Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32023R2831

    2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai

    C/2023/9700

    OL L, 2023/2831, 15.12.2023, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2831/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2831/oj

    European flag

    oficialusis leidinys
    Europos Sąjungos

    LT

    Seriju L


    2023/2831

    2023 12 15

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2831

    2023 m. gruodžio 13 d.

    dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 4 dalį,

    atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

    pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

    kadangi:

    (1)

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies kriterijus atitinkantis valstybės finansavimas yra valstybės pagalba, apie kurią pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį turi būti pranešta Komisijai. Tačiau pagal Sutarties 109 straipsnį Taryba gali nustatyti pagalbos kategorijas, kurioms tas reikalavimas pranešti netaikomas. Pagal Sutarties 108 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su tomis valstybės pagalbos kategorijomis. Taryba Reglamentu (ES) 2015/1588 priėmė sprendimą pagal Sutarties 109 straipsnį, kad viena iš tokių pagalbos kategorijų galėtų būti de minimis pagalba (t. y. tai pačiai įmonei per tam tikrą laikotarpį suteikta pagalba, neviršijanti tam tikros nustatytos sumos). Tuo remiantis laikoma, kad de minimis pagalba visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų neatitinka, todėl jai pranešimo tvarka netaikoma;

    (2)

    daugelyje sprendimų Komisija išaiškino Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą pagalbos sąvoką. Komisija taip pat išdėstė savo politiką dėl de minimis viršutinės ribos, kurios nepasiekus gali būti laikoma, kad Sutarties 107 straipsnio 1 dalis netaikoma. Iš pradžių ji tą padarė pranešime dėl de minimis taisyklės valstybės pagalbai (2), o vėliau – Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 69/2001 (3), (EB) Nr. 1998/2006 (4) ir (ES) Nr. 1407/2013 (5). Šiuo reglamentu pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 pasibaigus jo galiojimui;

    (3)

    atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 taikymo patirtį, de minimis pagalbos, kurią viena įmonė iš vienos valstybės narės gali gauti per bet kurį trejų metų laikotarpį, viršutinę ribą tikslinga padidinti iki 300 000 EUR. Šia viršutine riba atsižvelgiama į infliaciją nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, ir į numatomus pokyčius, kurie įvyks šio reglamento galiojimo laikotarpiu. Ši viršutinė riba yra būtina siekiant užtikrinti, kad priemonės, kurioms taikomas šis reglamentas, galėtų būti laikomos nedarančiomis poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškraipančiomis arba negalinčiomis iškraipyti konkurencijos;

    (4)

    taikant Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles, įmonė yra bet koks ekonominę veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdų (6). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad „bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas“, kuris „efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme“, turi būti laikomas dalyvaujančiu tos bendrovės ekonominėje veikloje. Todėl pats subjektas turi būti laikomas įmone, kaip ji suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį (7). Teisingumo Teismas nusprendė, kad visi to paties subjekto (teisiškai ar de facto) kontroliuojami subjektai turi būti laikomi viena įmone (8);

    (5)

    teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant mažinti administracinę naštą šiame reglamente reikėtų pateikti aiškų ir baigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada dvi ar daugiau įmonių toje pačioje valstybėje narėje turėtų būti laikomos viena įmone, sąrašą. Iš nustatytų kriterijų, pagal kuriuos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (9) ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (10) I priede apibrėžiant mažąsias arba vidutines įmones (MVĮ) apibrėžtos susijusios įmonės, Komisija atrinko tuos kriterijus, kurie atitinka šio reglamento paskirtį. Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, tie kriterijai turėtų būti taikomi tiek MVĮ, tiek didelėms įmonėms ir jais turėtų būti užtikrinama, kad taikant de minimis taisyklę susijusių įmonių grupė būtų laikoma viena įmone. Tačiau įmonės, kurių vienintelis tarpusavio ryšys yra kiekvienos iš jų tiesioginė sąsaja su ta pačia viešąja įstaiga arba įstaigomis, neturėtų būti laikomos tarpusavyje susijusiomis. Todėl turėtų būti atsižvelgiama į specifinę įmonių, kurias kontroliuoja ta pati viešoji įstaiga arba įstaigos, tačiau jų kontroliuojamos įmonės gali turėti nepriklausomą sprendimų priėmimo galią, padėtį;

    (6)

    atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas pirminės gamybos sektoriuose, konkrečiai, pirminės žemės ūkio produktų gamybos ir pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos sektoriuose, ir į riziką, kad šiame reglamente nustatytos viršutinės ribos nesiekiančios pagalbos sumos vis tiek galėtų atitikti Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, šis reglamentas tiems sektoriams neturėtų būti taikomas;

    (7)

    atsižvelgiant į žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais panašumus, šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Veikla ūkyje, pavyzdžiui, grūdų derliaus nuėmimas, pjovimas, kūlimas arba kiaušinių pakavimas, būtina ruošiant produktą parduoti pirmą kartą, ar pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams šiuo atžvilgiu neturėtų būti laikomi perdirbimu arba prekyba ir todėl jai šis reglamentas neturėtų būti taikomas;

    (8)

    taip pat atsižvelgiant į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklos pobūdį, šių veiklos rūšių tarpusavio panašumus ir jų panašumus su kita perdirbimo ir prekybos veikla, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą vykdančioms įmonėms šis reglamentas turėtų būti taikomas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Nei ūkyje ar laive vykdoma veikla, būtina ruošiant gyvūną ar augalą parduoti pirmą kartą, be kita ko, pjaustymas, filė gamyba ar užšaldymas, nei pirmas pardavimas perpardavėjams ar perdirbėjams šiuo atžvilgiu neturėtų būti laikomi perdirbimu ar prekyba ir todėl tokiai veiklai šis reglamentas neturėtų būti taikomas;

    (9)

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad kai Sąjunga teisės aktais įteisina bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės įpareigotos nesiimti jokių priemonių, kurios galėtų jam pakenkti arba nustatyti jo išimtis (11). Dėl tos priežasties šio reglamento nuostatų nereikėtų taikyti pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal žemės ūkio sektoriaus rinkoje įsigytų arba jai pateiktų produktų kainą ar kiekį. Jis taip pat neturėtų būti taikomas pagalbai, susijusiai su prievole ja dalytis su pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojais. Šie principai taip pat taikomi žvejybos ir akvakultūros sektoriui;

    (10)

    šis reglamentas neturėtų būti taikomas eksporto pagalbai arba pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar naudojama daugiau vidaus nei importuotų prekių arba paslaugų. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, naudojamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse finansuoti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 „netaikomas ne visai pagalbai, kuri galėtų turėti įtakos eksportui, o tik tai, kurios tiesioginis tikslas pagal pačią jos formą – remti pardavimus kitoje valstybėje“ ir kad „pagalba investicijoms su sąlyga, kad jos principų ar sumos viena ar kita forma neapibrėžia eksportuotų prekių kiekis, nepriklauso prie „pagalb[os] su eksportu susijusiai veiklai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 1 straipsnio 1 dalies d punktą, ir todėl nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį, net jei taip remiamos investicijos sudaro sąlygas vystyti eksportui skirtų prekių gamybą“ (12). Pagalba, skirta padengti išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu prekybos mugėse arba su tyrimais ar konsultavimo paslaugomis, kurių reikia teikiant naują arba esamą produktą naujai rinkai kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, paprastai nėra eksporto pagalba;

    (11)

    trejų metų laikotarpį, į kurį reikia atsižvelgti taikant šį reglamentą, reikėtų vertinti etapais. Kiekvieną kartą teikiant naują de minimis pagalbą, reikia atsižvelgti į bendrą per ankstesnius trejus metus suteiktos de minimis pagalbos sumą;

    (12)

    jei įmonė vykdo veiklą viename iš sektorių, kuriems šis reglamentas netaikomas, ir taip pat vykdo veiklą kituose sektoriuose arba kitą veiklą, tiems kitiems sektoriams ar kitai veiklai šis reglamentas turėtų būti taikomas su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdama veiklos sritis ar apskaitą, užtikrins, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems šis reglamentas netaikomas, nebūtų naudojama de minimis pagalba. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir tuomet, kai įmonės veikia sektoriuose, kuriems taikomos mažesnės de minimis viršutinės ribos. Jei įmonė negali užtikrinti, kad veiklai sektoriuose, kuriems taikomos mažesnės de minimis viršutinės ribos, de minimis pagalba būtų teikiama tik iki tų mažesnių viršutinių ribų, visai įmonės veiklai turėtų būti taikoma mažiausia viršutinė riba;

    (13)

    turėtų būti nustatytos taisyklės siekiant užtikrinti, kad nebūtų įmanoma nesilaikyti atitinkamuose valstybės pagalbos reglamentuose arba Komisijos sprendimuose nustatytų didžiausių pagalbos intensyvumo dydžių. Turėtų būti nustatytos ir aiškios pagalbos sumavimo taisyklės;

    (14)

    šiuo reglamentu neatmetama galimybė, kad priemonė galėtų būti nelaikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, remiantis kitais nei šiame reglamente nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, tais atvejais, kai priemonė atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą arba yra nesusijusi su valstybės išteklių perdavimu. Visų pirma Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Komisija ir kurio tiesiogiai arba netiesiogiai valstybė narė nekontroliuoja, nėra valstybės pagalba ir į jį neturėtų būti atsižvelgiama nustatant, ar viršyta šiame reglamente nustatyta viršutinė riba;

    (15)

    šis reglamentas neapima visų atvejų, kai priemonė gali nedaryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškraipyti arba negalėti iškraipyti konkurencijos. Tam tikrais atvejais gali būti, kad pagalbos gavėjas teikia prekes ar paslaugas ribotoje valstybės narės teritorijoje (pvz., salų ar atokiausiame regione) ir kad jis veikiausiai nepritrauks klientų iš kitų valstybių narių, taip pat numatoma, kad priemonė galėtų turėti tik nereikšmingą poveikį tarpvalstybinio investavimo arba įsisteigimo sąlygoms. Tokios priemonės turėtų būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju;

    (16)

    siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą stebėseną, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik de minimis pagalbai, kurios tikslų bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai de minimis pagalbai). Toks tikslus apskaičiavimas įmanomas, pavyzdžiui, dotacijoms, palūkanų subsidijoms ir apribotam atleidimui nuo mokesčių ar kitoms priemonėms, kuriomis numatoma riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršyta atitinkama viršutinė riba. Ribos numatymas reiškia, kad jei tiksli pagalbos suma nežinoma, valstybė narė priemonės, su kuria susijusi tiksli suma nežinoma, atveju turi daryti prielaidą, kad ta suma lygi viršutinei ribai, siekdama užtikrinti, kad kelios pagalbos priemonės kartu neviršytų šiame reglamente nustatytos viršutinės ribos, ir taikyti pagalbos sumavimo taisykles;

    (17)

    užtikrinant skaidrumą, vienodas sąlygas ir teisingą de minimis viršutinės ribos taikymą, visos valstybės narės turėtų taikyti tą patį skaičiavimo metodą suteiktos pagalbos bendrai sumai apskaičiuoti. Siekiant palengvinti šį skaičiavimą, ne kaip piniginės dotacijos teikiamos pagalbos sumos turėtų būti konvertuojamos į bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant skaidrių pagalbos formų (išskyrus dotacijas ir dalimis mokamą pagalbą) bendrąjį subsidijos ekvivalentą reikia remtis tokios pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojančiomis palūkanų normomis. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos valstybės pagalbos taisykles taikyti vienodai, skaidriai ir paprastai, įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti taikomos orientacinės rinkos normos, nustatytos pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (13);

    (18)

    pagalba, kurią sudaro paskolos, įskaitant kaip paskolas teikiamą de minimis rizikos finansų pagalbą, turėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, jei bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis palūkanų normomis. Siekiant supaprastinti nedidelių trumpalaikių paskolų vertinimą, šiame reglamente turėtų būti numatyta aiški taisyklė, kurią lengva taikyti ir kuria atsižvelgiama tiek į paskolos sumą, tiek į jos trukmę. Galima laikyti, kad paskolų, kurios užtikrintos ne mažiau kaip 50 % paskolos vertės užstatu ir kurios neviršija 1 500 000 EUR ir penkerių metų trukmės arba 750 000 EUR ir 10 metų trukmės, bendrasis subsidijos ekvivalentas neviršija de minimis viršutinės ribos. Tai grindžiama Komisijos patirtimi, taip pat atsižvelgiama į infliaciją nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, ir šio reglamento galiojimo laikotarpiu numatomus infliacijos pokyčius. Atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su įmonėms, kurios gali būti nepajėgios grąžinti paskolos (nes, pavyzdžiui, įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad įmonės kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra), skiriamos pagalbos bendrojo subsidijos ekvivalento nustatymu, ši taisyklė tokioms įmonėms turėtų būti netaikoma;

    (19)

    pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos, neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus atvejus, kai bendra valstybės injekcijos suma neviršija de minimis viršutinės ribos. Pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, kurios gali būti investicijos į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, kaip nurodyta rizikos finansų gairėse (14), neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus atvejus, kai pagal atitinkamą priemonę suteikiamas kapitalas neviršija de minimis viršutinės ribos;

    (20)

    pagalba, kurią sudaro garantijos, įskaitant kaip garantijas teikiamą de minimis rizikos finansų pagalbą, turėtų būti laikoma skaidria, jei bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime (15) atitinkamos rūšies įmonėms nustatytomis saugumo granato priemokomis. Šiame reglamente reikėtų nustatyti aiškias taisykles, kuriomis atsižvelgiama ir į pagrindinės paskolos sumą, ir į garantijos trukmę. Jei būtų nustatytos aiškios taisyklės, tai turėtų padėti supaprastinti trumpalaikių garantijų, kuriomis užtikrinama iki 80 % santykinai nedidelės paskolos sumos, vertinimą, kai nuostolius proporcingai ir vienodomis sąlygomis padengia paskolos davėjas ir garantas, o grynosiomis susigrąžintomis sumomis, atgautomis iš paskolos gavėjo suteiktų vertybinių popierių, proporcingai sumažinami paskolos davėjo ir garanto patirti nuostoliai. Ši taisyklė neturėtų būti taikoma tokioms pagrindinių sandorių, kurie nėra paskolos, garantijoms kaip kapitalo sandorių garantijos. Remiantis Komisijos patirtimi, atsižvelgiant į infliaciją nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, ir į šio reglamento galiojimo laikotarpiu numatomus infliacijos pokyčius, turėtų būti laikoma, kad garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas neviršija de minimis viršutinės ribos, kai i) garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos, ii) garantuojama suma neviršija 2 250 000 EUR ir iii) garantijos trukmė neviršija 5 metų. Tas pats taikoma, kai i) garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos, ii) garantuojama suma neviršija 1 125 000 EUR ir iii) garantijos trukmė neviršija 10 metų;

    (21)

    be to, garantijų bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti valstybės narės gali naudoti metodiką, apie kurią Komisijai pranešta pagal kitą valstybės pagalbos srityje tuo metu taikytą Komisijos reglamentą ir kurią Komisija pripažino atitinkančia Pranešimą dėl garantijų (16) arba bet kurį kitą vėliau priimtą pranešimą. Valstybės narės gali taikyti šį būdą, tik jei patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžiama garantijos rūšis ir pagrindinio sandorio rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą;

    (22)

    kai de minimis pagalba teikiama per finansų tarpininkus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad finansų tarpininkai valstybės pagalbos negautų. Tai gali būti padaryta, pavyzdžiui, i) reikalaujant, kad finansų tarpininkai, kurie naudojasi valstybės garantija, mokėtų rinkos principus atitinkančią priemoką, ii) visą pranašumą perduodant galutiniams pagalbos gavėjams arba iii) laikantis de minimis viršutinės ribos ir kitų šio reglamento sąlygų tarpininkų lygmeniu. Siekiant supaprastinti de minimis pagalbos schemas įgyvendinančių finansų tarpininkų vertinimą, kai valstybės narės taiko trečiąją (iii) galimybę, šiame reglamente turėtų būti numatyta aiški taisyklė, kurią būtų lengva taikyti ir kuria būtų atsižvelgiama į bendrą per trejus metus finansų tarpininko suteiktų paskolų, susijusių su de minimis pagalba, sumą. Remiantis Komisijos patirtimi gali būti laikoma, kad finansų tarpininkų, teikiančių garantuotas de minimis paskolas ir taikančių garantija suteikto pranašumo perdavimo galutiniams pagalbos gavėjams mechanizmą, gaunamas bendrasis subsidijos ekvivalentas neviršija de minimis viršutinės ribos, jei bendra garantuotų de minimis paskolų portfelio suma mažesnė nei 10 mln. EUR arba jei bendra garantuotų de minimis paskolų portfelio suma mažesnė nei 40 mln. EUR ir jį sudaro mažesnės nei 100 000 EUR individualios de minimis paskolos, su sąlyga, kad de minimis schema vienodomis sąlygomis gali naudotis atitinkamoje valstybėje narėje veikiantys finansų tarpininkai;

    (23)

    gavusi pranešimą iš valstybės narės, Komisija turėtų patikrinti, ar priemonės, kuri nėra dotacija, paskola, garantija, kapitalo injekcija ar rizikos finansų priemonė, kuri gali būti investicija į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą, apribotas atleidimas nuo mokesčių arba kitos priemonės, kuriomis numatoma riba, bendrasis subsidijos ekvivalentas neviršija de minimis viršutinės ribos ir todėl jai galėtų būti taikomas šis reglamentas;

    (24)

    Komisija privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos taisyklių ir kad jos atitiktų Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą. Valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties vykdymą nustatydamos reikiamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad bendra vienai įmonei pagal de minimis pagalbos taisyklę suteiktos de minimis pagalbos suma neviršytų bendros leidžiamos viršutinės ribos. Valstybės narės turėtų vykdyti suteiktos pagalbos stebėseną siekdamos užtikrinti, kad nebūtų viršyta šiame reglamente nustatyta viršutinė riba ir kad būtų laikomasi pagalbos sumavimo taisyklių. Vykdydamos tą pareigą, ne vėliau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d. valstybės narės nacionalinio arba Sąjungos lygmens centriniame registre turėtų pateikti visą informaciją apie suteiktą de minimis pagalbą ir tikrinti, ar suteikiant naują pagalbą neviršijama šiame reglamente nustatyta viršutinė riba. Naudojant centrinį registrą, įmonėms sumažės administracinė našta. Registre sukaupus trejų metų duomenis, joms nebereikės pagal šį reglamentą registruoti ir deklaruoti kitos gautos de minimis pagalbos. Šio reglamento tikslais vykdoma šiame reglamente nustatytos viršutinės ribos laikymosi kontrolė iš esmės grindžiama į centrinį registrą įtraukta informacija;

    (25)

    nacionalinį centrinį registrą gali įkurti kiekviena valstybė narė. Jos gali toliau naudoti esamus nacionalinius centrinius registrus, atitinkančius šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Komisija įkurs Sąjungos lygmens centrinį registrą, o juo naudotis valstybės narės galės nuo 2026 m. sausio 1 d.;

    (26)

    atsižvelgiant į tai, kad daugumai MVĮ administracinė našta ir reglamentavimo kliūtys yra problema ir kad Komisija siekia ataskaitų teikimo reikalavimų naštą sumažinti 25 % (17), kiekvienas centrinis registras turėtų būti sukurtas taip, kad administracinė našta būtų sumažinta. Kuriant ir tvarkant Sąjungos lygmens centrinį registrą ir nacionalinius centrinius registrus galima pasinaudoti gerąja administravimo praktika, nustatyta, pavyzdžiui, Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente (18);

    (27)

    skaidrumo taisyklėmis siekiama užtikrinti geresnį reikalavimų laikymąsi, didesnę atskaitomybę, tarpusavio vertinimą ir galiausiai veiksmingesnes viešąsias išlaidas. Pagalbos gavėjo pavadinimo paskelbimas centriniame registre atitinka teisėtą interesą užtikrinti skaidrumą teikiant visuomenei informaciją apie valstybių narių lėšų naudojimą. Jei centriniame registre skelbiant asmens duomenis laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių (19), pagalbos gavėjų teisė į savo asmens duomenų apsaugą nėra nepagrįstai pažeidžiama. Valstybės narės turėtų turėti galimybę konkretiems įrašams suteikti pseudonimus, kai tai būtina siekiant laikytis Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių;

    (28)

    šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos sąlygos, pagal kurias visos priemonės, kurioms taikomas šis reglamentas, gali būti laikomos nedarančiomis poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškraipančiomis konkurencijos arba nekeliančiomis tokios grėsmės. Dėl šios priežasties šis reglamentas turėtų būti taikomas ir iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jei tenkinamos visos jame nustatytos sąlygos. Taip pat turėtų būti laikoma, kad Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 kriterijus atitinkančiai pagalbai, suteiktai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., nėra netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti;

    (29)

    atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalbos politiką reikia dažnai peržiūrėti, šis reglamentas turėtų būti taikomas ribotą laiką;

    (30)

    pasibaigus šio reglamento taikymo laikotarpiui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti taikomas šešių mėnesių de minimis pagalbos, kuriai buvo taikomas šis reglamentas, tikslinimo laikotarpis,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Taikymo sritis

    1.   Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai įmonėms visuose sektoriuose, išskyrus:

    a)

    pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą;

    b)

    pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą, kai pagalbos dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;

    c)

    pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;

    d)

    pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais veiklą, vienu iš šių atvejų:

    i)

    kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį;

    ii)

    kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

    e)

    pagalbą, suteiktą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose valstybėse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

    f)

    pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar naudojama daugiau vidaus nei importuotų prekių arba paslaugų.

    2.   Jeigu įmonė vykdo veiklą viename iš 1 dalies a, b, c arba d punkte nurodytų sektorių ir taip pat vykdo veiklą viename ar keliuose kituose sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, arba kitą veiklą, kuriai taikomas šis reglamentas, šis reglamentas taikomas pagalbai, kuri suteikta pastaruosiuose sektoriuose ar pastarajai veiklai, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdama veiklos sritis ar apskaitą, užtikrins, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems šis reglamentas netaikomas, nebūtų naudojama de minimis pagalba, suteikta pagal šį reglamentą.

    2 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    a)

    žemės ūkio produktai – Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 (20);

    b)

    pirminė žemės ūkio produktų gamyba – Sutarties I priede išvardytų dirvožemio ir gyvulininkystės produktų gamyba nesiimant tolesnių veiksmų, kuriais keičiamas tokių produktų pobūdis;

    c)

    žemės ūkio produktų perdirbimas – operacija su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus veiklą ūkyje, būtiną ruošiant gyvūninį ar augalinį produktą parduoti pirmą kartą;

    d)

    prekyba žemės ūkio produktais – žemės ūkio produktų laikymas arba eksponavimas ketinant parduoti, siūlymas pirkti, tiekimas arba kitoks pateikimas rinkai, išskyrus pirminės produkcijos gamintojo vykdomą pirminį pardavimą perpardavėjams arba perdirbėjams ir vykdomą veiklą ruošiant produktą tokiam pirminiam pardavimui; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba žemės ūkio produktais, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose;

    e)

    žvejybos ir akvakultūros produktai – produktai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnio a ir b punktuose;

    f)

    pirminė žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba – visos su vandens organizmų žvejyba, veisimu ar auginimu susijusios operacijos, taip pat ūkyje ar laive vykdoma veikla, būtina ruošiant gyvūną ar augalą parduoti pirmą kartą, be kita ko, pjaustymas, filė gamyba ar užšaldymas, ir pirmas pardavimas perpardavėjams ar perdirbėjams;

    g)

    žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba – visos po iškrovimo ar surinkimo (akvakultūros atveju) vykdomos operacijos, įskaitant paruošimą, apdorojimą ir transformavimą, kurių rezultatas yra perdirbtas produktas, ir tų produktų platinimas;

    h)

    finansų tarpininkas – bet kuri bet kokio statuso ir nuosavybės finansų įstaiga, kuri veikia siekdama pelno; laikoma, kad ta apibrėžtis viešiesiems skatinamojo finansavimo bankams ar institucijoms netaikoma, jei jie veikia kaip pagalbą teikiančios institucijos ir nevykdo kryžminio savo rizika ir vardu vykdomos veiklos subsidijavimo.

    2.   Viena įmonė – taikant šį reglamentą, tai visos įmonės, tarpusavyje susietos bent vienos rūšies iš šių santykių:

    a)

    viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;

    b)

    viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;

    c)

    viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata;

    d)

    viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

    Įmonės, kurios a–d punktuose nurodytais santykiais susietos per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone.

    3 straipsnis

    De minimis pagalba

    1.   Pagalbos priemonės, kurios atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, nėra laikomos atitinkančiomis visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir todėl joms netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti.

    2.   Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje neviršija 300 000 EUR per bet kurį trejų metų laikotarpį.

    3.   De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos.

    4.   2 dalyje nustatyta viršutinė riba taikoma neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą ar siekiamą tikslą ir į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba visa arba iš dalies finansuojama Sąjungos kilmės ištekliais.

    5.   Laikantis 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija. Visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. neatskaičius mokesčių ar kitų rinkliavų. Jei pagalba teikiama ne kaip dotacija, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

    6.   Jei pagalba išmokama keliomis dalimis, jos vertė yra diskontuojama iki vertės suteikimo momentu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.

    7.   Jei suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršyta 2 dalyje nustatyta viršutinė riba, tai naujai pagalbai šis reglamentas netaikomas.

    8.   Susijungimų ar įsigijimų atveju, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujai arba įsigyjančiai įmonei viršija 2 dalyje nustatytą viršutinę ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę susijungiančioms įmonėms suteiktą de minimis pagalbą. De minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta.

    9.   Jei viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.

    4 straipsnis

    Bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimas

    1.   Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai de minimis pagalbai).

    2.   Pagalba, kurią sudaro dotacijos arba palūkanų subsidijos, laikoma skaidria de minimis pagalba.

    3.   Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei:

    a)

    pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir jis neatitinka vidaus teisės kriterijų, pagal kuriuos kreditorių prašymu jam būtų taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Kai pagalbos gavėjas yra didelė įmonė, jo padėtis turi prilygti bent jau B– kredito reitingui ir arba

    b)

    paskola yra užtikrinama ne mažiau kaip 50 % paskolos vertės užstatu ir paskolos suma yra arba 1 500 000 EUR per penkerius metus, arba 750 000 EUR per 10 metų; jeigu paskola yra mažesnė nei tos sumos arba suteikiama trumpesniam negu atitinkamai penkerių ar 10 metų laikotarpiui, tos paskolos bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip atitinkama šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos dalis, arba

    c)

    bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu galiojusia orientacine norma.

    4.   Pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos, laikoma skaidria de minimis pagalba, tik jeigu bendra valstybės injekcijos suma neviršija 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos.

    5.   Pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, kurios gali būti investicijos į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą, laikoma skaidria de minimis pagalba, tik jeigu vienai įmonei suteiktas kapitalas neviršija 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos.

    6.   Pagalba, kurią sudaro garantijos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei:

    a)

    pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir jis neatitinka vidaus teisės kriterijų, pagal kuriuos kreditorių prašymu jam būtų taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Kai pagalbos gavėjas yra didelė įmonė, jo padėtis turi prilygti bent jau B– kredito reitingui ir arba

    b)

    garantija niekada neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos, nuostolius proporcingai ir vienodomis sąlygomis padengia paskolos davėjas ir garantas, grynosiomis susigrąžintomis sumomis, atgautomis iš paskolos gavėjo suteiktų vertybinių popierių, proporcingai sumažinami paskolos davėjo ir garanto patirti nuostoliai ir garantuojama suma yra 2 250 000 EUR, o garantijos trukmė – penkeri metai, arba garantuojama suma – 1 125 000 EUR, o garantijos trukmė – 10 metų; jei garantuojama suma mažesnė nei šios sumos arba garantija suteikiama trumpesniam ne atitinkamai penkerių ar 10 metų laikotarpiui, tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip atitinkama šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos dalis, arba

    c)

    bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo granato priemokomis, arba

    d)

    iki įgyvendinimo:

    i)

    apie garantijos bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti naudotą metodiką buvo pranešta Komisijai pagal kitą tuo metu taikytą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje ir tą metodiką Komisija patvirtino kaip atitinkančią Pranešimą dėl garantijų arba vėliau priimtą pranešimą ir

    ii)

    toje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijos rūšis ir pagrindinio sandorio rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą.

    7.   Vieną ar daugiau de minimis pagalbos schemų, kuriomis vienodomis sąlygomis gali naudotis atitinkamoje valstybėje narėje veikiantys finansų tarpininkai, įgyvendinančio finansų tarpininko gauta pagalba laikoma skaidria de minimis pagalba, jei:

    a)

    finansų tarpininkas pagalbos gavėjams perduoda valstybės garantijomis suteiktą pranašumą, tiems pagalbos gavėjams suteikdamas naujas pirmaeiles paskolas su mažesnėmis palūkanomis arba mažesniais užtikrinimo priemonės reikalavimais, o kiekviena garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos, ir

    b)

    garantuotos de minimis paskolos teikiamos pagalbos gavėjams, kurių padėtis prilygsta bent B– kredito reitingui, ir bendra tokių paskolų suma yra

    i)

    mažesnė nei 10 mln. EUR arba

    ii)

    mažesnė nei 40 mln. EUR ir kiekviena individuali garantuota de minimis paskola neviršija 100 000 EUR.

    Jei finansų tarpininko suteiktų de minimis paskolų suma mažesnė nei 10 mln. EUR, kaip nustatyta b punkto i papunktyje, arba 40 mln. EUR, kaip nustatyta b punkto ii papunktyje, kiekvienai sumai priskirtinas bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip atitinkama šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos dalis.

    8.   Pagalba, kurią sudaro kitos priemonės, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei tokia priemone numatoma riba yra užtikrinama, kad šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta viršutinė riba nebūtų viršyta.

    5 straipsnis

    Pagalbos sumavimas

    1.   Pagal šį reglamentą suteikta de minimis pagalba gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal Komisijos reglamentą (ES) 2023/2832 (21).

    2.   Pagal šį reglamentą suteikta de minimis pagalba gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal Komisijos reglamentus (ES) Nr. 1408/2013 (22) ir (ES) Nr. 717/2014 (23), neviršijant šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos.

    3.   Pagal šį reglamentą skiriama de minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma. De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal bendrosios išimties reglamentą arba Komisijos priimtą sprendimą.

    6 straipsnis

    Stebėsena ir ataskaitų teikimas

    1.   Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. informacija apie suteiktą de minimis pagalbą būtų užregistruota nacionaliniame arba Sąjungos lygmens centriniame registre. Centriniame registre skelbiami pagalbos gavėjo identifikavimo duomenys, pagalbos suma, suteikimo data, pagalbą teikianti institucija, pagalbos priemonė ir susijęs sektorius, remiantis Sąjungos statistiniu ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (NACE klasifikatoriumi). Centrinis registras sukuriamas taip, kad informacija visuomenei būtų lengvai prieinama, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių, be kita ko, konkretiems įrašams prireikus suteikiant pseudonimus.

    2.   Valstybės narės per 20 darbo dienų nuo pagalbos skyrimo centriniame registre užregistruoja 1 dalyje nurodytą informaciją apie atitinkamos valstybės narės institucijos skirtą de minimis pagalbą. Tokia informacija apie de minimis pagalbos schemas įgyvendinančių finansų tarpininkų gautą de minimis pagalbą užregistruojama per 20 darbo dienų nuo ataskaitos pagal 5 dalį gavimo. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų centriniame registre esančių duomenų tikslumą.

    3.   Valstybės narės užregistruotą informaciją apie individualią de minimis pagalbą saugo 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos.

    4.   Valstybė narė naują de minimis pagalbą pagal šį reglamentą suteikia tik patikrinusi, ar dėl tos naujos de minimis pagalbos bendra atitinkamai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma neviršys šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos ir ar laikomasi visų šiame reglamente nustatytų sąlygų.

    5.   Taikant 1 dalį, de minimis pagalbos schemas įgyvendinantys finansų tarpininkai apie bendrą per tam tikrą ketvirtį gautos de minimis pagalbos sumą praneša valstybei narei kas ketvirtį ir per 10 dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos. Pagalbos suteikimo diena yra paskutinė ketvirčio diena.

    6.   Nacionalinio lygmens centrinį registrą naudojančios valstybės narės Komisijai agreguotus praėjusiais metais suteiktos de minimis pagalbos duomenis pateikia kiekvienais metais iki birželio 30 d. Pateikiami šie suvestiniai duomenys: pagalbos gavėjų skaičius, bendra suteiktos de minimis pagalbos suma ir bendra kiekvienam sektoriui (pagal NACE klasifikatorių) suteiktos de minimis pagalbos suma. Pirmą kartą duomenys pateikiami apie 2026 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. suteiktąde minimis pagalbą. Jei yra suvestinių duomenų apie ankstesnius laikotarpius, valstybės narės gali juos pateikti Komisijai.

    7.   Komisijai raštu paprašius, atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esant reikalingą siekiant įvertinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ypač bendros de minimis pagalbos sumos, kaip apibrėžta šiame reglamente ir kituose de minimis reglamentuose, kurią gavo bet kuri įmonė.

    7 straipsnis

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    1.   Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jei ta pagalba atitinka visas šiame reglamente nustatytas sąlygas.

    2.   Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteikta bet kokia individuali de minimis pagalba, atitinkanti Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 nustatytas sąlygas, nėra laikoma atitinkančia visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir todėl jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti.

    3.   Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, bet kokia šio reglamento sąlygas atitinkanti de minimis pagalba gali būti toliau teisėtai teikiama dar šešių mėnesių laikotarpiu.

    4.   Kol centrinis registras nesukurtas ir jame nesukaupiama trejų metų informacija, įmonei de minimis pagalbą pagal šį reglamentą ketinanti suteikti valstybė narė tą įmonę informuoja raštu ar elektroniniu būdu apie pagalbos sumą, išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu, ir jos de minimis pobūdį, pateikdama tiesioginę nuorodą į šį reglamentą. Jeigu de minimis pagalba pagal šį reglamentą schemos pagrindu teikiama skirtingoms įmonėms ir pagal schemą toms įmonėms teikiamos skirtingos individualios pagalbos sumos, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti laikytis įpareigojimo pranešdama įmonėms apie sumą, prilygstančią pagal tą schemą suteiktinai didžiausiai pagalbos sumai. Tokiais atvejais fiksuoto dydžio suma bus remiamasi sprendžiant, ar neviršyta šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta viršutinė riba. Prieš teikdama pagalbą valstybė narė iš atitinkamos įmonės gauna raštišką arba elektroninę deklaraciją apie visą kitą per bet kurį trejų metų laikotarpį gautą de minimis pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas arba kiti de minimis reglamentai.

    8 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymo laikotarpis

    Šis reglamentas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

    Jis taikomas iki 2030 m. gruodžio 31 d.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2023 m. gruodžio 13 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkė

    Ursula VON DER LEYEN


    (1)   OL L 248, 2015 9 24, p. 1.

    (2)  Komisijos pranešimas dėl de minimis taisyklės valstybės pagalbai (OL C 68, 1996 3 6, p. 9).

    (3)   2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (OL L 10, 2001 1 13, p. 30).

    (4)   2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5).

    (5)   2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1).

    (6)   2006 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ministero dell’Economia e delle Finanze / Cassa di Risparmio di Firenze ir kt., C-222/04, ECLI:EU:C:2006:8, 107 punktas.

    (7)  Ten pat, 112 ir 113 punktai.

    (8)   2002 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Nyderlandai / Komisija, C-382/99, ECLI:EU:C:2002:363.

    (9)   2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

    (10)   2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

    (11)   2002 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Prancūzija / Komisija, C-456/00, ECLI:EU:C:2002:753, 31 punktas.

    (12)   2018 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas ZPT AD / Narodno sabranie na Republika Bulgaria ir kt., C-518/16, ECLI:EU:C:2018:126, 55 ir 56 punktai.

    (13)  Komisijos komunikatas dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6).

    (14)  Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairės“ (OL C 508, 2021 12 16, p. 1).

    (15)  Pavyzdžiui, Komisijos pranešimas dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008 6 20, p. 10).

    (16)  Komisijos pranešimas dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008 6 20, p. 10).

    (17)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pagalbos MVĮ priemonių rinkinys“ (COM(2023) 535 final).

    (18)   2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

    (19)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1); 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

    (20)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

    (21)   2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2832 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms (OL L, 2023/2832, 2023 12 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2832/oj).

    (22)   2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 9).

    (23)   2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (OL L 190, 2014 6 28, p. 45).


    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2831/oj

    ISSN 1977-0723 (electronic edition)


    Top