(1)

Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatyti konkretūs gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai, taikomi maisto tvarkymo subjektams. Visų pirma to reglamento II priede nustatyti reikalavimai keletui gyvūninės kilmės produktų, o III priede – specialieji reikalavimai. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje nustatyti gyvūninės kilmės produktų ženklinimo identifikavimo ženklu reikalavimai. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio B dalyje pateikta nuoroda į Europos bendriją, ne į Europos Sąjungą. Todėl nuorodos į Europos bendriją turėtų būti pakeistos identifikavimo ženklo santrumpomis, kuriose yra nuoroda į Europos Sąjungą. Tačiau toks pakeitimas reiškia didelę administracinę naštą. Todėl reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo produktai, pažymėti identifikavimo ženklu su Europos bendrijos santrumpa, galėtų likti rinkoje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos;

(2)

be to, reikia išaiškinti ryšį tarp Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatytos privalomos identifikavimo ženklo formos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 (2) nustatytų reikalavimų dėl specialaus identifikavimo ženklo, susijusio su tam tikrų gyvūnų ligų kontrole. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio B dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų išaiškinta, kokia forma turėtų būti naudojama konkrečiomis aplinkybėmis;

(3)

II priede taip pat nustatyta, kad skerdyklas eksploatuojantys maisto tvarkymo subjektai prireikus turi prašyti maisto grandinės informacijos apie visus gyvūnus, kurie vežami arba vežtini į skerdyklą, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus, ją gauti bei tikrinti ir, atsižvelgdami į tą informaciją, imtis veiksmų. Tie patys reikalavimai turėtų būti taikomi maisto tvarkymo subjektams, prižiūrintiems medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmones, iš kurių ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai, paskersti kilmės vietoje, siunčiami į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę;

(4)

vis dažniau naudojamos mobiliosios skerdyklos siekiant išvengti su vežimu susijusių galimų gyvūnų gerovės problemų, pavyzdžiui, vežant atokiose vietovėse auginamus gyvūnus. Kaip ir visos kitos skerdyklos, mobiliosios skerdyklos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnio 2 dalį turi būti patvirtintos kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jos vykdo veiklą. Tačiau būtina išaiškinti, kaip šį patvirtinimą reikėtų taikyti naudojant mobiliąsias ir nuolatines skerdyklos patalpas. Skerdyklų patvirtinimas daugiausia grindžiamas tų skerdyklų konstrukcijos, išdėstymo ir įrangos reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I ir II skirsnių II skyriuose, paisymu;

(5)

vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/627 (3) 43 straipsnio 6 dalimi, išimtinėmis aplinkybėmis gyvus gyvūnus leidžiama vežti į kitą skerdyklą. Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ši galimybė nėra numatyta. Siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų nuoseklumą, Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 turėtų būti suderintas šiuo požiūriu su Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/627. Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio IV skyrius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 leidžiama ūkyje apsvaiginti ribotą skaičių tam tikrų kanopinių ir nuleisti jiems kraują, laikantis specialiųjų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad gyvūnų negalima vežti į skerdyklą, kad būtų išvengta rizikos tvarkytojui ir būtų išvengta bet kokių gyvūnų sužalojimų juos vežant. Šiuo reikalavimu ši galimybė apsvaiginti ir nuleisti kraują ūkyje daugiausia taikoma ekstensyviai auginamiems gyvūnams ir netaikoma daugumai ūkininkų įprastai prižiūrimų ir todėl pervežamų nekeliant pavojaus gyvūnų. Remiantis maisto tvarkymo subjektų ir kompetentingų institucijų įgyta patirtimi ir atsižvelgiant į didėjančią būtinybę išvengti bet kokių vežamiems gyvūnams galinčių kilti gerovės problemų, šią galimybę apsvaiginti kanopinius ir nuleisti jiems kraują ūkyje, laikantis specialiųjų reikalavimų, tikslinga išplėsti avims, ožkoms ir kitiems kanopiniams gyvūnams, auginamiems bet kokiomis laikymo sąlygomis;

(7)

2023 m. sausio 19 d. Europos maisto saugos tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl brandintos mėsos mikrobiologinių pavojų (4) (toliau – EFSA nuomonė). EFSA nuomonėje nurodyta, kad brandinta mėsa nekelia didesnio pavojaus visuomenės sveikatai nei šviežia mėsa, jei paisoma tam tikrų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad brandintos mėsos vartojimas didėja, Reglamente (EB) Nr. 853/2004 tikslinga nustatyti konkrečius reikalavimus, rekomenduojamus EFSA nuomonėje, visų pirma dėl sausai brandintos galvijų mėsos. Tokia mėsa rinkai pateikiama kaip šviežia mėsa arba kaip mėsos pusgaminis, kai, pvz., į sausai brandinamą šviežią mėsą įdedama nokinančiųjų bakterijų kultūrų. Abu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I ir V skirsnius reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VII skyriuje nustatytos alternatyvios avių, ožkų, galvijų ir kiaulių skerdenų, skerdenų pusių, ketvirčių arba skerdenų pusių, supjaustytų į tris didmeninei prekybai skirtus gabalus, vežimo sąlygos. Šios vežimo sąlygos grindžiamos mėsos paviršiaus temperatūros kontrole, o ne vidaus temperatūra, ir turi atitikti specialiuosius reikalavimus;

(9)

remiantis maisto tvarkymo subjektų ir kompetentingų institucijų įgyta patirtimi, tikslinga iš dalies pakeisti tuos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VII skyriuje nustatytus specialiuosius reikalavimus, visų pirma siekiant leisti paimti mėsą iš šaltojo sandėlio ir riboto skaičiaus skerdyklų, kad toje pačioje kameroje būtų galima vežti daugiau tokiai mėsai taikomus galutinės temperatūros reikalavimus atitinkančių mėsos rūšių, taip pat numatyti papildomas temperatūros ir laiko sąlygas, taikomas vežant ne ilgiau kaip 30 valandų avių, ožkų ir galvijų skerdenas, skerdenų puses, ketvirčius ar skerdenų puses, supjaustytas į tris didmeninius gabalus;

(10)

kompetentingos institucijos pranešė skirtingus paviršiaus temperatūros matavimo taikant skirtingus metodus rezultatus. Todėl tikslinga nustatyti pamatinį metodą, pagrįstą maisto tvarkymo subjektų įgyta patirtimi ir technologine pažanga, kartu paliekant galimybę naudoti alternatyvius metodus;

(11)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnyje reikalaujama ūkiuose auginamusRatitae genties paukščius ir ūkiuose auginamus kanopinius gyvūnus, paskerstus ūkyje, vežti tvarkyti į skerdyklą. Kadangi medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės turi tinkamas patalpas higieniškai tvarkyti tokius ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus, paskerstus ūkyje, joms taip pat turėtų būti leidžiama priimti ir tvarkyti ūkiuose auginamus Ratitae genties paukščius ir ūkiuose auginamus kanopinius;

(12)

be to, III priedo III skirsnio 3 punkto i papunktyje reikalaujama, kad kartu su ūkiuose auginamais Ratitae genties paukščiais ir ūkiuose auginamais kanopiniais, paskerstus ūkyje, gyvūnus auginęs maisto tvarkymo subjektas skerdyklai pateiktų deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama informacija, kuri yra panaši į maisto grandinės informaciją. Siekiant sumažinti dėl tokios pasikartojančios informacijos atsirandančią administracinę naštą, šis su deklaracija susijęs reikalavimas turėtų būti išbrauktas. Nuorodos į 3 punkto i papunktį turėtų būti pakeistos nuorodomis į maisto grandinės informaciją;

(13)

naudojant Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 (5) IV priedo 3 skyriuje nustatyto pavyzdžio veterinarijos sertifikatą, ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai, paskersti kilmės ūkyje, turi turėti sertifikatą, kuriuo patvirtinama atitiktis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnio 3 punkte nustatytiems reikalavimams. Siekiant išvengti neaiškumų tarp Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatyto teisinio reikalavimo ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2235 nustatyto veterinarijos sertifikato pavyzdžio, veterinarijos sertifikato formuluotė Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2235 turėtų būti visiškai nuosekli;

(14)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio VII skyriaus 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad švieži žuvininkystės produktai ir atšildyti neperdirbti žuvininkystės produktai turi būti laikomi temperatūroje, artimoje ledo tirpimo temperatūrai, o užšaldyti žuvininkystės produktai visose produkto dalyse turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip – 18 °C temperatūroje. Žuvininkystės produktų sektoriuje kartais reikia naudoti įrenginius, supjaustančius šviežius, atšildytus neperdirbtus žuvininkystės produktus arba perdirbtus žuvininkystės produktus griežinėliais ir galinčius juos vėl sujungti į tarpus automatiškai įdėjus lapelius. Tokiu atveju tie žuvininkystės produktai dedami į šaldymo patalpą, siekiant sumažinti jų pradinę temperatūrą arba, jei tai jau užšaldyti produktai, siekiant jų temperatūrą padidinti iki aukštesnės nei – 18 °C, kad juos būtų galima išpjaustyti arba supjaustyti griežinėliais. Todėl tikslinga leisti, kai tai būtina nustačius technologiškai reikalaujamą temperatūrą, kad taikant tą praktiką pateiktų žuvininkystės produktų temperatūra tam tikrą laiką skirtųsi nuo III priedo VIII skirsnio VII skyriaus 1 ir 2 punktuose reikalaujamos temperatūros. Tačiau neturėtų būti leidžiama jų laikyti ir transportuoti tokioje temperatūroje;

(15)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus I dalyje nustatyti su žalio pieno ir priešpienio gamyba ūkinių gyvūnų bandose, kuriose pienas ir priešpienis surenkami siekiant jį pateikti rinkai, susiję sveikatos reikalavimai. Tos I dalies 3 punkte nustatyta, kad iš karvių, buivolių, avių arba ožkų, nepriklausančių bandoms, kurios nėra užkrėstos brucelioze ir tuberkulioze arba nėra oficialiai jomis užkrėstos, surinktas žalias pienas turi būti termiškai apdorotas taip, kad reakcija į šarminės fosfatazės tyrimą būtų neigiama. Tačiau šarminės fosfatazės tyrimas nėra tinkamas metodas termiškai apdorotam ne galvijų žaliam pienui arba į skirtingas frakcijas atskirtam žaliam pienui patikrinti prieš jį termiškai apdorojant šiuolaikinėse perdirbimo įmonėse. Todėl maisto tvarkymo subjektams turėtų būti pasiūlyta alternatyvių galimybių, grindžiamų rizikos veiksnių analize ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 (6), siekiant įrodyti taikomo terminio apdorojimo veiksmingumą;

(16)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus II dalyje nustatyti žalio pieno, priešpienio, pieno ar priešpienio pagrindu pagamintų produktų terminio apdorojimo reikalavimai. Šios II dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, kad iš karto po tokio apdorojimo pasterizuotų produktų reakcija į šarminės fosfatazės tyrimą turi būti neigiama. Kadangi šarminės fosfatazės tyrimas nėra tinkamas metodas ne galvijų žalio pieno terminiam apdorojimui arba į skirtingas frakcijas prieš terminį apdorojimą atskirtam žaliam pienui patikrinti, maisto tvarkymo subjektams taip pat turėtų būti pasiūlytos alternatyvios galimybės, pagrįstos RVASVT sistema, siekiant įrodyti pasterizavimo veiksmingumą;

(17)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio I skyriuje nustatyti kiaušinių gamybos higienos reikalavimai ir, visų pirma, nustatyta, kad gamintojo patalpose iki pardavimo vartotojui kiaušiniai turi būti laikomi apsaugoti nuo pašalinių kvapų, nes toks kvapas gali reikšti, kad kiaušiniai pasikeitė, ir dėl to jie galutiniam vartotojui būtų netinkami tiesiogiai vartoti. Tačiau jeigu maisto tvarkymo subjektas kiaušinius specialiai apdorojo pašaliniu kvapu, siekdamas suteikti jiems tam tikrą skonį, toks kvapas nereiškia, kad kiaušiniai vartotojui kelia pavojų. Todėl turėtų būti leidžiama pateikti rinkai specialų kvapą įgavusius kiaušinius, jeigu tokiu būdu neketinama nuslėpti, kad kiaušiniai prieš tai turėjo pašalinį kvapą;

(18)

tikslinga suteikti maisto tvarkymo subjektams pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų sausojo jautienos brandinimo reikalavimų arba kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodyti alternatyvių metodų saugą. Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, III priedo I skirsnio VII skyriuje nustatyti nauji reikalavimai turėtų būti taikomi praėjus 6 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(19)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,