42012X0526(01)

EUR-Lex

Rochtain ar dhlí an Aontais Eorpaigh

Is sliocht ón suíomh gréasáin EUR-Lex atá sa doiciméad seo

EUROPA
Leathanach baile EUR-Lex
EUR-Lex - 42012X0526(01) - GA

Cabhair

Leideanna cuardaigh

Tuilleadh roghanna cuardaigh uait? Bain triail as Cuardach casta

Doiciméad 42012X0526(01)

Cabhair

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) Taisyklė Nr. 101. Vieningos tik vidaus degimo varikliu arba hibridine elektrine jėgos pavara varomų lengvųjų automobilių patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotą išmetamo anglies dioksido kiekį bei sunaudojamą degalų kiekį ir (arba) išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą, nuostatos ir tik elektrine jėgos pavara varomų M 1 bei N 1 kategorijų transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą, nuostatos

OL L 138, 2012 5 26, lgh. 1-77 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

(HR)
⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)
Specialusis leidimas kroatų kalba: skyrius 11 tomas 084 p. 227 - 303

Stádas dlíthiúil an doiciméid I bhfeidhm

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/101(2)/oj

Dáta doiciméid:: 26/05/2012; Paskelbimo data
Teacht i bhfeidhm:: 09/12/2010; įsigaliojimas žr. tekstas
Deireadh bailíochta:: Gan dáta deiridh

Údar:: Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija
Foirm:: Tarptautiniais susitarimais įsteigtų organų priimtas reglamentas

Nasc
Nasc
Nasc: Roghnaigh na doiciméid go léir ina luaitear an doiciméad seo
Nasc

Tuairisceoir EUROVOC:

Ábhar:

Cód eolaire:

HTML

PDF

An Iris Oifigiúil

Níl an doiciméad ar fáil i dteanga do chomhéadain úsáideora.

26.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/1

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusą ir įsigaliojimo datą reikėtų pasitikrinti vėliausioje JT EEK būsenos dokumento TRANS/WP.29/343 versijoje, kuri pateikta:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) Taisyklė Nr. 101. Vieningos tik vidaus degimo varikliu arba hibridine elektrine jėgos pavara varomų lengvųjų automobilių patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotą išmetamo anglies dioksido kiekį bei sunaudojamą degalų kiekį ir (arba) išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą, nuostatos ir tik elektrine jėgos pavara varomų M1 bei N1 kategorijų transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą, nuostatos

Įtraukiamas visas galiojantis tekstas iki:

01 serijos pakeitimų; įsigaliojimo data: 2010 m. gruodžio 9 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

2.	Apibrėžtys

3.	Patvirtinimo paraiška

4.	Patvirtinimas

5.	Specifikacijos ir bandymai

6.	Patvirtinto tipo patvirtinimo keitimas ir išplėtimas

7.	Transporto priemonės tipo patvirtinimo išplėtimo sąlygos

8.	Specialiosios nuostatos

9.	Gamybos atitiktis

10.	Nuobaudos už gamybos neatitiktį

11.	Visiškas gamybos nutraukimas

12.	Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1 priedas.

Pagrindinės vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės charakteristikos ir su bandymais susijusi informacija

2 priedas.

Pagrindinės vien elektros pavara varomos transporto priemonės charakteristikos ir su bandymais susijusi informacija

3 priedas.

Pagrindinės hibridine elektrine jėgos pavara varomos transporto priemonės charakteristikos ir su bandymais susijusi informacija

4 priedas.

Pranešimas dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo ar išplėtimo, ar atsisakymo suteikti patvirtinimą, ar patvirtinimo panaikinimo, ar visiško gamybos nutraukimo pagal Taisyklę Nr. 101

5 priedas.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

6 priedas.

Vien vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio matavimo metodas

7 priedas.

Vien elektrine pavara varomų transporto priemonių sunaudojamo elektros energijos kiekio matavimo metodas

Priedėlis.

Vien elektrine pavara varomų transporto priemonių bendrosios važiavimo galios nustatymas ir dinamometro kalibravimas

8 priedas.

Hibridine elektrine pavara varomų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido, sunaudojamo degalų kiekio ir sunaudojamo elektros energijos kiekio matavimo metodas

1 priedėlis.

OVC HEV elektros energijos ir (arba) galios akumuliavimo įtaiso įkrovos būsenos (SOC) profilis

2 priedėlis.

OVC ir NOVC HEV akumuliatoriaus elektros energijos likučio matavimo metodas

9 priedas.

Vien elektrine jėgos pavara arba hibridine elektrine jėgos pavara varomų transporto priemonių elektrinės ridos ir hibridine elektrine jėgos pavara varomų transporto priemonių OVC rida

10 priedas.

Transporto priemonių su periodiškai regeneruojama sistema išmetamų teršalų bandymo metodas

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M1 ir N1 (1) kategorijų transporto priemonėms atsižvelgiant į:

a)	vien vidaus degimo varikliu varomų arba hibridine elektrine jėgos pavara varomų transporto priemonių išmatuotą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį ir sunaudojamą degalų kiekį ir (arba) išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį ir elektrinę ridą ir

b)	į vien elektrine pavara varomų transporto priemonių išmatuotą sunaudojamą elektros energijos kiekį ir elektrinę ridą.

Ji netaikoma N1 kategorijos transporto priemonėms, jeigu:

a)	šio tipo transporto priemonėse įmontuoto variklio tipas patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 49 ir

b)	gamintojo per metus pasaulyje pagaminamas N1 kategorijos transporto priemonių kiekis yra mažesnis nei 2 000 vienetų.

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

Transporto priemonės patvirtinimas – tai transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į išmatuotąjį sunaudojamą energijos kiekį (degalų ar elektros energijos).

2.2.

Transporto priemonės tipas – kategorija variklinių transporto priemonių, kurios nesiskiria tokiais esminiais aspektais kaip kėbulas, jėgos pavara, transmisija, varomasis akumuliatorius (jei yra), padangos ir nepakrautos transporto priemonės masė.

2.3.

Nepakrautos transporto priemonės masė – važiuoti parengtos transporto priemonės masė be įgulos, keleivių ir krovinio, tačiau su pilnu degalų baku (jei jis yra), aušinimo skysčiu, aptarnavimo ir varomuoju akumuliatoriumi, alyva, įmontuotuoju įkrovikliu, nešiojamuoju įkrovikliu, įrankiais ir atsarginiu ratu, kurie reikalingi nagrinėjamai transporto priemonei ir numatyti jos gamintojo.

2.4.

Standartinė masė – nepakrautos transporto priemonės masė, padidinta vienodu 100 kg dydžiu.

2.5.

Didžiausioji masė – gamintojo nurodyta techniškai leidžiama didžiausioji masė (ši masė gali būti didesnė už nacionalinės administracijos leidžiamą didžiausiąją masę).

2.6.

Atliekant bandymą naudotina masė – vien elektrinių transporto priemonių masė, kuri M1 kategorijos transporto priemonėms reiškia standartinę masę, o N1 kategorijos transporto priemonėms – nepakrautos transporto priemonės masę, sudėtą su puse viso krovinio.

2.7.

Sunkvežimis – N1 kategorijos variklinė transporto priemonė, sukonstruota ir suprojektuota išimtinai arba daugiausia kroviniams vežti.

2.8.

Furgonas – sunkvežimis su kabina, integruota į kėbulą.

2.9.

Šaltojo užvedimo įtaisas – įrenginys, kuriuo laikinai sodrinamas oro ir degalų mišinys variklyje, kad jį būtų galima lengviau užvesti.

2.10.

Pagalbinė užvedimo priemonė – įtaisas, kuris padeda užvesti variklį nesodrinant oro ir degalų mišinio, pvz., kaitinimo žvakė, įpurškimo paskuba ir kt.

2.11.

Jėgos pavara – energijos akumuliavimo įtaiso (-ų), energijos keitiklio (-ių) ir pavaros (-ų) sistema, kuri sukauptą energiją paverčia mechanine ratams perduodama energija, skirta transporto priemonei varyti.

2.12.

Transporto priemonė su vidaus degimo varikliu – transporto priemonė, varoma vien vidaus degimo varikliu.

2.13.

Elektrinė jėgos pavara – sistema, susidedanti iš vieno ar kelių elektros energijos akumuliavimo įtaisų (pvz., akumuliatoriaus, elektromechaninio smagračio ar superkondensatoriaus), vieno ar kelių elektros srovės kondicionavimo įtaisų ir vienos ar kelių elektros mašinų, kurios akumuliuotą elektros energiją pakeičia mechanine ratams perduodama energija, skirta transporto priemonei varyti.

2.14.

Elektrinė transporto priemonė – transporto priemonė, varoma vien elektrine jėgos pavara.

2.15.

Hibridinė jėgos pavara jėgos pavara, turinti bent du skirtingus energijos keitiklius ir dvi skirtingas energijos akumuliavimo sistemas (įmontuotas transporto priemonėje), skirtas transporto priemonei varyti.

2.15.1. Hibridinė elektrinė jėgos pavara– tai jėgos pavara, kuri mechaninei varomajai traukai energiją gauna iš nurodytų transporto priemonėje esančių akumuliuotos energijos (jėgos) šaltinių:

naudojamų degalų,

elektros energijos ir (arba) galios akumuliavimo įtaiso (pvz., akumuliatoriaus, kondensatoriaus, smagračio / generatoriaus, …).

2.16.

OVC rida: bendras atstumas, nuvažiuotas per užbaigtus kombinuotuosius ciklus, kol neišnaudojama iš išoriškai įkrauto akumuliatoriaus (arba kito energijos akumuliavimo įtaiso) gauta energija, išmatuotas pagal 9 priede aprašytą procedūrą.

2.17.

Hibridinė transporto priemonė (HV) – hibridine jėgos pavara varoma transporto priemonė.

2.17.1. Hibridinė elektrinė transporto priemonė (HEV)– hibridine elektrine jėgos pavara varoma transporto priemonė.

2.18.

Elektrinė rida – pagal 9 priede aprašytą metodiką matuojamas atstumas, kurį vien elektrine jėgos pavara arba hibridine elektrine jėgos pavara, kai įkraunama ne transporto priemonėje, varomos transporto priemonės gali nuvažiuoti varomos elektra iš visiškai įkrauto akumuliatoriaus (ar kito elektros energijos akumuliavimo įtaiso).

2.19.

Periodiškai regeneruojama sistema – išmetamų teršalų kiekį mažinantis įtaisas (pvz., deginių filtras katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklė), kuriam būtinas periodiškas regeneracijos procesas įprastai naudojamai transporto priemonei nuvažiavus mažiau kaip 4 000 km. Jei atliekant I tipo bandymą išmetamų teršalų kiekį mažinančio įtaiso regeneravimas buvo atliktas bent kartą ir jis bent kartą buvo regeneruotas per transporto priemonės parengimo ciklą, jis laikomas nuolat regeneruojama sistema, kuriai nebūtina specialioji bandymo metodika. 10 priedas netaikomas nepertraukiamai regeneruojamoms sistemoms.

Gamintojo prašymu periodiškai regeneruojamoms sistemoms skirta bandymų metodika regeneruojamam įtaisui netaikoma, jei gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia duomenis, kad per tuos ciklus, per kuriuos vykdoma regeneracija, išmetamas CO2 kiekis neviršija deklaruotos vertės daugiau kaip 4 %, ir tam pritaria technikos tarnyba.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1. Paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą, atsižvelgiant į išmatuotą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį ir sunaudojamą degalų kiekį ir (arba) sunaudojamą elektros energijos kiekį bei elektrinę ridą, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2. Kartu su ja pateikiami trys toliau minimų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

esminių transporto priemonės charakteristikų aprašas, apimantis visus 1, 2 arba 3 prieduose (atsižvelgiant į jėgos pavaros tipą) nurodytus duomenis. Už bandymus atsakingos technikos tarnybos arba gamintojo prašymu gali būti atsižvelgiama į papildomą techninę informaciją, skirtą konkrečioms ypač mažai degalų vartojančioms transporto priemonėms;

3.2.2.

pagrindinių transporto priemonės savybių, įskaitant nurodytąsias 4 priede, aprašas.

3.3. Už patvirtinimo bandymus atsakingoms technikos tarnyboms pateikiama transporto priemonė, atitinkanti tipą, kuris turi būti patvirtintas. Jeigu tai M1 bei N1 kategorijų transporto priemonės, kurių tipas atsižvelgiant į jų išmetamą teršalų kiekį patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 83, per bandymą technikos tarnyba patikrina, ar ši transporto priemonė, jeigu ji varoma vien vidaus degimo varikliu arba hibridine elektrine jėgos pavara, atitinka tam tipui pagal Taisyklės Nr. 83 aprašą taikomas ribines vertes.

3.4. Kompetentinga institucija suteikia transporto priemonės tipo patvirtinimą tik patikrinusi, ar taikomos reikiamos nuostatos, būtinos veiksmingam produkcijos atitikties patikrinimui užtikrinti.

4. PATVIRTINIMAS

4.1. Jei patvirtintino tipo pagal šią taisyklę pateiktos transporto priemonės išmetamas anglies dioksido (CO2), sunaudojamas degalų kiekis ir (arba) sunaudojamas elektros energijos kiekis bei elektrinė rida buvo išmatuoti pagal 5 pastraipoje nustatytas sąlygas, šiam transporto priemonės tipui suteikiamas patvirtinimas.

4.2. Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 01) rodo pakeitimų, į kuriuos įtraukiami patys naujausi patvirtinimo išdavimo metu padaryti pagrindiniai techniniai taisyklės pakeitimai, eilės numerį. Ta pati susitariančioji šalis negali priskirti kitam transporto priemonės tipui to paties numerio.

4.3. Apie pagal šią taisyklę išduotą patvirtinimą, patvirtinimo galiojimo pratęsimą arba atsisakymą patvirtinti tam tikrą transporto priemonės tipą turi būti pranešta šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims šios taisyklės 4 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia forma.

4.4. Ant kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, pastebimoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, pritvirtinamas ryškus tarptautinis patvirtinimo žymuo, kuris susideda iš:

4.4.1.

apskritimo, kurio viduryje įrašyta raidė E, o po jos – patvirtinimą išdavusios šalies skiriamasis numeris (2);

4.4.2.

4.4.1 punkte nurodyto apskritimo dešinėje pusėje įrašyto šios taisyklės numerio, po kurio rašoma raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5. Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar daugiau prie susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonės tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą išdavusioje šalyje 4.4.1 punkte nurodyto ženklo galima nekartoti; tokiu atveju taisyklės numeris ir pagal visas taisykles, pagal kurias buvo išduoti patvirtinimai, suteikti patvirtinimo numeriai pagal šią taisyklę patvirtinimą išdavusioje šalyje surašomi į skiltis dešinėje 4.4.1 punkte aprašyto ženklo pusėje.

4.6. Patvirtinimo žymuo turi būti lengvai įskaitomas ir neištrinamas.

4.7. Patvirtinimo žymuo rašomas šalia arba ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės.

4.8. Šios taisyklės 5 priede pateikta patvirtinimo žymens išdėstymo pavyzdžių.

5. SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

5.1. Bendrieji dalykai

Poveikį išmetamo CO2 kiekiui ir sunaudojamam degalų kiekiui galinčios turėti sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šios taisyklės nuostatas net ir veikiama vibracijos.

5.2. Vien vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių bandymų aprašas

5.2.1. Išmetamas CO2 kiekis ir sunaudojamas degalų kiekis matuojami pagal 6 priede aprašytą bandymų metodiką. Jeigu transporto priemonės nepasiekia reikiamo bandymo ciklo pagreičio arba didžiausio variklio sukimosi dažnio, akceleratoriaus pedalas turi likti visiškai nuspaustas, kol vėl nebus pasiekta reikiama eksploatavimo kreivė. Bandymų ataskaitoje turi būti nurodyti nuokrypiai nuo bandymų ciklo.

5.2.2. Matuojant išmetamą CO2 kiekį bandymo rezultatas turi būti išreikštas gramais kilometrui (g/km), suapvalinus iki artimiausio viso skaičiaus.

5.2.3. Sunaudojamas degalų kiekis turi būti išreikštas l/100 km (jei tai benzinas, SND ar dyzelinas) arba m3/100 km (jei tai GD) ir apskaičiuojamas taikant 6 priedo 1.4.3 punkte aprašytą anglies kiekio balanso metodą pagal išmatuotąjį išmetamo CO2 ir kitų anglies turinčių teršalų (CO ir HC) kiekį. Rezultatai suapvalinami dešimtųjų dalių tikslumu.

5.2.4. Skaičiuojant 5.2.3 punkte nurodytus rezultatus sunaudojamas degalų kiekis išreiškiamas atitinkamais vienetais ir atsižvelgiama į šias degalų savybes:

tankis: bandymo degalų atveju matuojamas pagal ISO 3675 arba jam lygiavertį metodą. Jei tai benzinas, dyzelinas, biodyzelinas ir etanolis (E85), taikoma 15 °C temperatūroje išmatuota tankio vertė; jei tai SND ir gamtinės dujos / biometanas, taikomas standartinis tankis, lygus:

SND atveju – 0,538 kg/l;

GD atveju – 0,654 kg/m3 (3);

vandenilio ir anglies santykis: taikomos fiksuotos vertės, lygios:

benzino atveju – C1H1,89O0,016;

dyzelino atveju – C1H1,86O0,005;

SND (suskystintų naftos dujų atveju) – C1H2,525;

GD (gamtinių dujų) ir biometano atveju – CH4;

etanolio (E85) atveju – C1H2,74O0,385.

5.3. Vien elektrine jėgos pavara varomų transporto priemonių bandymų aprašas

5.3.1. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba atlieka sunaudojamo elektros energijos kiekio matavimą pagal šios taisyklės 7 priede aprašytą metodą ir bandymo ciklą.

5.3.2. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba atlieka transporto priemonės elektrinės ridos matavimą pagal šios taisyklės 9 priede aprašytą metodą.

Tik šiuo metodu išmatuota elektrinė rida gali būti nurodoma reklaminėje prekybos medžiagoje.

5.3.3. Sunaudojamas elektros energijos kiekis turi būti nurodytas vatvalandėmis kilometrui (Wh/km), o ridos – kilometrais, abu dydžius suapvalinus iki artimiausio viso skaičiaus.

5.4. Hibridine jėgos pavara varomų transporto priemonių bandymų aprašas

5.4.1. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba atlieka išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo elektros energijos kiekio matavimą pagal 8 priede aprašytą bandymo metodą.

5.4.2. Išmetamo CO2 kiekio bandymo rezultatai turi būti išreikšti gramais kilometrui (g/km), suapvalinus vienetų tikslumu.

5.4.3. Sunaudojamas degalų kiekis turi būti išreikštas l/100 km (jei tai benzinas, SND ar dyzelinas) arba m3/100 km (jei tai GD) ir apskaičiuojamas taikant 6 priedo 1.4.3 punkte aprašytą anglies kiekio balanso metodą pagal išmatuotąjį išmetamo CO2 ir kitų anglies turinčių teršalų (CO ir HC) kiekį. Rezultatai suapvalinami dešimtųjų dalių tikslumu.

5.4.4. Atliekant 5.4.3 punkte minėtus skaičiavimus galioja 5.2.4 punkto nuostatos ir vertės.

5.4.5. Jei skaičiuojama, sunaudojamo elektros energijos kiekio rezultatas turi būti išreikštas vatvalandėmis kilometrui (Wh/km), suapvalinus vienetų tikslumu.

5.4.6. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba atlieka transporto priemonės elektrinės ridos matavimą pagal šios taisyklės 9 priede aprašytą metodą. Rezultatas turi būti išreikštas kilometrais, suapvalinus vienetų tikslumu.

Tik šiuo metodu išmatuota elektrinė rida gali būti nurodoma reklaminėje prekybos medžiagoje ir taikoma 8 priedo skaičiavimuose.

5.5. Rezultatų aiškinimas

5.5.1. Jei technikos tarnybos išmatuota vertė neviršija deklaruotos vertės daugiau kaip 4 %, išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo elektros energijos kiekio tipo patvirtinimo verte laikoma gamintojo deklaruota vertė. Išmatuotoji vertė gali būti neribotai mažesnė.

Jei transporto priemonė yra varoma vien vidaus degimo varikliu ir turi įrengtas periodiškai regeneruojamas sistemas, apibrėžtas 2.19 poskyryje, rezultatai dauginami iš 10 priede nurodyto koeficiento Ki ir tik tada lyginami su deklaruota verte.

5.5.2. Jei išmatuotoji išmetamo CO2 kiekio ar sunaudojamo elektros energijos kiekio vertė viršija gamintojo deklaruotą išmetamo CO2 kiekio ar sunaudojamo elektros energijos kiekio vertę daugiau kaip 4 %, su ta pačia transporto priemone atliekamas dar vienas bandymas.

Jei dviejų bandymų rezultatų vidurkis neviršija gamintojo deklaruotos vertės daugiau kaip 4 %, tipo patvirtinimo verte laikoma gamintojo deklaruota vertė.

5.5.3. Jei vidurkis vis tiek viršija deklaruotą vertę daugiau kaip 4 %, su ta pačia transporto priemone atliekamas paskutinis bandymas. Tipo patvirtinimo verte laikomas trijų bandymų rezultatų vidurkis.

6. PATVIRTINTO TIPO PATVIRTINIMO KEITIMAS IR IŠPLĖTIMAS

6.1. Apie kiekvieną patvirtinto tipo keitimą turi būti pranešta tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

6.1.1.

laikyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo degalų ar elektros energijos kiekio vertėms ir kad tokiu atveju pradinis patvirtinimas galioja pakeisto tipo transporto priemonei, arba

6.1.2.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba atliktų papildomus bandymus pagal šios taisyklės 7 skyriaus sąlygas ir pateiktų naują ataskaitą.

6.2. Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims turi būti pranešta 4.3 poskyryje aprašyta tvarka.

6.3. Patvirtinimo išplėtimą suteikianti kompetentinga institucija tokiam patvirtinimo išplėtimui suteikia serijos numerį ir šios taisyklės 4 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

7. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMO SĄLYGOS

7.1. Vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės, išskyrus transporto priemones, kuriose įrengta periodiškai regeneruojama išmetamų teršalų kontrolės sistema

7.1.1.

standartinė masė;

7.1.2.

didžiausia leidžiama masė;

7.1.3.

kėbulo tipas:

a)	M1 kategorijos atveju: sedanas, hečbekas, universalas, kupė, kabrioletas, daugiafunkcė transporto priemonė (4);

b)	N1 kategorijos atveju: sunkvežimis, furgonas.

7.1.4.

bendras perdavimo skaičius;

7.1.5.

variklio įranga ir priedai.

7.2. Vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės su periodiškai regeneruojama išmetamų teršalų kontrolės sistema

Jei technikos tarnybos išmatuotas išmetamo CO2 kiekis neviršija patvirtintos vertės daugiau kaip 4 % M1 kategorijos transporto priemonių atveju ir 6 % N1 kategorijos transporto priemonių atveju ir taikomas tas pats koeficientas Ki, tipo patvirtinimas gali būti išplėstas, kad aprėptų to paties tipo transporto priemones ar kito tipo transporto priemones, kurios skiriasi 4 priede nurodytomis charakteristikomis, paminėtomis 7.1.1–7.1.5 punktuose, tačiau tos charakteristikos neviršija 10 priede nurodytų šeimos charakteristikų verčių.

Tipo patvirtinimo galiojimas gali būti pratęstas apimant ir to paties tipo, bet skirtingo koeficiento Ki transporto priemones, jei perskaičiuotoji technikos tarnybos išmatuoto išmetamo CO2 kiekio vertė neviršija patvirtintos vertės daugiau kaip 4 % M1 kategorijos transporto priemonių atveju ir 6 % N1 kategorijos transporto priemonių atveju.

7.3. Tik elektros pavara varomos transporto priemonės

Patvirtinimo išplėtimas gali būti suteiktas pritarus už bandymus atsakingai technikos tarnybai.

7.4. Hibridine elektros pavara varomos transporto priemonės

Jei technikos tarnybos išmatuotas išmetamo CO2 kiekis ir sunaudojamas elektros energijos kiekis neviršija patvirtintos vertės daugiau kaip 4 % M1 kategorijos transporto priemonių atveju ir 6 % N1 kategorijos transporto priemonių atveju, tipo patvirtinimas gali būti išplėstas, kad aprėptų to paties tipo transporto priemones ar kito tipo transporto priemones, kurių skiriasi šios 4 priede nurodytos charakteristikos.

7.4.1.

Standartinė masė.

7.4.2.

Didžiausia leidžiama masė.

7.4.3.

Kėbulo tipas:

a)	M1 kategorijos atveju: sedanas, hečbekas, universalas, kupė, kabrioletas, daugiafunkcė transporto priemonė (5);

b)	N1 kategorijos atveju: sunkvežimis, furgonas.

7.4.4.

Pasikeitus kurioms nors kitoms charakteristikoms patvirtinimo galiojimo pratęsimas gali būti suteiktas pritarus už bandymus atsakingai technikos tarnybai.

7.5. N1 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo išplėtimas, kad aprėptų tos šeimos transporto priemones, jeigu jos varomos vien vidaus degimo varikliu arba hibridine elektrine jėgos pavara

7.5.1. N1 kategorijos transporto priemonių, kurios pagal 7.6.2 punkte nustatytą procedūrą patvirtintos kaip priklausančios vienai transporto priemonių šeimai, patvirtinimas gali būtų išplėstas, kad aprėptų tos pačios šeimos transporto priemones tik jeigu technikos tarnybos apskaičiavimu naujos transporto priemonės sunaudojamas degalų kiekis neviršija tos šeimos transporto priemonėms nustatyto sunaudojamo degalų kiekio.

Patvirtinimai taip pat gali būti išplėsti, kad aprėptų šias transporto priemones:

a)	kurių masė yra ne daugiau kaip 110 kg didesnė už tai šeimai priskiriamos išbandytos transporto priemonės masę, jeigu tų transporto priemonių masė yra ne daugiau kaip 220 kg didesnė už lengviausią tos šeimos transporto priemonę;

b)	kurių bendras pavaros perdavimo skaičius mažesnis negu tai šeimai priskiriamos išbandytos transporto priemonės vien tik dėl pakeisto padangų dydžio ir

c)	kurios visais kitais požiūriais atitinka tos šeimos transporto priemonių charakteristikas.

7.5.2. N1 kategorijos transporto priemonių, kurios pagal 7.6.3 punkte nustatytą procedūrą patvirtintos kaip priklausančios vienai transporto priemonių šeimai, patvirtinimas gali būtų išplėstas, kad aprėptų tos pačios šeimos transporto priemones neatliekant papildomų bandymų tik jeigu technikos tarnybos apskaičiavimu naujos transporto priemonės sunaudojamas degalų kiekis neviršija degalų sunaudojimo ribų, nustatytų dviem – mažiausiai ir daugiausiai degalų sunaudojančioms – tos šeimos transporto priemonėms.

7.6. Tos pačios šeimos N1 kategorijos transporto priemonių patvirtinimas, jeigu jos varomos vien vidaus degimo varikliu arba hibridine elektrine jėgos pavara

Gali būti patvirtinamos tos pačios šeimos N1 kategorijos transporto priemonės, kaip apibrėžta 7.6.1 punkte, taikant vieną iš dviejų 7.6.2 ir 7.6.3 punktuose aprašytų pakaitinių metodų.

7.6.1. Taikant šią taisyklę N1 transporto priemones galima priskirti vienai šeimai, jeigu šie parametrai yra identiški arba neviršija nustatytų ribų:

7.6.1.1.

Identiški parametrai:

a)	gamintojas ir tipas, kaip apibrėžta 4 priedo 2 punkte;

b)	variklio darbinis tūris;

c)	teršalų išmetimo kontrolės sistemos tipas;

d)	degalų sistemos tipas, kaip apibrėžta 4 priedo 6.7.2 punkte.

7.6.1.2.

Toliau išvardyti parametrai turi atitikti šias nustatytas ribas:

a)	4 priedo 6.10.3 punkte nustatytas bendras pavaros perdavimo skaičius (gali būti ne daugiau kaip 8 % didesnis nei mažiausias);

b)	standartinė masė (ne daugiau kaip 220 kg mažesnė už didžiausiąją);

c)	priekinė dalis (ne daugiau kaip 15 % mažesnė už didžiausią vertę);

d)	variklio galia (ne daugiau kaip 10 % mažesnė už didžiausią vertę).

7.6.2. Transporto priemonės šeima, kaip apibrėžta 7.6.1 punkte, gali būti patvirtinta remiantis visoms tos šeimos transporto priemonėms būdingais duomenimis apie išmetamą CO2 dujų ir sunaudojamą degalų kiekį. Technikos tarnyba bandymui turi atrinkti tokią tos šeimos transporto priemonę, kurios, technikos tarnybos požiūriu, išmetamas CO2 kiekis yra didžiausias. Matavimai atliekami taip, kaip aprašyta 5 poskyryje ir 6 priede, o taikant 5.5 poskyryje aprašytą metodą gauti rezultatai naudojami kaip tipo patvirtinimo vertės, būdingos visoms tos šeimos transporto priemonėms.

7.6.3. Transporto priemonės, priskirtos vienai šeimai, kaip apibrėžta 7.6.1 punkte, gali būti patvirtinamos pagal atskirus duomenis apie kiekvienos tos šeimos transporto priemonės išmetamą CO2 ir sunaudojamą degalų kiekį. Technikos tarnyba atrenka bandymui dvi transporto priemones, iš kurių, jos požiūriu, vienos išmetamas CO2 kiekis yra didžiausias, o kitos – mažiausias. Matavimai atliekami taip, kaip aprašyta 5 poskyryje ir 6 priede. Jei gamintojo duomenys apie šias dvi transporto priemones atitinka 5.5 poskyryje nurodytas leidžiamojo nuokrypio ribas, gamintojo nurodyti visų tos šeimos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiai gali būti naudojami kaip tipo patvirtinimo vertės. Jei gamintojo duomenys neatitinka leidžiamojo nuokrypio ribų, taikant 5.5 poskyryje aprašytą metodą gauti rezultatai naudojami kaip tipo patvirtinimo vertės, o technikos tarnyba atrenka pakankamą kitų tos šeimos transporto priemonių skaičių papildomiems bandymams.

8. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

Ateityje gali atsirasti transporto priemonių, kuriose bus pritaikytos specialiosios ekonomiškumą didinančios technologijos, kurioms galėtų būti taikomos papildomos bandymų programos. Jos būtų nustatytos vėliau, pareikalavus gamintojui, pageidaujančiam įrodyti savo sprendimo privalumus.

9. GAMYBOS ATITIKTIS

9.1. Pagal šią taisyklę patvirtintos transporto priemonės turi būti gaminamos taip, kad atitiktų patvirtintą transporto priemonių tipą.

9.2. Norint patikrinti, ar laikomasi 9.1 poskyryje nustatytos sąlygos, turi būti atliekami reikiami gamybos patikrinimai.

9.3. Vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės

9.3.1. Paprastai produkcijos atitikčiai atsižvelgiant į transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį užtikrinti skirtos priemonės tikrinamos remiantis šios taisyklės 4 priede nurodytą formą atitinkančiame tipo patvirtinimo pažymėjime pateiktu aprašu.

Gamybos atitikties kontrolė grindžiama kompetentingos institucijos atliekamu gamintojo audito tvarkos, skirtos užtikrinti transporto priemonės atitiktį atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį, įvertinimu.

Jei institucijai nepriimtinas gamintojo audito tvarkos standartas, ji gali pareikalauti atlikti gaminamų transporto priemonių patikros bandymus.

9.3.1.1. Jei turi būti matuojamas tokio tipo transporto priemonių, kurių tipo patvirtinimo galiojimas buvo pratęstas vieną ar kelis kartus, išmetamas CO2 kiekis, bandymai atliekami su transporto priemone (-ėmis), esama (-omis) bandymo metu (pirmajame dokumente ar paskesniuose patvirtinimo galiojimo pratęsimuose aprašyta (-os) transporto priemonė (-ės)).

9.3.1.1.1. Transporto priemonės atitikties atsižvelgiant į CO2 bandymas.

9.3.1.1.1.1.

Iš serijos atsitiktinai atrenkamos trys transporto priemonės ir išbandomos taikant 6 priede aprašytą metodiką.

9.3.1.1.1.2.

Jei institucijai priimtinas gamintojo taikomas produkcijos standarto nuokrypis, bandymai atliekami pagal 9.3.2 punktą.

Jei institucijai nepriimtinas gamintojo taikomas produkcijos standarto nuokrypis, bandymai atliekami pagal 9.3.3 punktą.

9.3.1.1.1.3.

Remiantis bandymais su trimis atrinktomis transporto priemonėmis, serijos produkcija laikoma atitinkančia arba neatitinkančia reikalavimus, kai pagal CO2 duomenis, taikant bandymo kriterijus iš atitinkamos lentelės, priimamas teigiamas arba neigiamas sprendimas.

Jei pagal CO2 duomenis teigiamas arba neigiamas sprendimas nepriimamas, atliekamas bandymas su dar viena transporto priemone (žr. 1 paveikslą).

9.3.1.1.1.4.

Jei tai yra periodiškai regeneruojamos sistemos, apibrėžtos 2.19 punkte, rezultatai dauginami iš koeficiento Ki, gauto 10 priede nurodyta tvarka suteikiant tipo patvirtinimą.

Gamintojo prašymu bandymai gali būti atliekami iškart pabaigus regeneravimą.

1 paveikslas

9.3.1.1.2. Nepaisant 6 priedo reikalavimų, bandymai atliekami su dar nevažinėtomis transporto priemonėmis.

9.3.1.1.2.1.

Tačiau gamintojo prašymu bandymai atliekami su transporto priemonėmis, kurios jau įvažinėtos (jų rida ne didesnė nei 15 000 km).

Tokiu atveju įvažinėjimo procedūrą atlieka gamintojas, kuris įsipareigoja niekaip nereguliuoti tų transporto priemonių.

9.3.1.1.2.2.

Jei gamintojas paprašo atlikti įvažinėjimo procedūrą (x km, čia x ≤ 15 000 km), ji gali būti atliekama taip:

matuojamas pirmosios transporto priemonės (kuri gali būti tipo patvirtinimo transporto priemonė) išmetamas CO2 kiekis, kai jos rida yra 0 kilometrų, ir jai nuvažiavus x kilometrų;

Išmetamų teršalų padidėjimo nuo nulio iki x km koeficientas (EC) apskaičiuojamas taip:

Formula

EC vertė gali būti mažesnė kaip 1.

Paskesnėms transporto priemonėms įvažinėjimo procedūra netaikoma, tačiau jų išmetamų teršalų kiekis, kai transporto priemonės rida yra 0 kilometrų, perskaičiuojamas padauginant iš padidėjimo koeficiento EC.

Tokiu atveju taikomos šios vertės:

pirmajai transporto priemonei – vertė nuvažiavus x km;

paskesnėms transporto priemonėms – kai transporto priemonės rida yra 0 kilometrų, vertės, padaugintos iš padidėjimo koeficiento.

9.3.1.1.2.3.

Kaip alternatyvą šiai procedūrai automobilių gamintojas gali taikyti pastovų padidėjimo koeficientą EC = 0,92 ir iš jo dauginti visas išmetamo CO2 vertes, kurios buvo nustatytos tada, kai transporto priemonės rida buvo 0 kilometrų.

9.3.1.1.2.4.

Šiam bandymui turi būti naudojami Taisyklės Nr. 83 10 ir 10a priede parašyti etaloniniai degalai.

9.3.2. Produkcijos atitiktis, kai turimi gamintojo statistikos duomenys.

9.3.2.1. Toliau aprašyta metodika, kurią reikia taikyti tikrinant produkcijos atitiktį pagal CO2 parametrus, kai gamintojo taikomas produkcijos standartinis nuokrypis yra priimtinas.

9.3.2.2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), tuo tarpu partijai, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (vartotojo rizika = 10 %).

9.3.2.3. Taikoma ši metodika (žr. 1 paveikslą):

tarkime, kad L yra CO2 tipo patvirtinimo vertės natūralusis logaritmas:

xi	=	imties i-tosios transporto priemonės išmatuotosios vertės natūralusis logaritmas;
s	=	produkcijos standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus išmatuotųjų kiekių natūraliojo logaritmo vertes);
n	=	imties numeris.

9.3.2.4. Kiekvienai imčiai apskaičiuojamas bandymų statistinis rezultatas, išreiškiamas normalizuotų nuokrypių nuo ribinės vertės suma pagal šią formulę:

Formula

9.3.2.5. Tuomet:

9.3.2.5.1.

jei bandymų statistinis rezultatas yra didesnis kaip tokio dydžio imčiai 1 lentelėje pateikta teigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas teigiamas sprendimas;

9.3.2.5.2.

jei bandymų statistinis rezultatas yra mažesnis kaip tokio dydžio imčiai 1 lentelėje pateikta neigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas neigiamas sprendimas;

9.3.2.5.3.

jei yra kitaip, pagal 6 priedą bandoma papildoma transporto priemonė ir skaičiavimas kartojamas vienu varikliu padidėjusiai imčiai.

1 lentelė

Imties dydis (suvestinis bandytų transporto priemonių skaičius)	Teigiamo sprendimo ribinė vertė	Neigiamo sprendimo ribinė vertė
(a)	(b)	(c)
3	3,327	– 4,724
4	3,261	– 4,790
5	3,195	– 4,856
6	3,129	– 4,922
7	3,063	– 4,988
8	2,997	– 5,054
9	2,931	– 5,120
10	2,865	– 5,185
11	2,799	– 5,251
12	2,733	– 5,317
13	2,667	– 5,383
14	2,601	– 5,449
15	2,535	– 5,515
16	2,469	– 5,581
17	2,403	– 5,647
18	2,337	– 5,713
19	2,271	– 5,779
20	2,205	– 5,845
21	2,139	– 5,911
22	2,073	– 5,977
23	2,007	– 6,043
24	1,941	– 6,109
25	1,875	– 6,175
26	1,809	– 6,241
27	1,743	– 6,307
28	1,677	– 6,373
29	1,611	– 6,439
30	1,545	– 6,505
31	1,479	– 6,571
32	– 2,112	– 2,112

9.3.3. Gamybos atitiktis, kai gamintojo statistikos duomenys netinkami arba jų neturima.

9.3.3.1. Toliau aprašyta metodika, kurią reikia taikyti tikrinant produkcijos atitiktį pagal CO2 parametrus, kai gamintojo pateiktas produkcijos standartinis nuokrypis yra nepriimtinas arba jo nėra.

9.3.3.2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), tuo tarpu partijai, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (vartotojo rizika = 10 %).

9.3.3.3. Tariama, kad išmatuotojo CO2 kiekio vertės pasiskirsto pagal logaritmiškai normalų skirstinį ir turi būti transformuotos logaritmuojant natūraliojo logaritmo pagrindu. Pažymimas atitinkamai mažiausiasis ir didžiausiasis imčių dydis (mo = 3 ir m = 32), o konkrečios imties dydis pažymimas n.

9.3.3.4. Jei partijoje išmatuotos natūraliojo logaritmo vertės yra x1, x2, …, xj, o L yra CO2 tipo patvirtinimo vertės natūraliojo logaritmo vertė, tuomet nustatoma:

dj = xj – L

Formula

9.3.3.5. 2 lentelėje pateiktos kiekvieno dydžio imties teigiamo sprendimo (An) ir neigiamo sprendimo (Bn) ribinės vertės. Bandymų statistinis rezultatas Formula yra santykis ir, norint nustatyti, ar partija priimama ar nepriimama, jis turi būti taikomas taip:

kai mo ≤ n ≤ m:

9.3.3.5.1.

partija priimama, jei

Formula

;

9.3.3.5.2.

partija nepriimama, jei

Formula

;

9.3.3.5.3.

bandoma papildoma transporto priemonė, jei

Formula

2 lentelė

Imties dydis (suvestinis bandytų transporto priemonių skaičius) n	Teigiamo sprendimo ribinė vertė An	Neigiamo sprendimo ribinė vertė Bn
(a)	(b)	(c)
3	– 0,80380	16,64743
4	– 0,76339	7,68627
5	– 0,72982	4,67136
6	– 0,69962	3,25573
7	– 0,67129	2,45431
8	– 0,64406	1,94369
9	– 0,61750	1,59105
10	– 0,59135	1,33295
11	– 0,56542	1,13566
12	– 0,53960	0,97970
13	– 0,51379	0,85307
14	– 0,48791	0,74801
15	– 0,46191	0,65928
16	– 0,43573	0,58321
17	– 0,40933	0,51718
18	– 0,38266	0,45922
19	– 0,35570	0,40788
20	– 0,32840	0,36203
21	– 0,30072	0,32078
22	– 0,27263	0,28343
23	– 0,24410	0,24943
24	– 0,21509	0,21831
25	– 0,18557	0,18970
26	0,18970	0,16328
27	– 0,12483	0,13880
28	– 0,09354	0,11603
29	– 0,06159	0,09480
30	– 0,02892	0,0749
31	0,00449	0,05629
32	0,03876	0,03876

9.3.3.6. Pastabos

Bandymų statistinio rezultato vieną po kitos einančias vertes padeda apskaičiuoti šios rekursinės formulės:

Formula

(n = 2,3,…; Formula ; v1 = 0)

9.4. Vien elektros pavara varomos transporto priemonės

Paprastai produkcijos atitikčiai atsižvelgiant į sunaudojamą elektros energijos kiekį užtikrinti skirtos priemonės tikrinamos remiantis šios taisyklės 4 priede nurodytą formą atitinkančiame tipo patvirtinimo pažymėjime pateiktu aprašu.

9.4.1. Patvirtinimo turėtojas pirmiausia turi:

9.4.1.1.

užtikrinti, kad būtų taikoma veiksmingos produkcijos kokybės kontrolės metodika;

9.4.1.2.

turėti būtiną įrangą atitikčiai kiekvienam patvirtintam tipui patikrinti;

9.4.1.3.

užtikrinti, kad būtų užregistruoti bandymų rezultatų duomenys ir kad pridedami dokumentai būtų prieinami su administracine tarnyba sutartą laikotarpį;

9.4.1.4.

analizuoti kiekvieno tipo bandymų duomenis gaminio charakteristikoms stebėti ir jų pastovumui užtikrinti, atsižvelgiant į pramoninėje gamyboje leidžiamas nuokrypas; užtikrinti, kad su kiekvieno tipo transporto priemone būtų atlikti šios taisyklės 7 priede nurodyti bandymai;

9.4.1.5.

užtikrinti, kad su kiekvieno tipo transporto priemone būtų atlikti šios taisyklės 7 priede nurodyti bandymai; nepaisant 7 priedo 2.3.1.6 punkto reikalavimų, gamintojo prašymu bandymai atliekami su dar nevažinėtomis transporto priemonėmis.

9.4.1.6.

pasirūpinti, kad, atlikus imties rinkinio ar bandinių bandymus ir gavus neatitikties nagrinėjamam tipui rezultatus, būtų imamos kitos imtys ir atliekami papildomi bandymai. Turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad produkcija vėl atitiktų reikalavimus.

9.4.2. Patvirtinimą išduodančios kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti kiekviename gamybos padalinyje taikomus metodus.

9.4.2.1. Per kiekvieną kontrolę atvykusiam inspektoriui perduodama bandymų ir gamybos kontrolės medžiaga.

9.4.2.2. Inspektorius gali atsitiktine tvarka pasirinkti bandinius išbandyti gamintojo laboratorijoje. Mažiausiasis bandinių skaičius gali būti nustatytas remiantis paties gamintojo atliktų patikrinimų rezultatais.

9.4.2.3. Kai kokybės standartas pasirodo netinkamas arba atrodo būtina patikrinti pagal 9.4.2.2 papunktį atliktų bandymų galiojimą, inspektorius turi surinkti bandinius, kurie turi būti nusiųsti patvirtinimo bandymus atlikusiai technikos tarnybai.

9.4.2.4. Kompetentingos institucijos gali atlikti visus šioje taisyklėje nustatytus bandymus.

9.5. Hibridine elektros pavara varomos transporto priemonės

Paprastai produkcijos atitikčiai, atsižvelgiant į hibridinių elektrinių transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį ir sunaudojamą elektros energijos kiekį, užtikrinti skirtos priemonės tikrinamos remiantis šios taisyklės 4 priede nurodytą formą atitinkančiame tipo patvirtinimo pažymėjime pateiktu aprašu.

Produkcijos atitikties kontrolė grindžiama kompetentingos institucijos atliekamu gamintojo audito tvarkos, skirtos užtikrinti transporto priemonės atitiktį atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį ir sunaudojamą elektros energijos kiekį, įvertinimu.

Jei institucijai nepriimtinas gamintojo audito tvarkos standartas, ji gali pareikalauti atlikti gaminamų transporto priemonių patikros bandymus.

Atitiktis atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį yra tikrinama taikant 9.3.1–9.3.3 punktuose aprašytą statistinę metodiką. Transporto priemonės bandomos taikant šios taisyklės 8 priede aprašytą metodiką.

9.6. Veiksmai, kurių reikia imtis, jei nustatoma produkcijos neatitiktis

Jei atliekant kontrolę nustatoma neatitiktis, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imamasi visų reikiamų priemonių, kad produkcija kuo greičiau vėl atitiktų reikalavimus.

10. NUOBAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

10.1. Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma 9.1 poskyryje nustatytų reikalavimų.

10.2. Jeigu šią taisyklę taikanti 1958 m. susitarimo šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis apie tai nedelsdama informuoja naudodama formą, atitinkančią šios taisyklės 4 priede pateiktą pavyzdį.

11. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Patvirtinimo turėtojas, kuris visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, apie tai turi informuoti tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 4 priede pateiktą pavyzdį atitinkančią pranešimo formą, turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

12. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir (arba) patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiamos kitose šalyse išduodamos patvirtinimo, atsisakymo tvirtinti, patvirtinimo galiojimo pratęsimo ar panaikinimo formos, pavadinimus ir adresus.

(1) Kaip apibrėžta Bendrosios rezoliucijos dėl transporto priemonių gaminių (R.E.3) (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2) 7 priede.

(2) Skiriamieji 1958 m. susitarimo susitariančiųjų šalių numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.2.

(3) Vidutinė etaloninių degalų G20 ir G23 vertė 15 °C temperatūroje.

(4) Kaip apibrėžta Bendrosios rezoliucijos dėl transporto priemonių gaminių (R.E.3) (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2) 7 priede.

(5) Kaip apibrėžta Bendrosios rezoliucijos dėl transporto priemonių gaminių (R.E.3) (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2) 7 priede.

1 PRIEDAS

PAGRINDINĖS VIEN VIDAUS DEGIMO VARIKLIU VAROMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOS IR SU BANDYMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

Toliau nurodyta informacija (jei taikoma) turi būti pateikta trimis egzemplioriais ir turėti turinį.

Jei yra brėžinių, jie turi būti tinkamo mastelio ir pakankamai detalūs. Brėžiniai pateikiami A4 formato lapuose arba iki to formato sulankstytuose lapuose. Jei esama mikroprocesoriumi valdomų funkcijų, turi būti pateikiama atitinkama naudojimo informacija.

1 BENDROJI INFORMACIJA

1.1. Markė (gamintojo pavadinimas): …

1.2. Tipas ir bendras komercinis aprašas (nurodyti galimus variantus): …

1.3. Tipo identifikavimo būdas ir vieta, jei paženklinta ant transporto priemonės: …

1.3.1. Ženklo vieta: …

1.4. Transporto priemonės kategorija: …

1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.6. Gamintojo įgaliotojo atstovo (jei yra) vardas, pavardė ir adresas: …

2. BENDROSIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1. Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

2.2. Varomosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas): …

3. MASĖ (kilogramais) (jei reikia, pateikti nuorodą į brėžinį)

3.1. Parengtos važiuoti transporto priemonės su kėbulu masė arba važiuoklės su kabina masė, jei gamintojas nemontuoja kėbulo (įskaitant aušalą, tepalus, degalus, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją): …

3.2. Gamintojo nurodyta techniškai leidžiama didžiausioji pakrautos transporto priemonės masė: …

4. JĖGOS PAVAROS IR JOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ APRAŠAS

4.1. Vidaus degimo variklis

4.1.1. Variklio gamintojas: …

4.1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas (paženklintas ant variklio arba kitos identifikavimo priemonės): …

4.1.2.1. Veikimo principas: priverstinio uždegimo / slėginio uždegimo, keturtaktis / dvitaktis (1)

4.1.2.2. Cilindrų skaičius, išdėstymas ir veikimo tvarka:

4.1.2.2.1.

Skersmuo: (2) … mm

4.1.2.2.2.

Eiga: (2) …mm

4.1.2.3. Variklio tūris: (3) …cm3

4.1.2.4. Tūrinis suslėgimo koeficientas: (4) …

4.1.2.5. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžiniai: …

4.1.2.6. Tuščiosios eigos sukimosi dažnis: (4) …

4.1.2.7. Anglies monoksido tūrinė dalis išmetamosiose dujose varikliui veikiant tuščiąja eiga: … procentų (pagal gamintojo specifikacijas) (4) …

4.1.2.8. Didžiausioji grynoji galia: … kW esant min– 1

4.1.3. Degalai: benzinas / bešvinis benzinas / dyzelinas / SND / GD (1)

4.1.3.1. Tyrimais nustatytas oktaninis skaičius (RON): …

4.1.4. Degalų tiekimas

4.1.4.1. Karbiuratoriumi (-iais): taip / ne (1)

4.1.4.1.1. Markė(s): …

4.1.4.1.2. Tipas (-ai): …

4.1.4.1.3. Įrengtų skaičius: …

4.1.4.1.4. Nustatymai: (4)

4.1.4.1.4.1.

Purkštukai: …

4.1.4.1.4.2.

Difuzoriai: …

4.1.4.1.4.3.

Plūdinės kameros lygis: …

4.1.4.1.4.4.

Srauto masė: …

4.1.4.1.4.5.

Plūdinio reguliatoriaus užkemšamoji adata: …

4.1.4.1.5. Šaltojo užvedimo sistema: rankinė / automatinė (1)

4.1.4.1.5.1. Veikimo principas: …

4.1.4.1.5.2. Veikimo ribos / nustatymai: (1) (4)

4.1.4.2. Kuro įpurškimu (tik slėginio uždegimo): taip / ne (1)

4.1.4.2.1. Sistemos aprašas: …

4.1.4.2.2. Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas / išankstinė kamera / sūkurinė kamera (1)

4.1.4.2.3. Įpurškimo siurblys

4.1.4.2.3.1. Markė(s): …

4.1.4.2.3.2. Tipas (-ai): …

4.1.4.2.3.3. Didžiausiasis degalų tūris (1) (4): …mm3 per vieną stūmoklio eigą arba ciklą, kai siurblio sukimosi dažnis (1) (4): …min– 1 arba charakteristikų diagrama: …

4.1.4.2.3.4. Įpurškimo paskubos nustatymas: (4) …

4.1.4.2.3.5. Įpurškimo paankstinimo kreivė: (4) …

4.1.4.2.3.6. Kalibravimo metodika: bandymų stende / variklyje (1) …

4.1.4.2.4. Reguliatorius

4.1.4.2.4.1. Tipas: …

4.1.4.2.4.2. Išjungimo taškas:

4.1.4.2.4.2.1.

Išjungimo taškas esant apkrovai: … min– 1

4.1.4.2.4.2.2.

Išjungimo taškas be apkrovos: … min– 1

4.1.4.2.4.3. Tuščiosios eigos sukimosi dažnis: … min– 1

4.1.4.2.5. Įpurškiklis (-iai):

4.1.4.2.5.1.

Markė(s): …

4.1.4.2.5.2.

Tipas (-ai): …

4.1.4.2.5.3.

Atsidarymo slėgis (4) …kPa arba charakteristikų diagrama:…

4.1.4.2.6. Šaltojo užvedimo sistema

4.1.4.2.6.1. Markė(s): …

4.1.4.2.6.2. Tipas (-ai): …

4.1.4.2.6.3. Aprašas: …

4.1.4.2.7. Pagalbinė užvedimo priemonė

4.1.4.2.7.1. Markė(s): …

4.1.4.2.7.2. Tipas (-ai): …

4.1.4.2.7.3. Aprašas: …

4.1.4.3. Kuro įpurškimu (tik priverstinio uždegimo): taip / ne (1)

4.1.4.3.1. Sistemos aprašas:

4.1.4.3.2. Veikimo principas (1): įsiurbimo kolektorius (vienos angos / kelių angų) / tiesioginio įpurškimo / kitas (nurodyti)

Valdymo įrenginys – tipas (arba Nr.): …	informacija, kuri turi būti pateikta, jei įpurškimas yra ištisinis; jei sistema kitokia, pateikiama lygiavertė informacija
Degalų reguliatorius – tipas: …
Oro srauto jutiklis – tipas: …
Degalų skirstytuvas – tipas: …
Slėgio reguliatorius – tipas: …
Mikrojungiklis – tipas: …
Tuščiosios eigos reguliavimo varžtas – tipas: …
Droselio korpusas – tipas: …
Vandens temperatūros jutiklis – tipas: …
Oro temperatūros jutiklis – tipas: …
Oro temperatūros jungiklis – tipas: …

Elektromagnetinių trukdžių apsauga …

Aprašas ir (arba) brėžinys: …

4.1.4.3.3. Markė(s): …

4.1.4.3.4. Tipas (-ai): …

4.1.4.3.5. Įpurškikliai: atsidarymo slėgis (4): …kPa arba charakteristikų diagrama (4): …

4.1.4.3.6. Įpurškimo paskubos nustatymas: …

4.1.4.3.7. Šaltojo užvedimo sistema: …

4.1.4.3.7.1. Veikimo principas (-ai): …

4.1.4.3.7.2. Veikimo ribos / nustatymai (1) (4): …

4.1.4.4. Tiekimo siurblys

4.1.4.4.1. Slėgis: (4)… kPa arba charakteristikų diagrama: …

4.1.4.5. SND tiekimo sistema: taip / ne (1)

4.1.4.5.1. Patvirtinimo numeris pagal Taisyklę Nr. 67 ir dokumentacija: …

4.1.4.5.2. SND elektroninis variklio valdymo įrenginys:

4.1.4.5.2.1.

Markė(s): …

4.1.4.5.2.2.

Tipas: …

4.1.4.5.2.3.

Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …

4.1.4.5.3. Papildomi dokumentai:

4.1.4.5.3.1.

Deginių filtro katalizatoriaus apsaugos perjungiant iš benzino į SND sistemą ir atvirkščiai aprašas: …

4.1.4.5.3.2.

Sistemos schema (elektrinės jungtys, vakuuminių jungčių kompensacinės žarnelės, kt.): …

4.1.4.5.3.3.

Simbolio brėžinys: …

4.1.4.6. GD tiekimo sistema: taip / ne (1)

4.1.4.6.1. Patvirtinimo numeris pagal Taisyklę Nr. 67: …

4.1.4.6.2. GD elektroninis variklio valdymo įrenginys:

4.1.4.6.2.1.

Markė(s): …

4.1.4.6.2.2.

Tipas: …

4.1.4.6.2.3.

Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …

4.1.4.6.3. Papildomi dokumentai:

4.1.4.6.3.1.

Deginių filtro katalizatoriaus apsaugos perjungiant iš benzino į GD sistemą ir atvirkščiai aprašas: …

4.1.4.6.3.2.

Sistemos schema (elektrinės jungtys, vakuuminių jungčių kompensacinės žarnelės, kt.): …

4.1.4.6.3.3.

Simbolio brėžinys: …

4.1.5. Uždegimas

4.1.5.1. Markė(s): …

4.1.5.2. Tipas (-ai): …

4.1.5.3. Veikimo principas: …

4.1.5.4. Uždegimo paskubos kreivė (4): …

4.1.5.5. Statinis uždegimo paskubos nustatymas (4): …laipsnių iki VGT

4.1.5.6. Sąlyčio taško tarpelis (4): …

4.1.5.7. Sujungimo kampas (4): …

4.1.5.8. Uždegimo žvakės

4.1.5.8.1. Markė: …

4.1.5.8.2. Tipas: …

4.1.5.8.3. Uždegimo žvakės tarpelis: …mm

4.1.5.9. Uždegimo ritė

4.1.5.9.1. Markė: …

4.1.5.9.2. Tipas: …

4.1.5.10. Uždegimo kondensatorius

4.1.5.10.1. Markė: …

4.1.5.10.2. Tipas: …

4.1.6. Aušinimo sistema: skysčiu / oru (1)

4.1.7. Įsiurbimo sistema:

4.1.7.1. Kompresorius: taip / ne (1)

4.1.7.1.1. Markė(s): …

4.1.7.1.2. Tipas (-ai): …

4.1.7.1.3. Sistemos aprašas (didžiausiasis kompresoriaus slėgis: …kPa, apsauginė sklendė)

4.1.7.2. Tarpinis aušintuvas: taip / ne (1)

4.1.7.3. Įleidžiamųjų vamzdžių ir jų priedų (slėgio kameros, kaitinimo įtaiso, papildomų oro įsiurbimo angų, kt.) aprašas ir brėžiniai: …

4.1.7.3.1. Įsiurbimo kolektoriaus aprašas (brėžiniai ir (arba) nuotraukos): …

4.1.7.3.2. Oro filtras, brėžiniai: …, arba

4.1.7.3.2.1. Markė(s): …

4.1.7.3.2.2. Tipas (-ai): …

4.1.7.3.3. Įsiurbimo duslintuvas, brėžiniai: …, arba

4.1.7.3.3.1. Markė(s): …

4.1.7.3.3.2. Tipas (-ai): …

4.1.8. Išmetimo sistema

4.1.8.1. Išmetimo sistemos aprašas ir brėžiniai: …

4.1.9. Vožtuvų paskubos nustatymas ar lygiaverčiai duomenys:

4.1.9.1.

Didžiausiasis vožtuvų atsidarymas, atsidarymo ir užsidarymo kampai arba alternatyvių paskirstymo sistemų paskubos nustatymo informacija galinių taškų atžvilgiu: …

4.1.9.2.

Standartiniai ir (arba) nustatymo intervalai: (1) …

4.1.10. Naudojamas tepalas:

4.1.10.1.

Markė: …

4.1.10.2.

Tipas: …

4.1.11. Apsaugos nuo oro taršos priemonės:

4.1.11.1. Karterio dujų perdirbimo įtaisas (aprašas ir brėžiniai): …

4.1.11.2. Papildomi taršos mažinimo įtaisai (jei jų yra ir jie neaprašyti kitame punkte):

4.1.11.2.1. Deginių filtras katalizatorius: taip / ne (1)

4.1.11.2.1.1. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) ir elementų skaičius: …

4.1.11.2.1.2. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ų) matmenys ir forma (tūris, …): …

4.1.11.2.1.3. Katalizinio veikimo tipas: …

4.1.11.2.1.4. Bendras brangiųjų metalų kiekis: …

4.1.11.2.1.5. Santykinė koncentracija: …

4.1.11.2.1.6. Substratas (sandara ir medžiaga): …

4.1.11.2.1.7. Korių tankis: …

4.1.11.2.1.8. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) korpuso tipas: …

4.1.11.2.1.9. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) padėtis (vieta ir santykinis atstumas išmetimo sistemoje): …

4.1.11.2.1.10. Regeneravimo sistemos / papildomo išmetamų teršalų apdorojimo sistemų metodas, aprašas: …

4.1.11.2.1.10.1.

I tipo darbo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymo stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kurių metu regeneracija vyksta I tipo bandymui lygiavertėmis sąlygomis (D atstumas 10 priedo 10.1 paveiksle): …

4.1.11.2.1.10.2.

Metodo, taikomo ciklų skaičiui tarp dviejų ciklų, kurių metu vyksta regeneracija, nustatyti, aprašas: …

4.1.11.2.1.10.3.

Parametrai, apibrėžiantys apkrovos lygį, kurio reikia regeneracijai prasidėti (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …

4.1.11.2.1.10.4.

Metodo, taikomo sistemai apkrauti per bandymo procedūrą, aprašytą 10 priedo 3.1 poskyryje, aprašas: …

4.1.11.2.1.11. Deguonies jutiklis: tipas

4.1.11.2.1.11.1. Deguonies jutiklio vieta: …

4.1.11.2.1.11.2. Deguonies jutiklio valdymo intervalas: …

4.1.11.2.2. Oro įpurškimas: taip / ne (1)

4.1.11.2.2.1. Tipas (oro įpurškimo sistema, oro siurblys, ...): …

4.1.11.2.3. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas (EGR): taip / ne (1)

4.1.11.2.3.1. Charakteristikos (debitas, ...): …

4.1.11.2.4. Išgaruojančių teršalų kontrolės sistema.

Išsamus įtaisų ir jų nustatymo aprašas: …

Išgaruojančių teršalų kontrolės sistemos brėžinys: …

Anglies talpyklos brėžinys: …

Degalų bako brėžinys, kuriame nurodyta talpa ir medžiaga: …

4.1.11.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip / ne (1)

4.1.11.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir forma (talpa): …

4.1.11.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: …

4.1.11.2.5.3. Kietųjų dalelių gaudyklės vieta (atskaitiniai atstumai išmetimo sistemoje): …

4.1.11.2.5.4. Regeneracijos sistema / metodas. Aprašas ir brėžinys: …

4.1.11.2.5.4.1. I tipo darbo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymo stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kurių metu regeneracija vyksta I tipo bandymui lygiavertėmis sąlygomis (D atstumas 10 priedo 10.1 paveiksle): …

4.1.11.2.5.4.2. Metodo, taikomo ciklų skaičiui tarp dviejų ciklų, kurių metu vyksta regeneracija, nustatyti, aprašas: …

4.1.11.2.5.4.3. Parametrai, apibrėžiantys apkrovos lygį, kurio reikia regeneracijai prasidėti (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …

4.1.11.2.5.4.4. Metodo, taikomo sistemai apkrauti per bandymo procedūrą, aprašytą 10 priedo 3.1 poskyryje, aprašas: …

4.1.11.2.6. Kitos sistemos (aprašas ir veikimo principas): …

4.2. Jėgos pavaros valdymo įrenginys

4.2.1. Markė: …

4.2.2. Tipas: …

4.2.3. Identifikacijos numeris: …

4.3. Transmisija

4.3.1. Sankaba (tipas): …

4.3.1.1. Didžiausiasis sukamojo momento pokytis: …

4.3.2. Pavarų dėžė: …

4.3.2.1. Tipas: …

4.3.2.2. Vieta variklio atžvilgiu: …

4.3.2.3. Valdymo būdas: …

4.3.3. Perdavimo skaičiai

	Pavarų dėžės perdavimo skaičiai	Galutiniai perdavimo skaičiai	Bendri perdavimo skaičiai
Didžiausiasis CVT (5)
1
2
3
4, 5, kitos
Mažiausiasis CVT (5)
Atbulinės eigos

5. PAKABA

5.1. Padangos ir ratai

5.1.1. Padangų (ratų) derinys (-iai) (nurodyti padangų dydžio žymenį, mažiausiosios apkrovos indeksą, mažiausiosios greičio kategorijos simbolį; nurodyti ratų ratlankio dydį (-ius) ir poslinkį (-ius)):

5.1.1.1. Ašys

5.1.1.1.1. 1 ašis: …

5.1.1.1.2. 2 ašis: …

5.1.1.1.3. 3 ašis: …

5.1.1.1.4. 4 ašis: ir t. t. …

5.1.2. Riedėjimo apskritimo viršutinė ir apatinė riba:

5.1.2.1. Ašys

5.1.2.1.1. 1 ašis: …

5.1.2.1.2. 2 ašis: …

5.1.2.1.3. 3 ašis: …

5.1.2.1.4. 4 ašis: ir t. t. …

5.1.3. Gamintojo rekomenduojamas slėgis padangose: …kPa

6. KĖBULAS

6.1. Sėdynės: …

6.1.1. Sėdynių skaičius: …

(1) Išbraukti, kas netinka.

(2) Ši vertė turi būti suapvalinta dešimtųjų milimetro dalių tikslumu.

(3) Ši vertė turi būti apskaičiuota taikant π = 3,1416 ir suapvalinta cm3 tikslumu.

(4) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.

(5) CVT – belaipsnė transmisija

2 PRIEDAS

PAGRINDINĖS VIEN ELEKTROS PAVARA VAROMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOS IR SU BANDYMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA (1)

Toliau nurodyta informacija (jei taikoma) turi būti pateikta trimis egzemplioriais ir turėti turinį.

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1. Markė (gamintojo pavadinimas): …

1.2. Tipas ir bendras komercinis aprašas (nurodyti galimus variantus): …

1.3. Tipo identifikavimo būdas ir vieta, jei paženklinta ant transporto priemonės: …

1.3.1. Ženklo vieta: …

1.4. Transporto priemonės kategorija: …

1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.6. Gamintojo įgaliotojo atstovo (jei yra) vardas, pavardė ir adresas: …

2. BENDROSIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1. Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

2.2. Varomosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas): …

3. MASĖ (kilogramais) (jei reikia, pateikti nuorodą į brėžinį)

3.2. Gamintojo nurodyta techniškai leidžiama didžiausioji pakrautos transporto priemonės masė: …

4. JĖGOS PAVAROS IR JOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ APRAŠAS

4.1. Bendrasis elektrinės pavaros aprašas

4.1.1. Markė: …

4.1.2. Tipas: …

4.1.3. Naudojimas (2): vienas variklis / keli varikliai (skaičius): …

4.1.4. Transmisijos išdėstymas: lygiagretusis / skersašinis / kitoks, nurodyti konkrečiai: …

4.1.5. Bandymo įtampa: … V

4.1.6. Vardinis variklio sukimosi dažnis: … min–1

4.1.7. Didžiausiasis variklio sukimosi dažnis: … min–1

arba nustatytasis:

reduktoriaus išeinamojo veleno sukimosi dažnis / pavarų dėžės sukimosi dažnis (nurodyti pavarą): … min–1

4.1.8. Didžiausiosios galios sukimosi dažnis: (3) … min–1

4.1.9. Didžiausioji galia: …kW

4.1.10. Didžiausioji 30 minučių galia: … kW

4.1.11. Lankstusis intervalas (kuriame P ≥ 90 % didžiausiosios galios):

sukimosi dažnis intervalo pradžioje: … min–1

sukimosi dažnis intervalo pabaigoje: … min–1

4.2. Varomasis akumuliatorius

4.2.1. Akumuliatoriaus pavadinimas ir markė: …

4.2.2. Elektrocheminės poros rūšis: …

4.2.3. Vardinė įtampa: … V

4.2.4. Akumuliatoriaus 30 minučių galia (pastovi teikiama galia): …kW

4.2.5. Akumuliatoriaus charakteristika išsikraunant 2 h (pastovioji galia arba srovės stipris) (2):

4.2.5.1.

Akumuliatoriaus energija: … kWh

4.2.5.2.

Akumuliatoriaus talpa: … Ah per 2 h

4.2.5.3.

Išsikrovimo pabaigos įtampa: … V

4.2.6. Išsikrovimo pabaigos, kai transporto priemonė priverstinai sustoja, nuoroda (4): …

4.2.7. Akumuliatoriaus masė: …kg

4.3. Elektros variklis

4.3.1. Veikimo principas:

4.3.1.1.

nuolatinė srovė / kintamoji srovė (2) / fazių skaičius: …

4.3.1.2.

nepriklausomas sužadinimas / nuoseklus / sudėtinis (2)

4.3.1.3.

sinchroninis / asinchroninis (2)

4.3.1.4.

rotorius su ritėmis / su nuolatiniais magnetais / su korpusu (2)

4.3.1.5.

variklio polių skaičius: …

4.3.2. Inercijos masė: …

4.4. Galios valdiklis

4.4.1. Markė …

4.4.2. Tipas …

4.4.3. Valdymo principas: vektorinis / atviros grandinės / uždaras / kitoks (nurodyti) (2): …

4.4.4. Didžiausiasis varikliui tiekiamas veiksmingasis srovės stipris (3): … A …sekundes

4.4.5. Įtampos intervalas: nuo … V iki … V

4.5. Aušinimo sistema:

variklis	:	skysčiu / oru (2)
valdiklis	:	skysčiu / oru (2)

4.5.1. Aušinimo skysčiu įrangos charakteristikos:

4.5.1.1.

Skysčio rūšis … cirkuliacijos siurbliai: taip / ne (2)

4.5.1.2.

Siurblio charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai): …

4.5.1.3.

Termostatas: nustatymas: …

4.5.1.4.

Radiatorius: brėžinys (-iai) arba markė(s) ir tipas (-ai): …

4.5.1.5.

Praleidžiamasis vožtuvas: slėgio nustatymas: …

4.5.1.6.

Ventiliatorius: charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai): …

4.5.1.7.

Ventiliatoriaus kanalas: …

4.5.2. Aušinimo oru įrangos charakteristikos

4.5.2.1. Pūstuvas: charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai): …

4.5.2.2. Standartinis oro vamzdynas: …

4.5.2.3. Temperatūros reguliavimo sistema: taip / ne (2)

4.5.2.4. Trumpas aprašas: …

4.5.2.5. Oro filtras: … markė(s): … tipas (-ai): …

4.5.3.	Gamintojo leidžiama temperatūra	aukščiausioji temperatūra
4.5.3.1.	Variklio ištakas:	…°C
4.5.3.2.	valdiklio intakas:	…°C
4.5.3.3.	variklio atskaitos taške (-uose):	…°C
4.5.3.4.	valdiklio atskaitos taške (-uose):	…°C

4.6. Izoliacijos kategorija: …

4.7. Tarptautinis apsaugos (IP) kodas: …

Tepimo sistemos principas (2)

Guoliai	:	frikciniai / rutuliniai
Tepalas	:	tepalas / alyva
Tarpinė	:	yra / nėra
Cirkuliacija	:	su / be

4.9. Transmisijos aprašas

4.9.1. Varantieji ratai: priekiniai / galiniai / 4 × 4 (2)

4.9.2. Transmisijos tipas: rankinė / automatinė (2)

4.9.3. Pavarų perdavimo skaičių skaičius: …

Pavara	Rato sukimosi dažnis	Perdavimo skaičius	Variklio sukimosi dažnis
1
2
3
4
5
Atbulinės eigos

mažiausiasis CVT (belaipsnės transmisijos): …

didžiausiasis CVT: …

4.9.4. Pavarų perjungimo rekomendacijos

1 → 2: …	2 → 1: …
2 → 3: …	3 → 2: …
3 → 4: …	4 → 3: …
4 → 5: …	5 → 4: …
greitinančioji pavara: …	lėtinančioji pavara: …

5. ĮKROVIKLIS

5.1. Įkroviklis: įmontuotasis / išorinis (2)

Jei išorinis, įkroviklis apibūdinamas (markė, modelis): …

5.2. Įprastos įkrovos eigos aprašas: …

5.3. Tiekiamos srovės specifikacija:

5.3.1.

Srovės tipas: vienfazė / trifazė (2)

5.3.2.

Įtampa: …

5.4. Tarp iškrovos pabaigos ir įkrovos pradžios rekomenduojamas poilsio laikotarpis: …

5.5. Teorinė visiškos įkrovos trukmė: …

6. PAKABA

6.1. Padangos ir ratai

6.1.1. Padangų (ratų) derinys (-iai) (nurodyti padangų dydžio žymenį, mažiausiosios apkrovos indeksą, mažiausiosios greičio kategorijos simbolį; nurodyti ratų ratlankio dydį (-ius) ir poslinkį (-ius)):

6.1.1.1.

Ašys

6.1.1.1.1.

1 ašis: …

6.1.1.1.2.

2 ašis: …

6.1.1.1.3.

3 ašis: …

6.1.1.1.4.

4 ašis: ir t. t. …

6.1.2. Riedėjimo apskritimo viršutinė ir apatinė riba:

6.1.2.1.

Ašys

6.1.2.1.1.

1 ašis: …

6.1.2.1.2.

2 ašis: …

6.1.2.1.3.

3 ašis: …

6.1.2.1.4.

4 ašis: ir t. t. …

6.1.3. Gamintojo rekomenduojamas slėgis padangose: … kPa

7. KĖBULAS

7.1. Sėdynės: …

7.1.1. Sėdynių skaičius: …

8. INERCIJOS MASĖ

8.1. Visos priekinės ašies lygiavertės inercijos masė: …

8.2. Visos galinės ašies lygiavertės inercijos masė: …

(1) Kai varikliai ar sistemos yra nestandartiniai, gamintojas toliau pateikia lygiaverčius duomenis.

(2) Išbraukti, kas netinka.

(3) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.

(4) Jei taikoma.

3 PRIEDAS

PAGRINDINĖS HIBRIDINE ELEKTRINE JĖGOS PAVARA VAROMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOS IR SU BANDYMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

Toliau nurodyta informacija (jei taikoma) turi būti pateikta trimis egzemplioriais ir turėti turinį.

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1. Markė (gamintojo pavadinimas): …

1.2. Tipas ir bendras komercinis aprašas (nurodyti galimus variantus): …

1.3. Tipo identifikavimo būdas ir vieta, jei paženklinta ant transporto priemonės: …

1.3.1. Ženklo vieta: …

1.4. Transporto priemonės kategorija: …

1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.6. Gamintojo įgaliotojo atstovo (jei yra) vardas, pavardė ir adresas: …

2. BENDROSIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1. Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

2.2. Varomosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas): …

3. MASĖ (kilogramais) (jei reikia, pateikti nuorodą į brėžinį)

3.2. Gamintojo nurodyta techniškai leidžiama didžiausioji pakrautos transporto priemonės masė: …

4. JĖGOS PAVAROS IR JOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ APRAŠAS

4.1. Hibridinės elektrinės transporto priemonės aprašas

4.1.1. Hibridinės elektrinės transporto priemonės kategorija: įkraunama iš išorės / įkraunama ne iš išorės (1)

4.1.2. Veikimo režimo perjungiklis: yra / nėra (1)

4.1.2.1. Galimi pasirinkti režimai:

4.1.2.1.1.	:	Vien elektrinis	:	taip / ne (1)
4.1.2.1.2.	:	Vien degalais	:	taip / ne (1)
4.1.2.1.3.	:	Hibridiniai režimai	:	taip / ne (1) (jei taip, trumpas aprašas)

4.1.3. Hibridinės elektros pavaros bendrasis aprašas

4.1.3.1. Hibridinės elektros pavaros sistemos išdėstymo brėžinys (variklis / elektros variklis / transmisijos derinys (1)): …

4.1.3.2. Bendrosios hibridinės pavaros veikimo principo aprašas: …

4.1.4. Transporto priemonės elektrinė rida (pagal 9 priedą): …km

4.1.5. Gamintojo rekomendacija dėl išankstinio parengimo: …

4.2. Vidaus degimo variklis

4.2.1. Variklio gamintojas: …

4.2.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas (paženklintas ant variklio arba kitos identifikavimo priemonės): …

4.2.2.1. Veikimo principas: priverstinio uždegimo / slėginio uždegimo, keturtaktis / dvitaktis (1)

4.2.2.2. Cilindrų skaičius, išdėstymas ir veikimo tvarka: …

4.2.2.2.1. Skersmuo (2) …mm

4.2.2.2.2. Eiga (2) …mm

4.2.2.3. Variklio tūris (3) …cm3

4.2.2.4. Tūrinis suslėgimo koeficientas (4): …

4.2.2.5. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžiniai: …

4.2.2.6. Tuščiosios eigos sukimosi dažnis (4): …

4.2.2.7. Anglies monoksido tūrinė dalis išmetamosiose dujose varikliui veikiant tuščiąja eiga: … procentų (pagal gamintojo specifikacijas) (4)

4.2.2.8. Didžiausioji grynoji galia: … kW esant … min–1

4.2.3. Degalai: benzinas / bešvinis benzinas / dyzelinas / SND / GD (1)

4.2.3.1. Tyrimais nustatytas oktaninis skaičius (RON): …

4.2.4. Degalų tiekimas

4.2.4.1. Karbiuratoriumi (-iais): taip / ne (1)

4.2.4.1.1. Markė(s): …

4.2.4.1.2. Tipas (-ai): …

4.2.4.1.3. Įrengtų skaičius: …

4.2.4.1.4. Nustatymai: (4)

4.2.4.1.4.1. Purkštukai: …

4.2.4.1.4.2. Difuzoriai: …

4.2.4.1.4.3. Plūdinės kameros lygis: …

4.2.4.1.4.4. Srauto masė: …

4.2.4.1.4.5. Plūdinio reguliatoriaus užkemšamoji adata: …

4.2.4.1.5. Šaltojo užvedimo sistema: rankinė / automatinė (1)

4.2.4.1.5.1. Veikimo principas: …

4.2.4.1.5.2. Veikimo ribos / nustatymai (1) (4): …

4.2.4.2. Kuro įpurškimu (tik slėginio uždegimo): taip / ne (1)

4.2.4.2.1. Sistemos aprašas: …

4.2.4.2.2. Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas / išankstinė kamera / sūkurinė kamera (1)

4.2.4.2.3. Įpurškimo siurblys

4.2.4.2.3.1. Markė(s): …

4.2.4.2.3.2. Tipas (-ai): …

4.2.4.2.3.3. Didžiausiasis degalų tūris (1) (4): … mm3 per vieną stūmoklio eigą arba ciklą, kai siurblio sukimosi dažnis (1) (4): … min–1 arba charakteristikų diagrama: …

4.2.4.2.3.4. Įpurškimo paskubos nustatymas (4): …

4.2.4.2.3.5. Įpurškimo paankstinimo kreivė (4): …

4.2.4.2.3.6. Kalibravimo metodika: bandymų stende / variklyje (1)

4.2.4.2.4. Reguliatorius

4.2.4.2.4.1. Tipas: …

4.2.4.2.4.2. Išjungimo taškas: …

4.2.4.2.4.2.1. Išjungimo taškas esant apkrovai: … min–1

4.2.4.2.4.2.2. Išjungimo taškas be apkrovos: … min–1

4.2.4.2.4.3. Tuščiosios eigos sukimosi dažnis: … min–1

4.2.4.2.5. Įpurškiklis (-iai):

4.2.4.2.5.1. Markė(s): …

4.2.4.2.5.2. Tipas (-ai): …

4.2.4.2.5.3. Atsidarymo slėgis (4): … kPa arba charakteristikų diagrama: …

4.2.4.2.6. Šaltojo užvedimo sistema

4.2.4.2.6.1. Markė(s): …

4.2.4.2.6.2. Tipas (-ai): …

4.2.4.2.6.3. Aprašas: …

4.2.4.2.7. Pagalbinė užvedimo priemonė

4.2.4.2.7.1. Markė(s): …

4.2.4.2.7.2. Tipas (-ai): …

4.2.4.2.7.3. Aprašas: …

4.2.4.3. Kuro įpurškimu (tik priverstinio uždegimo): taip / ne (1)

4.2.4.3.1. Sistemos aprašas: …

4.2.4.3.2. Veikimo principas (1): įsiurbimo kolektorius (vienos angos / kelių angų) / tiesioginio įpurškimo / kitas (nurodyti)

Valdymo įrenginys – tipas (arba Nr.): …	informacija, kuri turi būti pateikta, jei įpurškimas yra ištisinis; jei sistema kitokia, pateikiama lygiavertė informacija
Degalų reguliatorius – tipas: …
Oro srauto jutiklis – tipas: …
Degalų skirstytuvas – tipas: …
Slėgio reguliatorius – tipas: …
Mikrojungiklis – tipas: …
Tuščiosios eigos reguliavimo varžtas – tipas: …
Droselio korpusas – tipas: …
Vandens temperatūros jutiklis – tipas: …
Oro temperatūros jutiklis – tipas: …
Oro temperatūros jungiklis – tipas: …

Elektromagnetinių trukdžių apsauga …

Aprašas ir (arba) brėžinys: …

4.2.4.3.3. Markė(s): …

4.2.4.3.4. Tipas (-ai): …

4.2.4.3.5. Įpurškikliai: atsidarymo slėgis (4): … kPa arba charakteristikų diagrama (4): …

4.2.4.3.6. Įpurškimo paskubos nustatymas: …

4.2.4.3.7. Šaltojo užvedimo sistema: …

4.2.4.3.7.1. Veikimo principas (-ai): …

4.2.4.3.7.2. Veikimo ribos / nustatymai (1) (4): …

4.2.4.4. Tiekimo siurblys

4.2.4.4.1. Slėgis (4): … kPa arba charakteristikų diagrama: …

4.2.5. Uždegimas

4.2.5.1. Markė(s): …

4.2.5.2. Tipas (-ai): …

4.2.5.3. Veikimo principas: …

4.2.5.4. Uždegimo paskubos kreivė (4): …

4.2.5.5. Statinis uždegimo paskubos nustatymas (4) … laipsnių iki VGT

4.2.5.6. Sąlyčio taško tarpelis (4): …

4.2.5.7. Sujungimo kampas (4):…

4.2.5.8. Uždegimo žvakės

4.2.5.8.1. Markė: …

4.2.5.8.2. Tipas: …

4.2.5.8.3. Uždegimo žvakės tarpelis: …mm

4.2.5.9. Uždegimo ritė

4.2.5.9.1. Markė: …

4.2.5.9.2. Tipas: …

4.2.5.10. Uždegimo kondensatorius

4.2.5.10.1. Markė:…

4.2.5.10.2. Tipas: …

4.2.6. Aušinimo sistema: skysčiu / oru (1)

4.2.7. Įsiurbimo sistema:

4.2.7.1. Kompresorius: taip / ne (1)

4.2.7.1.1. Markė(s): …

4.2.7.1.2. Tipas (-ai): …

4.2.7.1.3. Sistemos aprašas (didžiausiasis kompresoriaus slėgis: … kPa, apsauginė sklendė)

4.2.7.2. Tarpinis aušintuvas: taip / ne (1)

4.2.7.3. Įleidžiamųjų vamzdžių ir jų priedų (slėgio kameros, kaitinimo įtaiso, papildomų oro įsiurbimo angų, kt.) aprašas ir brėžiniai: …

4.2.7.3.1. Įsiurbimo kolektoriaus aprašas (brėžiniai ir (arba) nuotraukos): …

4.2.7.3.2. Oro filtras, brėžiniai: …, arba

4.2.7.3.2.1. Markė(s): …

4.2.7.3.2.2. Tipas (-ai): …

4.2.7.3.3. Įsiurbimo duslintuvas, brėžiniai: …, arba

4.2.7.3.3.1. Markė(s): …

4.2.7.3.3.2. Tipas (-ai): …

4.2.8. Išmetimo sistema

4.2.8.1. Išmetimo sistemos aprašas ir brėžiniai: …

4.2.9. Vožtuvų paskubos nustatymas ar lygiaverčiai duomenys:

4.2.9.1. Didžiausiasis vožtuvų atsidarymas, atsidarymo ir užsidarymo kampai arba alternatyvių paskirstymo sistemų paskubos nustatymo informacija galinių taškų atžvilgiu: …

4.2.9.2. Standartiniai ir (arba) nustatymo intervalai (1): …

4.2.10. Naudojamas tepalas:

4.2.10.1. Markė: …

4.2.10.2. Tipas: …

4.2.11. Apsaugos nuo oro taršos priemonės:

4.2.11.1. Karterio dujų perdirbimo įtaisas (aprašas ir brėžiniai): …

4.2.11.2. Papildomi taršos mažinimo įtaisai (jei jų yra ir jie neaprašyti kitame punkte): …

4.2.11.2.1. Deginių filtras katalizatorius: taip / ne (1)

4.2.11.2.1.1. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) ir elementų skaičius: …

4.2.11.2.1.2. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) matmenys ir forma (tūris, …): …

4.2.11.2.1.3. Katalizinio veikimo tipas: …

4.2.11.2.1.4. Bendras brangiųjų metalų kiekis: …

4.2.11.2.1.5. Santykinė koncentracija: …

4.2.11.2.1.6. Substratas (sandara ir medžiaga): …

4.2.11.2.1.7. Korių tankis: …

4.2.11.2.1.8. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) korpuso tipas: …

4.2.11.2.1.9. Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) padėtis (vieta ir santykinis atstumas išmetimo sistemoje): …

4.2.11.2.1.10. Deguonies jutiklis: tipas …

4.2.11.2.1.10.1. Deguonies jutiklio vieta: …

4.2.11.2.1.10.2. Deguonies jutiklio valdymo intervalas: …

4.2.11.2.2. Oro įpurškimas: taip / ne (1)

4.2.11.2.2.1. Tipas (oro įpurškimo sistema, oro siurblys, …): …

4.2.11.2.3. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas (EGR): taip / ne (1)

4.2.11.2.3.1. Charakteristikos (debitas, …): …

4.2.11.2.4. Išgaruojančių teršalų kontrolės sistema.

Išsamus įtaisų ir jų nustatymo aprašas: …

Išgaruojančių teršalų kontrolės sistemos brėžinys: …

Anglies talpyklos brėžinys: …

Degalų bako brėžinys, kuriame nurodyta talpa ir medžiaga: …

4.2.11.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip / ne (1)

4.2.11.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir forma (talpa): …

4.2.11.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: …

4.2.11.2.5.3. Kietųjų dalelių gaudyklės vieta (atskaitiniai atstumai išmetimo sistemoje): …

4.2.11.2.6. Kitos sistemos (aprašas ir veikimo principas): …

4.3. Varomasis akumuliatorius / energijos akumuliavimo įtaisas

4.3.1. Energijos akumuliavimo įtaiso aprašas: (akumuliatorius, kondensatorius, smagratis / generatorius…)

4.3.1.1. Markė: …

4.3.1.2. Tipas: …

4.3.1.3. Identifikacijos numeris: …

4.3.1.4. Elektrocheminės poros rūšis: …

4.3.1.5. Energija: … (akumuliatoriaus: įtampa ir talpa Ah per 2 h, kondensatoriaus: J, …)

4.3.1.6. Įkroviklis: įmontuotasis / išorinis / nėra (1)

4.4. Elektrinės mašinos (atskirai aprašomos kiekvieno tipo elektrinės mašinos)

4.4.1. Markė: …

4.4.2. Tipas: …

4.4.3. Pagrindinė paskirtis: varomasis variklis / generatorius (1)

4.4.3.1. Kai naudojamas kaip varomasis variklis: vienas variklis / keli varikliai (1) (skaičius): …

4.4.4. Didžiausioji galia: …kW

4.4.5. Veikimo principas:

4.4.5.1.

Nuolatinė srovė / kintamoji srovė / fazių skaičius (1): …

4.4.5.2.

nepriklausomas sužadinimas / nuoseklus / sudėtinis (1)

4.4.5.3.

sinchroninis / asinchroninis (1)

4.5. Jėgos pavaros valdymo įrenginys

4.5.1. Markė: …

4.5.2. Tipas: …

4.5.3. Identifikacijos numeris: …

4.6. Galios valdiklis

4.6.1. Markė: …

4.6.2. Tipas: …

4.6.3. Identifikacijos numeris: …

4.7. Transmisija

4.7.1. Sankaba (tipas): …

4.7.1.1. Didžiausiasis sukamojo momento pokytis: …

4.7.2. Pavarų dėžė:

4.7.2.1. Tipas: …

4.7.2.2. Vieta variklio atžvilgiu: …

4.7.2.3. Valdymo būdas: …

4.7.3. Perdavimo skaičiai

	Pavarų dėžės perdavimo skaičiai	Galutiniai perdavimo skaičiai	Bendri perdavimo skaičiai
Didžiausiasis CVT (5)
1
2
3
4, 5, kitos
Mažiausiasis CVT (5)
Atbulinės eigos

5. PAKABA

5.1. Padangos ir ratai

5.1.1.1. Ašys

5.1.1.1.1. 1 ašis: …

5.1.1.1.2. 2 ašis: …

5.1.1.1.3. 3 ašis: …

5.1.1.1.4. 4 ašis: ir t. t. …

5.1.2. Riedėjimo apskritimo viršutinė ir apatinė riba:

5.1.2.1. Ašys

5.1.2.1.1. 1 ašis: …

5.1.2.1.2. 2 ašis: …

5.1.2.1.3. 3 ašis: …

5.1.2.1.4. 4 ašis: ir t. t. …

5.1.3. Gamintojo rekomenduojamas slėgis padangose: …kPa

6. KĖBULAS

6.1. Sėdynės:

6.1.1. Sėdynių skaičius:

7. INERCIJOS MASĖ

7.1. Visos priekinės ašies lygiavertės inercijos masė: …

7.2. Visos galinės ašies lygiavertės inercijos masė: …

(1) Išbraukti, kas netinka.

(2) Ši vertė turi būti suapvalinta dešimtųjų milimetro dalių tikslumu.

(3) Ši vertė turi būti apskaičiuota taikant π = 3,1416 ir suapvalinta cm3 tikslumu.

(4) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.

(5) CVT – belaipsnė transmisija

4 PRIEDAS

PRANEŠIMAS (1)

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

(1) Jeigu tai tos pačios šeimos transporto priemonės, patvirtintos pagal 7.6 poskyrį, šis pranešimas turi būti pateikiamas dėl kiekvienos atskiros vienai šeimai priklausančios transporto priemonės.

5 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A MODELIS

(Žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Prie transporto priemonės pritvirtintas aukščiau pavaizduotas patvirtinimo ženklas reiškia, kad ta transporto priemonė, atsižvelgiant į išmatuotąjį išmetamą CO2 kiekį ir sunaudojamą degalų kiekį arba sunaudojamą elektros energijos kiekį ir elektrinę ridą, pagal Taisyklę Nr. 101 yra patvirtinta Nyderlanduose (E4) ir jai suteiktas patvirtinimo numeris 012492. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklę Nr. 101 su 01 serijos pakeitimais.

B MODELIS

(Žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Prie transporto priemonės pritvirtintas aukščiau pavaizduotas patvirtinimo ženklas reiškia, kad ta transporto priemonė pagal Taisykles Nr. 101 ir 83 (1) yra patvirtinta Nyderlanduose (E4). Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad tuomet, kai atitinkami patvirtinimai buvo suteikti, į Taisyklę Nr. 101 buvo įtraukti 01 serijos pakeitimai, o į Taisyklę Nr. 83 jau buvo įtraukti 05 serijos pakeitimai.

(1) Antrasis skaičius pateiktas tik kaip pavyzdys.

6 PRIEDAS

VIEN VIDAUS DEGIMO VARIKLIU VAROMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO IR SUNAUDOJAMO DEGALŲ KIEKIO MATAVIMO METODAS

1. BANDYMO SPECIFIKACIJA

1.1. Vien vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas pagal Taisyklės Nr. 83 4 priedo I bandymo metodiką, galiojančią transporto priemonės patvirtinimo metu.

1.2. Išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis ir sunaudojamas degalų kiekis nustatomas atskirai pirmajai (važiavimo mieste) ir antrajai (važiavimo užmiestyje) nustatyto važiavimo ciklo dalių.

1.3. Be transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančių Taisyklės Nr. 83 4 priede nustatytų sąlygų galioja ir šios sąlygos:

1.3.1.

Atliekant bandymą turi būti naudojama tik transporto priemonei valdyti būtina įranga. Jei yra rankiniu būdu valdomas variklio įsiurbiamo oro temperatūros įtaisas, jis turi būti gamintojo nurodytoje padėtyje, atitinkančioje aplinkos temperatūrą, kurioje atliekamas bandymas. Paprastai turi būti naudojami papildomi įtaisai, būtini įprastam transporto priemonės naudojimui.

1.3.2.

Jei radiatoriaus ventiliatorius yra reguliuojamos temperatūros, jis turi būti sureguliuotas pagal įprastas transporto priemonės naudojimo sąlygas. Keleivių salono šildymo sistema ir galima oro kondicionavimo sistema turi būti išjungta, tačiau tokių sistemų kompresoriai turi veikti kaip įprasta.

1.3.3.

Jei įrengtas turbokompresorius, jis turi veikti įprastu bandymo sąlygoms režimu.

1.3.4.

Visi tepalai turi būti tokie, kokius rekomenduoja transporto priemonės gamintojas ir nurodyti bandymų ataskaitoje.

1.3.5.

Pasirenkamos plačiausios padangos. Jei yra daugiau kaip trijų dydžių padangų, pasirenkamos už didžiausias vienu dydžiu mažesnės padangos.

1.4. Išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio verčių skaičiavimas

1.4.1.

Išmetamas CO2 kiekis, išreikštas g/km, apskaičiuojamas pagal matavimo rezultatus ir transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančias Taisyklės Nr. 83 4 priedo 8 priedėlio nuostatas.

1.4.1.1.

Skaičiuojant naudojamas CO2 tankis QCO2 = 1,964 g/l.

1.4.2.

Sunaudojamo kiekio vertės apskaičiuojamos pagal išmetamą angliavandenilių, anglies monoksido ir anglies dioksido kiekį, apskaičiuojamą pagal matavimo rezultatus ir transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančias Taisyklės Nr. 83 4 priedo 8 priedėlio nuostatas.

1.4.3.

Sunaudojamas degalų kiekis, išreikštas l/100 km (jei tai benzinas, SND, etanolis (E85) arba dyzelinas) arba m3/100 km (jei tai GD / biometanas), apskaičiuojamas pagal šias formules:

a)	kai transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas benzinas (E5): FC = (0,118/D) · [(0,848 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2)];

kai transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamos SND:

FCnorm = (0,1212 / 0,538) · [(0,825 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2)]

Jei bandymams naudojamų degalų sudėtis skiriasi nuo normalizuotam sunaudojamam kiekiui apskaičiuoti taikytos sudėties, gamintojo prašymu gali būti taikoma pataisos koeficientas cf:

FCnorm = (0,1212 / 0,538) · (cf) · [(0,825 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2)]

Pataisos koeficientas cf, kuris gali būti taikomas, nustatomas taip:

cf = 0,825 + 0,0693 · nactual;

čia:

nactual

faktinis naudojamų degalų H/C santykis;

c)	kai transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamos GD/biometanas: FCnorm = (0,1336 / 0,654) · [(0,749 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2)];

d)	kai transporto priemonės yra su slėginio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas dyzelinas (B5): FC = (0,116/D) · [(0,861 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2)];

e)	kai transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas etanolis (E85): FC = (0,1742/D) · [(0,574 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2)];

Šiose formulėse:

FC	=	sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (jei tai benzinas, SND, dyzelinas arba biodyzelinas) arba m3/100 km (jei tai GD);
HC	=	išmatuotasis išmetamų angliavandenilių kiekis g/km;
CO	=	išmatuotasis išmetamo anglies monoksido kiekis g/km;
CO2	=	išmatuotasis išmetamo anglies dioksido kiekis g/km;
D	=	bandymų degalų tankis.

Jei degalai dujiniai, tai yra jų tankis 15 °C temperatūroje.

7 PRIEDAS

VIEN ELEKTRINE PAVARA VAROMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SUNAUDOJAMO ELEKTROS ENERGIJOS KIEKIO MATAVIMO METODAS

1. BANDYMO SEKA

1.1. Sudėtis

Bandymo seką sudaro dvi dalys (žr. 1 paveikslą):

a)	miesto ciklas, sudarytas iš keturių elementariųjų miesto ciklų;

b)	užmiesčio ciklas.

Jei yra rankinė pavarų dėžė su keletu pavarų, vairuotojas keičia pavaras pagal gamintojo specifikacijas.

Jei transporto priemonė turi keletą važiavimo režimų, kuriuos gali pasirinkti vairuotojas, jis turi pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka tikslinę kreivę.

1 paveikslas

Bandymo seka M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms

1.2. Miesto ciklas

Miesto ciklą sudaro keturi elementarieji 195 s trukmės ciklai, o jis visas trunka 780 s.

Elementariojo miesto ciklo aprašas pateiktas 2 paveiksle ir 1 lentelėje.

2 paveikslas

Elementarusis miesto ciklas (195 s)

1 lentelė

Elementarusis miesto ciklas

Veiksmo Nr.	Veiksmo tipas	ELEMENTARUSIS MIESTO CIKLAS			Veiksmo trukmė (s)	Režimo trukmė (s)	Bendra trukmė (s)
Veiksmo Nr.	Veiksmo tipas	Režimo Nr.	Greitėjimas (m/s2)	Greitis (km/h)	Veiksmo trukmė (s)	Režimo trukmė (s)	Bendra trukmė (s)
1	Stovėjimas	1	0,00	0	11	11	11
2	Greitėjimas	2	1,04	0–15	4	4	15
3	Pastovus greitis	3	0,00	15	8	8	23
4	Lėtėjimas	4	–0,83	15–0	5	5	28
5	Stovėjimas	5	0,00	0	21	21	49
6	Greitėjimas	6	0,69	0–15	6	12	55
7	Greitėjimas		0,79	15–32	6		61
8	Pastovus greitis	7	0,00	32	24	24	85
9	Lėtėjimas	8	–0,81	32–0	11	11	96
10	Stovėjimas	9	0,00	0	21	21	117
11	Greitėjimas	10	0,69	0–15	6	26	123
12	Greitėjimas		0,51	15–35	11		134
13	Greitėjimas		0,46	35–50	9		143
14	Pastovus greitis	11	0,00	50	12	12	155
15	Lėtėjimas	12	–0,52	50–35	8	8	163
16	Pastovus greitis	13	0,00	35	15	15	178
17	Lėtėjimas	14	–0,97	35–0	10	10	188
18	Stovėjimas	15	0,00	0	7	7	195

Vienodi veiksmai	Trukmė (s)	Dalis procentais
Stovėjimas	60	30,77
Greitėjimas	42	21,54
Pastovus greitis	59	30,26
Lėtėjimas	34	17,44
Iš viso	195	100,00

Vidutinis greitis (km/h)	18,77
Trukmė (s)	195
Teorinis elementariojo miesto ciklo atstumas (m)	1 017
Teorinis keturių elementariųjų miesto ciklų atstumas (m)	4 067

1.3. Užmiesčio ciklas

Užmiesčio ciklo aprašas pateiktas 3 paveiksle ir 2 lentelėje.

3 paveikslas

Užmiesčio ciklas (400 s)

Pastaba:

Metodas, kurį reikia taikyti, jei transporto priemonė negali atitikti šios kreivės greičio reikalavimų, išsamiau aprašytas 1.4 punkte.

2 lentelė

Veiksmo Nr.	Veiksmo tipas	UŽMIESČIO CIKLAS			Veiksmo trukmė (s)	Režimo trukmė (s)	Bendra trukmė (s)
Veiksmo Nr.	Veiksmo tipas	Režimo Nr.	Pagreitis (m/s2)	Greitis (km/h)	Veiksmo trukmė (s)	Režimo trukmė (s)	Bendra trukmė (s)
1	Stovėjimas	1	0,00	0	20	20	20
2	Greitėjimas	2	0,69	0–15	6	41	26
3	Greitėjimas		0,51	15–35	11		37
4	Greitėjimas		0,42	35–50	10		47
5	Greitėjimas		0,40	50–70	14		61
6	Pastovus greitis	3	0,00	70	50	50	111
7	Lėtėjimas	4	–0,69	70–50	8	8	119
8	Pastovus greitis	5	0,00	50	69	69	188
9	Greitėjimas	6	0,43	50–70	13	13	201
10	Pastovus greitis	7	0,00	70	50	50	251
11	Greitėjimas	8	0,24	70–100	35	35	286
12	Pastovus greitis	9	0,00	100	30	30	316
13	Greitėjimas	10	0,28	100–120	20	20	336
14	Pastovus greitis	11	0,00	120	10	10	346
15	Lėtėjimas	12	–0,69	120–80	16	34	362
16	Lėtėjimas		–1,04	80–50	8		370
17	Lėtėjimas		–1,39	50–0	10		380
18	Stovėjimas	13	0,00	0	20	20	400

Vienodi veiksmai	Trukmė (s)	Dalis procentais
Stovėjimas	40	10,00
Greitėjimas	109	27,25
Pastovus greitis	209	52,25
Lėtėjimas	42	10,50
Iš viso	400	100,00

Vidutinis greitis (km/h)	62,60
Trukmė (s)	400
Teorinis atstumas (m)	6 956

1.4. Leidžiamasis nuokrypis

Leidžiamieji nuokrypiai nurodyti 4 paveiksle.

4 paveikslas

Greičio leidžiamoji nuokrypa

Greičio (± 2 km/h) ir laiko (± 1 s) leidžiamosios nuokrypos yra geometriškai susietos kiekviename taške, kaip pavaizduota 4 paveiksle.

Kai greitis mažesnis kaip 50 km/h, leidžiami šie nuokrypiai nuo minėtos leidžiamosios nuokrypos:

a)	keičiant pavaras, ne ilgiau kaip 5 s;

b)	iki penkių kartų per valandą kitu metu, kaskart ne ilgiau kaip 5 s.

Bendras laikas, kai nesilaikoma leidžiamosios nuokrypos, turi būti nurodytas bandymų ataskaitoje.

Kai greitis didesnis kaip 50 km/h, leidžiama nesilaikyti leidžiamųjų nuokrypų, jei akceleratoriaus pedalas nuspaustas iki galo.

2. BANDYMO METODAS

2.1. Principas

Taikant toliau aprašytą bandymų metodą galima išmatuoti sunaudojamą elektros energijos kiekį, Wh/km.

2.2. Matavimo parametrai, vienetai ir tikslumas

Parametras	Vienetai	Tikslumas	Skiriamoji geba
Laikas	s	± 0,1 s	0,1 s
Atstumas	m	± 0,1 %	1 m
Temperatūra	°C	± 1 °C	1 °C
Greitis	km/h	± 1 %	0,2 km/h
Masė	kg	± 0,5 %	1 kg
Energija	Wh	± 0,2 %	0,2 s klasė pagal IEC 687
IEC= Tarptautinė elektrotechnikos komisija

2.3. Transporto priemonė

2.3.1. Transporto priemonės būklė

2.3.1.1. Transporto priemonės padangos turi būti pripūstos iki transporto priemonės gamintojo nurodyto slėgio aplinkos temperatūroje.

2.3.1.2. Mechaninių judamųjų dalių alyvos klampumas turi atitikti transporto priemonės gamintojo specifikaciją.

2.3.1.3. Apšvietimo ir šviesos signalizavimo bei pagalbiniai įtaisai turi būti išjungti, išskyrus tuos, kurie būtini bandymams atlikti ir naudojami transporto priemonėje dienos metu.

2.3.1.4. Visos kitiems nei varymo tikslams skirtos energijos akumuliavimo sistemos (elektrinės, hidraulinės, pneumatinės ir kt.) turi būti įkrautos iki gamintojo nurodyto didžiausiojo lygio.

2.3.1.5. Jei akumuliatoriai naudojami aukštesnėje už aplinkos temperatūroje, vairuotojas automobilio gamintojo rekomenduojamu būdu palaiko akumuliatoriaus temperatūrą tarp įprasto veikimo ribų.

Gamintojo atstovas turi patvirtinti, kad akumuliatoriaus šiluminio valdymo sistema nėra išjungta ir veikia tinkamai.

2.3.1.6. Bandomoji transporto priemonė su joje įrengtais akumuliatoriais per savaitę iki bandymo turi būti nuvažiavusi ne mažiau kaip 300 km.

2.4. Darbo režimas

Visi bandymai atliekami nuo 20 °C iki 30 °C temperatūroje.

Pagal bandymo metodą jis susideda iš šių etapų:

a)	pradinis akumuliatoriaus įkrovimas;

b)	du kartus atliekamas ciklas iš keturių elementariųjų miesto ciklų ir užmiesčio ciklo;

c)	akumuliatoriaus įkrovimas;

d)	sunaudojamo elektros energijos kiekio skaičiavimas.

Jei tarp etapų transporto priemonė turi judėti, ji nustumiama į kitą bandymų zoną (be regeneracinio įkrovimo).

2.4.1. Pradinis akumuliatoriaus įkrovimas

Akumuliatoriaus įkrovimas susideda iš šių procedūrų:

2.4.1.1. Akumuliatoriaus iškrova

Procedūra prasideda transporto priemonės akumuliatoriaus iškrova važiuojant (bandymų kelyje, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) pastoviu greičiu, lygiu 70 ± 5 % didžiausiojo transporto priemonės 30 minučių greičio.

Iškrova baigiama:

a)	kai transporto priemonė nebegali važiuoti greičiu, lygiu 65 % didžiausiojo 30 minučių greičio, arba

b)	kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui nurodo sustabdyti transporto priemonę, arba

c)	nuvažiavus 100 km atstumą.

2.4.1.2. Įprastas naktinis įkrovimas

Akumuliatorius turi būti įkraunamas pagal toliau aprašytą metodiką.

2.4.1.2.1. Įprasto naktinio įkrovimo metodika

Įkrovimas atliekamas:

a)	įmontuotuoju įkrovikliu, jei toks yra;

b)	išoriniu gamintojo rekomenduojamu įkrovikliu, laikantis įprasto įkrovimo būdo;

c)	nuo 20 °C iki 30 °C aplinkos temperatūroje.

Pagal šią metodiką neleidžiami jokių tipų specialieji įkrovimai, kurie gali būti pradedami automatiškai ar rankiniu būdu, pvz., išlyginamieji įkrovimai arba aptarnavimo įkrovimai.

Automobilio gamintojas turi patvirtinti, kad bandymo metu specialiojo įkrovimo procedūra nebuvo atliekama.

2.4.1.2.2. Įkrovimo pabaigos kriterijai

Įkrovimo pabaiga atitinka 12 valandų įkrovimo trukmę, išskyrus atvejus, kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui parodo, jog akumuliatorius dar nėra visiškai įkrautas.

Tokiu atveju

Formula

2.4.1.2.3. Visiškai įkrautas akumuliatorius

Akumuliatorius, įkrautas pagal naktinio įkrovimo metodiką iki įkrovimo pabaigos kriterijaus.

2.4.2. Ciklo taikymas ir atstumo matavimas

Nurodomas įkrovimo pabaigos laikas t0 (maitinimo atjungimas).

Važiuoklės dinamometras turi būti nustatytas pagal šio priedo 1 priedėlyje aprašytą metodą.

Pradedant nuo momento, kai nuo t0 praėjusios ne daugiau kaip 4 valandos, ant važiuoklės dinamometro du kartus atliekamas ciklas, susidedantis iš keturių elementariųjų miesto ciklų ir užmiesčio ciklo (bandomasis atstumas – 22 km, bandymo trukmė – 40 minučių).

Pabaigoje užregistruojama nuvažiuoto atstumo Dtest vertė.

2.4.3. Akumuliatoriaus įkrovimas

Transporto priemonė prijungiama prie elektros tiekimo tinklo per 30 minučių po du kartus atlikto ciklo, susidedančio iš keturių elementariųjų miesto ciklų ir užmiesčio ciklo.

Transporto priemonė įkraunama pagal įprastą naktinio įkrovimo metodiką (žr. šio priedo 2.4.1.2 papunktį).

Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esantis energijos matavimo prietaisas išmatuoja iš tinklo perduotą įkrovos energiją E ir įkrovos trukmę.

Įkrova baigiama praėjus 24 h po ankstesnio įkrovos pabaigos laiko (t0).

Pastaba:

Nutrūkus elektros tiekimui tinkle, 24 h laikotarpis pratęsiamas pridedant elektros nebuvimo trukmę. Įkrovos tinkamumą aptaria patvirtinimo laboratorijos technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas.

2.4.4. Sunaudojamo elektros energijos kiekio skaičiavimas

Išmatuotosios energijos E (Wh) ir įkrovimo trukmės vertės užrašomos bandymų ataskaitoje.

Sunaudojamas elektros energijos kiekis c apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula (išreiškiama Wh/km ir suapvalinama vienetų tikslumu);

čia Dtest yra per bandymą nuvažiuotas atstumas (km).

Priedėlis

VIEN ELEKTRINE PAVARA VAROMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROSIOS VAŽIAVIMO GALIOS NUSTATYMAS IR DINAMOMETRO KALIBRAVIMAS

1. ĮVADAS

Šio priedėlio paskirtis – nustatyti transporto priemonės bendrosios važiavimo galios matavimo ± 4 % statistiniu tikslumu važiuojant pastoviu greičiu metodą ir ± 5 % tikslumu atkartoti šią išmatuotąją važiavimo galią ant dinamometro.

2. KELIO CHARAKTERISTIKOS

Bandymų kelias turi būti horizontalus, tiesus ir be kliūčių ar vėjo kliuvinių, kurie galėtų pakenkti važiavimo galios matavimo kintamumui.

Bandymų kelio išilginis nuolydis turi neviršyti ± 2 %. Šis nuolydis apibrėžiamas kaip abiejų bandymų kelio galų aukščių skirtumo ir jo bendro ilgio dalmuo. Be to, vietinis nuolydis tarp dviejų 3 m atstumu nutolusių taškų turi nesiskirti nuo išilginio nuolydžio daugiau kaip ± 0,5 %.

Didžiausioji bandymų kelio skerspjūvio pakyla turi būti ne didesnė kaip 1,5 %.

3. ATMOSFEROS SĄLYGOS

3.1. Vėjas

Bandymai turi būti atliekami, kai vidutinis vėjo greitis nesiekia 3 m/s, o didžiausi gūsiai – mažiau kaip 5 m/s. Be to, bandymų keliui skersa vėjo vektoriaus komponentė turi būti mažesnė kaip 2 m/s. Vėjo greitis matuojamas 0,7 m aukštyje virš kelio paviršiaus.

3.2. Drėgnumas

Kelias turi būti sausas.

3.3. Standartinės sąlygos

Barometrinis slėgis	H0 = 100 kPa
Temperatūra	T0 = 293 K (20 °C).
Oro tankis	d0 = 1,189 kg/m3

3.3.1. Oro tankis

3.3.1.1. Oro tankis bandymo metu, apskaičiuotas kaip aprašyta 3.3.1.2 papunktyje, neturi skirtis nuo standartinių sąlygų oro tankio daugiau kaip 7,5 %.

3.3.1.2. Oro tankis apskaičiuojamas pagal formulę:

Formula

čia:

dT	–	oro tankis bandymo metu (kg/m3);
d0	–	oro tankis standartinėmis sąlygomis (kg/m3);
HT	–	bendras barometrinis slėgis bandymo metu (kPa);
TT	–	absoliučioji temperatūra bandymo metu (K).

3.3.2. Aplinkos sąlygos

3.3.2.1. Aplinkos temperatūra turi būti nuo 5 °C (278 K) iki 35 °C (308 K), barometrinis slėgis – nuo 91 kPa iki 104 kPa. Santykinis drėgnis turi būti mažesnis kaip 95 %.

3.3.2.2. Tačiau, gamintojui pritarus, bandymai gali būti atliekami žemesnėje aplinkos temperatūroje – iki 1 °C. Tokiu atveju turėtų būti taikomas pagal 5 °C apskaičiuotas pataisos koeficientas.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARENGIMAS

4.1. Įvažinėjimas

Transporto priemonė turi būti parengta važiuoti, tinkamai sureguliuota ir nuvažiavusi ne mažiau kaip 300 km. Padangos turi būti įvažinėjamos tuo pat metu kaip ir transporto priemonė arba jų protektoriaus rašto gylis turi būti nuo 90 % iki 50 % pradinio gylio.

4.2. Patikrinimai

Pagal gamintojo specifikacijas nagrinėjamai paskirčiai turi būti atlikti šie patikrinimai: ratų, ratlankių, padangų (markės, tipo, slėgio), priekinės ašies geometrijos, stabdžių nustatymo (pašalinant parazitinį stabdymą), priekinės ir galinės ašių sutepimo, pakabos sureguliavimo, transporto priemonės prošvaisos ir kt. Patikrinama, ar važiuojant laisvąja eiga nėra elektrinio stabdymo.

4.3. Pasirengimas bandymui

4.3.1. Transporto priemonė pakraunama tiek, kad jos masė atitiktų atliekant bandymą naudotiną masę, įskaitant vairuotoją ir matavimo įrangą, krovinį tolygiai paskirstant apkrovimo zonose.

4.3.2. Transporto priemonės langai turi būti uždaryti. Visi oro kondicionavimo sistemos, priekinių žibintų ir kt. dangčiai turi būti uždaryti.

4.3.3. Transporto priemonė turi būti švari.

4.3.4. Prieš pat bandymą transporto priemonė reikiamu būdu pašildoma iki įprastos darbinės temperatūros.

5. NUSTATYTASIS GREITIS V

Nustatytasis greitis reikalingas pagal pasipriešinimo judėjimui kreivę nustatyti pasipriešinimo judėjimą esant standartiniam greičiui. Norint nustatyti pasipriešinimą pagal transporto priemonės greitį, artimą standartiniam greičiui V0, pasipriešinimas judėjimui išmatuojamas esant nustatytajam greičiui V. Pageidautina išmatuoti bent keturias penkias vertes, taikant nustatytuosius greičius (įskaitant standartinius greičius).

1 lentelėje nurodyti nustatytieji greičiai pagal transporto priemonės kategoriją. Žvaigždutė * reiškia standartinį greitį.

1 lentelė

Kategorijos V max	Nustatytasis greitis (km/h)
> 130	120 (2)	100	80 (1)	60	40	20
130–100	90	80 (1)	60	40	20	—
100–70	60	50 (1)	40	30	20	—
< 70	50 (2)	40 (1)	30	20	—	—

6. ENERGIJOS KAITA LĖTĖJANT

6.1. Bendrosios važiavimo galios nustatymas

6.1.1. Matavimo įranga ir tikslumas

Laiko matavimo paklaida turi būti mažesnė kaip 0,1 s, o greičio – ± 0,5 km/h.

6.1.2. Bandymo metodika

6.1.2.1. Transporto priemone pasiekiamas greitis, 5 km/h didesnis už greitį, kuriam esant pradedami bandymo matavimai.

6.1.2.2. Nustatoma neutralioji pavara arba atjungiamas elektros tiekimas.

6.1.2.3. Išmatuojamas laikas t1, per kurį transporto priemonė sulėtėja nuo:

V2 = V + Δ Vkm/h iki V1 = V – Δ Vkm/h;

čia:

Δ V ≤5 km/h, kai vardinis greitis ≤ 50 km/h;

Δ V ≤ 10 km/h, kai vardinis greitis > 50 km/h.

6.1.2.4. Tas pats bandymas atliekamas priešinga kryptimi ir išmatuojamas laikas t2.

6.1.2.5. Apskaičiuojamas laikų t1 ir t2 vidurkis T1.

6.1.2.6. Šie bandymai kartojami iki vidurkio statistinis tikslumas (p):

Formula

tampa ne didesnis kaip 4 % (p ≤ 4 %).

Statistinis tikslumas (p) apskaičiuojamas taip:

Formula

čia:

T	–	koeficientas, pateiktas žemiau esančioje lentelėje;
s	–	standartinis nuokrypis: ;
n	–	bandymų skaičius.

n	4	5	6	7	8	9	10
t	3,2	2,8	2,6	2,5	2,4	2,3	2,3
	1,6	1,25	1,06	0,94	0,85	0,77	0,73

6.1.2.7. Pasipriešinimo judėjimui jėgos skaičiavimas

Pasipriešinimo judėjimui jėga F, esant nustatytajam greičiui, apskaičiuojama taip:

Formula

čia:

MHP	–	atliekant bandymą naudotina masė;
Mr	–	visų ratų ir transporto priemonės dalių, kurios rieda kartu su ratais lėtėjant lygiavertė inercijos masė. Mr turėtų būti išmatuotas ar apskaičiuotas reikiamu būdu.

6.1.2.8. Pasipriešinimas judėjimui, nustatytas važiuojant keliu, perskaičiuojamas pagal standartines aplinkos sąlygas taip:

F perskaičiuotoji = k · F išmatuotoji

Formula

čia:

RR	–	pasipriešinimas riedėjimui važiuojant greičiu V;
RAERO	–	aerodinaminis pasipriešinimas važiuojant greičiu V;
RT	–	bendrasis kelio pasipriešinimas = RR + RAERO;
KR	–	pasipriešinimo riedėjimui temperatūrinis perskaičiavimo koeficientas, laikomas lygiu: 3,6 × 10–3/°C
t	–	bandymo kelyje aplinkos temperatūra, °C;
t0	–	standartinė aplinkos temperatūra = 20 °C;
dt	–	oro tankis bandymo sąlygomis;
d0	–	oro tankis bandymo standartinėmis sąlygomis (20 °C, 100 kPa) = 1,189 kg/m3.

Dalmenis RR/RT ir RAERO/RT transporto priemonės gamintojas turi nurodyti remdamasis įmonės įprastai turimais duomenimis.

Jei šių verčių neturima, gamintojui ir atitinkamai technikos tarnybai sutarus, gali būti taikomos riedėjimo ir bendro pasipriešinimo vertės, apskaičiuojamos pagal šią formulę:

Formula

čia:

MHP – atliekant bandymą naudotina masė.

Įvairų greitį atitinkančios a ir b koeficientų vertės nurodytos šioje lentelėje:

V (km/h)	a	b
20	7,24 · 10– 5	0,82
40	1,59 · 10– 4	0,54
60	1,96 · 10– 4	0,33
80	1,85 · 10– 4	0,23
100	1,63 · 10– 4	0,18
120	1,57 · 10– 4	0,14

6.2. Dinamometro nustatymas

Šios procedūros paskirtis – ant dinamometro imituoti bendrąją važiavimo galią esant tam tikram greičiui.

6.2.1. Matavimo įranga ir tikslumas

Matavimo įranga turi būti panaši į tą, kuri naudota važiuojant keliu.

6.2.2. Bandymo metodika

6.2.2.1. Transporto priemonė sumontuojama ant dinamometro.

6.2.2.2. Oro slėgis varomųjų ratų padangose (šaltose) nustatomas toks, kokio reikia važiuoklės dinamometrui.

6.2.2.3. Važiuoklės lygiavertė inercijos masė nustatoma pagal 2 lentelę.

2 lentelė

Atliekant bandymą naudotina masė MHP (kg)	Lygiavertė inercija I (kg)
MHP ≤ 480	455
480 < MHP ≤ 540	510
540 < MHP ≤ 595	570
595 < MHP ≤ 650	625
650 < MHP ≤ 710	680
710 < MHP ≤ 765	740
765 < MHP ≤ 850	800
850 < MHP ≤ 965	910
965 < MHP ≤ 1 080	1 020
1 080 < MHP ≤ 1 190	1 130
1 190 < MHP ≤ 1 305	1 250
1 305 < MHP ≤ 1 420	1 360
1 420 < MHP ≤ 1 530	1 470
1 530 < MHP ≤ 1 640	1 590
1 640 < MHP ≤ 1 760	1 700
1 760 < MHP ≤ 1 870	1 810
1 870 < MHP ≤ 1 980	1 930
1 980 < MHP ≤ 2 100	2 040
2 100 < MHP ≤ 2 210	2 150
2 210 < MHP ≤ 2 380	2 270
2 380 < MHP ≤ 2 610	2 270
2 610 < MHP	2 270

6.2.2.4. Transporto priemonės ir važiuoklės dinamometro temperatūra pakeliama iki stabilios darbinės, kad sąlygos būtų kuo artimesnės sąlygoms kelyje.

6.2.2.5. Atliekamos šio priedo 6.1.2 punkte nurodytos operacijos, išskyrus 6.1.2.4 ir 6.1.2.5 punktus, ir 6.1.2.7 punkte pateiktoje formulėje MHP pakeičiant I, o Mr pakeičiant Mrm.

6.2.2.6. Stabdžiai nustatomi taip, kad atitiktų perskaičiuotąjį pusę naudingojo krovinio atitinkantį pasipriešinimą judėjimui (6.1.2.8 punktas) ir būtų atsižvelgta į transporto priemonės masės kelyje ir naudojamos lygiavertės inercijos masės (I) skirtumą. Tai gali būti padaryta apskaičiuojant vidutinę perskaičiuotąją lėtėjimo nuo V2 iki V1 trukmę ir pritaikant ją ant dinamometro pagal šią lygtį:

Formula

čia:

I	–	važiuoklės dinamometro smagračio lygiavertė inercijos masė;
Mrm	–	varomųjų ratų ir transporto priemonės dalių, kurios rieda kartu su ratais lėtėjant lygiavertė inercijos masė. Mrm turėtų būti išmatuotas ar apskaičiuotas reikiamu būdu.

6.2.2.7. Turėtų būti nustatoma stendo turima sugerti galia Pa, kad skirtingomis dienomis ar ant skirtingų to paties tipo dinamometrų tai pačiai transporto priemonei būtų galima atkurti tą pačią bendrąją važiavimo galią.

(1) Standartinis greitis.

(2) Jei transporto priemonė jį gali pasiekti.

8 PRIEDAS

HIBRIDINE ELEKTRINE PAVARA VAROMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO ANGLIES DIOKSIDO, SUNAUDOJAMO DEGALŲ KIEKIO IR SUNAUDOJAMO ELEKTROS ENERGIJOS KIEKIO MATAVIMO METODAS

1. ĮVADAS

1.1. Šiame priede pateikiamos specialiosios nuostatos dėl šios taisyklės 2.17.2 punkte apibrėžtos hibridinės elektrinės transporto priemonės (HEV) tipo patvirtinimo.

1.2. Pagal bandymams bendrai taikomą principą hibridinės elektrinės transporto priemonės bandomos pagal principus, taikomus vien vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms (6 priedas), nebent šiame priede būtų nurodyta kitaip.

1.3. OVC transporto priemonės (kurių kategorijos aprašytos šio priedo 2 skyriuje) bandomos pagal A sąlygas ir B sąlygas.

Bandymo abejomis A ir B sąlygomis rezultatai ir svertinis vidurkis nurodomi pranešimo formoje, aprašytoje 4 priede.

1.4. Važiavimo ciklai ir pavarų perjungimo momentai

1.4.1. Transporto priemonėms su rankine transmisija taikomas važiavimo ciklas, aprašytas transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančiame Taisyklės Nr. 83 4 priedo 1 priedėlyje, įskaitant nustatytus pavarų perjungimo momentus.

1.4.2. Transporto priemonėms, kurioms taikoma specialioji pavarų perjungimo strategija, Taisyklės Nr. 83 4 priedo 1 priedėlyje nustatyti perjungimo momentai netaikomi. Šioms transporto priemonėms taikomas važiavimo ciklas, aprašytas transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančiame Taisyklės Nr. 83 4 priedo 2.3.3 punkte. Kalbant apie pavarų perjungimo momentus, šios transporto priemonės turi būti valdomos pagal gamintojo instrukcijas, pateikiamas gaminamų transporto priemonių vairuotojo vadove ir nurodytas ant techninio pavarų perjungimo prietaiso (vairuotojo informacijai).

1.4.3. Transporto priemonėms su automatine transmisija taikomas važiavimo ciklas, aprašytas transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančiame Taisyklės Nr. 83 4 priedo 2.3.3 punkte.

1.4.4. Transporto priemonei parengti taikomas pirmosios ir (arba) antrosios taikytino važiavimo ciklo dalių derinys, nustatytas šiame priede.

2. HIBRIDINIŲ ELEKTRINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS

Transporto priemonės įkrovimas

Įkrovimas ne transporto priemonėje (1)

(OVC)

Įkrovimas transporto priemonėje (2)

(NOVC)

Veikimo režimo perjungiklis

Nėra

Yra

Nėra

Yra

3. IŠORIŠKAI ĮKRAUNAMOS (OVC HEV) BE VEIKIMO REŽIMO JUNGIKLIO

3.1. Atliekami du bandymai tokiomis sąlygomis:

A sąlygos: bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos / galios akumuliavimo įtaisą.

B sąlygos: bandymas atliekamas elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova).

Elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaiso įkrovos būsenos (SOC) profilis skirtingais I tipo bandymo etapais nurodytas 1 priedėlyje.

3.2. A sąlygos

3.2.1. Procedūra pradedama iškraunant elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisą, kaip aprašyta 3.2.1.1 punkte.

3.2.1.1. Elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaiso iškrova

Transporto priemonės elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas iškraunamas važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ar kt.):

a)	pastoviu 50 km/h greičiu tol, kol pradeda veikti HEV degalus naudojantis variklis, arba

jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio nepradėjus veikti degalus naudojančiam varikliui, greitis turi būti sumažintas tiek, kad transporto priemonė galėtų važiuoti mažesniu pastoviu greičiu nustatytą laiką (atstumą) (kurį suderina technikos tarnyba ir gamintojas) degalus naudojančiam varikliui vos neužsivedant, arba

c)	pagal gamintojo rekomendaciją.

Degalus naudojantis variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

3.2.2. Transporto priemonės parengimas

3.2.2.1. Transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais parengiamos taikant atitinkamo važiavimo ciklo antrąją dalį ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo. Turi būti atliekami trys ciklai iš eilės.

3.2.2.2. Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais parengiamos taikant atitinkamo važiavimo ciklo vieną pirmąją bei dvi antrąsias dalis ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

3.2.2.3. Po parengimo ir prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma palyginti pastovi nuo 293 K iki 303 K (nuo 20 °C iki 30 °C) temperatūra. Tai tęsiama ne trumpiau kaip šešias valandas ir tol, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nesiskiria nuo patalpos temperatūros daugiau kaip +/-2 K, o elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas visiškai įkraunamas 3.2.2.4 punkte nustatytu būdu.

3.2.2.4. Išlaikymo metu elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas įkraunamas taikant 3.2.2.5 punkte nurodytą įprasto naktinio įkrovimo metodiką.

3.2.2.5. Įprastas naktinis įkrovimas

Elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti įkraunamas pagal toliau aprašytą metodiką.

3.2.2.5.1. Įprasto naktinio įkrovimo metodika

Įkrovimas atliekamas:

a)	įmontuotuoju įkrovikliu, jei toks yra, arba

b)	išoriniu gamintojo rekomenduojamu įkrovikliu, laikantis įprasto įkrovimo būdo;

nuo 20 °C iki 30 °C aplinkos temperatūroje. Pagal šią metodika neleidžiami jokių tipų specialieji įkrovimai, kurie gali būti pradedami automatiškai ar rankiniu būdu, pvz., išlyginamieji įkrovimai arba aptarnavimo įkrovimai. Gamintojas turi patvirtinti, kad bandymo metu specialiojo įkrovimo procedūra nebuvo atliekama.

3.2.2.5.2. Įkrovimo pabaigos kriterijai

Įkrovimo pabaiga atitinka 12 valandų įkrovimo trukmę, išskyrus atvejus, kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui parodo, jog akumuliatorius dar nėra visiškai įkrautas.

Tokiu atveju

Formula

3.2.3. Bandymo metodika

3.2.3.1. Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmasis ciklas prasideda pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą.

3.2.3.2. Gali būti naudojamos 3.2.3.2.1 arba 3.2.3.2.2 punkte nustatytos bandymo procedūros.

3.2.3.2.1. Bandinių ėmimas prasideda (BS) prieš arba per transporto priemonės užvedimo procedūrą, o baigiasi pasibaigus paskutiniam užmiesčio ciklo laisvosios eigos laikotarpiui (antroji dalis, bandinių ėmimo pabaiga (ES)).

3.2.3.2.2. Bandinių ėmimas prasideda (BS) prieš arba per transporto priemonės užvedimo procedūrą ir tęsiasi per kelis pakartotinius bandymų ciklus. Jis baigiasi pasibaigus paskutiniam užmiesčio ciklo laisvosios eigos laikotarpiui (antroji dalis), per kurį akumuliatorius pasiekia mažiausiojo įkrovimo būseną pagal toliau apibrėžtus kriterijus (bandinių ėmimo pabaiga (ES)).

Elektros energijos likutis Q [Ah] matuojamas per kiekvieną bendrą ciklą, taikant šio priedo 2 priedėlyje nurodytą procedūrą, ir yra naudojamas siekiant nustatyti, ar buvo pasiekta akumuliatoriaus mažiausiojo įkrovimo būsena.

Laikoma, kad per bendrą ciklą N akumuliatorius pasiekė mažiausios įkrovos būseną, jeigu per bendrą ciklą N + 1 išmatuotas elektros energijos likutis neviršija 3 % iškrovos, išreikštos akumuliatoriaus vardinės talpos (Ah) procentine dalimi esant didžiausiai įkrovai, kaip nurodyta gamintojo. Gamintojo prašymu galima atlikti papildomus bandymo ciklus, o jų rezultatus įtraukti į apskaičiavimus, pateiktus 3.2.3.5 ir 3.4.1 punktuose, su sąlyga, kad elektros energijos likutis kiekvieno papildomo bandymo ciklo atveju rodytų, kad akumuliatoriaus iškrova yra mažesnė nei per ankstesnį ciklą.

Tarp ciklų leidžiama atlikti iki 10 minučių trukmės karštąjį kondicionavimą. Šiuo laikotarpiu jėgos pavara išjungiama.

3.2.3.3. Transporto priemone važiuojama taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

3.2.3.4. Išmetamosios dujos analizuojamos pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojantį Taisyklės Nr. 83 4 priedą.

3.2.3.5. Užregistruojami bendro ciklo (CO2 ir sunaudojamo degalų kiekio) A sąlygomis bandymo rezultatai (atitinkamai m1 [g] ir c1 [l]). Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.3.2.1 punktą, m1 ir c1 – tai paprasčiausiai vieno bendro atlikto ciklo rezultatai. Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.3.2.2 punktą, m1 ir c1 – tai bendrų atliktų N ciklų rezultatų sumos.

Formula Formula

3.2.4. Per 30 minučių nuo paskutinio ciklo pabaigos elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti įkraunamas pagal šio priedo 3.2.2.5 punktą. Energijos matavimo įranga, įrengta tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio, matuoja iš tinklo tiekiamą įkrovos energiją e1 [Wh].

3.2.5. A sąlygomis sunaudojamas elektros energijos kiekis yra e1 [Wh].

3.3. B sąlygos

3.3.1. Transporto priemonės parengimas

3.3.1.1. Transporto priemonės elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti iškraunamas pagal šio priedo 3.2.1.1 papunktį. Gamintojo prašymu, prieš iškraunant elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisą, gali būti atliktas parengimas pagal šio priedo 3.2.2.1 arba 3.2.2.2 punktą.

3.3.1.2. Prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma palyginti pastovi nuo 293 K iki 303 K (nuo 20 °C iki 30 °C) temperatūra. Tai tęsiama ne trumpiau kaip šešias valandas ir tol, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nesiskiria nuo patalpos temperatūros daugiau kaip +/-2 K.

3.3.2. Bandymo metodika

3.3.2.1. Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmasis ciklas prasideda pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą.

3.3.2.2. Bandinių ėmimas prasideda (BS) prieš arba per transporto priemonės užvedimo procedūrą, o baigiasi pasibaigus paskutiniam užmiesčio ciklo laisvosios eigos laikotarpiui (antroji dalis, bandinių ėmimo pabaiga (ES)).

3.3.2.3. Transporto priemone važiuojama taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

3.3.2.4. Išmetamosios dujos analizuojamos pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojantį Taisyklės Nr. 83 4 priedą.

3.3.2.5. Užregistruojami bendro ciklo (CO2 ir sunaudojamo degalų kiekio) A sąlygomis bandymo rezultatai (atitinkamai m2 [g] ir c2 [l]).

3.3.3. Per 30 minučių nuo ciklo pabaigos elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti įkraunamas pagal šio priedo 3.2.2.5 punktą.

Energijos matavimo įranga, įrengta tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio, matuoja iš tinklo tiekiamą įkrovos energiją e2 [Wh].

3.3.4. Transporto priemonės elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas iškraunamas pagal šio priedo 3.2.1.1 punktą.

3.3.5. Per 30 minučių nuo iškrovos elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas įkraunamas pagal šio priedo 3.2.2.5 punktą.

Energijos matavimo įranga, įrengta tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio, matuoja iš tinklo tiekiamą įkrovos energiją e3 [Wh].

3.3.6. B sąlygomis sunaudojamas elektros energijos kiekis yra e4 [Wh]: e4 = e2 – e3

3.4. Bandymo rezultatai

3.4.1. CO2 vertės lygios: M1 = m1/Dtest1 ir M2 = m2/Dtest2 [g/km]; čia Dtest1 ir Dtest2 yra bendri tikrieji nuvažiuoti atstumai per bandymus atitinkamai A sąlygomis (šio priedo 3.2 poskyris) ir B sąlygomis (šio priedo 3.3 poskyris), o m1 ir m2 atitinkamai nustatytos šio priedo atitinkamai 3.2.3.5 ir 3.3.2.5 punktuose.

3.4.2. Svertinės CO2 vertės apskaičiuojamos taip:

3.4.2.1.

Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.3.2.1 punktą:

M = (De · M1 + Dav · M2)/(De + Dav),

čia:

M	–	išmetamų CO2 masė, g/km;
M1	–	išmetamų CO2 masė, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, g/km;
M2	–	išmetamų CO2 masė, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), g/km;
De	–	transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 9 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

3.4.2.2.

Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.3.2.2 punktą:

M = (Dovc · M1 + Dav · M2)/(Dovc + Dav),

čia:

M	–	išmetamų CO2 masė, g/km;
M1	–	išmetamų CO2 masė, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, g/km;
M2	–	išmetamų CO2 masė, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), g/km;
Dovc	–	OVC rida pagal 9 priede aprašytą procedūrą;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

3.4.3. Sunaudojamo degalų kiekio vertės:

C1 = 100 · c1/Dtest1 ir C2 = 100 · c2/Dtest2 [l/100 km],

čia Dtest1 ir Dtest2 yra bendri tikrieji nuvažiuoti atstumai per bandymus atitinkamai A sąlygomis (šio priedo 3.2 poskyris) ir B sąlygomis (šio priedo 3.3 poskyris), o c1 ir c2 atitinkamai nustatytos šio priedo atitinkamai 3.2.3.5 ir 3.3.2.5 punktuose.

3.4.4. Svertinės sunaudojamo degalų kiekio vertės apskaičiuojamos taip:

3.4.4.1.

Jeigu bandymų procedūra atliekama pagal 3.2.3.2.1 punktą:

C = (De · C1 + Dav · C2)/(De + Dav),

čia:

C	–	sunaudojamas degalų kiekis, l/100 km;
C1	–	sunaudojamas degalų kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, l/100 km;
C2	–	sunaudojamas degalų kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), l/100 km;
De	–	transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 9 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

3.4.4.2.

Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.3.2.2 punktą:

C = (Dovc · C1 + Dav · C2)/(Dovc + Dav),

čia:

C	–	sunaudojamas degalų kiekis, l/100 km;
C1	–	sunaudojamas degalų kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, l/100 km;
C2	–	sunaudojamas degalų kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), l/100 km;
Dovc	–	OVC rida pagal 9 priede aprašytą procedūrą;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

3.4.5. Sunaudojamo elektros energijos kiekio vertės turi būti tokios:

E1 = e1/Dtest1 ir E4 = e4/Dtest2 [Wh/km],

čia Dtest1 ir Dtest2 yra bendri tikrieji nuvažiuoti atstumai per bandymus atitinkamai A sąlygomis (šio priedo 3.2 poskyris) ir B sąlygomis (šio priedo 3.3 poskyris), o e1 ir e2 atitinkamai nustatytos šio priedo atitinkamai 3.2.5 ir 3.3.6 punktuose.

3.4.6. Svertinės sunaudojamo elektros energijos kiekio vertės apskaičiuojamos taip:

3.4.6.1.

Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.3.2.1 punktą:

E = (De · E1 + Dav · E4)/(De + Dav),

čia:

E	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, Wh/km;
E1	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, Wh/km;
E4	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), Wh/km;
De	–	transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 9 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

3.4.6.2.

Jeigu bandymai atliekami pagal 3.2.3.2.2 punktą:

E = (Dovc · E1 + Dav · E4)/(Dovc + Dav),

čia:

E	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, Wh/km;
E1	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, Wh/km;
E4	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), Wh/km;
Dovc	–	OVC rida pagal 9 priede aprašytą procedūrą;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

4. IŠORIŠKAI ĮKRAUNAMOS (OVC HEV) SU VEIKIMO REŽIMO JUNGIKLIU

4.1. Atliekami du bandymai tokiomis sąlygomis:

4.1.1.

A sąlyga: bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos / galios akumuliavimo įtaisą.

4.1.2.

B sąlyga: bandymas atliekamas elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova).

4.1.3.

Veikimo režimo jungiklis turi būti nustatytas į lentelėje nurodytą padėtį:

Hibridiniai režimai

Akumuliatoriaus įkrovos būsena

Vien elektrinis

Hibridinis

Jungiklio padėtis

Vien degalais

Hibridinis

Jungiklio padėtis

Vien elektrinis

Vien degalais

Hibridinis

Jungiklio padėtis

Hibridinis režimas n (3)

…

Hibridinis režimas m (3)

Jungiklio padėtis

A sąlygos

Visiškai įkrautas

Hibridinis

Daugiausia elektrinis hibridinis režimas (4)

B sąlyga

Mažiausiai įkrautas

Hibridinis

Degalų naudojimo

Daugiausia degalų naudojimo režimas (5)

4.2. A sąlygos

4.2.1. Jei pagal šios taisyklės 9 priedą išmatuota transporto priemonės elektrinė rida yra didesnė už vieną visą ciklą, gamintojo prašymu ir technikos tarnybai pritarus, I tipo bandymas sunaudojamam elektros energijos kiekiui išmatuoti gali būti atliekamas vien elektriniu režimu. Tokiu atveju M1 ir C1 vertės 4.4 poskyryje yra lygios 0.

4.2.2. Procedūra pradedama iškraunant elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisą, kaip aprašyta 4.2.2.1 punkte.

4.2.2.1. Transporto priemonės elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas iškraunamas jungikliui esant vien elektros režimo padėtyje ir važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) pastoviu greičiu, lygiu 70 % ± 5 % didžiausiojo transporto priemonės greičio vien elektriniu režimu, kuris nustatomas Taisyklėje Nr. 68 elektrinėms transporto priemonėms nustatyta bandymo metodika.

Iškrova baigiama:

a)	kai transporto priemonė nebegali važiuoti greičiu, lygiu 65 % didžiausiojo 30 minučių greičio, arba

b)	kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui nurodo sustabdyti transporto priemonę, arba

c)	nuvažiavus 100 km atstumą.

Jei transporto priemonė neturi vien elektrinio režimo, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas iškraunamas transporto priemone važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ar kt.):

a)	pastoviu 50 km/h greičiu tol, kol pradeda veikti HEV degalus naudojantis variklis, arba

c)	pagal gamintojo rekomendaciją.

Degalus naudojantis variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

4.2.3. Transporto priemonės parengimas

4.2.3.1.

Transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais parengiamos taikant atitinkamo važiavimo ciklo antrąją dalį ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo. Turi būti atliekami trys ciklai iš eilės.

4.2.3.2.

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais parengiamos taikant atitinkamo važiavimo ciklo vieną pirmąją bei dvi antrąsias dalis ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

4.2.3.3.

Po parengimo ir prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma palyginti pastovi nuo 293 K iki 303 K (nuo 20 °C iki 30 °C) temperatūra. Tai tęsiama ne trumpiau kaip šešias valandas ir tol, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nesiskiria nuo patalpos temperatūros daugiau kaip ± 2 K, o elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas visiškai įkraunamas 4.2.3.4 punkte nustatytu būdu.

4.2.3.4.

Išlaikymo metu elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas įkraunamas taikant 3.2.2.5 punkte nurodytą įprasto naktinio įkrovimo metodiką.

4.2.4. Bandymo metodika

4.2.4.1. Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmasis ciklas prasideda pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą.

4.2.4.2. Gali būti naudojamos 4.2.4.2.1 arba 4.2.4.2.2 punkte nustatytos bandymo procedūros.

4.2.4.2.1. Bandinių ėmimas prasideda (BS) prieš arba per transporto priemonės užvedimo procedūrą, o baigiasi pasibaigus paskutiniam užmiesčio ciklo laisvosios eigos laikotarpiui (antroji dalis, bandinių ėmimo pabaiga (ES)).

4.2.4.2.2. Bandinių ėmimas prasideda (BS) prieš arba per transporto priemonės užvedimo procedūrą ir tęsiasi per kelis pakartotinius bandymų ciklus. Jis baigiasi pasibaigus paskutiniam užmiesčio ciklo laisvosios eigos laikotarpiui (antroji dalis), per kurį akumuliatorius pasiekia mažiausios įkrovos būseną pagal toliau apibrėžtus kriterijus (bandinių ėmimo pabaiga (ES)).

Laikoma, kad per bendrą ciklą N akumuliatorius pasiekė mažiausios įkrovos būseną, jeigu per bendrą ciklą N + 1 išmatuotas elektros energijos likutis neviršija 3 % iškrovos, išreikštos akumuliatoriaus vardinės talpos (Ah) procentine dalimi esant didžiausiai įkrovai, kaip nurodyta gamintojo. Gamintojo prašymu galima atlikti papildomus bandymo ciklus, o jų rezultatus įtraukti į apskaičiavimus, pateiktus 4.2.4.5 ir 4.4.1 punktuose, su sąlyga, kad elektros energijos likutis kiekvieno papildomo bandymo ciklo atveju rodytų, jog akumuliatoriaus iškrova yra mažesnė nei per ankstesnį ciklą.

Tarp ciklų leidžiama atlikti iki 10 minučių trukmės karštąjį kondicionavimą. Šiuo laikotarpiu jėgos pavara išjungiama.

4.2.4.3. Transporto priemone važiuojama taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

4.2.4.4. Išmetamosios dujos analizuojamos pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojantį Taisyklės Nr. 83 4 priedą.

4.2.4.5. Užregistruojami bendro ciklo (CO2 ir sunaudojamo degalų kiekio) A sąlygomis bandymo rezultatai (atitinkamai m1 [g] ir c1 [l]). Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.1 punktą, m1 ir c1 – tai paprasčiausiai vieno bendro atlikto ciklo rezultatai. Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.2 punktą, m1 ir c1 – tai bendrų atliktų N ciklų rezultatų sumos.

Formula Formula

4.2.5. Per 30 minučių nuo paskutinio ciklo pabaigos elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti įkraunamas pagal šio priedo 3.2.2.5 punktą.

Energijos matavimo įranga, įrengta tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio, matuoja iš tinklo tiekiamą įkrovos energiją e1 [Wh].

4.2.6. A sąlygomis sunaudojamas elektros energijos kiekis yra e1 [Wh].

4.3. B sąlyga

4.3.1. Transporto priemonės parengimas

4.3.1.1. Elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti iškraunamas pagal šio priedo 4.2.1.1 punktą.

Gamintojo prašymu, prieš iškraunant elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisą, gali būti atliktas parengimas pagal šio priedo 4.2.3.1 arba 4.2.3.2 punktą.

4.3.1.2. Prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje palaikoma palyginti pastovi nuo 293 K iki 303 K (nuo 20 °C iki 30 °C) temperatūra. Tai tęsiama ne trumpiau kaip šešias valandas ir tol, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nesiskiria nuo patalpos temperatūros daugiau kaip ± 2 K.

4.3.2. Bandymo metodika

4.3.2.1. Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmasis ciklas prasideda pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą.

4.3.2.2. Bandinių ėmimas prasideda (BS) prieš arba per transporto priemonės užvedimo procedūrą, o baigiasi pasibaigus paskutiniam užmiesčio ciklo laisvosios eigos laikotarpiui (antroji dalis, bandinių ėmimo pabaiga (ES)).

4.3.2.3. Transporto priemone važiuojama taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

4.3.2.4. Išmetamosios dujos analizuojamos pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojantį Taisyklės Nr. 83 4 priedą.

4.3.2.5. Užregistruojami bendro ciklo (CO2 ir sunaudojamo degalų kiekio) A sąlygomis bandymo rezultatai (atitinkamai m2 [g] ir c2 [l]).

4.3.3. Per 30 minučių nuo ciklo pabaigos elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti įkraunamas pagal šio priedo 3.2.2.5 punktą.

Energijos matavimo įranga, įrengta tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio, matuoja iš tinklo tiekiamą įkrovos energiją e2 [Wh].

4.3.4. Transporto priemonės elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti iškraunamas pagal šio priedo 4.2.1.1 punktą.

4.3.5. Per 30 minučių nuo iškrovos elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas turi būti įkraunamas pagal šio priedo 3.2.2.5 punktą.

Energijos matavimo įranga, įrengta tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio, matuoja iš tinklo tiekiamą įkrovos energiją e3 [Wh].

4.3.6. B sąlygomis sunaudojamas elektros energijos kiekis yra e4 [Wh]: e4 = e2-e3.

4.4. Bandymo rezultatai

4.4.1. CO2 vertės lygios: M1 = m1/Dtest1 ir M2 = m2/Dtest2 [g/km]; čia Dtest1 ir Dtest2 yra tikrieji nuvažiuoti atstumai per bandymus atitinkamai A sąlygomis (šio priedo 4.2 poskyris) ir B sąlygomis (šio priedo 4.3 poskyris), o m1 ir m2 atitinkamai nustatytos šio priedo atitinkamai 4.2.4.5 ir 4.3.2.5 punktuose.

4.4.2. Svertinės CO2 vertės apskaičiuojamos taip:

4.4.2.1.

Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.1 punktą:

M = (De · M1 + Dav · M2)/(De + Dav),

čia:

M	–	išmetamų CO2 masė, g/km;
M1	–	išmetamų CO2 masė, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, g/km;
M2	–	išmetamų CO2 masė, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), g/km;
De	–	transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 9 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

4.4.2.2.

Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.2 punktą:

M = (Dovc · M1 + Dav · M2)/(Dovc + Dav),

čia:

M	–	išmetamų CO2 masė, g/km;
M1	–	išmetamų CO2 masė, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, g/km;
M2	–	išmetamų CO2 masė, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), g/km;
Dovc	–	OVC rida pagal 9 priede aprašytą procedūrą;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

4.4.3. Sunaudojamo degalų kiekio vertės:

C1 = 100 · c1/Dtest1 ir C2 = 100 · c2/Dtest2 [l/100 km],

čia Dtest1 ir Dtest2 yra bendri tikrieji nuvažiuoti atstumai per bandymus atitinkamai A sąlygomis (šio priedo 4.2 poskyris) ir B sąlygomis (šio priedo 4.3 poskyris), o c1 ir c2 atitinkamai nustatytos šio priedo atitinkamai 4.2.4.5 ir 4.3.2.5 punktuose.

4.4.4. Svertinės sunaudojamo degalų kiekio vertės apskaičiuojamos taip:

4.4.4.1.

Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.1 punktą:

C = (De · C1 + Dav · C2)/(De + Dav),

čia:

C	–	sunaudojamas degalų kiekis, l/100 km;
C1	–	sunaudojamas degalų kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, l/100 km;
C2	–	sunaudojamas degalų kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), l/100 km;
De	–	transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 9 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

4.4.4.2.

Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.2 punktą:

C = (Dovc · C1 + Dav · C2)/(Dovc + Dav),

čia:

C	–	sunaudojamas degalų kiekis, l/100 km;
C1	–	sunaudojamas degalų kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, l/100 km;
C2	–	sunaudojamas degalų kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), l/100 km;
Dovc	–	OVC rida pagal 9 priede aprašytą procedūrą;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

4.4.5. Sunaudojamo elektros energijos kiekio vertės

E1 = e1/Dtest1 ir E4 = e4/Dtest2 [Wh/km],

čia Dtest1 ir Dtest2 yra bendri tikrieji nuvažiuoti atstumai per bandymus atitinkamai A sąlygomis (šio priedo 4.2 poskyris) ir B sąlygomis (šio priedo 4.3 poskyris), o e1 ir e2 atitinkamai nustatytos šio priedo atitinkamai 4.2.6 ir 4.3.6 punktuose.

4.4.6. Svertinės sunaudojamo elektros energijos kiekio vertės apskaičiuojamos taip:

4.4.6.1.

Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.1 punktą:

E = (De · E1 + Dav · E4)/(De + Dav),

čia:

E	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, Wh/km;
E1	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, Wh/km;
E4	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), Wh/km;
De	–	transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 9 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

4.4.6.2.

Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.2 punktą:

E = (Dovc · E1 + Dav · E4)/(Dovc + Dav),

čia:

E	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, Wh/km;
E1	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, kai elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas yra visiškai įkrautas, Wh/km;
E4	–	sunaudojamas elektros energijos kiekis, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisui esant mažiausios įkrovos būsenos (didžiausia iškrova), Wh/km;
Dovc	–	OVC rida pagal 9 priede aprašytą procedūrą;
Dav	–	25 km (numatomas vidutinis atstumas tarp dviejų akumuliatoriaus įkrovimų).

5. NEIŠORIŠKAI ĮKRAUNAMOS (NOVC HEV) BE VEIKIMO REŽIMO JUNGIKLIO

5.1. Šios transporto priemonės bandomos pagal 6 priedą, taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

5.1.1. Išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis ir sunaudojamas degalų kiekis nustatomas atskirai pirmajai (važiavimo mieste) ir antrajai (važiavimo užmiestyje) nustatyto važiavimo ciklo dalių.

5.2. Parengimui atliekami ne mažiau kaip 2 važiavimo ciklai (pirmoji ir antroji dalys) be tarpinio išlaikymo, taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

5.3. Bandymo rezultatai

5.3.1. Šio bandymo rezultatai (sunaudojamas degalų kiekis C [l/100 km] ir išmetamas CO2 kiekis M [g/km]) yra perskaičiuojami pagal transporto priemonės akumuliatoriaus energijos likučio DEbatt funkciją.

Perskaičiuotosios vertės (C0 [l/100 km] ir M0 [g/km]) turėtų atitikti nulinį energijos likutį (ΔEbatt = 0) ir yra skaičiuojamos taikant perskaičiavimo koeficientą, kurį gamintojas nustato kaip nurodyta toliau.

Jei naudojamos kitos nei akumuliatorius energijos akumuliavimo sistemos, ΔEbatt reiškia ΔEstorage – elektros energijos akumuliavimo įtaiso energijos likutį.

5.3.1.1. Elektros energijos likutis Q (Ah), matuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio metodiką, naudojamas kaip transporto priemonės akumuliatoriaus energijos kiekio ciklo pabaigoje ir ciklo pradžioje skirtumo matas. Elektros energijos likutis atskirtai nustatomas pirmajai ir antrajai ciklo dalims.

5.3.2. Šiomis sąlygomis bandymo rezultatais leidžiama laikyti neperskaičiuotąsias išmatuotąsias C ir M vertes:

1)	jei gamintojas gali įrodyti, kad energijos likutis ir sunaudojamas degalų kiekis nėra susiję;

2)	jei ΔEbatt visuomet atitinka akumuliatoriaus įkrovą;

3)	jei ΔEbatt visuomet atitinka akumuliatoriaus įkrovą ir DEbatt nesiskiria nuo sunaudoto degalų kiekio (sunaudotas degalų kiekis reiškia per vieną ciklą sunaudojamą degalų kiekį) energinės vertės daugiau kaip 1 %.

Akumuliatoriaus energijos atsargų pokytis DEbatt pagal išmatuotąjį elektros energijos likutį Q gali būti apskaičiuojamas taip:

ΔEbatt = Δ(%) · ETEbatt ≅ 0,0036 · |ΔAh| · Vbatt = 0,0036 · Q · Vbatt (MJ),

čia ETEbatt [MJ] yra bendra akumuliatoriaus energinė talpa, o Vbatt [V] – vardinė akumuliatoriaus įtampa.

5.3.3. Gamintojo nustatomas sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientas (Kfuel)

5.3.3.1. Sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientas (Kfuel) nustatomas gamintojo atliktų matavimų serija. Šioje serijoje bent po vieną matavimo rezultatą turi būti Qi < 0 ir Qj > 0.

Jei antrosios sąlygos per bandyme taikomą važiavimo ciklą (pirmąją arba antrąją dalį) laikytis neįmanoma, tuomet technikos tarnyba savo nuožiūra įvertina ekstrapoliacijos, būtinos sunaudojamo degalų kiekio vertei, kai ΔEbatt = 0, nustatyti, statistinį reikšmingumą.

5.3.3.2. Sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientas (Kfuel) nustatomas taip:

Kfuel = (n · QiCi – ΣQi · ΣCi)/(n · ΣQi 2 – (ΣQi)2) (l/100 km/Ah),

čia:

Ci	–	sunaudoto degalų kiekio vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (l/100 km);
Qi	–	elektros energijos likučio vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (Ah);
n	–	rezultatų skaičius.

Sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientas suapvalinamas keturių reikšminių skaitmenų tikslumu (pvz., 0,xxxx arba xx,xx). Sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficiento statistinę statistinį reikšmingumą nustato technikos tarnyba.

5.3.3.3. Pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto sunaudojamo degalų kiekio vertes nustatomi atskiri sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientai.

5.3.4. Sunaudojamas degalų kiekis, kai akumuliatoriaus energijos likutis lygus nuliui (C0)

5.3.4.1. Sunaudojamas degalų kiekis C0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

C0 = C – Kfuel · Q (l/100 km),

čia:

M	–	per bandymą išmatuotas sunaudojamas degalų kiekis (l/100 km);
Q	–	per bandymą išmatuotas elektros energijos likutis (Ah).

5.3.4.2. Esant nuliniam akumuliatoriaus energijos likučiui, sunaudojamas degalų kiekis atskirai apskaičiuojamas pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto sunaudojamo degalų kiekio vertes.

5.3.5. Gamintojo nustatomas išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficientas (KCO2 )

5.3.5.1. Išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficientas (KCO2 ) nustatomas gamintojo atliktų matavimų serija, kaip nurodyta toliau. Šioje serijoje bent po vieną matavimo rezultatą turi būti Qi < 0 ir Qj > 0.

Jei antrosios sąlygos per bandyme taikomą važiavimo ciklą (pirmąją arba antrąją dalį) laikytis neįmanoma, tuomet technikos tarnyba savo nuožiūra įvertina ekstrapoliacijos, būtinos išmetamo CO2 kiekio vertei, kai ΔEbatt = 0, nustatyti, statistinį reikšmingumą.

5.3.5.2. Išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficientas (KCO2 ) nustatomas taip:

KCO2 = (n · SQiMi – SQi · SMi)/(n · SQi 2 – (SQi)2) (g/km/Ah),

čia:

Mi	–	išmesto CO2 masės vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (g/km);
Qi	–	elektros energijos likučio vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (Ah);
n	–	rezultatų skaičius.

Išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficientas suapvalinamas keturių reikšminių skaitmenų tikslumu (pvz., 0,xxxx arba xx,xx). Išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficiento statistinį reikšmingumą nustato technikos tarnyba.

5.3.5.3. Pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto išmetamo CO2 kiekio vertes nustatomi atskiri sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientai.

5.3.6. Išmetamas CO2 kiekis, kai akumuliatoriaus energijos likutis lygus nuliui (M0)

5.3.6.1. Išmetamas CO2 kiekis M0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

M0 = M – KCO2 · Q (g/km),

čia:

M	–	per bandymą išmatuotas sunaudojamas degalų kiekis (l/100 km);
Q	–	per bandymą išmatuotas elektros energijos likutis (Ah).

5.3.6.2. Esant nuliniam akumuliatoriaus energijos likučiui, išmetamas CO2 kiekis atskirai apskaičiuojamas pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto išmetamo CO2 kiekio vertes.

6. NEIŠORIŠKAI ĮKRAUNAMOS (NE OVC HEV) SU VEIKIMO REŽIMO JUNGIKLIU

6.1. Šios transporto priemonės bandomos hibridiniu režimu pagal 6 priedą, taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo. Jei galimi keletas hibridinių režimų, bandymas turi būti atliekamas tuo režimu, kuris automatiškai nustatomas pasukus uždegimo raktelį (įprastu režimu).

6.1.1. Išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis ir sunaudojamas degalų kiekis nustatomas atskirai pirmajai (važiavimo mieste) ir antrajai (važiavimo užmiestyje) nustatyto važiavimo ciklo dalių.

6.2. Parengimui atliekami ne mažiau kaip 2 važiavimo ciklai (pirmoji ir antroji dalys) be tarpinio išlaikymo, taikant atitinkamą važiavimo ciklą ir šio priedo 1.4 poskyrio nuostatas dėl pavarų keitimo.

6.3. Bandymo rezultatai

6.3.1. Šio bandymo rezultatai (sunaudojamas degalų kiekis C [l/100 km] ir išmetamas CO2 kiekis M [g/km]) yra perskaičiuojami pagal transporto priemonės akumuliatoriaus energijos likučio ΔEbatt funkciją.

Jei naudojamos kitos nei akumuliatorius energijos akumuliavimo sistemos, ΔEbatt reiškia ΔEstorage – elektros energijos akumuliavimo įtaiso energijos likutį.

6.3.1.1. Elektros energijos likutis Q (Ah), matuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio metodiką, naudojamas kaip transporto priemonės akumuliatoriaus energijos kiekio ciklo pabaigoje ir ciklo pradžioje skirtumo matas. Elektros energijos likutis atskirtai nustatomas pirmajai ir antrajai ciklo dalims.

6.3.2. Šiomis sąlygomis bandymo rezultatais leidžiama laikyti neperskaičiuotąsias išmatuotąsias C ir M vertes:

1)	jei gamintojas gali įrodyti, kad energijos likutis ir sunaudojamas degalų kiekis nėra susiję;

2)	jei ΔEbatt visuomet atitinka akumuliatoriaus įkrovą;

3)	jei ΔEbatt visuomet atitinka akumuliatoriaus įkrovą ir ΔEbatt nesiskiria nuo sunaudoto degalų kiekio (sunaudotas degalų kiekis reiškia per vieną ciklą sunaudojamą degalų kiekį) energinės vertės daugiau kaip 1 %.

Akumuliatoriaus energijos atsargų pokytis ΔEbatt pagal išmatuotąjį elektros energijos likutį Q gali būti apskaičiuojamas taip:

ΔEbatt = DSOC(%) · ETEbatt ≅ 0,0036 · |ΔAh| · Vbatt = 0,0036 · Q · Vbatt (MJ),

čia ETEbatt [MJ] yra bendra akumuliatoriaus energinė talpa, o Vbatt [V] – vardinė akumuliatoriaus įtampa.

6.3.3. Gamintojo nustatomas sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientas (Kfuel)

6.3.3.1. Sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientas (Kfuel) nustatomas gamintojo atliktų matavimų serija. Šioje serijoje bent po vieną matavimo rezultatą turi būti Qi < 0 ir Qj > 0.

6.3.3.2. Sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientas (Kfuel) nustatomas taip:

Kfuel = (n · ΣQiCi – ΣQi · ΣCi)/(n · ΣQi 2 – (ΣQi)2) (l/100 km/Ah),

čia:

Ci	–	sunaudoto degalų kiekio vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (l/100 km);
Qi	–	elektros energijos likučio vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (Ah);
n	–	rezultatų skaičius.

6.3.3.3. Pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto sunaudojamo degalų kiekio vertes nustatomi atskiri sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientai.

6.3.4. Sunaudojamas degalų kiekis, kai akumuliatoriaus energijos likutis lygus nuliui (C0)

6.3.4.1. Sunaudojamas degalų kiekis C0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

C0 = C – Kfuel · Q (l/100 km),

čia:

C	–	per bandymą išmatuotas sunaudojamas degalų kiekis (l/100 km);
Q	–	per bandymą išmatuotas elektros energijos likutis (Ah).

6.3.4.2. Esant nuliniam akumuliatoriaus energijos likučiui sunaudojamas degalų kiekis atskirai apskaičiuojamas pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto sunaudojamo degalų kiekio vertes.

6.3.5. Gamintojo nustatomas išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficientas (KCO2 )

6.3.5.1. Išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficientas (KCO2 ) nustatomas gamintojo atliktų matavimų serija, kaip nurodyta toliau. Šioje serijoje bent po vieną matavimo rezultatą turi būti Qi < 0 ir Qj > 0.

Jei antrosios sąlygos per bandyme taikomą važiavimo ciklą (pirmąją arba antrąją dalį) laikytis neįmanoma, tuomet technikos tarnyba savo nuožiūra įvertina ekstrapoliacijos, būtinos išmetamo CO2 kiekio vertei, kai ΔEbatt = 0, nustatyti, statistinį reikšmingumą.

6.3.5.2. Išmetamo CO2 kiekio perskaičiavimo koeficientas (KCO2) nustatomas taip:

KCO2 = (n · ΣQiMi – ΣQi · ΣMi)/(n · ΣQi 2 – (ΣQi)2) (g/km/Ah),

čia:

Mi	–	išmesto CO2 masės vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (g/km);
Qi	–	elektros energijos likučio vertė, išmatuota per i-tąjį gamintojo bandymą (Ah);
n	–	rezultatų skaičius.

6.3.5.3. Pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto išmetamo CO2 kiekio vertes nustatomi atskiri sunaudojamo degalų kiekio perskaičiavimo koeficientai.

6.3.6. Išmetamas CO2 kiekis, kai akumuliatoriaus energijos likutis lygus nuliui (M0)

6.3.6.1. Išmetamas CO2 kiekis M0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

M0 = M – KCO2 · Q (g/km),

čia:

M	–	per bandymą išmatuotas sunaudojamas degalų kiekis (l/100 km);
Q	–	per bandymą išmatuotas elektros energijos likutis (Ah).

6.3.6.2. Esant nuliniam akumuliatoriaus energijos likučiui išmetamas CO2 kiekis atskirai apskaičiuojamas pagal per pirmąją ir antrąją ciklo dalis išmatuoto išmetamo CO2 kiekio vertes.

(1) dar vadinamos „išoriškai įkraunamomis“;

(2) dar vadinamos „neišoriškai įkraunamomis“.

(3) Pvz., sportinis, ekonomiškas, miesto, užmiesčio režimas ir t. t.

(4) Daugiausia elektrinis hibridinis režimas:

Hibridinis režimas, kuriuo elektros suvartojama daugiausia iš visų galimų pasirinkti hibridinių režimų, kai bandymai atliekami A sąlygomis, nustatant pagal gamintojo pateiktą informaciją ir pritarus technikos tarnybai.

(5) Daugiausia degalų naudojimo hibridinis režimas:

Hibridinis režimas, kuriuo degalų suvartojama daugiausia iš visų galimų pasirinkti hibridinių režimų, kai bandymai atliekami B sąlygomis, nustatant pagal gamintojo pateiktą informaciją ir pritarus technikos tarnybai.

1 priedėlis

OVC HEVS ELEKTROS ENERGIJOS (GALIOS) AKUMULIAVIMO ĮTAISO ĮKROVOS BŪSENOS (SOC) PROFILIS

A ir B sąlygomis bandomų OVC HEVS SOC profiliai yra tokie:

sąlygos:

2 priedėlis

OVC IR NOVC HEV AKUMULIATORIAUS ELEKTROS ENERGIJOS LIKUČIO MATAVIMO METODAS

1. ĮVADAS

1.1.

Šio priedėlio tikslas – nustatyti ne transporto priemonėje įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (OVC HEV) ir transporto priemonėje įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (NOVC HEV) elektros energijos likučio matavimo metodą ir reikiamus prietaisus. Išmatuoti elektros energijos likutį būtina norint:

a)	nustatyti, kada akumuliatorius pasiekė mažiausios įkrovos būseną per bandymo procedūrą, apibrėžtą šio priedo 3 ir 4 skyriuose, ir

b)	išmatuotąjį sunaudojamą degalų kiekį ir išmetamų CO2 kiekį perskaičiuoti pagal elektros energijos kiekio akumuliatoriuje pokytį bandymo metu, taikant šio priedo 5 ir 6 skyriuose nustatytą metodą.

1.2.	Šiame priede aprašytą metodą gamintojas taiko matavimams, kurie atliekami šio priedo 5.3.3.2, 5.3.5.2, 6.3.3.2 ir 6.3.5.2 punktuose nurodytiems perskaičiavimo koeficientams Kfuel ir KCO2 nustatyti. Technikos tarnyba patikrina, ar šie matavimai atlikti laikantis šiame priede aprašytos metodikos.

1.3.	Šiame priede aprašytą metodą technikos tarnyba taiko elektros energijos likučiui Q matuoti, kaip nustatyta šio priedo 3.2.3.2.2, 4.2.4.2.2, 5.3.4.1, 5.3.6.1, 6.3.4.1 ir 6.3.6.1 punktuose.

2. MATAVIMO ĮRANGA IR PRIETAISAI

2.1.

Atliekant šio priedo 3, 4, 5 ir 6 skyriuose aprašytus bandymus akumuliatoriaus srovė matuojama naudojant gnybtinio arba uždarojo tipo srovės keitiklį. Srovės keitiklio (t. y. srovės jutiklio be duomenų priėmimo įrangos) tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 % išmatuotosios vertės (matavimo vienetas – A) arba 0,1 % didžiausiosios skalės vertės.

Šiam bandymui neturi būti naudojami OEM diagnostiniai badikliai.

2.1.1.

Srovės keitiklis montuojamas ant vieno iš laidų, tiesiogiai sujungtų su akumuliatoriumi. Kad būtų nesunku matuoti akumuliatoriaus srovės stiprį naudojantis išorine matavimo įranga, pageidautina, kad gamintojai transporto priemonėje įrengtų reikiamus, saugius ir prieinamus prijungimo įtaisus. Jei tai neįmanoma, gamintojas privalo padėti technikos tarnybai įrengti priemones, kuriomis srovės keitiklis pirmiau aprašytu būdu galėtų būti prijungtas prie laidų, prijungtų prie akumuliatoriaus.

2.1.2.

Srovės keitiklio išvesties duomenys registruojami ne rečiau kaip 5 Hz dažnumu. Išmatuotasis srovės stipris integruojamas pagal laiką ir gaunama išmatuotoji Q vertė ampervalandėmis (Ah).

2.1.3.

Temperatūra jutiklio vietoje matuojama ir registruojama tokiu pat dažnumu kaip ir srovės stipris, kad ta verte būtų galima pasinaudoti srovės keitiklio ir, jei tinka, srovės keitiklio išvesties duomenims konvertuoti naudojamo įtampos keitiklio slinkčiai kompensuoti.

2.2.

Technikos tarnybai turėtų būti pateikiamas sąrašas instrumentų (gamintojas, modelio Nr., serijos Nr.), kuriais gamintojas naudojasi norėdamas nustatyti:

a)	kada akumuliatorius pasiekė mažiausios įkrovos būseną per bandymo procedūrą, apibrėžtą šio priedo 3 ir 4 skyriuose, ir

b)	perskaičiavimo koeficientus Kfuel ir KCO2 (kaip apibrėžta šio priedo 5.3.3.2, 5.3.5.2, 6.3.3.2 ir 6.3.5.2 punktuose),

ir turėtų būti nurodomos paskutinio kalibravimo (kai taikoma) datos.

3. MATAVIMO METODIKA

3.1.	Akumuliatoriaus srovės stipris pradedamas matuoti prasidedant bandymui, o baigiamas iškart po to, kai transporto priemonė pabaigia visą važiavimo ciklą.

3.2.	Registruojamos atskiros pirmosios ir antrosios ciklo dalių Q vertės.

9 PRIEDAS

VIEN ELEKTRINE JĖGOS PAVARA ARBA HIBRIDINE ELEKTRINE JĖGOS PAVARA VAROMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ELEKTRINĖS RIDOS IR HIBRIDINE ELEKTRINE JĖGOS PAVARA VAROMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ OVC RIDA

1. ELEKTRINĖS RIDOS MATAVIMAS

Toliau aprašytas matavimo metodas skirtas vien elektrine pavara varomų transporto priemonių elektrinei ridai kilometrais arba hibridine elektrine jėgos pavara varomų išoriškai įkraunamų transporto priemonių (OVC HEV, kaip apibrėžta 8 priedo 2 skyriuje) elektrinei ridai ir OVC ridai išmatuoti.

2. MATAVIMO PARAMETRAI, VIENETAI IR TIKSLUMAS

Matavimo parametrai, vienetai ir tikslumas turi būti tokie:

Parametras	Vienetas	Tikslumas	Skiriamoji geba
Laikas	s	± 0,1 s	0,1 s
Atstumas	m	± 0,1 %	1 m
Temperatūros laipsniai	C	± 1 laipsnis C	1 laipsnis C
Greitis	km/h	± 1 %	0,2 km/h
Masė	kg	± 0,5 %	1 kg
Elektros energijos likutis	Ah	± 0,5 %	0,3 %

3. BANDYMO SĄLYGOS

3.1. Transporto priemonės būklė

3.1.1. Transporto priemonės padangos turi būti pripūstos iki transporto priemonės gamintojo nurodyto slėgio aplinkos temperatūroje.

3.1.2. Mechaninių judamųjų dalių alyvos klampumas turi atitikti transporto priemonės gamintojo specifikaciją.

3.1.3. Apšvietimo ir šviesos signalizavimo bei pagalbiniai įtaisai turi būti išjungti, išskyrus tuos, kurie būtini bandymams atlikti ir naudojami transporto priemonėje dienos metu.

3.1.4. Visos kitiems nei varymo tikslams skirtos energijos akumuliavimo sistemos (elektrinės, hidraulinės, pneumatinės ir kt.) turi būti įkrautos iki gamintojo nurodyto didžiausiojo lygio.

3.1.5. Jei akumuliatoriai naudojami aukštesnėje už aplinkos temperatūroje, vairuotojas automobilio gamintojo rekomenduojamu būdu palaiko akumuliatoriaus temperatūrą tarp įprasto veikimo ribų.

Gamintojo atstovas turi patvirtinti, kad akumuliatoriaus šiluminio valdymo sistema nėra išjungta ir veikia tinkamai.

3.1.6. Bandomoji transporto priemonė su joje įrengtais akumuliatoriais per savaitę iki bandymo turi būti nuvažiavusi ne mažiau kaip 300 km.

3.2. Klimato sąlygos

Visi bandymai lauke atliekami, kai temperatūra siekia nuo 5 °C iki 32 °C.

Visi bandymai uždarose patalpose atliekami, kai temperatūra siekia nuo 20 °C iki 30 °C.

4. VEIKIMO REŽIMAI

Pagal bandymo metodą jis susideda iš šių etapų:

a)	pradinis akumuliatoriaus įkrovimas;

b)	ciklo atlikimas ir elektrinės ridos išmatavimas.

Jei tarp etapų transporto priemonė turi judėti, ji nustumiama į kitą bandymų zoną (be regeneracinės įkrovos).

4.1. Pradinis akumuliatoriaus įkrovimas

Akumuliatoriaus įkrova susideda iš šių procedūrų:

Pastaba:

pradine akumuliatoriaus įkrova vadinamas pirmasis akumuliatoriaus įkrovimas gavus transporto priemonę. Jei vienas po kito atliekami keli bandymai ar matavimai, pirmasis įkrovimas yra pradinis akumuliatoriaus įkrovimas, o kiti įkrovimai gali būti atliekami taikant įprasto naktinio įkrovimo metodiką.

4.1.1. Akumuliatoriaus iškrova

4.1.1.1. Vien elektrinių transporto priemonių:

4.1.1.1.1.

Procedūra prasideda transporto priemonės akumuliatoriaus iškrova važiuojant (bandymų kelyje, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) pastoviu greičiu, lygiu 70 % ± 5 % didžiausiojo transporto priemonės 30 minučių greičio.

4.1.1.1.2.

Iškrova baigiama:

a)	kai transporto priemonė nebegali važiuoti greičiu, lygiu 65 % didžiausiojo 30 minučių greičio, arba

b)	kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui nurodo sustabdyti transporto priemonę, arba

c)	nuvažiavus 100 km atstumą.

4.1.1.2. Išoriškai įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (OVC HEV) be veikimo režimo jungiklio, apibrėžtų 8 priede:

4.1.1.2.1.

Gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu.

4.1.1.2.2.

Transporto priemonės elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas iškraunamas važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ar kt.):

a)	pastoviu 50 km/h greičiu tol, kol pradeda veikti HEV degalus naudojantis variklis, arba

c)	pagal gamintojo rekomendaciją.

Degalus naudojantis variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

4.1.1.3. Išoriškai įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (OVC HEV) be veikimo režimo jungiklio, apibrėžtų 8 priede:

4.1.1.3.1.

Jei vien elektrinės padėties nėra, gamintojas turi pateikti priemones atlikti matavimą transporto priemonei važiuojant vien elektriniu režimu.

4.1.1.3.2.

Procedūra prasideda transporto priemonės elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaiso iškrova jungikliui esant vien elektros režimo padėtyje ir važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) pastoviu greičiu, lygiu 70 % ± 5 % didžiausiojo transporto priemonės 30 minučių greičio.

4.1.1.3.3.

Iškrova baigiama:

a)	kai transporto priemonė nebegali važiuoti greičiu, lygiu 65 % didžiausiojo 30 minučių greičio, arba

b)	kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui nurodo sustabdyti transporto priemonę, arba

c)	nuvažiavus 100 km atstumą.

4.1.1.3.4.

Jei transporto priemonė negali veikti vien elektriniu režimu, elektros energijos (galios) akumuliavimo įtaisas iškraunamas važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ar kt.):

a)	pastoviu 50 km/h greičiu tol, kol pradeda veikti HEV degalus naudojantis variklis, arba

c)	pagal gamintojo rekomendaciją.

Degalus naudojantis variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.

4.1.2. Įprastas naktinis įkrovimas

Jei transporto priemonė yra vien elektrinė, akumuliatorius įkraunamas pagal įprasto naktinio įkrovimo metodiką, apibrėžtą 7 priedo 2.4.1.2 punkte, ne ilgiau kaip 12 valandų.

Jei tai OVC HEV, akumuliatorius įkraunamas pagal įprasto naktinio įkrovimo metodiką, apibrėžtą 8 priedo 3.2.2.5 papunktyje.

4.2. Ciklo taikymas ir ridos matavimas

4.2.1. Vien elektrinių transporto priemonių atveju:

4.2.1.1. Ant važiuoklės dinamometro taikoma 7 priedo 1.1 poskyryje aprašyta bandymo seka, pakoreguota, kaip aprašyta 7 priedo 1 priedėlyje, kol pasiekiami bandymo pabaigos kriterijai.

4.2.1.2. Bandymo pabaigos kriterijus pasiekiamas, kai transporto priemonė nebegali laikytis tikslinės kreivės iki 50 km/h arba kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui nurodo sustabdyti transporto priemonę.

Tuomet transporto priemonė turi būti sulėtinama iki 5 km/h atleidžiant akceleratoriaus pedalą ir neliečiant stabdžių pedalo, o po to sustabdoma stabdžiais.

4.2.1.3. Kai greitis didesnis kaip 50 km/h ir transporto priemonė nepasiekia reikiamo bandymo ciklo pagreičio arba greičio, akceleratoriaus pedalas turi likti visiškai nuspaustas tol, kol vėl bus pasiekta standartinė kreivė.

4.2.1.4. Žmonių reikmėms patenkinti tarp bandymo sekų leidžiama daryti iki trijų pertraukėlių, kurių bendra trukmė ne ilgesnė kaip 15 minučių.

4.2.1.5. Pabaigus bandymą, nuvažiuoto atstumo vertė De kilometrais atitinka elektrinės transporto priemonės elektrinę ridą. Ji suapvalinama vienetų tikslumu.

4.2.2. Hibridinių elektrinių transporto priemonių atveju

4.2.2.1. Siekiant nustatyti hibridinių elektrinių transporto priemonių elektrinę ridą.

4.2.2.1.1.

Atlikus nustatymus, kaip aprašyta Taisyklės Nr. 83 4 priedo 2, 3 ir 4 priedėliuose, ant važiuoklės dinamometro taikoma 8 priedo 1.4 poskyryje aprašyta bandymo seka ir pavarų keitimo nuostatos, kol nepasiekiami bandymo pabaigos kriterijai.

4.2.2.1.2.

Siekiant išmatuoti elektrinę ridą bandymo pabaigos kriterijus pasiekiamas, kai transporto priemonė nebegali laikytis tikslinės kreivės iki 50 km/h, kai standartinė transporto priemonės įranga vairuotojui nurodo sustabdyti transporto priemonę arba kai akumuliatorius pasiekia mažiausios įkrovos būseną. Tuomet transporto priemonė turi būti sulėtinama iki 5 km/h atleidžiant akceleratoriaus pedalą ir neliečiant stabdžių pedalo, o po to sustabdoma stabdžiais.

4.2.2.1.3.

Kai greitis didesnis kaip 50 km/h ir transporto priemonė nepasiekia reikiamo bandymo ciklo pagreičio arba greičio, akceleratoriaus pedalas turi likti visiškai nuspaustas, kol vėl bus pasiekta standartinė kreivė.

4.2.2.1.4.

Žmonių reikmėms patenkinti tarp bandymo sekų leidžiama daryti iki trijų pertraukėlių, kurių bendra trukmė ne ilgesnė kaip 15 minučių.

4.2.2.1.5.

Pabaigus bandymą naudojant vien elektrinį variklį nuvažiuoto atstumo vertė De kilometrais atitinka hibridinės elektrinės transporto priemonės elektrinę ridą. Ji suapvalinama vienetų tikslumu. Jeigu bandymo metu transporto priemonė veikia ir elektriniu, ir hibridiniu režimu, grynojo elektrinio veikimo režimo trukmė nustatoma matuojant įpurškikliams arba uždegikliui tiekiamą srovę.

4.2.2.2. Siekiant nustatyti hibridinių elektrinių transporto priemonių OVC ridą:

4.2.2.2.1.

Ant važiuoklės dinamometro taikoma 8 priedo 1.4 poskyryje aprašyta bandymo seka ir pavarų keitimo nuostatos, pakoreguoti, kaip aprašyta Taisyklės Nr. 83 4 priedo 2, 3 ir 4 priedėliuose, kol nepasiekiami bandymo pabaigos kriterijai.

4.2.2.2.2.

Siekiant išmatuoti OVC ridą bandymo pabaigos kriterijus pasiekiamas, kai akumuliatorius pasiekia mažiausios įkrovos būseną pagal 8 priedo 3.2.3.2.2 arba 4.2.4.2.2 punkte nustatytus kriterijus. Transporto priemone važiuojama iki užmiesčio ciklo paskutinio laisvosios eigos laikotarpio.

4.2.2.2.3.

Žmonių reikmėms patenkinti tarp bandymo sekų leidžiama daryti iki trijų pertraukėlių, kurių bendra trukmė ne ilgesnė kaip 15 minučių.

4.2.2.2.4.

Pabaigus bandymą bendra nuvažiuoto atstumo (km), suapvalinto vienetų tikslumu, vertė atitinka hibridinės elektrinės transporto priemonės OVC ridą.

10 PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PERIODIŠKAI REGENERUOJAMA SISTEMA IŠMETAMŲ TERŠALŲ BANDYMO METODAS

1. ĮVADAS

1.1. Šiame priede pateikiamos specialios nuostatos dėl transporto priemonių su šios taisyklės 2.19 poskyryje apibrėžta periodiškai regeneruojama sistema tipo patvirtinimo.

2. TIPO PATVIRTINIMO TAIKYMO SRITIS IR IŠPLĖTIMAS

2.1. Transporto priemonių šeimų grupės su periodiškai regeneruojama sistema

Metodika taikoma transporto priemonėms su šios taisyklės 2.19 poskyryje apibrėžta periodiškai regeneruojama sistema. Pagal šį priedą gali būti nustatomos transporto priemonių šeimų grupės. Taigi, tie transporto priemonių su regeneravimo sistemomis tipai, kurių toliau aprašyti parametrai yra vienodi arba atitinka nurodytas leidžiamąsias nuokrypas, laikomi priklausantys tai pačiai šeimai, atsižvelgiant į apibrėžtoms periodiškai regeneruojamoms sistemoms būdingus matus.

2.1.1. Identiški parametrai:

Variklių:

a)	cilindrų skaičius;

b)	variklio darbinis tūris (± 15 %);

c)	vožtuvų skaičius;

d)	degalų sistema;

e)	degimo procesas (2 taktų, 4 taktų, rotorinis).

Periodiškai regeneruojamos sistemos (t. y. deginių filtras katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklės):

a)	konstrukcija (t. y. apribos tipas, brangiojo metalo tipas, substrato tipas, korių tankis);

b)	tipas ir veikimo principas;

c)	dozavimas ir priedų sistema;

d)	tūris (± 10 %);

e)	vieta (temperatūra ± 50 °C esant 120 km/h arba 5 % didžiausiosios temperatūros ar slėgio skirtumas).

2.2. Skirtingos standartinės masės transporto priemonių tipai

Koeficientas Ki, pagal šio priedo metodiką nustatytas transporto priemonių su šios taisyklės 2.19 poskyryje apibrėžta periodiškai regeneruojama sistema tipui patvirtinti, gali būti taikomas ir kitoms šeimų grupės transporto priemonėms, kurių standartinė masė priklauso kitoms dviem aukštesnėms arba bet kuriai žemesnei lygiavertės inercijos klasėms.

2.3. Užuot atlikus tolesniame skyriuje apibrėžtas procedūras, gali būti taikoma fiksuota koeficiento Ki vertė 1,05, jei technikos tarnyba nemato priežasties, dėl kurios ši vertė galėtų būti viršyta.

3. BANDYMO METODIKA

Transporto priemonėje gali būti jungiklis, kuriuo aktyvinamas arba išaktyvinamas regeneracijos procesas, jei ši operacija neturi įtakos pradiniam transporto priemonės sukalibravimui. Šį jungiklį leidžiama naudoti tik apsaugoti nuo regeneracijos įkraunant regeneravimo sistemą ir pirminio parengimo ciklo metu. Tačiau juo neturi būti naudojamasi matuojant išmetamus teršalus regeneracijos etapu; išmetamų teršalų bandymą geriau atlikti nepakeistu originalios įrangos gamintojo (OEM) valdymo įrenginiu.

3.1. Išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio matavimas tarp dviejų ciklų, kurių metu vyksta regeneracija

3.1.1. Išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio tarp regeneracijos etapų ir regeneravimo įtaiso įkrovos metu vidurkis nustatomas pagal keleto tolygiai išdėstytų (jei daugiau kaip 2) I tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų aritmetinį vidurkį. Galima alternatyva – gamintojas gali pateikti duomenis, įrodančius, kad išmetamo anglies dioksido kiekis ir sunaudojamas degalų kiekis tarp regeneracijos etapų išlieka pastovus (± 4 %). Tokiu atveju galima taikyti per įprastą I tipo bandymą gautus išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio rezultatus. Bet kuriuo kitu atveju turi būti atlikti bent du I tipo veikimo ciklai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai: vienas iškart po regeneracijos (prieš naują įkrovimą), o kitas – kuo arčiau prieš regeneracijos etapą. Visi išmetamų teršalų matavimai ir skaičiavimai atliekami pagal 6 priedą. Atskiros regeneravimo sistemos vidutinis išmetamų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal šio priedo 3.3 punktą, o daugybinių periodiškai regeneruojamų sistemų atveju jis apskaičiuojamas pagal šio priedo 3.4 punktą.

3.1.2. Įkrovos procesas ir Ki nustatymas turi būti atliekami per I tipo veikimo ciklą, ant važiuoklės dinamometro ar variklio bandymų stende taikant lygiavertį bandymo ciklą. Šie ciklai gali būti vykdomi nepertraukiamai (t. y. tarp ciklų neišjungiant variklio). Pabaigus bet kiek ciklų transporto priemonė gali būti nuimta nuo važiuoklės dinamometro ir bandymas pratęsiamas vėliau.

3.1.3. Ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kurių metu vyksta regeneracija (D), ciklų, per kuriuos atliekami išmetamų teršalų matavimai, skaičius (n) ir kiekvieno matavimo rezultatas (M′sij) nurodomi 1 priede pateiktos formos atitinkamai 4.1.11.2.1.10.1–4.1.11.2.1.10.4 arba 4.1.11.2.5.4.1–4.1.11.2.5.4.4 punktuose.

3.2. Išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio matavimas vykstant regeneracijai

3.2.1. Jei reikia, transporto priemonė išmetamų teršalų bandymui vykstant regeneracijai parengiama taikant Taisyklės Nr. 83 4 priedo 5.3 poskyryje nurodytus parengiamuosius ciklus arba lygiaverčius variklio bandymų stendo ciklus, o tai priklauso nuo 3.1.2 punkte pasirinktos įkrovos metodikos.

3.2.2. Prieš atliekant pirmąjį galiojantį išmetamų teršalų bandymą, galioja 6 priede aprašytos bandymo ir transporto priemonės sąlygos.

3.2.3. Regeneracija neturi vykti transporto priemonės parengimo metu. Tai gali būti užtikrinta vienu iš šių būdų:

3.2.3.1.

Pradinio parengimo metu gali būti sumontuota netikra regeneravimo sistema arba dalinė sistema.

3.2.3.2.

Taikomas bet koks kitas gamintojo ir tipo patvirtinimo institucijos sutartas metodas.

3.2.4. Šaltojo užvedimo išmetamų teršalų bandymas, aprėpiant regeneracijos procesą, atliekamas taikant I tipo veikimo ciklą arba lygiavertį variklio bandymų stendo ciklą. Jei išmetamų teršalų bandymai tarp dviejų ciklų, kurių metu vyksta regeneracija, atliekami variklio bandymų stende, išmetamų teršalų bandymas aprėpiant regeneracijos etapus taip pat atliekamas variklio bandymų stende.

3.2.5. Jei regeneracijos procesas trunka ilgiau kaip vieną veikimo ciklą, paskesnis (-i) bandymo ciklas (-ai) atliekami nedelsiant, neišjungiant variklio, kol atliekama visa regeneracija (visi ciklai turi būti pabaigti). Naujam bandymui pasirengti (pvz., filtrui pakeisti) būtinas laikas turi būti kuo trumpesnis. Šiuo laikotarpiu variklis išjungiamas.

3.2.6. Išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio vertės (Mri) apskaičiuojamos pagal 6 priedą. Užregistruojamas visai regeneracijai atlikti prireikusių veikimo ciklų skaičius (d).

3.3. Atskiros regeneravimo sistemos bendro išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio apskaičiavimas:

Formula

n ≥ 2

Formula

;

Formula

;

čia (kiekvieno nagrinėjamo išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio atveju):

M′sij	–	per vieną veikimo ciklo (ar lygiaverčio variklio bandymų stendo ciklo) dalį be regeneracijos išmetama CO2 masė g/km ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i);
M′rij	–	per vieną veikimo ciklo (ar lygiaverčio variklio bandymų stendo ciklo) dalį regeneracijos metu išmetama CO2 masė g/km ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i); (kai n > 1, pirmasis I tipo bandymas atliekamas šaltu, o paskesni – karštu varikliu);
Msi	–	per vieną veikimo ciklo dalį be regeneracijos išmetamos CO2 masės g/km ir sunaudojamo degalų kiekio l/100 km vidurkis (i);
Mri	–	per vieną veikimo ciklo dalį su regeneracija išmetamos CO2 masės g/km ir sunaudojamo degalų kiekio l/100 km vidurkis (i);
Mpi	–	išmetamos CO2 masės g/km ir sunaudojamo degalų kiekio l/100 km vidurkis;
n	–	bandymo momentų, kuriais išmetamų teršalų matavimas (I tipo veikimo ciklai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai) atliekamas tarp dviejų ciklų, kurių metu vyksta regeneracija, skaičius, ≥ 2;
d	–	regeneracijai atlikti būtinas veikimo ciklų skaičius;
D	–	veikimo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta regeneracija.

10.1 paveiksle pateiktas matavimo parametrus iliustruojantis pavyzdys.

10.1 paveikslas

Parametrai, matuojami atliekant išmetamo anglies dioksido kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio bandymą per regeneracijos ciklus ir tarp jų (schematinis pavyzdys, D tarpsniu išmetamų teršalų kiekis gali didėti arba mažėti)

3.3.1. Regeneracijos koeficiento K išmetamam anglies dioksido kiekiui ir sunaudojamam degalų kiekiui (i) apskaičiavimas:

Ki = Mpi/Msi

Msi, Mpi ir Ki rezultatai registruojami technikos tarnybai pateikiamoje ataskaitoje.

Ki gali būti nustatytas atlikus vieną seką.

3.4. Daugybinių periodiškai regeneruojamų sistemų bendro išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio apskaičiavimas:

Formula

nk ≥ 2;

Formula

;

Formula

;

Formula

;

Formula

;

Formula

;

čia:

Msi	–	išmetamo CO2 masė g/km visų operacijų k atveju ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i) be regeneracijos;
Mri	–	išmetamo CO2 masė g/km visų operacijų k atveju ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i) regeneracijos metu;
Mpi	–	išmetamo CO2 masė g/km visų operacijų k atveju ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i);
Msik	–	išmetamo CO2 masė g/km operacijos k atveju ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i) be regeneracijos;
Mrik	–	išmetamo CO2 masė g/km operacijos k atveju ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i) regeneracijos metu;
M′sik,j	–	per vieną I tipo veikimo ciklą (ar lygiaverčio variklio bandymų stendo ciklą) be regeneracijos išmetama CO2 masė g/km operacijos k atveju ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i), išmatuotas taške j; 1 ≤ j ≤ n;
M′rik,j	–	per vieną I tipo veikimo ciklą (ar lygiaverčio variklio bandymų stendo ciklą) regeneracijos metu išmetama CO2 masė g/km operacijos k atveju ir sunaudojamas degalų kiekis l/100 km (i) (kai j > 1, pirmasis I tipo bandymas atliekamas šaltu, o paskesni – karštu varikliu), išmatuotas taške j; 1 ≤ j ≤ d;
nk	–	bandymo momentų, kuriais išmetamų teršalų matavimas (I tipo veikimo ciklai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai) atliekamas tarp dviejų ciklų, kurių metu vyksta regeneracija, skaičius operacijos k atveju, ≥ 2;
dk	–	regeneracijai atlikti būtinas veikimo ciklų skaičius operacijos k atveju;
Dk	–	veikimo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta regeneracija, operacijos k atveju.

10.2 paveiksle (toliau) pateiktas matavimo parametrus iliustruojantis pavyzdys.

10.2 ir 10.3 paveikslai

Parametrai matuojami per išmetamų teršalų bandymą ciklų metu ir tarp ciklų, kai vyksta regeneracija (pavyzdinė schema)

Daugiau informacijos apie schematinį procesą pateikta 10.3 pav.

Kai tai yra paprastas ir tikroviškas atvejis, vadovaujamasi toliau pateikiamu išsamiu 10.3 pav. pavaizduotos pavyzdinės schemos aprašu.

DPF – regeneracinės, vienodu atstumu vykstančios operacijos, per atskiras operacijas panašus išmetamų teršalų kiekis (± 15 %).

Dk = Dk + 1 = D1

dk = dk + 1 = d1

Mrik – Msik = Mrik + 1 – Msik + 1

nk = n

DeNOx – desulfuravimo (SO2 pašalinimo) operacija pradedama prieš nustatant sieros poveikį išmetamų teršalų kiekiui (± 15 % išmatuotų išmetamų teršalų kiekio) ir šiame pavyzdyje dėl egzoterminių priežasčių kartu su paskutinį kartą atliekamu DPF atsinaujinimo procesu.

M′sik,j = 1 = konstanta

Msik = Msik + 1 = Msi2

Mrik = Mrik + 1 = Mri2

SO2 pašalinimo operacija: Mri2, Msi2, d2, D2, n2 = 1

Užbaigta sistema (DPF + DeNOx):

Formula

Daugybinių periodiškai regeneruojamų sistemų atveju (Ki) koeficientą įmanoma apskaičiuoti tik po tam tikro kiekvienos sistemos regeneravimo etapų skaičiaus. Užbaigus visą procedūrą (nuo A iki B, žr. 10.2 pav.), vėl turėtų būti sudarytos pradinės A sąlygos.

3.4.1. Patvirtinimo išplėtimas daugybinės periodiškai regeneruojamos sistemos atveju

3.4.1.1.

Jeigu pakeičiamas (-i) daugybinės regeneruojamos sistemos techninis (-iai) parametras (-ai) arba regeneravimo strategija visų šios mišrios sistemos operacijų atveju, atliekant matavimus turėtų būti atlikta visa procedūra, įskaitant visus regeneruojamus įtaisus, siekiant atnaujinti daugybinį Ki koeficientą.

3.4.1.2.

Jeigu pasikeičia tik vieno daugybinės regeneruojamos sistemos įtaiso strateginiai parametrai (pvz., „D“ ir (arba) „d“ DPF atveju), o gamintojas gali pateikti technikos tarnybai techniškai pagrįstus duomenis ir informaciją, rodančią, kad;

a)	nėra jokios sąveikos (kurią būtų įmanoma nustatyti) su kitu (-ais) sistemos įtaisu (-ais) ir

b)	svarbūs parametrai (t. y. konstrukcija, veikimo principas, tūris, vieta ir kt.) yra identiški,

galėtų būti supaprastinta būtinoji Ki regeneravimo procedūra.

Gamintojas ir technikos tarnyba yra sutarę, kad tokiu atveju gali būti atliekama tik viena bandinių ėmimo / laikymo ir regeneravimo operacija, o bandymų rezultatai („Msi“, „Mri“) kartu su pakeistais parametrais („D“ ir (arba) „d“) galėtų būti įtraukti į atitinkamą (-as) formulę (-es) siekiant matematiškai atnaujinti daugybinį Ki koeficientą pakeičiant esamą (-as) pagrindinę (-es) Ki koeficiento formulę (-es).

Barr

Uile

Roghnaigh na gnéithe turgnamhacha is mian leat a thriail