(1)

2021 m. vasario 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindiniu reglamentu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą.

(2)

Kadangi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalyje nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos, išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importuojamas nagrinėjamasis produktas nebuvo registruojamas.

(3)

2021 m. rugsėjo 17 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį (išankstinis informacijos atskleidimas) pateikė šalims siūlomų laikinųjų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Pastabų pateikė trys šalys. Tačiau tai buvo bendro pobūdžio pastabos, nesusijusios su skaičiavimų tikslumu. Todėl į tas pastabas buvo atsakyta tik galutiniame etape.

(4)

2021 m. spalio 14 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1812 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikroms importuojamoms Kinijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(5)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjai, atrinkti eksportuojantys gamintojai, Kinijos prekybos ir pramonės rūmai (CCCME), keli naudotojai, įskaitant Europos plieno asociaciją (toliau – „Eurofer“), keli importuotojai ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybė (toliau – Kinijos Vyriausybė) per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikė pastabų raštu ir išreiškė savo nuomonę dėl negalutinių išvadų.

(6)

Nustačius laikinąsias priemones, klausymo prašiusios suinteresuotosios šalys buvo išklausytos. Išklausymai surengti su skundo pateikėjais, „Eurofer“, „NLMK Europe“ (toliau – NLMK), „Misano S.p.A.“ (toliau – „Misano“) ir „Imerys France“ (toliau – „Imerys“).

(7)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Šiuo tikslu buvo surengti papildomi nuotoliniai duomenų sutikrinimai su dviem atrinktais Sąjungos gamintojais, t. y. „GrafTech France S.N.C.“ (toliau – „GrafTech France“) ir „Showa Denko Europe GmbH“ (toliau – „Showa Denko“), ir vienu eksportuojančiu gamintoju „Nantong Yangzi Co., Ltd“ (toliau – „Yangzi Group“).

(8)

2022 m. sausio 19 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Kinijos kilmės grafito elektrodų sistemoms (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(9)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėjais, CCCME ir „Fangda Carbon New Material Co., Ltd“ (toliau – „Fangda Group“).

(10)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente. Remdamasi „Liaoning Dantan Technology Group Co., Ltd.“ (toliau – „Liaoning Dantan“) pateiktomis pastabomis Komisija peržiūrėjo savo išvadas dėl dempingo skirtumo skaičiavimo ir jas atskleidė šaliai.

(11)

CCCME tvirtino, kad skunde pernelyg remtasi konfidencialiais duomenimis, ir paprašė Komisijos imtis veiksmų, kurių reikia šiame ir būsimuose tyrimuose, siekiant užtikrinti, kad šalys galėtų pateikti susijusias ir prasmingas pastabas.

(12)

Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialiai pateiktų duomenų nekonfidencialios santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų pateikti prasmingas pastabas ir naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu.

(13)

Komisija taip pat priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 6 straipsnio 6.5 dalį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją.

(14)

Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(15)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo „Misano“, „Fangda Group“ ir CCCME teigė, kad, dėl pokyčių rinkoje po tiriamojo laikotarpio, antidempingo priemonių taikymas turėtų būti sustabdytas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį.

(16)

Nedarant poveikio Komisijos išimtinei prerogatyvai priimti sprendimą dėl pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalies taikymo, šiuo etapu Komisija pažymėjo, kad šios šalys nepateikė jokių įrodymų išvadai, kad Sąjungos pramonei nebedaroma žala, pagrįsti. Tvirtindamos, kad mažai tikėtina, jog žala tęsis ar pasikartos, šalys veikiau rėmėsi augimo lūkesčiais, kainų padidėjimu ir numatomu importo apimties sumažėjimu. Kaip paaiškinta 138 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad tariamas importo iš Kinijos kainų padidėjimas nebūtinai reiškia, kad žala buvo arba bus nebedaroma. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo etapu tolesnių veiksmų imtis nereikia.

(17)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 12–17 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(18)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Kai kurios suinteresuotosios šalys, įskaitant „Trasteel International SA“ (toliau – „Trasteel“), nurodė, kad nagrinėjamasis laikotarpis apėmė laikotarpį, per kurį dėl pasiūlos trūkumo ir padidėjusių pagrindinės žaliavos kainų (2017–2018 m.) vyravo itin didelės kainos, ir baigėsi laikotarpiu, kuriuo poveikį darė COVID-19 pandemija (2020 m.). Jos paprašė į nagrinėjamąjį laikotarpį įtraukti 2016 m., kai rinka buvo laikoma normalia. Po galutinio faktų atskleidimo „Trasteel“ pakartojo prašymą.

(20)

Šis prašymas buvo atmestas. Nagrinėjamasis laikotarpis buvo nustatytas inicijuojant tyrimą ir, remiantis nusistovėjusia praktika, apėmė tiriamąjį laikotarpį ir trejus kalendorinius metus iki jo. Išanalizavusi šį laikotarpį Komisija gavo duomenų, būtinų tikslioms išvadoms padaryti, ir galėjo atsižvelgti į visas išskirtines aplinkybes.

(21)

Pirminiu etapu keturi tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities gauti iš Sąjungos gamintojo („Sangraf Italy“), naudotojo (NLMK), nesusijusio importuotojo („CTPS Srl“) ir CCCME. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 30–38 konstatuojamosiose dalyse, Komisija tris prašymus neįtraukti tam tikrų produktų atmetė, tačiau sutiko į tyrimo aprėptį neįtraukti atskirai importuojamų jungiamųjų veržlių.

(22)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė, „Eurofer“, NLMK, „Imerys“, „Misano“, „Fangda Group“ ir „Liaoning Dantan“ tvirtino, kad Komisija nevisiškai atsižvelgė į grafito elektrodų produktų rūšių skirtumus. Šių suinteresuotųjų šalių teigimu, viena vertus, dauguma Kinijos į Sąjungą eksportuojamų grafito elektrodų yra mažo skersmens didelės galios (toliau – HP) arba super didelės galios (toliau – SHP) elektrodai, naudojami agregatuose „krosnis–kaušas“, ir nedidelis skaičius didelio skersmens ypač didelės galios (toliau – UHP) elektrodų. Kita vertus, Sąjungos pramonė daugiausia gamina didelio skersmens UHP elektrodus, naudojamus lanko krosnyse. Šios suinteresuotosios šalys pridūrė, kad, viena vertus, HP/SHP elektrodai ir, kita vertus, UHP elektrodai skiriasi pagal gamybos išteklius (koksas), gamybos technologijas, produkto naudojimą ir kokybę ir priklauso skirtingiems rinkos segmentams. Galimybių juos sukeisti nėra. Jos paprašė šių mažų elektrodų (su skirtingomis apibrėžtimis): 500 mm arba mažesnio skersmens „Eurofer“ prašymu, 350 mm arba mažesnio skersmens NLMK prašymu, 500 mm arba mažesnio skersmens „Imerys“ prašymu, 130–250 mm skersmens COMAP prašymu ir 450 mm arba mažesnio skersmens „Fangda Group“ ir CCCME prašymu, neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(23)

Po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“, „Fangda Group“ ir CCCME pakartojo savo tvirtinimus. Be to, „CTPS Srl“ paprašė neįtraukti 400 mm arba mažesnio skersmens elektrodų. Tačiau „Trasteel“ paprašė neįtraukti 450 mm arba mažesnio skersmens elektrodų. Šalys teigė, kad šių mažo skersmens elektrodų gamyba Sąjungoje yra nepakankama. Be to, jos teigė, kad daug grafito elektrodų, kurių skersmuo didesnis kaip 350 mm, yra agregatuose „krosnis–kaušas“ naudojami HP elektrodai ir kad jie taip pat neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Atsižvelgdama į 27–31 konstatuojamosiose dalyse pateiktą išvadą Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(24)

Be to, po galutinio faktų atskleidimo Sąjungos gamintojai nesutiko su tuo, kad 350 mm arba mažesnio skersmens grafito elektrodai nebūtų įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Sąjungos gamintojai teigė, kad jie gali padidinti 350 mm skersmens grafito elektrodų gamybą. Jų nuomone, Sąjungos 350 mm skersmens grafito elektrodų gamyba ir pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo dėl didėjančio nesąžiningo importo mažomis kainomis iš Kinijos srauto, o ne buvo to importo priežastimi.

(25)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad 350 mm arba mažesnio skersmens grafito elektrodų gamyba Sąjungoje pradėjo mažėti 2018 m., kai Sąjungos pramonės rinkos dalis didėjo, o Kinijos rinkos dalis mažėjo. Vėliau, kai 2019 ir 2020 m. Kinijos rinkos dalis pradėjo didėti, sumažėjo visų dydžių elektrodų Sąjungos gamyba. Esant tokioms tendencijoms Komisija negalėjo patvirtinti Sąjungos gamintojų teiginių šiuo klausimu.

(26)

Po galutinio faktų atskleidimo „Henschke GmbH“ paprašė taikyti RP/HP/SHP/UHP klasifikaciją ir neįtraukti RP/HP/SHP grafito elektrodų į antidempingo priemonių taikymo sritį. Komisija šį tvirtinimą atmetė. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje, nėra oficialaus pramonės standarto, pagal kurį būtų galima aiškiai atskirti įvairias grafito elektrodų markes, visų pirma HP/SHP ir UHP markes.

(27)

Komisija nustatė, kad mažesnio skersmens grafito elektrodai daugiausia yra HP/SHP markės grafito elektrodai, o didesni grafito elektrodai – UHP markės. Tačiau, nesant tikslios įvairių markių apibrėžties, atrodo, kad buvo sutapimų pagal dydį 400–500 mm skersmens kategorijoje. Be to, Komisija taip pat nustatė, kad HP/SHP markės grafito elektrodai paprastai naudojami agregatuose „krosnis–kaušas“, o UHP markės grafito elektrodai beveik išimtinai naudojami lanko krosnyse. Nors skundo pateikėjai pateikė pavyzdžių, kai taip nėra, vis dėlto paaiškėjo, kad toks pakeičiamumas yra labai ribotas.

(28)

Komisija taip pat nustatė, kad mažesnio dydžio elektrodams gaminti daugiausia naudojamas žemesnės markės naftos koksas, o didesniems UHP elektrodams gaminti buvo naudojamas aukštos kokybės ir brangus adatinis koksas. Taip pat paaiškėjo, kad HP/SHP elektrodų gamybos procesas, nors ir skiriasi priklausomai nuo gamintojo, paprastai buvo trumpesnis ir paprastesnis nei UHP elektrodų (pvz., trumpesnis grafitizacijos procesas, mažesnis impregnavimo ir sukepinimo kartų skaičius). Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl to mažesnio ir didesnio skersmens grafito elektrodų techninės savybės ir naudojimas tam tikru mastu skiriasi.

(29)

Kai kurie Sąjungos naudotojai nurodė turintys sunkumų įsigyti mažo skersmens grafito elektrodų iš Sąjungos gamintojų ir teigė, kad Sąjungos pramonė negamino pakankamai šios rūšies elektrodų, nes daugiausia dėmesio skyrė didesnio skersmens ir (arba) aukštesnės markės elektrodams. Jie taip pat teigė, kad, be Kinijos, yra nedaug alternatyvių tinkamos kokybės produkto tiekimo šaltinių. Komisija taip pat pažymėjo, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per TL siekė 55,8 %, todėl Sąjungos pramonė turi nepanaudotų pajėgumų, kad galėtų gaminti daugiau visų skersmenų grafito elektrodų.

(30)

Be to, Komisija pažymėjo, kad grafito elektrodų, kurių nominalus skersmuo yra 350 mm arba mažesnis, gamyba Sąjungoje buvo labai mažos apimties ir sudarė mažiau nei 1 % Sąjungos grafito elektrodų gamybos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungoje didesniais kiekiais buvo gaminami grafito elektrodai, kurių nominalus skersmuo yra ne mažesnis kaip 400 mm.

(31)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nors nėra aiškių dydžio ribų tarp HP/SHP elektrodų ir UHP grafito elektrodų, atrodo, kad grafito elektrodai, kurių nominalus skersmuo yra 350 mm arba mažesnis, daugiausia, o gal net išimtinai, yra HP/SHP elektrodai. Palyginti su UHP elektrodais, jų naudojimas, gamybos procesai ir techninės savybės skiriasi. UHP elektrodai taip pat yra Sąjungos pramonės gaminami elektrodai, kuriems importas dempingo kaina gali daryti tam tikrą neigiamą poveikį.

(32)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad būtų tikslinga į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti grafito elektrodų, kurių nominalus skersmuo yra 350 mm arba mažesnis.

(33)

Komisija patvirtino laikinojo reglamento 32–33 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti jungiamųjų veržlių.

(34)

Be to, kaip paaiškinta pirmiau, Komisija nusprendė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti grafito elektrodų, kurių nominalus skersmuo yra 350 mm (4) arba mažesnis.

(35)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, Kinijos Vyriausybės, CCCME ir skundo pateikėjo gavo rašytinių pastabų dėl negalutinių išvadų dėl dempingo.

(36)

Išsami informacija apie normaliosios vertės skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 47–168 konstatuojamosiose dalyse.

(37)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė, CCCME ir „Liaoning Dantan“ pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(38)

Kinijos Vyriausybė pirmiausia teigė, kad pirmoji KLR šalies ataskaita (toliau – ataskaita) (5) turi trūkumų, o ja grindžiami sprendimai neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Tiksliau Kinijos Vyriausybė tvirtino abejojanti, ar ataskaita gali būti laikoma oficialia Komisijos pozicija. Kalbant apie faktines aplinkybes, Kinijos Vyriausybės teigimu, ataskaita yra klaidinga, vienpusė ir nesusijusi su realybe. Be to, tai, kad Komisija paskelbė kelių atrinktų šalių ataskaitas, kelia susirūpinimą dėl didžiausio palankumo režimo. Komisijos rėmimasis ataskaitoje pateiktais įrodymais, Kinijos Vyriausybės nuomone, neatitinka sąžiningos ir teisingos teisės dvasios, nes tai iš esmės prilygsta sprendimui byloje iki teismo proceso.

(39)

Dėl pirmojo punkto, susijusio su ataskaitos statusu pagal ES teisės aktus, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nei nustatytas konkretus ataskaitų dėl didelių iškraipymų formatas, nei apibrėžtas skelbimo kanalas. Komisija priminė, kad ataskaita yra faktais pagrįstas techninis dokumentas, naudojamas tik prekybos apsaugos tyrimuose. Todėl ataskaita atitinkamai parengta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, nes ji yra aprašomojo pobūdžio dokumentas, kuriame nepateikiama jokių politinių pažiūrų, pageidavimų ar sprendimų. Tai nedaro poveikio jos turiniui, t. y. objektyviems informacijos apie didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų buvimą šaltiniams, kurie yra svarbūs taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą. Dėl pastabų, kad ataskaita turi trūkumų ir yra vienpusė, Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Kadangi ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., bet kuri suinteresuotoji šalis turėjo pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Iki šiol nė viena šalis nepateikė jokių įrodymų, kad ataskaitoje naudoti neteisingi šaltiniai.

(40)

Atsakydama į Kinijos Vyriausybės tvirtinimą, kad pažeidžiama nuostata dėl didžiausio palankumo režimo, Komisija priminė, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte, šalies ataskaita rengiama dėl bet kurios šalies tik tuo atveju, jei Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad tam tikroje šalyje ar tam tikrame tos šalies sektoriuje gali būti didelių iškraipymų. 2017 m. gruodžio mėn. įsigaliojus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatoms Komisija turėjo tokios informacijos apie didelius iškraipymus Kinijoje. 2020 m. spalio mėn. Komisija taip pat paskelbė ataskaitą dėl iškraipymų Rusijoje, o prireikus gali skelbti ir kitas ataskaitas. Be to, Komisija priminė, kad ataskaitos nėra privalomos, kad būtų taikoma 2 straipsnio 6a dalis. 2 straipsnio 6a dalies c punkte aprašytos sąlygos, kuriomis Komisija skelbia šalių ataskaitas, ir pagal 2 straipsnio 6a dalies d punktą skundo pateikėjai neprivalo naudotis ataskaita, o pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą šalies ataskaitos buvimas nėra sąlyga inicijuoti tyrimą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą pakanka turėti skundo pateikėjų pateiktų pakankamų įrodymų, kad tam tikroje šalyje yra didelių iškraipymų, kurie atitinka 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytus kriterijus, norint tuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Todėl taisyklės dėl didelių iškraipymų tam tikroje šalyje yra taikomos visoms šalims be išimties ir neatsižvelgiant į tai, ar yra parengta tos šalies ataskaita. Todėl iš esmės taisyklės dėl iškraipymų šalyje nepažeidžia didžiausio palankumo režimo.

(41)

Antra, Kinijos Vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad normaliosios vertės apskaičiavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinamas su ADS, ypač su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi, kurioje pateiktas išsamus situacijų, kai galima apskaičiuoti normaliąją vertę, sąrašas ir „didelių iškraipymų“ tame sąraše nėra. Be to, Kinijos Vyriausybės teigimu, tinkamos tipiškos šalies duomenų naudojimas yra nesuderinamas su GATT VI.1 straipsnio b dalimi ir ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalimi, pagal kurias apskaičiuojant normaliąją vertę reikalaujama naudoti kilmės šalies gamybos sąnaudas.

(42)

Trečia, Kinijos Vyriausybė, CCCME ir „Liaoning Dantan“ tvirtino, kad Komisijos tyrimų vykdymo praktika pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinama su PPO taisyklėmis, nes Komisija, pažeisdama ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, neatsižvelgė į Kinijos gamintojų įrašus nenustačiusi, ar šie įrašai atitinka Kinijos bendruosius apskaitos principus. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė priminė, kad Apeliacinis komitetas byloje „Europos Sąjunga – Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (DS473) ir kolegija ataskaitoje „Europos Sąjunga – Sąnaudų koregavimo metodikos II (Rusija)“ (DS494) tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, jeigu tiriamo eksportuotojo arba gamintojo saugomi įrašai tiksliai ir patikimai (neviršijant priimtinų ribų) atitinka visas konkretaus gamintojo arba eksportuotojo patirtas nagrinėjamojo produkto faktines sąnaudas, gali būti laikoma, kad jie „pagrįstai atspindi sąnaudas (išlaidas), susijusias su tiriamosios prekės gamyba bei pardavimu“, ir tyrimą atliekanti institucija turėtų naudoti tokius įrašus nustatydama tiriamų gamintojų gamybos sąnaudas.

(43)

Dėl antro ir trečio argumentų, susijusių su tariamu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumu su PPO teise, visų pirma ADS 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalių nuostatomis, ir išvadomis bylose DS473 ir DS494, Komisija nurodė laikinojo reglamento 54 konstatuojamąją dalį, kurioje panašūs suinteresuotųjų šalių tvirtinimai jau buvo atmesti. Be to, dėl tvirtinimo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje pateikta sąvoka „dideli iškraipymai“ nėra įtraukta į sąrašą situacijų, kurių atveju leidžiama apskaičiuoti normaliąją vertę pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį, Komisija priminė, kad nacionalinėje teisėje nebūtina vartoti tiksliai tų pačių terminų kaip susijusiuose susitarimuose, siekiant laikytis tų susitarimų; ji taip pat mano, jog 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka atitinkamas ADS taisykles (visų pirma galimybes apskaičiuoti normaliąją vertę, kaip numatyta ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje). Bet kuriuo atveju, kadangi šiuose tvirtinimuose nėra jokių naujų elementų, jie buvo atmesti.

(44)

Ketvirta, Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija turėtų nuosekliai ir visapusiškai išnagrinėti, ar tipiškoje šalyje yra vadinamųjų rinkos iškraipymų. Paprasčiausiai priimant tipiškos šalies duomenis be tokio vertinimo yra taikomi „dvigubi standartai“. Kinijos Vyriausybės nuomone, tas pats pasakytina ir apie ES pramonės kainos ir sąnaudų vertinimą.

(45)

Dėl ketvirto punkto, kuriuo Komisijos prašoma išsiaiškinti, ar atliekant Komisijos tyrimus naudotiems trečiųjų šalių duomenims nedarė poveikio rinkos iškraipymai, Komisija primena, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji normaliąją vertę skaičiuoja remdamasi pasirinktais duomenimis, o ne eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis, tik jei nustato, kad tokie duomenys yra tinkamiausi neiškraipytoms kainoms ir sąnaudoms nustatyti. Tam Komisija privalo naudoti tik neiškraipytus duomenis. Šiuo atžvilgiu suinteresuotosios šalys raginamos pradiniais tyrimo etapais teikti pastabas dėl siūlomų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Priimdama galutinį sprendimą dėl to, kokius neiškraipytus duomenis reikėtų naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti, Komisija visapusiškai atsižvelgia į tas pastabas. Dėl Kinijos Vyriausybės prašymo Komisijai įvertinti galimus iškraipymus ES vidaus rinkoje, Komisija nemanė, kad šis punktas yra svarbus vertinant, ar esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(46)

Penkta, „Liaoning Dantan“ nurodė, kad Komisija laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje pateikė labai bendro pobūdžio pareiškimą ir aiškiai nepaaiškino PPO susitarimų, įskaitant Kinijos stojimo į PPO protokolą, teisinio pagrindo, pagrindžiančio pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą. Kadangi nėra labai aiškaus pagrindimo, kodėl Komisija laikosi tokios nuomonės, Komisijos faktų atskleidimas neatitinka tinkamų sprendimo motyvų, pateisinančių jos sprendimą taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, teisinių standartų.

(47)

Komisija nesutiko su penktuoju argumentu, kurį pateikė „Liaoning Dantan“. Laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje Komisija išdėstė, kodėl galiojantys ES teisės aktai yra suderinami su PPO. Dėl „Liaoning Dantan“ argumento, susijusio su Kinijos stojimo protokolu, Komisija primena, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu. Be to, atrodo, kad „Lianoning Dantan“ prievolę nurodyti priežastis, dėl kurių iš esmės taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, sujungia su tariama prievole paaiškinti PPO teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas. Laikinojo reglamento 57–113 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai paaiškino pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo priežastis ir taip visiškai įvykdė savo teisinę prievolę nurodyti tinkamus sprendimo motyvus. Todėl „Liaoning Dantan“ argumentas buvo atmestas.

(48)

Be savo argumentų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO, CCCME taip pat tvirtino, kad Kinijos penkmečio planai yra tik orientaciniai dokumentai, kuriais išreiškiama politinė nuomonė dėl ateities. CCCME nuomone, patys planai nėra privalomi, nes jie nėra priimami kaip įstatymai ar dekretai. Be to, CCCME nurodė, kad panašių dokumentų galima rasti ir Europoje, be kita ko, tarp Komisijos politikos dokumentų.

(49)

Komisija priminė, kad Kinijos planavimo sistemoje nustatyti prioritetai ir tikslai, kurių centrinės ir vietos valdžios institucijos turi laikytis. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Kaip išsamiai aprašyta ataskaitoje, planavimo priemonėmis nustatyti tikslai iš tiesų yra privalomi, o ištekliai planavimo sistemoje skirstomi sektoriams, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (6). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(50)

Be to, „Liaoning Dantan“ nesutiko su tuo, kad Komisija rėmėsi keliais kompleksiniais veiksniais Kinijoje, kad įrodytų, jog esama didelių iškraipymų. Visų pirma „Liaoning Dantan“ teigė, kad narystė Kinijos anglies pramonės asociacijoje ir jos nuolatinio direktoriaus pareigos nėra valstybės kišimasis į „Liaoning Dantan“ veiklą, jau nekalbant apie bet kokią įtaką jos verslo sprendimams. „Liaoning Dantan“ taip pat teigė, kad jai, kaip privačiai bendrovei, buvo taikomos tik modernios į rinką orientuotos įmonių valdymo taisyklės, o už jos veiklą pagal KLR bendrovių įstatymą buvo išimtinai atsakingi bendrovės privatūs akcininkai. Be to, „Liaoning Dantan“ tvirtino, kad valstybės kišimasis nėra dideli iškraipymai ir kad Komisija teisiškai privalo nustatyti įtariamo valstybės kišimosi į jos kainas ir sąnaudas iškraipomąjį poveikį.

(51)

„Liaoning Dantan“ argumentai, kad, nepaisant valstybės kišimosi, didelių iškraipymų tariamai nėra, negalėjo būti priimti. Pirma, „Liaoning Dantan“ nepateikė jokios informacijos, dėl kurios būtų suabejota Komisijos pastebėjimais (žr. laikinojo reglamento 90 konstatuojamąją dalį), kad grafito elektrodai yra laikomi skatinamuoju sektoriumi, todėl jie susiję su iškraipymais. Tas pats pasakytina apie iškraipymus, susijusius su gamybos ištekliais, reikalingais tiriamajam produktui gaminti (žr. visų pirma laikinojo reglamento 90 ir 110 konstatuojamąsias dalis). Antra, nors „Liaoning Dantan“ manymu narystė Kinijos anglies pramonės asociacijoje ir jos nuolatinio direktoriaus pozicija nėra laikytini valstybės kišimusi, ji neginčijo laikinojo reglamento 86 konstatuojamojoje dalyje pateiktos pastabos, kad asociacijos tikslas buvo „įgyvendinti partijos poziciją, gaires ir politiką“ ir kad asociacija „laikosi bendros Kinijos komunistų partijos lyderystės“. Trečia, dėl „Liaoning Dantan“ tvirtinimo, kad ji yra privati bendrovė, kuriai taikomas modernus įmonių valdymas, Komisija laikinojo reglamento 57–111 konstatuojamosiose dalyse apibūdino didelį valstybės kišimąsi KLR, dėl kurio iškraipytas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus. Šie iškraipymai daro poveikį komerciniams veiklos vykdytojams, neatsižvelgiant į nuosavybės ar valdymo struktūrą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė, CCCME, „Liaoning Dantan“ ir „Fangda Group“ pateikė dar pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(53)

Kinijos Vyriausybė pakartojo savo nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su Antidempingo susitarimu ir kad ataskaita turi faktinių ir teisinių trūkumų.

(54)

Tiksliau Kinijos Vyriausybė teigė, kad ataskaitos turinys viršija tinkamą antidempingo tyrimų aprėptį, kad joje neteisingai aiškinama apie Kinijos institucijas, o Kinijos bendrovių teisėti konkurenciniai pranašumai ir įprasti Kinijos ir ES instituciniai skirtumai joje vertinami kaip pagrindas išvadai, kad Kinijos ekonomikai poveikį daro dideli rinkos iškraipymai, pagrįsti. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė kritikavo tai, kad Komisija suteikia visoms šalims galimybę paneigti ataskaitą, ją papildyti arba pateikti pastabų. Kinijos Vyriausybė teigė, kad Kinija nuo pat pradžių prašė, kad Komisija atsiimtų ataskaitą, o ne ją papildytų ar iš dalies pakeistų, ir kad Kinijos Vyriausybė neturėjo nei prievolės, nei poreikio pateikti pastabų dėl ataskaitos.

(55)

Be to, Kinijos Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Komisijos tyrimų vykdymo praktika yra nesuderinama su Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2.1.1 dalimi ir PPO ginčų sprendimo ataskaitomis DS473 ir DS494, nes Komisija neįvykdė prievolės įrodyti, kad dėl didelių rinkos iškraipymų Kinijos įmonių apskaitos įrašuose pagrįstai neatsispindi gamybos ir pardavimo sąnaudos, susijusios su tiriamaisiais produktais, kadangi tos analizės objektas yra atskiros įmonės, o ne Vyriausybės ar institucijos. Todėl Kinijos plataus masto makroekonominė politika arba įmonių narystė pramonės asociacijoje nėra atsakymas į konkrečius klausimus, pvz., kodėl nėra prieinami įmonės sąnaudų duomenys.

(56)

Komisija nesutiko. Pirma, kalbant apie tariamus faktinius ataskaitos trūkumus, Kinijos Vyriausybė tik pakartoja anksčiau pateiktą ir 39 konstatuojamojoje dalyje atsakytą argumentą. Dėl Kinijos Vyriausybės prašymo atsiimti ataskaitą, užuot suteikus suinteresuotosioms šalims galimybę teikti pastabas dėl ataskaitos turinio, Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą Komisija privalo ne tik rengti ir viešai skelbti ataskaitas, kuriose aprašomos atitinkamos rinkos aplinkybės, kai yra tvirtai pagrįstų požymių, kad esama didelių iškraipymų (kaip yra KLR atveju), bet ir suteikti suinteresuotosioms šalims pakankamai galimybių paneigti tokias ataskaitas ir jas pagrindžiančius įrodymus, juos papildyti, pateikti dėl jų pastabų arba jai remtis. Komisija deramai atsižvelgė į Kinijos Vyriausybės pasirinkimą nesinaudoti šia galimybe ir atitinkamai pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybės prašymas atsiimti ataskaitą ir nesiremti jos turiniu ir įrodymais negali būti priimtas. Antra, kalbant apie Komisijos tyrimų vykdymo praktikos suderinamumą su PPO taisyklėmis, į šį Kinijos Vyriausybės argumentą Komisija jau išsamiai atsakė laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje ir 43 konstatuojamojoje dalyje, įskaitant Komisijos nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Sąjungos prievoles PPO. Komisija priminė, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje šalyje jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti ir kad pagal PPO teisę, kaip išaiškino PPO kolegija ir Apeliacinis komitetas byloje DS473, iš esmės leidžiama naudoti tinkamai pakoreguotus, kai toks koregavimas yra būtinas ir pagrįstas, trečiosios šalies duomenis.

(57)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME pateikė su ataskaita susijusių argumentų ir pakartojo savo anksčiau išreikštą nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su Antidempingo susitarimu. Šį argumentą savo pastabose pakartojo „Fangda Group“. „Fangda Group“, kaip CCCME narė, aiškiai pritarė CCCME nuomonei.

(58)

Dėl ataskaitos CCCME pakartojo, kad, remdamasi ataskaita, Komisija ir toliau vėl ir vėl tvirtino, kad eksportuotojai turi paneigti įtarimus, pateiktus ataskaitoje, kuri bet kuriuo atveju buvo parengta siekiant konkretaus tikslo – būti pagrindu Sąjungos gamintojams inicijuoti prekybos apsaugos tyrimus, o tiriamasis sektorius šiuo atveju ataskaitoje net nepaminėtas. Todėl CCCME priminė, kad įrodinėjimo pareiga tenka tyrimą atliekančiai institucijai.

(59)

Be to, CCCME pakartojo savo argumentą, kad penkmečio planai Kinijoje yra tik orientaciniai dokumentai, o ne „įstatymai“, „reglamentai“ ar „dekretai“, kurie yra privalomi. Dėl to CCCME nurodė, kad panašių orientacinių dokumentų yra ir Europoje.

(60)

Dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO teise CCCME taip pat nurodė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies sąvokos „dideli iškraipymai“ nėra nė vienoje PPO Antidempingo susitarimo ar GATT 1994 taisyklėje. Tiksliau sąvoka „dideli iškraipymai“ nepatenka nė į vieną iš Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2 dalyje nurodytų kategorijų. Dėl trečiosios šalies duomenų naudojimo CCCME teigė, kad, nors remiantis Apeliacinio komiteto sprendimu byloje DS473, nedraudžiama naudoti duomenų, gautų iš neeksportuojančios šalies šaltinio, Komisija, atrodo, nepaiso to, kad Apeliacinis komitetas taip pat pabrėžė, kad „tai nereiškia, kad tyrimą atliekanti institucija kilmės šalies gamybos sąnaudas gali paprasčiausiai pakeisti ne kilmės šalies sąnaudomis“, ir kad „remdamasi ne šalies informacija kilmės šalies gamybos sąnaudoms nustatyti pagal Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2 dalį tyrimą atliekanti institucija turi užtikrinti, kad tokia informacija būtų naudojama siekiant nustatyti kilmės šalies gamybos sąnaudas ir tam tyrimą atliekančiai institucijai gali tekti pritaikyti tą informaciją“. Todėl šis Komisijos metodas, CCCME nuomone, yra nesuderinamas su Sąjungos prievolėmis pagal PPO Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2 dalį. Antra, CCCME laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis pažeidžia Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir sprendimą byloje DS437, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, kai Komisija nustato, kad esama didelių iškraipymų, nereikalaujama laikytis dviejų Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2.1.1 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. ar įrašai atitinka eksportuojančios šalies bendruosius apskaitos principus ir ar įrašai pagrįstai atspindi sąnaudas, susijusias su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu.

(61)

Be to, CCCME pakartojo savo anksčiau pateiktą argumentą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį įtariami dideli iškraipymai turi būti vertinami atskirai dėl kiekvieno eksportuotojo ir gamintojo ir kad Komisija atitinkamai turėtų pagrįsti savo vertinimą bent dėl kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo. Tą patį argumentą pateikė ir „Fangda Group“.

(62)

CCCME argumentai negali būti priimti. Pirma, dėl tariamo pasikartojančio Komisijos argumentavimo ir įrodinėjimo pareigos Komisija priminė, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 53 ir 55 konstatuojamosiose dalyse, kad laikinojo reglamento 3.3.1 skirsnyje pateiktas išsamus Komisijos vertinimas dėl didelių iškraipymų buvimo. Komisija nepastebėjo jokio kartojimosi atliekant tą tyrimą, t. y. Komisija rėmėsi turimais įrodymais, įskaitant ataskaitą, o suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl tų įrodymų. Antra, dėl penkmečio planų pobūdžio, Komisija pažymėjo, kad Sąjungoje taikomi planavimo dokumentai ir jų pobūdis nėra aktualūs atliekant šį tyrimą, ir priminė, kaip jau išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 73 ir 74 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje, kad konkretaus pobūdžio pramonės planavimas Kinijoje yra ne tik išsamus ir apima beveik visą šalies pramonės gamybą, bet, dėl finansinių ir kitų mechanizmų, kuriais rinkos dalyviai skatinami laikytis penkmečio planų, taip pat daro tiesioginį poveikį šių rinkos dalyvių verslo sprendimams. Pavyzdžiui, Komisija priminė, kad pagal 13-ąjį penkmečio planą „[v]isos vietos valdžios institucijos ir Vyriausybės departamentai turi dėti daug pastangų, kad organizuotų, koordinuotų šio plano įgyvendinimą ir jam vadovautų. Vykdysime dinamišką šio plano įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą. <...> Su į šį planą įtrauktais projektais ir iniciatyvomis susijusios patvirtinimo procedūros bus supaprastintos, jiems bus teikiama pirmenybė renkantis vietą, užtikrinant žemės prieinamumą ir finansavimo tvarką. Užtikrinsime, kad prižiūrint įgyvendinimą tam tikras vaidmuo tektų audito tarnyboms.“ (7) Trečia, dėl įtariamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumo su PPO teise, visų pirma su Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalimis, taip pat dėl išvadų byloje DS473, Komisija pakartojo laikinojo reglamento 54 ir 56 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka ES prievoles pagal PPO teisę ir kad pagal PPO teisę, kaip išaiškino PPO kolegija ir Apeliacinis komitetas byloje DS473, leidžiama naudoti tinkamai pakoreguotus, kai toks koregavimas yra būtinas ir pagrįstas, trečiosios šalies duomenis. Be to, dėl tvirtinimo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje pateikta didelių iškraipymų sąvoka nenurodyta kaip viena iš situacijų, kuriomis leidžiama apskaičiuoti normaliąją vertę pagal Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2 dalį, į šį argumentą jau atsakyta 43 konstatuojamojoje dalyje. Ketvirta, dėl didelių iškraipymų vertinimo atskirai kiekvieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu, Komisija priminė, kad nustačius, jog dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, eksportuojančioje šalyje buvimo netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, Komisija normaliąją vertę kiekvienam eksportuojančiam gamintojui gali apskaičiuoti naudodama neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Tokia išvada padaryta remiantis laikinojo reglamento 57–111 konstatuojamosiose dalyse pateiktu vertinimu ir taikoma kiekvienam eksportuojančiam gamintojui atskirai. Komisija taip pat priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad taip būtų.

(63)

„Liaoning Dantan“ pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO taisyklėmis ir dėl tinkamų sprendimo motyvų, pateisinančių pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą, teisinių standartų.

(64)

Tiksliau „Liaoning Dantan“ teigė, kad i) Komisija, tik pakartodama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra suderinama su PPO taisyklėmis, nepateikė jokio išsamesnio paaiškinimo dėl tikslaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, ar 2 straipsnio 6a dalis yra suderinama su PPO teise, ir ii) nepateikė jokio paaiškinimo dėl to, kuri Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalis laikoma toliau taikoma, jau nekalbant apie argumentus, pagrindžiančius šį požiūrį. Todėl „Liaoning Dantan“ laikėsi nuomonės, kad trečiosios šalies duomenų naudojimas apskaičiuojant normaliąją vertę dėl tariamai didelių iškraipymų buvimo yra nesuderinamas su Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalimis ir ginčų sprendimo ataskaitomis DS473.

(65)

Be to, „Liaoning Dantan“ pakartojo, kad Komisija turi teisinę prievolę nustatyti tariamo valstybės kišimosi iškraipomąjį poveikį, todėl ne „Liaoning Dantan“ turėtų tekti pareiga pateikti priešingų įrodymų. Todėl, „Liaoning Dantan“ nuomone, Komisija neįvykdė prievolės atskirai įvertinti, ar yra didelių iškraipymų, susijusių su kiekvienu eksportuotoju ir gamintoju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(66)

„Liaoning Dantan“ argumentai turi būti atmesti. Pirma, argumentas dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO jau buvo išsamiai išnagrinėtas anksčiau. Todėl Komisija pakartojo savo nuomonę, išdėstytą laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje, taip pat šio reglamento 43 ir 56 konstatuojamosiose dalyse. Dėl „Liaoning Dantan“ argumento, susijusio su Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsniu, Komisija primena savo poziciją, išdėstytą 47 konstatuojamojoje dalyje. Antra, kalbėdama apie argumentą dėl individualaus vertinimo, susijusio su kiekvienu eksportuojančiu gamintoju, Komisija nurodė 62 konstatuojamąją dalį, kurioje šis argumentas buvo išnagrinėtas.

(67)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 57–113 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados dėl didelių iškraipymų buvimo ir dėl to, kad šiuo atveju normaliajai vertei nustatyti netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, buvo patvirtintos.

(68)

CCCME pakartojo abejojanti, ar Meksika gali būti laikoma tinkama tipiška šalimi Kinijos eksportuotojų normaliosioms vertėms nustatyti, tačiau taip pat pripažino Komisijos pastangas pasirinkti pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, kuri atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies reikalavimus.

(69)

Kadangi naujų argumentų nepateikta ir kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino Meksikos pasirinkimą tipiška šalimi laikinojo reglamento 114–148 konstatuojamosiose dalyse.

(70)

Komisija išsamią informaciją apie naudojamus šaltinius normaliajai vertei nustatyti pateikė laikinojo reglamento 139–168 konstatuojamosiose dalyse. Po laikinojo reglamento paskelbimo kelios šalys pateikė tvirtinimų dėl įvairių šaltinių, naudojamų normaliajai vertei nustatyti.

(71)

Po pirminio faktų atskleidimo Europos anglies ir grafito asociacija (toliau – ECGA) pakartojo tvirtinimą, kad normaliajai vertei apskaičiuoti Komisija turėtų remtis tipinėmis naftos kokso (SS kodas 2713 12) kainomis ir kad pradiniu etapu naudotos kainos buvo dirbtinai mažos, nes tos kainos daugiausia apėmė prastos kokybės medžiagas, kurios negali būti naudojamos grafito elektrodams gaminti.

(72)

Kaip minėta laikinojo reglamento 140 ir 145 konstatuojamosiose dalyse, Komisija preliminariai nusprendė lyginamąjį dydį nustatyti remdamasi šalies lygmeniu apibendrinta Meksikos importo kaina. Informacijos šaltinis buvo Pasaulio prekybos atlasas (toliau – GTA). Atsižvelgdama į ECGA tvirtinimą Komisija išnagrinėjo šį klausimą ir, remdamasi ta pačia duomenų baze, kuri buvo naudojama pirminiu etapu (t. y. GTA), nustatė tikslesnės informacijos pagal skirtingus importo į Meksiką punktus, kad naftos koksas (SS kodas 2713 12) į Meksiką buvo jūra ir sausuma importuojamas iš JAV. Remiantis Meksikos muitinės statistiniais duomenimis, pateiktais GTA, importo kaina buvo apie 2 144 USD už toną importuojant per Meksikos pasienio miestą Nuevo Laredą (sausuma iš JAV), o importo į kitas Meksikos vietas kaina buvo apie 200 USD už toną. Remdamasi viešai prieinama informacija (8) Komisija laikėsi nuomonės, kad 200 USD už toną kaina negalėjo atspindėti aukštos markės naftos kokso, reikalingo grafito elektrodams gaminti, sąnaudų, bet atspindėjo gerokai žemesnės markės kurą, naudojamą elektros energijos gamybai ir cemento krosnyse. Be to, Komisija nustatė, kad Meksikos grafito elektrodų gamintojas „GrafTech Mexico“ yra įsikūręs netoli Nuevo Laredo, o jo pagrindinis naftos kokso tiekėjas taip pat yra įsikūręs netoli šio miesto JAV pusėje. Meksikos gamintojas patvirtino, kad naftos koksą jis dideliais kiekiais importavo per Nuevo Laredo miestą ir jį naudojo grafito elektrodams gaminti. Todėl Komisija nusprendė remtis nustatyta Nuevo Laredo importo kaina, kad nustatytų naftos kokso lyginamąjį dydį kaip tipišką aukštos markės naftos kokso, naudojamo būtent grafito elektrodams gaminti, lyginamąjį dydį.

(73)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Liaoning Dantan“ tvirtino, kad Komisija Meksikos FOB importo duomenims iš GTA taikė klaidingą FOB/CIF perskaičiavimo koeficientą. Visų pirma, šalis tvirtino, kad vežimo išlaidos buvo pervertintos ir kad Komisija Meksikos importui turėtų taikyti specialų koeficientą, nes didžioji dalis aptariamo importo buvo iš JAV.

(74)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 151 konstatuojamojoje dalyje, neiškraipytą žaliavų kainą Komisija nustatė remdamasi vidutine svertine importo kaina (CIF). Dauguma šalių praneša muitinės pasienio lygio importo vertę (pvz., CIF, jei prekės gabenamos jūra), tačiau Meksika savo importo vertę praneša neatsižvelgdama į jūrų frachto sąnaudas (t. y. FOB lygiu). Todėl preliminariems skaičiavimams atlikti Komisija pakoregavo Meksikos nurodytas vertes, kad pasiektų muitinės pasienio vertę (t. y. CIF lygiu).

(75)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir nusprendė, kad taikytas FOB/CIF perskaičiavimo koeficientas tinkamai neatspindi į Meksiką importuojamų prekių kilmės. Todėl Komisija nusprendė FOB/CIF koeficientą nustatyti remdamasi faktine importuojamų prekių kilme. Importuojant per Nuevo Laredą koeficientas nebuvo taikomas, nes prekės buvo importuojamos sausuma.

(76)

Todėl laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje nurodyta grafito elektrodų gamybos veiksnių lentelė buvo pakeista šia lentele:

Grafito elektrodų gamybos veiksniai

(77)

Po pirminio faktų atskleidimo „Fangda Group“ ir „Liaoning Dantan“ pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 155 konstatuojamojoje dalyje, Komisija elektros energijos kainų nenustatė remdamasi Meksikos Federalinės elektros energijos komisijos (toliau – „Comisión Federal de Electricidad“ arba CFE) paskelbtomis kainomis.

(78)

Komisija priėmė tvirtinimą ir pakeitė lyginamąją elektros energijos kainą pagal laikinojo reglamento 155 konstatuojamąją dalį. Komisija naudojo CFE kainas, nustatytas aukštos įtampos tinklo, vadinamo DIT, pramoniniams vartotojams (10).

(79)

Be to, „Liaoning Dantan“ pakartojo savo tvirtinimą, jau pateiktą po antrojo pranešimo, kad elektros energijos kainos Meksikoje yra iškraipytos ir padidintos, nes naujoji Meksikos administracija tariamai pristabdė atsinaujinančiosios energijos gamybą ir investicijas ir taip sudarė palankesnes sąlygas valstybės valdomam elektros energijos gamintojui CFE, o tai 2019 m. pakenkė privatiems atsinaujinančiosios energijos operatoriams. Šalis taip pat tvirtino, kad tiesioginės šio iškraipymo pasekmės yra tai, kad į lyginamąją elektros energijos kainą įtraukti perdavimo mokesčiai turi būti koreguojami, kad atspindėtų neiškraipytą vertę iki Meksikos valstybei įsikišant į rinką, t. y. iki 2019 m., kai į valdžią atėjo nauja Meksikos administracija.

(80)

Komisija pažymėjo, kad šalis nepateikė jokių naujų įrodymų. Be to, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje, šalis anksčiau nurodė tik kelis spaudos straipsnius, kuriuose teigiama, kad Meksikoje tariamai sudaromos nepalankios sąlygos atsinaujinančiajai energijai gaminti. Tačiau nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, kad taip iš tikrųjų buvo ir, dar svarbiau, kad įtakos elektros energijos kainoms Meksikoje turėjo ši tariama Meksikos Vyriausybės politika. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą ir prašymą pakoreguoti perdavimo mokesčius pagal vertes iki 2019 m.

(81)

„Liaoning Dantan“ pakartojo tvirtinimą, kad pagal „GrafTech International Ltd“ 2020 m. metinę ataskaitą nustatyta PBA išlaidų procentinė dalis nebuvo tinkama naudoti kaip lyginamasis dydis, nes duomenys gauti iš įvairių bendrovių, įsisteigusių skirtingo pajamų lygio šalyse, įskaitant dideles pajamas gaunančias šalis, pvz., JAV, konsoliduotųjų finansinių duomenų.

(82)

Komisija paaiškino, kad aprašyta metodika buvo taikoma remiantis vieninteliais faktiniais finansiniais duomenimis, kurie yra lengvai prieinami tipiškoje šalyje, ir kad jokie byloje surinkti duomenys nerodė, jog naudotas PBA išlaidų lygis buvo nepagrįstas. Suinteresuotosios šalys apie tai buvo informuotos dviem pranešimais dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių. Taigi bendrovė turėjo daug galimybių pateikti įrodymų, kad „GraftTech International Ltd“ PBA išlaidų lygis nebuvo pagrįstas, arba pasiūlyti alternatyvų lyginamąjį dydį, kuriuo būtų pakeista iškraipytų PBA išlaidų procentinė dalis, tačiau to nepadarė. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(83)

Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad kai kurios „GrafTech International Ltd“ 2020 m. metinėje ataskaitoje nurodytos išlaidos turėtų būti išbrauktos iš PBA išlaidų, naudojamų PBA išlaidų procentinei daliai nustatyti, sąrašo (t. y. atsargomis grindžiama kompensacija ir koregavimas pagal rinkos vertę).

(84)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą ir nustatė, kad jis pagrįstas. Todėl, išbraukus šias išlaidas, buvo nustatyta, kad remiantis produkto gamybos sąnaudomis PBA išlaidos sudarė 10,4 %.

(85)

„Liaoning Dantan“ tvirtino, kad vartojimo prekių ir gamybos pridėtinių išlaidų lyginamąjį dydį Komisija turėjo nustatyti atskirai nuo kitų gamybos išteklių. Bendrovė tvirtino, kad vietoj to Komisija turėjo naudoti jos faktines vartojimo prekių sąnaudas ir pridėtines išlaidas. „Liaoning Dantan“ ir CCCME taip pat tvirtino, kad tas pats klausimas taip pat aktualus vežimo išlaidų, susijusių su žaliavų tiekimu, skaičiavimui, nes Komisija šias vežimo išlaidas nurodė kaip žaliavų faktinių sąnaudų procentinę dalį ir tada tą pačią procentinę dalį pridėjo prie neiškraipytų tų pačių žaliavų sąnaudų, kad gautų neiškraipytas vežimo išlaidas. Šalys teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog žaliavų sąnaudos buvo perskaičiuotos pritaikius neiškraipytas kainas, jos prilygo vežimo išlaidų susiejimui su žaliavų vertės padidėjimu, o tai, jų teigimu, buvo neteisinga, nes tokios sąsajos nebuvo.

(86)

Komisija pažymėjo, kad kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vartojimo prekių sąnaudos sudarė 0,01–2,1 % visų produkto gamybos sąnaudų. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad vartojimo prekių poveikis visoms gamybos sąnaudoms, taigi ir normaliosios vertės skaičiavimui, buvo labai nedidelis. Taigi, ji nusprendė ne nustatyti kiekvienos vartojimo prekės individualų lyginamąjį dydį, o jas išreikšti visų žaliavų sąnaudų procentine dalimi remiantis eksportuojančių gamintojų pateiktais sąnaudų duomenimis, o tada pritaikyti šią procentinę dalį naudojant nustatytas neiškraipytas kainas perskaičiuotoms medžiagų sąnaudoms. Be to, Komisija pažymėjo, kad laikinojo reglamento 3.3.1 skirsnyje nustatyta, kad yra didelių iškraipymų. Tokiu atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Šalys nepateikė ir Komisija nenustatė tokių įrodymų dėl gamybos veiksnių, priskirtų vartojimo prekėms. Todėl Komisija negalėjo naudoti „Liaoning Dantan“ pateiktų duomenų. Komisija manė, kad jos metodika, pagal kurią skaičiuojama neiškraipyta vartojimo prekių vertė, yra tinkama ir kad geresnės informacijos byloje nėra. „Liaoning Dantan“ nepateikė nei alternatyvos GTA importo į tipišką šalį verčių naudojimui, nei alternatyvaus neiškraipyto vartojimo prekių lyginamojo dydžio. Todėl tvirtinimas dėl vartojimo prekių buvo atmestas.

(87)

Dėl bendrovės „Liaoning Dantan“ tvirtinimo, susijusio su Komisijos metodika neiškraipytai gamybos pridėtinių išlaidų vertei nustatyti, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 166 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad tipiškos šalies gamintojo finansinėse ataskaitose nebuvo lengvai prieinamų atskirų pridėtinių išlaidų duomenų. Be to, nustačius, kad esama didelių iškraipymų, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. „Liaoning Dantan“ nepateikė ir Komisija nenustatė tokių įrodymų dėl pridėtinių išlaidų. Todėl Komisija manė, kad jos metodika, pagal kurią skaičiuojama neiškraipyta pridėtinių išlaidų vertė, yra tinkama ir kad geresnės informacijos nėra. „Liaoning Dantan“ nepasiūlė alternatyvaus neiškraipyto pridėtinių išlaidų lyginamojo dydžio. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(88)

Kalbant apie „Liaoning Dantan“ ir CCCME tvirtinimą dėl Komisijos metodikos neiškraipytoms Kinijos vidaus vežimo išlaidoms, susijusioms su žaliavų tiekimu, nustatyti, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad „Liaoning Dantan“ ir CCCME nepateikė jokių įrodymų, kad dideli KLR iškraipymai neturėjo įtakos vežimo išlaidoms, ir nepateikė alternatyvaus metodo, kaip Komisija turėtų atskirai apskaičiuoti neiškraipytas kiekvienos žaliavos vežimo išlaidas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(89)

Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 169 ir 170 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi pastabų negauta, šios konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(90)

„Liaoning Dantan“ tvirtino, kad Komisija turėtų perskaičiuoti PBA išlaidų procentinę dalį remdamasi išsamiu išlaidų (pvz., vežimo ir visų papildomų išlaidų) suskirstymu, kad būtų galima nustatyti konkrečią pardavimo vidaus rinkoje PBA išlaidų procentinę dalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(91)

Komisija paaiškino, kad aprašyta metodika taikyta dėl to, kad tipiškoje šalyje prieinami finansiniai duomenys neapėmė išsamios informacijos apie PBA išlaidas, taigi ir vežimo bei papildomas išlaidas. Suinteresuotosios šalys apie tai buvo informuotos dviem pranešimais dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių. Todėl bendrovė turėjo daug galimybių pasiūlyti tinkamą lyginamąjį dydį, kuris pakeistų, kaip įtariama, iškraipytas PBA išlaidas. Tačiau ji to nepadarė, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(92)

„Yangzi Group“ tvirtino, kad Komisija naudojo ne pasirinktos tipiškos šalies, t. y. Meksikos, pateiktą informaciją, o JAV eksporto kainas. Šalis tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte aiškiai nurodyta, kad pasirinkusi tipišką šalį Komisija turi laikytis tokio pasirinkimo, išskyrus labai išimtines ir tinkamai pagrįstas aplinkybes. JAV eksporto kainas naudodama kaip tinkamą lyginamąjį dydį Komisija nesilaikė šios taisyklės.

(93)

Kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naftos kokso lyginamąjį dydį nustatė remdamasi Meksikos statistiniais importo duomenimis, susijusiais su importu į Nuevo Laredą, o ne JAV eksporto statistiniais duomenimis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(94)

„Yangzi Group“ ir „Liaoning Dantan“ taip pat tvirtino, kad Komisija neturėtų apriboti informacijos šaltinio iki vieno įvežimo į Meksiką punkto ir kad importo uostas ir vežimo būdas negali būti laikomi objektyviu kriterijumi, nes dėl to naftos kokso kaina tampa labai iškreipta ir netipiška.

(95)

2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad gamybos sąnaudoms nustatyti Komisija gali naudoti atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje, jei tokie duomenys yra lengvai prieinami. Todėl, kol informacija yra lengvai prieinama, Komisija gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią informacijos šaltinį, kuris būtų naudojamas nustatant lyginamąjį dydį tinkamoje tipiškoje šalyje. Komisija laikėsi nuomonės, kad niekas netrukdo naudoti konkrečios bendrovės importo duomenų (pavyzdžiui, pelnui arba PBA išlaidoms nustatyti) arba importo statistinių duomenų, susijusių su vienu įvežimo punktu, kai tai yra tinkamiausia. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(96)

„Yangzi Group“ tvirtino, kad Komisija nenustatė, kad „GrafTech Mexico“ yra vienintelis grafito elektrodų gamintojas Meksikoje ir kad kitos bendrovės gali gaminti žemesnės kokybės grafito elektrodus naudodamos žemesnės kokybės importuotą naftos koksą.

(97)

Komisija per tyrimą nustatė, kad „GrafTech Mexico“ yra vienintelis tiriamojo produkto gamintojas Meksikoje. Suinteresuotosioms šalims apie tai pranešta dviejuose pranešimuose dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti, kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse, ir jos paragintos pateikti pastabų. Nei po pirmojo, nei po antrojo pranešimo pastabų negauta. Be to, Komisija pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad Meksikoje būtų kitų grafito elektrodų gamintojų. Bet kuriuo atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad grafito elektrodų gamintojų skaičius neturėjo įtakos nustatant grafito elektrodams gaminti naudoto naftos kokso lyginamąjį dydį, nes lyginamasis dydis nustatomas importo statistinių duomenų, o ne gamintojo lygmeniu. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(98)

„Yangzi Group“ tvirtino, kad Komisija neturėjo patvirtinamųjų įrodymų, kad maždaug 200 USD už toną kainos buvo susijusios su skirtingų markių naftos koksu, kuris nebuvo naudojamas nagrinėjamajam produktui gaminti, ir skirtingomis jo naudojimo paskirtimis. Be to, „Fangda Group“ ir CCCME tvirtino, kad energijai gaminti naudojamas naftos koksas deklaruojamas ne pagal SS kodą 2713 12, o pagal SS kodą 2713 11.

(99)

Pažymėtina, kad „Yangzi Group“ nepateikė jokių įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti. Komisija nurodė ECGA tvirtinimą, kad pirminiu etapu naudoto naftos kokso (SS kodas 2713 12) kainos buvo dirbtinai mažos (t. y. apie 750 USD už toną) ir kad šios kainos nebuvo tipiškos naftos kokso kainos, kurias įvairios bendrovės mokėjo už grafito elektrodų gamybą įvairiose pasaulio šalyse. Visų pirma ECGA teigė, kad per tiriamąjį laikotarpį mažiausia šios markės produktų kaina visada buvo gerokai didesnė nei 750 USD už toną. Kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėdama šį tvirtinimą Komisija pastebėjo, kad, remiantis GTA pateiktais Meksikos importo statistiniais duomenimis, buvo nustatytas didelis skirtumas tarp vidutinės naftos kokso (SS kodas 2713 12), importuoto per Meksikos pasienio miestą Nuevo Laredą (sausuma iš JAV), importo kainos ir importo į kitas Meksikos vietas, kuriose vidutinė tos pačios žaliavos kaina už toną buvo 10 kartų mažesnė, kainos.

(100)

Komisija palygino 200 USD už toną importo kainą su tyrimo metu gautais įrodymais. Be kita ko, buvo gauti šie įrodymai: i) atrinktų Kinijos gamintojų importuoto naftos kokso pirkimų sąrašas; ii) Indijos gamintojų pirkimo sąskaitų faktūrų, kurias pateikė ECGA, kopijos, iš kurių matyti, kad naftos kokso kaina buvo ne mažesnė kaip 800 USD už toną; iii) ECGA kartu su pastabomis dėl galutinio faktų atskleidimo pateikta informacija, kurioje buvo pateikta nuoroda į Kinijos svetainę (11), kurioje pateikiami statistiniai importo duomenys. Be to, po galutinio faktų atskleidimo „Fangda Group“ ir „Liaoning Dantan“ pateikė KLR importo kainas, remdamosi ta pačia Kinijos interneto svetaine, kurioje nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu grafito elektrodams gaminti naudotos markės naftos kokso kainos buvo 900–3 200 USD už toną. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nedidelė 200 USD už toną kaina negalėjo atspindėti naftos kokso, reikalingo grafito elektrodams gaminti, markės sąnaudų. Kaip nurodyta 72 konstatuojamojoje dalyje, ši 200 USD už toną vieneto importo kaina yra artima žemesnės kokybės naftos kokso, naudojamo tik energijai gaminti (nedegto naftos kokso SS kodas 2713 11), 60 USD už toną importo kainai.

(101)

Galiausiai nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad už 200 USD už toną importuotas naftos koksas galėtų būti naudojamas grafito elektrodams gaminti. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą ir patvirtino savo sprendimą neįtraukti importo per Meksikos muitinės įstaigas, kuriose vidutinė svertinė importo kaina buvo apie 200 USD už toną.

(102)

„Fangda Group“ ir CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių tiesioginių įrodymų ar pagrįsto paaiškinimo, kodėl per Nuevo Laredą importuojamas produktas iš esmės buvo naudojamas kaip gamybos išteklius grafito elektrodams gaminti. Nors Komisija turi teisę savo nuožiūra užtikrinti, kad importo duomenų naudojimas tiksliau atspindėtų eksportuojančio gamintojo gamybos padėtį, siekiant „užtikrinti, kad tokia informacija būtų naudojama „gamybos sąnaudoms kilmės šalyje“ nustatyti“, toks pasirinktinas importo duomenų naudojimas turi būti objektyvus, teisingas ir pagrįstas tiesioginiais įrodymais.

(103)

Be to, Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisijos praktika toliau vertinti visų šalių pastabas buvo orientuota į rezultatus, ypač į tikslą gauti naftos kokso (degto) duomenų. Jei Komisija manė, kad būtina toliau skirstyti Meksikos importo pagal SS kodą 2713 12 muitinės duomenis, Komisija arba skundo pateikėjai turėjo pasiūlyti mokslinį skirstymo metodą ir pagrindą, pagal kurį grafito elektrodui naudojamas naftos koksas (degtas) būtų atskirtas nuo kitų naudojimo paskirčių. Atskyrimas pagal kainą ar muitinės deklaracijos vietą buvo nepatikimas. Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad šis metodas yra nesuderinamas su Komisijos sprendimu tvirtinimo detalių tyrime (12), kuriuo Komisija nepriėmė CCCME ir tvirtinimo detalių gamintojų įrodymų, kad importo iš kai kurių šalių duomenys neturėtų būti įtraukti. Todėl Kinijos Vyriausybė reikalauja, kad ES išlaikytų objektyvų neutralumą ir visais atvejais taikytų ne tokį vertinimo metodą, pagal kurį gaunamas didžiausias dempingo skirtumas, o nuoseklų vertinimo metodą.

(104)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 140 ir 145 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė lyginamąjį dydį nustatyti remdamasi Meksikos importo kaina, apibendrinta šalies lygmeniu remiantis GTA, nes nebuvo kito informacijos apie tipišką šalį šaltinio ir nebuvo galima lengvai nustatyti tarptautinio lyginamojo dydžio. Kalbant apie SS kodą 2713 12, Meksikos tarifų sąraše nėra skirstymo pagal skirtingas markių rūšis ir nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė metodikos, pagal kurią būtų galima atskirti grafito elektrodams gaminti naudojamo naftos kokso markę nuo kitų markių. Komisija nustatė, kad importas Meksikos muitinės įvežimo punktų lygmeniu leido atskirti skirtingas markių rūšis, o į Nuevo Laredą įvežamas naftos koksas kiek įmanoma atspindi naftos koksą, kuris gali būti naudojamas grafito elektrodams gaminti. Tuo pačiu metu importas per kitus įvežimo punktus buvo arba nereikšmingas (žr. 113 konstatuojamąją dalį), arba jo kaina buvo 200 USD už toną. Kalbant apie pastarąjį aspektą, kaip paaiškinta 101 konstatuojamojoje dalyje, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad ši žemesnės kainos markė galėtų būti naudojama grafito elektrodams gaminti. Taigi Komisija nustatė, kad nustatant lyginamąją naftos kokso, naudojamo grafito elektrodams gaminti, kainą galima naudoti tik importo per Nuevo Laredą duomenis. Komisija taip pat išnagrinėjo importo per Nuevo Laredą kainų lygį ir nustatė, kad vidutinė svertinė importo kaina, nustatyta remiantis didele importo apimtimi, atitiko grafito elektrodams gaminti tiriamuoju laikotarpiu naudoto naftos kokso kainas, kurias nurodė eksportuojantys gamintojai, kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje. Be to, vienintelis nustatytas tipiškos šalies tiriamojo produkto gamintojas, t. y. „GrafTech Mexico“, teigė, kad didžioji jo poreikių dalis patenkinta importuojant per Nuevo Laredą. Todėl, panašiai kaip ir per tvirtinimo detalių tyrimą, Komisija atsižvelgė į visus pirmiau aprašytus elementus ir nesirėmė vien tik kainų skirtumu tarp skirtingų įvežimo į Meksiką punktų muitinių. Todėl Komisija atmetė tvirtinimus, kad naftos kokso importo į Meksiką kainos buvo netipiškos arba nepagrįstos.

(105)

„Fangda Group“ tvirtino, kad į „GrafTech International“2021 m. gruodžio 21 d. raštą dėl „Graftech Mexico“ importuojamo adatinio kokso nereikia atsižvelgti, nes „GrafTech International“ nebuvo užregistruota kaip suinteresuotoji šalis. Be to, raštas buvo pateiktas pasibaigus pastabų teikimo terminui ir Komisija nepatikrino pateiktos informacijos tikslumo ir tinkamumo.

(106)

Pagal pagrindinį reglamentą, ypač jo 2 straipsnio 6a dalies e punktą, Komisija renka duomenis, kurie yra reikalingi normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Tai reiškia, kad Komisija privalo aktyviai ieškoti informacijos, o ne atsižvelgti tik į suinteresuotųjų šalių jai pateiktą informaciją. Be to, pagrindiniame reglamente nėra jokios nuostatos, pagal kurią Komisijai, kaip tyrimą atliekančiai institucijai, būtų neleidžiama remtis informacija, kurią pateikė ne suinteresuotoji šalis, jeigu visi įrodymai, kuriais remiasi Komisija, yra įtraukti į bylą, su kuria suinteresuotosioms šalims leidžiama susipažinti, nepažeidžiant pagrindinio reglamento 19 straipsnio. Todėl Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, netgi visiškai įpareigota atsižvelgti į visą turimą informaciją ir ją išnagrinėti. Komisija laikėsi nuomonės, kad ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytame rašte pateikta aktuali informacija, ir neginčijama, kad raštas buvo įtrauktas į nekonfidencialią bylą, su kuria suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti. Be to, rašte pateikta informacija tik papildė kitus elementus, į kuriuos Komisija atsižvelgė siekdama padaryti išvadą, kad Nuevo Laredo importo punktas turėtų būti naudojamas kaip lyginamasis dydis aptariamų išteklių atžvilgiu; tiksliau: kad duomenys atitinka tam tikros kokybės ir markės išteklių, naudojamų tiriamajam produktui pasirinktoje tipiškoje šalyje gaminti, sąnaudas ir kad jie buvo lengvai prieinami pasirinktoje tipiškoje šalyje.

(107)

„Fangda Group“, CCCME, „Liaoning Dantan“ ir „Yangzi Group“ tvirtino, kad Nuevo Laredo importo kaina buvo iškraipyta ir nėra tipiška atitinkamos markės aukštos kokybės naftos kokso kaina. Šios importo kainos buvo didesnės už įprastą rinkos kainą ir negalėjo būti laikomos įprastomis rinkos sąlygomis taikomomis kainomis. Šios šalys taip pat tvirtino, kad kaina buvo didelė dėl paskatos susijusiam JAV tiekėjui didinti savo kainas dėl JAV ir Meksikos pelno mokesčio skirtumo. Importo kaina taip pat galėtų atspindėti aukščiausios kokybės naftos kokso kainą, o Kinijos gamintojai naudoja žemesnės markės naftos koksą. „Liaoning Dantan“ ir „Yangzi Group“ teigė, kad 2020 m. „GrafTech International“ metinėje ataskaitoje nustatyta, kad „GrafTech“ naudojo aukštesnės kokybės adatinio kokso mišinius. „GrafTech International“ metinėje ataskaitoje minima, kad „patys gamindami adatinį naftos koksą konkrečiai grafito elektrodams turime galimybę gaminti aukščiausios rūšies aukščiausios kokybės adatinį naftos koksą“. Tai (iš dalies) paaiškintų ypatingai dideles JAV eksporto į Meksiką kainas. Šalys taip pat pastebėjo, kad importo į Meksiką kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo gana pastovios, o importo į KLR kainos sumažėjo.

(108)

Komisija laikėsi nuomonės, kad grafito elektrodams gaminti naudojamo naftos kokso lyginamasis dydis turėtų atspindėti ne importo kainas, kurias galima nustatyti kitose šalyse, o tipiškos šalies sąnaudas. Ji pažymėjo, kad vidutinė svertinė 2 144 USD už toną importo kaina visiškai atitiko „Fangda Group“ ir „Liaoning Dantan“ nurodytas kainas, kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje.

(109)

Kaip paaiškinta 104 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad šis lyginamasis dydis kiek įmanoma geriausiai atspindi grafito elektrodų eksportuojančių gamintojų naudojamus gamybos išteklius. Be to, priešingai šalių teiginiui, kuriuo grindžiamas jų tvirtinimas, kad kainos buvo pastovios, Komisija nustatė, kad didžiausios ir mažiausios vidutinės svertinės mėnesio importo kainos Nuevo Larede skyrėsi apie 20 %. Galiausiai Komisija nustatė, kad „GrafTech International“ metinėje ataskaitoje nepateikta jokių įrodymų dėl „GrafTech Mexico“ įsigyto skirtingų markių naftos kokso dalies arba kad „Graftech International“ gamina aukštesnės markės naftos koksą už įprastą aukštos kokybės naftos koksą, naudojamą grafito elektrodams gaminti. Todėl Komisija patvirtino, kad Nuevo Laredo importo kaina buvo tinkama lyginamoji kaina tipiškoje šalyje.

(110)

„Fangda Group“ ir CCCME tvirtino, kad Komisija importo iš kitų šalių neįtraukė nepateikdama paaiškinimų.

(111)

Priešingai, nei tvirtinama, Komisija atsižvelgė į visas kilmės šalis (t. y. JAV ir Vokietiją). Tačiau Vokietijos importas laikytas nereikšmingu, nes jis sudarė apie 0,009 % viso per Nuevo Laredą importuoto kiekio (13). Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(112)

Be to, „Liaoning Dantan“ tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad importas per kitus penkis įvežimo punktus (14) nebuvo tipiškas grafito elektrodams gaminti tinkamo naftos kokso importas.

(113)

Per kitus penkis šalių nurodytus įvežimo punktus į Meksiką importuota iš viso 255 tonos, t. y. 2,6 % viso Meksikos importo. Todėl Komisija manė, kad šis kiekis yra per mažas, kad būtų tipiškas. Bet kuriuo atveju, net jei būtų atsižvelgta į tuos kitus penkis įvežimo punktus, lyginamoji kaina beveik nepasikeistų (būtų tik 0,1 % mažesnė). Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(114)

„Liaoning Dantan“ tvirtino, kad Komisija neturėjo atsižvelgti į importą tik per Nuevo Laredą, nes „GrafTech International“ pareiškė, kad didžioji dalis, bet ne visas naftos koksas buvo importuotas per Nuevo Laredą.

(115)

Komisija priminė, kad lyginamąją kainą ji nustatė remdamasi ne „GrafTech Mexico“ importo kainomis, o Meksikos importo statistiniais duomenimis. Kaip paaiškinta pirmiau, į kitus įvežimo punktus nebuvo atsižvelgta, nes vidutinė svertinė tonos importo kaina neatspindėjo grafito elektrodams gaminti naudotos kokybės produkto kainos, o importuotas kiekis nebuvo tipiškas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(116)

„Fangda Group“, „Liaoning Dantan“ ir CCCME tvirtino, kad Komisija, siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas, turėjo atsižvelgti į medžiagos pobūdį, savybes ar specifikacijas ir į prekių panaudojimą. Visų pirma šalys pabrėžė, kad grafito elektrodams gaminti naudojamas skirtingų markių degtas naftos koksas ir kad skirtingų markių produkto kainų skirtumai yra dideli. Be to, „Fangda Group“ ir CCCME tvirtino, kad naudojant brangaus aukštos kokybės naftos kokso (vidutiniškai 2 144 USD už toną – maždaug tokia pati ar net didesnė už aukštos kokybės naftos kokso rinkos kainą) Meksikos importą neatsižvelgta į tai, kad Kinijos bendrovės naudoja tiek paprastą degtą naftos koksą, tiek aukštos kokybės degtą naftos koksą.

(117)

Komisija priminė, kad šalys turėjo ne vieną galimybę teikti pastabas dėl siūlomų lyginamųjų dydžių ir nė viena iš susijusių šalių nepateikė patikimų ir lengvai prieinamų lyginamųjų kainų tipiškoje šalyje duomenų, iš kurių būtų matyti tariamai skirtingos degto naftos kokso arba aukštos kokybės degto naftos kokso markės. Komisija pažymėjo, kad skundą pateikusios suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad tarp tariamai skirtingų markių naftos kokso yra techninių ir (arba) cheminių skirtumų ir kaip šie skirtumai atsispindi susijusių šalių nurodytuose pirkimuose. Jų tvirtinimai buvo pagrįsti tik jų pačių pirkimo kainų skirtumais. Be to, vienas iš nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų nepranešė, kad naudojo kitos rūšies naftos koksą, kurio pirkimo kaina buvo gerokai didesnė už naudotą lyginamąjį dydį. Visos suinteresuotosios šalys taip pat pripažino, kad nėra lengvai prieinamo šio gamybos ištekliaus tarptautinio lyginamojo dydžio. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė patikimą naftos kokso lyginamąjį dydį, kuris yra lengvai prieinamas ir kiek įmanoma tiksliau atspindi grafito elektrodams gaminti pasirinktoje tipiškoje šalyje naudojamą gamybos veiksnį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(118)

„Fangda Group“, CCCME ir „Liaoning Dantan“ pakartojo 88 konstatuojamojoje dalyje minėtą tvirtinimą dėl Kinijos vežimo išlaidų. Tačiau šalys nepateikė jokių naujų šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(119)

Po galutinio faktų atskleidimo „Liaoning Dantan“ tvirtino, kad Komisija dujų vartojimo sąnaudas turėjo nustatyti remdamasi neiškraipyta kaina ir jų nepriskirti vartojimo prekėms. Komisija tvirtinimą priėmė ir patikslino skaičiavimą. Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šaliai atskleidė galutinį skaičiavimą, bet pastabų negavo.

(120)

„Yangzi Group“ tvirtino, kad po 2021 m. gruodžio mėn. atliktų papildomų nuotolinių duomenų sutikrinimų Komisija turėjo taikyti kitą laužo perdirbimo santykį. Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą ir nustatė, kad siūlomas santykis nebuvo pagrįstas visu bendrovės grafito elektrodų gamybos procesu, o apėmė tik kelis iš daugelio gamybos etapų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(121)

Kaip nurodyta 35–90 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, ir, kaip aprašyta 119 konstatuojamojoje dalyje, po galutinio faktų atskleidimo, ir atitinkamai perskaičiavo dempingo skirtumus.

(122)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė tik apie 62 % viso eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą visos šalies mastu, kuris būtų lygus didžiausiam dempingo skirtumui, nustatytam tipišką kiekį tam tikrų rūšių produktų parduodančiam eksportuojančiam gamintojui. Taip nustatytas 74,9 % dempingo skirtumas.

(123)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(124)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 181–185 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(125)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi Sąjungos pramonės pateikta informacija ir Eurostato nurodyta importo apimtimi (TARIC lygmeniu). Atsižvelgiant į pasikeitusią produkto apibrėžtąją sritį (34 konstatuojamoji dalis) skaičiai buvo pakeisti, tačiau laikinajame reglamente nustatytos tendencijos nepasikeitė.

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(126)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grafito elektrodų suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 25 %. 2017 ir 2018 m. užfiksuotas didelis suvartojimas, kurį lėmė didelė Sąjungos plieno pramonės, atsigaunančios po plieno krizės, paklausa. Be to, staigiai padidėjus grafito elektrodų kainoms, plieno gamintojai, bijodami, kad kainos dar didės, kaupė grafito elektrodų atsargas. „Eurofer“ duomenimis, 2019 m. plieno gamyba lanko krosnyse buvo itin nedidelė (– 6,6 %), palyginti su 2018 m. Grafito elektrodų paklausa sumažėjo. Kadangi grafito elektrodų kaina gerokai sumažėjo, galutinės grandies pramonei nebereikėjo kaupti atsargų. Todėl plieno gamintojai pradėjo mažinti savo grafito elektrodų atsargas. Dėl COVID-19 protrūkio paklausa 2020 m. dar labiau sumažėjo.

(127)

Viena suinteresuotoji šalis, „Misano“, užginčijo Komisijos taikytą metodiką koreguoti importo pagal TARIC kodą 8545110090 duomenis, kad į juos nebūtų įtraukti grafito elektrodai, kurių tariamasis tankis yra mažesnis nei 1,5 g/cm3 arba kurių elektrinė varža yra didesnė nei 7,0 μΩ.m ir kurie nebuvo įtraukti į šį tyrimą. Tačiau „Misano“ nepateikė jokios alternatyvios metodikos, kurią Komisija galėtų naudoti. Vis dėlto Komisija svarstė kaip alternatyvą 2019 m. duomenims naudoti 2017–2019 m. vidutinius duomenis, tačiau pažymėjo, kad skirtumas nuo iš pradžių taikytos metodikos būtų nedidelis ir nepakeistų bendros tendencijos. Iš tiesų koregavimu taikant šią alternatyvią metodiką būtų atskaityta ne 7,5 %, o 8 % viso importo apimties ir ne 3,3 %, o 2,8 % viso importo vertės. Todėl Komisija patvirtino laikinajame reglamente taikytą importo pagal TARIC kodą 8545110090 koregavimo metodiką, kaip aprašyta laikinojo reglamento 187 konstatuojamojoje dalyje.

(128)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato „Comext“ duomenų baze. Siekdama atsižvelgti į tai, kad į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti mažesni grafito elektrodai, Komisija iš visos importo iš Kinijos apimties, nustatytos remiantis pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje išdėstyta metodika, atėmė 9,1 %. Šis iš Kinijos importuojamo produkto, kurio nominalus skersmuo 350 mm arba mažesnis, dalies (pagal apimtį) įvertis buvo pagrįstas atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktais eksporto duomenimis.

(129)

Po galutinio faktų atskleidimo „Fangda Group“ suabejojo bendros importo iš Kinijos apimties koregavimo tikslumu, kai neįtraukus mažesnių grafito elektrodų ši importo apimtis sumažėjo 9,1 %, ir paprašė Komisijos išsamiau apsvarstyti faktinę nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtį. Tačiau „Fangda Group“ nepatikslino, kodėl Komisijos metodika yra nepagrįsta ar netiksli, ir nepasiūlė alternatyvios tikslesnės metodikos. Iš tiesų net nebuvo aišku, ar „Fangda Group“ manė, kad Komisija pervertino mažesnių grafito elektrodų importą, ar jį nepakankamai įvertino. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(130)

Laikinajame reglamente nustatytos tendencijos dėl šio koregavimo nepasikeitė.

(131)

Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo duomenimis ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje duomenimis.

(132)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(133)

Mažėjant suvartojimui importas iš Kinijos didėjo Sąjungos pramonės nenaudai. Importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %, o jo rinkos dalis – 50 % ir tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 33,8 % (+ 11,3 procentinio punkto). Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 5,9 procentinio punkto nuo 61,1 % 2017 m. iki 55,2 % 2020 m. (5 lentelė).

(134)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato „Comext“ duomenimis. Siekdama atsižvelgti į produkto apibrėžtosios srities pasikeitimą Komisija iš visos importo iš Kinijos vertės atėmė 6,5 %. Šis iš Kinijos importuojamo produkto, kurio nominalus skersmuo 350 mm arba mažesnis, dalies (pagal vertę) įvertis buvo pagrįstas atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktais eksporto duomenimis.

(135)

Laikinajame reglamente nustatytos tendencijos dėl šio koregavimo nepasikeitė.

(136)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(137)

Kadangi pakoregavus produkto apibrėžtąją sritį 3 lentelėje nurodytos tendencijos iš esmės nepasikeitė, ir negavusi jokių pastabų dėl šio skirsnio Komisija patvirtino laikinojo reglamento 194–196 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(138)

Po galutinio faktų atskleidimo „Fangda Group“ ir CCCME pažymėjo, kad, remiantis jų skaičiavimais, nuo TL pabaigos iki 2021 m. rugsėjo mėn. importo iš Kinijos kainos padidėjo 37,5 %. Tačiau Komisija pažymėjo, kad išvados dėl dempingo ir žalos buvo pagrįstos TL. Be to, pats kainų padidėjimas nebūtinai reiškia, kad nebeimportuojama dempingo kaina arba nebedaroma žala, ypač tokiomis aplinkybėmis, kai, kaip taip pat pripažįsta „Fangda Group“ ir CCCME, dėl pasaulinio naftos kainų padidėjimo padidėjo pagrindinio gamybos ištekliaus – adatinio naftos kokso – kainos, todėl dar labiau padidėjo grafito elektrodų gamybos sąnaudos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(139)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 197–201 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(140)

Kalbant apie šį skirsnį, Komisija pakoregavo gamybos apimtį atsižvelgdama į pasikeitusią produkto apibrėžtąją sritį. Laikinajame reglamente nustatytos tendencijos dėl šio koregavimo nepasikeitė.

(141)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 202–205 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(142)

Visos Sąjungos gamybos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba

(143)

Pasikeitus produkto apibrėžtajai sričiai, pakoreguota Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis. Šis koregavimas pagrįstas Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis. Laikinajame reglamente nustatytos tendencijos dėl šio koregavimo nepasikeitė.

(144)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(145)

2017–2018 m. pardavimas padidėjo, o 2018–2020 m. sumažėjo. Bendra tendencija atitinka suvartojimo raidą. Tačiau pardavimo sumažėjimas (– 32 %) per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didesnis už suvartojimo sumažėjimą (– 25 %).

(146)

Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 5,9 procentinio punkto. Trečiųjų šalių, išskyrus KLR, rinkos dalis sumažėjo 5,4 procentinio punkto. Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį dėl importo iš Kinijos, kurio rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 11,3 procentinio punkto (2 lentelė).

(147)

Po galutinio faktų atskleidimo „Fangda Group“ ir CCCME teigė, kad Sąjungos suvartojimas sumažėjo (42 955 t nuo 2017 m. iki TL pabaigos) ir kad Sąjungos suvartojimas absoliučiaisiais skaičiais yra didesnis nei atitinkamas Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimas (33 751 t nuo 2017 m. iki TL pabaigos). Komisija laikėsi nuomonės, kad pardavimo sumažėjimas turėtų būti vertinamas ne absoliučiaisiais skaičiais, o atsižvelgiant į suvartojimo sumažėjimą. Šiuo atžvilgiu rinkos dalis yra svarbus rodiklis, iš kurio matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(148)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 209 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(149)

Po galutinio faktų atskleidimo, siekdami pagrįsti nuomonę, kad Sąjungos pramonė artimiausioje ateityje augs, „Fangda Group“ ir CCCME pažymėjo, kad užimtumo rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Tačiau Komisija pažymėjo, kad užimtumas atitiko gamybos ir suvartojimo Sąjungos rinkoje tendencijas. Pradžioje 2017–2018 m. didėjęs, nuo 2018 m. iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos užimtumas nuolat mažėjo. Todėl remiantis užimtumo duomenimis negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonė tikėjosi augimo ateityje, ir šis tvirtinimas buvo atmestas.

(150)

Kadangi kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 210–212 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(151)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 213–215 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(152)

Produkto apibrėžtosios srities pakeitimas nepadarė poveikio mikroekonominiams rodikliams. Taip yra todėl, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas negamino elektrodų, kurių nominalus skersmuo būtų 350 mm arba mažesnis. Kadangi kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 216–240 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(153)

Dėl Sąjungos pramonės padėties Komisija pirmiausia pažymėjo, kad pakoregavus produkto apibrėžtąją sritį laikinajame reglamente nustatytos tendencijos nepasikeitė.

(154)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad kai kurių rodiklių (pajėgumų, užimtumo, pardavimo kainų, pelningumo, pinigų srauto) raidos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiamos, ir, atsižvelgdamos į visos Sąjungos pramonės pelno lygį, teigė, kad žala nebuvo daroma. Po galutinio faktų atskleidimo „Trasteel“, „Fangda“ ir CCCME pakartojo tvirtinimą, kad turimi makroekonominiai ir mikroekonominiai duomenys nebuvo pagrindas manyti, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(155)

Pirma, primenama, kad visų pagrindinių makroekonominių rodiklių tendencijos buvo akivaizdžiai neigiamos: rinkos dalis (nuo 61,1 iki 55,2 %), pardavimas ES (– 32 %) ir gamyba (– 28 %) nagrinėjamuoju laikotarpiu. Komisija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį įvertino visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius įtakos pramonės būklei, ir, atkreipdama dėmesį į tai, kad ne visų žalos rodiklių raidos tendencijos buvo neigiamos, padarė išvadą, kad pagal rodiklius apskritai buvo matyti, kad daryta materialinė žala.

(156)

Antra, kaip išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 216–218 konstatuojamosiose dalyse, dalis pramonės (bendrovė „GrafTech“) tam tikru mastu buvo laikoma laikinai apsaugota nuo tiesioginės konkurencijos rinkoje ir atliekant analizę buvo atskirtos skirtingos pramonės dalys. Apskritai mikroekonominių rodiklių, išskyrus „GrafTech“, raida buvo akivaizdžiai neigiama.

(157)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl Komisijos naudotos Sąjungos pramonės ekonominės analizės metodikos, pagal kurią Komisija ypatingą dėmesį skyrė „GrafTech“ veiklos rezultatams.

(158)

Pirma, vienos šalies, „Misano“, nuomone, Komisija klaidingai „manė“, jog „GrafTech France“ pardavimas yra „apsaugotas nuo tiesioginės konkurencijos su importu“. „GrafTech France“ pardavimas pagal ilgalaikes sutartis nebuvo vykdomas sąlygomis be konkurencijos – „GrafTech France“ pardavė nesusijusiems pirkėjams tuo metu, kai tie pirkėjai grafito elektrodus pirko iš Sąjungos pramonės, o ne iš ne ES tiekėjų, įskaitant Kinijos eksportuojančius gamintojus.

(159)

Tačiau Komisija manė, kad ilgalaikių sutarčių tikslas ir rezultatas buvo užtikrinti tam tikrą pardavimo apimtį tam tikromis kainomis. Ilgalaikės sutartys suteikė pirkėjams tam tikrą tikrumą dėl pasiūlos ir (arba) kainodaros, kai paklausa ir kainos buvo didelės, ir kartu apsaugojo „GrafTech“ nuo galimo paklausos sumažėjimo ateityje ir galimos nesąžiningos praktikos iš trečiųjų šalių nuo to momento, kai šios ilgalaikės sutartys buvo sudarytos su jos pirkėjais. Be to, Komisija pažymėjo, kad „GrafTech France“ pelno lygis labai skyrėsi, palyginti su kitomis dviem atrinktomis bendrovėmis, ir kad didelis skirtumas ir pagrindinis šį skirtumą paaiškinantis veiksnys buvo šios sudarytos ilgalaikės sutartys.

(160)

Antra, kai kurios šalys, įskaitant „Eurofer“, teigė, kad, priešingai, nei nurodyta laikinajame reglamente, šios ilgalaikės sutartys nebaigs galioti iki 2022 m. pabaigos, nes kai kurios iš jų bus pratęstos arba atnaujintos.

(161)

Komisija toliau nagrinėjo šį klausimą ir iš tiesų paaiškėjo, kad „GrafTech“ galiojančias ilgalaikes sutartis su kai kuriais savo pirkėjais po pasitarimo su jais pratęsė vieniems arba dvejiems metams. Tai, kad yra sudarytos šios pratęstos ilgalaikės sutartys, savaime nereiškia, kad šiai bendrovei per TL buvo taikomos palankios sąlygos, nes po diskusijų su pirkėjais pratęsus sutartis buvo padaryti sutarčių pakeitimai. Atlikusi išsamią „GrafTech“ konfidencialiai pateiktos papildomos informacijos apie šiuos ilgalaikių sutarčių pakeitimus, įskaitant išsamią informaciją apie apimtį ir kainas, analizę Komisija galėjo patvirtinti savo negalutines išvadas, išdėstytas 253 ir 254 konstatuojamosiose dalyse, ir kad tuo metu, kai buvo iš naujo deramasi dėl ilgalaikių sutarčių, „GrafTech“ buvo daromas toks pat spaudimas dėl importo dempingo kaina, kaip ir kitiems Sąjungos gamintojams. Be to, pratęstos ilgalaikės sutartys apėmė tik nedidelę viso „GrafTech“ pardavimo dalį. NET ir įtraukus pratęstas ilgalaikes sutartis, 2023 m. pabaigoje jos nebeapims didžiosios dalies pardavimo apimties. 2024 m. pabaigoje ši dalis bus dar didesnė. Komisija taip pat pažymėjo, kad kai kurios ilgalaikės sutartys baigė galioti 2021 m. ir nebuvo atnaujintos. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad „GrafTech“ vidutinės pardavimo kainos pirmąjį 2021 m. pusmetį, palyginti su TL, sumažėjo (net įskaitant pardavimą pagal ilgalaikes sutartis), o tai rodo, kad grafito elektrodų importas iš Kinijos mažomis kainomis darė poveikį „GrafTech“. Todėl kai kurių ilgalaikių sutarčių pratęsimas ir atnaujinimas nepakeitė išvados dėl žalos.

(162)

Trečia, viena šalis, grafito elektrodų importuotojas „Trasteel“, tvirtino, kad šiuo atveju nebuvo įvykdytos analizės pagal sektorius kaip analizės priemonės naudojimo sąlygos ir kad Komisija neatliko objektyvaus nagrinėjimo. Vis dėlto Komisija savo analizę grindė objektyviu kriterijumi, t. y. ilgalaikių sutarčių buvimu.

(163)

Po galutinio faktų atskleidimo „Trasteel“ nesutiko su metodika ir teigė, kad tik mažuma Sąjungos gamintojų, o ne visa Sąjungos pramonė galėjo būti laikomi patyrusiais žalą.

(164)

Remdamasi laikinojo reglamento 218 konstatuojamojoje dalyje aprašytu metodu ir kaip paaiškinta to reglamento 253–254 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad importas mažomis kainomis iš Kinijos taip pat darė poveikį „GrafTech“ ir kad pelninga pramonės dalis negalėtų turėti įtakos nepelningai daliai. Taigi Komisijos vertinimas buvo susijęs su visa Sąjungos pramone. „Trasteel“ nepaaiškino, kodėl šis nagrinėjimas nebuvo objektyvus, ir nepasiūlė alternatyvios metodikos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(165)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į laikinojo reglamento 241–254 konstatuojamosiose dalyse pateiktas priežastis, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(166)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys nesutiko su priežastiniu ryšiu ir teigė, kad Sąjunga ir Kinijos pramonė gamina skirtingus produktus: Sąjungos pramonė – didelius/aukštos markės elektrodus, o Kinijos pramonė – mažus/žemos markės elektrodus. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos importuotos grafito elektrodų sistemos ir Sąjungos pramonės gaminamos grafito elektrodų sistemos iš esmės sutampa. Atkreipdama dėmesį į tai, kad pramonės standartų nėra ir kad markės yra nustatomos savideklaracijos būdu, Komisija pažymėjo, kad [80–90] % atrinktų Kinijos gamintojų eksporto sudarė NHP markės produktai. Komisija taip pat pažymėjo, kad [70–80] % atrinktų Kinijos gamintojų eksportuojamų grafito elektrodų skersmuo buvo 500 mm arba didesnis. Todėl importas iš Kinijos ir ES gamyba iš esmės sutampa. Todėl argumentas, kad nėra tiesioginės konkurencijos ir kad Sąjungos ir Kinijos pramonė gamina skirtingus produktus, buvo atmestas.

(167)

Be to, į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti kai kurie iš Kinijos importuojami produktai, kurių Sąjungos pramonė negamino arba gamino mažai. Tai dar labiau sustiprina priežastinį ryšį.

(168)

Po galutinio faktų atskleidimo „Trasteel“ atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo pardavimo kainos Sąjungoje, ir teigė, kad normali reakcija rinkoje į Kinijos dempingą būtų tokia, kad Sąjungos pramonė turėtų sumažinti kainas, kad neprarastų savo rinkos dalies. „Trasteel“ nuomone, tai rodė, kad žalos nebuvo. Jei Sąjungos pramonei būtų daryta žala, ji būtų sumažinusi savo kainas, kad neprarastų rinkos dalies. Komisija jau laikinojo reglamento 219 ir 220 konstatuojamosiose dalyse nurodė, kad per TL kainos sumažėjo. Kaip paaiškinta to reglamento 221 ir 223 konstatuojamosiose dalyse, pardavimo kainos dar labiau sumažėjo atvirojoje rinkoje, kurioje buvo daromas konkurencinis spaudimas dėl importo. Tačiau net labai sumažinusi pardavimo kainas Sąjungos pramonė negalėjo išvengti rinkos dalies sumažėjimo, nes padidėjo importas dempingo kaina iš KLR.

(169)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 256 ir 257 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(170)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios šalys pakartojo pastabas dėl žalos nepriskyrimo kitiems veiksniams analizės, ypač dėl COVID-19 pandemijos ir „GrafTech“ ilgalaikių sutarčių poveikio. Po galutinio faktų atskleidimo „Trasteel“, „Fangda Group“ ir CCCME pakartojo šias pastabas ir primygtinai tvirtino, kad sunkumai, su kuriais susidūrė Sąjungos pramonė, buvo susiję su COVID-19 poveikiu ir dėl to sumažėjusia grafito elektrodų sistemų paklausa plieno pramonėje.

(171)

COVID-19 pandemijos klausimas jau buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 258 konstatuojamojoje dalyje. Komisija pakartoja, kad importas iš Kinijos pradėjo didėti prieš pandemiją nepaisant mažėjančio suvartojimo ES ir kad nuo 2018 m. Kinijos rinkos dalis nuolat didėjo.

(172)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 258 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(173)

Kai kurios šalys teigė, kad „GrafTech“ ilgalaikės sutartys, pagal kurias bendrovė yra susaistyta su kai kuriais jos pirkėjais, prisidėjo prie likusios pramonės dalies ekonominio sutrikdymo. Kitaip tariant, dėl šių ilgalaikių sutarčių grafito elektrodų paklausos tariamai negalėjo patenkinti įvairūs skirtingi Sąjungos gamintojai, ypač sudėtingu laikotarpiu (su pandemija susijusios paklausos mažėjimas).

(174)

Po galutinio faktų atskleidimo „Trasteel“ tvirtino, kad jei būtų galima nustatyti priežastinį ryšį, jis būtų susijęs ne su Sąjungos pramonės didžiąja dalimi, o tik su nedidele Sąjungos pardavimo (kuriam netaikomos ilgalaikės sutartys) dalimi.

(175)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Pirma, priešingai, nei tvirtino „Trasteel“, absoliučiai didžioji pardavimo Sąjungoje per TL dalis nebuvo apsaugota ilgalaikėmis sutartimis. Priešingai, remiantis Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis, didžioji dalis pardavimo Sąjungoje per TL buvo vykdoma ne pagal ilgalaikes sutartis. Antra, ilgalaikės sutartys negali būti laikomos žalos Sąjungos pramonei šaltiniu. Veikiau per tyrimą nustatyta, kad pramonei žala padaryta būtent dėl importo dempingo kaina iš Kinijos. Be to, Komisija pažymėjo, kad „GrafTech“ pardavimas nesusijusiems pirkėjams per TL, palyginti su 2019 m., gerokai sumažėjo. Kitų atrinktų Sąjungos gamintojų, neturinčių ilgalaikių sutarčių, pardavimas jų pirkėjams per tą patį laikotarpį sumažėjo mažiau. Be to, kaip pažymėta 161 konstatuojamojoje dalyje, „GrafTech“ vidutinės pardavimo kainos pirmąjį 2021 m. pusmetį, palyginti su TL, sumažėjo, o tai rodo, kad grafito elektrodų importas iš Kinijos mažomis kainomis darė poveikį „GrafTech“.

(176)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad minėtas importas dempingo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu darė materialinę žalą Sąjungos pramonei ir kad „GrafTech“ ilgalaikės sutartys nesusilpnino priežastinio ryšio tiek, kad importas nedarytų materialinės žalos.

(177)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 261 ir 264 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(178)

Po galutinio faktų atskleidimo „Fangda Group“ ir CCCME tvirtino, kad didelė Sąjungos pramonės produkcijos dalis yra skirta eksportui, kad tai daro poveikį bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams ir kad dėl eksporto nutrūko priežastinis ryšys. Tačiau Komisija apsvarstė Sąjungos pramonės eksportą ir priminė, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 267 konstatuojamojoje dalyje, apskritai eksporto tendencijos buvo panašios į Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje tendencijas, tačiau pardavimas eksportui santykinai sumažėjo mažiau nei pardavimas Sąjungos rinkoje.

(179)

Kadangi kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 265 ir 267 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(180)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 268 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(181)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 269 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(182)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nė vienas atskirai ar kartu analizuotas veiksnys nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio tiek, kad toks ryšys nebebūtų realus ir reikšmingas. Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 270–274 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(183)

Po pirminio faktų atskleidimo grafito elektrodų importuotojas „Trasteel“ tvirtino, kad Sąjungos pramonei apsaugos nereikia, nes nagrinėjamojo produkto kainos didėja. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta materialinė žala, ir bet kuriuo atveju tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis būtų pasikeitusi. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(184)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 276–280 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(185)

Po pirminio faktų atskleidimo „Trasteel“ ir „Misano“ tvirtino, kad nustačius antidempingo muitus būtų pabloginta importuotojų padėtis rinkoje, nes pirkėjai gali nenorėti pirkti už didesnę kainą. Viena šalis nurodė, kad 50 % jos apyvartos sudaro iš Kinijos importuotų grafito elektrodų pardavimas.

(186)

Dėl ekonominių pasekmių importuotojams, kaip aprašyta laikinojo reglamento 281 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų importuotojų verslas buvo pelningas – jų vidutinis svertinis pelnas siekė maždaug 4 % – ir kad priemonių nustatymas darytų tik nedidelį poveikį jų pelningumui.

(187)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Kinijos bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyto galutinio antidempingo muito normos buvo mažesnės už priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Todėl tikimasi, kad nesusiję importuotojai ir prekiautojai vis tiek turėtų galėti importuoti grafito elektrodus iš Kinijos konkurencinga, tačiau sąžininga kaina. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(188)

„Trasteel“ ir „Misano“ taip pat pateikė pastabų dėl importuotojų ir prekiautojų interesų, susijusių su Sąjungos pramonės pajėgumų trūkumu ir rizika, kad gali pristigti produktų, ypač mažo skersmens elektrodų. Šios pastabos panašios į kai kurių naudotojų pastabas, jos aptartos 6.3 skirsnyje.

(189)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nesusijusių importuotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 281–284 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

(190)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys teigė, kad antidempingo muitai keltų grėsmę naudotojų pelningumui ir konkurencingumui. Jos taip pat tvirtino, kad galutinės grandies pramonė negali gauti grafito elektrodų, kurių jai reikia, kad galėtų tęsti savo veiklą, be importo iš Kinijos. Po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“, „Fangda Group“ ir CCCME pakartojo, kad yra didelė rizika, kad trūks pasiūlos, ypač mažo skersmens grafito elektrodų.

(191)

Naudotojai daugiausia yra plieno pramonė, taip pat, kaip nurodė „Imerys“, kai kurie mažesni naudotojai, pvz., lydytų mineralinių oksidų, pvz., lydyto aliuminio oksido ir lydyto cirkonio, gamintojai.

(192)

Dėl „Imerys“ Komisija pažymėjo, kad didelė jos naudojamų elektrodų dalis yra įprastos galios elektrodai, kurie dėl savo fizinių savybių nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Išanalizavusi visą pateiktą informaciją, įskaitant „Imerys“ informaciją, Komisija taip pat pažymėjo, kad „Imerys“ naudoja mažus ir labai mažus elektrodus, kurie nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje.

(193)

Todėl, darant prielaidą, kad, atsižvelgiant į lydytų mineralinių oksidų fizines savybes, lydytų mineralinių oksidų gamintojai susidūrė su panašiais apribojimais dėl turimos panašios gamybos įrangos, Komisija tikėjosi, kad į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukus grafito elektrodų, kurių nominalus skersmuo yra 350 mm arba mažesnis, galimos neigiamos pasekmės tokiems naudotojams būtų mažesnės.

(194)

Kalbant apie plieno pramonę, buvo patvirtintos susijusios laikinojo reglamento 285–289 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, taip pat pažymint, kaip nurodyta „Eurofer“ pastabose po galutinio faktų atskleidimo, mažo skersmens grafito elektrodų sistemų įsigijimo sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria kai kurie ES plieno gamintojai.

(195)

Komisija taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjai pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo pakartojo, kad Sąjungos gamintojai turi pajėgumų gaminti mažo skersmens grafito elektrodus.

(196)

Galiausiai Komisija priminė, kad priemonės leis tik atkurti sąžiningą Sąjungos ir Kinijos grafito elektrodų gamintojų konkurenciją ir netrukdys naudotojams toliau pirkti produktą iš Kinijos.

(197)

Todėl tvirtinimai, kad antidempingo muitai keltų grėsmę naudotojų pelningumui ir konkurencingumui ir kad galutinės grandies pramonė negali patikimai įsigyti grafito elektrodų, buvo atmesti.

(198)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 290 ir 291 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(199)

Po galutinio faktų atskleidimo „Fangda Group“ ir CCCME paprašė Komisijos atsižvelgti į galimą neigiamą priemonių poveikį Sąjungos aplinkos tikslams. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonės nekels jokio pavojaus tiekimo saugumui, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 288 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 196 bei 197 konstatuojamosiose dalyse, todėl netrukdys siekti Sąjungos aplinkos tikslų ir pereiti prie žaliosios ekonomikos. Priešingai, priemonių tikslas – atkurti vienodas sąlygas Sąjungos gamintojams ir padėti užtikrinti pasiūlos įvairovę naudotojams, o tai yra palanku Sąjungos plieno gamybai lanko krosnyse.

(200)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 292 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(201)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą Komisija įvertino importo apimties raidą išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kad būtų galima nustatyti papildomą žalą tuo atveju, jei per tą laikotarpį toliau labai padidėtų tiriamasis importas. Remiantis „Surveillance 2“ duomenų baze, palyginus nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu ir išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, nenustatyta, kad importas būtų toliau labai didėjęs (nustatytas tik 5,5 % padidėjimas). Todėl reikalavimai nustatant žalos skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, kad importas turi didėti, nebuvo tenkinami ir žalos skirtumas nebuvo koreguojamas.

(202)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 168–177 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas pagal šio reglamento 206 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lentelę pakoreguotas išvadas.

(203)

Kalbant apie skirtumą kitiems eksportuotojams, atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo žemas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad skirtumą kitiems eksportuotojams būtų tikslinga nustatyti remiantis turimais faktais. Šis skirtumas atitinka didžiausią priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį, nustatytą eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas, tipiškais kiekiais parduodamam tam tikrų rūšių produktui. Taip apskaičiuotas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas kitiems eksportuotojams buvo 187,1 %.

(204)

Kadangi jokių pastabų dėl laikinojo reglamento 308–309 konstatuojamųjų dalių negauta ir kadangi skirtumai, kurių pakanka žalai pašalinti, tebebuvo didesni už dempingo skirtumus, taip pat nustatytus galutiniu etapu, Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalis yra netaikytina ir kad vietoj jos taikytina 7 straipsnio 2 dalis.

(205)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(206)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos tokios muito normos:

(207)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos individualios antidempingo muito normos.

(208)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. (15). Prašyme turi būti pateikta visa svarbi informacija, leidžianti bendrovei įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(209)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muito normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(210)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(211)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(212)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas.

(213)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(214)

Po pirminio faktų atskleidimo „Nantong Yangzi Carbon Group“ pažymėjo, kad grupę sudaro trys gamintojai: „Nantong Yangzi Carbon Co., Ltd.“, „Nantong Jiangdong Carbon Co. Ltd.“ ir „Wulanchabu Xufeng Carbon Technology Co. Ltd.“ Todėl reikia iš dalies pakeisti laikinąjį reglamentą ir nurodyti visų „Nantong Yangzhi Carbon Group“ gamintojų pavadinimus, kad būtų galima surinkti laikinąjį antidempingo muitą. Be to, jų pavadinimai turi būti nurodyti siekiant nustatyti galutinį antidempingo muitą.

(215)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,