(1)

2024 m. kovo 27 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės mobiliosios prieigos įrangos (toliau – MPĮ). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį 2024 m. vasario 13 d. pateikė „Koalicija vienodoms sąlygoms ES mobiliosios prieigos įrangos sektoriuje atkurti“ (toliau – CMAE arba skundo pateikėjas). Skundas pateiktas Sąjungos MPĮ pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 6 dalyje. Skunde buvo pateikta pakankamai subsidijų ir jų daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija, prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Kinijos vyriausybei (3) pranešė gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą skundą ir pakvietė Kinijos vyriausybę dalyvauti konsultacijose. Konsultacijos surengtos 2024 m. kovo 25 d. Vis dėlto abipusiškai priimtino sprendimo nepasiekta.

(4)

2024 m. lapkričio 13 d. Komisija inicijavo atskirą antidempingo tyrimą dėl to paties KLR kilmės produkto (toliau – atskiras antidempingo tyrimas). 2025 m. sausio 9 d. Komisija importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nustatė galutinius antidempingo muitus ir galutinį laikinųjų muitų surinkimą (toliau – galutinis antidempingo reglamentas) (4). Nustatyti 20,6–54,9 % muitai. Šiame reglamente pateikta Sąjungos pramonės ekonominės padėties analizė mutatis mutandis sutampa su atskiro antidempingo tyrimo išvadomis, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, atrinkti Sąjungos gamintojai, nagrinėjamasis laikotarpis ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose yra tie patys.

(5)

Komisija 2024 m. spalio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2725 nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti kompensaciniai muitai, tuos muitus, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, registruotam importuojamam produktui pagal galiojančias teisės nuostatas būtų galima taikyti atgaline data (toliau – registracijos reglamentas) (5).

(6)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti.

(7)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(8)

Komisija jokių pastabų dėl inicijavimo ar prašymų išklausyti negavo.

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo ir gamybos apimtimi Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(11)

Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems teko 55 % visos apskaičiuotos produkcijos Sąjungoje ir 52 % visų Sąjungos gamintojų panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje. Atrinkusi tris didžiausius Sąjungos gamintojus ir pardavėjus tiriamuoju laikotarpiu, įsikūrusius dviejose skirtingose valstybėse narėse, Komisija aprėpė didžiausią tipišką gamybos ir pardavimo apimtį, kurią per turimą laiką būtų galima pagrįstai ištirti pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinkti Sąjungos gamintojai buvo tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų per 7 dienas nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti pranešimo apie inicijavimą 1 priede nurodytą informaciją. Nė vienas importuotojas nepateikė informacijos ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(14)

Šešiolika nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves (bendrovių grupes), kurias galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Bendrovės atrinktos remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Remdamasi atrankos klausimynų atsakymais Komisija atsižvelgė ir į galimą eksportuojančių gamintojų grupių teisę naudotis memorandume dėl įrodymų pakankamumo (6) nurodytomis subsidijavimo schemomis, taigi taip pat atsižvelgė ne tik į pardavimą eksportui, bet ir į pardavimą vidaus rinkoje.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Komisijai pastabų šiuo klausimu pateikė skundo pateikėjas.

(16)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad: i) neturėtų būti atrinktos jokios JAV valdomos bendrovės, nes mažai tikėtina, kad jos atitiktų reikalavimus naudotis dauguma subsidijavimo schemų, o jų galimybės patekti į Kinijos vidaus rinką esą būtų labai ribotos; ii) atrinkta pernelyg daug privačių Kinijos bendrovių ir per mažai valstybės valdomų Kinijos bendrovių, kurios esą yra labiau integruotos, aktyviau veikia vidaus rinkoje ir labiau atitinka reikalavimus naudotis finansavimu ir dotacijomis.

(17)

Atidžiai išnagrinėjusi pastabas Komisija nusprendė, kad atrinktos bendrovės yra pakankamai tipiški Kinijoje veiklą vykdantys MPĮ eksportuojantys gamintojai ir kad jų atranka atitinka ES bei PPO teisės aktus. Iš pradžių Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 27 straipsnyje numatyta plati diskrecija atlikti atranką pagal aktualius tame straipsnyje nurodytus kriterijus. Visų pirma, 27 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad „[š]alių <...> galutinę atranką <...> vykdo Komisija“.

(18)

Dėl konkrečių skundo pateikėjo argumentų Komisija pažymėjo, kad bendrovės atrinktos remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Todėl Komisija nusprendė, be kita ko, atrinkti vieną JAV valdomą bendrovę, kuri yra didžiausias eksportuojantis gamintojas, ir Kinijos bendrovę, kuri pagal gamybą bei pardavimus Kinijos vidaus rinkoje yra didžiausias Kinijos gamintojas, nors nėra vienas didžiausių eksportuotojų į Sąjungą.

(19)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, teisė naudotis subsidijavimo schemomis buvo vienas iš aspektų, į kuriuos Komisija atsižvelgė, atrinkdama bendroves. Tačiau Komisija nelaikė šio kriterijaus lemiamu, siekdama užtikrinti, kad atranka nebūtų šališka.

(20)

Dėl tos pačios priežasties, atrinkdama bendroves, Komisija netaikė bendrovės statuso kriterijaus. Įtraukta visų rūšių bendrovių: užsienio, Kinijos privačios ir valstybės valdomos bendrovės. Be to, remdamasi per atranką gautais atsakymais, Komisija nenustatė pagrindo teigti, kad valstybės valdomos Kinijos bendrovės apskritai yra labiau integruotos, aktyviau veikia vidaus rinkoje ir labiau atitinka reikalavimus naudotis finansavimu ir dotacijomis negu privačios bendrovės.

(21)

Atsižvelgdama į visas pirmiau nurodytas aplinkybes Komisija nusprendė patvirtinti preliminariai atrinktas bendroves – šioms bendrovėms tenka 54 % gamybos (pagal vienetų skaičių), 47 % pardavimo vidaus rinkoje ir 59 % visos apskaičiuotosios KLR eksporto į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu. Komisija šias atrinktas bendroves laikė tipiškomis pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

(22)

Komisija nusiuntė klausimynus Kinijos vyriausybei, visoms keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms, visiems trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, žinomiems importuotojams ir naudotojams. Bendrovėms skirti klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete.

(23)

Komisija klausimynų atsakymus gavo iš Kinijos vyriausybės, visų keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių, vienos eksportuojančių gamintojų grupės, kuri prašė atlikti individualų nagrinėjimą, visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų ir skundo pateikėjo.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią laikė reikalinga išvadoms dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį surengti šių šalių patalpose:

(25)

KLR eksportuojantis gamintojas „Terex (Changzhou) Machinery Co., Ltd.“ pateikė prašymą atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Vėliau jis kartu su susijusiomis KLR bendrovėmis taip pat pateikė klausimyno atsakymus.

(26)

Atsižvelgdama į „Terex group“ susijusių bendrovių skaičių, kurį taip pat reikėtų patikrinti, ir į jau atrinktų bendrovių skaičių, Komisija padarė išvadą, kad priėmus individualaus nagrinėjimo prašymą būtų nepagrįstai sunku laiku užbaigti tyrimą. Todėl prašymas buvo atmestas.

(27)

„Terex group“ užginčijo Komisijos sprendimą šiuo klausimu per klausymą, kurį buvo prašyta surengti po galutinio faktų atskleidimo. Tačiau „Terex group“ nepateikė jokių elementų, kuriais būtų galima pagrįsti bendrovės prašymą atlikti individualų nagrinėjimą nekeliant pavojaus tyrimo užbaigimui laiku. Be to, po klausymo nebuvo pateikta jokių pastabų ar rašytinių pareiškimų. Todėl Komisijos išvada, kad dėl „Terex group“ bendrovių, kurios galėjo dalyvauti individualaus nagrinėjimo procedūroje, skaičiaus prašymo analizė būtų nepagrįstai apsunkinta ir tyrimo nepavyktų užbaigti laiku, buvo patvirtinta.

(28)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį laikinųjų priemonių nustatymo terminas buvo 2024 m. gruodžio 26 d.2024 m. gruodžio 2 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 29a straipsnį pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti nenustatyti laikinųjų priemonių.

(30)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti.

(31)

Priimdama galutines išvadas Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

(32)

2025 m. kovo 4 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį kompensacinį muitą importuojamai KLR kilmės mobiliajai prieigos įrangai (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(33)

Gavusi „Zoomlion Group“ pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo, Komisija pakoregavo šios grupės subsidijų normos skaičiavimą. Atnaujinti skaičiavimai buvo atskleisti „Zoomlion Group“ (toliau – papildomas faktų atskleidimas) ir bendrovei buvo suteikta laiko pastaboms pateikti.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo pastabų pateikė Kinijos vyriausybė, Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME), „Zoomlion Group“ ir CMAE. Komisija surengė klausymus su CCCME, CMAE ir „Terex (Changzou) Machinery Co., Ltd.“. Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė būti išklausyta dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(35)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo CCCME iškėlė tam tikrų procedūrinių klausimų dėl to, kad Komisija suinteresuotosioms šalims neatskleidė išorės lyginamųjų dydžių skaičiavimų. CCCME taip pat teigė, kad galutiniame faktų atskleidimo dokumente neatsakyta į jos 2024 m. gruodžio 2 d. pateiktas preliminarias pastabas.

(36)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Išorės lyginamieji dydžiai ir išsamūs subsidijų sumų skaičiavimai buvo atskleisti atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie taip pat yra CCCME nariai. Siekiant aiškumo, 2025 m. kovo 17 d. šie lyginamieji dydžiai taip pat buvo įtraukti į nekonfidencialią bylą.

(37)

Gruodžio 2 d. CCCME pateiktos pastabos buvo pateiktos pasibaigus pranešime apie inicijavimą nustatytam terminui. CCCME buvo informuoti, kad po galutinio faktų atskleidimo jie dar gali pakartotinai teikti pastabas, ir jie tai padarė. Į tas pastabas atsakyta šiame reglamente.

(38)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pateikė panašių pastabų į jau pateiktas dėl galutinių išvadų, Komisijos atskirame antidempingo tyrime padarytų dėl produkto apibrėžtosios srities, žalos vertinimo, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų.

(39)

Kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, šiame reglamente pateikta Sąjungos pramonės ekonominės padėties analizė mutatis mutandis sutampa su atskiro antidempingo tyrimo išvadomis, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, atrinkti Sąjungos gamintojai, nagrinėjamasis laikotarpis ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose yra tie patys. Be to, nepasikeitė produkto apibrėžtosios srities, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizė. Todėl atsakydama į šias CCCME pastabas Komisija nurodė 2024 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1915, kuriuo importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mobiliajai prieigos įrangai nustatomas laikinasis antidempingo muitas (7), 2.4 ir 5.2.3 skirsnius ir galutinio antidempingo reglamento 2.4, 4.1, 4.5 ir 5 skirsnius, kuriuose šios pastabos buvo išsamiai išnagrinėtos.

(40)

Tiriamasis produktas – savaeigė žmonėms kelti skirta mobilioji prieigos įranga (toliau – MPĮ), kurios didžiausias darbinis aukštis yra ne mažesnis kaip 6 metrai, ir iš anksto surinktos arba paruoštos surinkti jos dalys, išskyrus atskirus komponentus, jei jie pateikiami atskirai, ir išskyrus žmonių kėlimo įrangą, montuojamą ant Suderintos sistemos 86 ir 87 skirsniams priskiriamų transporto priemonių, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 8427 10 10 , ex 8427 20 19 , ex 8428 90 90 , ex 8431 20 00 ir ex 8431 39 00 (TARIC kodai: 8427 10 10 10, 8427 20 19 10, 8428 90 90 20, 8431 20 00 60 ir 8431 39 00 10).

(41)

Produkto apibrėžtoji sritis apima mašinas, naudojamas žmonėms kelti įvairiose srityse, be kita ko, šarnyrinius gervinius keltuvus, teleskopinius gervinius keltuvus, žirklinius keltuvus ir vertikalius keltuvus.

(42)

Iš anksto surinktos arba paruoštos surinkti dalys yra keturių kategorijų, konkrečiau: 1) važiuoklė, 2) bokštelis arba sukamieji padėklai, 3) platforma arba krepšiai, 4) MPĮ kėlimo mechanizmas. Teleskopinio gervinio keltuvo, šarnyrinio gervinio keltuvo arba vertikalaus keltuvo kėlimo mechanizmą sudaro gervės (teleskopinės ir (arba) šarnyrinės, su strėlėmis arba be jų), žirklinio keltuvo kėlimo mechanizmą – žirklinės šakės. Prie jų nepriskiriami atskiri komponentai, kurie yra tiekiami atskirai.

(43)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mobilioji prieigos įranga (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(44)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(45)

Prieš analizuodama įtariamą subsidijavimą subsidijų arba subsidijavimo programų forma, Komisija įvertino vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, aktualius tiriamų subsidijavimo programų analizei.

(46)

Iš pat pradžių Komisija pažymėjo, jog visai Kinijos ekonomikos sistemai būdinga tai, kad joje itin svarbų vaidmenį atlieka valstybė, o valstybės valdžios institucijas kontroliuoja valdantysis politinis šalies subjektas – Kinijos komunistų partija (KKP). Visa tai lemia, kad įmonės Kinijoje veikia specifinėje aplinkoje, kurioje, kitaip nei Vakarų ekonomikose, kurių pagrindinis organizavimo principas yra rinkos jėgos, yra daug mechanizmų, kuriais Kinijos vyriausybei suteikiama reikšminga bet kokio šalyje vykdomos ekonominės veiklos aspekto kontrolė. Dėl šios griežtos kontrolės ekonominės veiklos vykdytojai negali veikti kaip racionalūs rinkos dalyviai, siekiantys kuo didesnio pelno, ir iš tiesų yra priversti veikti kaip valdžios įrankis įgyvendinant jos politiką ir planus.

(47)

Įgyvendinant Kinijos vyriausybės politikos sprendimus per įprastą ekonominės veiklos vykdytojų verslo veiklą, svarbiausi yra šie dalykai: i) socialistinės rinkos ekonomikos doktrina, ii) KKP vadovavimas, iii) pramonės planavimo sistema, iv) finansų sistema.

(48)

Kinijos Konstitucijoje (8) įtvirtinta socialistinės rinkos ekonomikos doktrina suteikia valstybei esminę ir visapusišką ekonomikos kontrolę, kuri apima kur kas daugiau nei įprasti standartai, kuriais nustatoma reguliavimo sistema, kurios laikydamiesi rinkos dalyviai gali laisvai veikti. Visų pirma, pagal Konstitucijos 6 straipsnį, „Kinijos Liaudies Respublikos socialistinės ekonominės sistemos pagrindas yra gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė […]. Pradiniame socializmo etape valstybė palaiko pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje vyrauja viešoji nuosavybė, o lygiagrečiai vystomos įvairios nuosavybės formos ir laikomasi tokios išteklių paskirstymo sistemos, kurioje skirstymas darbo pagrindu yra vyraujanti išteklių skirstymo forma ir kartu esama įvairių išteklių skirstymo formų.“ Be to, pagal Konstitucijos 15 straipsnį, „Valstybė įgyvendina socialistinę rinkos ekonomiką. Valstybė stiprina ekonomiką reglamentuojančius teisės aktus, gerina makroekonominį reguliavimą ir kontrolę. Valstybė pagal įstatymus draudžia organizacijoms ir asmenims trikdyti esamą socialinę ekonominę santvarką.“ Be to, Konstitucijos 11 straipsniu valstybei suteiktas intervencinis vaidmuo, apimantis daugiau nei nevalstybinių sektorių teisių ir interesų apsaugą, nes valstybė „skatina ir remia nevalstybinių ekonomikos sektorių plėtrą ir teikia jai gairių ir pagal įstatymus prižiūri bei kontroliuoja nevalstybinius ekonomikos sektorius“.

(49)

Šiuos konstitucinius pagrindus atspindi visi atitinkami teisės aktai (9), kuriuose pabrėžiama, kad socialistinė rinkos ekonomika yra pagrindinis Kinijos ekonomikos principas. Be to, valstybė, vadovaujama KKP, išties plačiai naudoja įvairias tiek skatinamąsias, tiek ribojamąsias priemones siekdama kreipti ekonomiką socialistinio modernizavimo linkme, kad būtų pasiekti Kinijos vyriausybės iškelti tikslai (įskaitant pramonės politikos tikslus).

(50)

Kinijos komunistų partijos vadovavimas, oficialiai įtvirtintas šalies Konstitucijoje (10), taip pat atitinkamuose antrinės teisės aktuose ir šios partijos konstitucijoje (11), praktiškai būna įvairių formų: visų pirma, kadangi valdžių atskyrimo principas Kinijoje netaikomas, KKP visiškai kontroliuoja valstybės valdžios aparato įstatymų leidžiamąją (12), vykdomąją (13) ir teisminę (14) valdžią; be to, KKP prižiūri svarbiausias ekonomikos sritis, įskaitant finansų sektorių ir strateginiais laikomus pramonės sektorius, visų pirma juos valdydama nuosavybės teisėmis ir (arba) skirdama bei keisdama pagrindinius vadovaujančius darbuotojus; be to, visose tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse, kuriose yra daugiau kaip trys KKP nariai, yra privaloma įsteigti partijos skyrius (15), o įmonėse veikiantys partijos organai dažnai turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl įmonių veiklos. Visais šiais kontrolės mechanizmais KKP tvirtai valdo šalies ekonomiką ir jie teikia galimybę šiai partijai formuoti ir įgyvendinti savo ekonominę politiką pagal savo strategines perspektyvas ir prioritetus.

(51)

Kinijos ekonomikos raidos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, kurioje nustatomi prioritetai ir tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Atitinkami planai egzistuoja visais valdžios lygmenimis ir apima visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra privalomo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžia tuos planus įgyvendina. Apskritai pagal KLR planavimo sistemą ištekliai skiriami sektoriams, kuriuos vyriausybė nurodo kaip strateginius ar kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi pagal rinkos jėgų dėsnius (16).

(52)

Siekiant skirstyti išteklius pagal Kinijos vyriausybės politikos prioritetus, Kinijos valdžios institucijoms labai svarbu naudotis finansų sektoriumi kaip priemone. Kinijos finansų sistemoje tebevyrauja bankų sektorius, o valstybė bankų sektorių kontroliuoja (taip pat žr. 3.6.1 skirsnį) jį valdydama nuosavybės teise (žr. 134–136 konstatuojamąsias dalis), taip pat per asmeninius ryšius. Taigi Kinijos vyriausybė, kaip pagrindinė ar kontroliuojanti akcininkė, turi galią skirti asmenis į svarbiausias vadovų pareigas valstybės valdomuose jos politiką vykdančiuose bankuose (žr. 144 konstatuojamąją dalį), taip pat bankuose, kurie yra nuosavybės teise iš dalies ar visiškai valdomi valstybės arba valstybei priklausančių juridinių asmenų.

(53)

Be to, didžiųjų Kinijos bankų įstatuose dažnai yra skyrius apie partijos komiteto sudarymą (17). Pavyzdžiui, pagal „Industrial and Commercial Bank of China“ (ICBC) įstatus „banko direktorių valdybos pirmininkas ir partijos komiteto sekretorius yra tas pats asmuo“ (18). 53 straipsnyje nustatytos partijos komiteto pareigos, apimančios partijos ir valstybės sprendimų praktinio įgyvendinimo banke stebėseną. Partijos komitetas kartu su direktorių valdyba taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį atrenkant ir vertinant personalą. Galiausiai, partijos komitetas dalyvauja diskusijose „pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais ir svarbiais darbuotojų interesų klausimais, teikia pastabas ir pasiūlymus“ (19). Be to, pagal nuostatas dėl direktorių valdybos, prieš priimant sprendimus svarbiais klausimais turi būti konsultuojamasi su partijos komitetu (20). „Agricultural Bank of China“ įstatuose yra identiškos formuluotės dėl partijos komiteto įsteigimo (58 straipsnis) ir dėl šio komiteto dalyvavimo svarstant svarbius klausimus (161 straipsnis) (21).

(54)

Kinijos vyriausybė geba kontroliuoti bankų sektorių ne tik per nuosavybės ir organizacinę struktūrą – ji kontroliuoja šį sektorių ir pagal taikomus Kinijos teisės aktus (dėl susijusių reguliavimo dokumentų analizės žr. 3.6.1.4 skirsnį), kuriuose reikalaujama, kad priimdami finansinius sprendimus bankai atsižvelgtų į šalies pramonės politikos tikslus.

(55)

Be to, iš visų šių elementų matyti, kad KLR teisinės ir politinės sistemos struktūros pagrindą sudaro vyriausybės vykdoma griežta visų ekonomikos ir prekybos aspektų kontrolė: šios sritys yra centriniu lygmeniu valdomos ir stebimos Kinijos vyriausybės. Ekonominės veiklos vykdytojai yra neatsiejama šios sistemos dalis – ne kaip laisvosios rinkos dalyviai, siekiantys priimti verslo sprendimus, grindžiamus vien ekonomikos dėsniais ir siekiu gauti kuo didesnį pelną, o kaip vieni iš sistemos dalyvių, turinčių įgyvendinti bendrąją politiką ir jos konkrečius tikslus, kuriuos centriniu lygmeniu nustato Kinijos vyriausybė.

(56)

Atsižvelgdama į tai, Komisija išnagrinėjo keletą pramonės politikos dokumentų, kurie buvo nuosekliai rengiami bent nuo 2010 m. ir yra išvardyti toliau, siekdama nustatyti, ar vertinamos subsidijos arba subsidijavimo programos yra Kinijos vyriausybės centralizuoto plano, kuriuo siekiama remti MPĮ pramonę, įgyvendinimo dalis.

(57)

MPĮ kartu su kitų rūšių įranga, naudojama pirmiausia statybos ir infrastruktūros darbams vykdyti, pvz., žemės išstumdymo įranga, kranais ir pan., yra neatskiriama statybos mašinų sektoriaus dalis. Kinijoje statybos mašinų sektorių koordinuoja Kinijos statybos mašinų asociacija (CCMA), o MPĮ veiklą – CCMA tvarkymo ir aukštuminių keltuvų padalinys. Statybos mašinų sektorius taip pat žinomas kaip inžinerinių mašinų sektorius (22).

(58)

Be to, 14-ajame statybos mašinų pramonės plėtros penkmečio plano (23) inžinerinių mašinų skyriuje kalbama apie MPĮ. Tą patį galima pasakyti apie provincijų ir savivaldybių lygmens planus (žr. toliau 74–77 konstatuojamąsias dalis). Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad MPĮ yra statybos ir (arba) inžinerinių mašinų sektoriaus dalis.

(59)

Kinijos Liaudies Respublikos Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40 yra 2005 m. priimtas teisės dokumentas, kuriuo siekiama skatinti koreguoti Kinijos pramonės struktūrą, tuo tikslu skatinant vystyti aukštųjų technologijų pramonę ir panaikinti pasenusius gamybos pajėgumus. Sprendimo Nr. 40 įgyvendinimo priemonė yra Pramonės struktūros koregavimo žinynas (toliau – žinynas) (24), pagal kurį nustatomos investicijų kryptys: jame nurodomi pramonės sektoriai, kuriuose turėtų būti sudaromos lengvatinės sąlygos gauti kreditą. Juo remdamasi Kinijos vyriausybė taip pat administruoja investicijų projektus, formuoja viešųjų finansų, mokesčių, paskolų, žemės, importo ir eksporto politiką ir užtikrina šios politikos vykdymą. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) Pramonės struktūros koregavimo žinyną paskelbė ir vėliau iš dalies pakeitė atitinkamai 2013 m. vasario mėn. ir 2019 m. Skundo pateikėjas ir Komisija nustatė, kad šiame žinyne yra paminėtas didelių statybos mašinų sektorius, kuriam priklauso MPĮ.

(60)

Kinijos vyriausybė 2015 m. paskelbė savo ilgalaikę visapusišką pramonės strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“ (25). Šioje strategijoje nustatyti šalies pasirinktų gamybos sektorių modernizavimo iki 2020 m. ir 2025 m. etapai ir pakartotas Kinijos vyriausybės ketinimas šiuo tikslu panaudoti patobulintą finansinės paramos politiką, įskaitant ketinimą nukreipti finansavimą per valstybinius bankus tam, kad gamybos pramonė būtų plečiama užsienyje, ir tam, kad būtų plečiama fiskalinė ir kita mokestinė parama. Labai svarbi „Pagaminta Kinijoje“ gairių nuostata, kad „finansavimas [bus] skiriamas projektams, kurie negali gauti finansavimo rinkoje ir kuriems reikalinga centrinės valdžios parama.“ Todėl tam tikriems ekonomikos sektoriams plėtoti skiriama didelė vyriausybės parama nukreipiant išteklius politikos tikslams įgyvendinti (26).

(61)

Strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ taip pat konkrečiai išskirtas statybos mašinų sektorius. Joje nurodyta, kad Kinijos vyriausybė planuoja „spartinti produkto kokybės gerinimą. Įgyvendinti pramonės produktų kokybės gerinimo veiksmų planą, skirtą pagrindiniams pramonės sektoriams, pavyzdžiui, <...> statybos mašinų sektoriui“ (27). Ji taip pat planuoja „skatinti tokių produktų, kaip <...> išmaniosios statybos mašinos (28), mokslinius tyrimus ir plėtrą bei industrializaciją“ ir skatinti „pramonės sektorių, pavyzdžiui, <...> statybos mašinų <...> sektoriaus, vertės grandinės aukščiausio lygio plėtrą“ (29).

(62)

Šioje srityje pagal „Pagaminta Kinijoje 2025“ programą Kinijos vyriausybė remia sparčią statybos mašinų pramonės plėtrą, kartu skatindama mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ir sektoriaus industrializaciją.

(63)

Atsižvelgiant į Kinijos planavimo sistemos pobūdį, visos atitinkamos institucijos turi laikytis aukštesnio lygmens planų, tokių kaip 12-asis, 13-asis ar 14-asis nacionaliniai penkmečio planai, ir juos įgyvendinti. Nacionaliniuose planuose nustatomi aiškūs su tuo susiję įpareigojimai, pavyzdžiui, 14-ojo nacionalinio penkmečio plano LXV straipsnyje (30), pagal kurį Kinijos vyriausybė „stiprins šio plano įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir priežiūrą, nustatys ir tobulins planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo, politikos užtikrinimo ir vertinimo bei priežiūros mechanizmus“. Žemesnių lygmenų valdžios institucijos atitinkamai „turi sudaryti palankias politikos aplinkos, institucinės aplinkos ir teisinės aplinkos sąlygas. Metiniais planais įgyvendinami šiame plane pasiūlyti plėtros tikslai ir pagrindinės užduotys“ (31).

(64)

Labai svarbu tai, kad Kinijos vyriausybė aiškiai įsipareigoja teikti finansinę paramą ir paramą kitų gamybos veiksnių (kaip antai žemė) forma projektams ir sektoriams, kurie numatyti plane: „[l]aikysimės šio plano principo nustatyti veiksmų kryptį, biudžeto išlaidas naudojant kaip garantiją, finansavimą naudojant kaip paramos priemonę ir užtikrinant koordinavimą su kita politika. <...> Ir toliau atkakliai sieksime, kad viešosios biudžeto išlaidos atitiktų viešąją politiką ir ją palaikytų, didinsime finansinę paramą pagrindinėms nacionalinėms strateginėms užduotims atlikti, stiprinsime vidutinio laikotarpio finansinių planų ir metinių biudžetų, vyriausybės investicijų planų ir šio plano įgyvendinimo koordinavimą ir teiksime prioritetą centrinio biudžeto lėšų naudojimui pagrindinėms užduotims ir didelės apimties inžineriniams projektams, numatytiems šiame plane, vykdyti. Primygtinai reikalausime, kad projektai atitiktų šį planą, o skiriamos lėšos ir gamybos veiksniai atitiktų projektus, parengsime didelės apimties inžinerinių projektų sąrašą pagal šį planą, supaprastinsime į tą sąrašą įtrauktų projektų patvirtinimo procedūras ir užtikrinsime, kad prioritetas būtų teikiamas planams įgyvendinti reikalingos vietos parinkimui, žemės išteklių suteikimui ir kapitalo poreikių tenkinimui. Valstybė vieningai užtikrina žemės skyrimo konkretiems didelės apimties inžineriniams projektams poreikių tenkinimą.“ (32)

(65)

Kalbant apie MPĮ ir sektorių, kuriam ji priklauso, statybos mašinos arba inžinerinės mašinos minimos plano III dalies „Šiuolaikinės pramonės sistemos plėtojimo spartinimas ir realiosios ekonomikos pagrindo konsolidavimas ir stiprinimas“ VIII skyriaus „Išsamus gamybos stiprioje šalyje strategijos įgyvendinimas“ 3 skirsnyje „Gamybos pramonės optimizavimo ir modernizavimo skatinimas“.

(66)

Kinijos vyriausybė taip pat paskelbė specialų statybos mašinų penkmečio planą. Pati CCMA nurodė, kad „2021 m. liepos 8 d. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos Įrangos pramonės departamento pavedimu Kinijos statybos mašinų pramonės asociacija oficialiai paskelbė 14-ąjį statybos mašinų pramonės plėtros penkmečio planą“ (33). Šiame plane nurodoma, kad statybos mašinų sektorius yra „vienas iš svarbių pramonės ramsčių, skirtų nacionalinės ekonomikos kūrimui“. Pramonė „kruopščiai įgyvendins Partijos centro komiteto sprendimus ir pavedimus per 13-ąjį penkmečio laikotarpį“ ir „aktyviai propaguos bei įgyvendins pasiūlos struktūrines reformas“. Penkmečio plane patvirtinti statybos mašinų sektoriaus tikslai, susiję su visa Kinijos ekonomika. Kinijos valstybės veikimo principas „iš viršaus į apačią“ yra aiškiai matomas, kai plane nurodoma, kad, pavyzdžiui, „<...> tarptautinimo lygis, technologiniai ir inovaciniai pajėgumai, mastas ir bendra apimtis, kokybė ir kokybė, visapusiški vertės grandinės pajėgumai ir daugelis kitų aspektų buvo reikšmingai patobulinti, labai prisidedant prie nacionalinės ekonomikos kūrimo.“ Plane nėra numatyta laisva rinkos plėtra ir nustatomi aiškūs pramonės tikslai aplinkos ir techniniu požiūriais: „padaryta didžiulė pažanga koreguojant pramonės struktūrą. Pramonėje turėtų būti plėtojami reikšmingi laimėjimai inovacijų ir plėtros srityse, toliau vykdoma greita pažangių statybos mašinų, svarbios techninės įrangos <...> plėtra, gerinama kokybė, eksploatacinės savybės, patikimumas ir patvarumas, plačiai taikomas pramoninis internetas, išskirtiniai žaliosios plėtros rezultatai, didelė standartizacijos srities pažanga ir grupiniai standartai.“

(67)

Plane ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms. 14-ajame statybos mašinų penkmečio plane pabrėžiama, kad 13-ojo penkmečio plano laikotarpiu (2016–2020 m.) statybos mašinų pramonė iš esmės įgyvendino inovacijomis grindžiamą vystymosi strategiją. Statybos mašinų pramonėje „nuolat pasiekiami nauji MTP proveržiai ir skatinama taikyti aukščiausios klasės ir pažangias pagrindines produktų technologijas. Ji visiškai atitinka svarbiausių nacionalinės ekonomikos kūrimo projektų poreikius, pasiekta daug mokslinių tyrimų laimėjimų. Todėl ši pramonės sritis tapo svarbia nuolatinio pramonės augimo varomąja jėga.“ (34)

(68)

Galiausiai pažymėtina, kad planas nukreiptas į aukščiausios klasės produktus – ši tema, kalbant apie MPĮ subsidijavimą, vis pasikartoja. Penkmečio plano dalyje „Naujoms statybos mašinų aukštosioms technologijoms skirtų inovacijų bandomasis projektas“ pabrėžiama, kad Kinijos vyriausybė „skatina įmones dėmesį sutelkti į aukščiausios klasės produktus“. Plane taip pat daug dėmesio skiriama bazinėms technologijoms ir pagrindinėms bendroms technologijoms aukščiausios klasės išmaniųjų statybos mašinų srityje (35). Tiksliau, sąvokos „aukštuminių darbų transporto priemonė“ ir „pakeliamoji darbo platforma“ minimos plano dalyje „3. Dėmesys statybos mašinų produktų ir pagrindinių komponentų plėtros rėmimui ir skatinimui“ (36).

(69)

Be to, dėl statybos mašinų gamybos išteklių 14-ajame statybos mašinų penkmečio plane pažymima, kad „tam tikrų trūkumų tebėra, įskaitant pagrindinius statybos mašinų komponentus, tokius kaip aukščiausios klasės hidrauliniai komponentai, pavarų sistemos komponentai ir varikliai.“ Jame siekiama tobulinti statybos mašinų sektorių sukuriant „pramonės bendradarbiavimo inovacijų srityje sistemą, kuri apimtų pagrindinę variklių įrangą ir pagrindinius komponentus, būtų spartinamas proveržis ir pagrindinių komponentų bei bendrų pagrindinių technologijų industrializacija, kuriamas pasaulinio lygio pažangių statybos mašinų pramonės klasteris“ (37).

(70)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad MPĮ nėra skatinamas pramonės sektorius, nes produktas nėra įtrauktas į žinyną, 14-ąjį statybos mašinų penkmečio planą ar strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“.

(71)

Tuo remdamasi Kinijos vyriausybė laikėsi nuomonės, kad schemos, susijusios su lengvatiniu režimu, neturėtų būti tiriamos, nes jos nėra konkrečios. Kinijos vyriausybė taip pat pažymėjo, jog tai, kad kai kurie pradinės ir galutinės grandies pramonės sektoriai yra skatinami pramonės sektoriai, nedaro poveikio pačios MPĮ pramonės statusui ir kad schemos, susijusios su gamybos išteklių tiekimu už mažesnį nei pakankamą atlygį, taip pat neturėtų būti tiriamos.

(72)

Tačiau, atlikus tyrimą, nustatyta, kad MPĮ yra statybos mašinų sektoriaus dalis, o šis sektorius yra skatinamas pramonės sektorius, kaip nurodyta Sprendime Nr. 40 (žr. 59 konstatuojamąją dalį), strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ (žr. 61 konstatuojamąją dalį) ir 14-ajame penkmečio plane (žr. 65 konstatuojamąją dalį). 14-ajame statybos mašinų penkmečio plane (žr. 69 konstatuojamąją dalį) nurodyta, kad MPĮ yra sektoriaus dalis, kurią sudaro „aukštuminių darbų transporto priemonės“ ir „kėlimo darbo platformos“.

(73)

Keliuose provincijų ir savivaldybių lygmens dokumentuose taip pat paminėta, kad MPĮ pramonė yra skatinamas pramonės sektorius.

(74)

Džedziango provincijos 14-ajame aukščiausios klasės įrangos gamybos plėtros penkmečio plane „išmanieji aukštuminiai keltuvai“ priskiriami inžinerinėms mašinoms (38).

(75)

2019–2025 m. Siudžou (Dziangsu provincija) demonstracinės zonos pramonės pertvarkymo ir modernizavimo (39) parengimo plane numatyta statyti „pasaulinio lygio įrangos gamybos pramonės centrą“ ir „daugiausia dėmesio skirti inžinerinių mašinų su kėlimo įranga pramonės plėtrai“. Siudžou klasterio plėtra patvirtinta ir pranešimais spaudai (40). Pagal vieną straipsnį Siudžou inžinerinių mašinų klasteris yra vienas iš šešių tarptautinių pažangios gamybos klasterių, kurio stiprinimui Džiangsu provincija sutelkė dėmesį 14-ajame penkmečio plane, o Siudžou savivaldybės partijos komitetas ir savivaldybės vyriausybė statybos mašinų sektorių pavadino miesto „pramonės sektoriumi Nr. 1“, o vėliau buvo parengtas 2021–2030 m. Siudžou statybos mašinų pramonės plėtros planas ir 2022–2025 m. Siudžou statybos mašinų pramonės klasterių inovacijų plėtros veiksmų planas, taip siekiant „skatinti novatorišką miesto statybos mašinų pramonės plėtrą, toliau plėsti pramonės mastą, visapusiškai didinti konkurencingumą ir pramonės įtaką ir nubrėžti naują tikslą Siudžou statybos mašinų pramonės klasterį paversti pasaulinio lygio pažangios gamybos klasteriu“.

(76)

Kalbant apie Hunano provinciją, Čangša savivaldybės 2024 m. darbo ataskaitoje (41) numatyta vykdyti statybos mašinų pramonės klasterių skatinimo veiksmus ir skatinti tokius statybos projektus kaip „Zoomlion“ išmanusis pramonės miestas“, „Sunny“ mokslo ir technologijų miestas“ ir „Xingbang“ pažangios tarptautinės išmaniosios gamybos miestas. Hunano provincijos paramos MPĮ pramonei faktas patvirtinamas ir pranešimais spaudai: „Stabilumo ir sklandumo didinimas yra principai, kuriais pasižymi Hunano aukštuminių keltuvų gamintojų sistemingas pertvarkymas ir modernizavimas. Šiuo metu Hunanas daugiausiai dėmesio skiria šiai palankioje padėtyje esančiai pramonei, stiprina pramoninės bazės pertvarką ir pagrindinės techninės įrangos mokslinius tyrimus bei plėtrą. Daugelis aukštuminių keltuvų bendrovių siekia kuri lengvasvorius, didelės apkrovos, mažų energijos sąnaudų, tikslius, išmaniai valdomus produktus ir jau pasiekė tam tikrų laimėjimų.“ (42)

(77)

Be to, „Zoomlion“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Siangtano savivaldybės vyriausybe, atsižvelgdama į Siangtano pranašumus specialiojo plieno, naujųjų medžiagų ir kitose srityse, ir ketina drauge statyti „Zoomlion“ remiamą pramonės parką (43). Antrasis Hunano MPĮ gamintojas gavo finansinę paramą iš valstybės valdomos įmonės „Hunan Chasing Financial Holding“ (44). Tiek „Zoomlion“, tiek „Sinoboom“ grupės šiame tyrime yra atrinktos kaip eksportuojantys gamintojai.

(78)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad KLR teikia svarbią paramą aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, t. y. sektoriui, kuris apima MPĮ. Kaip išsamiau paaiškinta 3.10.1 ir 3.10.2 skirsniuose, visi atrinkti eksportuojantys gamintojai turėjo naujų ir aukštųjų technologijų įmonių sertifikatus, patvirtinančius, kad MPĮ eksportuojantys gamintojai priklauso skatinamam pramonės sektoriui.

(79)

Galiausiai, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, CCMA struktūroje yra atskiras padalinys, skirtas MPĮ.

(80)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad MPĮ, priklausanti statybos mašinų sektoriui, yra skatinamas pramonės sektorius.

(81)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad 3.2 ir 3.3 skirsniuose Komisijos aprašyti politikos dokumentai ir planai buvo pernelyg platūs ir susiję su statybos mašinų sektoriumi, „<...> todėl trūksta konkretumo, kuris būtinas siekiant įrodyti konkretų valstybės kišimąsi į MPĮ pramonę“.

(82)

Be to, Kinijos vyriausybė pakartojo savo argumentą, kad tai, jog MPĮ priskiriama statybos mašinų sektoriui, savaime nereiškia, kad MPĮ produktai yra skatinami, net jei statybos mašinų sektorius įtrauktas į skatinamų pramonės sektorių sąrašą.

(83)

Komisija su tuo nesutiko. Įrodyta, kad MPĮ priskiriama statybos mašinų sektoriui, taigi ir skatinamajai pramonei. Be to, keliuose provincijų ir savivaldybių lygmens dokumentuose, cituojamuose 74–77 konstatuojamosiose dalyse, daroma tiesioginė nuoroda į „aukštuminius keltuvus“ arba „inžinerines mašinas su kėlimo įranga“. Laikoma, kad provincijų ir savivaldybių planais pratęsiami nacionaliniai planai, kurių įgyvendinimas nukreipiamas į žemesnį nei centrinis lygmenį. Be to, MPĮ gamintojai naudojasi įmonių pajamų mokesčio (toliau – ĮPM) sumažinimu, taikomu aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kaip aprašyta 3.3.1 skirsnyje. Jei šios bendrovės atitinka reikalavimus naudotis mokesčio sumažinimu, jos laikomos veikiančiomis valstybės remiamose aukštųjų technologijų srityse.

(84)

Nors Kinijos vyriausybė per tyrimą atsakė į tam tikrus Komisijos prašymus pateikti informacijos, būta atvejų, kai bendradarbiavimas buvo akivaizdžiai nepakankamas. Konkrečiai pažymėtina, kad vyriausybei skirto klausimyno atsakymuose Kinijos vyriausybė nepateikė svarbiausios informacijos apie įvairių schemų rengimą, stebėseną ir įgyvendinimą. Visi šie itin svarbūs elementai buvo tiksliai nurodyti Kinijos vyriausybei nusiųstame rašte pagal 28 straipsnį. Kinijos vyriausybė į tai atsakydama pateikė pastabų; Komisijos atsakymai į jas pateikiami tolesniuose skirsniuose.

(85)

Siekdama sėkmingai gauti reikalingą informaciją iš finansų įstaigų Kinijoje ir siekdama, kad tai būtų paprasčiau iš administracinės perspektyvos, Komisija paprašė Kinijos vyriausybės perduoti specialius klausimynus visoms finansų įstaigoms, teikusioms paskolas ar eksporto kreditus atrinktoms bendrovėms.

(86)

Kinijos vyriausybė manė, kad Komisijos prašymu Kinijos vyriausybei, jog ši perduotų specialų klausimyną, pažeistos SKP sutarties 12 straipsnio 12.1 ir 12.9 dalys. Ji manė, kad pareiga atlikti tyrimą ir rinkti informaciją iš finansų įstaigų tenka tyrimą atliekančiai institucijai ir kad ši negali prašyti Kinijos vyriausybės perduoti klausimynų finansų įstaigoms remdamasi prielaida, kad tie subjektai yra valstybinės institucijos. Ji teigė, kad šis požiūris, kai remiamasi tokiomis prielaidomis, yra nesuderinamas su SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunkčiu. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisijai jau yra prieinamas atrinktų eksportuojančių gamintojų komercinių bankų sąrašas ir ji būtų galėjusi nusiųsti klausimynus tiesiogiai atitinkamoms finansų įstaigoms.

(87)

Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad finansų įstaigoms nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kokią informaciją reikėjo iš jų gauti, joms nesuteikta 30 dienų prašomai informacijai pateikti, taip pat joms nesuteikta pakankamai galimybių pateikti atitinkamą informaciją raštu pagal SKP sutarties 12 straipsnio 12.1 dalį. Be to, Kinijos vyriausybės manymu, pagal Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnį tų komercinių bankų darbuotojams neleidžiama atskleisti valstybės paslapčių ar komercinių paslapčių, apie kurias jie sužinojo dirbdami, todėl jie negali pateikti klausimyno atsakymų.

(88)

Komisija nesutiko su šia nuomone. Visų pirma, Komisijos supratimu, informacija, kurią valstybės valdomų subjektų prašyta pateikti, yra Kinijos vyriausybei prieinama apie visus subjektus, kurių pagrindinė akcininkė ar didžiosios akcijų dalies turėtoja yra Kinijos vyriausybė. Be to, nors Komisija visiškai nedarė prielaidos, kad tie subjektai yra valstybinės institucijos, ji manė, kad Kinijos vyriausybė taip pat turi reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšius su finansų įstaigomis, net jei jos nėra valstybės valdomos, nes jos visos priklauso Nacionalinės finansų reguliavimo administracijos (NFRA), kuria 2023 m. pakeista Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisija (CBIRC) (45), jurisdikcijai. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad Komisija būtų galėjusi su tomis finansų įstaigomis susisiekti tiesiogiai, neturi reikšmės. Tyrimą atliekanti institucija savo nuožiūra nustato reikalingos informacijos rinkimo formą ir būdus (46). Komisija taip pat pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė per ankstesnius tyrimus (47) perdavė klausimyną tam tikriems bankams ir nereiškė abejonių dėl tokio Komisijos požiūrio. Be to, dėl informacijos, kurią prašyta pateikti, ir klausimyno atsakymų pateikimo termino pažymima, kad Komisija iš jokių finansų įstaigų negavo prašymo pateikti paaiškinimą ar pratęsti terminą.

(89)

Komisija savo klausimyną adresavo ne finansų įstaigų darbuotojams, o pačioms įstaigoms. Bet kokiu atveju tai, kad tam tikra informacija gali būti laikoma valstybės paslaptimi ar komercine paslaptimi, per antisubsidijų tyrimą neturi reikšmės, nes bet kokia pateikta informacija, kuri laikoma konfidencialia, yra tvarkoma kaip konfidenciali. Be to, atrinktų gamintojų prašyta, kad jie pateiktų leidimą gauti informaciją iš banko, kuriuo būtų aiškiai leista Komisijos atstovams peržiūrėti visus dokumentus (48), susijusius su konkrečių finansų įstaigų suteiktomis paskolomis. Kai kurios iš atrinktų grupių pateikė prašomą leidimą dėl tam tikrų rūšių paskolų.

(90)

Neturėdama tokios informacijos, Komisija manė, kad negavo svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad tiriant įtariamo subsidijavimo, teikiamo lengvatiniu finansavimu, buvimą ir mastą jai gali tekti pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį remtis turimais faktais. Konkrečiai, Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad negavo jokio atsakymo iš nė vieno Kinijos banko, kurie atrinktiems gamintojams skolino lėšas lengvatinėmis sąlygomis. Dėl to Komisija negalėjo patvirtinti Kinijos vyriausybės tvirtinimų, susijusių, be kita ko, su kreditingumu ir paskolų ar kitų finansinių priemonių, kuriomis pasinaudojo atrinkti gamintojai, teikimu. Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė informacijos apie bankų akcijų nuosavybę, kurią perdavė atrinkti gamintojai, taip pat neparodė ir nepagrindė paskolų bazinės palūkanų normos nustatymo mechanizmo, dėl kurio pateiktas paaiškinimas jos klausimyno atsakyme.

(91)

2025 m. sausio 21 d. Kinijos vyriausybė pateikė pastabų dėl 2025 m. sausio 15 d. Komisijos rašto, kuriame pranešta apie Komisijos ketinimą pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį remtis turimais faktais (toliau – raštas pagal 28 straipsnį).

(92)

Atsakydama į prašymą perduoti A priedėlį finansų įstaigoms, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija savo prašymus pateikti informaciją turėtų tiesiogiai adresuoti atitinkamiems subjektams. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad finansų įstaigos yra nepriklausomi ekonomikos subjektai, nesusiję su Kinijos vyriausybe. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad A priedėlyje prašoma pateikti konfidencialią ir neskelbtiną verslo informaciją.

(93)

Komisija nesutiko su šia nuomone. Visų pirma, Komisijos supratimu, informacija, kurią valstybės valdomų subjektų (bendrovių, valstybinių institucijų ar finansų įstaigų) prašoma pateikti, yra Kinijos vyriausybei prieinama apie visus subjektus, kurių pagrindinė akcininkė ar didžiosios akcijų dalies turėtoja yra Kinijos vyriausybė. Iš tiesų, pagal Kinijos Liaudies Respublikos įstatymą dėl valstybės valdomo įmonių turto (49), valstybės turto priežiūros ir administravimo agentūros, kurias įsteigė Valstybės tarybos Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija, ir vietos liaudies vyriausybės atlieka įmonės, į kurią investuoja valstybė, kapitalo dalininko pareigas ir prisiima susijusią atsakomybę vyriausybės vardu. Taigi tokios agentūros turi teisę gauti turto grąžą, dalyvauti priimant svarbius sprendimus ir rinkti įmonių, į kurias investuoja valstybė, vadovaujančius darbuotojus. Be to, pagal minėto įstatymo dėl valstybės valdomo turto 17 straipsnį, įmonės, į kurias investuoja valstybė, sutinka, kad vyriausybė ir atitinkami vyriausybės departamentai bei agentūros vykdytų jų administravimą ir priežiūrą, sutinka su viešąja priežiūra ir yra atskaitingos kapitalo dalininkams.

(94)

Be to, Kinijos vyriausybė turi reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšius su finansų įstaigomis, net jei jos nėra valstybės valdomos, nes visos jos priklauso Kinijos bankų reguliavimo institucijos jurisdikcijai. Pavyzdžiui, pagal Bankų priežiūros įstatymo 33 ir 36 straipsnius (50), NFRA yra įgaliota reikalauti, kad visos KLR įsisteigusios finansų įstaigos teiktų informaciją, kaip antai finansines ataskaitas, statistines ataskaitas ir informaciją apie verslo veiklą ir valdymą. NFRA taip pat gali nurodyti finansų įstaigoms atskleisti informaciją visuomenei.

(95)

Komisija taip pat paprašė Kinijos vyriausybės tiesiog persiųsti specialius klausimynus (A priedėlis) atitinkamoms finansų įstaigoms ir pateikti Komisijai įrodymus, kad Kinijos vyriausybė perdavė minėtus specialius klausimynus. Priedėliuose pateikta atitinkamoms finansų įstaigoms skirta informacija apie pateikimo terminus ir metodus, taip pat apie nekonfidencialių duomenų tvarkymą. Kinijos vyriausybė neperdavė šių klausimynų.

(96)

Komisija kartu paprašė Kinijos vyriausybės pademonstruoti sistemą ir taikomą mechanizmą, pagal kuriuos nustatoma paskolų bazinė palūkanų norma, kad būtų galima įvertinti palūkanų normos, kurią Kinijos finansų įstaigos naudoja paskoloms MPĮ sektoriui teikti, kokybę ir skaidrumą. Kinijos vyriausybė atsisakė pademonstruoti tokį mechanizmą. Kinijos vyriausybė tvirtino paaiškinusi paskolų bazinės palūkanų normos nustatymo mechanizmą.

(97)

Komisija laikė šias pastabas nepagrįstomis. Komisija ne kartą uždavė konkrečius aiškius ir aktualius klausimus, tačiau Kinijos vyriausybė atsisakė pateikti aktualią informaciją. Kinijos vyriausybė nei klausimyno atsakymuose, nei patikrinimo vietoje metu nepateikė įrodymų dėl paskolų bazinės normos nustatymo mechanizmo ir jo nepademonstravo, todėl nebuvo galima patvirtinti, kaip jis yra nustatytas.

(98)

Neturėdama prašomos informacijos Komisija manė, kad negavo svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos. Taigi Komisija padarė išvadą, kad išvadoms dėl lengvatinio finansavimo padaryti ji turėjo remtis turimais faktais.

(99)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo Kinijos vyriausybės poziciją, kad pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymas neturi būti susietas su Kinijos vyriausybės atsisakymu rinkti Komisijos prašomą informaciją, kurią Komisija turi gauti pati iš kitų tyrimo šalių. Tačiau dėl šio bendro pareiškimo nesuabejota konkrečiomis Komisijos pastabomis, pateiktomis 93–95 konstatuojamosiose dalyse. Todėl sprendimas dėl lengvatinio finansavimo remtis turimais faktais buvo patvirtintas.

(100)

Komisija raštu pagal 28 straipsnį informavo Kinijos vyriausybę, kad negavo itin svarbios informacijos apie tam tikras tiriamas subsidijavimo schemas, pavyzdžiui, dotacijas, eksporto kredito draudimą ir žemės naudojimo teisių suteikimą. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad tiriant įtariamo subsidijavimo, teikiamo minėtomis schemomis, buvimą ir mastą jai gali tekti pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį remtis turimais faktais.

(101)

Dėl dotacijų pažymėtina, kad Kinijos vyriausybė nepateikė įrodymų, jog susisiekė su centrinei valdžiai pavaldžiomis institucijomis ir paprašė informacijos apie atrinktiems gamintojams suteiktas dotacijas. Taigi, ji nepranešė apie atrinktų MPĮ gamintojų gautas dotacijas ir nepateikė informacijos apie jų teisės naudotis dotacijomis kriterijus ar teisinį pagrindą.

(102)

Dėl eksporto kredito draudimo Komisija pažymėjo, kad „Sinosure“ iš tikrųjų buvo vienintelė finansų įstaiga, atsakiusi į A priedėlyje pateiktą klausimyną. Tačiau šie atsakymai turėjo trūkumų daugeliu itin svarbių aspektų:

(103)

Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė visų šių dokumentų ir informacijos, nors Komisija jų prašė per tikrinamąjį vizitą.

(104)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog informacija, kuri nebuvo pateikta, buvo būtina informacija, ir nesutiko su 28 straipsnio 1 dalies taikymu. Šiuo atžvilgiu ji nurodė kolegijos ir Apeliacinio komiteto ataskaitas byloje „JAV – superkalandruotas popierius“ (51), kuriose padaryta išvada, kad tyrimą atliekanti institucija „pirmiausia turėjo nustatyti, ar rasta informacija yra informacija, būtina išvadai dėl tiriamojo produkto subsidijavimo padaryti“, ir kad ji „negali be papildomų paaiškinimų tiesiog daryti išvadą, kad trūkstama informacija yra „būtina“, kaip apibrėžta 12 straipsnio 12.7 dalyje“. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad ji pateikė daug medžiagos, susijusios su eksporto kredito draudimo programa, ir kad turimos informacijos pakako tyrimui atlikti.

(105)

Komisija pažymi, kad informacija laikoma „būtina“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį, jeigu ji leidžia Komisijai per antisubsidijų tyrimą padaryti tinkamas išvadas. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad prašoma informacija buvo būtina, visų pirma, siekiant įvertinti, ar „Sinosure“ veikė kaip valstybinė institucija, buvo kontroliuojama vyriausybės, veikė pagal rinkos principus arba ar siekė pelno. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad, Kinijos vyriausybei atsisakius pateikti prašomus pagrindinius dokumentus ar įrodymus, Kinijos vyriausybės pateiktos ribotos informacijos ir jos klausimyne pateiktų tvirtinimų nebuvo galima sutikrinti su galiojančiais patvirtinamaisiais įrodymais, todėl šiuo atžvilgiu pagrįstai buvo remiamasi turimais faktais. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(106)

Kalbant apie žemės naudojimo teises, Kinijos vyriausybė nepateikė informacijos apie MPĮ gamintojų ir (arba) eksportuotojų vykdomą žemės įsigijimą. Kinijos vyriausybė negalėjo paaiškinti, kaip tam tikromis aplinkybėmis bendrovės galėjo gauti žemę nemokamai. Kinijos vyriausybė nepateikė duomenų apie galimus lyginamuosius dydžius, susijusius su žemės naudojimo teisių suteikimu.

(107)

Komisija negavo kelių prašytų dokumentų ir informacijos apie elektros energiją, pajamų rėmimą ir gamybos išteklius. Šie dokumentai yra išvardyti pagal 28 straipsnį Kinijos vyriausybei nusiųstame rašte (52). Tačiau, kaip paminėta 3.11 skirsnyje, Komisija negalėjo padaryti išvados dėl šių programų kompensuotinumo.

(108)

Atsakydama į Komisijos raštą pagal 28 straipsnį, Kinijos vyriausybė nesutiko su tuo, kad bus remiamasi turimais faktais.

(109)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų, kodėl nepateikti prašyti dokumentai ir informacija apie dotacijas ir eksporto kredito draudimą.

(110)

Dėl žemės naudojimo teisių Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisija prašė neegzistuojančių dokumentų ir informacijos.

(111)

Komisija nesutiko su šiuo teiginiu. Per tikrinamąjį vizitą Kinijos vyriausybėje Komisija galėjo patvirtinti, kad Kinijos vyriausybė visapusiškai žinojo apie žemės naudojimo teisių sandorius ir galėjo parodyti, kokią kainą už žemės naudojimo teises sumokėjo tas teises įgijęs atrinktas eksportuojantis gamintojas. Priešingai, nei teigė Kinijos vyriausybė, atlikus tyrimą nustatyta, kad šie dokumentai egzistuoja ir yra prieinami Kinijos vyriausybei. Visų pirma Komisija tai galėjo padaryti remdamasi tuo, kad per tikrinamąjį vizitą Kinijos vyriausybė galėjo prieiti prie žemės naudojimo teisių sandorių (įskaitant skelbimo ir sandorio kainos paskelbimą) duomenų per internetinę platformą (53), tačiau tokios informacijos nepateikė klausimyno atsakymuose. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos vyriausybė, atsakydama į Komisijos prašymus pateikti informaciją ir dokumentus, neįdėjo visų galimų pastangų.

(112)

Kadangi Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo informacijos apie pirmiau nurodytus dalykus, Komisija konstatavo, kad negavo tyrimui reikalingos informacijos ir kad darydama išvadas dėl dotacijų, eksporto kredito draudimo ir žemės naudojimo teisių suteikimo už mažesnį nei pakankamą atlygį turi remtis turimais faktais.

(113)

Remiantis memorandume dėl įrodymų pakankamumo, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimynų atsakymuose pateikta informacija, tirtos šios Kinijos vyriausybės subsidijos:

(114)

Kaip matyti iš visų keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateiktos informacijos, 24 finansų įstaigos, įsisteigusios KLR, teikė joms finansavimą. Iš tų 24 finansų įstaigų 20 buvo valdomos valstybės. Likusios finansų įstaigos buvo arba privačios, arba Komisija negalėjo nustatyti, ar jos yra valstybės valdomos, ar privačios. Specialaus klausimyno neužpildė nė viena finansų įstaiga (nei visiškai, nei iš dalies valdoma valstybės), nors Kinijos vyriausybei pateiktas prašymas dėl visų finansų įstaigų, teikusių paskolas atrinktoms bendrovėms.

(115)

Kaip minėta 86 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė neperdavė klausimyno finansų įstaigoms ir nepateikė informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso finansų įstaigos, teikusios paskolas atrinktoms bendrovėms. Todėl Komisija negalėjo nustatyti, ar likusios keturios finansų įstaigos yra valstybės valdomos, ar privačios.

(116)

Komisija išsiaiškino, ar valstybės valdomi bankai veikia kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte. Pagal susijusią PPO jurisprudenciją (54), valstybinė institucija yra subjektas, kuris „turi ar vykdo valdžios įgaliojimus arba kuriam tokie įgaliojimai suteikiami“. Tyrimas dėl valstybinės institucijos statuso turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, deramai atsižvelgiant į „atitinkamo subjekto pagrindines savybes ir funkcijas“, to subjekto „ryšį su vyriausybe“ ir „šalyje, kurioje tiriamasis subjektas veikia, esamą teisinę ir ekonominę aplinką“. Priklausomai nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, svarbūs įrodymai gali būti: i) įrodymai, kad „subjektas faktiškai vykdo vyriausybės funkcijas“, ypač jei šie įrodymai „patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga“; ii) įrodymai, susijęs su „viešosios politikos, taikomos sektoriuje, kuriame tiriamasis subjektas veikia, apimtimi ir turiniu“, ir iii) įrodymai, kad vyriausybė „reikšmingai kontroliuoja subjektą ir jo elgseną“. Nustatant, ar subjektas yra valstybinė institucija, tyrimą atliekanti institucija privalo „įvertinti ir tinkamai atsižvelgti į visas svarbias subjekto savybes“ ir ištirti visų rūšių įrodymus, kurie gali būti susiję su šiuo įvertinimu; tai darydama ji turėtų vengti „išskirtinio ar nepagrįsto dėmesio kuriai nors vienai savybei, tinkamai neatsižvelgdama į kitas, kurios gali būti svarbios“.

(117)

Visų pirma PPO jurisprudencijoje nurodyta, kad (55): „Svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimus daugeliu įvairių būdų. Todėl norint įrodyti, kad tokie įgaliojimai suteikti konkrečiam subjektui, gali reikėti įvairaus pobūdžio įrodymų. Įrodymas, kad subjektas iš tiesų vykdo valdžios funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jis turi valdžios įgaliojimus arba kad valdžios įgaliojimai jam suteikti, ypač jei tokiu įrodymu patvirtinama, kad tai yra nuolatinė ir nuosekli praktika. Mūsų nuomone, įrodymai, kad valdžia vykdo reikšmingą subjekto ir jo veiksmų kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomi įrodymais, kad tas subjektas turi valdžios įgaliojimus ir juos vykdo atlikdamas valdžios funkcijas. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pavyzdžiui, vien tai, kad valdžia yra pagrindinė subjekto akcininkė, neįrodo, kad vyriausybė reikšmingai kontroliuoja to subjekto veiksmus, ir juo labiau neįrodo, kad vyriausybė yra jam suteikusi valdžios įgaliojimus. Vis dėlto kai kuriais atvejais, kai iš turimų įrodymų matyti, kad yra daug formaliųjų vyriausybės vykdomos kontrolės požymių, ir kartu yra įrodymų, kad tokia kontrolė yra reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais gali būti pagrįsta daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas vykdo valdžios įgaliojimus.“

(118)

Norint konkrečiu atveju tinkamai apibrėžti subjektą kaip valstybinę instituciją, gali būti svarbu atsižvelgti į tai, „ar [subjekto] funkcijos arba veiksmai yra tokie, kokie pagal atitinkamos šalies narės teisinę tvarką įprastai laikomi valdžios veiksmais“ (56), ir į subjektų klasifikaciją bei funkcijas PPO šalyse narėse apskritai. Todėl tai, ar subjekto funkcijos arba veiksmai yra tokie, kokie pagal atitinkamos šalies narės teisinę tvarką įprastai laikomi valdžios veiksmais, gali būti svarbus aspektas nustatant, ar konkretus subjektas yra valstybinė institucija, ar ne.

(119)

Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimus daugeliu įvairių būdų. Todėl norint įrodyti, kad tokie įgaliojimai suteikti konkrečiam subjektui, gali reikėti įvairaus pobūdžio įrodymų. Įrodymas, kad subjektas iš tiesų vykdo valdžios funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jis turi valdžios įgaliojimus arba kad valdžios įgaliojimai jam suteikti, ypač jei tokiu įrodymu patvirtinama, kad tai yra nuolatinė ir nuosekli praktika.

(120)

Įrodymai, kad valdžia vykdo reikšmingą subjekto ir jo veiksmų kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomi įrodymais, kad tas subjektas turi valdžios įgaliojimus ir juos vykdo atlikdamas valdžios funkcijas. Iš tiesų, nors valdžios turima nuosavybės teisė į subjektą nėra lemiamas kriterijus, ji kartu su kitais elementais gali būti laikoma įrodymu. Tačiau vien formalių ryšių tarp subjekto ir vyriausybės (siaurąja prasme) tikriausiai nepakaktų valdžios įgaliojimų buvimui įrodyti. Todėl, pavyzdžiui, vien tai, kad valdžia yra pagrindinė subjekto akcininkė, neįrodo, kad vyriausybė reikšmingai kontroliuoja to subjekto veiksmus, ir juo labiau neįrodo, kad vyriausybė yra jam suteikusi valdžios įgaliojimus. Vis dėlto kai kuriais atvejais, kai iš turimų įrodymų matyti, kad yra daug formaliųjų vyriausybės vykdomos kontrolės požymių, ir kartu yra įrodymų, kad tokia kontrolė yra reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais gali būti pagrįsta daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas vykdo valdžios įgaliojimus.

(121)

Per tyrimą dėl valstybinės institucijos statuso svarbiausia ne tai, ar veiksmai, kuriuos vykdant galėjo būti padarytas finansinis įnašas, yra logiškai susiję su nustatyta „valdžios funkcija“. Šiuo atžvilgiu pagal teisės normą, kuria remiantis nustatomas valstybinės institucijos statusas taikant SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunktį, nėra nurodyta, kad tarp nustatytos valdžios funkcijos ir konkretaus nagrinėjamo finansinio įnašo būtinai turi būti nustatytas tam tikro lygio ar pobūdžio ryšys. Tokio tyrimo, ar subjektas yra valstybinė institucija, išvada iš tiesų priklauso nuo tų subjekto veiksmų vykdymo, jo pagrindinių savybių ir jo ryšio su vyriausybe. Toks dėmesio sutelkimas į subjektą, o ne į veiksmus, kuriuos vykdant, kaip teigiama, padarytas finansinis įnašas, atitinka faktą, kad „vyriausybei“ (siaurąja prasme) ir „valstybinei institucijai“ yra būdingas „tam tikras jų esminių savybių bendrumas ar dalinis sutapimas“, t. y. jos abi iš esmės yra „valdžia“.

(122)

Subjekto veiksmų ar praktikos pobūdis neabejotinai gali būti įrodymu per tyrimą dėl valstybinės institucijos statuso. Iš tiesų subjekto veiksmai, ypač kai matyti, jog tai yra „nuolatinė ir nuosekli praktika“, yra vienas iš įvairaus pobūdžio įrodymų, kuriais, priklausomai nuo kiekvieno tyrimo aplinkybių, gali būti atskleistos pagrindinės subjekto savybės ir jo ryšiai su vyriausybe (siaurąja prasme). Tačiau vertinant tokius įrodymus siekiama atsakyti į pagrindinį klausimą, ar pats subjektas turi tas pagrindines savybes ir funkcijas, dėl kurių būtų laikytinas valstybine institucija. Pavyzdžiui, vertinant, ar subjektas yra valstybinė institucija Kinijos valstybės valdomų komercinių bankų tyrime, ataskaitoje DS 379 buvo pateikta informacija, rodanti, kad: i) „[v]alstybės valdomų komercinių bankų pagrindinių buveinių generalinius direktorius skiria vyriausybė, o [KKP] išlaiko reikšmingą įtaką juos parenkant“, ir ii) valstybės valdomiems komerciniams bankams „vis dar trūksta tinkamų rizikos valdymo ir analitinių įgūdžių“. Šie įrodymai neapsiribojo vien pačia valstybės valdomų komercinių bankų vykdoma skolinimo veikla, o atskleidė jų organizacinės struktūros bruožus, sprendimų priėmimo įgaliojimų grandines ir bendrus ryšius su Kinijos vyriausybe. Taigi, PPO apeliacinis komitetas byloje DS379 nurodė, kad nors Jungtinių Valstijų prekybos departamentas atsižvelgė į įrodymus dėl valstybės valdomų komercinių bankų veiksmų [„paskolų teikimo“], jis tai darė tirdamas pagrindines tų subjektų savybes ir jų ryšius su Kinijos vyriausybe. Šie valstybės valdomi komerciniai bankai vykdė valdžios funkcijas Kinijos vyriausybės vardu.

(123)

Be to, PPO apeliacinis komitetas svarbiu laikė faktą, kad atitinkama vyriausybė nebendradarbiavo per tyrimą. PPO apeliacinis komitetas byloje DS379 iš tiesų patvirtino JAV prekybos departamento išvadą, kad per dengtų laisvų popieriaus lakštų tyrimą tirti valstybės valdomi komerciniai bankai yra „valstybinės institucijos“, remiantis šiomis aplinkybėmis: i) tuo, kad Kinijos bankų sektorius beveik visiškai priklauso valstybei; ii) Komercinių bankų įstatymo 34 straipsniu, kuriame nustatyta, kad bankai privalo „savo paskolų teikimo veiklą vykdyti atsižvelgdami į nacionalinės ekonomikos bei socialinės raidos poreikius ir laikydamiesi valstybės pramonės politikos“; iii) užfiksuotais įrodymais, rodančiais, kad valstybės valdomiems komerciniams bankams vis dar trūksta tinkamų rizikos valdymo ir analitinių įgūdžių, ir iv) tuo, kad „per [tą] tyrimą [JAV prekybos departamentas] negavo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išsamiai dokumentuoti procesą, pagal kurį buvo prašoma paskolų popieriaus pramonei, jos buvo suteiktos ir įvertintos“ (57).

(124)

Siekdama nustatyti, ar valstybės valdomi bankai turi arba vykdo valdžios įgaliojimus ir ar valdžios įgaliojimai jiems suteikiami, Komisija deramą dėmesį skyrė pagrindiniams tų bankų bruožams ir funkcijoms, jų ryšiui su vyriausybe ir teisinei bei ekonominei aplinkai šalyje, kurioje veikia tiriamasis subjektas. Šiuo atžvilgiu Komisija siekė gauti informacijos apie valstybės nuosavybę ir formaliuosius vyriausybės vykdomos valstybinių bankų kontrolės požymius. Ji taip pat analizavo, ar, atsižvelgiant į esamą norminę sistemą, turima kontrole buvo reikšmingai naudojamasi. Šiuo tikslu Komisijai teko remtis turimais faktais, nes Kinijos vyriausybė atsisakė perduoti atitinkamus klausimynus susijusioms finansų įstaigoms ir pateikti įrodymų dėl sprendimų priėmimo proceso, po kurio buvo skiriamas lengvatinis skolinimas, kaip nustatyta 3.4.2 skirsnyje.

(125)

Kinijos bankų sektoriuje vyrauja valstybės valdomi bankai ir taip yra dėl konkrečių jų atliekamų pagrindinių funkcijų; jie paprastai vadinami valstybės valdomais komerciniais bankais arba valstybės politikos bankais (žr. 52 ir 113 konstatuojamąsias dalis).

(126)

Kadangi valstybė išlaiko valstybės valdomų bankų kontrolę įvairiais būdais – ji ne tik turi jų akcijų, bet ir užtikrina partijos organų buvimą bei jų įtaką finansų įstaigose ir reguliavimo priemonėmis suteikia bankams įgaliojimus vykdyti tam tikrų rūšių komercinę veiklą (žr. 3.6.1.4 skirsnį) – ji gali naudotis finansų sektoriaus ištekliais savo politikos tikslams pasiekti (taip pat žr. 142–144 konstatuojamąsias dalis), įskaitant bendrąjį tikslą „skatinti socialistinės rinkos ekonomikos raidą“, kaip nustatyta Bankininkystės įstatymo 1 straipsnyje (išsamesnę Bankininkystės įstatymo analizę žr. 3.6.1.4 skirsnyje).

(127)

Taigi pagrindinės bankų funkcijos, visų pirma jų skolinimo politika, yra formuojamos pagal politikos tikslus, o bankų ekonominėje veikloje yra laikomasi Kinijos vyriausybės pramonės politikos reikalavimų. Taikoma teisine sistema ir institucine struktūra šiuo atžvilgiu užtikrinama, kad kai Kinijos vyriausybė nustato ekonominius prioritetus, pavyzdžiui, dėl MPĮ sektoriaus plėtros, reikiamos lėšos visada būtų prioritetine tvarka skiriamos atitinkamiems projektams per finansų sektorių. Taigi valstybės valdomi bankai faktiškai atlieka valdžios funkcijas tiek, kiek jų pagrindiniai vadovaujantys darbuotojai privalo būti KKP nariai (ir todėl turi būti lojalūs visų pirma savo partijai) ir pagrindinė tų bankų veikla turi būti vykdoma tinkamai atsižvelgiant į vyriausybės institucijų nustatytus politikos tikslus.

(128)

Kaip nurodyta 86 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė atsisakė perduoti klausimynus bankams motyvuodama tuo, kad šiuo prašymu pažeidžiama SKP sutartis, nes iš Kinijos finansų įstaigų informacijos prašoma nepagrįstai, jas netinkamai priskiriant prie valstybinių institucijų, jų tinkamai neinformavus ir nesilaikant Kinijos įstatymuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

(129)

Vykstant tyrimui, Komisija paaiškino savo teisę prašyti duomenų iš Kinijos finansų įstaigų, įskaitant valstybės valdomus subjektus, kurias prižiūri Kinijos valdžios institucijos, ir patvirtino, kad visa konfidenciali informacija bus tvarkoma laikantis atitinkamų konfidencialumo protokolų. Be to, kaip matyti iš atrinktų bendrovių rašytinio leidimo, kuriuo bendrovės konkrečiai atsisakė savo konfidencialumo privilegijų, konfidencialumo reikalavimo leista nesilaikyti.

(130)

Vis dėlto, kaip nurodyta 128 konstatuojamojoje dalyje, nė viena iš valstybės finansų įstaigų, kurios teikė paskolas atrinktoms bendrovėms, specialaus klausimyno neužpildė. Tų bankų sąrašas apima: „Agricultural Bank of China“, „Bank of Beijing“ (58), „Bank of China“, „Bank of Communications Co. Ltd“, „Bank of Ningbo“, „China Construction Bank Corporation“, „China Industrial Bank Co. Ltd“, „China Merchants Bank“, „China Minsheng Bank“ (59), „Export-Import Bank of China“ („EXIM bank“), „Industrial and Commercial Bank“ (ICBC), „Ping An Bank“ (60), Shanghai Pudong Development Bank Co. Ltd, „China Postal Savings Bank Co. Ltd.“, „Bank of Changsha“, „Bank of Hunan“, „China Bohai Bank“, „China Development Bank“, „China Guangfa Bank“, „Commercial Bank of China“, „Hongkong and Shanghai Banking Corporation“ (HSBC), „Huxia Bank“, „City Bank (China)“.

(131)

Kinijos vyriausybė nepateikė informacijos nei apie bankų nuosavybės teises, nei apie jų valdymo struktūrą, rizikos vertinimą ar konkrečių paskolų MPĮ pramonei pavyzdžius.

(132)

Todėl Komisija nusprendė nustatyti, ar tos valstybės valdomos finansų įstaigos laikytinos valstybinėmis institucijomis, remdamasi turimais faktais.

(133)

Per ankstesnį antisubsidijų tyrimą (61) Komisija nustatė, kad bankai, teikę paskolas per tą tyrimą atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, buvo nuosavybės teise iš dalies arba visiškai valdomi valstybės ar valstybei priklausančių juridinių asmenų. Kadangi bankai specialaus klausimyno atsakymų nepateikė, Komisija naudojosi viešai prieinama informacija, kaip antai banko interneto svetaine, metinėmis ataskaitomis, bankų žinynuose ar internete prieinama informacija. Atsižvelgiant į šių ankstesnių tyrimų išvadas, Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (62) patvirtinta, kad valstybė dominuoja bankų sektoriuje (63), išlaikydama kontrolinį akcijų paketą visuose valstybės valdomuose komerciniuose bankuose, taip pat yra pagrindinė akcininkė kai kuriuose akciniuose komerciniuose bankuose – tiesioginėmis investicijomis iš fondo „Central Huijin“ arba, netiesiogiai, per kitus valstybės valdomus juridinius asmenis. 130 konstatuojamojoje dalyje nurodyti tie eksportuojančių gamintojų nurodyti bankininkystės subjektai, kurių akcijų didžioji dalis priklauso valstybei, ir, kadangi po neseniai atliktų panašių tyrimų (64) jokių pokyčių nebuvo, visos valstybės valdomos finansų įstaigos, teikusios finansavimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, laikomos nuosavybės teise iš dalies arba visiškai valdomomis valstybės ar valstybei priklausančių juridinių asmenų.

(134)

Dėl formaliųjų vyriausybės vykdomos valstybės valdomų bankų kontrolės požymių Komisija juos laikė „pagrindinėms valstybės valdomomis finansų įstaigomis“. Konkrečiai pranešime „Laikinieji nuostatai dėl pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų“ (65) nustatyta, kad: [p]agrindinės šiuose nuostatuose nurodytos valstybės valdomos finansų įstaigos yra valstybės valdomi jos politiką vykdantys bankai, komerciniai bankai, finansinio turto valdymo bendrovės, vertybinių popierių bendrovės, draudimo bendrovės ir kt. (toliau – valstybės valdomos finansų įstaigos), kurių stebėtojų tarybų narius skiria Valstybės taryba“.

(135)

Pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų nariai skiriami pagal Laikinuosius nuostatus dėl pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų. Remdamasi šių laikinųjų nuostatų 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba ir jie yra jai atskaitingi, o tai rodo, kad valstybė vykdo institucinę šio bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko verslo veiklos kontrolę.

(136)

Dėl valstybės valdomų komercinių bankų Komisija pažymėjo, kad 2022 m. pabaigoje šeši didžiausi bankai pagal savo bendrą turtą užėmė didesnę kaip 40 % Kinijos finansų sektoriaus dalį (66). Bent du iš šių šešių valstybės valdomų komercinių bankų, t. y. „Industrial and Commercial Bank of China“ (ICBC) ir „Agricultural Bank of China“ (ABC), per šį tyrimą priskiriami prie finansų įstaigų, suteikusių paskolas atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms (žr. 130 konstatuojamąją dalį). Ir ICBC (67), ir ABC (68) didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei. Valstybė ne tik kontroliuoja šešis didžiausius valstybės valdomus komercinius bankus – jai priklauso ir didelės kai kurių kitų valstybės valdomų komercinių bankų akcijų dalys, o jos dalyvavimas tuose bankuose dažniau yra netiesioginis, pvz., per valstybės valdomas įmones. Keli iš šių valstybės valdomų komercinių bankų, kuriems 2021 m. priklausė apie 20 % viso Kinijos bankų sektoriaus turto (tai tokie bankai kaip „Shanghai Pudong Development Bank“, „China Everbright Bank“, „Ping An Bank“, „China Minsheng Bank“), yra tarp finansų įstaigų, suteikusių paskolas per šį tyrimą atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms (išsamų sąrašą žr. 130 konstatuojamojoje dalyje), o valstybei priklausantys jų akcijų paketai yra skirtingo dydžio, nuo maždaug 3 % („China Minsheng Bank“ (69)) iki daugiau kaip 80 % („China Everbright Bank“ (70)).

(137)

Komisija taip pat nustatė, kad valstybės valdomos finansų įstaigos 2017 m. pakeitė savo įstatus ir taip padidino KKP vaidmenį aukščiausiu bankų sprendimų priėmimo lygmeniu (71).

(138)

Šiais naujais įstatais nustatyta, kad:

(139)

53 konstatuojamojoje dalyje pateikta konkrečių šių bankų ICBC ir ABC įstatų pakeitimų pavyzdžių.

(140)

Komisija taip pat siekė gauti informacijos apie tai, ar Kinijos vyriausybė reikšmingai kontroliuoja valstybės valdomų finansų įstaigų veiksmus, susijusius su jų skolinimo ir rizikos vertinimo politika, kai jos teikia paskolas MPĮ pramonei. Šiuo klausimu atsižvelgta į šiuos reguliavimo dokumentus:

(141)

Peržiūrėjusi minėtus reguliavimo dokumentus Komisija nustatė, kad KLR finansų įstaigos veikia bendroje teisinėje aplinkoje, kurioje joms nurodoma atsižvelgti į Kinijos vyriausybės pramonės politikos tikslus, kurie apima MPĮ sektoriaus plėtrą. Pripažįstama, kad MPĮ yra statybos mašinų pramonės dalis, MPĮ pabrėžiama svarbiuose nacionaliniuose ir regioniniuose planuose, įskaitant strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“, 14-ąjį statybos mašinų penkmečio planą ir įvairias provincijų ir savivaldybių – Džedziango, Dziangsu ir Hunano – plėtros strategijas. Šiais politikos dokumentais skatinama finansinė parama, MTP paskatos ir pramonės klasterių kūrimas, raginant finansų įstaigas teikti pirmenybę šio sektoriaus bendrovių finansavimui.

(142)

Apskritai Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą pagal nacionalinės ekonominės ir socialinės raidos poreikius ir laikydamiesi valstybės pramonės politikos“. Nors Bankininkystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai pagal įstatymus vykdo verslo veiklą jokiam padaliniui ar asmeniui nesikišant. Komerciniai bankai savarankiškai prisiima civilinę atsakomybę už visą savo juridinio asmens turtą“, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsnis taikomas atsižvelgiant į to įstatymo 34 straipsnį, t. y. jeigu valstybė patvirtina viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus.

(143)

Be to, Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnyje nurodyta, kad „[p]agal valstybės politiką atitinkami vyriausybės departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas siekdami skatinti tam tikrų pramonės sektorių augimą ir tam tikrų vietovių ekonominį vystymąsi“.

(144)

Panašiai, Sprendime Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą konkrečiai skatinamiesiems projektams. Kaip jau paaiškinta 3.3 skirsnyje ir, konkrečiau, 72–80 konstatuojamosiose dalyse, MPĮ pramonės projektai priskiriami prie skatinamų projektų kategorijos. Taigi dėl Sprendimo Nr. 40 patvirtinama ankstesnė dėl Bankininkystės įstatymo padaryta išvada, kad bankai lengvatinio kredito teikimo veiklos forma vykdo valdžios įgaliojimus. Komisija taip pat nustatė, kad NFRA turi plačius įgaliojimus tvirtinti visų KLR įsisteigusių finansų įstaigų (įskaitant privačias ir užsienio finansų įstaigas) visus valdymo aspektus, kaip antai (72):

(145)

Bankininkystės įstatymas yra teisiškai privalomas aktas. Penkmečio planų ir Sprendimo Nr. 40 privalomas pobūdis nurodytas 3.6.1.4 skirsnyje. NFRA reguliavimo dokumentų privalomą pobūdį lemia jos, kaip bankų reguliavimo institucijos, įgaliojimai. Kitų dokumentų privalomą pobūdį rodo į juos įtrauktos nuostatos dėl priežiūros ir vertinimo.

(146)

Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodyta teikti kreditinę paramą tik į skatinamąją kategoriją patenkantiems investicijų projektams ir žadama įgyvendinti „kitą lengvatinę politiką, skirtą projektams, patenkantiems į skatinamos pramonės kategoriją“. Pagal šį pagrindą bankai privalo teikti kreditinę paramą MPĮ pramonei kaip skatinamai pramonei.

(147)

Be to, net ir privačių komercinių bankų sprendimai turi būti Kinijos komunistų partijos prižiūrimi ir suderinti su nacionaline politika. Iš tiesų vienas iš trijų pagrindinių su bankų valdymu susijusių valstybės tikslų dabar yra stiprinti partijos vadovavimą bankininkystės ir draudimo sektoriuje, be kita ko, kai tai susiję su bendrovių veiklos ir valdymo klausimų sprendimu. Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos (CBIRC) trejų metų (2020–2022 m.) veiksmų plane šiuo atžvilgiu nurodoma „toliau įgyvendinti principus, įtvirtintus Generalinio Sekretoriaus Xi Jinpingo pagrindiniu pranešimu dėl finansų sektoriaus įstaigų organizacinio valdymo reformos vykdymo“. Be to, pagal šio plano II skirsnį siekiama skatinti natūraliai integruoti partijos vadovavimą į įstaigų organizacinį valdymą: „turime užtikrinti sistemingesnį, standartizuotą ir procedūromis grindžiamą partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą <...>. Prieš direktorių valdybai arba vyresniajai vadovybei priimant sprendimus pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais, partijos komitetas turi juos aptarti.“

(148)

Be to, Kinijos vyriausybė neseniai nustatė, kad net ir finansų įstaigų akcininkai turi sudaryti sąlygas vykdyti Kinijos vyriausybės kontrolę per įstaigos organizacinio valdymo sistemą: „Didieji bankų ir draudimo įstaigų akcininkai padeda bankams ir draudimo įstaigoms sukurti nepriklausomą ir patikimą organizacinio valdymo struktūrą su veiksminga stabdžių ir atsvarų sistema ir skatina bei remia bankų ir draudimo įstaigų pastangas užtikrinti, kad partijos vadovavimas būtų natūraliai integruotas į organizacinį valdymą“ (73).

(149)

Galiausiai, pagal NFRA taikomus komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo kriterijus dabar atsižvelgiama į tai, kaip finansų įstaigos „prisideda prie nacionalinių plėtros uždavinių ir realiosios ekonomikos“, ir, visų pirma, kaip jos „tarnauja strateginiams ir besiformuojantiems pramonės sektoriams“ (74).

(150)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė norminę sistemą, kurios nuostatų turi laikytis bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko vadovai ir priežiūros funkcijas atliekantys asmenys, o šie yra skiriami Kinijos vyriausybės ir yra jai atskaitingi. Taigi Kinijos vyriausybė rėmėsi šia normine sistema vykdydama reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiksmų kontrolę visada, kai jis teikė paskolas MPĮ pramonei. Šio valstybės valdomo banko pagrindinės funkcijos siejasi su konkrečiomis užduotimis, kurias Kinijos vyriausybė pavedė atlikti pagal šią norminę sistemą, taigi jis tapo Kinijos vyriausybės valdžios funkcijų vykdymo įrankiu.

(151)

Per tyrimą Kinijos vyriausybė rėmėsi Nacionalinio liaudies kongreso pateiktu Bankininkystės įstatymo aiškinimu ir šio įstatymo 4 straipsniu, kuriame teigiama, kad komerciniai bankai Kinijoje veikia kaip nepriklausomi juridiniai asmenys, kurie „priima savarankiškus sprendimus“, „nesikišant jokiam subjektui ar asmeniui“, ir kad „joks subjektas ar asmuo negali priversti komercinio banko teikti paskolas ar suteikti garantiją“.

(152)

Kaip paaiškinta 145 konstatuojamojoje dalyje, Komisija Kinijos bankininkystės įstatymą ir Sprendimą Nr. 40 laiko privalomojo pobūdžio aktais. Be to, šio tyrimo išvados ir per ankstesnius tyrimus, atliktus dėl tos pačios subsidijavimo programos (75), Komisijos padarytos išvados nepatvirtina tvirtinimo, kad bankai, priimdami sprendimus dėl skolinimo, neatsižvelgia į vyriausybės politiką ir planus. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad visos keturios atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės pasinaudojo lengvatiniu skolinimu mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis.

(153)

Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad 4 straipsnis taikomas tik tiek, kiek jis dera su 33 straipsniu. Tai reiškia, kad, nors bankai gali veikti pagal savo bendrąją teisinę sistemą, jie vis tiek turi laikytis valstybės politikos, kai taip nurodoma. Bankininkystės įstatymo 4 straipsnis įtrauktas į I skyrių, kuriame išdėstytos bendrosios nuostatos, o 33 straipsnis – į IV skyrių, kuriame nustatytos pagrindinės paskolų taisyklės. 33 straipsnio formuluotė: „komerciniai bankai vykdo paskolų teikimo veiklą atsižvelgdami į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir vadovaudamiesi valstybės pramonės politikos gairėmis“ rodo, kad ši nuostata yra ne rekomendacinio pobūdžio, o veikiau privaloma ir ja bankams aiškiai nurodoma vykdant paskolų teikimo veiklą atsižvelgti į valstybės pramonės politiką. Komisija taip pat pažymėjo, kad Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams ir žadama įgyvendinti „kitą su skatinamųjų pramonės sektorių kategorija susijusių projektų lengvatinę politiką“. Nors to paties sprendimo 17 straipsnyje reikalaujama, kad bankai laikytųsi kredito teikimo principų, Komisija per tyrimą nustatė, kad bankai nesilaiko kredito teikimo principų. Komisija paprašė patvirtinamųjų dokumentų, kad finansų įstaigos laikėsi tokių principų. Kinijos vyriausybė ir finansų įstaigos tokios informacijos nepateikė. Todėl Komisija turėjo atlikti šį vertinimą remdamasi turimais faktais. Tokie faktai rodo, kad paskolos eksportuojantiems gamintojams buvo teikiamos neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį ir kreditingumą. Ši išvada nėra nauja ir jau buvo padaryta per ankstesnius tyrimus (76), per kuriuos Komisija jau įrodė, kad 17 straipsnyje faktiškai nėra įtvirtintas skatinamų pramonės sektorių kreditavimo principas. Per šį tyrimą, dėl nepakankamo bendradarbiavimo, Komisija negalėjo nustatyti, ar reikalavimų buvo laikomasi, o tai dar labiau padidino susirūpinimą dėl skaidrumo ir tinkamų kredito vertinimo procedūrų taikymo.

(154)

Galiausiai, kaip pažymima 137 ir 138 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad visus pagrindinius banko veiklos ir valdymo klausimus apsvarsto Kinijos komunistų partija, kuri yra tvirtai integruota į bankų organizacinio valdymo struktūrą, ir tai, kad bankų veiklos rezultatai vertinami atsižvelgiant į jų pastangas aptarnauti strateginių ir besiformuojančių sektorių įmones, kaip antai MPĮ pramonės įmones, taip pat rodo griežtą ir privalomą finansų įstaigų veiklos reguliavimo sistemos pobūdį.

(155)

Todėl, kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir neturėta konkrečių įrodymų dėl kreditingumo vertinimų, Komisija nagrinėjo bendrą teisinę aplinką, kaip išdėstyta 142–150 konstatuojamosiose dalyse, ir bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko elgseną, susijusią su paskolomis, teiktomis atrinktoms bendrovėms. Ši elgsena neatitinka oficialios jo pozicijos, nes valstybės valdomų bankų veiksmai praktikoje nebuvo grindžiami išsamiais rinka pagrįstais rizikos vertinimais.

(156)

Per tyrimą Komisija nustatė, kad paskolos atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms buvo suteiktos palūkanų normomis, kurios buvo mažesnės už Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtą paskolų bazinę palūkanų normą arba jai artimos. Paskolų bazinė palūkanų norma pradėta taikyti 2019 m. rugpjūčio 20 d. – ja pakeista ankstesnė centrinio banko (Kinijos liaudies banko) taikyta lyginamoji palūkanų norma (77). Tai, kad finansavimas teiktas tokiomis palūkanų normomis, kurios buvo mažesnės už šalies nerizikingą palūkanų normą tarpbankinėje rinkoje arba jai artimos, aiškiai rodo, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į riziką. Kadangi Kinijos vyriausybė ir finansų įstaigos nebendradarbiavo, Komisijai teko remtis turimais faktais, taigi ji padarė išvadą, kad paskolos buvo suteiktos nepaisant realios bendrovių finansinės ir kredito rizikos padėties, kaip nustatyta 3.6.3 skirsnyje. Taigi, paskolos buvo suteiktos mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis, palyginti su palūkanų norma, atitinkančia atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį.

(157)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė yra sukūrusi lėšų skolinimo skatinamiems pramonės sektoriams norminę sistemą, kurios turi laikytis banko vadovai ir priežiūros funkcijas atliekantys asmenys, o šie yra skiriami Kinijos vyriausybės ir jai atskaitingi. Šioje norminėje sistemoje banko vadovams ir priežiūros funkciją atliekantiems asmenims nepalikta jokios laisvės rinktis, ar laikytis šios sistemos nuostatų dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų, taigi šio banko vadovybė yra nesavarankiška.

(158)

Taigi Kinijos vyriausybė rėmėsi normine sistema vykdydama reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiksmų kontrolę visada, kai jis teikė paskolas MPĮ pramonei.

(159)

Neturėdama konkrečių su rizikos vertinimais susijusių įrodymų Komisija nagrinėjo bendras teisinės aplinkos sąlygas, esamas skolinant lėšas skatinamiems pramonės sektoriams, tokiems kaip MPĮ pramonė, kartu nagrinėdama bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko elgseną, ir nustatė, kad banko veiksmai nebuvo grindžiami išsamiais rinka pagrįstais kredito rizikos vertinimais.

(160)

Be to, kaip paaiškinta 152 konstatuojamojoje dalyje, paskolos atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, nepaisant tų grupių finansinės ir kredito rizikos padėties, buvo suteiktos taikant už paskolų bazinę palūkanų normą mažesnes ar jai artimas palūkanų normas. Taigi, atsižvelgdama į 3.6.4.3 skirsnyje apibūdintą atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį ir į tai, kad, Komisijos atliktos rizikos analizės duomenimis, tam tikriems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams derėjo suteikti BB kredito reitingą, o kitiems – B kredito reitingą, ir todėl jų mokėtinos palūkanų normos turėjo būti kur kas didesnės už nerizikingą palūkanų normą, Komisija padarė išvadą, kad atitinkamos paskolos suteiktos mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis.

(161)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė vykdo reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiksmų kontrolę, kiek tai susiję su jo skolinimo MPĮ pramonei politika ir su šiuo skolinimu susijusios rizikos vertinimu.

(162)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė pakartojo savo tvirtinimą, kad Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnis nėra viršesnis už 4 straipsnį ir kad 34 straipsnis neturi prieštarauti 4 straipsnio nuostatai dėl bankų nepriklausomumo. Ji taip pat tvirtino, kad Bankininkystės įstatymu nenustatoma jokių baudžiamųjų pasekmių bankams, kurie nesilaiko 34 straipsnio. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsniu negalima remtis tvirtinant, kad Kinijos vyriausybė reikalauja, kad komerciniai bankai teiktų lengvatines paskolas, ir nurodė peržiūrėtas Paskolų bendrąsias taisykles. Kinijos vyriausybė taip pat pridūrė, kad Sprendimas Nr. 40 netaikomas MPĮ pramonei, nes skatinamaisiais galima laikyti tik žinyne išsamiai aprašytus skatinamus projektus.

(163)

Komisija dar kartą nurodė 123 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Apeliacinio komiteto ataskaitą, kurioje patvirtinta, kad bankai privalo „paskolų veiklą vykdyti atsižvelgdami į nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros poreikius ir vadovaudamiesi valstybės pramonės politika“, ir pažymėjo, kad tariamas baudžiamųjų pasekmių nebuvimas buvo nereikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos bankų sektorius daugiausia priklauso valstybei, kad komercinių bankų sprendimus turi prižiūrėti KKP ir jie turi atitikti nacionalinę politiką, o suinteresuotosios šalys to neginčijo. Dėl Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnio Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė nepateikė įrodymų, kad taisyklės buvo peržiūrėtos, ir kad pats įstatymas nebuvo iš dalies pakeistas ar panaikintas, todėl šis straipsnis vis dar buvo taikomas, kaip nurodyta pačios Kinijos vyriausybės pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo. Komisija taip pat nurodė 59 konstatuojamąją dalį, kurioje ji padarė išvadą, kad MPĮ sektorius priskiriamas žinyne nurodytam didelių statybos mašinų sektoriui, o tai patvirtina, kad MPĮ yra skatinamas sektorius. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimai buvo atmesti.

(164)

Komisija nustatė, kad valstybės valdomi bankai įgyvendino pirmiau nurodytą teisinę sistemą vykdydami vyriausybės funkcijas MPĮ sektoriaus atžvilgiu. Taigi jie veikė kaip valstybinė institucija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu ir pagal susijusią PPO jurisprudenciją.

(165)

Be to, Komisija, remdamasi ta pačia informacija, nustatė, kad net jei valstybės valdomos finansų įstaigos nebūtų laikomos valstybinėmis institucijomis, jos dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 3.6.2 skirsnyje, būtų laikomos Kinijos vyriausybės pavedimu ar nurodymu atliekančiomis funkcijas, kurios paprastai suteikiamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veiksmai bet kuriuo atveju būtų priskiriami Kinijos vyriausybei.

(166)

Šiuo atveju Komisija nustatė, kad šiame tyrime atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms paskolas teikė šie Kinijoje veikiantys bankai ir privačios finansų įstaigos: „Citibank (China) Co., Ltd.“, „China Bohai“, „China Mingsheng bank“ ir HSBS bankas.

(167)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose (78), remiantis 140–161 konstatuojamosiose dalyse pateikta atitinkama analize, konstatuota, kad šie bankai ir privačios finansų įstaigos veikia prižiūrimi NFRA (kuri pakeitė CBRC) ir Kinijos vyriausybės pavedimu arba nurodymu. Kadangi nebuvo pateikta priešingos informacijos, Komisija tos pačios išvados laikėsi ir šiame tyrime.

(168)

Komisija išanalizavo, ar visoms šioms finansų įstaigoms Kinijos vyriausybė buvo pavedusi arba nurodžiusi teikti subsidijas MPĮ sektoriui, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį.

(169)

PPO apeliacinio komiteto aiškinimu, „pavedimas“ yra valdžios pareigų perdavimas privačiam subjektui, o „nurodymas“ reiškia aplinkybes, kai valdžia naudojasi savo galiomis privataus subjekto atžvilgiu (79). Abiem atvejais valdžia naudojasi privačiu subjektu kaip tarpininku siekdama padaryti finansinį įnašą ir „daugeliu atvejų tikėtina, kad pavedimas arba nurodymas privačiam subjektui įgytų grasinimo arba raginimo formą“ (80). Kartu 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio nuostata neleidžiama valstybėms narėms nustatyti kompensacinių priemonių produktams, „kai valdžia tik vykdo savo bendruosius reguliavimo įgaliojimus“ (81) arba kai valstybės kišimasis „gali duoti tam tikrą rezultatą arba jo neduoti, priklausomai nuo esamų faktinių aplinkybių ir nuo tos rinkos dalyvių naudojimosi teise laisvai rinktis“ (82). O pavedimas arba nurodymas reiškia „valdžios vaidmenį, kuris yra aktyvesnis negu vien skatinamieji veiksmai“ (83).

(170)

Komisija pažymėjo, kad 142–147 konstatuojamosiose dalyse nurodyta pramonės norminė sistema taikoma visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Pavyzdžiui, Bankininkystės įstatymas ir įvairūs NFRA (anksčiau CBIRC) įsakymai taikomi visiems Kinijos finansuojamiems ir užsienio investicijomis finansuojamiems bankams, pavaldiems NFRA.

(171)

Be to, daugumos paskolų sutarčių su privačiomis finansų įstaigomis sąlygos yra panašios į sutarčių su valstybės valdomais bankais sąlygas, o privačių finansų įstaigų taikomos skolinimosi palūkanų normos panašios į valstybės valdomų finansų įstaigų taikomas palūkanų normas. Tai rodo, kad tie bankai de facto taiko lengvatines skolinimosi sąlygas, nes Kinijos vyriausybė kontroliuoja bankų sektorių.

(172)

Iš privačių finansų įstaigų negavusi kitokios informacijos, Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su MPĮ pramone, visoms Kinijoje veikiančioms NFRA prižiūrimoms finansų įstaigoms (įskaitant privačias finansų įstaigas) valstybė yra pavedusi arba nurodžiusi, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmą įtrauką, laikytis vyriausybės politikos ir teikti MPĮ pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis (84), taigi funkcijas, kurios nesiskiria nuo funkcijų, kurias paprastai vykdo vyriausybės.

(173)

Jau per ankstesnius antisubsidijų tyrimus Komisija, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo (85) paskelbtu tyrimu, kuriame nurodyti tarptautinių ir Kinijos kredito reitingų skirtumai, nustatė, kad Kinijos bendrovėms suteikiami šios šalies kredito reitingai yra nepatikimi. Iš tiesų, TVF duomenimis, vietos kredito reitingų agentūros AA–AAA reitingus suteikia daugiau kaip 90 % Kinijos obligacijų. Tai nepalyginama su kitomis rinkomis, kaip antai ES ar Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkomis. Pavyzdžiui, JAV rinkoje tokius aukščiausius reitingus gauna mažiau nei 2 % įmonių. Taigi Kinijos kredito reitingų agentūros yra neproporcingai linkusios teikti aukščiausius reitingus reitingų skalėje. Jos taiko labai plačias reitingų skales ir paprastai grupuoja obligacijas, su kuriomis susijusi įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra labai skirtinga, į vieną didelę reitingo kategoriją (86). Remiantis „Bloomberg“„China bond market insight 2021“ (87), obligacijų rinkoje dominuoja penkios Kinijos vietos reitingų agentūros: „China Chengxin“, „Dagong“, „Lianhe“, „Shanghai Brilliance“ ir „Golden Credit Rating“, ir apie 90 % obligacijų yra vietos kredito reitingų agentūrų įvertinamos AAA reitingu. Vis dėlto daugeliui šių emitentų suteiktas „S&P Global“ emitento reitingas yra žemesnis – A arba BBB (88).

(174)

Be to, užsienio kredito reitingų agentūros, tokios kaip „Standard and Poor’s“ ir „Moody’s“, nustatydamos užsienyje išleistų Kinijos obligacijų reitingus, paprastai padidina emitento bazinį kredito reitingą atsižvelgdamos į tos įmonės strateginę svarbą Kinijos vyriausybei ir į bet kokių netiesioginių garantijų patikimumą (89).

(175)

Papildant šią analizę, pažymima, kad anksčiau nagrinėtais atvejais nustatyta, jog Kinijos vyriausybė taip pat gali naudotis savo įtaka kredito reitingų rinkai (90).

(176)

Kaip matyti iš ankstesniais atvejais Kinijos vyriausybės pateiktos informacijos, Kinijos obligacijų rinkoje veikia 14 kredito reitingų agentūrų, tarp jų 12 šalies vidaus reitingų agentūrų. Antra, į Kinijos kredito reitingų rinką laisvai patekti neįmanoma. Tai iš esmės uždara rinka, nes reitingų agentūros prieš pradėdamos vykdyti veiklą turi būti patvirtintos Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos (CSRC) arba Kinijos liaudies banko (91). 2017 m. viduryje Kinijos liaudies bankas paskelbė, kad užsienio kredito reitingų agentūroms bus tam tikromis sąlygomis leidžiama teikti kredito reitingus tam tikroje šalies vidaus obligacijų rinkos dalyje. Tačiau šios kredito reitingų agentūros laikosi Kinijos reitingų skalių ir dėl to, kaip paaiškinta 174 konstatuojamojoje dalyje, jų reitingai nėra visiškai palyginami su tarptautiniais reitingais.

(177)

Bendrovės „Allianz Global Investors“ 2021 m. atliktas tyrimas patvirtina Komisijos išvadas: jame teigiama, kad „Kinijos vidaus kredito reitingų sistema skiriasi nuo tarptautinių reitingų nustatymo normų. Pavyzdžiui, šalies obligacijos, kurioms šalyje suteiktas AA+ reitingas, tarptautiniu mastu įprastai būtų vertinamos kaip „didelio pajamingumo“ obligacijos“ (92) .

(178)

Galiausiai, EBPO 2022 m. nurodė, kad „[k]redito reitingų rinkos trūkumai, įskaitant dirbtinai padidintus reitingus ir nepatikimas perspėjimo apie riziką sistemas, kliudo obligacijų rinkai sveikai vystytis“ (93).

(179)

Be to, ir Komisija nustatė (94), kad Kinijos kredito reitingų sistema negali būti laikoma vien rinkos jėgų valdoma sistema ir kad ji veikia iškreiptu pagrindu.

(180)

Atsižvelgdama į 173–178 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą padėtį, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertinimas. Tie reitingai yra iškraipyti ir dėl politikos tikslų skatinti pagrindinius strateginius pramonės sektorius, tokius kaip MPĮ pramonė.

(181)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Kinijos kredito reitingų sistema yra patikima ir kad bendrovių kredito reitingai turėtų būti iš naujo įvertinti. Ji taip pat teigė, kad Komisija savavališkai įvertino atrinktas bendroves neturėdama reikiamų žinių ir sertifikatų ir išsamiai nesupratusi atrinktų bendrovių veiklos. Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad Kinijos rinkoje veikiančių reitingų agentūrų nuosavybės teisės yra įvairesnės, be to, atsiranda vis daugiau tarptautinių kredito reitingų agentūrų, pavyzdžiui, „S&P“ arba „Moody’s China Limited“, todėl reitingavimo metodai optimizuojami.

(182)

Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktų bendrovių kredito reitingai nebuvo įvertinti savavališkai. Priešingai, Komisija veikė visiškai skaidriai ir, nustatydama atrinktų bendrovių kredito reitingus, rėmėsi įvairiais finansiniais rodikliais. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad besikeičianti KLR rinkos struktūra nepaveikė trūkumų, susijusių su Kinijos kredito reitingų rinka, kaip aprašyta 173–180 konstatuojamosiose dalyse. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

(183)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad veikiant 14 kredito reitingų agentūrų, įskaitant dvi užsienio agentūras, Kinijos kredito reitingų rinka tapo tvirta ir nepriklausoma. Jie pridūrė, kad tai, jog Kinijos vietos reitingų agentūros naudoja skirtingas reitingų kategorijas, nekelia abejonių dėl agentūrų nepriklausomumo ir reitingų rezultatų autentiškumo. Jie taip pat teigė, kad Komisijos išvada, jog Kinijos kredito reitingų rinka yra „uždara“, grindžiama pasenusiais ir neteisingai aiškinamaisiais įrodymais, konkrečiau CCCME laikėsi nuomonės, kad CSRC ir Kinijos liaudies banko vaidmuo reguliuojant kredito reitingų institucijų kvalifikaciją buvo būtinas siekiant užtikrinti, kad tokios kredito reitingų agentūros turėtų reikiamų ekspertinių žinių, ir nurodė 178 konstatuojamojoje dalyje nurodytoje EBPO ataskaitoje pripažintus reguliavimo patobulinimus.

(184)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Nors Komisija neginčija, kad tam tikros užsienio agentūros veikia Kinijos rinkoje, ji laikėsi nuomonės, kad tokios užsienio agentūros sudaro tik „mažą Kinijos kredito reitingų rinkoje suteikiamų reitingų dalį“ ir „taiko tas pačias reitingų skales kaip ir Kinijos agentūros, ir kad jos savo reitingus didina atsižvelgdamos į strateginę bendrovių svarbą Kinijos vyriausybei ir numanomas valstybės garantijas“ (95), todėl jų negalima laikyti nepriklausomomis. Be to, dėl esą pasenusių Komisijos pateiktų įrodymų Komisija pažymėjo, kad CCCME selektyviai pasirinko seniausius Komisijos pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į keletą nuorodų į 2021–2022 m., kurios buvo pateiktos laikinojo reglamento 177 ir 178 konstatuojamosiose dalyse, taip pat į nuorodą į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų, kuris buvo paskelbtas 2024 m. balandžio mėn. (žr. 179 konstatuojamąją dalį), praėjus daug laiko nuo užsienio kredito reitingų agentūrų veiklos KLR pradžios. Iš šių nuorodų aiškiai matyti, kad padėtis Kinijos kredito reitingų rinkoje tiriamuoju laikotarpiu iš esmės nepasikeitė. Kalbant apie CSRC ir Kinijos liaudies banko vaidmenį, Komisija neginčijo EBPO ataskaitos ir to, kad tokių subjektų vaidmuo apima kredito reitingų agentūrų kvalifikacijos vertinimą. Tačiau paaiškėjo, kad Kinijos liaudies banko vaidmuo apėmė ne tik tokį vertinimą, bet ir „kredito reitingų priežiūrą ir valdymą visoje šalyje“, kaip nustatyta Kinijos liaudies banko, Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos, Finansų ministerijos ir Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos bendrai paskelbtų Laikinųjų kredito reitingų pramonės administravimo priemonių (Įsakymas [2019] Nr. 5) 3 straipsnyje. Taigi šie tvirtinimai buvo atmesti.

(185)

Komisija nustatė, kad visų keturių atrinktų grupių bendrovės naudojo trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas savo veiklai finansuoti. Šios paskolos daugiausia naudotos einamajai veiklai, apyvartinio kapitalo poreikiams tenkinti, specialiems projektams ir investicijoms. Viena atrinkta eksportuojančių gamintojų grupė taip pat naudojosi ilgalaikiais eksporto kreditais.

(186)

Kaip nurodyta 142–147 konstatuojamosiose dalyse, finansų įstaigų paskolų teikimas lengvatinėmis palūkanų normomis MPĮ sektoriui reglamentuojamas keliais teisiniais dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti MPĮ sektoriaus bendrovėms. Tie dokumentai yra įrodymas, kad finansų įstaigos lengvatinį finansavimą teikia tik tam tikroms įmonėms ar pramonės sektoriams, kurių skaičius ribotas, t. y. tiems, kurie laikosi Kinijos vyriausybės susijusios politikos. Komisija manė, kad parama MPĮ pramonei nurodyta pakankamai aiškiai, nes nurodytas šios pramonės pavadinimas, jos gaminamas produktas ar pramonės grupė, kuriai ji priklauso. Be to, vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pasinaudojo „China Development Bank“, remiančio „valstybės pripažintų pagrindinių sektorių projektus“, suteikta paskola. Todėl ši subsidija yra konkreti, nes Kinijos vyriausybė remia nedidelę grupę skatinamų pramonės sektorių, įskaitant MPĮ pramonę.

(187)

Komisija apskaičiavo kompensuotinos subsidijos sumą remdamasi nauda, kuri gavėjams suteikta tiriamuoju laikotarpiu. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą, gavėjams suteikta nauda yra lygi skirtumui tarp palūkanų, bendrovės sumokėtų už lengvatinėmis sąlygomis gautą paskolą, sumos ir tos palūkanų sumos, kurią ta bendrovė būtų sumokėjusi už panašią komercinę paskolą, kurią ji būtų galėjusi gauti rinkos sąlygomis.

(188)

Kaip paaiškinta 3.6.1 ir 3.6.2 skirsniuose, Kinijos finansų įstaigų teikiamos paskolos rodo didelį valstybės kišimąsi ir neatitinka palūkanų normų, kurios būtų įprastos veikiančioje rinkoje.

(189)

Atrinktų bendrovių grupių bendra finansinė būklė buvo skirtinga. Kiekviena iš jų tiriamuoju laikotarpiu gavo įvairių rūšių paskolų, kurių grąžinimo terminai, įkaitas, garantijos ir kitos sąlygos skyrėsi. Dėl šių dviejų priežasčių kiekvienos bendrovės vidutinė palūkanų norma priklausė nuo jos gautų paskolų.

(190)

Siekdama atsižvelgti į šiuos ypatumus Komisija atskirai įvertino kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių finansinę būklę. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi lengvatinio finansavimo paskolomis apskaičiavimo metodikos, nustatytos per antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės apdirbamosios aliuminio folijos, taip pat per antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų, antisubsidijų tyrimus dėl KLR kilmės padangų, tam tikrų KLR kilmės austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų, KLR kilmės šviesolaidžių kabelių ir KLR kilmės naujų žmonėms vežti skirtų elektrinių transporto priemonių su baterijomis (96), kaip paaiškinta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Taigi Komisija atskirai apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių dėl taikomo lengvatinio finansavimo paskolomis gautą naudą ir priskyrė tokią naudą tiriamajam produktui.

(191)

Kaip minėta 90 konstatuojamojoje dalyje, skolinančios Kinijos finansų įstaigos nepateikė jokių klausimyno atsakymų, kuriais paaiškintų atliktą kreditingumo vertinimą. Todėl, siekdama nustatyti gautą naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „Sinoboom Group“ suteiktų paskolų palūkanų normos atitinka rinkos lygį.

(192)

„Sinoboom Group“, nurodė, kad jos finansinė būklė yra pelninga: jos pačios finansinių ataskaitų duomenimis, 2023 finansiniais metais pelno dydis buvo 12 %.

(193)

„Sinoboom Group“ savo veiklai finansuoti naudojo trumpajam laikotarpiui ir ilgajam laikotarpiui skolintas lėšas. Komisija įvertino šios grupės trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikio mokumo padėtį.

(194)

Dėl trumpalaikio likvidumo grupė pateikė duomenis, kad jos vidutinis einamojo likvidumo rodiklis tiriamuoju laikotarpiu buvo 1,44. Nors bendrovės trumpalaikis turtas patenka į priimtiną intervalą, jis nėra ypač didelis. Iš to matyti, kad, nors bendrovė techniškai gali įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, jos likvidumo pozicija yra tik minimaliai pakankama. Jeigu atsirastų netikėtas finansinis spaudimas, bendrovei gali būti sunku tęsti veiklą nelikviduojant turto ar papildomai nesiskolinant. Kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas rinkos kintamumo sąlygomis ar iškilus nenumatytiems įvykiams, reikėtų tvirtesnės likvidumo pozicijos.

(195)

Kalbant apie mokumą, bendrovės skolos ir nuosavo kapitalo santykis (1,98) rodo didelę priklausomybę nuo skolos. Bendrovės skolintos lėšos beveik du kartus viršija jo pačios kapitalą, o tai yra didelės finansinės rizikos požymis. Dėl tokio didelio finansinio sverto bendrovė tampa pažeidžiama, kai didėja palūkanų normos ar pasireiškia ekonomikos nuosmukis, nes jai gali būti sudėtinga padengti skolos tvarkymo išlaidas. Priklausomybė nuo finansavimo skolintomis lėšomis didina nemokumo riziką, ypač jei sulėtėja pajamų augimas arba sumažėja pelningumas. Šis finansinis svertas kelia didelį susirūpinimą ir gali kelti pavojų bendrovės finansinei būklei.

(196)

Komisija manė, kad bendra šios grupės finansinė būklė atitinka BB reitingą. Pagal „Standard & Poor’s“ kredito reitingų apibrėžtis, BB reitingą turintis skolininkas vis dar yra pajėgus stabiliomis sąlygomis įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto skolininko gebėjimas arba noras įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus gali sumažėti dėl nepalankių verslo, finansinių ar ekonominių sąlygų. Todėl manoma, kad šis lyginamasis dydis yra tinkamas aukštam skolos lygiui ir didelei priklausomybei nuo grupės finansinio sverto atspindėti.

(197)

Siekiant nustatyti rinkos palūkanų normą, BB reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų tikėtina priemoka buvo pridėta prie Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos.

(198)

Tas antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie Kinijos liaudies banko paskelbtos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, tą dieną, kurią suteikta paskola, ir tokiam pačiam kaip atitinkamos paskolos laikotarpiui. Tai padaryta atskirai dėl kiekvienos bendrovei suteiktos paskolos ir finansinės nuomos sutarties.

(199)

Komisija pažymėjo, kad „Fitch“ kredito reitingų agentūra 2021 m. „Zoomlion Group“ suteikė B reitingą. Komisija pritarė šiam reitingui, nes jis atitinka bendrovės finansinį profilį, įvertintą remiantis tiriamojo laikotarpio finansinėmis ataskaitomis.

(200)

Kadangi paskolas teikusios įstaigos nepateikė jokių klausimyno atsakymų ir nepaaiškino kreditingumo vertinimo, nustatydama naudą Komisija turėjo įvertinti, ar „Zoomlion Group“ suteiktų paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį.

(201)

„Zoomlion Group“ pranešė, kad jos finansinė būklė apskritai pelninga: 2023 m. jos pelno dydis, jos pačios finansinių ataskaitų duomenimis, buvo apie 8 %. „Zoomlion“ pelningumas yra pagrįstas, tačiau gana nedidelis, palyginti su sektoriaus bendrovių vidurkiu, ir gali riboti jos gebėjimą reinvestuoti ir suvaldyti ekonominius svyravimus.

(202)

Ši grupė savo veiklai finansuoti naudojo trumpajam laikotarpiui ir ilgajam laikotarpiui skolintas lėšas. Komisija įvertino bendrovės trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikio mokumo padėtį.

(203)

Trumpalaikiam likvidumui vertinti Komisija naudojo einamojo likvidumo rodiklį. Pagal šį rodiklį vertinamas bendrovės gebėjimas sumokėti trumpalaikių įsipareigojimų sumas, įskaitant trumpalaikes skolas.

(204)

Bendrovės einamojo likvidumo rodiklis tiriamuoju laikotarpiu buvo 1,17. Tai rodo, kad jos likvidumas yra pakankamas, tačiau netvirtas, nes šis rodiklis tik šiek tiek viršija priimtiną ribą. Šis rodiklis taip pat parodo, kad, nors bendrovė savo trumpalaikius įsipareigojimus gali įvykdyti naudodama savo trumpalaikį turtą, bet koks nenumatytas įsipareigojimų padidėjimas arba turto konvertavimo sulėtėjimas gali sukelti sunkumų. Atsižvelgdama į šį trumpalaikio likvidumo rodiklį, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamos bendrovės trumpalaikio likvidumo pozicija yra trapi.

(205)

Ilgalaikio mokumo rizikos vertinimą Komisija grindė įsiskolinimo koeficientu. Pagal šį koeficientą vertinamas bendrovės gebėjimas įvykdyti savo ilgalaikius skolinius įsipareigojimus. Skolintojai ir investuotojai į obligacijas jį naudoja vertindami bendrovės kreditingumą.

(206)

Įsiskolinimo koeficientas parodo įsipareigojimų, visų pirma ilgalaikės skolos, dydį. Bendrovės įsiskolinimo koeficientas (1,93) rodo, kad bendrovė yra labai priklausoma nuo finansavimo skolintomis lėšomis, o tai labai padidina finansinę riziką. Didelis finansinis svertas reiškia, kad bendrovei sudėtinga vykdyti skolos įsipareigojimus, ypač tais laikotarpiais, kai sumažėja pajamos arba padidėja palūkanų normos. Dėl tokios priklausomybės nuo skolos išryškėja, kad reikalinga labiau subalansuota kapitalo struktūra.

(207)

Tuo, kad bendrovė veiksmingai naudoja savo turtą, nėra palaikomas aukštas kredito reitingas. Turto apyvartumo rodiklis (0,3) rodo, kad bendrovė iš kiekvienos turto jenos uždirba tik 0,30 jenos pajamų, o tai rodo, kad ištekliai išnaudojami nepakankamai. 2,77 % turto grąža irgi yra maža ir rodo, kad bendrovė iš savo investicijų negauna didelės vertės. Iš šių rodiklių matyti, kad turtas nėra valdomas veiksmingai, o tai trukdo bendrovei gauti pajamų ir pelno.

(208)

Todėl, atsižvelgdama į 202–207 konstatuojamosiose dalyse apibūdintus likvidumo, mokumo ir veiksmingumo aspektus, Komisija laikėsi nuomonės, kad šios bendrovės finansinė padėtis nėra stabili, o jos rizikos profilis rodo, kad potencialūs skolintojai ir investuotojai patirtų didelę riziką.

(209)

Komisija laikėsi nuomonės, kad bendra šios grupės finansinė būklė atitinka B reitingą, kuris nėra laikomas „investiciniu reitingu“.

(210)

Remdamasi viešai prieinamais „Bloomberg“ duomenimis, rinkos palūkanų normai nustatyti Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo B reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų tikėtiną priemoką, kuri buvo taikoma Kinijos liaudies banko paskolų lyginamosioms palūkanų normoms, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – NIFC (97)paskolų bazinėms palūkanų normoms.

(211)

Tas antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV B reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie Kinijos liaudies banko paskelbtos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, tą dieną, kurią suteikta paskola (98), ir tokiam pačiam kaip atitinkamos paskolos laikotarpiui. Tai padaryta atskirai dėl kiekvienos paskolos, suteiktos šiai bendrovių grupei.

(212)

Paskolų užsienio valiutomis atveju padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir patikimų kredito reitingų nebuvimu, yra tokia pati, nes šias paskolas teikia tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, siekiant nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį buvo naudojamos B reitingo įmonių obligacijos atitinkamomis valiutomis, išleistos tiriamuoju laikotarpiu.

(213)

Po galutinio faktų atskleidimo „Zoomlion group“ tvirtino, kad finansinių rodiklių analizė nepateisino tokių bendrovių kaip „Dingli group“ ir „Sinoboom group“ žemesnio kredito reitingo. Atlikusi nuodugnią lyginamąją įvairių atrinktų bendrovių padėties analizę Komisija patvirtino savo vertinimą remdamasi tuo, kad, palyginti su kitomis atrinktomis bendrovėmis, „Zoomlion group“ veiklos rezultatai iš esmės buvo prasti.

(214)

Kaip nustatyta 90 konstatuojamojoje dalyje, skolinančios Kinijos finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „Dingli Group“ suteiktų paskolų palūkanų normos atitinka rinkos lygį.

(215)

„Dingli Group“ nurodė, kad jos finansinė būklė yra labai pelninga, stebimas didelis augimas: jos pačios finansinių ataskaitų duomenimis, 2023 m. pelno dydis buvo didelis (8–13 %).

(216)

„Dingli Group“ savo veiklai finansuoti naudojo trumpajam laikotarpiui ir ilgajam laikotarpiui skolintas lėšas. Komisija įvertino šios grupės trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikio mokumo padėtį.

(217)

Dėl trumpalaikio likvidumo pažymėtina, kad, vertinant bendrą įvairių „Dingli“ subjektų padėtį, bendrovės likvidumo pozicija greičiausiai būtų mišri. „Dingli Machinery“ einamojo likvidumo rodiklis yra gana didelis, didesnis negu 2, o tai parodo tvirtą pajėgumą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Tačiau „Dingli Leasing“ einamojo likvidumo rodiklis yra mažesnis negu 1,2, todėl bendrovės pajėgumas įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus tėra nedidelis. Abiejų bendrovių einamojo likvidumo rodiklių vidurkis turbūt būtų tarp šių dviejų verčių, tad trumpalaikis finansinis stabilumas yra iš esmės priimtinas, o konsoliduotas subjektas turėtų atidžiai valdyti likvidumą, kad išvengtų galimos finansinės įtampos.

(218)

Kalbant apie ilgalaikę skolą, grupės finansinis svertas būtų didelis, nes „Dingli Leasing“ skolos ir nuosavo kapitalo santykis yra didesnis negu 2,8, bet bendrą finansinę riziką mažina konservatyvus „Dingli Machinery“ skolos ir nuosavo kapitalo santykis, kuris yra mažesnis negu 0,7. Bendras skolos ir nuosavo kapitalo santykis greičiausiai būtų nedidelis, tačiau vis tiek kryptų į aukštesniąją pusę, o tai rodo didelę priklausomybę nuo skolintų lėšų. Tai gali kelti riziką, ypač neapibrėžtomis ekonominėmis sąlygomis.

(219)

Kalbant apie efektyvumą, „Dingli Machinery“ turto apyvartumas yra mažesnis negu 0,5, todėl galima daryti prielaidą dėl tam tikro neefektyvumo, o „Dingli Leasing“ turto apyvartumas yra labai mažas, 0,15, ir rodo, kad bendrovė iš vieno turto vieneto gauna labai mažai pajamų. Taip išryškėja bendras abiejų įmonių turto naudojimo neefektyvumas. Tam, kad grąža padidėtų, bendrovei reikės sutelkti dėmesį į operacijų optimizavimą, nenaudojamo turto likvidavimą arba veiklos strategijų stiprinimą.

(220)

Komisija manė, kad bendra šios grupės finansinė būklė atitinka BB reitingą. Pagal „Standard & Poor’s“ kredito reitingų apibrėžtis, BB reitingą turintis skolininkas vis dar yra pajėgus stabiliomis sąlygomis įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto skolininko gebėjimas arba noras įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus gali sumažėti dėl nepalankių verslo, finansinių ar ekonominių sąlygų. Todėl manoma, kad šis lyginamasis dydis yra tinkamas aukštam skolos lygiui ir didelei priklausomybei nuo grupės finansinio sverto atspindėti.

(221)

Siekiant nustatyti rinkos palūkanų normą, BB reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų tikėtina priemoka buvo pridėta prie Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos.

(222)

Tas antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie Kinijos liaudies banko paskelbtos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, tą dieną, kurią suteikta paskola, ir tokiam pačiam kaip atitinkamos paskolos laikotarpiui. Tai padaryta atskirai dėl kiekvienos bendrovei suteiktos paskolos ir finansinės nuomos sutarties.

(223)

Dėl KLR suteiktų paskolų užsienio valiutomis manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir patikimų kredito reitingų nebuvimu, yra tokia pati, nes šias paskolas teikia tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, siekiant nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį buvo naudojamos BB reitingo įmonių obligacijos atitinkamomis valiutomis, išleistos tiriamuoju laikotarpiu.

(224)

Kaip nustatyta 90 konstatuojamojoje dalyje, skolinančios Kinijos finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „JLG Group“ suteiktų paskolų palūkanų normos buvo lengvatinės.

(225)

JLG nurodė, kad jos pelningumas yra mažas (mažesnis negu 3 %), maža ir turto grąža pagal jos 2023 m. finansines ataskaitas.

(226)

JLG savo veiklai finansuoti naudojo trumpajam laikotarpiui ir ilgajam laikotarpiui skolintas lėšas. Komisija įvertino šios grupės trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikio mokumo padėtį.

(227)

Dėl trumpalaikio likvidumo grupė pateikė duomenis, kad jos vidutinis einamojo likvidumo rodiklis tiriamuoju laikotarpiu buvo 1,40. Nors bendrovės trumpalaikis turtas patenka į priimtiną intervalą, jis nėra ypač didelis. Iš to matyti, kad, nors bendrovė techniškai gali įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, jos likvidumo pozicija yra tik minimaliai pakankama. Jeigu atsirastų netikėtas finansinis spaudimas, bendrovei gali būti sunku tęsti veiklą nelikviduojant turto ar papildomai nesiskolinant. Kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas rinkos kintamumo sąlygomis ar iškilus nenumatytiems įvykiams, reikėtų tvirtesnės likvidumo pozicijos.

(228)

Kalbant apie mokumą, bendrovės skolos ir nuosavo kapitalo santykis (2,19) rodo didelę priklausomybę nuo skolos. Bendrovė savo veiklai finansuoti naudoja dvigubai daugiau skolintų lėšų negu nuosavo kapitalo, todėl jai kyla didelė finansinė rizika. Dėl tokio didelio finansinio sverto bendrovė tampa pažeidžiama, kai didėja palūkanų normos ar pasireiškia ekonomikos nuosmukis, nes jai gali būti sudėtinga padengti skolos tvarkymo išlaidas. Priklausomybė nuo finansavimo skolintomis lėšomis didina nemokumo riziką, ypač jei sulėtėja pajamų augimas arba sumažėja pelningumas. Šis finansinis svertas kelia didelį susirūpinimą ir gali kelti pavojų bendrovės finansinei būklei.

(229)

Komisija manė, kad bendra šios grupės finansinė būklė atitinka B reitingą. B reitingą turintis skolininkas vis dar yra pajėgus stabiliomis sąlygomis įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto skolininko gebėjimas arba noras įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus gali sumažėti dėl nepalankių verslo, finansinių ar ekonominių sąlygų. Todėl manoma, kad šis lyginamasis dydis yra tinkamas aukštam skolos lygiui ir didelei priklausomybei nuo grupės finansinio sverto ir jos silpnam likvidumui bei pelningumui atspindėti.

(230)

Siekiant nustatyti rinkos palūkanų normą, B reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų tikėtina priemoka buvo pridėta prie Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos.

(231)

Tas antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV B reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie Kinijos liaudies banko paskelbtos paskolų lyginamosios palūkanų normos, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės palūkanų normos, tą dieną, kurią suteikta paskola, ir tokiam pačiam kaip atitinkamos paskolos laikotarpiui. Tai padaryta atskirai dėl kiekvienos bendrovei suteiktos paskolos ir finansinės nuomos sutarties.

(232)

Komisija nustatė, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi lengvatiniu finansavimu paskolomis. Atsižvelgdama į finansinio įnašo bei naudos eksportuojantiems gamintojams buvimą ir į konkretumo aspektą, Komisija lengvatinį finansavimą paskolomis laikė kompensuotina subsidija.

(233)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad lyginamasis dydis, kurį Komisija naudojo naudai ir subsidijų sumai apskaičiuoti, buvo klaidingas. CCCME pirmiausia teigė, kad Komisija neturėjo taikyti išorinio lyginamojo dydžio, nes Komisija esą neįrodė, kad nėra vyraujančių rinkos sąlygų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkte. Be to, CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kaip ji užtikrino, kad JAV įmonių obligacijų indeksų paplitimas pakankamai atspindėjo vyraujančias rinkos sąlygas Kinijoje, kurioje atrinkti MPĮ gamintojai gavo finansavimą. Antra, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija turėjo taikyti ne santykinį skirtumą, o absoliutų skirtumą, nes absoliutus skirtumas pakankamai matyti įmonių obligacijų su skirtingais kredito reitingais rizikos pozicijose. CCCME taip pat teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl santykinio skirtumo taikymas buvo tinkamesnis nei absoliutaus skirtumo taikymas ir kaip bazinė palūkanų norma buvo lygiavertė AA reitingo palūkanų normai.

(234)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ji įrodė, jog KLR nebuvo vyraujančių rinkos sąlygų, todėl ji negalėjo apskaičiuoti tinkamo lyginamojo dydžio remdamasi KLR taikomomis sąlygomis. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė 3.6.1.4, 3.6.1.5 ir 3.6.2 skirsniuose padarytas išvadas, iš kurių matyti, kad Kinijos vyriausybė vadovavosi normine sistema, kad vykdytų reikšmingą valstybės valdomų ir privačių komercinių bankų, kurie įgyvendina vyriausybės politiką teikdami finansavimą KLR ekonominės veiklos vykdytojams, kontrolę. Be to, primenama, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas iš atrinktiems gamintojams finansavimą teikusių komercinių bankų, todėl Komisija negalėjo gauti informacijos, susijusios su MPĮ gamintojais ar kitais sektoriais, kurie nėra KLR valdžios institucijų skatinami.

(235)

Kadangi nebendradarbiavo jokia Kinijos finansų įstaiga, Komisija turėjo taikyti išorinį lyginamąjį dydį. Komisija laikėsi nuomonės, kad JAV rinka yra panašaus dydžio ir joje buvo galima gauti statistinius duomenis apie obligacijas, kurių reitingai skiriasi. Komisija taip pat pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu nė viena suinteresuotoji šalis nepasiūlė tinkamo alternatyvaus išorinio lyginamojo dydžio.

(236)

Kalbant apie santykinio skirtumo naudojimą, Komisija pirmiausia pripažino, kad komerciniai bankai paprastai taiko absoliučiaisiais skaičiais išreikštą antkainį ir kad ši praktika iš esmės buvo pagrįsta praktiniais sumetimais, nes palūkanų norma galiausiai yra absoliutusis skaičius. Tačiau absoliutusis skaičius yra rizikos vertinimo rezultatas, pagrįstas santykiniu vertinimu. Kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose, santykinis vertinimas reiškė, kad BB reitingą turinčios bendrovės įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra X % didesnė nei vyriausybės arba nerizikingos bendrovės įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Santykinis skirtumas rodo vyraujančių rinkos sąlygų pasikeitimus, kurie neišreiškiami, jei laikomasi absoliutaus skirtumo (99). Antra, palūkanų normos atspindi ne tik konkrečios bendrovės rizikos profilius, bet ir su konkrečia šalimi ir konkrečia valiuta susijusią riziką. Taigi santykinis skirtumas rodo vyraujančių rinkos sąlygų pasikeitimus, kurie neišreiškiami, jei laikomasi absoliutaus skirtumo logikos. Dažnai, kaip ir šiuo atveju, konkrečios šalies ir valiutos specifinė rizika ilgainiui keičiasi, o šie skirtumai skiriasi nelygu šalis. Dėl to nerizikingos normos ilgainiui labai keičiasi ir kartais yra mažesnės JAV, kartais – Kinijoje. Šie skirtumai yra susiję su tokiais veiksniais, kaip stebimas ir numatomas BVP augimas, ekonominės nuotaikos ir infliacijos lygis. Kadangi nerizikinga norma ilgainiui keičiasi, toks pats nominalus absoliutus skirtumas gali reikšti labai skirtingą rizikos vertinimą. Investuotojo požiūriu, santykinis skirtumas tokiu atveju yra geresnė priemonė, nes jis parodo pelningumo skirtumo dydį ir kaip jį veikia bazinių palūkanų normų lygis. Trečia, santykinis skirtumas taip pat nepriklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, jei nerizikinga norma JAV yra mažesnė už nerizikingą normą Kinijoje, pritaikius metodą bus gauti didesni absoliutūs antkainiai. Kita vertus, jei nerizikinga norma Kinijoje yra mažesnė už nerizikingą normą JAV, pritaikius metodą bus gauti mažesni absoliutūs antkainiai.

(237)

Kalbant apie bazinės palūkanų normos naudojimą kaip atskaitos tašką, kaip nurodyta 156 konstatuojamojoje dalyje ir kaip pripažino Kinijos vyriausybė, bazinė palūkanų norma atitiko didžiausią lengvatinę skolinimo normą, kurią komercinis bankas taikė savo pagrindiniams klientams (100). Todėl minėti tvirtinimai buvo atmesti.

(238)

Po galutinio ir papildomo faktų atskleidimų „Zoomlion group“ tvirtino, kad Komisija klaidingai apskaičiavo naudos, susijusios su paskolų palūkanomis ir banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, sumą remdamasi 360 dienų, o ne 365 dienomis. Komisija neatsižvelgė į tokį tvirtinimą motyvuodama tuo, kad remtis 360 dienų yra įprasta skaičiavimo praktika finansų įstaigų atžvilgiu (101). Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(239)

Dėl atrinktų bendrovių grupių lengvatinio finansavimo paskolomis tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Lengvatinis finansavimas. Paskolos

(240)

Kredito linijos paskirtis – nustatyti skolinimosi limitą, iki kurio bendrovė galėtų bet kada skolintis savo einamajai veiklai finansuoti, taip užtikrindama lankstų apyvartinio kapitalo finansavimą ir jo prieinamumą iškart, kai jo reikia. Kredito linijos sutartyse su atrinktomis bendrovių grupėmis nurodytas įvairių formų finansavimas, prieinamas bendrovėms, pasirašiusioms tokius susitarimus, apimantis visų rūšių trumpalaikį finansavimą, kaip antai trumpalaikes paskolas, banko akceptus, akredityvus ir kt. Be to, finansinės literatūros duomenimis, kredito linijos daugeliu atvejų yra įprastos ir rinkos ekonomikoje. Pavyzdžiui, jos sudaro daugiau kaip 80 % bankų finansavimo, teikiamo JAV atvirosioms akcinėms bendrovėms (102). Be to, Kanadoje, kurioje banko akceptas yra tiesioginis ir besąlyginis įsakomąjį vekselį priimančio banko įsipareigojimas (taip pat, kaip Kinijoje), bankai įprastai priima banko akcepto įsakomuosius vekselius tik iš besiskolinančių įmonių, kurios yra atidariusios kredito liniją tame banke (103). Todėl Komisija manė, kad kredito linijos priemonės samprata turėtų apimti iš esmės visą atrinktų bendrovių trumpalaikį finansavimą, kaip antai trumpalaikes paskolas, banko akcepto įsakomuosius vekselius ir kt. (104)

(241)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad kredito linijos buvimas nėra būtina trumpalaikio skolinimosi sąlyga. Savo pastabose jie nurodė mažesnę bankų finansavimo normą, taikomą Ispanijos įmonėms.

(242)

Komisija laikėsi nuomonės, kad padėtis Ispanijos rinkoje nebuvo tipiška ir kad su JAV rinka, kuri yra didesnė ir panašesnė į Kinijos rinką, susiję statistiniai duomenys yra tinkamesni. Bet kuriuo atveju ankstesni ir dabartiniai tyrimai parodė, kad Kinijos ekonominės veiklos vykdytojai, norėdami gauti finansavimą, naudojasi tokiomis kredito linijomis.

(243)

Komisija nustatė, kad Kinijos finansų įstaigos kiekvienai iš atrinktų grupių suteikė su jos finansavimu susijusių kredito linijų. Tuo tikslu sudarytos preliminariosios sutartys, pagal kurias bankas atrinktoms bendrovėms leido naudotis įvairiomis skolos priemonėmis, kaip antai apyvartinio kapitalo paskolomis, banko akcepto įsakomaisiais vekseliais ir kitokiu prekybos finansavimu iki tam tikros nustatytos didžiausios sumos.

(244)

Kaip minėta 240 konstatuojamojoje dalyje, kredito linijos samprata turėtų apimti visą trumpalaikį finansavimą. Todėl Komisija palygino kredito linijų, kuriomis bendradarbiaujančios bendrovės galėjo naudotis tiriamuoju laikotarpiu, dydį su trumpalaikio finansavimo, kuriuo šios bendrovės naudojosi tuo pačiu laikotarpiu, suma, siekdama nustatyti, ar kredito linija apėmė visą trumpalaikį finansavimą. Tuo atveju, kai trumpalaikio finansavimo suma viršijo kredito linijos limitą, Komisija prie esamos kredito linijos dydžio pridėjo kredito linijos limitą viršijančią sumą, kurią realiai panaudojo eksportuojantys gamintojai.

(245)

Įprastomis rinkos sąlygomis už kredito linijas būtų imamas mokestis, vadinamas susitarimo ar įsipareigojimo mokesčiu, skirtas atlyginti bankui už jo išlaidas ir riziką atidarant kredito liniją, taip pat būtų imamas metinis pratęsimo mokestis už kredito linijų galiojimo pratęsimą (105). Šiais mokesčiais padengiamos ne tik administravimo išlaidos, kaip antai paraiškos nagrinėjimo ir saugumo patikrinimų išlaidos, bet ir išlaidos dėl bankams keliamų rizikos ribojimo (prudencinių) reikalavimų, nes, skiriant kapitalą pagal kredito liniją, sumažėja banko kapitalo pakankamumo rodikliai, kuriuos jis turi palaikyti, kad užtikrintai apsisaugotų nuo sisteminės rizikos. Tačiau Komisija nustatė, kad visos atrinktos bendrovių grupės naudojosi suteiktomis kredito linijomis nemokamai. Taigi tiriamosioms bendrovių grupėms buvo suteikta naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkte.

(246)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad susitarimo ir pratęsimo mokesčiai ne visada taikomi didelėms bendrovėms, pavyzdžiui, MPĮ gamintojams, kurios verslo ryšiais susijusios su dideliais bankais. Konkrečiau, jie teigė, kad dėl tokių mokesčių paprastai deramasi dvišaliu pagrindu. Šiuo atžvilgiu, nurodydami „susitarimą“ arba „diskusijas“ dėl mokėtino mokesčio, CCCME atkreipė dėmesį į tam tikrų bankų interneto svetaines. Tačiau CCCME pripažino negalintys pateikti įrodymų dėl tokių suderėtų mokesčių dydžio, nes kredito linijų sutartys yra konfidencialios. Todėl Komisija negalėjo laikyti tokio tvirtinimo pagrįstu ir jį atmetė.

(247)

Kaip minėta 144 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos privalo teikti kreditinę paramą skatinamiems pramonės sektoriams.

(248)

Komisijos manymu, kadangi kredito linijos yra iš esmės susijusios su visų rūšių trumpalaikiu finansavimu, teiktu atrinktoms bendrovėms, jos turėtų būti laikomos viena iš lengvatinės finansinės paramos, finansų įstaigų teikiamos skatinamiems pramonės sektoriams, tokiems kaip MPĮ sektorius, formų. Kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, MPĮ sektorius yra vienas iš skatinamų pramonės sektorių, todėl jame galima naudotis visa įmanoma finansine parama.

(249)

CCCME tvirtino, kad nė vienas Kinijos ekonominės veiklos vykdytojas nemokėjo jokio susitarimo ar pratęsimo mokesčio, todėl laikėsi nuomonės, kad tai nėra konkrečiai su MPĮ sektoriumi susijusi schema.

(250)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad „Bank of China“ interneto svetainėje nurodoma, kadi už kredito linijų turėjimą taikomi mokesčiai (106). Antra, Komisija pažymėjo, kad CCCME neįrodė, kad MPĮ pramonei skirtomis lengvatinėmis sąlygomis gali naudotis ir kitos KLR bendrovės. Be to, kadangi kredito linijos yra glaudžiai susijusios su kitų rūšių lengvatiniu skolinimu, pavyzdžiui, paskolomis, ir kadangi jos yra konkrečiai skatinamiems pramonės sektoriams teikiamos kreditinės paramos dalis, 3.6.4.2 skirsnyje pateikta paskolų konkretumo analizė taip pat taikoma kredito linijoms. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(251)

Remdamasi pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktu, Komisija manė, kad nauda, suteikta gavėjams, yra lygi skirtumui tarp sumos, kurią jie sumokėjo kaip mokestį už kredito linijų atidarymą Kinijos kredito įstaigose ar jų galiojimo pratęsimą, ir sumos, kurią jie sumokėtų už panašią komercinę kredito liniją, suteiktą neiškreipta rinkos kaina.

(252)

Nė viena iš atrinktų bendrovių nemokėjo mokesčio už savo kredito liniją. Panašiai ir per ankstesnius tyrimus Komisija nerado jokių kredito linijų mokesčių šios šalies viduje. Iš viešai prieinamos informacijos atrodo, kad kai kuriais atvejais bendrovėms Kinijoje yra taikomi kredito linijos mokesčiai (107), tačiau nepavyko rasti informacijos apie šių mokesčių dydį. Todėl Komisija ieškojo tinkamo lyginamojo tokio mokesčio dydžio ne Kinijoje. Taigi remiantis viešai prieinamais duomenimis (108) nustatyti susitarimo mokesčio ir pratęsimo mokesčio dydžiai yra atitinkamai 1,75 % ir 1,25 %.

(253)

Susitarimo mokestis ir pratęsimo mokestis iš esmės mokėtini vienkartinėmis sumomis atitinkamai kai atidaroma nauja kredito linija arba kai pratęsiamas esamos kredito linijos galiojimas. Vis dėlto apskaičiuodama Komisija atsižvelgė ir į tas kredito linijas, kurios buvo atidarytos arba kurių galiojimas buvo pratęstas prieš tiriamąjį laikotarpį, tačiau kuriomis atrinktos bendrovių grupės galėjo naudotis tiriamuoju laikotarpiu, ir į tas kredito linijas, kurios buvo atidarytos tiriamuoju laikotarpiu.

(254)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad susitarimo arba pratęsimo mokesčiai pro rata temporis pagrindu turėtų būti taikomi vidutiniam nepanaudotos kredito linijos likučiui arba neapmokėtam kredito linijos likučiui. Šiuo atžvilgiu CCCME nurodė banko interneto svetainę, kurioje prašoma sumokėti susitarimo arba pratęsimo mokestį dėl neišmokėtos sumos.

(255)

Komisija su tuo nesutiko. Mokėtinas mokestis nėra lygiavertis palūkanų normai, todėl jį apskaičiuojant neturėtų būti atsižvelgiama į laikotarpio trukmę. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad CCCME pateikti įrodymai buvo gauti iš įvairių šaltinių, kuriais remiantis nebuvo galima nustatyti bendros standartinės bankų elgsenos, todėl CCCME tvirtinimas buvo nepakankamai pagrįstas įrodymais ir buvo laikomas negalutiniu.

(256)

Po galutinio faktų atskleidimo „Zoomlion group“ pastebėjo, kad pagal šią schemą MPĮ eksportuojančiam gamintojui apskaičiuota subsidijų suma skyrėsi nuo patronuojančiajai bendrovei apskaičiuotos sumos. Tiksliau pirmuoju atveju Komisija nepaskirstė viso mokėtino mokesčio TL pagal kiekvienos kredito linijos, patenkančios į TL, dienas.

(257)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisija laikėsi nuomonės, kad susitarimo mokestis ir pratęsimo mokestis iš esmės mokėtini vienkartinėmis sumomis kaip mokestis atitinkamai kai atidaroma nauja kredito linija arba kai pratęsiamas esamos kredito linijos galiojimas, neatsižvelgiant į kredito linijos trukmę. Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad subsidijų sumos patronuojančiajai bendrovei apskaičiavimo metodika neatitiko šio principo. Tai buvo atitinkamai pataisyta, kad pirmiau aprašytas metodas būtų taikomas visoms kredito linijoms ir bendrovėms. 2025 m. kovo 21 d. pataisyti skaičiavimai buvo dar kartą atskleisti „Zoomlion group“.

(258)

Po papildomo faktų atskleidimo „Zoomlion group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad apskaičiuojant naudą reikėtų atsižvelgti į kredito linijos trukmę. Ji nurodė 245 konstatuojamąją dalį ir mokesčių (administracinių išlaidų) pobūdį, taip pat su įmonių finansais susijusią literatūrą (109), pagal kurią „susitarimo mokestis yra mokestis, kurį skolintojas ima iš skolininko, kad kompensuotų skolintojui už kredito linijos atidarymą. Šiuo mokesčiu taip pat užtikrinamas skolintojo pažadas suteikti kredito liniją sutartomis sąlygomis konkrečiomis datomis, neatsižvelgiant į finansų rinkų sąlygas. Šiuo mokesčiu skolintojui kompensuojama rizika, susijusi su atvira kredito linija, nepaisant neaiškių būsimų rinkos sąlygų ir skolintojo negalėjimo einamuoju momentu nustatyti palūkanų už pagrindinę sumą“. Bendrovė teigė, kad kredito linijos trukmė ir jos suma turėjo įtakos finansų įstaigai tenkančiai rizikai. „Zoomlion group“ taip pat nurodė, kad apskaičiuodama subsidiją Komisija atsižvelgė į kredito linijas, atidarytas prieš tiriamąjį laikotarpį ir per tiriamąjį laikotarpį, ir teigė, kad, esant „lygiagrečioms“ kredito linijoms, subsidijų sumai apskaičiuoti reikėjo naudoti kredito linijų trukmę. „Zoomlion group“ taip pat laikėsi nuomonės, kad kredito linijos yra finansinė priemonė, panaši į terminuotąsias paskolas ir banko akcepto įsakomuosius vekselius, kurios teikiamą naudą galima apskaičiuoti atsižvelgiant į trukmę.

(259)

Nors „Zoomlion group“ šias papildomas pastabas pateikė pasibaigus šiam tikslui numatytam terminui, t. y. „Zoomlion“ nebuvo raginama pateikti pastabų dėl klausimų, kurie nebuvo susiję su papildomu faktų atskleidimu, Komisija į tokias pastabas atsižvelgė. Pagal 245 konstatuojamąją dalį ir „Zoomlion group“ nurodytą literatūrą pagrindinė priežastis, dėl kurios finansų įstaigos ima mokestį, yra administracinės išlaidos, susijusios su kredito linijos atidarymu ar išlaikymu, neatsižvelgiant į finansines sąlygas rinkoje. Dėl tokių sandorių finansų įstaigoms kyla rizika, tačiau ji nesusijusi su trukme kredito linijos, pagal kurią ekonominės veiklos vykdytojui suteikiamos lėšos ir už kurią jis paprastai mokės palūkanas, skolindamasis lėšas tam tikrą laikotarpį įvairiomis kredito priemonėmis, pavyzdžiui, paskolomis, akredityvais ar banko akcepto įsakomaisiais vekseliais. Kalbant apie kredito linijos sumą, apskaičiuodama Komisija iš tiesų atsižvelgė į tokią sumą. Kalbant apie „lygiagrečias“ kredito linijas, Komisijos analizė parodė, kad nebuvo lygiagrečių ar viena po kitos einančių kredito linijų su ta pačia finansų įstaiga ir visos kredito linijos, kurių atžvilgiu buvo apskaičiuota nauda, galėjo būti laikomos atskiromis kredito linijomis, kuriomis „Zoomlion group“ buvo suteikta nauda skirtingais tiriamojo laikotarpio laikotarpiais, neatsižvelgiant į tai, kada jos buvo suteiktos. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad „Zoomlion group“ aprašyti kraštutiniai pavyzdžiai neatspindi jos tipiškos padėties. Komisija taip pat manė, kad kredito linijos yra atskira finansinė priemonė nei terminuotosios paskolos ar banko akcepto įsakomieji vekseliai. Kredito linijos yra būtina sąlyga arba preliminarusis susitarimas finansavimui gauti, tuo tarpu terminuotosios paskolos arba banko akcepto įsakomieji vekseliai yra faktinės finansavimo priemonės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(260)

„Zoomlion group“ taip pat tvirtino, kad skaičiuojant subsidijų sumą mokesčiai, sumokėti už kredito linijų suteikimą, turėtų būti išskaičiuoti. Komisija pažymėjo, kad patenkinus tokį prašymą subsidijos norma nepasikeistų, nes sumokėti mokesčiai buvo nereikšmingi ir nebuvo taikomi visoms suteiktoms kredito linijoms.

(261)

Banko akcepto įsakomieji vekseliai yra finansinis produktas, skirtas tam, kad, išplečiant kredito priemonių pasirinkimą, būtų plėtojama aktyvesnė vidaus pinigų rinka. Tai viena iš trumpalaikio finansavimo formų, kuria galima „sumažinti [vekselio davėjo] finansavimo išlaidas ir padidinti kapitalo naudojimo efektyvumą“ (110). Be to, kaip nurodyta Kinijos liaudies banko svetainėje, „banko akcepto įsakomuoju vekseliu gali būti garantuojamas pirkėjo ir pardavėjo sutarties sudarymas ir vykdymas, taip pat skatinama kapitalo apyvarta panaudojant „Bank of China“ kreditą“ (111). Be to, „DBS Bank“ savo svetainėje reklamuoja banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip priemonę „apyvartinio kapitalo būklei pagerinti atidedant mokėjimus“ (112). Banko akceptų išdavimo ir naudojimo bendrosios sąlygos yra nustatytos Kinijos Liaudies Respublikos perleidžiamųjų priemonių įstatyme (113).

(262)

Komisija jau per ankstesnius tyrimus nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai daugiausia naudojami kaip mokėjimo priemonė per komercinius sandorius, vietoj pinigų pavedimo, taigi jie palengvina pinigų apyvartą ir vekselio davėjo apyvartinio kapitalo naudojimą (114).

(263)

Banko akcepto įsakomieji vekseliai iš tiesų gali būti naudojami tik atsiskaitymui pagal realius prekybos sandorius, o vekselio davėjas turi pateikti pakankamai su tuo susijusių įrodymų, pvz., pirkimo ar pardavimo sutartį, sąskaitą faktūrą ir pristatymo užsakymą ar kt. Banko akcepto įsakomieji vekseliai gali būti kartu su kitomis priemonėmis, kaip antai perlaida ar pinigų pavedimu, naudojami kaip įprastinė mokėjimo pagal pirkimo sutartis priemonė.

(264)

Banko akcepto įsakomąjį vekselį išduoda pareiškėjas (vekselio davėjas, kuris taip pat yra pirkėjas pagal atitinkamą komercinį sandorį) ir priima bankas. Priimdamas įsakomąjį vekselį bankas sutinka nustatytą dieną (termino suėjimo dieną) besąlygiškai sumokėti įsakomajame vekselyje nurodytą pinigų sumą gavėjui (vekselio turėtojui).

(265)

Paprastai banko akcepto sutartyse pateikiamas sandorių, dengiamų įsakomojo vekselio suma, su nurodyta mokėjimo tiekėjui termino suėjimo diena ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo diena, sąrašas.

(266)

Komisija taip pat nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai Kinijoje išduodami pagal banko akcepto įsakomojo vekselio sutartį, kurioje nustatoma banko, tiekėjų ir pirkėjo tapatybė, banko ir pirkėjo įsipareigojimai ir detalizuota vertė kiekvienam tiekėjui, su tiekėju sutarta mokėjimo termino suėjimo diena ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo diena.

(267)

Komisija taip pat nustatė, kad kredito linijos sutartyse banko akcepto įsakomieji vekseliai paprastai nurodomi (kartu su kitomis trumpalaikėmis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo paskolomis) kaip galimas būdas naudotis finansavimo limitu.

(268)

Priklausomai nuo kiekvieno banko nustatomų sąlygų, vekselio davėjui gali reikėti atlikti nedidelį pavedimą į tam skirtą sąskaitą, prisiimti įsipareigojimą ir sumokėti akcepto komisinį mokestį. Bet kokiu atveju vekselio davėjas yra įpareigojamas ne vėliau kaip banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo dieną pervesti visą banko akcepto įsakomojo vekselio sumą į tam skirtą sąskaitą.

(269)

Bankui priėmus įsakomąjį vekselį, vekselio davėjas jį indosuoja ir perduoda gavėjui, kuris taip pat yra tiekėjas pagal atitinkamą komercinį sandorį, kaip mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą. Taigi pirkėjo (vekselio davėjo) mokėjimo tiekėjui (vekselio gavėjui) įsipareigojimas panaikinamas. Atsiranda naujas pirkėjo įsipareigojimas priimančiam bankui sumokėti tokią pačią sumą (vekselio davėjas turi įsipareigojimą sumokėti bankui pinigais iki banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo dienos). Kinijos vyriausybė taip pat tai patvirtino per tikrinamąjį vizitą, surengtą per ankstesnį tyrimą (115): kai bendrovė tiekėjui sumoka banko akcepto įsakomuoju vekseliu, ji nebeturi įsipareigojimo tiekėjui, tačiau turi įsipareigojimą bankui, nes tas, kas prašė išduoti akcepto įsakomąjį vekselį, turi termino suėjimo dieną sumokėti bankui visą sumą. Taigi, banko akcepto įsakomojo vekselio poveikis toks, kad vekselio davėjo įsipareigojimas savo tiekėjui pakeičiamas įsipareigojimu bankui.

(270)

Banko akcepto įsakomųjų vekselių terminas skiriasi priklausomai nuo kiekvieno banko nustatomų sąlygų ir gali būti iki vienų metų.

(271)

Banko akcepto įsakomojo vekselio gavėjas (arba turėtojas) gali iki termino rinktis kurį nors iš trijų toliau nurodytų variantų:

(272)

Banko akcepto įsakomojo vekselio išdavimo data paprastai sutampa su mokėjimo termino suėjimo diena, dėl kurios susitarta su tiekėju, tačiau tai gali būti ir ankstesnė arba vėlesnė už šią dieną data. Atliekant tyrimą nustatyta, kad atrinktų bendrovių atveju įsakomojo vekselio išdavimo data paprastai sutapo su mokėjimo tiekėjui termino suėjimo diena arba buvo už ją ankstesnė, o kai kuriais atvejais ji buvo netgi po mokėjimo termino suėjimo dienos. Komisija nustatė, kad atrinktų bendrovių banko akcepto įsakomųjų vekselių termino suėjimo diena daugeliu atvejų yra praėjus 1–12 mėnesių nuo sąskaitos faktūros apmokėjimo termino suėjimo dienos.

(273)

Dėl banko akcepto įsakomųjų vekselių apskaitos tvarkos pažymima, kad jie yra davėjų, t. y. atrinktų eksportuojančių gamintojų, sąskaitose pripažįstami įsipareigojimais bankui. Kinijos liaudies banko Kreditų informacijos centras (CRCP) banko akcepto įsakomuosius vekselius pripažįsta „neapmokėtu kreditu“, kurį bankai teikia tuo pačiu lygiu kaip ir paskolas, akredityvus ar prekybos finansavimą. Taip pat pažymėtina, kad CRCP gauna informaciją iš finansų įstaigų, teikiančių įvairių rūšių paskolas, taigi, tokios finansų įstaigos yra banko akcepto įsakomuosius vekselius pripažinusios įsipareigojimais joms. Be to, per tyrimą surinktose banko akcepto sutartyse yra numatyta, kad jei pirkėjas banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo dieną nesumokėtų visos sumos, bankas nesumokėtą sumą traktuotų taip pat, kaip bankui ne laiku mokamą paskolą.

(274)

Taigi, iš pinigų perspektyvos, šia priemone davėjui de facto suteikiamas mokėjimo termino atidėjimas, nes sandorio suma pinigais faktiškai sumokama suėjus banko akcepto įsakomojo vekselio terminui, o ne tada, kai vekselio davėjas turėjo sumokėti savo tiekėjui. Jei nebūtų tokios finansinės priemonės, vekselio davėjas arba naudotų savo apyvartinį kapitalą, dėl to patirdamas išlaidų, arba paimtų trumpalaikę apyvartinio kapitalo paskolą iš banko, kad sumokėtų savo tiekėjams, dėl to taip pat patirdamas išlaidų. Mokėdamas banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, vekselio davėjas laikotarpį, trunkantį nuo vieno mėnesio iki vienų metų, faktiškai naudojasi jam tiekiamomis prekėmis arba teikiamomis paslaugomis už tai nemokėdamas pinigų iš anksto ir nepatirdamas jokių išlaidų.

(275)

Tai, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai naudojami kaip alternatyva trumpalaikėms paskoloms, iliustruoja Komisijos nustatytas faktas, kad kai kurios iš atrinktų bendrovių beveik neturėjo paskolų, t. y. „Dingli group“. Kita vertus, šių bendrovių per tiriamąjį laikotarpį išduoti banko akcepto įsakomieji vekseliai sudarė reikšmingą jų įsipareigojimų dalį.

(276)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME laikėsi nuomonės, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nėra trumpalaikio finansavimo forma, nes MPĮ gamintojai sutartą banko akcepto termino suėjimo dieną bankams turėjo grąžinti lėšas.

(277)

Komisija nesutiko su CCCME dėl 269–274 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių. Naudojant banko akcepto įsakomąjį vekselį, įsipareigojimas sumokėti tiekėjui perkeliamas bankui, o MPĮ gamintojas turi mokėjimo įsipareigojimą bankui, kaip pripažįstama jo apskaitos dokumentuose ir CRCP. Be to, priklausomai nuo susitarimo dėl banko akcepto įsakomųjų vekselių sąlygų, pradinį mokėjimo tiekėjui terminą bankas dažniausiai pratęsia keliais mėnesiais. Galiausiai, išskyrus minimalų mokestį, tokia trumpalaikė ar vidutinės trukmės paskola MPĮ gamintojams suteikiama nemokamai. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(278)

Įprastomis rinkos sąlygomis (116), naudodamasis banko akcepto įsakomaisiais vekseliais kaip finansine priemone, jų davėjas patirtų finansavimo išlaidų. Atliekant tyrimą nustatyta, kad visos atrinktos bendrovės tiriamuoju laikotarpiu naudojo banko akcepto įsakomuosius vekselius, o komisinį mokestį mokėjo tik už banko suteiktą akcepto paslaugą ir paprastai jo dydis buvo 0,05 % įsakomojo vekselio nominaliosios vertės (117). Tačiau nė viena iš atrinktų bendrovių nepatyrė išlaidų dėl finansavimo naudojant banko akcepto įsakomuosius vekselius, atidedant mokėjimą pinigais už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas. Todėl Komisija manė, kad tiriamosios bendrovės gavo naudos iš finansavimo, teikto banko akcepto įsakomųjų vekselių forma, dėl kurio jos nepatyrė jokių išlaidų.

(279)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pagal KLR veikiančią banko akceptų sistemą visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktas nemokamas jų einamosios veiklos finansavimas ir taip jiems suteikta kompensuotinos naudos, kaip apibūdinama 287–291 konstatuojamosiose dalyse, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 2 dalį.

(280)

Tai atitinka ankstesnius tyrimus, kuriuose Komisija nustatė (118), kad banko akcepto įsakomųjų vekselių paskirtis ir poveikis faktiškai yra tokie patys kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, nes bendrovės juos vietoj trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų naudoja savo einamajai veiklai finansuoti ir dėl to turėtų patirti išlaidų, prilygstančių finansavimo trumpalaikėmis apyvartinio kapitalo paskolomis išlaidoms.

(281)

Dėl konkretumo pažymima, kad, kaip minėta 144 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos privalo teikti kreditinę paramą skatinamiems pramonės sektoriams.

(282)

Komisija manė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra dar viena lengvatinės finansinės paramos, finansų įstaigų teikiamos skatinamiems pramonės sektoriams, tokiems kaip MPĮ sektorius, forma. Iš tiesų, kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, MPĮ sektorius yra vienas iš skatinamų pramonės sektorių, todėl jame galima naudotis visa įmanoma finansine parama. Be to, panašiai kaip ir kredito linijos, banko akcepto įsakomieji vekseliai yra iš esmės susiję su kitų rūšių lengvatiniu skolinimu, kaip antai paskolomis, ir, kadangi jie yra kreditinės paramos, konkrečiai teikiamos skatinamiems pramonės sektoriams, dalis, taip pat taikytina analizė dėl valstybinių institucijų ir analizė dėl konkretumo, kaip išdėstyta 3.6.1.1–3.6.1.5 skirsniuose, taip pat 3.6.2.2 skirsnyje dėl paskolų.

(283)

Be to, 2020 m. Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisija (CBIRC) paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad, siekiant stiprinti kreditinę paramą galutinės grandies įmonėms pagrindinėse įmonių grupėse, bankų finansų įstaigos gali teikti kreditinę paramą galutinės grandies įmonėms įsigyti prekių ir susimokėti už jas banko akcepto vekseliais, šalies akredityvais, išankstiniu finansavimu ir kt. Taigi bankų akcepto įsakomieji vekseliai, kaip finansavimo forma, yra finansų įstaigų lengvatinės finansinės paramos skatinamiems pramonės sektoriams, tokiems kaip MPĮ pramonė, sistemos dalis.

(284)

Nepateikta jokių įrodymų, kad banko akcepto įsakomaisiais vekseliais tokiomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis KLR gali naudotis bet kuri (kitų nei skatinamų pramonės sektorių) įmonė.

(285)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad banko akcepto įsakomuosius vekselius naudojo beveik visi Kinijos ekonominės veiklos vykdytojai, todėl jie nebuvo konkretūs. Jie pridūrė, kad Komisija neįrodė konkretumo.

(286)

Komisija manė, kad šis tvirtinimas nepagrįstas. Tiksliau nepateikta jokių įrodymų, kad banko akcepto įsakomaisiais vekseliais tokiomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis kaip MPĮ pramonė KLR gali naudotis bet kuri (kitų nei skatinamų pramonės sektorių) įmonė. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(287)

Apskaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą Komisija įvertino gavėjams tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą.

(288)

Kaip minėta 275 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai naudojo banko akcepto įsakomuosius vekselius savo trumpalaikio finansavimo poreikiams tenkinti ir už tai nemokėjo jokio atlygio.

(289)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad banko akcepto įsakomųjų vekselių davėjai turėtų už finansavimo laikotarpį mokėti atlygį. Komisija laikė, kad finansavimo laikotarpis prasideda banko akcepto įsakomojo vekselio išdavimo dieną ir baigiasi banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo dieną. Dėl prieš tiriamąjį laikotarpį išduotų banko akcepto įsakomųjų vekselių ir tų banko akcepto įsakomųjų vekselių, kurių termino suėjimo diena buvo po tiriamojo laikotarpio pabaigos, Komisija apskaičiavo gautą naudą tik tuo finansavimo laikotarpiu, kurį apima tiriamasis laikotarpis.

(290)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą, atsižvelgdama į tai, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra viena iš trumpalaikio finansavimo formų ir kad jų paskirtis faktiškai tokia pati kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, Komisija laikė naudą, suteiktą gavėjams, lygia skirtumui tarp sumos, kurią bendrovė faktiškai sumokėjo kaip atlygį už banko akcepto įsakomaisiais vekseliais suteiktą finansavimą, ir sumos, kurią ji turėtų sumokėti taikant trumpalaikio finansavimo palūkanų normą.

(291)

Komisija nustatė naudą, gautą dėl to, kad nepatirta trumpalaikio finansavimo išlaidų. Komisija manė, kad, kaip nustatyta per ankstesnius tyrimus (119), išlaidos, patiriamos naudojantis banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, turėtų prilygti finansavimo trumpalaikėmis paskolomis išlaidoms. Todėl Komisija taikė tą pačią metodiką kaip ir finansavimui trumpalaikėmis paskolomis RMB, kaip aprašyta 3.6.4 skirsnyje.

(292)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai turėtų būti laikomi ne paskola, kuriai turėtų būti taikomas palūkanų normos lyginamasis dydis, o mokėjimo garantija už mokestį ir (arba) komisinį mokestį. Šiuo klausimu jie rėmėsi Niujorko federalinio rezervų banko interneto svetaine (120), kurioje banko akcepto įsakomieji vekseliai prilyginami banko garantijoms.

(293)

Komisija su tuo nesutiko. Atsižvelgdama į banko akcepto įsakomųjų vekselių, pagal kuriuos numatomas mokėjimo termino pratęsimas suteikiant nemokamą trumpalaikę paskolą, pobūdį, Komisija laikėsi nuomonės, kad nauda turėtų būti apskaičiuojama remiantis neiškraipytu palūkanų normos lyginamuoju dydžiu. Dėl nuorodos į Niujorko federalinio rezervų banko interneto svetainę Komisija pirmiausia pažymėjo, kad nurodytas dokumentas yra pasenęs (1981 m.). Be to, Kinijos banko akcepto įsakomųjų vekselių sistema skiriasi nuo aprašytosios, mes mokėjimo terminai pratęsiami naudojant banko akcepto įsakomuosius vekselius. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(294)

Po galutinio faktų atskleidimo „Zoomlion group“ pastebėjo, kad Komisija neteisingai apskaičiavo gautinų banko akcepto įsakomųjų vekselių subsidijų sumą. Komisija šį tvirtinimą priėmė. Pataisyti skaičiavimai buvo dar kartą atskleisti „Zoomlion group“.

(295)

Be to, pastabose po galutinio ir papildomo faktų atskleidimų „Zoomlion“ tvirtino, kad nauda, susijusi su banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, turėtų būti grindžiama įsakomojo vekselio suma, atėmus „Zoomlion group“ suteiktas garantijas, nes grynoji suma atspindi faktinę finansavimo sumą. Ji taip pat pakartojo, kad apskaičiuojant naudos sumą turėtų būti išskaičiuotas „Zoomlion group“ sumokėtas mokestis už banko akcepto įsakomuosius vekselius.

(296)

Komisija pažymėjo, kad garantijos teikimas piniginio užstato ar kitos formos garantija yra įprasta praktika ir kad finansų įstaigos neapskaičiuoja mokėtinų palūkanų remdamosi paskolos verte atėmus piniginį užstatą ar kitą paskolos davėjo suteiktą garantiją. Komisija taip pat pažymėjo, kad „Zoomlion group“ sumokėtas mokestis nebuvo laikomas palūkanomis. Tai veikiau administracinis mokestis, susijęs su banko akcepto įsakomojo vekselio išdavimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(297)

Viena atrinkta bendrovių grupė („Zoomlion“) gavo naudos iš lengvatinio finansavimo obligacijomis.

—

Kinijos Liaudies Respublikos vertybinių popierių įstatymas (2014 m. redakcija) (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) (121);

—

Administracinės priemonės dėl įmonių obligacijų emisijos ir prekybos jomis, Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos įsakymas Nr. 113, 2015 m. sausio 15 d.;

—

2011 m. sausio 18 d. Valstybės tarybos paskelbtas Potvarkis dėl įmonių obligacijų administravimo;

—

Kinijos liaudies banko paskelbtos administracinės priemonės dėl nefinansinių įmonių finansavimo skolintomis lėšomis priemonių tarpbankinėje obligacijų rinkoje, Kinijos liaudies banko įsakymas [2008] Nr. 12, 2008 m. balandžio 9 d.

(298)

Pagal taikomą reguliavimo sistemą Kinijoje negalima laisvai išleisti obligacijų ar laisvai jomis prekiauti. Kiekvienos obligacijos emisijai, priklausomai nuo obligacijos rūšies ir emitento tipo, turi pritarti įvairios vyriausybės institucijos, tokios kaip Kinijos liaudies bankas, Nacionalinė plėtros ir reformų komisija ar Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija. Be to, pagal Įmonių obligacijų administravimo nuostatus įmonių obligacijų emisijai taikomos metinės kvotos.

(299)

Pagal tiriamuoju laikotarpiu taikyto Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnį viešas įmonių obligacijų platinimas turėtų tenkinti šiuos reikalavimus: „pajamų panaudojimo tikslas atitinka valstybės pramonės politiką <...>“ ir „pajamos iš viešo įmonių obligacijų platinimo naudojamos tik patvirtintam (-iems) tikslui (-ams)“. Įmonių obligacijų administravimo nuostatų 12 straipsnyje pakartota, kad surinktų lėšų paskirtis turi atitikti valstybės pramonės politiką. Obligacijų emisija tokiomis sąlygomis yra skirta skatinamam pramonės sektoriui, tokiam kaip MPĮ pramonė, remti ir atitinka finansų įstaigų paramos tai pramonei praktiką (122).

(300)

Pagal Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnio 5 dalį „įmonių obligacijų kupono dydis neviršija Valstybės tarybos nustatyto kupono dydžio“. Be to, Įmonių obligacijų administravimo nuostatų 18 straipsnyje išsamiau nustatyta, kad „siūloma bet kokių įmonių obligacijų palūkanų norma neviršija 40 % vyraujančios palūkanų normos, bankų mokamos fiziniams asmenims už tokio pat termino terminuotuosius taupomuosius indėlius“.

(301)

Be to, Administracinių priemonių dėl įmonių obligacijų emisijos ir prekybos jomis 18 straipsnyje nustatyta, kad tik tam tikros obligacijos, atitinkančios griežtus kokybės kriterijus, tokius kaip AAA kredito reitingas, gali būti viešai išleidžiamos viešiesiems investuotojams arba viešai išleidžiamos profesionaliesiems investuotojams tik emitento nuožiūra. Šių standartų neatitinkančios įmonių obligacijos gali būti viešai išleidžiamos tik profesionaliesiems investuotojams. Todėl dauguma įmonių obligacijų išleidžiamos profesionaliesiems investuotojams, kurie yra Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos (CSRC) patvirtinti ir yra Kinijos instituciniai investuotojai.

(302)

Nors šio alternatyvaus finansavimo šaltinio teisinė ir reguliavimo sistema yra aiškiai nustatyta, Kinijos vyriausybė atsisakė suteikti bet kokios informacijos apie tai. Taigi išvados darytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(303)

Be to, MPĮ pramonei, kaip pagal Pramonės restruktūrizavimo žinyną skatinamam pramonės sektoriui, galima pagal Sprendimą Nr. 40 gauti finansų įstaigų kreditinę paramą. Tai, kad atrinktų bendrovių išleistoms obligacijoms taikoma žema palūkanų norma, t. y. paskolų bazinei palūkanų normai artima ar už ją mažesnė norma, yra aiškus požymis, kad finansų įstaigos, kurios yra pagrindinės investuotojos į šias obligacijas, privalo teikti šioms bendrovėms „kreditinę paramą“ ir, priimdamos sprendimą investuoti ar skirti finansavimą, privalo atsižvelgti ir į kitus, ne vien komercinius aspektus, kaip antai į vyriausybės politikos tikslus. Rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas iš tiesų būtų dėmesingesnis finansinei investicijos grąžai ir tikriausiai neinvestuotų į įmonių obligacijas labai žemomis palūkanų normomis. Tai pasakytina ypač apie finansų įstaigas, nes šių obligacijų grąža yra artima palūkanų normai, kuria jos pačios gali gauti lėšų iš kitų finansų įstaigų, ar dar mažesnė.

(304)

Be to, 3.6.4 skirsnyje Komisijos padarytos išvados dėl visų keturių eksportuojančių gamintojų grupių finansinės būklės, susijusios su jų likvidumo ir mokumo profiliais, taip pat rodo, kad rinkos sąlygomis veikiantys investuotojai neinvestuotų į tokias finansines priemones kaip šių grupių obligacijos, kurių finansinė grąža nedidelė, o su emitento likvidumu ir mokumu susijusi rizika didelė. Todėl, Komisijos nuomone, tokią investiciją darytų tik investuotojai, turintys kitų motyvų nei finansinė jų investicijų grąža, o toks motyvas gali būti teisinės prievolės teikti finansavimą skatinamų pramonės sektorių bendrovėms laikymasis.

(305)

„Bloomberg“ paskelbtų 2022 m. Kinijos obligacijų rinkos įžvalgų duomenimis, tarpbankinėje obligacijų rinkoje kotiruojamos obligacijos sudaro 88 % visos prekybos obligacijomis apimties (123). To paties tyrimo duomenimis, dauguma investuotojų, įskaitant finansų įstaigas, yra instituciniai investuotojai. Konkrečiai komerciniai bankai sudaro 57 %, o valstybės politikos bankai – 3 % investuotojų (124) . Taigi obligacijas perkantys investuotojai daugiausia yra Kinijos bankai, įskaitant valstybės valdomus bankus.

(306)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija manė, kad yra įrodymų, patvirtinančių, jog didelė dalis investuotojų į atrinktų bendrovių išleistas įmonių obligacijas yra finansų įstaigos, teisiškai įpareigotos teikti kreditinę paramą MPĮ gamintojams.

(307)

Kaip apibūdinta 299 konstatuojamojoje dalyje, pagal Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnį ir Įmonių obligacijų administravimo nuostatų 12 straipsnį įmonių obligacijų viešas siūlymas turi atitikti valstybės pramonės politiką. Dėl to obligacijos gali būti išleidžiamos tik tokiais tikslais, kurie atitinka Kinijos vyriausybės planavimo uždavinius dėl skatinamų pramonės sektorių. Instituciniai investuotojai, kurių daugelis, kaip nurodyta 305 konstatuojamojoje dalyje, yra komerciniai bankai ir valstybės politikos bankai, turi laikytis politikos gairių, nustatytų Sprendimu Nr. 40: jame (kartu su Pramonės restruktūrizavimo žinynu) numatytos specialios sąlygos tam tikriems projektams tam tikruose skatinamuose pramonės sektoriuose, tokiuose kaip MPĮ pramonė. Visoms atrinktoms bendrovių grupėms sudarytos lengvatinės sąlygos nulėmė sprendimą investuoti į išleidžiamas obligacijas, kurių palūkanų norma neatitinka rinka pagrįstų kriterijų.

(308)

Be to, kaip apibūdinta 3.6.1 skirsnyje, finansų įstaigoms būdinga tai, kad jų veikloje aktyviai dalyvauja valstybė, o Kinijos vyriausybė gali daryti reikšmingą įtaką joms. Bendroji teisinė sistema, kurioje veikia šios finansų įstaigos, taikoma ir obligacijoms.

(309)

164 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad valstybės valdomos finansų įstaigos yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, ir kad bet kokiu atveju jos laikomos Kinijos vyriausybės pavedimu ar nurodymu atliekančiomis funkcijas, paprastai suteikiamas vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. 3.6.2 skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad vyriausybė duoda pavedimus ir nurodymus ir privačioms finansų įstaigoms.

(310)

Komisija taip pat siekė gauti konkrečių vykdomos reikšmingos kontrolės įrodymų remdamasi konkrečiomis obligacijų emisijomis. Todėl ji nagrinėjo visą 298 konstatuojamojoje dalyje apibūdintą teisinę aplinką kartu su konkrečiais per tyrimą nustatytais faktais.

(311)

Komisija nustatė, kad obligacijos buvo išleistos taikant palūkanų normą, žemesnę nei ta, kuri būtų buvusi tikėtina atsižvelgiant į tų bendrovių finansinės ir kredito rizikos padėtį, ir žemesnę už Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (NIFC) paskelbtą nerizikingą pagrindinę palūkanų normą, kaip nurodyta 316 konstatuojamojoje dalyje.

(312)

Obligacijų, panašiai kaip ir paskolų, palūkanų normoms praktikoje įtakos turi bendrovės kredito reitingas. Tačiau Komisija 180 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad vietos kredito reitingų rinka yra iškraipyta ir kredito reitingai nepatikimi.

(313)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos finansų įstaigos laikėsi Sprendime Nr. 40 ir taikomose gairėse dėl žaliųjų obligacijų nustatytų politikos nurodymų, teikdamos lengvatinį finansavimą skatinamo pramonės sektoriaus bendrovėms, taigi veikė kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte, arba kaip įstaigos, veikiančios vyriausybės pavedimu arba nurodymu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(314)

Organizuodamos obligacijų, kurių palūkanų norma žemesnė už rinkos palūkanų normą, atitinkančią realų emitento rizikos profilį (kaip nustatyta 180 konstatuojamojoje dalyje), emisiją ir sutikdamos investuoti į tokias obligacijas, finansų įstaigos suteikė naudos atrinktam gamintojui.

(315)

Komisija manė, kad lengvatinis finansavimas obligacijomis yra konkretus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes obligacijos negali būti išleidžiamos be vyriausybės institucijų sutikimo, o Vertybinių popierių įstatyme nustatyta, kad obligacijų emisija turi atitikti valstybės pramonės politiką. Kaip jau minėta 80 konstatuojamojoje dalyje, 2021 m. Kinijos statybos mašinų asociacijos paskelbtame 14-ajame statybos pramonės plėtros penkmečio plane MPĮ pramonė laikoma skatinamu pramonės sektoriumi.

(316)

Kadangi obligacijos iš esmės yra dar viena skolos priemonių rūšis, iš esmės panaši į paskolas, ir kadangi paskoloms taikoma skaičiavimo metodika jau yra grindžiama obligacijų krepšeliu, Komisija nusprendė laikytis 3.6.4 skirsnyje apibūdintos paskoloms taikomos skaičiavimo metodikos. Tai reiškia, kad santykinis skirtumas tarp JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV B reitingo įmonių obligacijų, kurių terminas vienodas, pridedamas prie Kinijos liaudies banko nustatytos paskolų bazinės palūkanų normos siekiant nustatyti rinka pagrįstą obligacijų palūkanų normą, o tada pastaroji palūkanų norma palyginama su faktine bendrovės sumokėta palūkanų norma, taip nustatant gautą naudą.

(317)

Po galutinio faktų atskleidimo „Zoomlion group“ pažymėjo, kad Komisija tą pačią obligaciją kelis kartus įtraukė į subsidijų sumos patronuojančiajai bendrovei skaičiavimą.

(318)

Komisija priėmė šį tvirtinimą ir išbraukė palūkanų naudą, kuri už tas pačias obligacijas buvo skaičiuojama kelis kartus. Pataisyti skaičiavimai buvo dar kartą atskleisti „Zoomlion group“.

(319)

Po papildomo faktų atskleidimo „Zoomlion group“ pateikė papildomų pastabų dėl naudos skaičiavimo. Šie tvirtinimai buvo priimti ir skaičiavimai buvo atitinkamai pataisyti.

(320)

Komisija nustatė, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi kredito linijų, banko akcepto įsakomųjų vekselių ir obligacijų forma teiktu lengvatiniu finansavimu. Atsižvelgdama į finansinio įnašo ir naudos eksportuojantiems gamintojams buvimą ir į konkretumo aspektą Komisija šių rūšių lengvatinį finansavimą laikė kompensuotina subsidija.

(321)

Pakoregavus subsidijų sumų, susijusių su kredito linijomis, banko akcepto įsakomaisiais vekseliais ir įmonės obligacijomis, skaičiavimą, kaip paaiškinta atitinkamai 256–260, 294–296 ir 317–360 konstatuojamosiose dalyse, bendra kitų rūšių lengvatinio finansavimo subsidijų norma „Zoomlion Group“ padidėjo nuo 4,96 % iki 5,46 %.

(322)

Dėl pirmiau apibūdinto atrinktų eksportuojančių gamintojų lengvatinio finansavimo tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Lengvatinis finansavimas. Kitų rūšių finansavimas

(323)

Skundo pateikėjas teigė, kad „Sinosure“ skatinamiems pramonės sektoriams, tokiems kaip MPĮ pramonė, lengvatinėmis sąlygomis teikė eksporto kredito draudimą. Savo bendroje svetainėje „Sinosure“ teigia, kad ji skatina Kinijos prekių eksportą, ypač aukštųjų technologijų produktų eksportą. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktu tyrimu, Kinijos aukštųjų technologijų pramonė, kuriai priklauso ir MPĮ pramonė, gavo 21 % viso „Sinosure“ teikiamo eksporto kredito draudimo (125). Be to, „Sinosure“ ėmėsi aktyvaus vaidmens įgyvendindama strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“, pagal kurią įmonėms rekomenduojama naudotis nacionaliniais kreditų ištekliais, diegiamos mokslinės ir technologinės inovacijos bei modernizuojamos technologijos ir padedama užsienyje investuojančioms įmonėms tapti konkurencingesnėms pasaulinėje rinkoje (126).

(324)

Atrinktos bendrovių grupės per tiriamąjį laikotarpį turėjo galiojančias eksporto draudimo sutartis su „Sinosure“.

(325)

Kaip minėta 102 konstatuojamojoje dalyje, „Sinosure“ nepateikė informacijos apie investicines pajamas, nurodytas jos metinėje ataskaitoje, įrodymų dėl klausimų, susijusių su jos finansine ataskaita, pvz., veiklos išlaidomis, pajamomis, investicinėmis pajamomis, bendra draudimo suma, mašinų pramonės sektoriaus draudimo suma; informacijos apie savo įstatus, informacijos apie atrinktus gamintojus, nepaisant to, kad buvo duoti atitinkamų bendrovių leidimai, ir patvirtinamosios informacijos apie jos kredito rizikos vertinimo sistemos nepriklausomumą.

(326)

Todėl Komisija turėjo papildyti pateiktą informaciją turimais faktais.

(327)

Remiantis per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (129) pateikta informacija ir „Sinosure“ svetaine (130), „Sinosure“ yra valstybės valdoma į politiką orientuota draudimo bendrovė, kurią valstybė įsteigė ir remia siekdama paremti KLR užsienio ekonomikos ir prekybos plėtrą ir bendradarbiavimą. 100 % bendrovės akcijų priklauso valstybei. Ji turi direktorių valdybą ir stebėtojų tarybą. Vyriausybė įgaliota paskirti ir atleisti bendrovės vyresniąją vadovybę. Remdamasi šia informacija Komisija padarė išvadą, kad esama oficialių požymių, jog vyriausybė kontroliuoja „Sinosure“.

(328)

Komisija toliau rinko informaciją apie tai, ar Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą „Sinosure“ veiklos, susijusios su MPĮ pramone, kontrolę.

(329)

Pagal Pranešimą dėl 2006 m. redakcijos Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto katalogo Nr. 16 paskelbimo, „į 2006 m. redakcijos eksporto katalogą įtrauktiems produktams gali būti taikoma lengvatinė politika, kurią valstybė taiko aukštųjų technologijų produktų eksportui“. Eksportuojamų aukštųjų technologijų produktų žinyne konkrečiai minimos statybos mašinos (131).

(330)

2021 m. Kinijos statybos mašinų asociacijos paskelbtame 14-ajame statybos pramonės plėtros penkmečio plano priede aiškiai nurodyta, kad MPĮ priklauso skatinamų pramonės produktų kategorijai. Tiksliau, aukštuminių darbų mašinos ir avarinė įranga yra paminėtos šio priedo 3 puslapyje pateiktoje klasifikacijoje. Tai, kad jos yra įtrauktos, pabrėžiamas strateginis dėmesys pažangių statybos mašinų propagavimui ir pabrėžiama didėjanti MPĮ svarba pramonėje.

(331)

Be to, remiantis Pranešimu dėl prekybos skatinimo mokslo ir technologijų priemonėmis naudojant eksporto kredito draudimą strategijos įgyvendinimo (132), „Sinosure“ turėtų didinti paramą pagrindiniams pramonės sektoriams ir produktams stiprindama bendrą aukštųjų ir naujų technologijų produktų, įskaitant informacijos ir ryšių produktus, eksporto paramą. Ji turėtų laikyti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės sektorius, tokius kaip MPĮ pramonė, nurodytus Kinijos eksportuojamų aukštųjų technologijų produktų žinyne, savo veiklos prioritetu ir teikti visokeriopą paramą, susijusią su pasirašymo procedūromis, patvirtinimais su apribojimais, reikalavimų tvarkymo greičiu ir taikomų normų lankstumu. Kalbant apie normų lankstumą, produktams ji turėtų taikyti didžiausią įmokų normos nuolaidą pagal kredito draudimo bendrovės suteiktą kintančią skalę. Be to, „Sinosure“ 2022 m. metinėje ataskaitoje (133) nurodoma, kad „buvo parengtos specialios paramos priemonės inžinerinių mašinų sektoriams“. 2023 m. „Sinosure“ metinėje ataskaitoje (134) taip pat nurodyta: „Stebėtojų taryba atliko patariamąjį vaidmenį atlikdama specialius mokslinius tyrimus, susijusius su inžinerinių mašinų sektoriaus verslo paklausa“.

(332)

Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė norminę sistemą, kurios turėjo laikytis Kinijos vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Taigi Kinijos vyriausybė vadovavosi normine sistema, kad vykdytų reikšmingą „Sinosure“ veiklos kontrolę.

(333)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis draudimo sutartimis. Per tikrinamąjį vizitą Kinijos vyriausybė laikėsi nuomonės, kad faktiškai „Sinosure“ įmokos atitinka rinkos sąlygas ir yra grindžiamos rizikos vertinimo principais. Tačiau nepateikta jokių konkrečių pavyzdžių, susijusių su MPĮ pramone ar atrinktomis bendrovėmis, nors atrinktos grupės pateikė atitinkamus leidimus susipažinti su atitinkamais dokumentais.

(334)

Taigi, neturėdama konkrečių įrodymų, Komisija ištyrė konkrečią „Sinosure“ elgseną, susijusią su atrinktoms bendrovėms suteiktu draudimu. Ta elgsena prieštaravo jos oficialiai pozicijai, nes ji veikė nesiremdama rinkos principais.

(335)

Palyginusi visą išmokėtą reikalavimų sumą su bendra apdraustąja suma, remdamasi 2023 m. „Sinosure“ metinėje ataskaitoje (135) pateiktais duomenimis, Komisija padarė išvadą, kad siekdama padengti reikalavimų sąnaudas (net neįskaičiuojant pridėtinių išlaidų) „Sinosure“ turėtų taikyti vidutiniškai 0,29 % įmoką nuo apdraustosios sumos.

(336)

Komisija taip pat pažymėjo, kad „Sinosure“ 2022 ir 2023 m. užregistravo grynąjį nuostolį iš vykdytos veiklos; t. y. eksporto kredito draudimo, ir kad apskritai ji būtų nuostolinga, jei neregistruotų reikšmingų investicinių pajamų. Kaip minėta 102 konstatuojamojoje dalyje, „Sinosure“ nepateikė informacijos apie tokias investicines pajamas.

(337)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad minėtą teisinę sistemą „Sinosure“ įgyvendina vykdydama valdžios funkcijas, susijusias su MPĮ sektoriumi. „Sinosure“ vykdė valstybinės institucijos funkcijas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu ir pagal susijusią PPO jurisprudenciją. Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai gavo naudos, nes draudimas buvo suteiktas taikant mažesnes normas nei mažiausias mokestis, kurio reikia, kad „Sinosure“ padengtų savo veiklos sąnaudas.

(338)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal eksporto draudimo programą teikiamos subsidijos yra konkrečios, nes nevykdant eksporto jų gauti neįmanoma, tad jos priklauso nuo eksporto, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte.

(339)

Kadangi tiriamuoju laikotarpiu „Sinosure“ užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, Komisija negalėjo nustatyti rinka grįstos vidaus draudimo įmokos. Taigi, atsižvelgdama į ankstesnius antisubsidijų tyrimus, Komisija panaudojo tinkamiausią išorės lyginamąjį dydį, apie kurį turėjo informacijos, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų „Export-Import Bank“ ne finansų įstaigoms taikomas įmokų normas eksportuojant į EBPO šalis.

(340)

Komisija laikėsi nuomonės, kad gavėjams suteikta nauda yra skirtumas tarp sumos, kurią bendrovė faktiškai sumokėjo kaip draudimo įmoką, ir sumos, kurią ji būtų turėjusi sumokėti, jei būtų taikyta 291 konstatuojamojoje dalyje minėta išorės lyginamoji įmokos normą.

(341)

„Sinoboom“ ir „Zoomlion“ gavo naudos iš šios schemos ir, nors jų nauda buvo nedidelė, apskaičiuojant bendrą subsidijų skirtumą į ją buvo atsižvelgta. Tačiau vertinant detalesnius duomenis, dėl apvalinimo nustatytas subsidijų skirtumas buvo 0,00 %.

(342)

Dėl šios schemos toliau išvardytoms atrinktoms grupėms tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

(343)

Dotacijas skyrė nacionalinės, provincijų, miestų ar rajonų valdžios institucijos. Išsamios teisinės informacijos apie konkretų įstatymą, kuriuo remiantis suteiktos šios dotacijos (jei apskritai buvo koks nors jų teisinis pagrindas), Komisijai neatskleista. Kaip minėta 101 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė tokios informacijos taip pat nepateikė.

(344)

Komisija nustatė, kad visos keturios atrinktos bendrovių grupės pasinaudojo įvairiomis dotacijų programomis. Kadangi Komisija atrinktų bendrovių grupių apskaitos dokumentuose nustatė daug dotacijų, šiame reglamente pateikiama tik pagrindinių nustatytų faktų santrauka. Įrodymų, kad skirta daug dotacijų ir kad jos buvo skiriamos įvairiais Kinijos vyriausybės lygmenimis, pradžioje pateikė atrinktos grupės ir patvirtino savo finansinėmis ataskaitomis per tikrinamuosius vizitus. Visi nustatyti faktai, susiję su šiomis dotacijomis, buvo pateikti atskiroms bendrovėms skirtuose specialiuose faktų atskleidimo dokumentuose.

(345)

Šios dotacijos buvo subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 2 dalyje, suteiktos Kinijos vyriausybei dotacijų forma pervedus lėšas atrinktoms bendrovių grupėms, ir šios bendrovių grupės gavo dotacijos sumai lygios naudos.

(346)

Komisija įvertino visas atrinktų bendrovių gautas dotacijas ir nustatė, kad ne visos iš jų buvo konkrečiai skirtos MPĮ gamybai. Tačiau su technologijomis, inovacijomis ir plėtra, ilgalaikio turto pirkimu ir pramonės rėmimu bei skatinimu susijusios dotacijos buvo laikomos konkrečiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes atrodo, kad jos teiktos tik tam tikroms bendrovėms, tam tikriems pramonės sektoriams ar konkretiems projektams konkrečiuose regionuose.

(347)

Be to, šios dotacijos neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimų, kuriuos atitinkančios dotacijos nebūtų laikomos konkrečiomis, nes teisės jomis naudotis sąlygos ir realūs įmonių, pripažįstamų tinkamomis, atrankos kriterijai nėra skaidrūs, objektyvūs ir automatiškai taikomi.

(348)

Gauta nauda apskaičiuota kaip per tiriamąjį laikotarpį gauta suma arba suma, priskirta tiriamajam laikotarpiui, sumažinta dėl nusidėvėjimo per ilgalaikio turto, kuriam skirta iki tiriamojo laikotarpio gauta dotacija, naudingo tarnavimo laiką. Tačiau, remiantis Subsidijos sumos kompensacinių muitų tyrimuose apskaičiavimo gairėmis (136), per TL gautos vienkartinės subsidijos, sudariusios mažiau negu 1 % ad valorem, buvo įtrauktos į išlaidas, net jei buvo susijusios su ilgalaikio turto pirkimu. Šis priskyrimo metodas visiškai atitinka PPO neoficialios ekspertų grupės ataskaitą, kurioje numatyta, kad dotacijos, kurios yra skirtos ilgalaikio turto pirkimui, turėtų būti priskiriamos, kol „gali būti laikoma, kad, visų pirma patogaus administravimo požiūriu, labai mažos subsidijos gali būti įtraukiamos į išlaidas neatsižvelgiant į jų rūšį ar kitas aplinkybes. Taikant šią ribą bet kurios atskiros subsidijos atveju rekomenduojama vadovautis mažesniu nei 0,5 % pardavimo lygiu“ (137).

(349)

Dėl pirmiau apibūdintų dotacijų atrinktoms bendrovių grupėms programų tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Dotacijos

(350)

Visa žemė Kinijos Liaudies Respublikoje priklauso valstybei arba yra kolektyvinė nuosavybė, priklausanti kaimams arba miesteliams, ir tik po to žemės teisinė arba atitinkama nuosavybės teisė gali būti patentuota arba suteikta kolektyviniams ar individualiems savininkams. Visi žemės sklypai miesto vietovėse priklauso valstybei, o visi žemės sklypai kaimo vietovėse priklauso kaimams arba miesteliams.

(351)

Vis dėlto pagal Kinijos Liaudies Respublikos Konstituciją ir Žemės įstatymą įmonės ir asmenys gali įsigyti žemės naudojimo teises. Pramoninės paskirties žemė paprastai nuomojama 50 metų laikotarpiui, kurį galima pratęsti dar 50 metų.

(352)

Kinijos vyriausybė nurodė, kad žemės naudojimo teisės nėra nei prekės (materialusis ar kilnojamasis asmeninis turtas, išskyrus pinigus (138)), nei paslaugos, todėl įtariama programa nėra „prekių tiekimas ar paslaugų teikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį“ pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį.

(353)

Komisija nesutiko su šiuo teiginiu. Pirma, Tarptautinės prekybos paslaugomis statistikos vadove (toliau – Vadovas), kuriuo Kinijos vyriausybė remiasi tvirtindama, kad žemės naudojimo paslaugos nėra paslaugos, yra kategorija „<...> kitur neįtrauktos vyriausybės paslaugos“, kurios laikomos pagrindinėmis standartinių paslaugų sudedamosiomis dalimis. Be to, neatsižvelgiant į teisines žemės įsigijimo priemones, žemės naudojimo teisių suteikimas apskritai prilygsta žemės suteikimui. Šiuo klausimu PPO ginčų sprendimo taryba jau patvirtino, kad žemė laikoma „nekilnojamąja“ preke ir kad gali būti taikomas SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto iii papunktis (139). Taigi žemės naudojimo teisių suteikimas yra prekių tiekimas ar paslaugų teikimas.

(354)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė nurodė, kad Vadove pateikta konkretesnė „kitur neįtrauktų vyriausybės paslaugų“ apibrėžtis parodė, kad į šią kategoriją negali būti įtrauktos žemės naudojimo teisės. Tuo remdamasi Kinijos vyriausybė paprašė nutraukti šios programos tyrimą.

(355)

Komisija pažymėjo, kad neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 353 konstatuojamojoje dalyje pateiktas antrasis argumentas tebegalioja: „žemės naudojimo teisių suteikimas apskritai prilygsta žemės suteikimui“. Todėl Komisija patvirtino savo poziciją, kad žemės naudojimo teisių suteikimas yra „prekių tiekimas ir paslaugų teikimas“, ir atmetė prašymą nutraukti programos tyrimą.

(356)

Žemės naudojimo teisių suteikimas Kinijoje yra reglamentuojamas Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymo (140). Be to, į teisinį pagrindą įeina šie dokumentai:

(357)

Pagal Nuostatų dėl valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą 10 straipsnį, vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato pagal miesto žemės vertinimo sistemą, kuri atnaujinama kas trejus metus, ir pagal vyriausybės pramonės politiką.

(358)

Ankstesniuose tyrimuose (147) Komisija nustatė, kad KLR už žemės naudojimo teises mokamos kainos nėra tipiškos rinkos kainos, nustatomos pagal pasiūlą ir paklausą laisvojoje rinkoje, nes nustatyta, kad aukcionų sistema nėra aiški ir skaidri ir ji iš esmės neveikia, o kainas savo nuožiūra nustato valdžios institucijos. Kaip minėta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, valdžios institucijos nustato kainas remdamosi miesto žemės vertinimo sistema, kurioje joms nurodoma, kad nustatant pramoninės paskirties žemės kainą reikia, be kitų kriterijų, remtis ir pramonės politika.

(359)

Pirmiau išdėstyti įrodymai prieštarauja Kinijos vyriausybės tvirtinimams, kad KLR žemės naudojimo teisių kainos atitinka rinkos kainą, nustatomą pagal pasiūlą ir paklausą laisvojoje rinkoje.

(360)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė pakartojo savo tvirtinimus, kad Kinijos žemės naudojimo teisių kainodaros mechanizmas ir žemės naudojimo teisių rinka buvo aiškūs, skaidrūs ir veikiantys. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad tikrinimo proceso metu ji išsamiai paaiškino aukcionų sistemą ir kainų nustatymo sistemą. Kinijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija turėtų atnaujinti ir peržiūrėti savo nuomonę, atsižvelgdama į žemės naudojimo teisių rinką, o ne remtis pasenusiomis ankstesnių tyrimų išvadomis.

(361)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad ankstesniuose ir naujausiuose antisubsidijų tyrimuose nustatyti faktai buvo tinkamai pagrįsti ir yra susiję su tomis pačiomis subsidijavimo programomis, kurios buvo minimos šiame tyrime. Kiekviename iš šių ankstesnių tyrimų Komisija rėmėsi panašia teisine sistema, kurią taikant KLR reglamentuojamos žemės naudojimo teisės, visų pirma informacija, kad vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato vadovaudamosi miesto žemės vertinimo sistema ir vyriausybės pramonės politika. Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių pastebimų pokyčių šiuo atžvilgiu, o Kinijos vyriausybė nepateikė įrodymų, kad ši politika būtų nebetaikoma.

(362)

Komisija taip pat priminė, Kinijos vyriausybė nepateikė informacijos apie MPĮ gamintojų ir (arba) eksportuotojų vykdomą žemės įsigijimą. Kinijos vyriausybė negalėjo paaiškinti, kaip tam tikromis aplinkybėmis bendrovės galėjo gauti žemę nemokamai. Kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje, šie trūkumai buvo nurodyti rašte pagal 28 straipsnį.

(363)

Taigi, remdamasi informacija, kuri buvo prieinama šio tyrimo metu, Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(364)

Iš faktų, nustatytų per šį tyrimą, matyti, kad su žemės naudojimo teisių įsigijimu KLR susijusi padėtis yra neskaidri, o kainas savo nuožiūra nustato valdžios institucijos.

(365)

Todėl Kinijos vyriausybės suteikiamos žemės naudojimo teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, kurios forma yra prekių tiekimas ir kuria bendrovėms gavėjoms suteikiama naudos. Kaip paaiškinta 350–351 ir 357–359 konstatuojamosiose dalyse, KLR nėra veikiančios žemės rinkos, o naudojant išorės lyginamąjį dydį (žr. 369 konstatuojamąją dalį) įrodoma, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų už žemės naudojimo teises sumokėta suma yra kur kas mažesnė už įprastinę rinkos kainą.

(366)

Dėl tam tikrų pramonės sektorių bendrovėms taikomų lengvatinių sąlygų gauti pramoninės paskirties žemės Komisija pažymėjo, kad vietos valdžia, nustatydama kainą, turi atsižvelgti į vyriausybės pramonės politiką, kaip minėta 358 konstatuojamojoje dalyje. Pagal šią pramonės politiką MPĮ, kaip statybos pramonės dalis, nurodyta kaip vienas iš skatinamų pramonės sektorių. Be to, pagal Valstybės tarybos sprendimą Nr. 40, valdžios institucijos skirdamos žemę atsižvelgia į Pramonės restruktūrizavimo žinyną ir į pramonės politiką. Sprendimo Nr. 40 XVIII straipsnyje aiškiai nustatyta, kad pramonės sektoriams, kurie laikomi ribojamais, žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Todėl galima daryti išvadą, kad ši subsidija yra konkreti pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, nes žemė lengvatinėmis sąlygomis suteikiama tik tam tikrų pramonės sektorių, šiuo atveju MPĮ pramonės, bendrovėms, o vyriausybės praktika šioje srityje yra neaiški ir neskaidri.

(367)

Kaip ir per ankstesnius tyrimus (148), remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktu, Taivano, Penghu, Dzinmeno ir Madzu atskirosios muitų teritorijos (Kinijos Taipėjus) žemės kainos naudotos kaip išorės lyginamasis dydis (149). Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų už žemės naudojimo teises faktiškai sumokėtos sumos (t. y. faktinės sumokėtos kainos, kuri nurodyta sutartyje, ir, kai taikytina, sutartyje nurodytos kainos, iš kurios išskaičiuotos vietos valdžios grąžintos sumos ir (arba) dotacijos) ir sumos, kuri būtų buvusi įprastai mokėtina remiantis Kinijos Taipėjaus lyginamuoju žemės kainų dydžiu, skirtumą.

(368)

Komisija laiko Kinijos Taipėjaus žemės kainas tinkamu išorės lyginamuoju dydžiu dėl šių priežasčių:

(369)

Laikydamasi per ankstesnius tyrimus (150) taikytos metodikos, Komisija naudojo nustatytą vidutinę Kinijos Taipėjaus žemės kvadratinio metro kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją ir BVP pokytį nuo atitinkamų žemės naudojimo teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas nuo 2015 m. gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento interneto svetainės (151). Ankstesnių metų kainos pakoreguotos naudojant Tarptautinio valiutos fondo paskelbtus 2015 m. Kinijos Taipėjaus infliacijos lygių ir BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis (JAV doleriais) pokyčio duomenis.

(370)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad minėtas lyginamasis dydis yra neteisingas, nes Komisija Kinijos Taipėjaus žemės nuosavybės kainą lygina su KLR taikoma riboto laikotarpio žemės naudojimo teisių kaina.

(371)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Kinijos Taipėjaus pasirinkimas lyginamuoju dydžiu buvo grindžiamas kelių veiksnių, išvardytų 368 konstatuojamojoje dalyje, tyrimu. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad net jeigu būtų buvę tam tikrų skirtumų tarp žemės naudojimo teisių Kinijos žemyninėje dalyje ir žemės pardavimo Kinijos Taipėjuje rinkos sąlygų, jie nebūtų buvę tokie, kad dėl jų būtų galima padaryti išvadą, kad Kinijos Taipėjus yra netinkamas pasirinkimas. Atlikdama tyrimą Komisija negalėjo išskirti jokio kito tinkamo lyginamojo dydžio ar koregavimo metodo, kuris būtų tinkamai atspindėjęs šiuos rinkos sąlygų skirtumus.

(372)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė pakartojo savo poziciją, kad žemės nuosavybės kaina negali būti žemės naudojimo teisių lyginamasis dydis. Tačiau nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, kurie paneigtų 368 ir 371 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą Komisijos poziciją. Komisija taip pat pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė negalėjo pateikti patikimo lyginamojo dydžio, kuris būtų atspindėjęs skirtumą tarp žemės naudojimo teisių ir nuosavybės teisių. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(373)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisijos pasirinkimas kaip lyginamąjį dydį naudoti žemės kainas Kinijos Taipėjuje buvo netinkamas, atsižvelgiant į didelį Kinijos Taipėjaus ir KLR ekonominio išsivystymo lygio ir BVP vienam gyventojui skirtumą (kuris yra dar didesnis, jei palyginimui naudojama tik Hunano provincija, kurioje MPĮ daugiausia gaminama). Šis skirtumas buvo dar didesnis praeityje, kai MPĮ gamintojai faktiškai gavo žemės naudojimo teises. CCCME taip pat pažymėjo, kad lyginamojo dydžio koregavimai, atlikti atsižvelgiant į infliaciją ir BVP raidą, buvo netinkami, nes koregavimo indeksai atspindi pokyčius Kinijos Taipėjuje, kurių negalima lyginti su atitinkamais pokyčiais KLR. Galiausiai CCCME tvirtino, kad Komisija neatskleidė lyginamojo dydžio išsamaus skaičiavimo, todėl CCCME ir bendrovės, kurioms ji atstovauja, negalėjo suprasti, kaip buvo apskaičiuota subsidijų suma.

(374)

Kaip paaiškinta 371 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi net ir atsižvelgiant į rinkos sąlygų skirtumus tinkamiausiu laikytu lyginamuoju dydžiu. Atlikdama tyrimą Komisija negalėjo išskirti jokio kito tinkamo lyginamojo dydžio ar koregavimo metodo, kuris būtų tinkamai atspindėjęs šiuos rinkos sąlygų skirtumus. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(375)

Dėl tvirtinimo, kad nebuvo atskleista pakankamai informacijos, Komisija pažymėjo, kad subsidijų sumos skaičiavimai buvo atskleisti atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie yra CCCME nariai. Siekiant aiškumo, šie lyginamieji dydžiai taip pat buvo įtraukti į nekonfidencialią bylą.

(376)

Po galutinio faktų atskleidimo „Zoomlion group“ tvirtino, kad subsidijų suma pagal šią schemą turėtų būti perskaičiuota atsižvelgiant į įtariamą neįprastą pramoninės žemės kainų raidą Kinijos Taipėjuje 2021 ir 2022 m. Bendrovė tvirtino, kad Komisija turėtų neatsižvelgti į šių dvejų metų kainų lygius ir pakeisti tas kainas ankstesnių metų kainų lygio indeksu.

(377)

Komisija su tuo nesutiko. Subsidijų sumos pagal šią schemą apskaičiavimo metodika ir atitinkami lyginamieji dydžiai buvo laikomi tiksliais, todėl Komisija nematė jokios priežasties ar jokio faktinio ar teisinio pagrindo atlikti koregavimą tik dėl to, kad tam tikri MPĮ gamintojai savo žemės naudojimo teises gavo tam tikrais metais. Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad „Zoomlion group“ nepateikė jokių duomenų ar patvirtinamųjų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį dėl „neįprastos pramoninės žemės kainų raidos Kinijos Taipėjuje“.

(378)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Žemės naudojimo teisės už mažesnį nei pakankamą atlygį

(379)

Remiantis Kinijos Liaudies Respublikos įmonių pelno mokesčio įstatymu (toliau – ĮPM įstatymas), aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms valstybė turi skirti esminę paramą, vietoj standartinio 25 % mokesčio tarifo taikomas sumažintas 15 % įmonių pelno mokesčio tarifas.

(380)

Šios programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 28 straipsnis ir KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnis (152), taip pat:

(381)

ĮPM įstatymo IV skyriuje pateiktos nuostatos dėl lengvatinio apmokestinimo tvarkos. ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus apibendrinamasis straipsnis, nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės sektoriais ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. ĮPM įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad „įmonių pelno mokesčio norma aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms reikia specialios valstybės paramos, sumažinama iki 15 %“.

(382)

Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnyje patikslinama, kad:

„Įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos „valstybės remtinos svarbios aukštųjų ir naujų technologijų įmonės“ reiškia įmones, kurioms priklauso pagrindinės intelektinės nuosavybės teisės ir kurios atitinka šias sąlygas:

Aukštųjų technologijų įmonių identifikavimo ir pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių administravimo priemones bendrai rengia technologijų, finansų ir mokesčių departamentai prie Valstybės tarybos ir jos įsigalioja po to, kai jas patvirtina Valstybės taryba.“

(383)

Pirmiau minėtose nuostatose aiškiai nurodyta, kad sumažintas įmonių pelno mokesčio tarifas taikomas tik „valstybės remtinoms svarbioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms“, kurioms priklauso pagrindinės intelektinės nuosavybės teisės ir kurios atitinka tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, „patenka į pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių aprėptį“.

(384)

Pagal Aukštųjų technologijų įmonių pripažinimo administracinių priemonių 11 straipsnį, kad įmonė būtų pripažinta aukštųjų technologijų įmone, ji turi atitikti tam tikras sąlygas, be kita ko: „ji įgijo intelektinės nuosavybės teises, o tai yra ypač svarbu techniškai remiant jos pagrindinius produktus (paslaugas) per nepriklausomus mokslinius tyrimus, perdavimą, dotacijas, susijungimus ir įsigijimus ir t. t.“ ir „technologija, kuri yra ypač svarbi techniškai remiant jos pagrindinius produktus (paslaugas), patenka į iš anksto nustatytą „valstybės remiamų aukštųjų technologijų sričių“ kategoriją“.

(385)

Pagal šią priemonę naudą gaunančios bendrovės turi pateikti pelno mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis įtrauktas į mokesčių deklaraciją.

(386)

Komisija nustatė, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių bendrovės tiriamuoju laikotarpiu buvo laikomos aukštųjų technologijų bendrovėmis, todėl joms buvo taikomas sumažintas 15 % įmonių pelno mokesčio tarifas. Tačiau tik trys atrinktos grupėse bendrovės iš tikrųjų pasinaudojo šia schema per TL.

(387)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – Kinijos vyriausybė negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(388)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik įmonėms, veikiančioms tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų prioritetinėse srityse. MPĮ pramonė yra labai svarbus aukštųjų technologijų prioritetas.

(389)

Taigi teisės aktuose, pagal kuriuos veikia subsidiją teikianti institucija, aiškiai nustatyta, kad subsidiją gali gauti tik tam tikros bendrovės ir sektoriai.

(390)

Kinijos vyriausybė teigė, kad ši subsidijavimo programa nebuvo konkreti, nes teisės aktuose, pagal kuriuos veikia subsidijas teikianti institucija, nustatyti objektyvūs teisės naudotis programa kriterijai arba sąlygos ir mokesčių sumažinimo suma, ir kad teisė pasinaudoti tokia nauda suteikiama automatiškai, o tinkamumo kriterijų ir sąlygų griežtai laikomasi.

(391)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad „tuo atveju, jei subsidiją suteikusi institucija arba teisės aktai, pagal kuriuos veikia subsidiją suteikusi institucija, aiškiai nurodo, kad subsidiją gali gauti tik tam tikros įmonės, tokia subsidija yra laikoma konkrečia“. Iš tiesų aptariamos subsidijavimo schemos teisinis pagrindas yra ĮPM įstatymo IV skyrius „Mokesčių lengvatos“. Pagal pavadinimą ir turinį šiame skyriuje aiškiai numatyta speciali lengvatinė tvarka, pagal kurią „aiškiai ribojama galimybė subsidiją gauti tik tam tikroms įmonėms“. Konkrečiau, Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnyje paaiškinta, kad „valstybės remtinos svarbios aukštųjų ir naujų technologijų įmonės [turi atitikti tam tikras] sąlygas“, pavyzdžiui, „1. patenka į pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių aprėptį“. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta pirmiau, ta pati lengvatinė apmokestinimo tvarka negali būti taikoma visoms įmonėms ar pramonės sektoriams. Todėl buvo laikoma, kad pagal šį atleidimą nuo mokesčio teikiamos subsidijos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

(392)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinį mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumos atėmus visą pagal sumažintą mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumą.

(393)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

ĮPM sumažinimas aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms

(394)

Mokesčių atskaita dėl mokslinių tyrimų ir plėtros – tai bendrovėms taikoma mokesčių lengvata už jų MTP veiklą tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų prioritetinėse srityse ir kai MTP veiklos išlaidos viršija tam tikras ribas.

(395)

Konkrečiau, atskaitomos MTP išlaidos, kurias įmonė patiria vykdydama bet kokią MTP veiklą, o nuo 2023 m. sausio 1 d., be nustatytų faktinių išlaidų atskaitymo, 100 % faktiškai patirtų MTP išlaidų papildomai atskaitoma iki mokesčių, su sąlyga, kad minėtos išlaidos nėra paverčiamos nematerialiuoju turtu ir yra įtraukiamos į einamąjį pelną ir nuostolius.

(396)

Jei minėtos išlaidos buvo paverstos nematerialiuoju turtu, nuo 2023 m. sausio 1 d. tokios išlaidos gali būti amortizuojamos taikant 200 % nematerialiojo turto išlaidų iki mokesčių normą.

(397)

Programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, taip pat KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 95 straipsnis, taip pat šie pranešimai:

(398)

Komisija nustatė, kad atrinktoms grupėms priklausančios bendrovės pasinaudojo mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų, patirtų dėl naujų technologijų, produktų ir metodikos mokslinių tyrimų ir plėtros, papildoma atskaita.

(399)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – Kinijos vyriausybė negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(400)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši priemonė taikoma tik įmonėms, patiriančioms MTP išlaidų tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų srityse, kaip antai MPĮ sektoriuje. Taigi teisės aktuose, pagal kuriuos veikia subsidiją teikianti institucija, aiškiai nustatyta, kad subsidiją gali gauti tik tam tikros įmonės ir sektoriai.

(401)

Kinijos vyriausybė teigė, kad „itin dideli atskaitymai už mokslinius tyrimus ir plėtrą“ nėra konkretūs, nes tai visuotinė mokesčių politika, kuria siekiama skatinti įmones didinti investicijas į MTP veiklą. Kinijos vyriausybės teigimu, programa taikoma vadovaujantis objektyviais programos taikymo kriterijais ir sąlygomis, automatiškai, kai įvykdomos atitinkamos sąlygos.

(402)

Komisija nesutiko su tuo, kaip Kinijos vyriausybė aiškina įstatymus ir įgyvendinimo priemones, iš kurių matyti, kad programa taikoma tik tam tikriems sektoriams ir įmonėms, kuriuos Kinijos vyriausybė remia pagal kriterijus, kurie nėra objektyvūs ar neutralūs, pavyzdžiui, laikydama, kad jie atitinka pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių taikymo sritį. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes ji taikoma tik įmonėms, veikiančioms tam tikrose aukštųjų technologijų srityse, pavyzdžiui, MPĮ pramonės sektoriuje. Be to, Kinijos ĮPM įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad MTP išlaidos, kurias įmonės patiria naujų technologijų, naujų produktų ir naujų metodų kūrimo srityje, gali būti papildomai atskaitomos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, ĮPM įstatymo įgyvendinimo taisyklių 95 straipsnyje paaiškinama, kas yra atskaita, o Pranešimo dėl MTP plėtros išlaidų mažinimo gerinimo 4 straipsnyje išvardyti pramonės sektoriai, kuriems atskaita prieš mokesčius netaikoma, (naudojantis tam tikra diskrecija, nes sąrašas baigiasi žodžiais „ir bet kurie kiti Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių administracijos įvardyti pramonės sektoriai“).

(403)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisijos pareiškimas, kad „programa taikoma tik tam tikriems Kinijos vyriausybės remiamiems sektoriams ir įmonėms <...>, pavyzdžiui, tiems, kurie patenka į pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių aprėptį“, yra klaidingas.

(404)

Tačiau Kinijos vyriausybė pripažino, kad teisė naudotis šia programa suteikiama tik toms įmonėms, kurios patyrė išlaidų, susijusių su naujų technologijų, naujų produktų ir naujų procesų moksliniais tyrimais ir plėtra. Nebuvo paaiškinta, kaip šiame kontekste turėtų būti apibrėžtas žodis „naujas“. Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė pastabų dėl aiškios valdžios institucijų galimybės savo nuožiūra netaikyti šios mokesčių atskaitos tam tikriems pramonės sektoriams. Todėl Komisija nesutiko su Kinijos vyriausybės tvirtinimu, kad teisė naudotis šia programa buvo „aiškiai ir objektyviai nustatyta įstatymu“. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(405)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinį mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumos atėmus sumas, mokėtinas po papildomos 100 % faktinių MTP išlaidų atskaitos.

(406)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų atskaita prieš mokesčius

(407)

ĮPM įstatyme numatytos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, susijusioms su pramonės sektoriais ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė, be to, pagal jį reikalavimus atitinkančios įmonės rezidentės atleidžiamos nuo pelno iš investicijų į nuosavą kapitalą, pavyzdžiui, dividendų ir premijų, mokesčių.

(408)

Programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 26 straipsnio 2 dalis kartu su KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis.

(409)

ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus „Lengvatinė mokesčių politika“ apibendrinamasis straipsnis, nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės sektoriais ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. Be to, 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atleidimas nuo mokesčių taikomas pelnui iš investicijų į nuosavą kapitalą tarp „reikalavimus atitinkančių įmonių rezidenčių“, todėl atrodo, kad jis taikomas tik tam tikroms įmonėms rezidentėms.

(410)

Komisija nustatė, kad viena atrinktų grupių bendrovė buvo atleista nuo kvalifikuotų įmonių rezidenčių dividendų pajamoms taikomo pelno mokesčio.

(411)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši schema yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – Kinijos vyriausybė negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(412)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad šia programa buvo siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, todėl įmonėms nebuvo teikiamos papildomos mokesčių lengvatos negaunant arba nesurenkant pajamų, kurios kitais atvejais būtų gautos.

(413)

Nors Komisija sutiko, kad dvigubo apmokestinimo panaikinimas yra tarptautiniu mastu pripažinta mokesčių praktika, jis nėra vienodai taikomas visose šalyse. Kinijos vyriausybė nepaaiškino, kaip šiuo konkrečiu mokesčio sumažinimu išvengiama dvigubo apmokestinimo (t. y. neįrodė, kad dividendai, kuriems taikomas šis mokesčio sumažinimas, yra apmokestinami kitur ir kad ši taisyklė taikoma tik dvigubo apmokestinimo atvejais). Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(414)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad šis atleidimas taikomas tik kvalifikuotoms įmonėms rezidentėms, kurioms didžiąją dalį paramos skiria ir kurių plėtrą skatina valstybė. Taigi teisės aktuose, pagal kuriuos veikia subsidiją teikianti institucija, aiškiai nustatyta, kad subsidiją gali gauti tik tam tikros įmonės ir sektoriai.

(415)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisijos išvados dėl to, kad teisė naudotis šia programa suteikiama tik kai kurioms įmonėms, yra klaidingos, nes Komisija neteisingai aiškino ĮPM įstatymo 26 straipsnyje vartojamą terminą „atitinkanti reikalavimus“. Kinijos vyriausybės teigimu, terminas „atitinkanti reikalavimus“ tame straipsnyje buvo vartojamas kalbant apie „reikalavimus atitinkančias investicines pajamas“, o ne „reikalavimus atitinkančias įmones rezidentes“.

(416)

Komisija su tuo nesutiko. ĮPM 26 straipsnio 2 dalis priklauso IV skyriui „Mokesčių lengvatos“, kuriame numatyta tam tikra lengvatinė apmokestinimo tvarka, kuri yra bendrųjų apmokestinimo taisyklių išimtis. ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus „Lengvatinė mokesčių politika“ apibendrinamasis straipsnis, taip pat nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės sektoriais ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. Be to, 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atleidimas nuo mokesčių taikomas pelnui iš investicijų į nuosavą kapitalą tarp „reikalavimus atitinkančių įmonių rezidenčių“, todėl atrodo, kad jis taikomas tik tam tikroms įmonėms rezidentėms. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tokia lengvatinė mokesčių politika taikoma tik tam tikriems pramonės sektoriams, kuriuos konkrečiai remia ir skatina valstybė, pavyzdžiui, MPĮ pramonei, todėl ji yra konkreti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą. Tai taip pat buvo patvirtinta kelių atrinktų grupių pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose anglų kalba (forma A107010, 3 eilutė), kuriose buvo nurodyta, kad šiuo atžvilgiu mokesčių deklaracijoje kinų kalba nurodytiems „(II) dividendams, premijoms ir kitoms investicijų į nuosavą kapitalą pajamoms tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių įmonių pajamų mokestis (4 + 5+ 6 + 7+ 8) netaikomas“.

(417)

Komisija subsidijos sumą apskaičiavo taikydama įprastinį mokesčio tarifą dividendų pajamoms, kurios buvo atskaitytos iš apmokestinamųjų pajamų.

(418)

Dėl šios subsidijos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Atleidimas nuo ĮPM dividendų

(419)

Memorandume dėl įrodymų pakankamumo išvardytos kitos schemos, dėl kurių skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad MPĮ eksportuojantys gamintojai galėjo gauti kompensuotinų subsidijų. Į tokių programų sąrašą, be kita ko, įtraukta:

(420)

Šiame tyrime Komisija negalėjo padaryti išvados dėl šių programų kompensuotinumo. Šia išvada nedaromas poveikis Komisijos galimybei nagrinėti šias priemones per būsimas peržiūras, įskaitant peržiūras pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(421)

Po galutinio faktų atskleidimo CMAE nurodė, kad, kalbant apie pirmiau minėtas schemas, iš memorandumo dėl įrodymų pakankamumo matyti, kad skundo pateikėjas pateikė iš trečiųjų šalių tyrimų turimos informacijos subsidijavimo lygiui nustatyti. CMAE taip pat pažymėjo, kad daugumos šių schemų atveju Komisija pranešė Kinijos vyriausybei apie savo ketinimą naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Todėl CMAE paprašė Komisijos imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų padaryta išvada dėl šių schemų kompensuotinumo.

(422)

Komisija pažymėjo, kad nors buvo pakankamai įrodymų tyrimui dėl aptariamų schemų inicijuoti, ji negalėjo užbaigti minėtų schemų vertinimo dėl kelių veiksnių, pavyzdžiui, tirtinų schemų skaičiaus, toms schemoms būdingo sudėtingumo ir 13 mėnesių termino, taikomo antisubsidijų tyrimams. Tačiau, kaip minėta 420 konstatuojamojoje dalyje, tai nedaro poveikio galimybei išvadas dėl šių schemų padaryti ateityje, be kita ko, atliekant peržiūras.

(423)

Remdamasi pagrindinio reglamento nuostatomis, Komisija apskaičiavo bendradarbiaujančių bendrovių kompensuotinų subsidijų sumą – išnagrinėjo kiekvieną subsidiją arba subsidijavimo programą ir sudėjo jų sumas, taip apskaičiuodama visą bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo per tiriamąjį laikotarpį gautų subsidijų sumą. Norėdama apskaičiuoti bendrą subsidijavimo sumą, Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinę dalį – subsidijos sumą, išreikštą bendrovės apyvartos arba bendrovės tiriamojo produkto apyvartos procentine dalimi. Tada šis procentinis dydis panaudotas apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį suteiktos subsidijos sumą. Vėliau ši subsidijos suma buvo išreikšta to paties eksporto kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentine dalimi.

(424)

Po galutinio faktų atskleidimo „Zoomlion group“ užginčijo paskirstymo schemą, kurią Komisija naudojo paskirstydama patronuojančiosios bendrovės gautas subsidijas MPĮ gamintojui. Bendrovė tvirtino, kad kaip paskirstymo schema turėjo būti naudojama apyvarta, susijusi su tam tikrų gamybos išteklių sandoriais tarp šių bendrovių, išreikšta grupės apyvartos procentine dalimi. „Zoomlion group“ taip pat nesutiko su konsoliduotos apyvartos, kuri buvo naudojama kaip vardiklis apskaičiuojant subsidijos normą, apskaičiavimu ir teigė, kad vietoj patronuojančiosios bendrovės konsoliduotosios apyvartos turėjo būti naudojama grupės apyvarta.

(425)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Pirma, Komisija manė, kad nesant tinkamesnio paskirstymo metodo apyvarta grindžiamas paskirstymas buvo konservatyvus požiūris, kiek tai susiję su patronuojančiąja bendrove. Ji taip pat pažymėjo, kad su gamybos ištekliais susiję sandoriai nebuvo vieninteliai susijusių bendrovių tarpusavio sandoriai, nes patronuojančioji bendrovė taip pat dalyvavo parduodant tiriamąjį produktą. Antra, Komisija manė, kad konsoliduota apyvarta buvo apskaičiuota teisingai, remiantis patikrinta „Zoomlion group“ pateikta informacija. Tuo tarpu grupės apyvarta, kurią siūlė naudoti „Zoomlion group“, atliekant tyrimą nebuvo pateikta ir patikrinta. Ji buvo pateikta tik po galutinio faktų atskleidimo, kaip apytikslis vertinimas. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad patronuojančiosios bendrovės duomenys buvo tinkamesni nei grupės duomenys, nes patronuojančioji bendrovė vykdė dvikrypčius sandorius (tiek gamybos išteklių pardavimo, tiek tiriamojo produkto pirkimo) su tiriamąjį produktą gaminančiu ir parduodančiu subjektu, o tai rodo jų tarpusavio ryšį, pateisinantį konsolidavimą jos lygmeniu. Todėl laikyta, kad tinkamiausias metodas yra paskirstymas, grindžiamas konsoliduota apyvarta.

(426)

Po papildomo faktų atskleidimo „Zoomlion group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad Komisija klaidingai naudojo patronuojančiosios bendrovės apyvartą, o ne bendrą grupės apyvartą. Ji taip pat pridūrė, kad jei Komisija tokią apyvartą naudotų kaip paskirstymo schemą, atliekant paskirstymą skaitiklyje ji turėtų naudoti tik nesusijusių bendrovių apyvartą ir neįtraukti susijusių bendrovių apyvartos.

(427)

Dėl 425 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių ir atsižvelgdama į tvirtus ryšius tarp patronuojančiosios bendrovės ir MPĮ gamintojo (patronuojančiajai bendrovei priklauso MPĮ gamintojo kontrolinis akcijų paketas) ir į tai, kad „Zoomlion group“ pateikė patikrintus tiriamojo laikotarpio patronuojančiosios bendrovės konsoliduotos apyvartos duomenis, Komisija laikėsi nuomonės, kad naudos paskirstymui būtų tikslingiau naudoti tokią apyvartą nei apytikslę konsoliduotą grupės apyvartą tiriamuoju laikotarpiu, kuri nebuvo pateikta ir patikrinta iki galutinio faktų atskleidimo. Kalbant apie pardavimo susijusioms bendrovėms (mažos dalies) duomenų naudojimą skaitiklyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad toks metodas buvo naudingas „Zoomlion group“, nes ji darė prielaidą, kad pardavimas nesusijusiems pirkėjams paprastai vykdomas didesne kaina nei tarp susijusių šalių, o skaitiklis buvo nepakankamai įvertintas, todėl paskirstymas tiriamajam produktui buvo šiek tiek mažesnis ir subsidijų suma buvo mažesnė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, „Zoomlion group“ tvirtinimai buvo atmesti.

(428)

Pakoregavus subsidijos sumos „Zoomlion group“ skaičiavimus, kaip apibendrinta 321 konstatuojamojoje dalyje, bendra subsidijų norma grupei padidėjo nuo 11,14 % iki 11,65 %. „Zoomlion group“ buvo iš naujo atskleisti visi skaičiavimai ir pateiktas atliktų pakeitimų, įskaitant atliekant pradinius skaičiavimus padarytų mažų techninių ir korektūros klaidų, aprašymas.

(429)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra vidutine svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas. Iš tiesų, Komisija mano, kad tais atvejais naudojami turimi faktai nedarė didelio poveikio informacijai, kuri buvo reikalinga subsidijavimo sumai sąžiningai nustatyti, kad eksportuotojams, kurie nebuvo pakviesti bendradarbiauti atliekant tyrimą, nebūtų daromas poveikis dėl šio metodo taikymo.

(430)

Atsižvelgdama į aukštą Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį ir į atrinktų bendrovių tipiškumą pagal teisę naudotis subsidija, Komisija manė, kad visoms kitoms bendrovėms būtų tikslinga nustatyti didžiausios sumos, nustatytos atrinktoms bendrovėms, dydžio sumą. Visoms kitoms bendrovėms nustatyta suma buvo pritaikyta toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(431)

Tuo remiantis kompensuotinų subsidijų sumos, išreikštos kaip CIF kainos Sąjungos pasienyje procentinė dalis, prieš sumokant muitą yra tokios:

(432)

Išskyrus „JLG Group“, nustatyta su importu iš KLR susijusių subsidijų norma buvo didesnė už de minimis ribą, įtvirtintą pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje. „JLG Group“ importas buvo de minimis, todėl į jį nebuvo galima atsižvelgti toliau pateiktoje žalos analizėje, tačiau į jį buvo atsižvelgta analizuojant, kaip kiti veiksniai prisidėjo prie žalos Sąjungos pramonei.

(433)

Siekdama įvertinti, ar išvados, kad „JLG Group“ nebuvo subsidijuojama, galėtų būti taikomos ir neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, Komisija įvertino „JLG Group“ importo apimtį ir kainas, palygindama jas su visu kitu importu iš KLR į Sąjungą per TL.

(434)

Per TL nesubsidijuojamas importas, tenkantis „JLG Group“, sudarė [20–25 %] viso importo iš KLR ir apie [40–45 %] viso atrinktų eksportuojančių gamintojų importo. Tada Komisija palygino vidutinę „JLG Group“ CIF eksporto kainą su kitų trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinėmis CIF eksporto kainomis, remdamasi patikrintais duomenimis ir vidutine viso importo iš Kinijos į Sąjungą kaina pagal atrankos formoje pateiktus atsakymus (154). Ji nustatė, kad per TL vidutinė „JLG Group“ CIF eksporto kaina buvo [25–30 %] didesnė už vidutinę kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainą. Remiantis atrankos formos atsakymais, vidutinė „JLG Group“ CIF eksporto kaina tuo pačiu laikotarpiu buvo [40–45 %] didesnė už visų kitų eksportuojančių gamintojų eksporto kainą. Kadangi šis bendras visų eksportuojančių gamintojų eksportas (išskyrus „JLG Group“ eksportą) sudarė [75–80 %] viso importo iš KLR į Sąjungą per TL, Komisija laikėsi nuomonės, jog išvadų, kad „JLG Group“ nebuvo subsidijuojama, negalima taikyti neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir visam importui iš KLR į Sąjungą apskritai.

(435)

2 skirsnyje apibrėžtas tiriamasis produktas apima tiek vienetus (visas mašinas), tiek jų dalis. Tačiau toliau pateiktoje skirtingų žalos rodiklių analizėje daugiausia dėmesio skiriama tik vienetams, o ne atskiroms dalims. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė gamino ir vienetus, ir dalis, ji atskirai dalių nepardavė ir nepirko. Pagamintos dalys visada naudojamos konkretaus tipo mašinai, paprastai gaminamai pagal užsakymą. Taigi žalos analizė buvo pagrįsta tik vienetais.

(436)

Skundo pateikėjo teigimu, tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 22 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(437)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 35 000 vienetų (visiškai surinktų mašinų). Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. patikrintais skundo pateikėjo klausimyno atsakymais, kurie, jei įmanoma, buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(438)

Kaip nurodyta 1.4.1 skirsnyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 56 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(439)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi:

(440)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(441)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 122 %.

(442)

Importas iš KLR buvo grindžiamas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurie, kaip manoma, vykdo 100 % importo į Sąjungą, pateiktais duomenimis (157).

(443)

Importo iš Kinijos rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(444)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(445)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis padidėjo 214 %, o rinkos dalis padidėjo nuo 29 % 2020 m. iki 41 % per TL (t. y. 42 %).

(446)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems, kaip buvo laikoma, teko beveik 100 % importo į Sąjungą, pateiktais duomenimis (159).

(447)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kaina (EUR/vnt.)

(448)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos kaina padidėjo 54 % ir per TL pasiekė 17 008 EUR už vienetą.

(449)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(450)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių tos pačios rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos. Atlikto palyginimo rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, subsidijuojamo importo iš Kinijos į Sąjungos rinką priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 21 %.

(451)

Nepriklausomai nuo to, kad buvo priverstinai mažinamos kainos, Komisija taip pat nustatė, kad dėl importo iš Kinijos buvo labai smukdomos Sąjungos pramonės, kuri per TL turėjo parduoti mažesnėmis nei sąnaudos kainomis, kainos.

(452)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalį nagrinėjant subsidijuojamo importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(453)

Kaip minėta 1.4.1 skirsnyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei buvo atlikta atranka.

(454)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde ir skundo pateikėjo specialaus klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(455)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir subsidijos skirtumo dydis.

(456)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(457)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas (vienetais)

(458)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba padidėjo 100 % ir per TL pasiekė daugiau kaip 35 000 vnt. Gamybos padidėjimas turėjo teigiamą poveikį pajėgumų naudojimui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 88 %.

(459)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis