7.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/35

1.1

Ši GALILEO programa yra didelis iššūkis – ji svarbi Europos Sąjungai, jos nepriklausomybei, jos technologiniams ir moksliniams pajėgumams, jos ekonomikai ir pirmiausia jos kosminės erdvės sektoriui ir jos telekomunikacijų sektoriui. Iš tiesų pastaraisiais metais kosminės erdvės sektoriaus plėtra daugiausiai buvo paremta komercine veikla, susijusia su palydovine telekomunikacija. Sunkumai užgriuvę telekomunikacijų pramonę atitinkamai turėjo rimtų padarinių kosminės erdvės sektoriui, kuris lyginant su mūsų pagrindiniais konkurentais buvo nepakankamai remiamas instituciniu ir politiniu lygmeniu.

1.2

Vėluojanti dėl užtrukusių diskusijų, susijusių su programos „teisingo pelno“ paskirstymu tarp valstybių narių, priklausiančių Europos kosminės erdvės agentūrai taip pat dėl išorinių spaudimų Europai, programa GALILEO pagaliau pasiekė tikro starto fazę po to, kai 2003 m. gegužės 26 d. EKSA taryboje buvo pasirašyta sutartis dėl jos narių atitinkamo finansinio dalyvavimo.

1.3

Lyginant su GPS programa GALILEO turi svarbią ypatybę, kad yra civilinė programa. Šis didelis infrastruktūros projektas turi strateginę svarbą, lemiamą Europai ir jos nepriklausomybei, kaip tai jau ne kartą pabrėžė EESRK, Europos Parlamentas ir Taryba. Jis puikiai derinasi su Lisabonos strategijos tikslais. Būtina ryžtingai pabrėžti tokio masto programos svarbą Europos kūrimo pažangai.

1.4

GALILEO sistema teiks penkias paslaugas:

1.5

Kaip ten bebūtų, būdama civilinė sistema, daugiausia ji bus naudojama kasdieniame gyvenime, ypač transporto srityje. Todėl ji privalės būti pajėgi užtikrinti paslaugos nenutrūkstamumą ir patikimumą, o gedimo atveju, skirtingai nei GPS, galima bus pareikalauti jos teisinės atsakomybės.

1.6

Pagaliau GALILEO tikslumas bus šiek tiek didesnis nei GPS, o svarbiausia ji aprėps visą planetą. Kita vertus, ji turi viso signalo tikrinimo realiu laiku gebėjimą, kas yra gyvybiškai svarbu kai kuriems taikymams, kaip antai civilinei aviacijai.

1.7

Šio pranešimo tikslas – apibendrinti GALILEO programos įgyvendinimo eigą, numatyti perspektyvas ateičiai ir identifikuoti kai kurias abejones, kurių dar esama šiame projekte, kurio vykdymui numatoma mobilizuoti 3,2 milijardus eurų per tris fazes:

—

parengimo fazės įgyvendinimo būklė;

—

tarptautinio bendradarbiavimo plėtotė;

—

perėjimas prie išskleidimo ir eksploatacijos fazių.

—

paskutiniais apibrėžimo stadijos darbais;

—

pagrindine infrastruktūra;

—

su EGNOS, kuri greitu metu bus veiksni;

—

su Europos radijo navigacijos planu.

2.1.3.1

Uždaviniai buvo ypač svarbūs Europos bendrijai, kuriai rūpėjo du tikslai:

2.1.3.2

Diskusijos rutuliojosi aplinkoje paženklintoje istorinio amerikiečių sistemos GPS monopolio, tačiau Europos Bendrijai iš esmės pavyko pasiekti užsibrėžtų rezultatų, tiek dėl dažnių spektro naudojimo sąlygų, tiek dėl bešališko daugiašalio koordinavimo.

2.2.1

Kaip Taryba yra ne kartą pažymėjusi, tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbiausias veiksnys, leidžiantis išgauti iš GALILEO programos didžiausią naudą. Beje, savo prašymus pareiškia vis daugiau ir daugiau trečiųjų šalių. Šiuo požiūriu, Komisija taiko tuo pat metu dvišalį ir regioninį požiūrius.

2.2.2

Pirmoji sutartis buvo pasirašyta su Kinija 2003 m. spalio 30 d., derybos pradėtos su Indija ir Izraeliu. Panašių žingsnių imtasi Pietų Korėjoje, Brazilijoje, Japonijoje, Kanadoje, Australijoje, Meksikoje ir Čilėje.

2.2.3

Kai dėl regioninio bendradarbiavimo, dialogas mezgasi su Viduržemio jūros regionu, Lotynų Amerika, Afrika.

2.2.4

Pagaliau pradėtos derybos su valstybėmis, kurios jau turi navigacines satelitines sistemas, – Rusija ir Jungtinėmis valstijomis. Jos yra ypatingai svarbios, nes siekiama užtikrinti techninį suderinamumą ir jų sistemų interoperabilumą su GALILEO. Reikia priminti, kad iš pradžių Jungtinės Valstijos užginčijo pačios GALILEO programos pagrįstumą. Šiaip ar taip šiuo metu svarstomas derinimo mechanizmas turi būti grindžiamas kiekvieno partnerio teisių ir pareigų simetriškumu vienas kito atžvilgiu, kaip antai kalbant apie galimą veto teisės naudojimą.

2.3.1.1

Šį pateikimą koncesijai valdo bendra įmonė. Procedūra pradėta 2003 m. spalį. Buvo įregistruotos keturios kandidatūros ir jos buvo priimtinos. Jos buvo kilusios iš konsorciumų, sudarytų iš pagrindinių partnerių, prie kurių jungėsi būriai asocijuotų bendrovių. Visi kandidatai buvo tos nuomonės, kad būsimoji europinė sistema, galės generuoti dideles komercines pajamas ir todėl vertino, kad gali finansuoti nemažą įnašų dalį iš nuosavo kapitalo.

2.3.1.2

Šis elementas yra juo labiau svarbus, kad Taryba pageidauja, kad įnašai iš Bendrijos fondų neviršytų trečdalio rengimo fazės finansavimo. Pagaliau, antrajam konkursinių derybų etapui buvo atrinkti trys konsorciumai (Alcatel/Alenia/Vinci, EADS/Thalès/Inmarsat, Eutelsat).

2.3.1.3

Buvo identifikuoti trys išteklių šaltiniai:

2.3.2.1

Komisija perdavė Tarybai ir Europos Parlamentui reglamento siūlymą dėl europinės palydovinės radijo navigacinės sistemos valdymo struktūrų. Buvo pasiūlyta sukurti, iš vienos pusės, Priežiūros vadovybę, o iš kitos – apsaugos ir saugumo centrą, kuris būtų tiesiogiai atsakingas Generaliniam sekretoriui/Vyriausiajam atstovui užsienio ir bendros saugumo politikos reikalams. Rezultate turėtų būti sukurta Priežiūros vadovybė, kuri gautų įgaliojimus saugumo srityje. Būtų atsisakyta kurti apsaugos ir saugumo centrą ir krizės atveju sprendimus realiu laiku priimtų pati Taryba.

2.3.2.2

Kitas svarbus su sistemos valdymu susijęs klausimas yra galimos grėsmės privačiam gyvenimui. Reikia priminti, kad GALILEO sistema pati savaime nesudaro jokios grėsmės privačiam gyvenimui, nes negauna jokios informacijos apie savo naudotojus (nėra kylančiojo ryšio). Tačiau informacija, kurią gauna naudotojas gali būti retransliuojama per kitą sistemą – pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, GSM – ir leisti jį lokalizuoti. Atsakomybė už tokį GALILEO teikiamos informacijos naudojimą tenka jokiu būdu ne europinėms programos valdymo struktūroms, bet nacionalinėms institucijoms. Pastarosios turėtų atkreipti dėmesį į nuostatas, kurias jos privalo priimti reguliuojant GALILEO naudojimą ir, jau dabar, – GPS naudojimą.

3.1

Komitetas vertina savanoriškumo poziciją, kurią liudija Komisijos dokumentas dėl projekto, kurio begalinė svarba ir realizavimo sunkumas yra žinomi. Įvertinant tai kaip valią siekti tikslo, kai kuriems klausimams būtina skirti nuolatinį dėmesį:

3.2

Šio didžiulio projekto sėkmę lems aiškiai išreikšta ir griežtai palaikoma Tarybos politinė ir finansinė valia. Įsipareigodama dėl GALILEO, ji išreiškė savo ambiciją, kurią ji puoselėja Europos Sąjungos ir jos kosminės erdvės politikos atžvilgiu.

4.1

Savo išvadoje Komisija, atrodo, išreiškia tam tikrą susirūpinimą ar abejones dėl finansavimo. Šis klausimas yra esminis: jei finansavimas sutriktų, būtų sukompromituota visa programa. EESRK gali tik dar kartą patvirtinti didžiulę strateginę GALILEO projekto svarbą Europos Sąjungai ir jos kosminės erdvės sektoriaus ateičiai kartu ir Europos kūrimo pažangai. EESRK jau ankščiau pabrėžė šią mintį detaliai: nuomonėse dėl Komisijos Žaliosios ir Baltosios knygos dėl Europos erdvės politikos (1). Jis džiaugiasi kartu su Komisija šiuo metu pasieta labai efektyvia jos įgyvendinimo pažanga ir pageidauja, kad rodomo optimizmo neužgožtų paskutinės minutės sunkumai.