52005DC0150

Briuselis, 21.04.2005

KOM(2005) 150 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

EBPO Ekonomikos ir vystymosi peržiūros komiteto EB ekonominės politikos krypčių tyrimo įvedimas pagal jau esančią euro zonos apžvalgą

Problematika

Šiame komunikate Komisija siūlo atsakymą, kurį reikia pateikti EBPO į Australijos, Kanados, Japonijos, Korėjos, Meksikos, Japonijos ir JAV (APEC šalių) EBPO ambasadorių prašymą, kuriuo siekiama išplėsti EBPO Ekonomikos ir vystymosi peržiūros komiteto (toliau – EVPK) atliekamus euro zonos tyrimus įtraukiant Bendrijos politikos kryptis, kurios turi įtakos ES ekonominei veiklai. Komisija siūlo į APEC šalių laišką atsakyti teigiamai, kad EB be jau vykdomos euro zonos apžvalgos galėtų rengti atskirą „25 ES valstybių narių peržiūrą“[1] kuri būtų atliekama su sąlyga, kad bus tinkamai atsižvelgiama į EB specifiką ir pasitarnaus jos sisteminiams interesams.

EB ir EBPO EVPK peržiūra

EBPO Ekonomikos ir vystymosi peržiūros komiteto (EVPK) atliekamas EBPO narių ekonomikų tyrimas yra EBPO abipusių peržiūrų ir ekonominės priežiūros sistemos pagrindas.

Pagrindiniai EVPK peržiūrų tikslai yra 1) įvertinti, kaip valdžios institucijos galėtų pagerinti ekonominę veiklą ir 2) paskatinti dalyvaujančias šalis sustiprinti savo ekonominės politikos kryptis siekiant padidinti ekonomikos veiksmingumą ir skatinti augimą. Peržiūros rezultatas – oficialios rekomendacijos, kurios nėra privalomos narėms, tačiau pateikia naudingas politines gaires, kurių įgyvendinimas galėtų būti nagrinėjamas kitose peržiūrose. Kiekvienos EBPO narės peržiūra vykdoma nuo 12 iki 18 mėnesių intervalais (euro zonoje: kas 12 mėnesių).

Šiuo metu EVPK nevykdo tikros Bendrijos politikos krypčių peržiūros. Nuo 2001 m. EVPK dėl ypatingų euro zonos ekonomikos bruožų kasmet atlieka atskirą euro zonos peržiūrą. Joje daugiausia dėmesio skiriama pinigų ir valiutos keitimo kurso politikai, o kitoms makroekonominėms ir struktūrinėms politikos kryptims tiek, kiek jos įtakoja ekonomikos raidą visoje euro zonoje (pvz., konkurencijos ir aplinkos politika 2003 m.)

EPVK tiria visas EB valstybes nares, šiuo metu esančias EBPO narėmis. Tyrimų metu dažnai aptariamos Bendrijos politikos kryptys (dėl jų įtakos tai valstybei narei), nors ir prabėgomis bei dažnai kartojantis. EB atstovas retai kada gali tinkamai pakomentuoti peržiūrose aptariamas politikos kryptis taip, kad tai atspindėtų plačią EB prigimtį. Dėl išsamesnės EVPK peržiūrų tvarkos, įskaitant ir euro zonos peržiūras, aprašymo žr.1 priedą.

Tokia padėtis yra nepatenkinama tiek EB, tiek EBPO narių požiūriu.

„APEC šalių prašymas“

EB nuolatinei atstovybei prie EBPO skirtame 2003 m. spalio 2 d. laiške APEC šalių ambasadoriai prie EBPO (žr. 2 priedą) paragino plėsti būsimus EVPK vykdomus euro zonos tyrimus siekiant „bendrai įtraukti visas EB ir ES politikos kryptis“ . Pagrindinis šio prašymo tikslas – sudaryti galimybę atlikti EB kaip vieneto peržiūrą, siekiant EB suteikti tokį patį statusą kaip ir kitiems EBPO nariams, kurių visos ekonominės politikos kryptys gali būti peržiūrimos. Komisija ir valstybės narės šį laišką aptarė Paryžiuje, kur dauguma valstybių narių pritarė teigiamam atsakymui, ir Ekonomikos ir finansų komitete (EFK) Briuselyje. Komisija mano, kad EB turėtų atsakyti teigiamai į šį prašymą ir sutikti atlikti „25 ES valstybių peržiūrą“, jeigu yra tenkinamos kelios sąlygos.

Visų pirma Komisija siūlo EB: 1) įvesti atskirą ir individualią EB struktūrinių ir sektorinių politikos sričių, turinčių įtakos 25 ES valstybių ekonomikai „25 ES valstybėse peržiūrą“; 2) tęsti euro zonos peržiūrą, bet apsiriboti makroekonominės politikos klausimais. Abi peržiūros turėtų būti atskirtos todėl, kad: 1) euro zonos peržiūra vykdoma 12 valstybių narių (visos yra EBPO narės), o „25 ES valstybių peržiūra“ būtų vykdoma visose valstybėse narėse (ne visos iš jų yra EBPO narės) 2) būtų taikomi skirtingi atstovavimo modeliai, APEC šalių požiūriu, tai būtų nežymus skirtumas (jeigu toks būtų), kadangi tai užtikrintų išsamią peržiūrą, kurios siekia pačios šalys.

Be to, Komisija mano, kad bet kokia išsami EVPK atliekama peržiūra turėtų būti atidžiai ir atitinkamai suplanuota ir pritaikyta siekiant tinkamai atsižvelgti į specialų EB ir susijusių politikos krypčių teisinį, institucinį ir politinį pobūdį.

„25 ES valstybių peržiūros“ nauda

25 ES valstybių peržiūra būtų naudinga keliais aspektais, kadangi ji:

- sustiprintų EB, kaip savarankiško ekonominio vieneto, statusą ir patrauklumą; labiau ir tiksliau atspindėtų EB kompetencijas, ir EB atstovavimas įgautų tiksliau apibrėžtą ir pripažintą vaidmenį EVPK komitete;

- Akcentuotų EB atvirumą ir skaidrumą konstruktyvios ir pagrįstos kritikos atžvilgiu;

- Vienam darbe būtų peržiūrėtos Bendrijos politikos kryptis, vietoj to, kad jos būtų peržiūrimos prabėgomis ir pasikartojančiai visose EVPK atskirų valstybių narių peržiūrose.

- Pašalintų nesusipratimus tarp EBPO šalių ir (arba) EBPO sekretoriato dėl tam tikrų EB politikos krypčių (ar jų aspektų) įgyvendinimo.

- Leistų teisėtai kritikuoti EVPK peržiūrėtas kitų EBPO narių politikos kryptis, nebijant kaltinimo, jog EB apskritai nėra atliekama peržiūra.

- Ir atskleistų Komisijos pastangas nustatant priemones ir politikos kryptis, sustiprinančias mūsų ekonominę veiklą ir konkurencingumą.

25 ES valstybių peržiūros tvarkos priemonės

Įvedant „25 ES valstybių peržiūrą“ reikėtų atsižvelgti į EB, kaip viršnacionalinės organizacijos, unikalumą, o ypač į kompetencijų pasidalijimą tarp EB ir valstybių narių, EB atstovavimo taisykles , taip pat į EB statusą EBPO .

Kelios EVPK tiriamos politikos kryptys priklausytų išskirtinei kompetencijai (pvz., prekyba, žemės ūkis ir žuvininkystė), o kitos – bendrai kompetencijai (pvz., aplinka). Reikėtų priminti, kad EB nėra EBPO narė, tačiau turi pilnateisio dalyvio EBPO statusą. Komisija dalyvauja pagrindinėse organizacijose ir institucijose kaip EB atstovė (EBPO konvencijos papildomo protokolo 2 punktas). EVPK vykdomos euro zonos peržiūros atveju, euro zoną atstovauja Bendroji delegacija, kurią sudaro Komisija, Pirmininkaujanti valstybė ir Europos centrinis bankas (toliau – ECB). Atsižvelgiant į įvairiuose lygmenyse vykdomą derinimą, reikalingą vykdant euro zonos ir „25 ES valstybių peržiūras“, 25 ES valstybių peržiūra turėtų keistis su euro zonos peržiūra, t. y. kiekviena peržiūra turėtų vykti kas dvejus metus[2].

Taip pat reikėtų tinkamai atsižvelgti į teisinius sunkumus ir politinius keblumus, kylančius dėl to, kad šešios EB valstybės narės nėra EBPO narės. EVPK 25 ES valstybių peržiūra būtų taikoma Bendrijos mastu visoms 25 valstybių narių politikos kryptims. Tačiau šiuo metu, 6 (naujos) EB valstybės narės nėra EBPO narės[3]. Tai reiškia, kad EVPK tirtų suformuotas ir visoms 25 ES valstybėms taikomas politikos kryptis, kai žymi tų valstybių narių dalis nėra atstovaujama. Komisija mano, kad šioms 6 valstybėms narėms turėtų būti suteiktas ad hoc stebėtojo statusas EVPK.

Pagaliau, žinant, kad pagrindinis tikslas yra atlikti išsamią peržiūrą, 25 ES valstybių peržiūros apimtis turi išlikti valdoma ir priimtina. Siekis išplėsti EVPK peržiūras, suprantamas, kadangi reikia atsižvelgti į sudėtingus skirtingų ekonominių ir susijusių politikos krypčių visose EBPO šalyse tarpusavio santykius. Tačiau, reikėtų užtikrinti, kad 25 ES valstybių peržiūra būtų atliekama tik tose Bendrijos politikos kryptyse, kurios yra tiesiogiai susijusios su EVPK tikslais. Be to, 25 ES valstybių peržiūra pakeistų visas tiesiogines Bendrijos politikos krypčių sudarymo ir turinio atskirose valstybėse narėse peržiūras atskirose valstybėse narėse ir turėtų nesidubliuoti su euro zonos peržiūra (pvz., „25 ES valstybių peržiūra“ neturėtų apimti EPS reikalų). Ji taip pat neturėtų apimti kitų EBPO institucijų ar pačios EVPK panašiai peržiūrimų politikos krypčių.

EBPO sekretoriatas ir kitos EBPO narės turės nuodugniai parengti tikslesnius įgaliojimus ir vykdymo taisykles visoms „25 ES valstybių peržiūroms“.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau:

- Komisija derėtųsi dėl visų 25 ES valstybių peržiūrų sąlygų ir vykdymo taisyklių su EBPO sekretoriatu ir kitais EBPO nariais (tuo pačiu užtikrindama tinkamą derinimą su valstybėmis narėmis).

- EVPK peržiūrose Komisija pagal EB išorinio atstovavimo taisykles turėtų atstovauti EB „25 ES valstybių peržiūroje“, tai atitinkamai suderinusi su valstybėmis narėmis.

- EVPK peržiūros tvarkai bus taikomas euro zonos peržiūros modelis, 25 ES valstybės kaip ir kitos EVPK tiriamos šalys būtų tiriamos pagal EBPO sekretoriato paruošą rašytinę apžvalgą arba ataskaitą. Tyrimo metu Komisija padarytų trumpą įvadinį pranešimą ir pažymėtų galimus prieštaravimus dėl EBPO sekretoriato apžvalgos projekto (po glaudaus derinimo su valstybėmis narėmis). Tada visi EBPO nariai tiriamai šaliai galėtų užduoti klausimus žodžiu. Po tyrimo, pimininkas pateiktų pagrindines išvadas svarbiausiais nagrinėtais politikos klausimais, ir šios bendru sutarimu komitete priimtos išvados sudarytų pagrindines gaires iš naujo rengiant apžvalgą (jeigu reikėtų) ir joje pateikiamas oficialias rekomendacijas.

- Kadangi ši peržiūra bus susijusi su plačiomis Bendrijos politikos kryptimis, kitos EBPO narės turėtų pripažinti, kad pagal EB statusą jai būtų sudaryta vienodo tyrimo traktavimo galimybė lyginant su kitomis EVPK peržiūros metu tiriamomis šalimis. Galėtų būti nagrinėjamos kelios galimybės. Komisijai galėtų būti suteikta ad hoc teisė EB vardu balsuoti EBPO. Komisija galėtų būti renkama pilnateisiu EVPK nariu (kaip jau išimtinai yra EBPO Plėtros pagalbos komiteto atveju) suteikiant Bendrijai teisę balsuoti. Arba reikėtų užtikrinti, kad ES valstybė narė, pirmininkaujanti Tarybai po derinimo su Komisija, turėtų atitinkamo balso EB vardu EVPK teisę. Komisija kartu su EBPO sekretoriatu, kitomis EBPO narėmis ir EB valstybėmis narėmis išnagrinės įvairias galimybes.

Išvados

Pagal tai, kas minėta pirmiau, Komisija mano, kad 25 ES valstybių peržiūra būtų akivaizdžiai naudinga EB , nes jos privalumai akivaizdžiai didesni nei galimi trūkumai, pvz., padidėjęs tam tikrų Komisijos tarnybų darbo krūvis ir derinimo poreikis. Todėl Komisija siūlo, EB pritarti, kad būtų:

- Įvesta atskira ir individuali 25 ES valstybių EB struktūrinių ir sektorinių politikos sričių, kurios daro įtaką 25 ES valstybių ekonomikai, peržiūra.

- Tęsiama dabartinė euro zonos apžvalga ir apsiribota EPS ir makroekonominės politikos klausimais. Abi apžvalgos neturėtų sutapti.

Tačiau tokiu pritarimu turėtų būti tenkinamos kelios būtinos apsaugos priemonių sąlygos , pvz., tinkamos derybos dėl įgaliojimų ir visų 25 ES valstybių peržiūrų vykdymo taisyklių, deramas požiūris į EB sui generis prigimtį, o taip pat poreikis užtikrinti, kad valstybės narės, kurios šiuo metu nėra EBPO narės, būtų traktuojamos vienodai. Būtent, tai reikštų, kad:

- 6 EB valstybėms narėms, kurios šiuo metu nėra EBPO narės, būtų suteiktas stebėtojo statusas EBPO.

- 25 ES valstybių peržiūra tuo pat metu pakeistų visas tiesioginės Bendrijos politikos krypčių programų rengimo ir turinio peržiūras Bendrijos mastu atskiroms valstybėms narėms.

- Atsižvelgiant į didelės apimties derinimą, reikalingą įvairiais lygiais euro zonos ir 25 ES valstybių peržiūrai atlikti, 25 ES valstybių peržiūra būtų atliekama pakaitomis su euro zonos peržiūra, t. y. kiekviena peržiūra turėtų vykti kas dvejus metus.

- Komisijai neabejotinai priklausytų įgaliojimas derėtis dėl visų 25 ES valstybių peržiūrų sąlygų ir vykdymo taisyklių su EBPO sekretoriatu ir kitais EBPO nariais (tuo pat metu užtikrinant tinkamą derinimą su valstybėmis narėmis).

- Pagal EB išorinio atstovavimo taisykles, Komisija atstovauja EB 25 ES valstybių peržiūroje, tai glaudžiai derindama su valstybėmis narėmis.

- 25 ES valstybių tyrimo procedūra vyks pagal euro zonos peržiūros modelį, atsižvelgiant į bendrą komiteto sutarimą;

- Taip pat Europos bendrijai turėtų būti suteiktas toks pats statusas kaip ir kitoms tiriamoms šalims, turinčioms veto teisę EVPK.

Jeigu tam, kas minėta pirmiau, pritaria Taryba, Europos Komisijos nuolatinė delegacija prie EBPO, kuriai adresuotas APEC laiškas, išsiųs teigiamą atsakymą APEC ambasadoriams, nurodydama pirmiau minėtas sąlygas ir vykdymo taisykles.

Šiuo pagrindu EBPO sekretoriatas, EVPK pirmininkas ir kiti EBPO nariai nuodugniai parengs ES 25 peržiūros vykdymo taisykles, atsižvelgdami į pvz., taikymo sritį, dažnumą, EB valstybių narių, tačiau ne EBPO narių, teises ir kitus aspektus.

2 priedas :

1) EBPO EVPK apžvalgų pagrindiniai faktai

2) APEC laiškas

1 PRIEDAS

1) EBPO EVPK peržiūrų pagrindiniai faktai

1. EVPK peržiūros pobūdis

EBPO Ekonomikos ir vystymosi peržiūros komitetas (EVPK) atlieka abipuses savo narių ekonominės politikos krypčių peržiūras ir yra EBPO šalių ekonominės priežiūros pagrindas. Komitetas vidutiniškai susirenka dvidešimt kartų per metus atlikti pilnavertį EBPO valstybių narių ekonominės politikos krypčių tyrimą pagal EBPO sekretoriato į darbotvarkę įtrauktą šalies ataskaitą. Siekiant stabilizuoti santykius tarp abipusių peržiūrų sudaromas nuolatinių atstovų komitetas (Nuolatinės delegacijos prie EBPO ekonomikos patarėjai). Komisija – DG ECFIN – atstovus siunčia ad hoc pagrindu, kurie prisijungia prie EVPK komisijos nuolatinio atstovo šalies tyrimų atveju.

EVPK peržiūros procesas yra unikalus. Nors EVPK šalių ataskaitas rašo EBPO sekretoriatas (iš tikrųjų Ekonomikos departamentas), jas pasirašo visos 30 valstybių narių, tiriama šalis ir Komisija. Todėl jos yra bendro susitarimo tarp EBPO valstybių narių ir Komisijos rezultatas, ir už jų išleidimą yra atsakingas Komitetas, o ne EBPO sekretoriatas, kaip tai įprasta daugumos kitų EBPO šalių peržiūrų atveju. EVPK procedūros reiškia, kad tiriama šalis sutinka su prisiimti ataskaitos turinio autorystę ir yra moraliai įsipareigojusi priimti priemones, siekiant spręsti ataskaitoje iškeltus klausimus. Šiuo metu 19 iš 25[4] ES valstybių narių yra EBPO Ekonomikos ir vystymosi peržiūrų (toliau – EVP) narės ir EPVK joms reguliariai atlieka tyrimus.Nuo 2001 m. EBPO EVPK taip pat kasmet atlieka atskirą euro zonos peržiūrą. Tokiai peržiūrai pritarė Ekonomikos ir finansų komitetas (EFK), ir jos taikymo sritis buvo nustatyta pasikeitus laiškais tarp EFK vadovo ir EBPO Ekonomikos departamento direktoriaus 2000 m. Tokia speciali peržiūra buvo grindžiama ypatingais euro zonos ekonomikos bruožais: bendra pinigų politika, vieninga valiutų kursų politika, fiskalinės politikos derinimo laipsniu ir naudinga galimybe susipažinti, kaip veikia EPS. EBPO ir ES valstybės narės susitarė, kad remiantis euro zonos prigimtimi, šių peržiūrų metu pagrindinis dėmesys būtų skiriamas „visų pirma pinigų ir valiutos keitimo politikai“ , o „kitos makroekonominė ir struktūrinė politikos kryptys“ būtų „nagrinėjamos, kiek jomis daroma įtaka visai euro zonos ekonominei plėtrai“ . Tokia taikymo sritis leidžia vertinti struktūrinės politikos aspektus, kurie yra ypatingai svarbūs ekonominei EPS veiklai, pvz., prekių ir kitų veiksnių rinkoms arba gerovės sistemų veiksmingumui. Be to, reguliariai rengiant skyrių su nuodugnia informacija pasirinkta ekonomikos tema galima atlikti išsamią analizę. Komisija, ECB ir euro zonai pirmininkaujanti valstybė yra atsakingos valdžios institucijos, atstovaujančios euro zonai, tai reikalauja didelio derinimo laipsnio, siekiant užtikrinti efektyvų ir vieningą atstovavimą šiuose EBPO tyrimuose.

2. Euro zonos apžvalgų patirtis

2004 m. išleistas ketvirtasis euro zonos apžvalgos leidinys. Jį sudaro bendri apžvalgų skyriai, kuriuose yra peržiūrimos pinigų, biudžeto ir struktūrinės politikos kryptys, ir „struktūrinis“ skyrius, kuriame nuodugniau rašoma apie vieną specialią Bendrijos politikos kryptį. Praėjusiais metais tai buvo konkurencijos politika.

Viso proceso metu DG ECFIN vykdo glaudų derinimą su kitomis su apžvalga susijusiomis Komisijos tarnybomis. EBPO sekretariato apžvalgos projekto parengimas prasideda EBPO sekretariato misijomis į Komisiją. DG ECFIN konsultuoja kitas tarnybas EBPO klausimyne esančiais klausimais ir kviečia jas dalyvauti susitikimuose. Tokiu būdu, DG EMPL, MARKT, AGRI ir TAXUD dažnai dalyvauja nuo pačios proceso pradžios. Kitos susijusios Komisijos tarnybos dalyvauja priklausomai nuo specialios metų temos.

Po EBPO sekretoriato paruošto apžvalgos projekto DG ECFIN vėl bendradarbiauja su kitomis Komisijos tarnybomis, prašo jų atsiliepimų ir galimų projekto paketimų apžvalgos projektui. Šių tarnybų požiūriai taip pat atsispindi DG ECFIN paruoštame euro zonos delegacijos įžanginio pranešimo projekte. Šiame etape DG ECFIN taip pat derina valstybių narių projekto pakeitimus (per Ekonomikos ir finansų komitetą (toliau – EFK)) apžvalgos ir įžanginio pranešimo projektams.

Su specialiomis temomis susijusios Komisijos tarnybos, yra pakviestos į EVPK tyrimo susitikimą Paryžiuje ir tolesnį projekto rengimo posėdį. Po šių susitikimų DG ECFIN su kitomis Komisijos tarnybomis, Eurogrupei pirmininkaujančia valstybe ir ECB derina galutinį apžvalgos tekstą, kol jį galutinai sudaro ir priima EVPK.

Ligšiolinė patirtis rodo, kad skirtingų pozicijų derinimo užduotis gali būti iš tikrųjų labai sunki. 2003 m. procesas prasidėjo sausio mėn. ruošiant EBPO sekretoriato misijas į Komisiją ir buvo užbaigtas liepos mėn. gale daugiausia dėl sunkumų galutinai sudaryti specialų konkurencijos politikos skyriaus tekstą.

Apibendrinant, dabartinė EBPO euro zonos apžvalgos forma jau numato gana dideles derinimo išlaidas. Peržiūros taikymo srities plėtimas stengiantis apimti įvairias Bendrijos politikos kryptis toliau natūraliai didins šią derinimo naštą – o kiek, priklausys nuo tokiu atveju taikomo požiūrio. Akivaizdu, kad kuo išsamesnė ir ilgesnė EBPO analizė, tuo bus didesnė derinimo našta ir tuo didesnė rizika, kad laikui bėgant procesas išsitęs.

3. Politikos kryptys, kurioms gali būti taikoma EPK peržiūra

Politikos kryptis, kuriomis daroma įtaka ekonominei veiklai, galima sugrupuoti į keturias pagrindines kategorijas: 1) makroekonominės politikos kryptys, 2) bendrosios politikos kryptys, pvz., prekyba, žemės ūkis 3) struktūrinės politikos kryptys, kurių tikslas – geresnis rinkos funkcionavimas ir 4) turinčios platesnį tikslą struktūrinės politikos kryptys, dėl kurio galėtų būti daromas reikšmingas ekonominis poveikis (aplinka ir t. t.). Europos Sąjungoje 1 ir 3 kategorijoms priklausančioms politikos kryptims ir žymiai mažesnės apimties 4 kategorijai priklausančioms politikos kryptims reikalingas ekonominis koordinavimas. Tai netaikoma bendrosioms politikos kryptims.

a. Makroekonominės politikos kryptys

Makroekonominės (pinigų, fiskalinės ir valiutos keitimo kurso) politikos krypčių klausimai, yra jau išanalizuoti euro zonos pagrindų srityje, kur gerai veikia derinimo mechanizmas: šios politikos kryptys yra iš tikrųjų reguliariai svarstytos ir peržiūrėtos pačioje EB (Eurogrupė Ekonomikos ir finansų komiteto Eurogrupės darbo grupė ir Eurogrupė).

b. Bendrosios politikos kryptys

Išimtinei kompetencijai priklausančios politikos kryptys, pvz., bendrosios politikos kryptys, pvz., prekyba, žemės ūkis, žuvininkystė ir konkurencija iš dalies yra tikslinamos valstybių narių nacionalinėse EVPK peržiūrose, kaip ir kitų EBPO narių, pvz., JAV atveju. EBPO nariai atvirai neapsvarstė galimos tokių politikos sričių įtakos savo šalių ekonominei veiklai arba aplinkybės, kad šios sritys buvo įtrauktos į EVPK peržiūrą. Paskutinės EVPK JAV peržiūros, pavyzdžiui, apėmė prekybos skyrių.

Be to, bendrosios politikos kryptys dažnai aptariamos ir analizuojamos kitose EBPO dalyse, pvz., prekyboje – atliekant reguliavimo reformą, žemės ūkyje – Žemės ūkio komitete, konkurencijos politikoje – Konkurencijos komitete ir abipusėse peržiūrose.

c. Struktūrinės politikos sritys, kurių tikslas – geresnis rinkos veikimas

Struktūrinės reformos politikos sritys, visų pirma tos, kurios priklauso Plačios ekonominės politikos gairėms, pvz., darbu, produkto ir kapitalo rinkos reformomis, ir susijusios su makroekonomine veikla, jau yra pakankamai bendrai aptartos ankstesnėse EBPO euro zonos peržiūrose. Struktūrinės politikos sritys, kurių tiesioginis tikslas – geresnis rinkos veikimas – akivaizdžiai svarbios visai makroekonominei veiklai. Šiuo tikslu būtų pravartu surengti plačią diskusiją. Problemos greičiau kyla, kai apie tam tikras politikos kryptis diskutuojama žymiai giliau ir išsamiau, o tai nėra pateisinama jų poveikiu makroekonominei veiklai, kaip atsitiko keliais euro zonos EVPK peržiūrų atvejais. Tai turėtų būti apribota.

d. Kitos struktūrinės politikos sritys, turinčios platesnį tikslą

Neapibrėžtas EBPO pobūdis sukelia sunkumų ex–ante užtikrinti, kad EVPK ES politikos krypčių peržiūros apsiribotų struktūrinės politikos sritimis, dėl kurių yra iš anksto susitarta. Tai reikštų, kad EVPK peržiūrų taikymo srities didinimas bendriau įtraukiant ES politikos kryptis lemtų tai, kad reikėtų tirti politikos kryptis, kurios priklauso pasidalijamajai kompetencijai, arba politikos kryptis, kurių netiria EPVK vykdydama EBPO valstybių narių peržiūras[5].

Būtų pageidautina, susitarus dėl ES peržiūros taikymo srities ir trukmės, kiek galima labiau užtikrinti tai, kad būtų nustatytos pirminės turinčios platesnį tikslą stuktūrinės politikos sritys, kurias reikia peržiūrėti.

2 PRIEDAS

APEC šalių ambasadorių laiškas

2003 m. spalio 2 d.

Europos Komisijos nuolatinės delegacijos prie EBPO ambasadoriui

Jo ekscelencijai p. John Maddison

Gerb. ambasadoriau Maddison,

EVPK ES POLITIKOS KRYPČIŲ TYRIMAS

Rašome Jums kaip EB atstovui EBPO prašydami mūsų vardu aptarti tam tikrus klausimus su kompetentingomis Europos Sąjungos institucijomis.

Po 1998 m. Kanados pasiūlymo, Ekonomikos ir vystymosi peržiūros komitetas (EVPK) atliko 3 oficialias euro zonos peržiūras. Tai suteikė EBPO tarpusavio peržiūroms konstruktyvų vaidmenį remiant vykstančias ekonomines euro zonos politikos krypčių reformas. Vis dėlto šiose peržiūrose neįmanoma titinkamai peržiūrėti susijusių su Europos ekonomine veikla tam tikrų politikos krypčių. Šios politikos nėra tinkamai aptariamos atskirose Europos šalių ataskaitose. Tai apima keletą Bendrijos politikos krypčių, įgyvendinamų EB lygiu, o taip pat įvairias direktyvas, kurios nors įgyvendintos nacionaliniu lygiu yra pripažintos ir EB mastu, nors įgyvendintos nacionaliniu lygiu.

Tokia situacija reiškia, kad EVPK tyrimams nesuteikiama vienoda padėtis tiriant ES valstybes ir tas ne Europos šalis, kurių visos ekonomikos politikos yra tiriamos. Dėl tokios padėties EVPK peržiūros tampa nenaudingos ir, mūsų manymu, kenkia EBPO reputacijai.

Mūsų manymu, susidariusi padėtis turėtų pasikeisti iki 2004 m. tyrimų. Prašome aptarti šį klausimą su kompetentingomis valdžios institucijomis, kad ateityje būtų užtikrintas EBPO euro zonos ekonomikos tyrimų išplėtimas, kuriame būtų įtrauktos EB ir ES politikos kryptys. Tokiu būdu būtų užtikinta, kad visos Europos ekonominės politikos sritys būtų atitinkamai tiriamos, o būtų tiek pat reikšmingos kiek ne ES šalių tyrimai.

Kadangi atskiros EB politikos sritys gali būti nagrinėjamos atskiruose komitetuose (pavyzdžiui, Prekybos komitetas, Žemės ūkio komitetas ir Konkurencijos komitetas), tai daroma visų šalių atžvilgiu. Tačiau tik EVPK suteikia galimybę išsamiai peržiūrėti visus klausimus tarpusavio peržiūros procese, kuriuo analizuojamos skirtingų politikos sričių sąveikos ir suteikiama galimybė bendrai vertinti ekonominę veiklą ir politiką.

Siekiant tinkamai įvertinti ir pateikti nuoseklios politikos rekomendacijas, būtina suprasti, kaip sąveikauja visos politikos sritys. Tas pats pasakytina apie struktūrinių ir makroekonominės politikos priemonių sąveikas.

Pripažįstame, kad iškyla institucinių keblumų siekiant tokio išsamiai išnagrinėti ES ekonomines politikas. Vis dėlto tokie instituciniai klausimai, mūsų nuomone, neturėtų sutrukdyti siekti teisingumo, dalinimosi žiniomis ir konstruktyvios abipusės peržiūros tikslų, kurie yra svarbiausi EBPO darbui.

Laukiame greito atsakymo šiuo vis svarbesniu klausimu.

Pagarbiai,

Ian Forsyth Ambasadorius prie EBPO Australija | Jocelyne Bourgon Ambasadorius prie EBPO Kanada |

Seiichiro Noboru Ambasadorius prie EBPO Japonija | Kyung-tae Lee Ambasadorius prie EBPO Korėja |

Carlos Flores Alcocer Ambasadorius prie EBPO Meksika | Adrian Macey Ambasadorius prie EBPO Naujoji Zelandija |

Robert Smolik Reikalų patikėtinis Jungtinių Amerikos Valstijų delegacija prie EBPO |

kopijos: Visiems ambasadoriams prie EBPODonald Johnston, EBPO Generaliniam sekretoriuiJean-Philippe Cotis, EBPO Ekonomikos departamento viršininkuiNiels Thygesen, EBPO EVPK pirmininkui

[1] Nors ši peržiūra būtų susijusi tik su Bendrijos politikos kryptimis, manoma, kad dėl politinių priežasčių reikėtų naudoti terminą „ES peržiūra“, kadangi taip EB/ES vis dažniau įvardijama už EB/ES ribų.

[2] Atsižvelgiant į geometrinius euro zonos ir 25 ES valstybių skirtumus, o taip pat į skirtingus peržiūrų turinius, visoms šalims geriausiai tiktų dvi skirtingos peržiūros. APEC šalims tai būtų nežymus skirtumas (jei toks būtų), kadangi būtų užtikrinta šalių trokštama išsami peržiūra.

[3] Kipras, Estija, Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija.

[4] Šiuo metu šios ES valstybės narės nėra EBPO narėmis: Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta ir Slovėnija.

[5] Pavyzdžiui, keliuose tyrimuose, pvz., Tarptautinės investicijų deklaracijos nacionalinio veikimo instrumento tyrime (nesaistantis teisiškai) arba pagal EBPO kapitalo judėjimo kodeksų ir Nematomus sandėrių tyrimą (saistantis teisiškai), ES valstybių narių politikos kryptys tiriamos nacionaliniu ir Europos lygmeniu, nes ES politikos kryptys yra ES politikos krypčių pagrindas.