(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnį vienas iš Sąjungos tikslų yra, be kita ko, skatinti savo tautų gerovę ir siekti Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas, inter alia, subalansuotu ekonomikos augimu ir didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos;

(2)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 31 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į tinkamas, teisingas ir saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas. Chartijos 27 straipsniu užtikrinama darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje. Chartijos 8 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Chartijos 12 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į susirinkimus ir jungtis į visų lygių asociacijas. Chartijos 16 straipsnyje pripažįstama laisvė užsiimti verslu. Chartijos 21 straipsniu draudžiamas diskriminavimas;

(3)

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio (toliau – Ramstis) 5 principu numatyta, kad: darbuotojai, nepriklausomai nuo jų darbo santykių rūšies ir trukmės, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, galimybe naudotis socialine apsauga ir galimybe mokytis; pagal teisės aktus ir kolektyvines sutartis darbdaviams turi būti užtikrinamas reikiamas lankstumas, leidžiantis greitai prisitaikyti prie pasikeitusių ekonominių aplinkybių; turi būti skatinamos novatoriškos darbo formos, kuriomis užtikrinamos kokybiškos darbo sąlygos; turi būti skatinamas verslumas ir savarankiškas darbas; turi būti sudarytos palankesnės sąlygos profesiniam judumui ir turi būti užkertamas kelias tokiems darbo santykiams, dėl kurių sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, be kita ko, nustatant draudimą piktnaudžiauti netipinėmis sutartimis. Ramsčio 7 principu numatyta, kad įdarbinimo pradžioje darbuotojai turi teisę būti raštu informuoti apie jų su darbo santykiais susijusias teises ir pareigas, o prieš atleidimą iš darbo jie turi teisę būti informuoti apie priežastis, jiems turi būti nustatytas pagrįstas įspėjimo laikotarpis ir jie turi teisę į veiksmingą ir nešališką ginčų sprendimą, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisių gynimą, įskaitant tinkamą kompensaciją. Ramsčio 10 principu numatyta, kad, inter alia, darbuotojai turi teisę į aukšto lygio sveikatos ir saugos darbe apsaugą ir teisę į asmens duomenų apsaugą darbo santykių srityje. 2021 m. gegužės 7 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime palankiai įvertintas prie Ramsčio pridėtas veiksmų planas;

(4)

skaitmenizacija keičia darbo pasaulį, didina našumą ir lankstumą, bet kartu kelia tam tikrą pavojų užimtumui ir darbo sąlygoms. Algoritmais grindžiamos technologijos, įskaitant automatizuotas stebėsenos sistemas bei automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas, sudarė sąlygas kurti ir plėtoti skaitmenines darbo platformas. Naujos skaitmeninės sąveikos formos ir naujos technologijos darbo pasaulyje, jeigu jos yra tinkamai reglamentuojamos ir įgyvendinamos, gali sudaryti galimybes gauti deramas ir kokybiškas darbo vietas žmonėms, kurie tradiciškai tokių galimybių neturėjo. Tačiau, jeigu jos nebus reglamentuojamos, jos taip pat gali lemti technologijomis pagrįstą stebėjimą, padidinti galios disbalansą bei neskaidrumą priimant sprendimus ir kelti pavojų deramoms darbo sąlygoms, darbuotojų sveikatai ir saugai, vienodam požiūriui ir teisei į privatumą;

(5)

darbą platformoje fiziniai asmenys atlieka naudodamiesi paslaugą klientams teikiančių skaitmeninių darbo platformų skaitmenine infrastruktūra. Darbas platformoje atliekamas daugelyje įvairių sričių ir pasižymi dideliu skaitmeninių darbo platformų rūšių, apimamų sektorių ir vykdomos veiklos, taip pat darbą platformoje atliekančių asmenų profilių, įvairialytiškumu. Skaitmeninės darbo platformos, pasinaudodamos algoritmais, priklausomai nuo savo verslo modelio daugiau ar mažiau organizuoja darbo vykdymą, atlygį už darbą ir jų klientų bei darbą atliekančių asmenų santykius. Darbas platformoje gali būti atliekamas tik internetu naudojantis elektroninėmis priemonėmis (toliau – darbas platformoje internetu) arba hibridiniu būdu derinant internetinės komunikacijos procesą su paskesne veikla fizinėje aplinkoje (toliau – darbas platformoje vietoje). Daugelis esamų skaitmeninių darbo platformų yra tarptautiniai verslo subjektai, kurie vykdo veiklą ir diegia verslo modelius keliose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu;

(6)

darbas platformoje gali suteikti galimybę lengviau patekti į darbo rinką, gauti papildomų pajamų iš antrinės veiklos arba lanksčiau organizuoti darbo laiką. Tuo pačiu metu dauguma darbą platformoje atliekančių asmenų turi kitą darbą ar kitą pajamų šaltinį ir paprastai jų darbas yra mažai apmokamas. Be to, darbas platformoje sparčiai kinta, todėl atsiranda naujų verslo modelių ir užimtumo formų, kurioms kartais netaikomos esamos apsaugos sistemos. Todėl svarbu tą procesą papildyti tinkamomis apsaugos priemonėmis, skirtomis darbą platformoje atliekantiems asmenims, neatsižvelgiant į sutartinių santykių pobūdį. Visų pirma, atliekant darbą platformoje, darbo valandos gali būti neprognozuojamos bei gali išnykti ribos tarp darbo santykių ir savarankiškos veiklos bei tarp darbdavių ir darbuotojų atsakomybės. Klaidingas užimtumo statuso klasifikavimas sukelia neigiamas pasekmes susijusiems asmenims, nes dėl to gali būti apribotos jų galimybės naudotis esamomis darbo ir socialinėmis teisėmis. Dėl jo taip pat sukuriamos nevienodos sąlygos įmonėms, kurios savo darbuotojus klasifikuoja tinkamai, ir juo daromas poveikis valstybių narių darbo santykių sistemoms, jų mokesčių bazei ir jų socialinės apsaugos sistemų aprėpčiai bei tvarumui. Nors tokie iššūkiai būdingi ne tik darbui platformoje, būtent skaitmeninių platformų ekonomikoje jie yra ypač opūs ir į juos turi būti nedelsiant reaguojama;

(7)

teismo bylos keliose valstybėse narėse parodė, kad tam tikrų rūšių darbo platformoje užimtumo statusas vis dar yra klaidingai klasifikuojamas, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose skaitmeninės darbo platformos tam tikru mastu vykdo vadovavimą ir kontrolę. Nors skaitmeninės darbo platformos jas naudojant dirbančius asmenis dažnai klasifikuoja kaip savarankiškai dirbančius asmenis arba nepriklausomus sutartininkus, daug teismų pripažino, kad platformos de facto vadovauja tiems asmenims ir juos kontroliuoja, dažnai juos integruodamos į savo pagrindinę verslo veiklą. Todėl tie teismai tariamai savarankiškai dirbančius asmenis perklasifikavo į platformų įdarbintus darbuotojus;

(8)

algoritmais grindžiamos automatizuotos stebėsenos sistemos ir automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos vis dažniau pakeičia funkcijas, kurias įmonėse įprastai atlieka vadybininkai, pavyzdžiui, paskirsto užduotis, nustato atskirų užduočių kainodarą, nustato darbo tvarkaraščius, duoda nurodymus, vertina atliktą darbą, teikia paskatas ar taiko priešišką elgesį. Skaitmeninėse darbo platformose tokios algoritminės sistemos, visų pirma, naudojamos kaip standartinis būdas organizuoti ir valdyti darbą platformoje per jų infrastruktūrą. Darbą platformoje atliekantys asmenys, kuriems taikomas toks algoritminis valdymas, dažnai neturi galimybės susipažinti su informacija apie algoritmų veikimą, apie tai, kokie asmens duomenys naudojami ar su tuo, kaip tų asmenų elgesys daro poveikį automatizuotų sistemų priimamiems sprendimams. Be to, darbuotojų atstovai, kiti darbą platformoje atliekančių asmenų atstovai, darbo inspekcijos ir kitos kompetentingos institucijos neturi galimybės susipažinti su tokia informacija. Be to, darbą platformoje atliekantys asmenys dažnai nežino priežasčių, dėl kurių buvo priimti automatizuotos sistemos sprendimai arba joms padedant buvo priimti sprendimai, ir neturi galimybės gauti tų sprendimų paaiškinimo siekiant tuos sprendimus aptarti su kontaktiniu asmeniu, juos užginčyti arba reikalauti juos ištaisyti ar, kai aktualu, reikalauti atlyginti žalą;

(9)

kai platformos veikia keliose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu, dažnai yra neaišku, kur ir kas atlieka darbą platformoje, ypač kiek tai susiję su darbu platformoje internetu. Be to, nacionalinės kompetentingos institucijos neturi galimybės lengvai susipažinti su skaitmeninių darbo platformų duomenimis, įskaitant darbą platformoje atliekančių asmenų skaičių, jų užimtumo statusą ir jų darbo sąlygas. Dėl to yra sunkiau užtikrinti taikytinų taisyklių vykdymą;

(10)

teisinių priemonių rinkinys numato minimalius darbo sąlygų ir darbo teisių standartus visoje Sąjungoje. Tai visų pirma apima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/88/EB (4), 2008/104/EB (5) bei (ES) 2019/1152 (6) ir kitas konkrečias priemones, susijusias su tokiais aspektais kaip darbuotojų sveikata ir sauga, nėščios darbuotojos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbas pagal terminuotas sutartis, darbas ne visą darbo dieną ir darbuotojų komandiravimas. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) nusprendė (7), kad pasyviojo budėjimo laikas, per kurį darbuotojo galimybės vykdyti kitą veiklą yra gerokai apribotos, turi būti laikomas darbo laiku. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB (8) sukurta bendra sistema, kuria nustatyti minimalūs darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi Sąjungos įmonėse ir padaliniuose reikalavimai;

(11)

2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacijoje (9) valstybėms narėms rekomenduojama imtis priemonių, kuriomis visiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims būtų užtikrinta formali ir veiksminga socialinės apsaugos sistemų aprėptis, tinkamumas ir skaidrumas;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (10) užtikrinama fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis ir, visų pirma, nustatomos tam tikros teisės ir pareigos, taip pat numatomos apsaugos priemonės, susijusios su teisėtu, sąžiningu ir skaidriu asmens duomenų tvarkymu, be kita ko, kiek tai susiję su automatizuotu individualių sprendimų priėmimu;

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 (11) skatinamas skaitmeninių platformų operatorių verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumas ir skaidrumas;

(14)

esamuose Sąjungos teisės aktuose numatytos tam tikros bendrosios apsaugos priemonės, tačiau, norint įveikti su darbu platformoje susijusius iššūkius, reikia konkrečių papildomų priemonių. Siekiant tinkamai ir tvariai apibrėžti darbo platformoje plėtojimą, būtina, kad Sąjunga nustatytų minimalias platformų darbuotojų teises ir taisykles, kad būtų pagerinta darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenų apsauga, siekiant reaguoti į tuos iššūkius. Turėtų būti nustatytos priemonės, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos teisingo darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso nustatymui ir turėtų būti didinamas darbo platformoje skaidrumas, be kita ko, tarpvalstybinėse situacijose. Be to, darbą platformoje atliekantiems asmenims turėtų būti suteiktos teisės siekiant skatinti skaidrumą, sąžiningumą, žmogaus atliekamą priežiūrą, saugą ir atskaitomybę. Tos teisės taip pat turėtų būti suteikiamos siekiant apsaugoti darbuotojus ir gerinti darbo sąlygas algoritminio valdymo srityje, įskaitant naudojimąsi kolektyvinėmis derybomis. Tai turėtų būti daroma siekiant padidinti teisinį tikrumą bei užtikrinti vienodas sąlygas skaitmeninėms darbo platformoms ir neinternetiniams paslaugų teikėjams ir remti tvarų skaitmeninių darbo platformų augimą Sąjungoje;

(15)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 154 straipsnį Komisija surengė dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais dėl darbo sąlygų gerinimo atliekant darbą platformoje. Socialiniai partneriai nesusitarė pradėti derybų tais klausimais. Tačiau šioje srityje svarbu imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu dabartinę teisinę sistemą pritaikant prie atsiradusio darbo platformoje, be kita ko, kiek tai susiję su automatizuotų stebėsenos sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų naudojimu. Be to, Komisija aktyviai keitėsi nuomonėmis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant skaitmenines darbo platformas, darbą platformoje atliekančių asmenų asociacijas, akademinės bendruomenės, valstybių narių ir tarptautinių organizacijų ekspertus bei pilietinės visuomenės atstovus;

(16)

šia direktyva siekiama gerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas ir apsaugoti darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenis. Abiejų tikslų siekiama vienu metu ir, nors jie vienas kitą sustiprina ir yra neatsiejamai susiję, nė vienas iš jų nėra antraeilis kito atžvilgiu. Kiek tai susiję su SESV 153 straipsnio 1 dalies b punktu, šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama remti teisingą darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso nustatymą ir darbo platformoje atžvilgiu gerinti darbo sąlygas bei didinti skaidrumą, be kita ko, tarpvalstybinėse situacijose, taip pat siekiama apsaugoti darbuotojus, kai naudojamas algoritminis valdymas. Kiek tai susiję su SESV 16 straipsniu, šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis gerinama darbą platformoje atliekančių asmenų apsauga, susijusi su jų asmens duomenų tvarkymu, didinant darbe platformoje naudojamų atitinkamų algoritminio valdymo procedūrų skaidrumą, sąžiningumą, žmogaus atliekamą priežiūrą, saugą ir atskaitomybę;

(17)

ši direktyva turėtų būti taikoma darbą platformoje atliekantiems asmenims Sąjungoje, kurie, remiantis atliktu faktų vertinimu, laikomi turinčiais darbo sutartį arba darbo santykius, kaip apibrėžta pagal valstybėse narėse galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Su asmens duomenų tvarkymu susijusios nuostatos dėl algoritminio valdymo taip pat turėtų būti taikomos darbą platformoje atliekantiems asmenims, kurie neturi darbo sutarties ar darbo santykių;

(18)

šia direktyva turėtų būti nustatytos privalomos taisyklės, taikomos visoms skaitmeninėms darbo platformoms, neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą ar kitais atvejais taikytiną teisę, su sąlyga, kad per tą skaitmeninę darbo platformą organizuojamas darbas platformoje yra atliekamas Sąjungoje;

(19)

skaitmeninės darbo platformos nuo kitų interneto platformų skiriasi tuo, kad organizuodamos fizinių asmenų darbą, atliekamą vienkartiniu ar pakartotiniu skaitmeninės platformos teikiamos paslaugos gavėjo prašymu, jos naudoja automatizuotas stebėsenos sistemas ar automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas. Naudojant automatizuotas stebėsenos sistemas ir automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas tvarkomi darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenys ir priimami arba padedami priimti sprendimai, darantys poveikį, inter alia, darbo sąlygoms. Dėl tų ypatybių skaitmeninės darbo platformos yra kitokia specialistų teikiamų paslaugų organizavimo forma, palyginti su labiau tradicinėmis paslaugų teikimo organizavimo formomis, pavyzdžiui, tradicinėmis pavėžėjimo ar dispečerinio transporto paslaugų skirstymo formomis. Be to, vis sudėtingesnis skaitmeninių darbo platformų struktūrinis organizavimas yra neatsiejamas nuo jų sparčios raidos, kai dažnai organizuojant darbą sukuriamos kintamosios geometrijos sistemos. Pavyzdžiui, gali būti atvejų, kai skaitmeninėse darbo platformose teikiama paslauga, kurios gavėjas yra pati skaitmeninė darbo platforma arba atskiras tos pačios įmonių grupės verslo subjektas, arba darbas organizuojamas taip, kad sunku atpažinti tradicinius modelius, kurie paprastai yra būdingi paslaugų teikimo sistemoms. Tai gali būti ir mikrodarbo arba visuomenės patalkos platformų atveju, kurios yra tokios rūšies internetinės skaitmeninės darbo platformos, kurios įmonėms ir kitiems klientams suteikia galimybę pasinaudoti dideliu lanksčių darbuotojų skaičiumi nedidelėms užduotims, kurias galima atlikti nuotoliniu būdu naudojant kompiuterį ir interneto ryšį, pavyzdžiui, žymėjimui, atlikti. Užduotys padalijamos ir paskirstomos dideliam skaičiui fizinių asmenų (angl. crowd), kurie gali jas atlikti asinchroniškai;

(20)

fizinių asmenų atliekamo darbo organizavimas turėtų apimti bent tai, kad svarbus vaidmuo skiriamas paslaugos paklausos su fizinio asmens, kuris turi sutartinius santykius su skaitmenine darbo platforma arba tarpininku, nepriklausomai nuo to, kaip šalys jį formaliai vadina ar nuo jų pobūdžio, ir kuris gali atlikti konkrečią užduotį, darbo pasiūla derinimui. Tokio darbo organizavimas gali apimti kitą veiklą, pavyzdžiui, mokėjimų tvarkymą. Interneto platformos, kurios neorganizuoja fizinių asmenų darbo atlikimo, o tik suteikia priemonių, kuriomis paslaugų teikėjai gali pasiekti galutinį naudotoją be tolesnio platformos dalyvavimo, pavyzdžiui, reklamuoja pasiūlymus ar prašymus teikti paslaugas arba sutelkia ir rodo prieinamus paslaugų teikėjus konkrečioje srityje, neturėtų būti laikomos skaitmeninėmis darbo platformomis. Termino „skaitmeninė darbo platforma“ apibrėžtis neturėtų apimti paslaugų, kurių pagrindinis tikslas yra naudotis turtu arba juo dalytis, pavyzdžiui, trumpalaikė būsto nuoma, arba kuria fiziniams asmenims, kurie nėra profesionalai, suteikiama galimybė perparduoti prekes, teikėjų, nei savanorių veiklą organizuojančių asmenų. Termino apibrėžtis turėtų būti taikoma tik tiems paslaugos teikėjams, kuriems fizinio asmens atliekamo darbo, pavyzdžiui, asmenų ar prekių vežimo arba valymo paslaugų, organizavimas yra būtinas ir esminis, o ne tik smulkus ir papildomas komponentas;

(21)

darbuotojų atstovavimo tvarka ir procesai valstybėse narėse skiriasi, atspindėdami jų atitinkamą istoriją, institucijas ir ekonominę bei politinę padėtį. Viena iš sąlygų, kuria sudaromos galimybės gerai veikiančiam socialiniam dialogui, yra stiprios, nepriklausomos profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, turinčios prieigą prie atitinkamos informacijos, būtinos norint dalyvauti socialiniame dialoge, ir pagarba pagrindinėms teisėms į asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas;

(22)

pagal Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) Darbuotojų atstovų konvenciją Nr. 135 (1971 m.), kurią šiuo metu yra ratifikavusios 24 valstybės narės, darbuotojų atstovais gali būti asmenys, kurie tokiais pripažįstami pagal nacionalinę teisę ar praktiką, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra profesinių sąjungų atstovai, t. y. profesinių sąjungų paskirti ar išrinkti atstovai arba tokių sąjungų nariai, ar išrinkti atstovai, t. y. atstovai, kuriuos laisvai renka įmonės darbuotojai pagal nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių nuostatas ir kurių funkcijos neapima veiklos, kuri atitinkamoje valstybėje yra pripažįstama išimtine profesinių sąjungų prerogatyva. Toje konvencijoje nurodyta, kad tais atvejais, kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir išrinktų atstovų, tokiais atstovais neturi būti naudojamasi siekiant pakenkti atitinkamų profesinių sąjungų ar jų atstovų pozicijoms, ir kad turi būti skatinamas išrinktų atstovų ir atitinkamų profesinių sąjungų ar jų atstovų bendradarbiavimas;

(23)

valstybės narės yra ratifikavusios TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (1949 m.), kurioje numatyta, kad veiksmai, kuriais siekiama skatinti steigti darbuotojų organizacijas, kurias kontroliuotų darbdaviai ar darbdavių organizacijos, arba remti darbuotojų organizacijas finansinėmis ar kitomis priemonėmis, siekiant, kad tokias organizacijas galėtų kontroliuoti darbdaviai ar darbdavių organizacijos, laikomi kišimosi veiksmais, nuo kurių TDO valstybės narės turi apsaugoti darbuotojų organizacijas. Svarbu, kad tokių veiksmų klausimas būtų sprendžiamas, siekiant užtikrinti, kad nustatant ar įgyvendinant praktinę informavimo ir konsultavimosi pagal šią direktyvą tvarką darbdaviai ir darbuotojų atstovai dirbtų laikydamiesi bendradarbiavimo principo ir tinkamai gerbdami savo abipuses teises bei pareigas ir atsižvelgdami tiek į įmonės ar įstaigos, tiek į darbuotojų interesus;

(24)

kai kuriais atvejais darbą platformoje atliekantys asmenys neturi tiesioginių sutartinių santykių su skaitmenine darbo platforma, bet palaiko santykius su tarpininku, per kurį jie atlieka darbą platformoje. Dėl šio darbo platformoje organizavimo būdo dažnai sukuriama daug įvairių ir sudėtingų daugiašalių santykių, įskaitant subrangos grandines, be to, skaitmeninės darbo platformos ir tarpininkų atsakomybė dažnai tampa neaiški. Darbą platformoje per tarpininkus atliekantiems asmenims kyla tokia pati rizika, susijusi su klaidingu jų užimtumo statuso klasifikavimu ir automatizuotų stebėsenos sistemų ar automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų naudojimu, kaip ir asmenims, atliekantiems darbą platformoje tiesiogiai skaitmeninei darbo platformai. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones siekiant užtikrinti, kad pagal šią direktyvą darbą platformoje atliekantiems asmenims, dirbantiems per tarpininkus, būtų užtikrinta tokio paties lygio apsauga, kokia taikoma darbą platformoje atliekantiems asmenims, turintiems tiesioginių sutartinių santykių su skaitmenine darbo platforma. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamus mechanizmus, be kita ko, kai tikslinga, taikydamos solidariosios atsakomybės sistemas;

(25)

siekiant kovoti su fiktyviu savarankišku darbu platformoje ir sudaryti palankesnes sąlygas teisingo darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso nustatymui, valstybės narės turėtų būti įdiegusios tinkamas procedūras, kad būtų užkirstas kelias klaidingam darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso klasifikavimui ir ši problema būtų sprendžiama. Tomis procedūromis turėtų būti siekiama nustatyti, ar egzistuoja darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, ir taip užtikrinti, kad platformų darbuotojai galėtų visapusiškai naudotis tokiomis pačiomis darbo teisėmis pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, nacionalinę teisę ir kolektyvines sutartis kaip ir kiti darbuotojai. Kai darbo santykių buvimas nustatomas remiantis faktais, turėtų būti aiškiai identifikuota šalis ar šalys, atsakingos už darbdavio pareigų vykdymą, ir jos turėtų laikytis atitinkamų darbdavio pareigų pagal Sąjungos teisę, nacionalinę teisę ir kolektyvines sutartis, taikytinas veiklos sektoriuje;

(26)

jeigu nustatoma, kad šalis yra darbdavys ir ji atitinka laikinojo įdarbinimo agentūros sąlygas pagal Direktyvą 2008/104/EB, turi būti taikomos toje direktyvoje nustatytos pareigos;

(27)

darbo platformoje atveju, kai sutarties sąlygas dažnai vienašališkai nustato viena šalis, ypač svarbus yra faktų viršenybės principas, t. y. kad nustatant, ar egzistuoja darbo santykiai, visų pirma, turėtų būti remiamasi su faktiškai atliekamu darbu susijusiais faktais, įskaitant atlygį už darbą, o ne šalių pateiktu santykių aprašymu, laikantis TDO darbo santykių rekomendacijos Nr. 198 (2006 m.);

(28)

piktnaudžiavimas savarankiškai dirbančio asmens statusu nacionaliniu lygmeniu arba tarpvalstybinėse situacijose yra fiktyviai deklaruojamo darbo forma, kuri yra dažnai siejama su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus savarankiško darbo atvejis fiksuojamas tada, kai asmuo deklaruoja, kad dirba savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus. Fiktyvus savarankiškai dirbančio asmens statuso deklaravimas dažnai atliekamas siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių pareigų arba sukurti konkurencinį pranašumą, palyginti su teisės aktų besilaikančiomis įmonėmis. Keliuose sprendimuose (12) Teisingumo Teismas nusprendė, kad pripažinimas savarankiškai dirbančiu asmeniu pagal nacionalinę teisę nereiškia, kad asmuo negali būti pripažintas darbuotoju, kaip tai suprantama Sąjungos teisėje, jeigu to asmens savarankiškumas yra tik tariamas ir taip dangstomi tikrieji darbo santykiai;

(29)

teisingo darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso nustatymu neturėtų būti užkertamas kelias tikrai savarankiškai dirbančių asmenų, atliekančių darbą platformoje, sąlygų gerinimui. 2022 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatas, kuriame pateiktos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairės ir kuriame nurodyta, kad, Komisijos nuomone, individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir skaitmeninių darbo platformų kolektyvinės sutartys, susijusios su darbo sąlygomis, nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, tuo klausimu gali būti naudojamas kaip naudingos gairės. Tačiau itin svarbu, kad tų kolektyvinių sutarčių sudarymas netrukdytų siekti šios direktyvos tikslų, visų pirma, netrukdytų teisingai klasifikuoti darbą platformoje atliekančius asmenis pagal jų užimtumo statusą;

(30)

vadovavimas ir kontrolė atskirais atvejais gali būti įvairių konkrečių formų, nes platformų ekonomikos modelis nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, skaitmeninė darbo platforma gali vadovauti ir kontroliuoti ne tik tiesioginėmis priemonėmis, bet ir taikydama baudžiamąsias priemones ar kitas priešiško elgesio ar spaudimo formas. Darbo platformoje kontekste, darbą platformoje atliekantiems asmenims dažnai sunku turėti tinkamą prieigą prie priemonių ir informacijos, reikalingų norint kompetentingai institucijai įrodyti faktinį savo sutartinių santykių pobūdį ir iš jų kylančias teises. Be to, darbą platformoje atliekančių asmenų valdymui naudojamos automatizuotos stebėsenos sistemos ir automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos pasižymi tuo, kad trūksta skaitmeninės darbo platformos skaidrumo. Tos darbo platformoje ypatybės skatina reiškinį, kai platformų darbuotojų darbas klaidingai klasifikuojamas kaip fiktyvus savarankiškas darbas, o tai trukdo teisingam darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso nustatymui ir platformų darbuotojams naudotis deramomis gyvenimo bei darbo sąlygomis. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų numatytos veiksmingos procedūros, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos teisingam darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso nustatymui. Tame kontekste teisinė prezumpcija dėl darbo santykių darbą platformoje atliekančių asmenų naudai yra veiksminga priemonė, kuria labai prisidedama prie platformų darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo. Todėl, kai nustatomi vadovavimo ir kontrolės faktai, turėtų būti teisiškai preziumuojama, kad sutartiniai santykiai yra darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal valstybėse narėse galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką;

(31)

kad teisinė prezumpcija būtų veiksminga, reikia, kad pagal nacionalinę teisę darbą platformoje atliekantiems asmenims būtų lengva ir veiksminga pasinaudoti tokia prezumpcija. Reikalavimai pagal teisinę prezumpciją neturėtų būti apsunkinantys, o toje situacijoje, kai tarp darbą platformoje atliekančio asmens ir skaitmeninės darbo platformos yra galios disbalansas, ją taikant tokiam asmeniui turėtų būti lengviau pateikti įrodymų, kad egzistuoja darbo santykiai. Teisinės prezumpcijos tikslas – veiksmingai reaguoti į galios disbalanso tarp darbą platformoje atliekančių asmenų ir skaitmeninės darbo platformos problemą ir šį disbalansą ištaisyti. Teisinės prezumpcijos sąlygas turėtų nustatyti valstybės narės, su sąlyga, kad tomis sąlygomis užtikrinama, jog būtų nustatyta veiksminga nuginčijama teisinė prezumpcija dėl užimtumo, kuri yra procedūrinis palengvinimas darbą platformoje atliekančių asmenų naudai ir jeigu dėl jos nepadidėja reikalavimų našta darbą platformoje atliekantiems asmenims ar jų atstovams procesuose, kuriais siekiama nustatyti teisingą tokių asmenų užimtumo statusą. Dėl teisinės prezumpcijos taikymo darbą platformoje atliekančių asmenų statusas neturėtų būti automatiškai perklasifikuojamas. Kai skaitmeninė darbo platforma siekia nuginčyti teisinę prezumpciją, skaitmeninei darbo platformai turėtų tekti įrodyti, kad atitinkami sutartiniai santykiai nėra darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal valstybėse narėse galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką;

(32)

atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas sudarant palankesnes sąlygas teisingam jų užimtumo statuso nustatymui ir taip užtikrinant, kad jie galėtų naudotis atitinkamomis teisėmis, kylančiomis iš Sąjungos teisės, nacionalinės teisės ir kolektyvinių sutarčių, teisinė prezumpcija turėtų būti taikoma visuose atitinkamuose administraciniuose ar teismo procesuose, kuriuose nagrinėjamas darbą platformoje atliekančio asmens užimtumo statuso klausimas. Nors šia direktyva valstybėms narėms nenustatoma jokia pareiga taikyti teisinę prezumpciją mokesčių, baudžiamuosiuose ar socialinės apsaugos procesuose, itin svarbu, kad teisinė prezumpcija būtų veiksmingai taikoma visose valstybėse narėse pagal šią direktyvą. Visų pirma, jokia šios direktyvos nuostata valstybėms narėms neturėtų užkirsti kelio pagal nacionalinę teisę taikyti teisinę prezumpciją mokesčių, baudžiamuosiuose ar socialinės apsaugos procesuose arba kituose administraciniuose ar teismo procesuose arba pripažinti procesų, kuriuose teisinė prezumpcija buvo taikyta teisių suteikimo perklasifikuotiems darbuotojams tikslais pagal kitų sričių teisę, rezultatus;

(33)

siekiant teisinio tikrumo, teisinė prezumpcija neturėtų turėti teisinės galios atgaline data ir todėl ji turėtų būti taikoma tik laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2026 m. gruodžio 2 d., be kita ko, sutartiniams santykiams, kurie buvo sudaryti iki tos dienos ir tebesitęsia tą dieną. Todėl reikalavimai, susiję su galimu darbo santykių egzistavimu iki tos datos ir atitinkamos iki tos datos atsiradusios teisės bei pareigos turėtų būti vertinamos remiantis tik iki tos dienos taikytina Sąjungos ir nacionaline teise, įskaitant Direktyvą (ES) 2019/1152;

(34)

darbą platformoje atliekančio asmens ir skaitmeninės darbo platformos santykiai gali neatitikti darbo santykių reikalavimų pagal termino apibrėžtį, nustatytą pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad remiantis ta termino apibrėžtimi būtų įmanoma nuginčyti teisinę prezumpciją įrodant, kad atitinkami santykiai nėra darbo santykiai. Skaitmeninės darbo platformos turi išsamų visų santykių pobūdį lemiančių faktinių elementų, visų pirma algoritmų, kuriais jos valdo savo veiklą, vaizdą. Todėl, jeigu skaitmeninės darbo platformos teigia, kad atitinkami sutartiniai santykiai nėra darbo santykiai, įrodinėjimo pareiga turėtų tekti joms. Sėkmingas teisinės prezumpcijos nuginčijimas teismo ar administraciniuose procesuose neturėtų trukdyti taikyti teisinę prezumpciją vėlesniuose teismo procesuose ar apeliaciniuose procesuose, laikantis nacionalinės proceso teisės;

(35)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą visoms susijusioms šalims, itin svarbus veiksmingas teisinės prezumpcijos įgyvendinimas taikant pagalbinių priemonių sistemą. Tokios priemonės turėtų apimti išsamios informacijos sklaidą visuomenei, gairių konkrečių ir praktinių rekomendacijų forma parengimą skaitmeninėms darbo platformoms, darbą platformoje atliekantiems asmenims, socialiniams partneriams bei nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir veiksmingų kontrolės priemonių bei patikrinimų nustatymą, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, be kita ko, jei tinkama, nustatant tokių kontrolės priemonių ir patikrinimų tikslus;

(36)

tokios priemonės turėtų padėti teisingai nustatyti, ar egzistuoja darbo santykiai, kaip apibrėžta pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, įskaitant, jeigu tinkama, patvirtinimą, kad darbą platformoje atliekantis asmuo klasifikuojamas kaip tikrai savarankiškai dirbantis asmuo. Kad tos institucijos galėtų vykdyti savo užduotis, susijusias su šios direktyvos nuostatų vykdymo užtikrinimu, ypač atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją priimti sprendimus dėl nacionalinių institucijų aprūpinimo darbuotojais, jos turi turėti pakankamai darbuotojų. Tam reikia, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms būtų suteikti tinkami žmogiškieji ištekliai, kurie turėtų reikiamus įgūdžius ir galėtų dalyvauti atitinkamuose mokymuose, ir turi būti suteikta galimybė naudotis techninėmis ekspertinėmis žiniomis algoritminio valdymo srityje. TDO darbo inspekcijos konvencijoje Nr. 81 (1947 m.) numatytos gairės, kaip nustatyti pakankamą darbo inspektorių skaičių, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas. Nacionalinės kompetentingos institucijos, priimdamos sprendimus dėl jos taikytinų kontrolės priemonių ir atliktinų patikrinimų, turėtų atsižvelgti į nacionalinės kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, kuriuo pakeičiamas darbą platformoje atliekančio asmens užimtumo statusas;

(37)

valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų vienos su kita bendradarbiauti, įskaitant keitimąsi informacija, kaip numatyta pagal nacionalinę teisę ir praktiką, kad užtikrintų teisingą darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statuso nustatymą;

(38)

nors Reglamentu (ES) 2016/679 nustatyta bendroji fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis sistema, būtina nustatyti konkrečias taisykles, kuriomis būtų sprendžiami susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu naudojant automatizuotas stebėsenos sistemas ar automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas darbo platformoje kontekste. Reglamento (ES) 2016/679 88 straipsnyje jau yra numatyta, kad valstybės narės teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis gali numatyti konkretesnes taisykles, kuriomis būtų užtikrinama teisių ir laisvių apsauga tvarkant darbuotojų asmens duomenis užimtumo kontekste. Šia direktyva numatomos konkretesnės apsaugos priemonės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu naudojant automatizuotas sistemas darbo platformoje kontekste, taip užtikrinant aukštesnio lygio darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenų apsaugą. Visų pirma, šia direktyva nustatomos konkretesnės su Reglamentu (ES) 2016/679 susijusios taisyklės dėl automatizuoto sprendimų priėmimo naudojimo ir skaidrumo. Šia direktyva taip pat nustatomos su Reglamentu (ES) 2016/679 susijusios papildomos priemonės darbo platformoje kontekste, kuriomis siekiama užtikrinti darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenų apsaugą, visų pirma, tais atvejais, kai sprendimai priimami arba padedami priimti automatizuotai tvarkant asmens duomenis. Šioje direktyvoje vartojami su asmens duomenų apsauga susiję terminai turėtų būti suprantami atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas terminų apibrėžtis;

(39)

Reglamento (ES) 2016/679 5, 6 ir 9 straipsniais reikalaujama, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai. Tai reiškia tam tikrus apribojimus, taikomus tam, kaip skaitmeninės darbo platformos gali tvarkyti asmens duomenis naudodamos automatizuotas stebėsenos sistemas ar automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas. Vis dėlto konkrečiu darbo platformoje atveju negalima daryti prielaidos, kad darbą platformoje atliekantys asmenys laisva valia davė sutikimą, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys. Darbą platformoje atliekantys asmenys dažnai iš tikrųjų neturi laisvo pasirinkimo arba negali atsisakyti duoti sutikimą arba jį atšaukti nepadarydami žalos savo sutartiniams santykiams, atsižvelgiant į darbą platformoje atliekančio asmens ir skaitmeninės darbo platformos galios disbalansą. Todėl skaitmeninės darbo platformos neturėtų tvarkyti darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenų remdamosi tuo, kad darbą platformoje atliekantis asmuo davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi;

(40)

skaitmeninės darbo platformos neturėtų, naudodamos automatizuotas stebėsenos sistemas ar bet kurią automatizuotą sistemą, naudojamą priimti arba padėti priimti sprendimus, kuriais daromas poveikis darbą platformoje atliekantiems asmenims, tvarkyti jokių asmens duomenų apie darbą platformoje atliekančių asmenų emocinę ar psichologinę būklę, tvarkyti jokių asmens duomenų, susijusių su jų privačiais pokalbiais, rinkti jokių asmens duomenų, kai darbą platformoje atliekantys asmenys nesiūlo arba neatlieka darbo platformoje, tvarkyti jokių asmens duomenų, kad galėtų būtų numatyta, kaip bus naudojamasi pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę jungtis į asociacijas, teisę į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisę arba teisę į informaciją ir konsultacijas, kaip apibrėžta Chartijoje, ir jos neturėtų tvarkyti asmens duomenų, pagal kuriuos galima numanyti asmens rasinę ar etninę kilmę, migracijos statusą, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, negalią, sveikatos būklę, įskaitant dėl lėtinių ligų ar ŽIV, emocinę ar psichologinę būklę, narystę profesinėse sąjungose, lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją;

(41)

skaitmeninės darbo platformos neturėtų tvarkyti darbą platformoje atliekančių asmenų biometrinių duomenų tapatybės nustatymo tikslais, t. y. siekiant nustatyti asmens tapatybę, jo biometrinius duomenis palyginant su duomenų bazėje saugomais kelių fizinių asmenų biometriniais duomenimis (vieno su daugeliu palyginimas). Tai nedaro poveikio skaitmeninių darbo platformų galimybei atlikti biometrinį sutikrinimą, t. y. patikrinti asmens tapatybę palyginant jo biometrinius duomenis su to paties asmens anksčiau pateiktais duomenimis (vieno su vienu sutikrinimas arba autentifikavimas), kai toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ar kitus atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(42)

biometrija grindžiami duomenys – asmens duomenys, gaunami atliekant specialų techninį duomenų tvarkymą, susijusį su fizinio asmens fiziniais, fiziologiniais ar elgsenos požymiais, signalais ar savybėmis, pavyzdžiui, veido išraiškomis, judesiais, pulso dažnumu, balsu, klavišų paspaudimais arba eisena, kurie gali leisti arba neleisti patvirtinti arba nepatvirtinti fizinio asmens tapatybę;

(43)

tikėtina, kad dėl asmens duomenų tvarkymo skaitmeninėse darbo platformose naudojant automatizuotas stebėsenos sistemas ar automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas gali kilti didelis pavojus darbą platformoje atliekančių asmenų teisėms ir laisvėms. Todėl skaitmeninės darbo platformos visada turėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą pagal Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų priimtų sprendimų poveikį darbą platformoje atliekantiems asmenims, visų pirma, platformų darbuotojams, šia direktyva nustatomos konkretesnės taisyklės dėl konsultavimosi su darbą platformoje atliekančiais asmenimis ir jų atstovais atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimus;

(44)

be Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų reikalavimų, skaitmeninėms darbo platformoms turėtų būti taikomos skaidrumo ir informavimo pareigos, susijusios su automatizuotomis stebėsenos sistemomis ir automatizuotomis sistemomis, kurios naudojamos priimant ar padedant priimti sprendimus, darančius poveikį darbą platformoje atliekantiems asmenims, įskaitant platformų darbuotojų darbo sąlygas, pavyzdžiui, jų įdarbinimą, jų prieigą prie darbo užduočių bei jų organizavimą, jų pajamas, jų saugą ir sveikatą, jų darbo laiką, jų galimybes mokytis, jų paaukštinimą ar lygiavertį veiksmą, ir jų sutartinį statusą, įskaitant teisių naudotis jų paskyra apribojimą, naudojimosi ja sustabdymą arba jos panaikinimą. Turėtų būti nurodyta informacijos apie tokias automatizuotas sistemas, kuri turi būti teikiama darbą platformoje atliekantiems asmenims, rūšis bei forma ir jos teikimo laikas. Siekiant veiksmingai informuoti pavienius platformų darbuotojus, jie tą informaciją turėtų gauti glausta, paprasta ir suprantama forma, jei sistemos bei jų funkcijos daro tiesioginį poveikį jiems ir, kai taikytina, jų darbo sąlygoms. Jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti išsamios ir detalios informacijos apie visas atitinkamas sistemas. Išsami ir detali informacija apie tokias automatizuotas sistemas taip pat turėtų būti teikiama darbą platformoje atliekančių asmenų atstovams, taip pat nacionalinėms kompetentingoms institucijoms jų prašymu, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas;

(45)

be teisės į asmens duomenų, kuriuos duomenų subjektas pateikė duomenų valdytojui pagal Reglamento (ES) 2016/679 20 straipsnį, perkeliamumą, darbą platformoje atliekantys asmenys turėtų turėti teisę nekliudomi ir struktūrizuotu, paprastai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu gauti visus asmens duomenis, sugeneruotus jiems atliekant darbą skaitmeninės darbo platformos automatizuotų stebėsenos sistemų ar automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų kontekste, įskaitant reitingus ir atsiliepimus, ir perduoti tuos duomenis trečiajai šaliai arba nurodyti juos perduoti trečiajai šaliai, įskaitant kitą skaitmeninę darbo platformą. Skaitmeninės darbo platformos turėtų suteikti darbą platformoje atliekantiems asmenims priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas veiksmingam duomenų perkeliamumui, kuris būtų nemokamas, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis pagal šią direktyvą ir pagal Reglamentą (ES) 2016/679;

(46)

kai kuriais atvejais skaitmeninės darbo platformos oficialiai nenutraukia savo santykių su darbą platformoje atliekančiu asmeniu, tačiau apriboja darbą platformoje atliekančio asmens paskyrą. Paskyros apribojimas turi būti suprantamas kaip bet koks to asmens galimybės atlikti darbą platformoje naudojantis paskyra apribojimas, įskaitant prieigos prie paskyros arba prieigos prie darbo užduočių apribojimą;

(47)

valdydamos darbą platformoje atliekančius asmenis, skaitmeninės darbo platformos plačiai naudojasi automatizuotomis stebėsenos sistemomis ir automatizuotomis sprendimų priėmimo sistemomis. Stebėsena elektroninėmis priemonėmis gali būti intervencinė, o tokių sistemų priimami arba joms padedant priimami sprendimai, pavyzdžiui, susiję su užduočių siūlymu ar skyrimu, darbo pajamomis, jų sauga ir sveikata, jų darbo laiku, jų galimybėmis mokytis, jų pareigų paaukštinimu ar statusu organizacijoje ir sutartiniu statusu, daro tiesioginį poveikį darbą platformoje atliekantiems asmenims, kurie gali neturėti tiesioginio kontakto su žmogaus išteklių vadovu ar prižiūrėtoju. Todėl skaitmeninės darbo platformos turėtų užtikrinti žmogaus atliekamą priežiūrą ir reguliariai, bent kas dvejus metus, atlikti individualių sprendimų, kuriuos priima arba padeda priimti automatizuotos stebėsenos sistemos ar automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos, poveikio darbą platformoje atliekantiems asmenims vertinimą, įskaitant, kai taikytina, jų darbo sąlygas ir vienodo požiūrio darbe principo taikymą. Vertinimo procese turėtų dalyvauti darbuotojų atstovai. Tokios priežiūros ir vertinimo tikslais skaitmeninės darbo platformos turėtų užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius. Asmenys, kuriems skaitmeninės darbo platformos paveda vykdyti priežiūrą, turėtų turėti kompetenciją, kvalifikaciją ir įgaliojimus, būtinus vykdyti tą funkciją, ir, visų pirma, teisę panaikinti automatiniu būdu priimtus sprendimus. Jie turėtų būti apsaugoti nuo atleidimo iš darbo, drausminių priemonių ar kitokio priešiško elgesio už jų funkcijų vykdymą. Be to, svarbu, kad skaitmeninės darbo platformos pašalintų sistemingus trūkumus, susijusius su automatizuotų stebėsenos sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų naudojimu. Todėl, jeigu vykdant priežiūros veiklą nustatoma didelė diskriminacijos darbe arba darbą platformoje atliekančių asmenų teisių pažeidimo rizika, skaitmeninės darbo platformos turėtų imtis tinkamų priemonių šiems trūkumams pašalinti, įskaitant galimybę nutraukti tokių sistemų taikymą;

(48)

Reglamentu (ES) 2016/679 reikalaujama, kad duomenų valdytojai įgyvendintų tinkamas priemones duomenų subjektų teisėms bei laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti tais atvejais, kai dėl pastarųjų priimami tik automatizuotu duomenų tvarkymu grindžiami sprendimai. Pagal tą nuostatą reikalaujama bent jau užtikrinti duomenų subjekto teisę reikalauti iš duomenų valdytojo žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį ir užginčyti sprendimą. Be Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų reikalavimų, algoritminio valdymo kontekste ir atsižvelgiant į didelį poveikį, kurį darbą platformoje atliekantiems asmenims daro sprendimai apriboti, sustabdyti ar nutraukti sutartinius santykius arba apriboti jų teises naudotis savo paskyra, sustabdyti naudojimąsi ja arba ją panaikinti, arba bet koks lygiaverčio neigiamo poveikio sprendimas, tokius sprendimus visada turėtų priimti žmogus;

(49)

papildant Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus reikalavimus algoritminio valdymo vykdant darbą platformoje kontekste, darbą platformoje atliekantys asmenys turėtų turėti teisę iš skaitmeninės darbo platformos nepagrįstai nedelsiant gauti paaiškinimą dėl sprendimo, priimto naudojant automatizuotos sprendimų priėmimo sistemas arba priimto joms padedant, tokio sprendimo nebuvimo ar tokių sprendimų rinkinio. Tuo tikslu skaitmeninė darbo platforma darbą platformoje atliekantiems asmenims turėtų suteikti galimybę su kontaktiniu asmeniu aptarti ir išsiaiškinti su tokiais sprendimais susijusius faktus, aplinkybes ir priežastis. Be to, tikėtina, kad tam tikri sprendimai darys ypač didelį neigiamą poveikį darbą platformoje atliekantiems asmenims, visų pirma, jų potencialioms pajamoms. Sprendimų apriboti darbą platformoje atliekančio asmens teisę naudotis savo paskyra, sustabdyti naudojimąsi ja arba ją panaikinti, atsisakyti mokėti atlygį už to asmens atliktą darbą arba kuriais daromas poveikis esminiams sutartinio santykio elementams, atveju skaitmeninė darbo platforma turėtų kuo greičiau, ne vėliau kaip tokių sprendimų įsigaliojimo dieną, raštu nuodyti tam darbą platformoje atliekančiam asmeniui tokių sprendimų motyvus. Jei gautas paaiškinimas ar nurodytos priežastys yra nepatenkinami arba jei darbą platformoje atliekantys asmenys mano, kad sprendimu yra pažeidžiamos jų teisės, jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti, kad skaitmeninė darbo platforma peržiūrėtų sprendimą ir teisę nepagrįstai nedelsiant, bet kuriuo atveju per dvi savaites nuo prašymo gavimo dienos, gauti pagrįstą atsakymą. Jeigu tokiais sprendimais pažeidžiamos tų asmenų teisės, pavyzdžiui, jų darbo teisės, jų teisė į nediskriminavimą arba teisė į jų asmens duomenų apsaugą, skaitmeninė darbo platforma turėtų, nepagrįstai nedelsdama, ištaisyti tokius sprendimus arba, jei tai neįmanoma, turėtų tinkamai atlyginti patirtą žalą ir imtis priemonių, būtinų ateityje išvengti panašių sprendimų, įskaitant, jeigu tinkama, atitinkamos automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos naudojimo pakeitimą ar nutraukimą. Žmogaus atliekamos sprendimų peržiūros klausimu verslo klientams turėtų būti taikomos konkrečios Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos;

(50)

Tarybos direktyva 89/391/EEB (13) nustatomos priemonės, kuriomis skatinama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, įskaitant darbdavių pareigą įvertinti riziką darbuotojų sveikatai ir saugai, ir nustatomi bendrieji prevencijos principai, kuriuos darbdaviai turi įgyvendinti. Automatizuotos stebėsenos sistemos ir automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos gali daryti didelį poveikį platformų darbuotojų saugai ir fizinei bei psichinei sveikatai. Algoritminiu vadovavimu, vertinimu ir drausme intensyvinamos darbo pastangos, nes didinama stebėsena, iš darbuotojų reikalaujama didinti darbo tempą, kuo labiau sumažinama darbo srauto pertrūkių, o darbo veikla vykdoma ne tik įprastoje darbo vietoje ir viršijant darbo valandas. Tikėtina, kad dėl ribotų galimybių mokytis darbe ir ribotos įtakos užduotims, vykdomoms dėl naudojamų neskaidrių algoritmų, dėl darbo intensyvėjimo ir nesaugumo, atsiradusio dėl automatizuotos stebėsenos sistemos ar automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos naudojimo, darbuotojai patiria didesnį stresą ir nerimą. Todėl skaitmeninės darbo platformos turėtų įvertinti tą riziką, įvertinti, ar sistemų apsaugos priemonės yra tinkamos tai rizikai pašalinti, ir imtis tinkamų prevencinių ir apsaugos priemonių. Jos turėtų vengti, kad dėl tokių sistemų naudojimo darbuotojai patirtų pernelyg didelį spaudimą arba kiltų pavojus jų sveikatai. Kad tų nuostatų veiksmingumas būtų didesnis, skaitmeninė darbo platforma turėtų pateikti platformų darbuotojams, jų atstovams ir kompetentingoms institucijoms savo rizikos vertinimą ir rizikos mažinimo priemonių vertinimą;

(51)

darbą platformoje atliekantiems asmenims, visų pirma darbą platformoje vietoje atliekantiems asmenims, kyla smurto ir priekabiavimo rizika, ir jie neturi fizinės darbo vietos, kurioje galėtų pateikti skundus. Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas gali turėti neigiamą poveikį platformų darbuotojų sveikatai ir saugai. Todėl valstybės narės turėtų numatyti prevencines priemones, įskaitant veiksmingų pranešimų teikimo kanalų sukūrimą. Valstybės narės taip pat raginamos remti veiksmingas kovos su smurtu ir priekabiavimu atliekant darbą platformoje priemones ir, visų pirma, į jas įtraukti tinkamus pranešimų teikimo kanalus, skirtus darbą platformoje atliekantiems asmenims, neturintiems darbo santykių;

(52)

darbuotojų atstovų informavimas ir konsultavimasis su jais, kuris yra reglamentuojamas Sąjungos lygmeniu pagal Direktyvą 2002/14/EB, yra itin svarbus skatinant veiksmingą socialinį dialogą. Skaitmeninėms darbo platformoms įdiegiant automatizuotas stebėsenos sistemas ir automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas arba iš esmės keičiant jų naudojimą daromas tiesioginis poveikis platformų darbuotojų darbo organizavimui ir individualioms darbo sąlygoms, todėl būtina imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad prieš priimdamos tokius sprendimus skaitmeninės darbo platformos tinkamu lygmeniu informuotų platformų darbuotojus arba jų atstovus ir veiksmingai su jais konsultuotųsi. Atsižvelgiant į algoritminio valdymo sistemų techninį sudėtingumą, informacija turėtų būti pateikiama tinkamu laiku, kad platformų darbuotojų atstovai galėtų pasirengti konsultacijoms, prireikus, padedami platformų darbuotojų arba jų atstovų bendrai pasirinkto eksperto. Šia direktyva nedaromas poveikis Direktyvoje 2002/14/EB numatytoms informavimo ir konsultavimosi priemonėms;

(53)

nesant darbuotojų atstovų, darbuotojams turėtų būti užtikrinta galimybė, kad skaitmeninės darbo platformos tiesiogiai juos informuotų apie automatizuotų stebėsenos sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų įdiegimą ar esminį jų naudojimo pakeitimą;

(54)

dalis darbą platformoje atliekančių asmenų yra savarankiškai dirbantys asmenys. Skaitmeninių darbo platformų naudojamų automatizuotų stebėsenos sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų poveikis savarankiškai dirbančių asmenų asmens duomenų apsaugai ir jų galimybėms uždirbti yra panašus į poveikį platformų darbuotojams. Todėl šioje direktyvoje nustatytos teisės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis algoritminio valdymo kontekste, t. y. teisės, susijusios su automatizuotų stebėsenos sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų naudojimo skaidrumu, asmens duomenų tvarkymo ar rinkimo apribojimais, žmogaus atliekama stebėsena ir svarbių sprendimų peržiūra, taip pat turėtų būti taikomos darbą platformoje atliekantiems asmenims, neturintiems darbo santykių. Darbą platformoje atliekantiems asmenims, neturintiems darbo santykių, neturėtų būti taikomos teisės, susijusios su darbuotojų sveikata ir sauga ir su platformų darbuotojų ar jų atstovų informavimu ir konsultavimusi su jais pagal Sąjungos teisę. Reglamente (ES) 2019/1150 numatytos apsaugos priemonės dėl savarankiškai dirbančių asmenų, atliekančių darbą platformoje, sąžiningumo ir skaidrumo, jei jie laikomi verslo klientais, kaip tai suprantama tame reglamente. Kalbant apie žmogaus atliekamą svarbių sprendimų peržiūrą, verslo klientams turėtų būti taikomos konkrečios Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos;

(55)

skaitmeninių darbo platformų pareigos, be kita ko, dėl informavimo ir konsultavimosi, kiek tai susiję su automatizuotomis stebėsenos sistemomis ir automatizuotomis sprendimų priėmimo sistemomis, taikomos neatsižvelgiant į tai, ar tokias sistemas valdo pati skaitmeninė darbo platforma ar išorės paslaugų teikėjas, kuris tvarko duomenis skaitmeninės darbo platformos vardu;

(56)

siekiant, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų užtikrinti, jog skaitmeninės darbo platformos laikytųsi darbo įstatymų ir kitų teisės aktų, visų pirma, jeigu jos yra įsisteigusios kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje dirba platformos darbuotojas, arba trečiojoje valstybėje, skaitmeninės darbo platformos turėtų deklaruoti platformų darbuotojų darbą valstybės narės, kurioje atliekamas darbas, kompetentingoms institucijoms. Sisteminga ir skaidri informacijos teikimo sistema, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat yra itin svarbi siekiant užkirsti kelią nesąžiningai skaitmeninių darbo platformų konkurencijai. Pareiga pagal šią direktyvą deklaruoti platformos darbuotojų atliktą darbą neturėtų pakeisti kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytų deklaravimo ar pranešimo pareigų;

(57)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1149 (14) įsteigta Europos darbo institucija padeda užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą visoje Sąjungoje, visų pirma, sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija, siekiant nuosekliai, rezultatyviai ir veiksmingai taikyti atitinkamą Sąjungos teisę ir užtikrinti jos vykdymą, koordinuoja ir remia suderintus ir bendrus patikrinimus, atlieka analizes ir rizikos vertinimą tarpvalstybinio darbo jėgos judumo klausimais ir padeda valstybėms narėms spręsti nedeklaruojamo darbo problemą. Todėl jai tenka svarbus vaidmuo įveikiant iššūkius, susijusius su tarpvalstybine daugelio skaitmeninių darbo platformų veikla, taip pat su nedeklaruojamu darbu platformoje;

(58)

informacija apie darbą platformoje, kurį atlieka darbą skaitmeninėse darbo platformose atliekantys asmenys, ypač tų asmenų skaičius, informacija apie jų sutartinį ar užimtumo statusą ir tiems sutartiniams santykiams taikomas bendrąsias sąlygas yra labai svarbi siekiant padėti atitinkamoms institucijoms teisingai nustatyti darbą platformoje atliekančių asmenų užimtumo statusą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių pareigų, taip pat platformų darbuotojų atstovams vykdyti jų atstovaujamąsias funkcijas. Tos institucijos ir atstovai taip pat turėtų turėti teisę prašyti, kad skaitmeninės darbo platformos pateiktų papildomus paaiškinimus ir išsamesnę informaciją, susijusius su pateikta informacija;

(59)

yra įrodymų, kad keliose valstybėse narėse pristatymo platformose naudojamas nedeklaruojamas darbas. Ta praktika vykdoma naudojantis nuomojamomis tapatybėmis, kai teisę dirbti turintys darbą platformoje atliekantys asmenys, užsiregistravę skaitmeninėje darbo platformoje, savo paskyras nuomoja dokumentų neturintiems migrantams ar nepilnamečiams. Tai reiškia, kad tie asmenys, įskaitant neteisėtai esančius trečiųjų valstybių piliečius, neturi pakankamos apsaugos, o dėl savo padėties jie dažnai ribotai naudojasi teise kreiptis į teismą dėl atsakomųjų veiksmų baimės ar išsiuntimo rizikos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB (15) numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. Šioje direktyvoje nustatytos skaidrumo pareigos ir tarpininkams taikomos taisyklės kartu su Direktyva 2009/52/EB labai prisideda sprendžiant nedeklaruojamo darbo platformoje problemą. Be to, labai svarbu, kad skaitmeninės darbo platformos užtikrintų patikimą darbą platformoje atliekančių asmenų tapatybės tikrinimą;

(60)

sukurtos plačios Sąjungos socialinės acquis vykdymo užtikrinimo nuostatų sistemos elementai turėtų būti taikomi šiai direktyvai siekiant užtikrinti, kad darbą platformoje atliekantys asmenys turėtų teisę į savalaikį, veiksmingą ir nešališką ginčų sprendimą bei teisę į teisių gynimą, įskaitant tinkamą patirtos žalos atlyginimą. Konkrečiai, atsižvelgiant į teisės į veiksmingą teisinę apsaugą esminį pobūdį, darbą platformoje atliekantiems asmenims tokia apsauga turėtų būti užtikrinta net pasibaigus darbo ar kitokiems sutartiniams santykiams, dėl kurių atsirado tariamas šioje direktyvoje nustatytų teisių pažeidimas;

(61)

darbą platformoje atliekančių asmenų atstovai turėtų turėti galimybę pagal nacionalinę teisę ir praktiką atstovauti vienam ar keliems darbą platformoje atliekantiems asmenims bet kuriame teismo ar administraciniame procese, kad būtų užtikrintas iš šios direktyvos kylančių teisių ar pareigų vykdymas. Pareiškiant ieškinį kelių darbą platformoje atliekančių asmenų vardu arba juos remiant yra sudaromos palankesnės sąlygos procesui, kuris kitu atveju nebūtų pradėtas dėl procedūrinių ir finansinių kliūčių arba baimės, kad bus imtasi atsakomųjų veiksmų;

(62)

darbui platformoje būdinga tai, kad nėra bendros darbo vietos, kurioje darbą platformoje atliekantys asmenys galėtų susipažinti ir bendrauti tarpusavyje ir su savo atstovais, be kita ko, kad apgintų savo interesus santykiuose su skaitmenine darbo platforma. Todėl, atsižvelgiant į skaitmeninių darbo platformų darbo organizavimą, būtina sukurti skaitmeninius komunikavimo kanalus, kuriais darbą platformoje atliekantys asmenys galėtų privačiai ir saugiai keistis informacija, o jų atstovai galėtų su jais susisiekti. Skaitmeninės darbo platformos tokius komunikavimo kanalus turėtų sukurti savo skaitmeninėje infrastruktūroje arba pasinaudodamos panašiomis veiksmingomis priemonėmis, kartu užtikrindamos asmens duomenų apsaugą, nesinaudodamos prieiga prie tos komunikacijos ir nevykdydamos jų stebėsenos;

(63)

administraciniuose ar teismo procesuose dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų, elementus, susijusius su darbo organizavimu, leidžiančius nustatyti teisingą užimtumo statusą, ir, visų pirma, tai, ar skaitmeninė darbo platforma vadovauja tam tikriems darbo atlikimo elementams ar juos kontroliuoja, taip pat kitus elementus, susijusius su automatizuotomis stebėsenos sistemomis ir automatizuotomis sprendimų priėmimo sistemomis, galėtų turėti skaitmeninė darbo platforma ir jie gali nebūti lengvai prieinami darbą platformoje atliekantiems asmenims ir kompetentingoms institucijoms. Todėl nacionaliniai teismai ar kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę įpareigoti skaitmeninę darbo platformą atskleisti visus jos kontroliuojamus susijusius duomenis, be kita ko, konfidencialią informaciją, taikant veiksmingas tokios informacijos apsaugos priemones;

(64)

atsižvelgiant į tai, kad dėl darbo platformoje šioje direktyvoje yra numatomos konkretesnės taisyklės ir papildomos taisyklės, kiek tai susiję su Reglamentu (ES) 2016/679, kad būtų užtikrinta darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenų apsauga, Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnyje nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos turėtų būti kompetentingos stebėti, kaip taikomos tos apsaugos priemonės. Šioje direktyvoje nustatytų konkretesnių ir papildomų taisyklių vykdymo užtikrinimui turėtų būti taikoma Reglamente (ES) 2016/679, visų pirma jo VI, VII ir VIII skyriuose nustatyta procedūrinė sistema, visų pirma, kiek tai susiję su priežiūros, bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmais, teisių gynimo priemonėmis, atsakomybe ir sankcijomis, įskaitant kompetenciją skirti administracines baudas, neviršijančias to reglamento 83 straipsnio 5 dalyje nurodytų sumų;

(65)

darbo platformoje naudojamos automatizuotos stebėsenos sistemos ir automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos apima darbą platformoje atliekančių asmenų asmens duomenų tvarkymą ir daro poveikį platformų darbuotojų darbo sąlygoms ir teisėms, o dėl to kyla duomenų apsaugos teisės, taip pat kitų teisės sričių, pavyzdžiui, darbo teisės, klausimų. Todėl duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir kitos kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu, šios direktyvos vykdymo užtikrinimo srityje, be kita ko, tarpusavyje keisdamosi svarbia informacija, nedarant poveikio duomenų apsaugos priežiūros institucijų nepriklausomumui;

(66)

tam, kad šioje direktyvoje numatyta apsauga būtų veiksminga, būtina apsaugoti darbą platformoje atliekančius asmenis, kurie naudojasi šia direktyva numatytomis atitinkamomis teisėmis nuo atleidimo iš darbo arba jų sutarties nutraukimo ir nuo lygiaverčio poveikio priemonių, įskaitant naudojimosi jų paskyra sustabdymą;

(67)

kadangi dvejopo šios direktyvos tikslo, t. y. gerinti darbo platformoje sąlygas ir asmens duomenų apsaugą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti bendrus minimalius reikalavimus to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(68)

šioje direktyvoje nustatomi minimalūs reikalavimai, taip išsaugant valstybių narių prerogatyvą nustatyti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas darbą platformoje atliekantiems asmenims. Pagal galiojančią teisinę sistemą turimos teisės turėtų būti ir toliau taikomos, be kita ko, kiek tai susiję su darbo santykių buvimo nustatymo mechanizmais, nebent šia direktyva būtų nustatytos palankesnės nuostatos. Įgyvendinant šią direktyvą, negalima mažinti esamų teisių, nustatytų galiojančioje šios srities Sąjungos ar nacionalinėje teisėje; tai taip pat nėra teisėtas pagrindas bendram šios direktyvos taikymo srityje suteikiamos apsaugos lygiui arba esamoms darbuotojų atstovams suteiktoms prerogatyvoms mažinti;

(69)

turi būti gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas. Valstybės narės turėtų galėti leisti socialiniams partneriams, esant konkrečioms sąlygoms, palikti galioti kolektyvines sutartis, kurios skirtųsi nuo tam tikrų šios direktyvos nuostatų, vesti derybas dėl tokių sutarčių, jas sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą, kartu užtikrinant bendrą platformų darbuotojų apsaugą;

(70)

įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų vengti nustatyti nereikalingus administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, kuriais būtų varžomas mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) kūrimas ir plėtra. Todėl valstybės narės raginamos įvertinti savo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių poveikį MVĮ, siekiant užtikrinti, kad joms nebūtų daromas neproporcingas poveikis, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms ir administracinei naštai;

(71)

valstybės narės turėtų turėti galimybę socialiniams partneriams pavesti įgyvendinti šią direktyvą, jei socialiniai partneriai to bendrai paprašo ir jei valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų užtikrinti, kad jie bet kuriuo metu galėtų užtikrinti, jog bus pasiekti pagal šią direktyvą siektini rezultatai. Jos taip pat turėtų, vadovaudamosi savo nacionaline teise ir praktika, imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą ir skatintų bei stiprintų socialinį dialogą siekiant įgyvendinti šią direktyvą;

(72)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (16) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(73)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (17) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis oficialias pastabas paskelbė 2022 m. vasario 2 d.,