(1)

2022 m. rugsėjo 9 d. Valdančioji taryba priėmė Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2022/1613 (ECB/2022/29) (1), kuriuo buvo iš dalies pakeistas Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/948 (ECB/2016/16) (2). Sprendime (ES) 2022/1613 (ECB/2022/29) numatyta klimato kaitos aspektus įtraukti į paskirstymą pagal lyginamąjį indeksą, kuris taikomas bendrovių obligacijų pirkimams, vykdomiems aktyviais pirkimo ir reinvestavimo laikotarpiais pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP) ir laikiną specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) (3), visų pirma siekiant valdyti Eurosistemai kylančią su klimatu susijusią finansinę riziką, laikantis Valdančiosios tarybos patvirtintos metodikos;

(2)

2024 m. gegužės mėn. Valdančioji taryba nusprendė agreguotiems Eurosistemos įmonių obligacijų portfeliams, laikomiems pagal BSPP ir SPPP, nustatyti tarpinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Mažinant Eurosistemos turimų įmonių obligacijų išmetamųjų teršalų kiekį siekiama valdyti Eurosistemos patiriamą su klimatu susijusią finansinę riziką ir nustatyti turimų obligacijų kryptį, kad būtų remiama Sąjungos bendroji ekonominė politika, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (4) (toliau – Europos klimato teisės aktas), kuriame nustatytas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas Sąjungoje iki 2050 m., siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo (5). Tarpinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas sukurtas taip, kad jo poveikis pinigų politikos pozicijai dėl bendrų finansavimo sąlygų būtų neutralus ir kad jis būtų vienodai palankus kainų stabilumui ir jam nekenktų;

(3)

tarpinio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo sistemoje kaip gairės naudojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 (6) ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 (7) elementai. Tačiau Eurosistemos BSPP ir SPPP įmonių obligacijų portfeliai yra priemonių, kuriomis įgyvendinama pinigų politika, sudedamoji dalis, be to, šie portfeliai yra visiško likvidavimo etape, t. y. nuo 2025 m. pradžios nebenumatomos reinvesticijos ar pirkimai pagal šias programas. Todėl, siekiant užtikrinti sistemos veiksmingumą, tam tikri sistemos elementai neišvengiamai nukrypsta nuo reikalavimų, įtvirtintų Deleguotajame reglamente (ES) 2020/1818, kuriuo nustatomi lyginamieji indeksai, kurie paprastai reguliariai perbalansuojami ir kurių sudedamųjų dalių skaičius laikui bėgant yra iš esmės stabilus;

(4)

tarpinis tikslas bus naudojamas viduje stebėti agreguotų Eurosistemos įmonių obligacijų portfelių, laikomų pagal BSPP ir SPPP, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektoriją. Jei bus nustatyti nukrypimai nuo tikslinės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo trajektorijos, Valdančioji taryba kiekvienu konkrečiu atveju įvertins taisomųjų veiksmų poreikį, atsižvelgdama į nustatytų nukrypimų veiksnius ir poveikį, taip pat į tokių taisomųjų veiksmų proporcingumą ir poveikio kainų stabilumui nebuvimą;

(5)

2025 m. birželio 12 d. ECB paskelbė su klimatu susijusios finansinės informacijos apie Eurosistemos turtą, laikomą pinigų politikos tikslais, ir ECB užsienio atsargas atskleidimo ataskaitą (angl. Climate-related financial disclosures of Eurosystem assets held for monetary policy purposes and of the ECB’s foreign reserves) (8). Ataskaitoje, be kita ko, pateikta daugiau informacijos apie tarpinio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo sistemą;

(6)

siekiant padidinti teisinį tikrumą, aiškumą ir skaidrumą, pagrindiniai sistemos elementai turėtų būti išdėstyti konsoliduotai ir paskelbti kaip Sprendimo (ES) 2016/948 (ECB/2016/16) sudedamoji dalis;

(7)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2016/948 (ECB/2016/16),