52005DC0606

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.11.2005

KOM(2005) 606 galutinis

ŽALIOJI KNYGA

DĖL EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO ATEITIES

(pateikta Komisijos)

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. POLITIKOS KONTEKSTAS 3

3. ESAMOS INFORMACIJOS SPRAGOS 3

4. DABARTINIS EMT 4

4.1. Statusas ir struktūra 4

4.2 Finansavimas 4

4.3 Uždaviniai ir pagrindiniai pasiekimai 5

4.4 Vertinimas 6

5. BŪSIMASIS EUROPOS MIGRACIJOS TINKLAS 7

5.1. Bendras tikslas ir veiklos sritys 7

5.2. Konkretūs uždaviniai 7

5.3. Santykiai su kitomis informaciją renkančiomis įstaigomis ir suinteresuotosiomis šalimis 8

5.4. Forma ir struktūra 9

6. IŠVADA 10

PRIEDAI 11

1. ĮVADAS

Šios žaliosios knygos tikslas – sužinoti visų susijusių suinteresuotų šalių nuomones dėl Europos migracijos tinklo (EMT), įskaitant nuomones apie jo galimus uždavinius ir struktūrą.

EMT buvo sukurtas 2002 m. kaip bandomoji parengiamoji priemonė atsižvelgiant į poreikį gerinti keitimąsi įvairia su migracija ir prieglobsčio suteikimu susijusia informacija. Jo pagrindinis tikslas – suteikti Bendrijai ir valstybėms narėms objektyvią, patikimą ir palyginamą šių sričių informaciją sistemiškai renkant ir saugant valstybių narių pateiktus duomenis ir informaciją bei atliekant tyrimus Europos ir nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu EMT sudaro valstybių narių įkurti nacionaliniai informacijos punktai ir mokslinis koordinatorius, kuriuos remia ir jų veiklą stebi Europos Komisija.

Kadangi 2006 m. baigsis parengiamosios veiklos etapas, reikia įvertinti iki šiol padarytą pažangą ir šios žaliosios knygos pagalba pradėti svarstymus dėl geriausio būdo žengti į priekį.

2. POLITIKOS KONTEKSTAS

Jau 1994 m. pirmajame komunikate dėl imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politikos Europos Komisija pabrėžė visapusiško ES migracijos srautų stebėsenos mechanizmo sukūrimo svarbą. Tai paskatino 1996 m. atlikti galimybių tyrimą[1].

2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Tarybos išvadose Komisija raginama „sukurti keitimosi informacija apie prieglobstį, migraciją ir kilmės šalis sistemą“, o tai paskatino 2002 m. kaip bandomąjį projektą sukurti EMT.

Buvo susitarta su valstybės narėmis, kad, pradėdamos įgyvendinti projektą, jos pirmiausia sukurs nacionalinių informacijos punktų, kurie suteiktų reikalingą informaciją, tinklą.

2003 m. birželio mėn. Salonikų Europos Vadovų Taryba pritarė EMT sukūrimui ir pasiūlė ištirti galimybę „ateityje sukurti nuolatinę struktūrą“.

Galiausiai 2004 m. lapkričio 4–5 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos Hagos programoje teigiama, kad „vykstantis Europos prieglobsčio suteikimo ir migracijos politikos vystymas turėtų remtis bendru visų migracijos aspektų analize. Svarbiausia yra sudaryti geresnes sąlygas rinkti, teikti, keistis ir efektyviai naudoti naujausią informaciją ir duomenis“.

3. ESAMOS INFORMACIJOS SPRAGOS

1996 m. galimybių tyrime buvo atskleista, o 2005 m. EMT įvertinimu[2] patvirtinta, kad migracijos ir prieglobsčio ES ir valstybių narių politiką formuojantiems asmenims trūksta svarbios informacijos, ir kad tokią informaciją turėtų suteikti būsima EMT struktūra.

Pirma, nepaisant informacijos apie įvairius tarptautinės migracijos aspektus gausos, susipažinti su ja nėra lengva, nes ji yra padrika ir nėra laikoma vienoje vietoje. Todėl šiai informacijai atrinkti ir apdoroti skirtas vienas informacijos punktas, veikiantis kaip centrinis biuras, būtų labai naudingas ES institucijoms, valstybėms narėms, politiką formuojantiems asmenims ir plačiajai visuomenei.

Antra, ir ES, ir nacionaliniu lygiu trūksta patikimos, palyginamos ir naujos informacijos prieglobsčio suteikimo ir migracijos politikos klausimais. Taip pat trūksta palyginamos informacijos apie ES ir nacionalinės politikos poveikį šioje srityje. Be to, nuolat didėja ES ir valstybių narių poreikis greitai išspręsti migracijos ir prieglobsčio suteikimo klausimus. Siekiant užpildyti šias informacijos spragas, reikėtų sukurti visas valstybes nares jungsiančią centrinį koordinavimą turinčią tinklo struktūrą.

Trečia, didžiausia problema – tikslių, naujausių ir palyginamų statistinių duomenų apie migraciją ir prieglobsčio suteikimą trūkumas. Nors šiai problemai spręsti neseniai Komisija priėmė pasiūlymą dėl reglamento dėl Bendrijos statistikos apie migraciją ir tarptautinę apsaugą[3], tokios statistinės informacijos palyginamosios analizės poreikis išliks.

4. DABARTINIS EMT

Šiame skyriuje aprašomas dabartinis EMT, nes, kad būtų galima nustatyti būsimą jo struktūrą, svarbu suvokti jo veikimą, rezultatus ir problemas[4].

4.1. Statusas ir struktūra

Šiuo metu EMT sudaro 14 valstybių narių įsteigtų nacionalinių informacijos punktų (NIP). NIP – tinklo pagrindas, nes jie tvarko dokumentus, atlieka analizę ir tyrimus. Dauguma naujųjų valstybių narių dar nepaskyrė NIP ir tinklo veikloje dalyvauja stebėtojo statusu. Tikimasi, kad kai kurios šių šalių taps tikrosiomis EMT narėmis 2006 m.

NIP – tai vidaus reikalų arba teisingumo ministerijose sukurtos arba joms priskirtos struktūros, nacionalinės statistikos tarnybos, tyrimų institutai, struktūros nevyriausybinėse organizacijose, socialinės apsaugos įstaigose ar tarpvyriausybinių organizacijų nacionaliniai biurai. Pavyzdžiui, keičiantis ministerijų atsakomybės sritims, NIP dažnai būna keičiami.

Po atviro konkurso dėl pagalbos kuriant tinklą 2003 m. gruodžio mėn. buvo išrinktas mokslo ir administravimo reikalų koordinatorius.

4.2 Finansavimas

Dabartinį tinklą bendrai finansuoja Komisija ir valstybės narės. Kai kurie valstybių narių administracijoms priskirti arba prie jų įsikūrę NIP negavo Bendrijos finansavimo dėl kliūčių, susijusių su nacionalinėmis valstybės finansavimo taisyklėmis arba Bendrijos reikalavimų atitikimo finansinei paramai gauti taisyklėmis. Finansiniai ištekliai tinklui sukurti padidėjo nuo 2002 m. bandomajai veiklai skirtų 1,4 mln. EUR iki 3 mln. EUR 2005 m. biudžete, kuris bus įgyvendintas 2006 m., įskaitant 9 NIP skirtas subsidijas ir lėšas tinklo moksliniam ir administraciniam koordinavimui.

4.3 Uždaviniai ir pagrindiniai pasiekimai

Pagrindinis EMT tikslas, kaip nurodyta pirminėse specifikacijose, yra Bendrijai, valstybėms narėms, o tolimesnėje ateityje ir visuomenei teikti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie migraciją ir prieglobsčio suteikimą Europos ir nacionaliniu lygiu.

Tai bus atlikta surinkus ir pateikus naudojimui esamus duomenis bei informaciją ir peržiūrėjus bei išanalizavus turimą informaciją.

EMT orientuotas į dvi tarpusavyje susijusias veiklas: dokumentavimą ir analizę bei tyrimus. Tai – informacijos monitoringas, lyginimas, analizė ir tyrimas gretinant iš valstybių narių gautą informaciją, patiems vykdant tyrimus ES lygiu ir sudarant išsamią tokios informacijos duomenų bazę. Nacionaliniai tinklai prisideda prie EMT analizavimo ir tyrimo veiklos. EMT veikla įgyvendinama vykdant Komisijos patvirtintas metines darbo programas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, be paties NIP įkūrimo juos aprūpinant darbuotojais, patalpomis, IT įranga, galima išskirti šiuos nuo 2002 m. iki šiol pasiektus pagrindinius rezultatus:

Dokumentacijos priemonė

Siekiant sukurti išsamią duomenų ir informacijos saugyklą, kuriama EMT veikimo pagrindą sudaranti kompiuterinė informacinė sistema. 2004 m. sukurta interneto vartotojų sąsajos šablonų sistema, užtikrinanti tiesioginį surinktų duomenų perkėlimą į informacinę sistemą, palengvina duomenų rinkimą ir dokumentaciją. Numatyta, kad sistema turės paieškos ir navigacijos funkcijas.

Sistemos kūrimas greitai bus baigtas, o jos veikimas dabar priklauso nuo duomenų ir informacijos įvedimo. Šiuo tikslu iki 2005 m. vidurio NIP įkėlė daugiau nei 1700 leidinių. Taip pat buvo indeksuoti šioje srityje veikiančių organizacijų ir asmenų teisiniai dokumentai ir kontaktiniai duomenys. Šiuo metu stengiamasi pagerinti šių įvestų duomenų kokybę; tuo tikslu rengiamos gairės, kuriomis būtų vadovaujamasi įvedant informaciją. Kad EMT dokumentacijos centras politiką formuojantiems asmenims, specialistams ir visuomenei galėtų teikti išsamią politikos formavimui svarbią naujausią informaciją apie prieglobsčio teikimą ir migraciją, akivaizdu, kad turi būti įvesta žymiai daugiau duomenų.

Analizė ir tyrimai

EMT įgyvendino kelis analizės ir tyrimų projektus, pateikdama su jais susijusią informaciją, pvz., 2004 m. bandomąjį imigracijos poveikio Europos visuomenei tyrimo projektą[5], teikė informaciją apie nacionalinę politiką ir praktiką bei analizavo nacionalinius duomenis, prisidėjo prie ES 2001–2003 m. metinių statistikos atskaitų[6]parengimo; parengė 2004 m. politikos analizės ataskaitą, kurioje buvo pateikta nacionalinės politikos vystymo apžvalga ir kurios dėka buvo atlikta lyginamoji apžvalga bei kiti moksliniai tyrimai. Šiuo metu siekiant užpildyti dviejų susijusių politikos sričių informacijos spragas, rengiamasi atlikti mokslinį tyrimą dėl valstybių požiūrio į nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečius ir nedidelį tyrimą dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemų.

Nors bendrą EMT veiklos rezultatų kokybę vertinti dar anksti, galima teigti, kad NIP pateikė labai aukštos kokybės tinklo galimybes atskleidusias ataskaitas, kuriose pateikti patikimi ir naujausi analizės duomenys, kuriais remiantis galimas valstybių narių palyginamumas.

Tinklų kūrimas ir žinomumas

Plėtojantis tinklui dvišaliai NIP ryšiai tapo glaudesniais. Kalbant apie nacionalinių tinklų kūrimą, dauguma NIP sėkmingai sukūrė nacionalinius susijusių dalyvių tinklus ir nustatė parnerių informacijos įvedimo procedūras. Buvo sudarytas nacionalinio tinklo katalogas, kuriame pateikiama galimų ir esamų tinklo partnerių apžvalga. Taip pat buvo stengiamasi užmegzti ryšius su kitais ES tinklais ir projektais. Deja, šie ryšiai nepaskatino aktyvesnio bendradarbiavimo, kuris yra būtinas norint, kad EMT užtikrintų sąveiką ir išvengtų dubliavimosi.

Šiuo metu EMT žinomumas plačiajai visuomenei ribotas, kadangi (kol kas) labai mažai jo produktų yra prieinami visuomenei. Dėl to ne visada atsižvelgiama į tinklo darbo rezultatus. Tinklas nėra žinomas dėl to, kad buvo pradėtas nuo nulio ir pirmieji veiklos metais buvo skirti jo įkūrimui. Tačiau šiuo metu įvairiomis priemonėmis stengiamasi pagerinti EMT žinomumą ir platinti jo atliktų tyrimų rezultatus[7].

4.4 Vertinimas

2005 m. įvertinimo ataskaitoje buvo pateikti keli nustatyti sunkumai, su kuriais, atlikdamas savo uždavinius, susiduria dabartinis EMT, kurių svarbiausi – nacionalinių informacijos punktų struktūra ir bendra projekto struktūra.

Kalbant apie pirmąjį veiksnį, labai skiriasi NIP teisinis statusas, specifikacijos, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, turima techninė įranga, o taigi ir jų dalyvavimo veikloje lygis. Be to, NIP buvo paskirti skirtingu metu, jie dažnai keitėsi dėl personalo pokyčių arba dėl atsakomybės už NIP priskyrimo kitai ministerijai. Todėl NIP formavimosi etapai labai skiriasi.

Kalbant apie antrąjį veiksnį, institucinės priemonės ir pasirinkta struktūra pareikalavo daug Komisijos darbo. Be to, pasirinktam tinklo įkūrimo ir valdymo procesui, t. y. bendrai finansuojamai veiklai, reikėjo skirti daug išteklių. Paskyrus mokslinį koordinatorių bendra padėtis pagerėjo, tačiau vis dar reikia aiškiau apibrėžti Komisijos vaidmenį.

Taip pat dėl projekto bandomojo pobūdžio ir jo pradėto vykdymo eksperimento tvarka, pradiniai EMT uždaviniai ir funkcijos buvo gana platūs. Dėl to viso tinklo ir NIP vaidmens, funkcijų ir jų santykio su koordinatoriumi apibrėžimui trūko aiškumo ir tikslingumo.

Apskritai kalbant, nors siekiant tikslo daugiausia buvo nuveikta 2004 m., dabartinio EMT kūrimo etapo struktūrinės problemos trukdo greitesnei pažangai. Todėl būsimais struktūros pokyčiais turėtų būti siekiama išspręsti šias problemas ir jų išvengti. Būtina kuo labiau pasinaudoti esamais ir būsimais dabartinio EMT rezultatais.

5. BūSIMASIS EUROPOS MIGRACIJOS TINKLAS

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus faktus, šiame skyriuje pateikiami keli veiksniai, kurie yra svarbūs priimant sprendimą dėl būsimos nuo 2007 m. pradėsiančios veikti struktūros, manant, kad šie veiksniai yra tarpusavyje susiję. Dalyviai raginami pateikti pastabas dėl šių Komisijos pateiktų galimybių.

5.1. Bendras tikslas ir veiklos sritys

Dėl pirmiau minėtų esamų informacijos apie migraciją ir prieglobsčio suteikimą spragų, dabartinio EMT bendras tikslas – suteikti Bendrijai, jos valstybėms narėms ir plačiajai visuomenei objektyvią, patikimą ir palyginamą informacija – vis dar reikalingas ir svarbus. Ši informacija turi būti prieinama siekiant remti bendrą imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politiką.

Kalbant apie veiklos rezultatus ir ypač duomenų bazę, pirmiausia, atsižvelgiant į nustatytą tikslą, jie turi būti prieinami plačiajai visuomenei. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti naudinga ar net būtina konkrečiai vartotojų grupei riboti galimybę susipažinti su duomenimis, pavyzdžiui, su informacija, kurią valstybės narės laiko konfidencialia.

Ar sutinkate su tokiais būsimojo EMT įgaliojimais – teikti Bendrijai, jos valstybėms narėms ir plačiajai visuomenei objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie prieglobsčio suteikimą ir migraciją? Jeigu ne, kaip reikėtų pakeisti įgaliojimus ir kodėl? Ar EMT surinkti duomenys ir informacija turėtų būti sistemingai viešai skelbiami? |

- 5.2. Konkretūs uždaviniai

Reikia nuspręsti, kokius konkrečius uždavinius turėtų atlikti būsima struktūra, kad pasiektų pirmiau minėtą bendrą tikslą.

Dabar dėmesys sutelktas į esamų duomenų ir informacijos rinkimą, ribotą skaičių tyrimų, apsikeitimą duomenimis ir jų tvarkymą, duomenų analizę, lyginamosios ataskaitos parengimą ir tinklų kūrimą.

Kas dėl palyginamos informacijos teikimo, EMT galėtų sukurti sistemą, leidžiančią geriau suvokti duomenų palyginamumui trukdančius metodologinius skirtumus ir suskurti tinkamą bendrą metodologiją tokiems skirtumams panaikinti.

Be to, vertėtų numatyti, kad būsimasis EMT toliau vykdytų tyrimus srityse, kuriose buvo nustatytas informacijos trūkumas, arba pagal sutartą darbo programą, arba gavus konkretų Bendrijos institucijų ar kitų galimų dalyvių prašymą[8].

Priklausomai nuo pasirinktos struktūros, kiti EMT uždaviniai galėtų apimti nuomonių, atsižvelgiant į surinktą informaciją ir atliktas analizes, pateikimą. Jų tikslas būtų konsultuoti ir patarti dėl politikos vystymo ir įgyvendinimo. Tačiau turbūt per anksti EMT skirti tokius uždavinius, nes būsima struktūra pirma turėtų koncentruotis į duomenų rinkimą ir analizę, kad būtų įgyta patirties šioje srityje.

Dėl blogo dabartinio tinklo žinomumo ir dėl to, kad jam reikia palaikyti ryšį su kitomis šioje srityje veikiančiomis įstaigomis, būtina skleisti informaciją ir didinti informuotumą, o taip pat rengti susitikimus ir konferencijas migracijos ir prieglobsčio suteikimo tema suteikiant pagrindinėms suinteresuotosioms šalims galimybę pasikeisti nuomonėmis. Deja, tokie uždaviniai pareikalautų didelių papildomų išteklių.

Kuris iš pirmiau minėtų konkrečių užduočių: informacijos rinkimas ir analizė, tyrimai, nuomonių ir rekomendacijų teikimas, visuomenės informavimas, turėtų būti skirti būsimai struktūrai ir kodėl? Ar galėtumėte pasiūlyti kitas vykdytinas užduotis? |

- 5.3. Santykiai su kitomis informaciją renkančiomis įstaigomis ir suinteresuotosiomis šalimis

Kad būtų gauta didžiausia nauda ir papildomumas, reikėtų kuo labiau susieti kitą Komisijos, ES, valstybių narių ar tarptautinių organizacijų šioje srityje vykdomą veiklą.

Būsimą EMT reikėtų laikyti imigracijos ir prieglobsčio suteikimo srityje vykstančio keitimosi informacija priemonių bendresnio reorganizavimo ir racionalizavimo proceso dalimi. Šios priemonės apima būsimą pasiūlymą dėl bendros informacinės sistemos, praktinį bendradarbiavimą prieglobsčio suteikimo srityje arba neseniai priimtą reglamentą dėl migracijos ir tarptautinės apsaugos Bendrijoje statistikos[9].

Siekiant sinerginio poveikio, būtina bendradarbiauti su kitomis panašią į EMT veiklą vykdančiomis įstaigomis. Kai kurie Bendrijos lygio institucijos, pavyzdžiui, būsimoji Pagrindinių teisių agentūra[10] ir CARIM[11], renka ir analizuoja panašią informaciją. Pagrindinių teisių agentūra bus nepriklausomas centras, užsiimantis su pagrindinėmis teisėmis susijusiais klausimais. Pagrindinės jos funkcijos bus rinkti duomenis, analizuoti, kutri tinklus ir didinti informuotumą. CARIM projektas – priemonė stebėti, analizuoti ir prognozuoti migracijos srautus, jų priežastis ir pasekmes, atsirandančias dėl tranzito per Barselonos proceso šalis ar vykimo į jas. Šių institucijų įgaliojimai ir funkcijos yra kitokios nei EMT, nes jų dėmesys migracijai daugiausia susijęs su migrantų teisėmis ar konkrečia šalimi. Tai mažina dubliavimosi riziką. Tačiau būsimas EMT tinklas vis tiek turi sukurti stiprius ir struktūrinius ryšius su šiomis institucijomis.

Daugiausia naudos iš būsimojo EMT veiklos turėtų gauti jo veikloje dalyvaujančios institucijos, pavyzdžiui, Europos Parlamentas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, taip pat valstybės narės ir Komisija. Galima būtų svarstyti, ar šioms suinteresuotosioms šalims galėtų būti suteikta teisė prašyti, kad, pavyzdžiui, rengiant nuomones dėl teisės aktų projektų, NIP suteiktų tam tikrą informaciją.

Kaip galima būtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis? Kaip būsimoji struktūra galėtų sustiprinti ir papildyti esamų nacionalinių ir tarptautinių įstaigų veiklą migracijos ir prieglobsčio suteikimo srityje? |

- 5.4. Forma ir struktūra

Šiame skyriuje pateikiamas klausimas – kokios struktūros leistų pasiekti tikslą bei įgyvendinti galimus uždavinius ir kokie yra kiekvienos struktūros privalumai ir trūkumai.

Priklausomai nuo tikslo, konkrečių paskirtų uždavinių ir turimų išteklių, būsimojo EMT struktūra gali būti įvairi. Galima būtų aptarti dvi struktūras, renkantis vieną iš dviejų: Komisijai priskirto bei jai atsakingo tinklo ir nepriklausomos Bendrijos agentūros pasirinkto ir valdomo tinklo.

1 galimybė: Komisijai priskirtas tinklas

Būsimąjį EMT galėtų sudaryti nacionaliniai informacijos punktai. Komisija prisiimtų atsakomybę už visą tinklo veiklos valdymą, planavimą ir tolesnę plėtrą. Reikėtų sukurti teisinį pagrindą, pagal kurį būtų įkurtas būsimasis EMT ir nustatyti jo pagrindiniai tikslai, taip pat kriterijai, kuriuos turėtų atitikti NIP. Tai galėtų būti pasiekta Tarybos sprendimu.

Pagal šią galimybę Komisija turėtų skirti atitinkamas valdymo struktūras. Po atviro konkurso galėtų būti paskirta privati arba vieša koordinavimo įstaiga.

Kalbant apie NIP atranką, juos pagal teisiniame pagrinde išdėstytus kriterijus galėtų atrinkti valstybės narės arba Komisija, surengusi atvirą konkursą.

Tinklo priskyrimas Komisijai užtikrintų, kad Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už jo veiklą. Tai leistų sklandžiai pakeisti dabartinį EMT; tai galėtų būtų laikoma pereinamuoju etapu, kol būtų sukurta nuolatinė ir oficiali struktūra, jei atsirastų tam poreikis. Tačiau reikėtų užtikrinti efektyvų valdymą, o šiuo atžvilgiu kyla klausimas, ar perduodant valdymo uždavinius rangovui galėtų būti užtikrintas pakankamas tęstinumas. Iš tikrųjų Komisijos viešųjų pirkimų taisyklės nustato tokių sutarčių ilgiausią galiojimo laikotarpį.

2 galimybė: Agentūra

Komisijos agentūra galima laikyti ilgalaike galimybe, priklausančia ne tik nuo tolesnės bendros imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politikos vystymo bet ir nuo finansinių perspektyvų, atsižvelgiant į ribotą biudžetą. Reikėtų pabrėžti, kad agentūrai įkurti reikėtų teisinio pagrindo. Taip pat reikėtų įkurti iš valstybių narių ir Komisijos atstovų sudarytą valdančiąją tarybą.

Tokia stabili struktūra suteiktų ilgalaikės veiklos perspektyvą ir leistų atlikti įvairesnius uždavinius. Todėl ji galėtų efektyviau teikti prašomą informaciją.

Jeigu tokia agentūra būtų laikoma tinkama įvykdyti numatytus naujus uždavinius, reikėtų tinkamai pateisinti jos reikalingumą ir galimą tęstinumą. Tam reikėtų atlikti išsamų jos poveikio įvertinimą. Reikėtų be kita ko išnagrinėti kitų teisingumo ir vidaus reikalų srityje veikiančių ar veiksiančių agentūrų panaudojimo galimybę.

Nacionalinių informacijos punktų vaidmuo ir statusas

Nepriklausomai nuo pasirinktos galimybės, jeigu bus patvirtinti pirmiau pateikti įgaliojimai, tai turės įtakos NIP vaidmeniui ir statusui, nes jie rinks informaciją ir vykdys analizę nacionaliniu lygiu.

Todėl NIP turi būti pajėgūs pateikti tokią informaciją, t. y. jų veikla turi aprėpti visą valstybę narę, ir sugebėti užtikrinti nuolatinį duomenų bazės atnaujinimą. Pagrindinė funkcija – apjungti su šia sritimi susijusius dalyvius, pavyzdžiui, mokslininkus ir mokslinių tyrimų institucijas, viešas ir vyriausybines institucijas, NVO, kurios dalyvautų nacionalinio tinklo veikloje ir jam vadovautų. Šiuo tikslu NIP turėtų būti nepriklausomi nuo vyriausybių, tačiau tuo pačiu metu turėtų išlaikyti gerus santykius su viešosiomis institucijomis, kad galėtų susipažinti su viešojo sektoriaus informacija.

Šiuo požiūriu, kad NIP galėtų įvykdyti šiuos uždavinius ir pasiekti vienodumą, reikės nustatyti minimalius bendros patirties šioje srityje, darbuotojų, pajėgumo, IT ir kitos įrangos reikalavimus.

Kokia struktūrą reikėtų kurti sekančiu EMT etapu, norint pasiekti bendrą tikslą ir kodėl? Kokį vaidmenį ir statusą reikia skirti NIP? Kokia nacionalinių tinklų struktūra būtų geriausia? |

- 6. IšVADA

Šioje žaliojoje knygoje Komisija pamėgino bendrais bruožais apibūdinti pagrindinius svarbius klausimus ir pateikti keletą kuriant būsimąją EMT struktūrą svarstytinų galimybių.

Pagrindinis šios žaliosios knygos tikslas yra paskatinti reikšti nuomones ir pradėti konsultacijas tarp visų susijusių suinteresuotųjų šalių. Šiuo tikslu Komisija norėtų gauti pasiūlymus iki 2006/01/28 šiuo elektroniniu paštu:

jls-migration-network@cec.eu.int

Gauti pasiūlymai bus skelbiami Komisijos tinklapyje ta kalba, kuria jie buvo pateikti, nurodant autorius, nebent šie norėtų išlaikyti anonimiškumą arba pageidautų visą pasiūlymą laikyti slaptu.

PRIEDAI

ANNEX 1: NATIONAL CONTACT POINTS AND COORDINATOR

National Contact Points:

Austria:

International Organisation for MigrationNibelungengasse 13/4,1010 Vienna, Austriancpaustria@iom.intwww.emn.at

Belgium:

SPF Intérieur, DG Office des Etrangers,59b Chaussée d´Anvers1000 Bruxelles, Belgiumemn@ibz.fgov.bewww.ibz.fgov.be

Czech Republic:

Ministry of the InteriorUnit of International RelationsAnd Information on Countries of OriginDepartment for Asylum and Migration PoliciesMV – P.O. box 21/Oam170 34 Prague 7, Czech Republicopu@mvcr.cz

Finland:Statistics FinlandP.O. Box 4B00022 Helsinki, Finlandwww.stat.fi

France:Observatoire des statistiques de l’immigrationet de l’intégration du Haut Conseil à l’Intégration (HCI-OSII)35, rue St. Dominique75007 Paris, France

Germany:Bundesamt für Migration und Flüchtlinge (BAMF)Frankenstraße 21090461 Nürnberg, Germanywww.bamf.de

Greece:Centre of Planning and Economic Research (KEPE)22 Hippokratous st.10680 Athens, Greecekepe@kepe.grwww.kepe.gr

Ireland:Economic and Social Research Institute (ESRI)4 Burlington Rd., Dublin 4, Irelandwww.esri.ie

Italy:Immigrazione Dossier Statistico (IDOS)of Caritas Diocesana die RomaViale Baldelli 4100147 Roma, Italywww.emnitaly.it

Netherlands:Immigration and Naturalisation Service,Information and Analysis Centre (INDIAC)Dr. H. Colijnlaan 3412283 XL Rijswijk, The Netherlandsemn@ind.minjus.nlwww.ind.nl

Portugal:Serviço de Estrangeiros e FronteirasRua Conselheiro José Silvestre Ribeiro 41649-007 Lisboa, Portugalemn@sef.ptwww.sef.pt

Spain:Observatorio Permanente de la InmigraciónC/Amador de los Rios 728010 Madrid, Spainopi@amador.mir.eswww.imsersomigracion.upco.es

Sweden:Statistics Sweden/Swedish Migration Board701 89 Örebro, Swedenwww.scb.se

United Kingdom:Immigration Research and Statistics Service, Home Office1305 Apollo House, 36 Wellesley Road,Croydon CR9 3RR, United Kingdomwww.homeoffice.gov.uk

Coordination Team:

Berlin Institute for Comparative Social Research (BIVS)Schliemannstr. 23,10437 Berlin, Germanyemn@emz-berlin.de

www.emz-berlin.de

Technical University BerlinComputation and Information StructuresSecr. E-N7, Einsteinufer 17,10587 Berlin, Germanyhttp:/cis.cs.tu-berlin.de/emn/web

ANNEX 2: REFERENCES

Studies

1996 Feasibility Study for a European Migration Observatory

2005 EMN First Activities report covering 2004

2005 Report on the Evaluation of the Activities of the European Migration Network

Website of the current EMN

www.european-migration-network.org

[1] „Europos migracijos stebėjimo tarnybos galimybių tyrimas“, 1996 m.

[2] „Europos migracijos tinklo veiklos įvertinimas“, 2005 m.

[3] 2005 m. rugpjūčio 26 d. KOM (2005) 375 galutinis.

[4] Išsamesnis pranešimas pateikiamas pirmojoje EMT veiklos ataskaitoje (2005 m.) tinklalapyje www.european-migration-network.org

[5] 9 NIP pateikė nacionalines ataskaitas, kuriomis remdamasis mokslo reikalų koordinatorius parengė bendrą ataskaitą, kurioje lyginamos, trumpai apibūdinamos ir įvertinamos nacionalinių tyrimų išvados.

[6] Jie pateikiami Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/justice_home/doc_centre/asylum/statistical/doc_annual_report_2001_en.htm

[7] Jas sudaro: EMT tinklalapis http://www.european-migration-network.org, lankstinukas su bendra informacija, EMT ketvirtinis informacinis biuletenis , padidėjusio EMT narių susirinkimai siekiant pateikti tyrimų rezultatus platesnei auditorijai.

[8] Būtų atsižvelgta į pagal Bendrijos MTTP pagrindų programą vykdomus migracijos tyrimus.

[9] COM 2005 (375) galutinis, 2005 m. rugpjūčio mėn.

[10] Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, įkuriančio Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūrą, COM (2005)280, 2005 m. birželio 30 d. Pasiūlytas reglamentas išplės dabartinio Europos rasizmo ir ksenofobijos priežiūros centro (ERIKPC) įgaliojimus nuo 2007 m. ERIKPC veikla susijusi su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, o Agentūros veikla greičiausiai plačiau aprėps pagrindines teises.

[11] Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių Tarptautinės migracijos taikomųjų tyrimų konsorciumas, www.carim.org