(1)

pagal Reglamentą (ES) 2024/1351 Komisija turi kasmet nustatyti valstybes nares, kurios patiria migracijos spaudimą, kurioms gresia migracijos spaudimas arba kuriose yra susidariusi reikšminga migracijos padėtis. Ne vėliau kaip 2025 m. spalio 15 d., o vėliau kasmet, Komisija turi priimti Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą ir sprendimą, kuriuo nustatomos tos valstybės narės;

(2)

siekdama nustatyti, ar tam tikra valstybė narė patiria migracijos spaudimą, jai gresia migracijos spaudimas arba joje yra susidariusi reikšminga migracijos padėtis, Komisija atliko vertinimą, grindžiamą Europos metine prieglobsčio ir migracijos ataskaita (2) ir to reglamento 9 ir 10 straipsniuose išvardytais elementais. Tuo tikslu Komisija parengė metodiką, pagal kurią laikoma, kad spaudimas yra susijęs su neproporcingų pareigų nustatymu valstybėje narėje, atsižvelgiant į bendrą migracijos padėtį Sąjungoje. Ši metodika buvo išsamiai aptarta su valstybėmis narėmis. Siekiant nustatyti, kas yra neproporcingos pareigos, metodikoje kiekvienos valstybės narės padėtis lyginama su bendra padėtimi Sąjungoje (3);

(3)

vertinime atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., per kurį pagal Reglamento (ES) 2024/1351 9 straipsnio 1 dalį ir to reglamento 2 straipsnio 24 punkte pateiktą „migracijos spaudimo“ apibrėžtį būtų nustatytos migracijos spaudimą patiriančios valstybės narės ir valstybės narės, kurioms gresia migracijos spaudimas. Pagal Reglamento (ES) 2024/1351 2 straipsnio 25 punkte pateiktą „reikšmingos migracijos padėties“ apibrėžtį, siekiant atsižvelgti į kumuliacinį dabartinio ir ankstesnio metinio trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės atvykimo poveikį, vertinant reikšmingą migracijos padėtį taip pat atsižvelgiama į laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.;

(4)

ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. neteisėto Sąjungos išorės sienos kirtimo atvejų sumažėjo 35 %, o tai rodo, kad bendra migracijos padėtis Sąjungoje toliau gerėja. Tarptautinės apsaugos prašymų ir neteisėto judėjimo tendencijos taip pat mažėjo atitinkamai 21 % ir 25 %, o nuo 2024 m. ši tendencija stabili;

(5)

ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., remiantis Europos metine prieglobsčio ir migracijos ataskaita ir Reglamento (ES) 2024/1351 9 ir 10 straipsniuose išvardytais elementais, apibendrinus visus atitinkamus kiekybinius ir kokybinius duomenis ir informaciją ir juos įvertinus atsižvelgiant į bendrą padėtį Sąjungoje, vertinime daroma išvada, kad Graikija ir Kipras patiria migracijos spaudimą. Vertinime taip pat daroma išvada, kad Italija ir Ispanija patiria migracijos spaudimą dėl didelio atvykstančių asmenų skaičiaus dėl išlaipinimo po paieškos ir gelbėjimo operacijų;

(6)

nors ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Graikijoje, palyginti su ankstesniu 12 mėnesių laikotarpiu, tendencijos iš esmės išliko stabilios, šaliai taikytos neproporcingos pareigos, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje, visų pirma dėl neteisėto sienos kirtimo atvejų ir tarptautinės apsaugos prašymų skaičiaus. Didžiausias neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius, palyginti su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) ir gyventojų skaičiumi, buvo Graikijoje. Be to, Graikija taip pat gavo daugiausia prašymų Sąjungos lygmeniu, palyginti su jos BVP ir gyventojų skaičiumi, taip pat buvo santykinai pirmaujanti valstybė narė, kiek tai susiję su sprendimais suteikti tarptautinę apsaugą, ir, nors ji buvo antra pagal nurodymus išvykti, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu galėjo būti grąžinta tik nedidelė dalis asmenų;

(7)

ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Kipre migracijos ir prieglobsčio padėtis pagerėjo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, tačiau jam vis dar teko neproporcingų pareigų, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje, visų pirma dėl neteisėto sienos kirtimo, tarptautinės apsaugos prašymų ir registracijos laikinajai apsaugai gauti. Nepaisant to, kad neteisėto sienos kirtimo atvejų gerokai sumažėjo, atvykstančių asmenų skaičius, palyginti su Kipro BVP ir gyventojų skaičiumi, apsunkina Kipro prieglobsčio ir migracijos sistemą. Vertinant santykinai, Kipras buvo antra šalis, kurioje gauta daugiausia tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su jo BVP ir gyventojų skaičiumi, be to, jame užregistruota daug naujų laikinosios apsaugos prašymų. Be to, nors trečiųjų šalių piliečių, kuriems nurodyta išvykti, skaičius išliko stabilus, po nurodymo išvykti buvo grąžinta dvigubai daugiau trečiųjų šalių piliečių, palyginti su ankstesniu laikotarpiu;

(8)

ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Italijoje po paieškos ir gelbėjimo operacijų buvo išlaipinta daug asmenų. Dėl pasikartojančių išlaipinimų po paieškos ir gelbėjimo operacijų atvykstančių asmenų dalis ir absoliutus skaičius buvo tokio masto, kad dėl jų atsirado neproporcingų pareigų, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje. Italijai teko apie 40 % visų Sąjungoje išlaipintų asmenų;

(9)

ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. į Ispaniją atvyko tiek daug asmenų dėl pasikartojančių išlaipinimų po paieškos ir gelbėjimo operacijų, kad dėl jų atsirado neproporcingų pareigų, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje. Ispanijai taip pat teko apie 40 % visų Sąjungoje išlaipintų asmenų;

(10)

ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., remiantis Europos metinės prieglobsčio ir migracijos ataskaitos išvadomis ir Reglamento (ES) 2024/1351 9 ir 10 straipsniuose išvardytais elementais, apibendrinus visus atitinkamus kiekybinius ir kokybinius duomenis ir informaciją ir juos įvertinus atsižvelgiant į bendrą padėtį Sąjungoje, nustatyta, kad Belgijai, Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Airijai, Prancūzijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Nyderlandams, Lenkijai ir Suomijai gresia migracijos spaudimas;

(11)

Bulgarijai ir Kroatijai, kaip valstybėms narėms, per kurias pirmą kartą atvykstama į Sąjungą, ir toliau ypač didelį poveikį kelia neteisėto atvykimo Vakarų Balkanų ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutais svyravimai. Per metus gerokai išaugus neteisėtai atvykstančių asmenų skaičiui, nacionalinėms migracijos ir prieglobsčio sistemoms, kurios jau ir taip įtemptos, gali būti taikomos neproporcingos pareigos. Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., nors Bulgarijoje tarptautinės apsaugos prašymų skaičius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo, ji vis dar užregistravo didelį skaičių tarptautinės apsaugos prašymų, iš kurių penktadalis buvo pateikti nelydimų nepilnamečių, todėl Bulgarija yra antra valstybė narė, kuri santykinai gauna daugumą nelydimų nepilnamečių prašymų Sąjungoje. Bulgarijoje taip pat buvo didelis ir pastovus registracijų laikinajai apsaugai gauti skaičius, palyginti su jos BVP dalimi ir gyventojų skaičiumi. Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Kroatijai poveikį darė neteisėto sienos kirtimo atvejai ir atsisakymai leisti atvykti – joje užregistruota 76 % visų Vakarų Balkanų maršrutu atvykstančių asmenų – tai yra antras pagal dydį neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius Sąjungos lygmeniu, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, o santykinis atsisakymų leisti atvykti į Sąjungą skaičius yra didžiausias;

(12)

keliose valstybėse narėse užfiksuotas didelis neteisėto judėjimo atvejų skaičius, dėl kurio jų prieglobsčio, migracijos ir priėmimo sistemoms daromas ypatingas spaudimas. Su tokiu neteisėtu judėjimu susijusios problemos sprendžiamos pripažįstant galimybę tokiais atvejais kompensuoti atsakomybę atskaitant solidarumo įnašų dalį. Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Vokietija susidūrė su labai dideliu neteisėtu tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimu Sąjungoje, todėl pateikta daug tarptautinės apsaugos prašymų, o tai turėjo įtakos jos prieglobsčio ir priėmimo sistemai; padėtį dar labiau apsunkino ne tik tai, kad šalyje buvo priimta daugiausia laikinosios apsaugos gavėjų ES, bet ir tai, kad per pastaruosius dešimt metų buvo pateikta labai daug tarptautinės apsaugos prašymų. Prancūzija taip pat susidūrė su labai dideliu neteisėtu tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimu Sąjungoje ir vis didesniu neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičiumi išvykstant į Jungtinę Karalystę, o tai turėjo įtakos jos nacionalinei prieglobsčio ir priėmimo sistemai. Nyderlandai ir Belgija taip pat patyrė poveikį dėl neteisėto tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimo, o tai apsunkino jų priėmimo sistemas. Airijoje taip pat buvo nuolat gaunama daug tarptautinės apsaugos prašymų ir didelė prašytojų dalis į šalį atvyksta neteisėtai, daugiausia per Jungtinės Karalystės sausumos sieną. Tai kartu su didelio asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičiaus atvykimu turėjo poveikio nacionalinei prieglobsčio ir priėmimo sistemai;

(13)

hibridinės grėsmės, susijusios su Rusijos ir Baltarusijos naudojimusi migracija kaip priemone, toliau kelia didelę migracijos ir saugumo riziką prie rytinės Sąjungos sienos, ypač Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Suomijoje. Reaguodama į nuolatinius valstybės remiamus bandymus panaudoti migraciją kaip priemonę, Estija sustiprino sienų valdymo priemones pasienyje su Rusija; Latvija ir Lietuva prie savo sienos su Baltarusija taiko griežtesnes stebėjimo priemones; Lenkija įsteigė buferinę zoną palei savo sieną ir laikinai apriboja teisę prašyti tarptautinės apsaugos prie tos sienos, išskyrus pažeidžiamas grupes; Suomija uždarė sienos perėjimo punktus su Rusija. Tačiau tolesni Rusijos ir Baltarusijos bandymai naudotis migracija kaip priemone galėtų dar labiau apsunkinti nacionalines sienų apsaugos sistemas, o tai gali lemti neproporcingas pareigas;

(14)

remiantis Europos metine prieglobsčio ir migracijos ataskaita ir Reglamento (ES) 2024/1351 9 ir 10 straipsniuose išvardytais elementais, atsižvelgiant į kumuliacinį apibendrintų ir įvertintų penkerių metų laikotarpio nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. kiekybinių ir kokybinių duomenų ir informacijos poveikį, vertinime daroma išvada, kad Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kroatijoje, Austrijoje ir Lenkijoje yra susidariusi reikšminga migracijos padėtis;

(15)

Bulgarijoje pastaruosius penkerius metus, visų pirma nuo 2022 m., palyginti su BVP ir gyventojų dalimi, registruojamų laikinosios apsaugos prašymų srautas kartu su santykinai dideliu tarptautinės apsaugos prašymų skaičiumi apsunkino sistemą, visų pirma dėl to, kad Bulgarija priėmė daug sprendimų patenkinti prašymus, o dėl atmestų prašymų teko didelė našta grąžinimo sistemai;

(16)

vertinant padėtį Kroatijoje per pastaruosius penkerius metus ir atsižvelgiant į bendrą padėtį Sąjungoje, našta grąžinimo sistemai, palyginti su jos BVP ir gyventojų dalimi, padarė didelį poveikį Kroatijos pajėgumams, neskaitant pareigų prie jos išorės sienos, visų pirma dėl to, kad Kroatija išdavė santykinai daug atsisakymų leisti atvykti, o pastaruoju metu dėl padidėjusios neteisėto migrantų gabenimo veiklos regione joje užfiksuotas palyginti didelis neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius;

(17)

Rusijai tebetęsiant agresijos karą ir eskalavus išpuolius prieš Ukrainą, nuo 2025 m. birželio 30 d. Sąjungoje laikinąja apsauga naudojasi 4,3 mln. asmenų. Nuo karo pradžios Lenkija ir Čekija yra vienos iš šalių, kuriose registruota daugiausia laikinosios apsaugos prašymų Sąjungoje, palyginti su jų BVP ir gyventojų skaičiumi. Dėl to pastaraisiais metais nuo 2022 m. tų valstybių narių migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo sistemoms kilo didelių sunkumų ir integracijos problemų. Estijoje užregistruotas didelis laikinosios apsaugos prašymų skaičius, palyginti su jos BVP ir gyventojų skaičiumi, taip pat santykinai didelis tarptautinės apsaugos prašymų skaičius, todėl per pastaruosius penkerius metus buvo priimta daug sprendimų patenkinti prašymus;

(18)

per pastaruosius penkerius metus nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Austrija gavo daug tarptautinės apsaugos prašymų. Nors šis skaičius sumažėjo, bendras tarptautinės apsaugos prašymų skaičius, ir todėl sprendimų patenkinti prašymus skaičius, per penkerių metų laikotarpį turėjo kumuliacinį poveikį Austrijos migracijos, priėmimo ir prieglobsčio sistemos pajėgumams;

(19)

valstybės narės, kurios, kaip nustatyta pagal šį sprendimą, patiria migracijos spaudimą, turėtų turėti galimybę naudotis metiniu solidarumo rezervu, sukurtu Tarybos įgyvendinimo sprendimu, nurodytu Reglamento (ES) 2024/1351 57 straipsnyje, ir turėtų informuoti Komisiją ir Tarybą pagal to reglamento 58 straipsnio 1 dalį apie savo ketinimą pasinaudoti metiniu solidarumo rezervu, taip pat pateikti informaciją apie reikalingų solidarumo priemonių rūšį ir lygį. Jei migracijos spaudimą patiriančios valstybės narės nepasinaudoja metiniu solidarumo rezervu arba nepraneša apie poreikį juo pasinaudoti, jos gali prašyti atskaityti visus jų įnašus, kuriuos jos įsipareigojo skirti į metinį solidarumo rezervą, arba jų dalį pagal Reglamento (ES) 2024/1351 61 straipsnį;

(20)

valstybės narės, kurioms, kaip nustatyta pagal šį sprendimą, kyla migracijos spaudimo rizika, turėtų turėti prioritetinę prieigą prie nuolatinio ES migracijos srities paramos priemonių rinkinio, nustatyto Reglamento (ES) 2024/1351 6 straipsnyje;

(21)

siekdama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms, kurioms kyla migracijos spaudimo rizika, naudotis nuolatiniu ES migracijos srities paramos priemonių rinkiniu, Komisija teiks finansinę paramą ir su atitinkamomis Sąjungos agentūromis koordinuos galimą operatyvinės paramos teikimo prioritetų nustatymą;

(22)

valstybės narės, kuriose, kaip nustatyta pagal šį sprendimą, yra susidariusi reikšminga migracijos padėtis, turi teisę prašyti atskaityti visus jų solidarumo įnašus arba jų dalį pagal Reglamento (ES) 2024/1351 62 straipsnį;

(23)

siekiant užtikrinti solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo pusiausvyrą ir apsaugoti Reglamento (ES) 2024/1351 veikimą, to reglamento 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prisidedančiosios valstybės narės neprivalo įgyvendinti savo įsipareigojimų ar kompensuoti atsakomybės remiamosios valstybės narės atžvilgiu, jei Komisija toje remiamojoje valstybėje narėje nustatė sisteminių su Reglamento (ES) 2024/1351 III dalyje nustatytomis atsakomybės taisyklėmis susijusių trūkumų, kurie galėtų turėti rimtų neigiamų pasekmių to reglamento veikimui. Reglamento (ES) 2024/1351 III dalyje, be kita ko, nustatytos atsakingos valstybės narės pareigos perimti savo žinion ir atsiimti prašytojus ir trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės, kurių tarptautinės apsaugos prašymas užregistruotas kitoje valstybėje narėje arba kurių atžvilgiu kita valstybė narė buvo nurodyta kaip atsakinga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1358 (4) 16 straipsnio 1 dalį, be kita ko, vykdyti tų asmenų perdavimą, visapusiškai gerbiant prašytojo pagrindines teises, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje. Šiomis taisyklėmis pratęsiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013 (5) nustatytos taisyklės ir nuo jų taikymo pradžios jos pakeis tas taisykles;

(24)

2025 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl migracijos valdymo statuso žemyninėje Graikijos dalyje (6) padaryta išvada, kad asmenų perdavimas Graikijai turėtų vykti taip pat kaip ir kitoms valstybėms narėms, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl Reglamento (ES) Nr. 604/2013 3 straipsnio 2 dalies aiškinimo.

(25)

2022 m. gruodžio mėn. Italija sustabdė perduodamų asmenų priėmimą, išskyrus nelydimų nepilnamečių šeimos susijungimo atvejus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendime sujungtose bylose C-185/24 ir C-189/24 (7) nustatė, kad valstybė narė, paskirta atsakinga pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 III skyriuje nustatytus kriterijus, negali vienašališkai atsisakyti tos atsakomybės;

(26)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi jų pareigų pagal ES prieglobsčio teisę. Visų pirma jos turėtų užtikrinti, kad nuo Reglamento (ES) 2024/1351 taikymo pradžios jose jau pasitaikiusios dabartinės praktikos, susijusios su Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nebeliktų. Tolesnis pareigų nevykdymas prilygtų sisteminiams su Reglamento (ES) 2024/1351 III dalyje nustatytomis taisyklėmis susijusiems trūkumams, kurie galėtų turėti rimtų neigiamų pasekmių to reglamento veikimui. Komisija turėtų reguliariai tai įvertinti ir, jei šios situacijos išliks, turėtų būti taikoma Reglamento (ES) 2024/1351 60 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa. Siekiant užtikrinti tvarų perėjimą nuo dabartinės atsakomybės sistemos prie naujų Reglamente (ES) 2024/1351 nustatytų taisyklių, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių operatyvinio bendradarbiavimo lygiui, įskaitant aktyvų dalyvavimą siekiant palengvinti asmenų perdavimą ir pažangų bendradarbiavimą praktiniais ir logistiniais klausimais;

(27)

siekiant laikytis visapusiško požiūrio į migracijos valdymą ES lygmeniu, kartu įgyvendinant Migracijos ir prieglobsčio paktą, įskaitant Reglamentą (ES) 2024/1351, teisėkūros darbas, visų pirma susijęs su pasiūlymais dėl bendros Europos grąžinimo sistemos ir Sąjungos saugių kilmės šalių sąrašo, turėtų būti tęsiamas pirmenybės tvarka. Kartu tai padėtų sumažinti bendrą spaudimą valstybių narių prieglobsčio sistemoms ir padėtų užtikrinti Migracijos ir prieglobsčio pakto veikimą;

(28)

pagal 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą su valstybėmis narėmis, kurios šiame sprendime nurodytos kaip valstybės narės, kurios patiria migracijos spaudimą, kurioms gresia migracijos spaudimas ir kuriose susidarė reikšminga migracijos padėtis, buvo surengtos konsultacijos;

(29)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 4 straipsnį Airija 2024 m. gegužės 14 d. raštu pranešė ketinanti pripažinti Reglamentą (ES) 2024/1351 ir jo laikytis. Airijos dalyvavimas patvirtintas Komisijos sprendimu (ES) 2024/2088 (8). Todėl Airija dalyvauja priimant šį sprendimą;

(30)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,