smulkioji žvejyba (Šiaurė): savanoriškas Maroko jūreivių įdarbinimas

c) Smulkioji žvejyba (Pietūs): 2 jūreiviai

d) Seineriai (Šiaurė): 2 jūreiviai

e) Giliavandenės žvejybos traleriai ir ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 8 jūreiviai

f) Tunų valtys su irklais ir meškerėmis: 3 jūreiviai

2. Laivų savininkai laisvai pasirenka jūreivius darbui laivuose.

3. Jūreivių žvejų darbo sutartys sudaromos tarp laivų savininkų ar jų atstovų ir jūreivių žvejų.

4. Laivo savininkas arba agentas praneša Departamentui į atitinkamą laivą priimtų Maroko jūreivių pavardes ir įguloje užimamas pareigas.

5. Bendrijos žvejybos laivuose dirbantiems jūrininkams be apribojimų taikoma TDO (Tarptautinės darbo organizacijos) Deklaracija dėl pagrindinių darbo teisių ir principų. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

6. Maroko jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo (-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Maroko kompetentingomis valdžios institucijomis. Šios sutartys garantuoja jūrininkams socialinę apsaugą, įskaitant gyvybės draudimą ir draudimą nuo ligų bei nelaimingų atsitikimų.

7. Laivo savininkas ar jo atstovas per du mėnesius nuo licencijos išdavimo tiesiogiai Departamentui turi perduoti atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų tinkamai vizuotą minėtos sutarties kopiją.

8. Atlyginimą Maroko jūreiviams moka laivo savininkas. Atlyginimas yra nustatomas prieš išduodant licenciją laivo savininko arba jo atstovo ir atitinkamų Maroko jūreivių ar jų atstovų sutarimu. Tačiau Maroko jūreivių apmokėjimo sąlygos negali būti blogesnės, nei Maroko laivų jūreiviams taikomos sąlygos, turi atitikti TDO standartus ir bet kokiu atveju būti ne žemesnės už TDO standartus.

9. Jei vienas ar daugiau įdarbintų jūreivių neprisistato į laivą nustatytą laivo išplaukimo valandą, laivui leidžiama išplaukti, prieš tai pranešus už įlaipinimą atsakingoms kompetentingoms uosto institucijoms apie nepakankamą jūreivių skaičių laive ir pataisius įgulos sąrašą. Minėtos institucijos informuoja Departamentą.

Laivo savininkas privalo pasirūpinti, kad ne vėliau, kaip iki kito reiso pradžios jo laive būtų pagal šį Susitarimą reikalaujamas jūreivių skaičius.

10. Jei į laivą Maroko jūreiviai nepriimami dėl kokių nors kitų priežasčių, nei nurodytoji prieš tai esančiame punkte, atitinkamų Bendrijos laivų savininkai privalo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius, mokėti nustatytą vienodo 20 EUR dydžio mokestį už vieną jūreivį ir už vieną dieną Maroko žvejybos rajone.

Šios lėšos yra skiriamos mokyti Maroko žvejus jūreivius ir yra pervedamos į I skyriaus 5 punkte nurodytą sąskaitą.

11. Du kartus per metus (iki sausio 1 d. ir iki liepos 1 d.) Delegacija Departamentui perduoda Bendrijos laivuose įdarbintų Maroko jūreivių sąrašą kartu su detalėmis, nurodančiomis, kad jie yra registruoti įgulos nariais ir kokiame laive jie dirba.

12. Išskyrus 9 punkte nurodytąjį atvejį, jei laivų savininkai sistemingai nesilaiko reikalavimo įdarbinti nustatytą Maroko jūreivių skaičių, žvejybos licencija automatiškai panaikinama, kol minėtasis reikalavimas yra įvykdomas.

VIII SKYRIUS – ŽVEJYBOS PRIEžIūRA IR STEBėSENA

A – Žvejybos stebėsena

1. Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti Maroko žvejybos rajonuose, į laivą priima Maroko stebėtojus toliau nurodytomis sąlygomis:

1.1 25 % didesnės nei 100 GT talpos laivai priima stebėtojus kiekvieną ketvirtį.

1.2 Pramoninės pelaginės žvejybos laivai nuolat priima mokslinį stebėtoją visam jų veiklos Maroko vandenyse laikotarpiui.

1.3 Kiti Bendrijos žvejybos laivai, kurių talpa yra mažesnė ar lygi 100 GT, bus stebimi ne daugiau kaip 10 reisų per metus ir pagal žvejybos kategoriją.

1.4 Departamentas sudaro laivų, kuriems paskirtas stebėtojas, sąrašą ir paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai juos sudarius perduodami Delegacijai.

1.5 Departamentas, išduodamas licenciją arba ne vėliau kaip likus 15 dienų iki stebėtojo atvykimo į laivą, atitinkamiems laivų savininkams per Delegaciją praneša paskirto stebėtojo laive pavardę.

2. Pelaginės žvejybos traleriuose stebėtojas turi būti visada. Kitos žvejybos kategorijos laivuose stebėtojas būna vieno reiso metu.

3. Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygos yra nustatomos bendru laivo savininko arba atstovo ir Maroko valdžios institucijų sutarimu.

4. Stebėtojas į laivą įlipa laivo savininko pasirinktame uoste, pirmo reiso Maroko žvejybos vandenyse pradžioje, po to, kai yra praneštas paskirtų laivų sąrašas.

5. Atitinkami laivų savininkai praneša apie Maroko uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą, per dvi savaites ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų.

6. Tuo atveju, kai stebėtojas į laivą įlaipinamas užsienio šalies uoste, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Maroko stebėtojas, išplaukia iš Maroko žvejybos rajono, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti. Jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas.

7. Kai laivų savininkai nesilaiko savo įsipareigojimų ir dėl to mokslinio stebėtojo kelionė tampa bereikalinga, laivo savininkas padengia tokios stebėtojo kelionės išlaidas ir už tas dienas, kai mokslinis stebėtojas nedirba, moka jam tokio pat dydžio dienpinigius, kokie yra mokami jo laipsnio Maroko nacionaliniams valdininkams. Jei dėl laivo savininko kaltės stebėtoją vėluojama įsodinti į laivą, savininkas moksliniam stebėtojui irgi moka prieš tai nurodytus dienpinigius.

Apie bet kokį su dienpinigiais susijusių taisyklių pakeitimą Delegacijai pranešama ne vėliau kaip likus dviems mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo.

8. Jei stebėtojas sutartu laiku neatvyksta į sutartą vietą ir nepasirodo dar 12 valandų nuo nustatyto laiko, laivo savininkas automatiškai atleidžiamas nuo įsipareigojimo paimti jį į laivą.

9. Stebėtojui laive taikomas pareigūno statusas. Jie atlieka šias užduotis:

9.1 stebi laivų žvejybą;

9.2 tikrina žvejojančių laivų koordinates;

9.3 ima biologinius mėginius mokslinių tyrimų programoms;

9.4 registruoja naudojamą žvejybos įrangą;

9.5 tikrina į laivo žurnalą įrašytus Maroko vandenyse sužvejoto laimikio duomenis;

9.6 tikrina antrinio laimikio procentinę dalį ir įvertina išmetamą pardavimui tinkamų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų kiekį;

9.7 radijo bangomis arba faksu praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančio pagrindinio ir antrinio laimikio dydį.

10. Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

11. Stebėtojui suteikiamos visos reikalingos priemonės pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejyba, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą, leidžia patekti į laivo dalis, kurios galėtų jam palengvinti vykdyti savo užduotis.

12. Būdamas laive stebėtojas:

12.1 privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog sąlygos, pagal kurias jis priimamas į laivą, ir jo buvimas laive nenutrauktų žvejybos ir jai netrukdytų,

12.2 privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą, bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

13. Stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdami laivą stebėtojai rengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms Maroko valdžios institucijoms, o jos kopija – Europos Komisijos delegacijai. Stebėtojas pasirašo ataskaitą dalyvaujant kapitonui, kuris gali ją papildyti arba paprašyti papildyti, įtraukiant, jo nuomone naudingas pastabas, po kuriomis jis pats pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui yra įteikiama ataskaitos kopija.

14. Laivo savininkas savo sąskaita užtikrina stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas, atsižvelgiant į laivo galimybes.

15. Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka kompetentingos Maroko valdžios institucijos.

16. Siekiant atlyginti Maroko patirtas išlaidas dėl mokslinių stebėtojų buvimo laive, numatoma mokėti vadinamą „mokslinių stebėtojų mokestį“, kurio dydis yra 3,5 EUR per ketvirtį už kiekvieno Maroko žvejybos rajone žvejojančio laivo vieną GT.

Toks mokestis mokamas kartu su ketvirtiniais mokesčiais, pagal Priedo I skyriaus 5 dalies nuostatas.

17. Nesilaikant prieš tai esančiame 4 punkte nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

B – ŽVEJYBOS BENDROS PRIEžIūROS SISTEMA

Susitariančios šalys įgyvendina žvejybos bendros priežiūros ir stebėsenos, kaip vykdomi iškrovimo uoste darbai, sistemą, kad, siekiant užtikrinti šio Susitarimo nuostatų laikymąsi, būtų pagerintas kontrolės efektyvumas.

Tam tikslui kiekvienos susitariančios šalies kompetentingos valdžios institucijos paskiria po vieną atstovą ir pranešdamos jų pavardes kitai susitariančiai šaliai, kurie stebi, kaip atliekami iškrovimo darbai.

Maroko valdžios atstovas dalyvauja kaip stebėtojas, kai laivų, vykdžiusių veiklą Maroko žvejybos rajone, iškrovimą tikrina valstybių narių nacionalinės kontrolės tarnybos.

Jis lydi nacionalinius kontrolės valdininkus uoste ir laivuose, krantinėse, pirminio pardavimo vietose, žuvies pardavėjų parduotuvėse, sandėliuose–šaldytuvuose ir kitose patalpose, kur žuvis patalpinama prieš jos pirminį pardavimą ir turi teisę susipažinti su šių tikrinimų dokumentais.

Maroko valdžios atstovas rengia ir pateikia ataskaitą apie kontrolę (-es), kuriose jis dalyvavo.

Departamentas dėl dalyvavimo suplanuotose tikrinimo misijose iškrovimo uostuose susisiekia su Delegacija likus 10 dienų iki jų pradžios.

Europos Komisijai prašant, Bendrijos žuvininkystės inspektoriai kaip stebėtojai gali dalyvauti Maroko valdžios atstovų atliekamų Bendrijos laivų iškrovimo operacijų kontrolės Maroko uostuose metu.

Praktinės šių operacijų taisyklės bus nustatytos bendru šalių kompetentingų valdžios institucijų sutarimu.

IX SKYRIUS – KONTROLė

1. Europos bendrija nuolat atnaujina jos turimą laivų, kuriems laikantis šio protokolo yra išduotos licencijos, sąrašą. Šis sąrašas, jį sudarius ir kiekvieną kartą atnaujinus, yra perduodamas už žvejybos kontrolę atsakingoms Maroko valdžios institucijoms.

2. Techniniai patikrinimai

2.1 Vieną kartą per metus, taip pat pakeitus laivo talpą ar žvejybos kategoriją, kai imama naudoti kitokią žvejybos įrangą, 1 punkte nurodyti Bendrijos žvejybos laivai turi atvykti į Maroko uostą, kad būtų atliktas galiojančiuose įstatymuose numatytas patikrinimas. Toks patikrinimas atliekamas ne vėliau, kaip per 48 valandas po laivo atvykimo į uostą.

2.2 Pasibaigus patikrinimui, laivo kapitonui išduodamas pažymėjimas, kurio galiojimo laikas yra toks pat, kaip licencijos; laivams, kurių licencijos atnaujinamos per metus nuo pažymėjimo gavimo, jų galiojimo laikas pratęsiamas de facto . Bet kokiu atveju galiojimo laikas neturi viršyti vienerių metų. Šis pažymėjimas turi būti saugomas laive.

2.3 Techniniu patikrinimu siekiama patikrinti, ar techninės charakteristikos ir laive esanti įranga atitinka reikalavimus ir ar laikomasi su Maroko jūreivių įgula susijusių nuostatų.

2.4 Su patikrinimu susijusias išlaidas apmoka laivo savininkas, jų dydis nustatomas pagal Maroko įstatymuose numatytus įkainius. Įkainiai negali būti didesni už mokesčius, kuriuos paprastai moka kiti laivai už tokias pačias paslaugas.

2.5 Nesilaikant prieš tai esančiuose 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

3. Įplaukimas ir išplaukimas iš žvejybos rajono:

3.1 Bendrijos laivai ne vėliau kaip prieš 4 valandas praneša Departamentui apie planuojamą įplaukimą arba išplaukimą iš Maroko žvejybos rajonų.

3.2 Pranešdami apie išplaukimą, laivai nurodo savo koordinates bei laive laikomo sugauto laimikio kiekį ir rūšis. Pageidautina, kad šie pranešimai būtų siunčiami faksu, o jei laive jo nėra, tada perduodami radijo bangomis, kurių charakteristikos pateiktos 8 priedėlyje.

3.3 Jeigu nustatoma, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs Departamentui, jis laikomas neturinčiu licencijos.

3.4 Fakso ir telefono numeriai bei el. pašto adresas taip pat yra nurodomi žvejybos licencijos išdavimo metu.

4. Kontrolės tvarka

4.1 Maroko vandenyse žvejojančių Bendrijos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda Maroko pareigūnams, įgaliotiems atlikti žvejybos patikrinimus ir kontrolę, patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

4.2. Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina atlikti užduotims.

4.3. Atlikus patikrinimą ir kontrolę, laivo kapitonui išduodama pažyma.

5. Laivo sulaikymas

5.1 Departamentas per 48 valandas informuoja Europos Komisiją apie bet kokį Bendrijos laivo sulaikymą arba nuobaudų jam taikymą Maroko žvejybos vandenyse.

5.2 Europos Komisijai taip pat pateikiamas trumpas pranešimas apie tokio sulaikymo aplinkybes ir priežastis.

6. Laivo sulaikymo protokolas

6.1 Laivo kapitonas turi pasirašyti už tikrinimą atsakingų Maroko institucijų surašytą pažeidimo protokolą.

6.2 Šis parašas nepažeidžia kapitono teisių į gynybą dėl tariamo pažeidimo.

6.3 Kapitonas turi nuplukdyti savo laivą į už tikrinimą atsakingų Maroko institucijų nurodytą uostą. Maroko jūros žvejybos taisykles pažeidęs laivas sulaikomas uoste, kol bus atlikti įprasti administraciniai sulaikymo formalumai.

7. Pažeidimo sureguliavimas

7.1. Prieš taikant bet kokius procesinius veiksmus, numanomo pažeidimo problemą bandoma spręsti kompromisu. Tokia procedūra yra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laivo sulaikymo.

7.2. Taikaus susitarimo atveju, mokėtina baudos suma nustatoma remiantis Maroko jūrų žvejybos teisės aktais.

7.3. Jei nepavykta susitarti kompromiso būdu ir dėl to bylą nagrinėja kompetentingas teismas, laivo savininkas turi įnešti banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į išlaidas, kurias sukelia laivo sulaikymas, o taip pat sumokėti baudas ir kompensacijas už sukeltą žalą, skiriamas už pažeidimą atsakingiems asmenims, pervesdamas lėšas į Maroko kompetentingų valdžios institucijų nurodytą banką.

7.4. Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei teisminis procesas baigiasi neskelbiant apkaltinamojo nuosprendžio. Jei teismas nusprendžia skirti baudą, kuri yra mažesnė už pateiktą užstatą, Maroko kompetentinga valdžios institucija grąžina jo likutį.

7.5. Laivui leidžiama išplaukti iš uosto:

- jei įvykdomi kompromiso metu nustatyti įpareigojimai;

- pateikus 7.3. punkte minėtą banko užstatą ir jį Maroko kompetentingoms valdžios institucijoms priėmus, kol bus užbaigta teismo procedūra.

8. Perkrovimas iš laivo į laivą

8.1 Bet koks laimikio perkrovimas jūroje Maroko žvejybos rajone yra draudžiamas. Tačiau Bendrijos pelaginės žvejybos traleriai, norintys perkrauti laimikį Maroko vandenyse, gavę Departamento leidimą gali atlikti šią operaciją kuriame nors Maroko uoste arba kitoje Maroko kompetentingų valdžios institucijų nurodytoje vietoje. Tokį perkrovimą stebi Jūrų žvejybos delegacijos ir kontrolės institucijų stebėtojas arba atstovas. Šios nuostatos pažeidimas užtraukia nuobaudas, numatytas galiojančiuose Maroko teisės aktuose.

8.2. Prieš bet kokį perkrovimą laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas Departamentui turi pateikti tokią informaciją:

- perkrovime dalyvaujančių laivų pavadinimus;

- krovininio laivo pavadinimą, jo vėliavą, registracijos numerį ir šaukinį;

- perkraunamų žuvų svorį (tonomis pagal rūšis);

- kur bus gabenamas laimikis;

- perkrovimo datą ir dieną.

Marokas pasilieka teisę neleisti perkrauti laimikio, jei krovininis laivas užsiėmė neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuota žvejyba Maroko jurisdikcijai priklausančiose jūros rajonuose ar už jų ribų.

8.3. Perkrovimas laikomas išvykimu iš Maroko žvejybos rajono. Todėl laivai Departamentui turi įteikti sugauto laimikio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimus tęsti žvejybą arba išplaukti iš Maroko žvejybos rajono. Bendrijos pelaginės žvejybos tralerių, atliekančių iškrovimo ir perkrovimo operacijas Maroko uostuose, kapitonai sudaro galimybę ir padeda Maroko inspektoriams atlikti šių operacijų kontrolę. Atlikus patikrinimą ir kontrolę uoste, kapitonui yra įteikiama pažyma.

X SKYRIUS: LAIMIKIO IšKROVIMAS

Susitariančios šalys, suprasdamos geresnės integracijos naudą siekiant savo žuvininkystės sektorių bendros plėtros, susitarė priimti toliau išdėstytas nuostatas dėl Bendrijos laivų Maroko vandenyse sužvejoto laimikio dalies iškrovimo Maroko uostuose.

Privalomasis iškrovimas vyks remiantis prie Susitarimo pridedamose techninėse bylose nurodytais kiekiais.

Finansinė paskata:

1. Iškrovimai:

Bendrijos tunų žvejybos laivams, savanoriškai iškraunantiems laimikį Maroko uoste, suteikiama 2,5 EUR už Maroko vandenyse sužvejotos žuvies toną mokesčio nuolaida nuo techninėje byloje nr. 5 nurodytos sumos.

Jei žvejybos produktai parduodami žuvies turguje, suteikiama papildoma 2,5 EUR nuolaida.

Tokia taisyklė nuo pirmųjų šio Protokolo galiojimo metų bus taikoma visiems Bendrijos laivams, neviršijant 50 % galutinėje laimikio ataskaitoje (kaip numatyta Priedo II skyriuje) nurodyto laimikio kiekio.

Bendrijos pelaginės žvejybos laivams, Maroko uoste savanoriškai iškraunantiems daugiau laimikio negu privaloma iškrauti pagal techninę bylą Nr. 6 (25 %), suteikiama 10 EUR už savanoriškai iškrautą toną mokesčio nuolaida.

2. Įgyvendinimo taisyklės:

Iškrovimo metu žuvies turgaus administracija užpildo svėrimo pažymą, kuria remiamasi produktų atsekamumo tikslais.

Iškrovimo metu žuvies turgaus administracija užpildo „pardavimų ir išskaitymų ataskaitos“ pažymą (PIA).

Svėrimo pažymos ir PIA kopijos perduodamos iškrovimo uosto Jūrų žvejybos delegacijai. Departamentui patvirtinus, atitinkamiems laivų savininkams pranešama apie sumas, kurios bus grąžintos. Šios sumos išskaičiuojamos iš mokesčių, mokėtinų už vėliau prašomas žvejybos licencijas.

3. Įvertinimas:

Finansinių paskatų lygis bus galutinai suderintas Jungtiniame komitete, priklausomai nuo atitinkamais metais iškrauto laimikio socialinio–ekonominio poveikio.

PRIEDėLIAI

4. Licencijos paraiškos forma

5. Techninės bylos

6. LSS pranešimų perdavimas Marokui – Buvimo vietos ataskaita

7. Maroko žvejybos rajonų ribos – Žvejybos rajonų koordinatės

8. Maroko ŽSKC adresas

9. Laivo žurnalas

10. Ataskaitos apie sugautą laimikį forma. Derintinas modelis.

11. Maroko radijo stoties charakteristikos

1 priedėlis

MAROKO IR EUROPOS BENDRIJOS ŽVEJYBOS SUSITARIMAS

LICENCIJOS PARAIŠKOS FORMA

I–PAREIŠKĖJAS

1. Laivo savininko vardas ir pavardė:

2. Laivo savininko atstovo ar asociacijos pavadinimas:

3. Laivo savininko atstovo ar asociacijos adresas:

4. Telefonas Faksas Teleksas

5. Kapitono vardas ir pavardė: Pilietybė:

II–LAIVAS

1. Laivo pavadinimas:

2. Šalies vėliava:

3. Išorės registravimo numeris:

4. Registracijos uostas:

5. Laivo pastatymo data ir vieta

6. Radijo šaukinys: Radijo dažnis:

7. Korpuso medžiaga: Plienas ( Medis ( Poliesteris ( Kita (

III–TECHNINĖS LAIVO CHARAKTERISTIKOS IR ĮRANGA

1. Bendras ilgis: Plotis:

2. Talpa (išreikšta GT):

3. Pagrindinės jėgainės galingumas, AJ : Markė: Tipas:

4. Laivo tipas: Žvejybos kategorija:

5. Žvejybos įranga:

6. Laivo įgulo dydis:

7. Konservavimo laive būdas: Nekonservuojama ( Šaldymas ( Įvairus ( Užšaldymas (

8. Užšaldymo pajėgumas tonomis per parą:

9. Talpyklų tūris: Skaičius:

vieta data

Pareiškėjo parašas

2 priedėlis

Žvejybos techninė byla Nr. 1

Smulkioji žvejyba šiaurėje: Pelaginės rūšys

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti skaičius | 20 |

Leidžiama naudoti įranga | Gaubiamieji tinklai Didžiausi leistini išmatavimai, atitinkantys sąlygas rajone: 500 m x 90 m. Draudžiama žvejyba su gaubiamaisiais tinklais, sudarytais iš vidurinės plačios pusapvalės dalies ir dviejų siaurų sparnų. |

Laivo tipas: | <100 GT |

Mokestis | 67 EUR už GT per ketvirtį |

Geografinė riba | Į šiaurę nuo 34°18’00’’ Už 2 mylių |

Žvejojamos rūšys | Sardinės, ančiuviai, ir kitos smulkiosios pelaginės žuvys |

Iškrovimo prievolė | Pirmieji metai: 25 %; antrieji metai: 30%; tretieji metai: 40%; ketvirtieji metai: 50% |

Išteklių atsinaujinimo laikotarpis | Du mėnesiai: vasaris ir kovas |

Pastabos |

Žvejybos sąlygos kiekvienai kategorijai bus nustatomos kiekvienais metais bendru sutarimu prieš išduodant licencijas.

Žvejybos techninė byla Nr. 2

Smulkioji žvejyba šiaurėje

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti skaičius | 30 |

Leidžiama naudoti įranga | dugninės ūdos, A kategorija: didžiausias leistinas vienos ūdos kabliukų skaičius: 2000. B kategorija: dėl didžiausio leistino vienos ūdos kabliukų skaičiaus bus nuspręsta Jungtiniame komitete atsižvelgiant į mokslininkų nuomones ir Maroko teisės aktus. |

Laivo tipas: | a) <40 GT: 27 licencijos b) > 40 GT ir < GT 150: 3 licencijos |

Mokestis | 60 EUR už GT per ketvirtį |

Geografinė riba | Į šiaurę nuo 34°18’ Š Už 6 jūrmylių |

Žvejojamos rūšys | Juodoji kardžuvė, jūrų karosai ir kitos giliavandenės žuvys |

Iškrovimo prievolė | Savanoriškas iškrovimas |

Išteklių atsinaujinimo laikotarpis | nuo kovo 15 d. iki gegužės 15 d. |

Priegaudos | 0 % kardžuvių ir negiliavandenių ryklių |

Žvejybos sąlygos kiekvienai kategorijai bus nustatomos kiekvienais metais bendru sutarimu prieš išduodant licencijas.

Žvejybos techninė byla Nr. 3

Smulkioji žvejyba pietuose

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti skaičius | 20 |

Leidžiama naudoti įranga | Valai, meškerės, gaudyklės; ne daugiau kaip du įrangos tipai laive Ūdas, trisluoksnius tinklus, inkarinius žiauninius tinklus, dreifuojančius tinklus, jauką ir tinklus krokeriams gaudyti naudoti draudžiama. |

Laivo tipas: | <80 GT |

Mokestis | 60 EUR už GT per ketvirtį |

Geografinė riba | Į pietus nuo 30°40’Š Už 3 jūrmylių |

Žvejojamos rūšys | Jūrų karosai ir krokeriai |

Iškrovimo prievolė | Savanoriškas iškrovimas |

Išteklių atsinaujinimo laikotarpis | - |

Leidžiamas naudoti tinklas | 8 mm tinklas jauko gaudymui, virš 2 jūrmylių |

Priegaudos | 0 % galvakojų moliuskų ir vėžiagyvių, išskyrus krabus (10 %); specialiai žvejoti krabus draudžiama. 10 % kitų giliavandenių žuvų |

Žvejybos sąlygos kiekvienai kategorijai bus nustatomos kiekvienais metais bendru sutarimu prieš išduodant licencijas.

Žvejybos techninė byla Nr. 4

Giluminė žvejyba

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti skaičius | 22 laivai, ne daugiau kaip 11 tralerių per metus. |

Leidžiama naudoti įranga | - Ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai: . dugninės ūdos, Iš daugiagijo siūlo megzti inkariniai žiauniniai tinklai giliavandenių rūšių žuvims gaudyti, - traleriai: dugniniai tralai |

Laivo tipas: | Vidutinis 275 GT dydis, žvejyba didesniame nei 200 m gylyje (traleriai); |

Mokestis | 53 EUR už GT per ketvirtį |

Geografinė riba | Į pietus nuo 29°Š Už: 200 m izobato traleriams (už 12 jūrmylių ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams) |

Žvejojamos rūšys | Juodoji jūrų lydeka, kardžuvė, paprastoji lichija (palometė) |

Iškrovimo prievolė | 50 % laimikio realizuojama Maroke |

Išteklių atsinaujinimo laikotarpis | Tik traleriams Kaip ir galvakojams moliuskams taikomas išteklių atsinaujinimo laikotarpis |

Leidžiamas naudoti tinklas | - Tralavimas: tinklas min 70 mm Draudžiama naudoti tralus dvigubais maišais. Tralo maišą gaminti iš tinklinio audeklo, numegzto dvigubu siūlu, draudžiama. Dėl didžiausio leistino vienos ūdos kabliukų skaičiaus bus nuspręsta Jungtiniame komitete atsižvelgiant į mokslininkų nuomones ir Maroko teisės aktus. |

Priegaudos | 0 % galvakojų moliuskų ir vėžiagyvių, išskyrus krabus (5 %) |

Žvejybos sąlygos kiekvienai kategorijai bus nustatomos kiekvienais metais bendru sutarimu prieš išduodant licencijas.

Žvejybos techninė byla Nr. 5

Tunų žvejyba

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti skaičius | 27 |

Leidžiama naudoti įranga | Valai ir meškerės Gaubiamasis tinklas su gyvu jauku |

Geografinė riba | Už 3 mylių Jauko žvejyba už 2 mylių Visa atlantinė Maroko zona, išskyrus apsauginį perimetrą, esantį į rytus nuo linijos, jungiančios 33°30’Š/7°35’V ir 35°48’Š/6°20’V koordinates |

Žvejojamos rūšys | Tunai |

Iškrovimo prievolė | Dalis laimikio parduodama Maroke tarptautinės rinkos kainomis |

Išteklių atsinaujinimo laikotarpis | Nėra |

Leidžiamas naudoti tinklas | Jaukas žvejojamas su 8 mm tinklais |

Mokesčiai | 25 EUR už laimikio toną |

Avansas | Nustatyto dydžio 5000 EUR avansas, mokamas prašant metinių licencijų |

Pastabos |

Žvejybos sąlygos kiekvienai kategorijai bus nustatomos kiekvienais metais bendru sutarimu prieš išduodant licencijas.

Žvejybos techninė byla Nr. 6

Pramoninė pelaginė žvejyba

Leidžiama naudoti įranga | Pelaginė arba pusiau pelaginė |

Leidžiama kvota | 60 000 tonų per metus, ne daugiau kaip 10 000 tonų per mėnesį |

Laivo tipas: | Pramoninė pelaginės žvejybos traleris |

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti skaičius | Didžiausias - 5–6 didesnės nei 3 000 GT talpos laivai[3] - 2–3 150–3000 GT talpos laivai - 10 mažesnių nei 150 GT talpos laivų |

Bendra laivų, kuriems leidžiama žvejoti, talpa | Didžiausia: |

Geografinė riba | Į pietus nuo 29°Š toliau nei 15 jūrmylių nuo kranto skaičiuojant nuo atoslūgio linijos |

Espèce cibles | Sardinės, sardinėlės, skumbrės, stauridės ir ančiuviai. |

Iškrovimo prievolė | Kiekvienas laivas Maroke iškrauna 25% laimikio |

Išteklių atsinaujinimo laikotarpis | Žvejybos laivai, kuriems leidžiama žvejoti, privalo laikytis Ministerijos nustatyto išteklių atsinaujinimo laikotarpio žvejybos rajone, kuriame leidžiama žvejoti, ir nutraukti bet kokią žvejybą. Maroko valdžia iš anksto praneša Komisijai apie tokį sprendimą nurodydama vietas, kuriose žvejoti draudžiama, ir draudimo žvejoti laikotarpį (-ius). |

Leidžiamas naudoti tinklas | Mažiausias pelaginio ar pusiau pelaginio tralo nesutrauktos akies kraštinės ilgis yra 40 mm. Pelaginio ar pusiau pelaginio tralo maišas gali būti sutvirtintas tinkleliu, kurio nesutrauktos akies kraštinės ilgis neviršija 400 mm, o sąvaržos viena nuo kitos yra ne arčiau kaip 1,5 m, išskyrus sąvaržą, esančią tralo gale, kuri negali būti arčiau nei 2 metrai nuo maišo angos. Maišo sutvirtinimas arba dvigubinimas kitais tikslais draudžiamas; tralu jokiu būdu negalima žvejoti kitų žuvų rūšių, išskyrus leistinas žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis. |

Priegaudos | Didžiausia: 3,5% kitų rūšių Galvakojus moliuskus, vėžiagyvius ir kitas giliavandenių ir dugninių rūšių žuvis žvejoti griežtai draudžiama. |

Pramoninis perdirbimas | Pramoninis laimikio perdirbimas į miltus ir (arba) žuvų taukus griežtai draudžiamas. Tačiau sužalotos ar sugedusios žuvys ir dėl laimikio tvarkymo atsiradusios atliekos gali būti perdirbtos į miltus ar žuvų taukus neviršijant 5 % viso leidžiamo sugauti kiekio. |

Pastabos | Laivai skirstomi į 3 kategorijas: 1 kategorija: bendras tonažas mažesnis arba lygus 3000 GT, viršutinė riba 12 500 t per metus vienam laivui; 2 kategorija: bendras tonažas didesnis už 3000 GT ir mažesnis arba lygus 5000 GT, viršutinė riba 17 500 t per metus vienam laivui; 3 kategorija: bendras tonažas didesnis už 5 000 GT, viršutinė riba 25 000 t per metus vienam laivui. |

Laivų skaičius / mokesčiai | Didžiausias leistinas vienu metu žvejojančių laivų skaičius: 18. Laivų savininkų mokesčiai eurais už leidžiamo sužvejoti kiekio toną: 20 EUR už toną. Laivų savininkų mokesčiai eurais už viršyto leidžiamo sužvejoti kiekio toną: 50 EUR už toną. |

Žvejybos sąlygos kiekvienai kategorijai bus nustatomos kiekvienais metais bendru sutarimu prieš išduodant licencijas.

3 priedėlis

LSS PRANEŠIMŲ PERDAVIMAS MAROKUI

LAIVO BUVIMO VIETOS ATASKAITA

Duomenys | Kodas | Privaloma/Neprivaloma | Pastabos |

Registravimo pradžia | SR | P | Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia |

Gavėjas | AD | P | Duomenys, susiję su pranešimu – gavėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas |

Siuntėjas | FR | P | Duomenys, susiję su pranešimu – siuntėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas |

Vėliavos valstybė | FS | N |

Pranešimo tipas | TM | P | Duomenys, susiję su pranešimu – pranešimo tipas „POS“ |

Radijo šaukinys | RC | P | Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys |

Susitariančios šalies vidaus kodo numeris | IR | N | Duomenys, susiję su laivu – susitariančios šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO–3 kodas ir numeris) |

Išorės registravimo numeris: | XR | P | Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto |

Platuma | LA | P | Duomenys, suiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis Š/P DD MM (WGS–84) |

Ilguma | LO | P | Duomenys, suiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis R/V DDDMM (WGS–84) |

Kursas | CO | P | Laivo kursas 360° skalėje |

Greitis | SP | P | Laivo greitis 0,1 mazgo tikslumu |

Data | DA | P | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMM/MM/DD) |

Valanda | TI | P | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo valanda UTC (VVMM) |

Registravimo pabaiga | ER | P | Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pabaiga |

Šriftas : ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

- dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas rašomi perdavimo pradžioje,

- viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

4 priedėlis

MAROKO ŽVEJYBOS RAJONŲ RIBOS

ŽVEJYBOS RAJONŲ KOORDINATĖS

Techninė byla | Kategorija | Žvejybos rajonas (platuma) | Atstumas nuo kranto |

1 | Smulkioji žvejyba šiaurėje: pelaginė | 34°18’00”Š – 35°48’00”Š | Už 2 mylių |

2 | Smulkioji žvejyba šiaurėje: ūdomis | 34°18’00”Š – 35°48’00”Š | Už 6 mylių |

3 | Smulkioji žvejyba (Pietūs): | Į pietus nuo 30°40’00’’ | Už 3 mylių |

4 | Giluminė žvejyba | Į pietus nuo 29°00’00’’ | Ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai: Už 12 mylių |

Traleriai: Už 200 m izobato |

5 | Tunų žvejyba | Visa atlantinė zona, išskyrus perimetrą, kurio ribos yra: 35°48’Š;6°20’V/33°30’Š;7°35’V | Už 3 mylių; jauko žvejyba – už 2 mylių |

6 | Pramoninė pelaginė žvejyba | Į pietus nuo 29°00’00’’Š | Už 15 mylių |

5 priedėlis

MAROKO ŽSKC ADRESAS

ŽSKC pavadinimas: ŽSKC (Žvejybos stebėsenos ir kontrolės centras)

SSN telefonas: + 212 37 68 81 46

SSN faksas: + 212 37 68 81 34

SSN el.paštas: alaouihamd@mpm.gov.ma; fouima@mpm.gov.ma

DSPCM telefonas:

DSPCM faksas: Adresas X25 = X25 nenaudojamas

Pranešimas apie įplaukimą/išplaukimą: naudojantis radijo ryšiu (8 priedėlis)

6 priedėlis IOTC LAIVO ŽURNALAS TUNŲ ŽVEJYBAI |

Ūdomis Gyvu jauku Gaubiamaisiais tinklais Tralu (Kiti) |

Vėliavos šalis: …………………………………………………………………….......................... | Talpa – (MT): ……………………………………………........ |

Registravimo numeris: ………………………………………………………………................................. | Kapitonas: …………………………….............………………………….... |

Laivo savininkas: ..............………………………………………………………….......................... | Įgulos narių skaičius: ….…………………………………………………........................ |

Adresas: ………………………………………………………………………….... | Ataskaitos data: ………………………………………………...... |

(Ataskaitą parengė): ………………………………………………................................. | Jūroje praleistų dienų skaičius: | Žvejybos dienų skaičius: Žvejybos įrankių panaudojimo skaičius: | Reiso numeris: |

Data | Rajonas | Vandens paviršiaus temperatūra (ºC) | Žvejybos pastanga Panaudotų kabliukų skaičius | (Laimikis) | (Naudotas jaukas) |

1 – Naudoti vieną lapą per mėnesį ir vieną eilutę per dieną. | 3 – „Diena“ reiškia ūdos nuleidimo į vandenį dieną. | 5 - Apatinė eilutė (svoris iškraunant) užpildoma tik reisui pasibaigus. Įrašomas faktinis svoris iškrovimo metu. |

2 – Kiekvieno reiso pabaigoje nusiųskite žurnalo kopiją savo korespondentui arba ICCAT, Calle Corazón de María, 8, 28002 Madrid. Ispanija. | 4 – Žvejybos rajonas nurodo laivo koordinates. Suapvalinkite minutes ir įrašykite platumos ir ilgumos laipsnius. Pažymėkite Š/P ir R/V. | 6 – Visa ataskaitoje pateikta informacija laikoma griežtai konfidencialia. |

7 priedėlis

Data (12) | Rajonas Statistika (13) | Žvejybos operacijų skaičius (14) | Žvejybos laikas (valandos) (15) | Sužvejotas laimikis: (kilogramais) (16) (arba pastabos apie žvejybos pertrūkius) | Visas laimikio svoris (kg) (17) | Visas žuvies svoris (kg) (18) | Visas žuvų miltų svoris (kg) (19) |

Radijo šaukinys | CNA 39 37 |

Buvimo vieta: | Rabatas |

Dažnių diapazonas: | Nuo 1,6 Mhz iki 30 Mhz |

Siuntimo klasė: | SSB-AIA-J2B |

Siuntimo galia: | 800 W |

Darbiniai dažniai

Diapazonai | Kanalai | Siuntimas | Priėmimas |

8 diapazonas | 831 | 8285 Khz | 8809 Khz |

12 diapazonas | 1206 | 12245 Khz | 13092 Khz |

16 diapazonas | 1612 | 16393 Khz | 17275 Khz |

Stoties darbo laikas

Laikotarpis | Grafikas |

Darbo dienomis | nuo 8.30 val. iki 16.30 val. |

Šešt., sekm. ir švenčių dienomis | nuo 9.30 val. iki 14.00 val. |

VHF: | 16 kanalas | 70 ASN kanalas |

Radio Teleksas: |

Tipas: | DP-5 |

Siuntimo klasė: | ARQ-FEC |

Numeris: | 31 356 |

Faksas |

Numeriai | 212 37 68 82 13/45 |

TEISINĘ GALIĄ TURINTI FINANSINĖ PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Tarybos reglamento pasiūlymas dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo ketveriems metams nuo susitarimo įsigaliojimo.

2. VEIKLA PAGRĮSTO VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

11. Žvejyba

1103. Tarptautiniai žuvininkystės susitarimai

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1 Biudžeto eilutės:

110301: „Tarptautiniai žuvininkystės susitarimai“

11010404: „Tarptautiniai žuvininkystės susitarimai, administracinės išlaidos“.

3.2 Veiksmo ir finansinio poveikio reikšmė:

Partnerystės susitarimas sudaromas ketveriems metams. Jo galiojimas atnaujinamas tokiam pačiam laikotarpiui, išskyrus atvejį, kai viena iš šalių jį nutraukia.

Protokole nustatomas finansinio įnašo dydis ir Bendrijos laivų žvejybos kategorijos bei sąlygos Maroko žvejybos rajonuose. Protokolo galiojimo laikas yra ketveri metai nuo jo įsigaliojimo dienos.

3.3 Biudžetinės charakteristikos ( jei reikia, įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | FP antraštė |

11.0301 | PI | DA[4] | NĖRA | NĖRA | NĖRA | Nr. 4 |

11.010404 | PI | NA[5] | NĖRA | NĖRA | NĖRA | Nr. 4 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1 Finansiniai ištekliai

4.1.1 Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai[6] | n +1 | n + 2 | n +3 | Iš viso |

Veiklos išlaidos[7] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | Mažiausia Daugiausia[8] | 36.100 72.200 | 36.100 72.200 | 36.100 72.200 | 36.100 72.200 | 144.400 288.800 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | Mažiausia Daugiausia8 | 36.100 72.200 | 36.100 72.200 | 36.100 72.200 | 36.100 72.200 | 144.400 288.800 |

Administracinės išlaidos, neviršijančios orientacinės sumos[9] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 0.165 | 0.165 | 0.165 | 0.235 | 0.730 |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | Mažiausia Didžiausia | 36.265 72.365 | 36.265 72.365 | 36.265 72.365 | 36.335 72.435 | 145.130 289.530 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | Mažiausia Didžiausia | 36.265 72.365 | 36.265 72.365 | 36.265 72.365 | 36.335 72.435 | 145.130 289.530 |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.108 | 0.432 |

Administravimo išlaidos, nepriskiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e | 0.0115 | 0.0115 | 0.0115 | 0.0115 | 0.046 |

Bendra orientacinė priemonės finansinių išlaidų suma

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ (ĮA) įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | Mažiausia Didžiausia | 36.3845 72.4845 | 36.3845 72.4845 | 36.3845 72.4845 | 36.4545 72.5545 | 145.608 290.008 |

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ (MA) įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | Mažiausia Didžiausia | 36.3845 72.4845 | 36.3845 72.4845 | 36.3845 72.4845 | 36.4545 72.5545 | 145.608 290.008 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jei į pasiūlymą yra įtrauktas bendras valstybių narių ar kitų įstaigų (nurodyti kurių) finansavimas, jo lygio įvertinimas turi būti nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje (jei numatoma, kad bendrą finansavimą skirs skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | Iš viso |

…………………… | F |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2 Suderinamumas su finansinėmis programomis

X Pasiūlymas atitinka esamas finansines programas.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[10] (t. y. panaudoti lankstumo priemonę arba pertvarkyti finansinę perspektyvą).

4.1.3 Finansinis poveikis pajamoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms

( Pasiūlymas turi finansinį poveikį, poveikis pajamoms yra toks:|

Pastaba: Visa išsami su įtakos pajamoms skaičiavimo metodais susijusi informacija ir pastabos turėtų būti pateikti atskirame priede.

Mln. EUR (vienos dešimtosios tikslumu)

Prieš taikant priemonę [Metai n-1] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Biudžeto eilutė | Pajamos | [Année n] | [n+1] | [n+2] | [n+3] |

a) pajamos, išreikštos absoliučiais skaičiais |

b) pajamų pokytis | ( |

(Nurodyti kiekvieną naudojamą biudžeto eilutę. Jei įtaka daroma daugiau nei vienai biudžeto eilutei, lentelėje pridėti reikiamą eilučių skaičių.)

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinus ir išorės darbuotojus) – išsamią informaciją žr. 8.2.1. punkte.

Poreikiai metams | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 2.0 | 2.0 | 2.0 | 2.0 |

5. CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume turi būti pateikta išsami informacija apie pasiūlymo kontekstą. Šiame teisinę galią turinčios finansinės pažymos skirsnyje turėtų būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

5.1 Poreikis, kurį reikia patenkinti per trumpą ar ilgą laikotarpį

Naujuoju Partnerystės susitarimu norima sustiprinti Europos bendrijos ir Maroko Karalystės bendradarbiavimą, siekiant partnerystės tausios žvejybos politikos plėtros ir protingo žuvininkystės išteklių naudojimo Maroko žvejybos rajonuose.

Bendrijos laivynas turėjo naudos iš žuvininkystės susitarimų su Maroku nuo 1988 metų, jie buvo atnaujinti 1992 ir 1995 metais. Pastarojo susitarimo galiojimas baigėsi 1999 metais, tuo metu tai buvo pats svarbiausias Bendrijos ir trečiosios šalies žuvininkystės susitarimas. Jis apėmė kelias žvejybos kategorijas ir juo buvo suteikta žvejybos galimybių 625 (1995 m.) ir 516 (1999 m) Bendrijos žvejybos laivams. Susitarimo galiojimo laikotarpiui buvo nustatytas 500 mln. EUR finansinis įnašas. Tačiau pasibaigus to susitarimo galiojimui, nebuvo pasiekta kompromiso siekiant jį pratęsti 2000 m. spalio mėnesį.

Susitarimo su Maroku nebuvimas neigiamai paveikė Bendrijos laivyną, ypač Ispanijos ir Portugalijos laivynus, nes prireikė pakeisti daugelio laivų paskirtį. Taigi Komisija patvirtino konkrečias priemones, kuriomis buvo numatyta finansinė parama (iš viso 297 mln. EUR) laivams išardyti, pergrupuoti, modernizuoti ir galutinai perduoti į trečiąją šalį, o taip pat ir socialines–ekonomines priemones. Didžioji šios finansinės paramos dalis buvo panaudota laivams išardyti ar juos pertvarkyti kitiems, ne žvejybos, tikslams, laivams trečiajai šaliai perduoti ir bendroms įmonėms sukurti. Šiomis priemonėmis buvo siekiama galutinio Ispanijos ir Portugalijos laivynų žvejybos pastangos sumažinimo, šie laivai negali pasinaudoti naujojo žuvininkystės susitarimo su Maroku teikiamomis žvejybos galimybėmis.

Pagal laivų modernizavimo priemones, finansinė parama buvo panaudota kai kurių laivų žvejybos įrangai pakeisti ir juos paversti paviršinėmis ūdomis žvejojančiais laivais. Dėl šių priežasčių tokiam laivų tipui žvejybos galimybės susitarime nenumatytos.

Bendrijos smulkiosios žvejybos laivų laivynas, gavęs naudos iš senojo žuvininkystės susitarimo su Maroku, nustojus jam galioti, nesugebėjo prisitaikyti prie situacijos. Rekonversijos priemonėse nebuvo numatyta smulkiajam laivynui, kuris negalėjo pasinaudoti numatyta finansine parama, tinkamų sprendimų. Dėl žvejybos metodų pakeitimų šiuose laivuose, kurie jau savaime yra universalūs, vis tiek nebūtų buvę įmanoma žvejoti naujuosiuose žvejybos rajonuose, nes jų veikimo spindulys liko ribotas. Eksportas, net ir bendrų įmonių atveju, buvo ekonomiškai nepateisinamas tokiems nedidelės talpos laivams. Veiklos nutraukimas visam laikui tokio tipo laivų savininkams nebuvo perspektyvus pasirinkimas Todėl naujajame susitarime prioritetai teikiami smulkiosios žvejybos laivynui, kurio laivų dauguma galėtų pasinaudoti šio susitarimo teikiamomis galimybėmis.

Maroko žvejybos politikos prioritetai (pakrantės laivyno modernizavimas, dreifuojančių tinklų atsisakymas, moksliniai tyrimai, smulkiosios žvejybos laivyno restruktūrizavimas, prekybos srautų gerinimui, iškrovimo ir žuvų paruošimo priemonių mechanizavimas ir parama Maroko profesinėms organizacijoms bei jų mokymas) yra vienas svarbiausių susitarimo aspektų. Partnerystės susitarime taip pat numatomas dviejų šalių bendradarbiavimas skatinant ekonominę Bendrijos veiklos vykdytojų integraciją į Maroko žuvininkystės sektorių.

Žvejybos galimybių klausimais susitarime didžiausias dėmesys skiriamas į Bendrijos smulkiosios žvejybos laivų laivyno, labiausiai nukentėjusio dėl susitarimo nebuvimo, poreikius ir interesus. Susitarime numatyta:

- 20 pelaginės žvejybos seinerių (Šiaurė),

- 20 smulkiosios žvejybos laivų (Pietūs),

- 30 giluminėmis ūdomis žvejojančių smulkiosios žvejybos laivų (Šiaurė),

- 27 valais ir meškerėmis žvejojantys laivai,

- 22 tralais ir giluminėmis ūdomis žvejojantys laivai (giliavandenė žvejyba).

Be to, numatyta metinė 60 000 tonų pramoninės pelaginės žvejybos kvota.

Finansinio įnašo dydis – 36 100 000 EUR per metus. 13 500 000 EUR iš šio finansinio įnašo skiriama Maroko žuvininkystės politikai plėtoti ir įgyvendinti, siekiant užtikrinti tausią ir atsakingą žvejybą. Be to, kartu su iš Bendrijos biudžeto mokamu finansiniu įnašu, laivų savininkų Maroko valdžios institucijoms mokami mokesčiai gali sudaryti apie 3 mln. EUR.

Partnerystės susitarimas atitinka Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas ir yra suderinamas su Maisto produktų ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekso principais.

5.2 Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija.

Bendrija žuvininkystės susitarimus ėmė sudarinėti 8-ajame dešimtmetyje dėl dalinių jūrų teisės pakeitimų. Tuo metu valstybės narės nusprendė perduoti savo kompetenciją šioje srityje Bendrijai (1976 m. lapkričio 3 d. Tarybos rezoliucija), nuo to laiko žuvininkystės susitarimai yra viena išimtinių Bendrijos kompetencijų.

Naujuoju EB ir Maroko Karalystės susitarimu dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje siekiama:

( Skatinti tausios žvejybą ir sukurti teisinį pagrindą, saistantį visas susijusias šalis (Bendriją, valstybes nares, Bendrijos veiklos vykdytojus ir trečiąsias šalis), kad toks tikslas būtų pasiektas.

( Saugoti ir plėtoti Bendrijos žvejybą trečiųjų šalių vandenyse ir tobulinti tokios veiklos politinį ir socialinį–ekonominį poveikį Europoje ir, šiuo atveju, Maroke.

Be to, kad sąvoka „saistantis teisinis pagrindas“ įgautų svaresnę reikšmę visoms susijusiosioms šalims, Susitarime numatyta „ypatinga sąlyga“, kuri neleidžia Bendrijos laivams žvejoti Maroko žvejybos rajonuose ne pagal pačiame susitarime nustatytą teisinį pagrindą.

Naujajame susitarime taip pat atsižvelgiama į Maroko aplinkos apsaugos ir ekonomikos padėtį, abi šalys jį įgyvendins atsižvelgdamos į Maroko tikslus aplinkos apsaugos ir plėtros srityse.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu (ABM)

Derybos dėl žuvininkystės susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą – toliau vykdyti ir išsaugoti Bendrijos laivyno tradicinės žvejybą, įskaitant tolimosios žvejybos laivyną, ir plėtoti partnerystę, siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne Bendrijai priklausančiuose vandenyse, atsižvelgiant į gamtos apsaugos, socialinius ir ekonominius klausimus.

EB ir Maroko Partnerystės susitarimu žuvininkystės srityje siekiama Bendrijos žvejybos laivams suteikti teisę žvejoti Maroko žvejybos rajone pagal susitarime numatytas žvejybos kategorijas.

1) smulkiosios žvejybos kategorija: 20 pelaginės žvejybos seinerių (Šiaurė), 20 smulkiosios žvejybos laivų (Pietūs), 30 giluminėmis ūdomis žvejojančių mažųjų laivų (Šiaurė) ir 27 valais ir meškerėmis žvejojantys laivai;

2) giluminės žvejybos kategorija: 22 tralais ir giluminėmis ūdomis žvejojantys laivai;

3) pramoninė pelaginė žvejyba: metinė 60 000 tonų kvota.

Buvo nustatytas atitinkamas 36 100 000 EUR metinis finansinis įnašas.

Tačiau šios žvejybos galimybės gali būti padidintos bendru susitarimu tuo atveju, jei remiantis mokslinio susirinkimo metu padarytomis išvadomis, toks padidinimas nekenkia tausojančiam Maroko išteklių naudojimui. Tokiu atveju finansinis įnašas proporcingai padidinamas, bet negali viršyti 72 200 000 EUR.

Iš šio finansinio įnašo numatoma 13 500 000 EUR kasmet skirti Maroko žuvininkystės politikai plėtoti ir įgyvendinti, siekiant užtikrinti tausią ir atsakingą žvejybą.

Užtikrinant susitarimo įgyvendinimo stebėseną, bus naudojami tokie rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu:

( žvejybos galimybių naudojimo lygio stebėsena,

( duomenų apie laimikį ir apie susitarimo komercinę vertę rinkimas ir analizė,

( įnašas kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę Bendrijoje,

( įnašas stabilizuojant Bendrijos rinką,

( įnašas siekiant pagrindinių skurdo mažinimo Maroke tikslų, įskaitant įnašą kuriant darbo vietas, plėtojant infrastruktūrą ir remiant valstybės biudžetą;

( konkrečių rezultatų, laukiamų naudojant atsakingai žuvininkystei Maroko žvejybos rajone skirto finansinio įnašo procentą, kiekis ir tipas;

( Jungtinio komiteto ir techninio pobūdžio susirinkimų skaičius.

5.4 Įgyvendinimo metodai (preliminarūs)

Toliau pateikti metodą (-us)[11], pasirinktą (-us) priemonei įgyvendinti.

X Centralizuotas valdymas

X tiesioginis Komisijos

( Netiesiogiai, deleguojant:

( vykdomosioms agentūroms,

( Bendrijos sukurtoms institucijoms, kaipnumatytosios finansinio reglamento 185 straipsnyje,

( nacionalinėms viešosioms institucijoms arbaviešųjų paslaugų institucijoms.

( Pasidalijamas arba decentralizuotas valdymas

( kartu su valstybėmis narėmis

( su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (patikslinti)

Pastabos:

6. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

6.1 Kontrolės sistema

Komisija (Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD, bendradarbiaudamas su Komisijos delegacija Rabate) nuolat stebės, kaip įgyvendinamas susitarimas, ypač atsižvelgdama į tai, kaip juo naudojasi veiklos vykdytojai ir remdamasi laimikio duomenimis. Įsigaliojus protokolui, kompetentingos Komisijos tarnybos renka reikalingą informaciją, leidžiančią patikrinti ir stebėti 5.3 punkte išvardytus rodiklius.

Finansinio įnašo procento sektorinės žuvininkystės politikai remti naudojimo klausimais EB ir Marokas Jungtiniame komitete susitars dėl daugiametės programos turinio ir dėl išsamių įgyvendinimo taisyklių, įskaitant kiekvienais metais gaunamų rezultatų įvertinimo kriterijus ir tvarką.

6.2 Įvertinimas

Partnerystės susitarimo ex-ante įvertinimas buvo atliktas padedant nepriklausomų konsultantų konsorciumui (galimo Europos bendrijos ir Maroko žuvininkystės susitarimo išlaidų ir pelno analizė bei šio susitarimo poveikio tvarumui analizė, Oceanic Developpement , 2005 liepos mėn.) Šio įvertinimo rezultatai pateikti dviejuose toliau esančiuose punktuose. Pagrindiniai šio įvertinimo rezultatai neužilgo bus pateikti Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD interneto puslapyje.

6.2.1 Ex-ante vertinimas

Ruošiantis deryboms dėl susitarimo, konsultantas atliko ex-ante įvertinimą, kad būtų išnagrinėtos galimos būsimų EB ir Maroko santykių raidos kryptys, ypač Bendrijos laivyno patekimo į Maroko žvejybos rajonus sąlygų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į abiejų šalių interesą ir poreikį vėl pradėti derybas dėl partnerystės žuvininkystės srityje susitarimo sudarymo, jį įvertinus buvo nustatyti tokia nauda Bendrijai:

- Tiesioginę ekonominę naudą konsultantas įvertino remdamasis hipotetiniu ir atsargiu apyvartos ir bendrosios pridėtinės vertės skaičiavimu. Šio skaičiavimo rezultatais papildoma apyvarta, susijusi su smulkiosios žvejybos galimybėmis, yra maždaug 77,5 mln. EUR, jos bendroji pridėtinė vertė yra 36,5 mln. EUR. Apskaičiavus giluminės ir pramoninės pelaginės žvejybos apyvartą, gautas 254 mln. EUR skaičius; bendroji pridėtinė vertė yra 29,5 mln. EUR.

- Ekonominis pagal susitarimą veikiančių Europos laivų poveikis užimtumui, naudojant koeficientą 1,1 sausumoje[12] 1 laive įdarbintam asmeniui, gali būti toks:

EB darbo vietos laive | 639-717 | (spėjama) |

Visos darbo vietos Bendrijos laivuose | 1353-1467 | (spėjama) |

Darbas sausumoje | 1488-1614 | 1,1 darbo vietos sausumoje kiekvienam įdarbintam laive asmeniui |

Iš viso EB darbo vietų | 3480 - 3798 |

Žuvininkystės susitarimu su Maroku būtų galima užtikrinti 3 500 Bendrijos darbo vietų, esančių daugiausia nuo žvejybos priklausančiuose rajonuose (ypač Kanarų salose, Andalūzijoje).

Atliekant susitarimo naudos Marokui įvertinimą buvo atsižvelgta į kelis kriterijus.

Finansiniu požiūriu:

Finansinis įnašas leis Marokui papildyti savo biudžeto išteklius. Esant naujų, daugiamečių, valiutinių biudžetinių įplaukų garantijai, Marokas turės tvirtesnį biudžetinį pagrindą, ypač tai taikoma biudžeto daliai, tenkančiai šioje srityje dirbančioms institucijoms ir viešosioms įstaigoms.

Ekonominiu požiūriu:

Žuvininkystės susitarime numatytą finansinį įnašą bus galima naudoti modernizuojant žuvininkystės sektorių, kurio pagrindinį planą jau parengė viešosios institucijos, atsakingos už žuvininkystę (laivyno modernizavimas, žuvies turgų modernizavimas, sanitarinių normų įgyvendinimas, plėtra ir kt. Europos ir kiti veiklos vykdytojai taip pat galėtų numatyti efektyvesnį Maroko perdirbimo įrangos panaudojimą, kad būtų užtikrintas Europos laivų sužvejoto laimikio perdirbimas ir eksportas. Tokiu būdu Maroko pasiekta pridėtinė vertė turėtų padidėti.

Instituciniu požiūriu:

Dėl papildomos paramos biudžetui efektyviau įgyvendinant įvairias plėtros ir mokslinių tyrimų programas Marokas galėtų pagerinti institucinį sektoriaus pajėgumą (geresnė įranga, apmokymas, ir t. t.).

Socialiniu požiūriu:

Socialiniu požiūriu susitarimas sudarytų sąlygas konkrečiam Maroko valdžios nustatytų programų, skirtų vargingiausiai besiverčiantiems žvejams, ypač pagal Nacionalinės pakrantės laivybos programą (PNAL) ir pagal socialinį–profesinį skatinimą (funkcinis raštingumas ir konsultacijos), finansavimui.

Aplinkos apsaugos požiūriu:

Maroko mokslinių tyrimų žuvininkystės srityje sektoriui trūksta lėšų mokslinių tyrimų programoms aplinkos apsaugos požiūriu baigti. Dėl didelės susitarimo svarbos taip pat suintensyvės mokslinių įstaigų (Maroko, Europos, subregionų) bendradarbiavimas (subregioninė Maroko vandenyse sužvejojamų išteklių svarba). Dėl susitarimo atsiradusių naujų finansinių išteklių žuvininkystės srityje bus galima sistemiškiau vykdyti mokslinių tyrimų išteklių įvertinimo (pelaginės ir priedugnio žuvų rūšys) programas ir nuolat vykdyti stebėjimo programas, taip pagerinant mokslinės informacijos kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad Maroko valdžios institucijos įgyvendina išteklių tvarkymo ir administravimo sistemą, tokia nuomonė tampa labai svarbia.

Protokole numatytos papildomos priemonės (1 250 000 EUR per metus protokolo galiojimo laikotarpiu) dreifuojančių tinklų atsisakymo programai remti.

Monitoringas ir kontrolė:

Be to, susitarimas padės skatinti žvejybos Maroko vandenyse stebėseną.

6.2.2 Susitarimo ekonominės reikšmės ex-ante įvertinimas ir Bendrijos finansinis įnašas

Remiantis Tarybos išvadomis dėl Komisijos komunikato, pagal susitarimą skiriamas Bendrijos finansinis įnašas yra vienkartinio pobūdžio ir yra nustatytas pagal esamas žvejybos galimybes, priemones, skatinančias tausios žvejybos plėtrą trečiojoje šalyje, ir partnerystės susitarimo poveikį, ypač kiek tai susiję su Europos veiklos vykdytojų integracija į Maroko ekonomikos sektorių.

Taigi pagal susitarimą buvo atliktas tikėtinos laivų veiklos įvertinimas, kaip ex-ante vertinimo dalis. Remiantis juo ir nustatytais Maroko poreikiais žvejybos srityje buvo nustatytas 36 100 000 EUR, arba 21,6 % apskaičiuotos susitarimo vertės ir Maroko nustatytų prioritetų, dydžio Bendrijos įnašas (žr. lentelę, kurioje pateikiami ekonominės ir finansinės vertės, sukurtos Europos laivams veikiant pagal susitarimą, apskaičiavimai europiniam laivynui).

SMULKIOJI ŽVEJYBA | GILUMINĖ ŽVEJYBA | PELAGINĖ ŽVEJYBA | IŠ VISO |

Šiaurėje, pelaginės rūšys (<90GT) | Šiaurėje, dugninės ūdos (<40GT) | Pietuose, valai, meškerės, gaudyklės (<80GT) | Tunai |

Laivų skaičius | 20 | 30 | 20 | 27 | 22 | 119 |

Laivyno numatomas pagauti laimikis per metus | 35 000 t | 9 750 t | 2 500 t | 10 800 t | 22 000 | 60 000t |

Numatoma laivyno sugauto laimikio vertė per metus | 52 500 000 EUR | 28 500 000 EUR | 7 500 000 EUR | 10 800 000 EUR | 44 000 000 EUR | 24 000 000 EUR | 167 300 000 EUR |

Pastebima, kad bendrai padidėjo laivų savininkų mokami mokesčiai, lyginant su tomis pačiomis buvusiojo susitarimo žvejybos kategorijomis. Mokesčiai padidėjo 25 % – 75 %.

Kad būtų galima palyginti faktinius abiejų mokesčių dydžius, (ypač 1, 2, 3 ir 5 kategorijų), reikėjo konvertuoti vieneto kainą už GT (registrinę toną), kaip numatyta šiame susitarime, į BRT (bruto registrinę toną) (kaip ankstesniajame susitarime). Toks konvertavimas buvo atliktas 1 BRT prilyginant 1,40 registrinės tonos. Nors registrinės tonos pavertimas BRT negali būti atliekamas fiksuotai ir vienodai visoms žvejybos laivų kategorijoms, galima tvirtinti, kad pasiūlytasis santykis yra pakankamai tikslus. Svarbu pabrėžti, kad susitarimo su Mauritanija atveju BRT verčiant registrinėmis tonomis buvo pastebėta, kad skirtingoms žvejybos kategorijoms faktiniai vidutiniai konvertavimo dydžiai svyravo nuo 1,45 iki 1,80.

Toks palyginimas rodo, kad pagal Tarybos nustatytas gaires ir principus, kuriais remiantis sudaromi partnerystės susitarimai žuvininkystės srityje, Bendrijos laivų savininkai turi labiau prisidėti prie bendrų EB ir Maroko partnerystės susitarimo išlaidų.

Toliau esančioje lentelėje pateikiamas mokesčių, numatytų abiejuose susitarimuose, palyginimas.

Žvejybos kategorija | Mokesčiai eurais už GT per ketvirtį | Mokesčiai už BRT (koeficientas 1,40) | Atitinkamos žvejybos kategorijos mokesčiai 1995–1999 metais (EUR už BRT per ketvirtį) | Kitimas |

1 | 67 | 93.8 | 61 | +53% |

2 | 60 | 84 | 61 | +37% |

3 | 60 | 84 | 48 | +75% |

5 | 53 | 74.2 | 52 | +43% |

4 | 25 (EUR už toną) | Netaikoma | 20 (EUR už toną) | +25% |

6 | 20 (EUR už toną) | Netaikoma | Netaikoma | Netaikoma |

Reziumuojant galima pasakyti, kad bendras laivų savininkų įnašas turėtų būti apie 3,4 mln. EUR per metus.

6.2.3 Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Turint omenyje laikotarpį nuo ankstesniojo susitarimo galiojimo pabaigos (1999) iki 2005 m. derybų bei svarbius derybų strategijos ir tikslų pasikeitimus, ex-post vertinimas, stricto sensu , nėra labai tinkamas sudarant naująjį partnerystės susitarimą. Vis dėlto rengiantis deryboms buvo atsižvelgta į ankstesniojo susitarimo rezultatus ir duomenis (išteklių būklė, mokslinė informacija, Europos ir Maroko laivynų struktūra, regioninės problemos ir t. t.). Norint papildyti šią informaciją, buvo imtasi duomenų rinkimo atliekant ex-ante vertinimą remiantis dabartine veikla Maroko vandenyse. išteklių saugojimo ir valdymo priemonių atveju, daugelis mokslinių duomenų leidžia tvirtinti, kad į naująjį susitarimą įtraukti žuvų ištekliai, nėra pernelyg intensyviai naudojami, taigi galima išlaikyti susitarime numatytą žvejybos pastangą.

Ekspertų vertinimu, dabartinė išteklių būklė leistų didinti žvejybos pastangą suteikdama tokias žvejybos galimybes: 120 000 t kvota pramoninei pelaginei žvejybai, 22 giluminės žvejybos laivų flotilė, maždaug 25 smulkiosios žvejybos laivai, žvejojantys smulkiąsias pelaginių rūšių žuvis šiaurėje, 20 smulkiosios žvejybos laivų pietuose, maždaug 30–35 giluminėmis ūdomis žvejojančių smulkiosios žvejybos laivų flotilė ir 32 valais ir meškerėmis žvejojantys laivai.

6.2.4 Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Atnaujinant protokolą bus atliktas ex-post galiojimo laikotarpio (2006–2010 m.) vertinimas, siekiant nustatyti rodiklius, susijusius su rezultatais (laimikis ir jo vertė) ir poveikį (sukurtos ir išsaugotos darbo vietos, protokolo išlaidų ir laimikio vertės santykis). Atliekant ex-post įvertinimą bus naudojami 5.3 punkte išvardyti rodikliai.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Už pagal susitarimą pervesto finansinio Bendrijos įnašo naudojimą yra atsakinga tik atitinkama trečioji šalis, kuri yra suvereni valstybė.

Vis dėlto numatyta, kad šiuo atveju už finansinio įnašo dalies, naudojamos atitinkamos valstybės žuvininkystės politikai remti, metinį ir daugiametį planavimą, šios programos vykdymą ir gautų rezultatų pateikimą Komisijai atsakinga ir šiuo klausimu kompetentinga yra tik trečioji šalis. Komisija įsipareigoja užmegzti nuolatinį politinį dialogą, kad būtų galima pagerinti Susitarimo administravimą ir padėti Bendrijai tausiau valdyti išteklius.

Susitarimuose dėl partnerystės žuvininkystės srityje Komisija ir trečioji šalis taip pat bendru sutarimu nustato tikslus, kuriems pasiekti bus skirta konkreti finansinio įnašo dalis bei metinę ir daugiametę programą, kurią reikia įgyvendinti siekiant tokių tikslų. Tokia programa vertinama kiekvienais metais.

Jei programos įgyvendinimas neatitinka Protokole tam nustatytų išteklių, Komisija gali paprašyti sumažinti tai programai skirtą finansinio įnašo procentinę dalį.

Bet kokiam Bendrijos mokėjimui pagal žuvininkystės susitarimą yra taikomos Komisijos taisyklės ir biudžetinė bei finansinė tvarka. Tai leidžia išsamiai identifikuoti trečiųjų šalių bankines sąskaitas, į kurias pervedamos finansinio įnašo sumos.

Pagal nacionalinio suvereniteto principą Komisija negali atlikti ar inicijuoti finansinio audito dėl trečiosioms šalims paskirto finansinio įnašo lėšų panaudojimo.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1 Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal jų finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

(Pateikti šių tikslų antraštines dalis, priemones ir rezultatus) | Rezultato rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | IŠ VISO |

1 priemonė............. |

2 priemonė............. |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai |

Pareigūnai arba laikinas personalas[14] (11 01 01) | A*/AD | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 |

B*, C*/AST | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 |

Personalas[15], finansuojamas pagal 11 01 02 str. |

Kitas personalas[16], finansuojamas pagal 11 01 04 04 str. | 1,0 | 1,0 | 1,0 | 1,0 |

IŠ VISO | 2,0 | 2,0 | 2,0 | 2,0 |

8.2.2 Užduočių, susijusių su veikla, aprašymas

- padėti derybininkui rengti ir baigti derybas dėl susitarimo žuvininkystės srityje:

- dalyvauti derybose su trečiosiomis šalimis siekiant sudaryti susitarimus žuvininkystės srityje;

- rengti įvertinimo ataskaitos projektus ir strateginius derybų dokumentus Komisijos nariui;

- pristatyti ir ginti Komisijos poziciją Tarybos darbo grupėje „Išorinė žuvininkystė“;

- dalyvauti ieškant kompromiso su valstybėmis narėmis, nurodytomis galutiniame susitarimo tekste.

- Susitarimų įgyvendinimo kontrolė:

- kasdieninis susitarimų žuvininkystės srityje įgyvendinimo stebėjimas;

- įsipareigojimų ir mokėjimų finansinės kompensacijos bei numatytos veiklos srityje rengimas ir tikrinimas arba atsakingos žuvininkystės plėtros finansavimo rengimas ir tikrinimas;

- nuolatinis ataskaitų apie susitarimų įgyvendinimą rengimas;

- susitarimų įvertinimas: moksliniai ir techniniai aspektai,

- rengti ir Tarybos reglamento ir sprendimo pasiūlymų projektus ir kurti susitarimų tekstus,

- inicijuoti ir kontroliuoti priėmimo procedūras.

- Techninė pagalba:

- rengti Komisijos poziciją Jungtiniame komitete.

- Tarpinstituciniai ryšiai:

- Atstovauti Komisijai Taryboje, Europos Parlamente ir valstybėse narėse derybų proceso metu;

- rengti atsakymus į Europos Parlamento klausimus žodžiu ir raštu.

- Tarnybų tarpusavio konsultacijos ir koordinavimas:

- užtikrinti ryšį su kitais generaliniais direktoratais sprendžiant su derybomis ir susitarimų kontrole susijusiais klausimais;

- organizuoti tarnybų tarpusavio konsultacijas ir teikti atsakymus.

- Vertinimas

- dalyvauti įvairiuose vertinimo pratimuose ( ex-ante, mid-term, ex-post ) ir poveikio vertinime;

- nagrinėti pasiektus tikslus ir įvertinimo rodiklius.

8.2.3 Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių pareigybių skaičių).

X Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės gali būti pakeistos arba joms skirtas laikas pratęstas

( Pareigybės, preliminariai skirtos 2005 metų MPS/PBP vykdyti

( Pareigybės, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu

( Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Pareigybės, reikalingos n metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP.

8.2.4 Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą

(11 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant atitinkamas išlaidas personalui) |

Vykdomosios agentūros[17] |

Kita finansinė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros* | 0,165 | 0,165 | 0,165 | 0,165 0,07** | 0,660 0,070 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0,165 | 0,165 | 0,165 | 0,235 | 0,730 |

* 165 000 EUR suma per metus susijusi su ekspertu – laikinuoju darbuotoju, dirbančiu EK Delegacijoje Rabate, kuriam skiriamas finansavimas pagal biudžeto eilutę nr. 11 01 04 04.

** 70 000 EUR suma numatyta ex-ante ir ex-post studijoms rengti.

8.2.5 Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai |

Pareigūnai ir laikinas personalas (11 01 01) | 0,108 | 0,108 | 0,108 | 0,108 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. (pagalbinis personalas, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, personalas, dirbantis pagal sutartis ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTOMS į orientacinę sumą) | 0,108 | 0,108 | 0,108 | 0,108 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Jei tinka, pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

- 1A = 108 000 EUR X 0,5 = 54 000 EUR

1B = 108 000 EUR X 0,25 = 27 000 EUR

1C = 108 000 EUR X 0,25 = 27 000 EUR

Tarpinė suma: 108 000 EUR (0,108 mln. EUR per metus)

- 1 laikinas darbuotojas = 165 000 EUR (0,165 mln. EUR per metus)

Iš viso: 273 000 EUR per metus (0,273 mln. EUR per metus)

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.

Jei tinka, pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą

8.2.6 Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | IŠ VISO |

11 01 02 11 01 – Misijos | 0,010 | 0,010 | 0,010 | 0,010 | 0,040 |

11 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,0015 | 0,0015 | 0,0015 | 0,0015 | 0,006 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[18] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą) | 0,0115 | 0,0115 | 0,0115 | 0,0115 | 0,046 |

[1] OL L 73, 2001 3 15, p. 8.

[2] Prie šios sumos pridedama:- pagal dabar vykdomą MEDA programą (paramos programa įmonėms, profesinėms asociacijoms, Asociacijų susitarimo įgyvendinimui) žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojų papildomai veiklai (konsultacijos įmonėms ir asociacijoms, paskolos MVĮ gavimas…) ir institucinės bei teisinės sistemos suderinimo veiklai, vykdomai bendradarbiaujant su valstybių narių institucijomis ir administracijomis, bus skirta bendra maždaug 3 mln. EUR dydžio suma (ketverių metų laikotarpiui). - Priedo I skyriaus 4 punkte numatyta laivų savininkų mokesčių, mokamų tiesiogiai Marokui į sąskaitą, numatytą Priedo I skyriaus 5 punkte, suma, kurios dydis yra maždaug 3 400 000 EUR per metus.

[3] Laivų skaičius gali būti pakeistas šalių susitarimu. Pramoninė pelaginė žvejyba administruojama ribojant vienu metu žvejojančių laivų skaičių.

[4] Diferencijuoti asignavimai

[5] Nediferencijuoti asignavimai

[6] Numatyta 2006 metams.

[7] Išlaidos, nepriklausančios 11 antraštinės dalies 11 01 01 skyriui.

[8] Pagal Protokolo 4 straipsnį, žvejybos galimybės gali būti padidintos bendru sutarimu tuo atveju, jei remiantis mokslinio susirinkimo metu padarytomis išvadomis, toks padidinimas nekenkia tausojančiam Maroko išteklių naudojimui. Tokiu atveju finansinė parama didinama proporcingai ir pro rata temporis . Tačiau bendra Bendrijos mokamo finansinio įnašo suma negali koreguojamos sumos viršyti daugiau nei dvigubai.

[9] Išlaidos pagal 11 antraštinės dalies 11 01 04 straipsnį.

[10] ˛r. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[11] Jei nurodomas daugiau nei vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto atitinkamų komentarų skiltyje.

[12] Pagal 2000 metais Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD atliktą tyrimo metodą: „Regional Socio-economic Studies on Employment and the Level of Dependency on Fishing. Lot No.23: Coordination and Consolidation Study (par Megapesca Ltd)”.

[13] Kaip apibūdinta 5.3 punkte.

[14] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[15] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[16] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[17] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią teisinę galią turinčią finansinę pažymą.

[18] Nurodyti komiteto tipą ir kuriai grupei jis priklauso.