(1)

Sąjungos pilietybė visiems Sąjungos piliečiams suteikia teisę laisvai judėti;

(2)

pagal Sutarties 21 straipsnio 1 dalį kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Ši teisė įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (1). Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė taip pat nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 45 straipsnyje. Kadangi akivaizdu, kad Sąjungos veiksmai yra būtini Sutarties 21 straipsnyje nustatytam tikslui pasiekti, o Sutartyse kitu būdu tam nenumatyti būtini įgaliojimai, Taryba gali priimti nuostatas, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudotis teisėmis laisvai judėti ir apsigyventi;

(3)

pagal Sutarties 168 straipsnio 1 dalį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga;

(4)

2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją dėl naujo koronaviruso, sukeliančio ligą COVID-19, pasaulinio protrūkio. 2020 m. kovo 11 d. PSO pateikė išvadą, kad COVID-19 gali būti laikoma pandemija;

(5)

siekdamos riboti viruso plitimą, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių, ir kai kurios iš tų priemonių padarė poveikį Sąjungos piliečių teisei laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, pavyzdžiui, buvo nustatyti atvykimo į šalį apribojimai arba reikalavimai keliautojams iš kitų šalių, besinaudojantiems laisvo judėjimo teise, atlikti tyrimus dėl SARS-CoV-2 infekcijos;

(6)

kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilo precedento neturinti ekstremalioji sveikatos situacija, visuomenės sveikatos apsauga tapo svarbiausiu prioritetu tiek Sąjungai, tiek jos valstybėms narėms. Remdamosi visuomenės sveikatos apsauga, valstybės narės gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas asmenų judėjimas Sąjungoje. Pagal Sutarties 168 straipsnio 7 dalį, nacionalinės sveikatos politikos apibrėžimas, įskaitant sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą, yra valstybių narių atsakomybė ir todėl įvairiose valstybėse narėse gali skirtis. Nors valstybės narės yra kompetentingos priimti sprendimus dėl tinkamiausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, tikslinga užtikrinti tokių priemonių koordinavimą, siekiant apsaugoti galimybę naudotis laisvo judėjimo teise ir kovoti su didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai, kaip antai COVID-19;

(7)

nustatydamos ir taikydamos laisvo judėjimo apribojimus valstybės narės turėtų laikytis Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Šia rekomendacija siekiama palengvinti suderintą šių principų taikymą išskirtinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis dėl COVID-19 pandemijos;

(8)

vienašalės priemonės šioje srityje gali sukelti didelių trikdžių, nes įmonės ir piliečiai susiduria su daugybe skirtingų ir sparčiai kintančių priemonių. Tai ypač žalinga šiomis aplinkybėmis, kai virusas jau yra labai paveikęs Sąjungos ekonomiką;

(9)

suderinto požiūrio tikslas – išvengti vidaus sienų kontrolės atnaujinimo. Nepagrįsta uždaryti sienas arba apskritai uždrausti keliones, sustabdyti skrydžius ir uždaryti atvykimo sausumos ir vandens transportu punktus, nes tikslingesnės ir labiau suderintos priemonės, tokios kaip COVID-19 pažymėjimai ar testavimas, daro pakankamą poveikį ir sukelia mažiau trikdžių. Žaliųjų koridorių sistema (2) turėtų padėti išlaikyti transporto srautus, visų pirma siekiant užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir taip išvengti tiekimo grandinės sutrikimų;

(10)

siekdama užtikrinti, kad valstybės narės labiau koordinuotų savo veiksmus, 2020 m. spalio 13 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2020/1475 (3). Toje rekomendacijoje nustatytas suderintas požiūris šiais pagrindiniais klausimais: priimant sprendimą, ar nustatyti laisvo judėjimo apribojimus, taikyti bendrus kriterijus ir ribas, COVID-19 plitimo riziką sutartu spalviniu kodu žymėti žemėlapyje ir, prireikus, suderintai taikyti priemones, kurias galima taikyti iš vienos zonos į kitą keliaujantiems asmenims, atsižvelgiant į viruso plitimo pavojaus lygį tose zonose. 2021 m. vasario 1 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2021/119 (4), kuria iš dalies pakeista Rekomendacija (ES) 2020/1475, atsižvelgiant į labai aukštą plitimo bendruomenėje lygį visoje Sąjungoje, galimai susijusį su didesniu naujų susirūpinimą keliančių SARS-CoV-2 atmainų užkrečiamumu;

(11)

2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu (5). Sistema nustatyta siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėtojams naudotis savo teise laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. Tuo reglamentu taip pat padedama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms laipsniškai ir koordinuotai panaikinti laisvo judėjimo apribojimus laikantis Sąjungos teisės, kad būtų apribotas SARS-CoV-2 plitimas;

(12)

Reglamentas (ES) 2021/953 pradėtas taikyti nuo 2021 m. liepos 1 d. Nuo tos dienos valstybėse narėse paskiepyti, tyrimą atlikę arba persirgę asmenys turi teisę gauti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Kad ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema būtų kuo geriau išnaudojama, 2021 m. birželio 14 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2021/961 (6), kuria iš dalies pakeista Rekomendacija (ES) 2020/1475;

(13)

nuo 2021 m. birželio mėn. įvyko du svarbūs pokyčiai, padarę poveikį laisvam judėjimui Sąjungoje. Pirma, labai padidėjo skiepijimo aprėptis: 2022 m. sausio 10 d. duomenimis buvo visiškai paskiepyta daugiau kaip 68 % visų Sąjungos gyventojų (7), palyginti su mažiau nei 30 % tuo metu, kai buvo priimtas paskutinis Rekomendacijos (ES) 2020/1475 pakeitimas ir Reglamentas (ES) 2021/953 (8). Taigi šiuo metu turimos COVID-19 vakcinos gerokai didesnę procentinę gyventojų dalį geriau apsaugo nuo sunkių COVID-19 ligos formų ir mirties. Antra, sparčiai diegiamas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas.

2022 m. sausio mėn. duomenimis ES valstybės narės išdavė daugiau kaip 1 mlrd. ES skaitmeninių COVID pažymėjimų. Taigi ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra plačiai prieinama, patikima ir pripažinta priemonė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema naudojasi ne tik ES valstybės narės, trys ES nepriklausančios Europos ekonominės erdvės šalys ir Šveicarija (9), bet ir 29 kita trečioji šalis ir teritorija; tikimasi, kad ateityje prie sistemos prisijungs ir daugiau trečiųjų šalių. Tačiau epidemiologinė situacija Sąjungoje tebėra sudėtinga, todėl tikslinga toliau taikyti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą;

(14)

atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475 išdėstytas bendras požiūris turėtų būti toliau derinamas, kaip 2021 m. spalio 22 d. išvadose (10) to prašė ir Europos Vadovų Taryba. Svarbiausias veiksnys visų pirma turėtų būti ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu patvirtintas pasiskiepijusio nuo COVID-19, atlikusio testą ar persirgusio asmens statusas. Kadangi ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai gali būti saugiai išduodami, tikrinami ir pripažįstami, keliautojams, turintiems galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, neturėtų būti taikomi papildomi laisvo judėjimo apribojimai, pvz., papildomi tyrimai dėl SARS-CoV-2 infekcijos. Visų pirma Sąjungoje keliaujantiems asmenims iš esmės neturėtų būti privalomas karantinas, nes tai yra didelis laisvo judėjimo apribojimas;

(15)

tai grindžiama PSO pateiktomis rekomendacijomis (11), pagal kurias visiškai paskiepytiems keliautojams ir keliautojams, kurie persirgo COVID-19 per 6 mėnesius iki kelionės pradžios, neturėtų būti taikoma papildomų apribojimų. Į šias dvi kategorijas nepatenkantys asmenys iš esmės turėtų turėti galimybę keliauti remiantis neigiamu atlikto tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rezultatu;

(16)

siekiant supaprastinti laisvą judėjimą Sąjungoje, būtina bendrai sutarti, kaip turi būti suprantamos sąlygos, kurias turėtų atitikti trijų tipų ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai, kad būtų pripažinti;

(17)

2021 m. gruodžio 21 d. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2288, kuriuo dėl skiepijimo pažymėjimų, išduotų kaip ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, kuriuose nurodoma, kad užbaigtas pirminio skiepijimo kursas, pripažinimo laikotarpio iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/953 priedas (12). Tuo deleguotuoju reglamentu keliavimo tikslais nustatyti pažymėjimai, kuriuose nurodoma, kad užbaigtas pirminio skiepijimo kursas, pripažįstami tik jei po paskutinės to kurso dozės gavimo datos praėjo ne daugiau kaip 270 dienų. Kadangi kol kas buvo neįmanoma nustatyti pažymėjimų, kuriuose nurodomas paskiepijimas stiprinamąja doze, pripažinimo laikotarpio, deleguotajame reglamente nurodyta, kad kol kas pažymėjimams, kuriuose nurodomas paskiepijimas stiprinamąja doze, pripažinimo laikotarpis neturėtų būti taikomas.

(18)

valstybės narės, visapusiškai atsižvelgdamos į šalių vidaus sprendimus dėl pirmenybės skiepytis suteikimo skirtingoms gyventojų grupėms, priimtus atsižvelgiant į nacionalinę politiką ir epidemiologinę situaciją, turėtų nedelsdamos imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų galimybę skiepytis toms gyventojų grupėms, kurioms anksčiau išduotų skiepijimo pažymėjimų galiojimas artėja prie standartinio pripažinimo laikotarpio ribos;

(19)

Komisijos turėtų būti paprašyta stebėti siūlomos sistemos taikymą ir reguliariai iš naujo įvertinti, ar, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, be kita ko, susijusiais su paskyrus stiprinamąją dozę išduotų pažymėjimų pripažinimo laikotarpiu, gali prireikti ją pritaikyti ar pakeisti;

(20)

siekiant supaprastinti laisvą judėjimą Sąjungoje, reikėtų išlaikyti standartinius tyrimo rezultatų pažymėjimų galiojimo laikotarpius. Mėginys, reikalingas molekuliniam nukleorūgščių amplifikacijos tyrimui (NRAT) atlikti, turi būti paimtas ne anksčiau kaip prieš 72 valandas iki atvykimo. Greitųjų antigenų testų, išvardytų ES bendrojo COVID-19 greitųjų antigenų testų sąrašo, dėl kurio susitarė Sveikatos saugumo komitetas (13), I priede, atveju pateisinamas trumpesnis (ne ilgesnis nei 24 valandų) galiojimo laikotarpis, atsižvelgiant į šių testų prieinamumą;

(21)

per pastaruosius porą mėnesių greitųjų antigenų testų klinikinis veiksmingumas pagerėjo. 2021 m. gegužės mėn. Sveikatos saugumo komiteto sudaryta Techninė darbo grupė COVID-19 diagnostinių tyrimų klausimais (14), atsakinga už ES bendro greitųjų antigenų testų sąrašo tvarkymą, nustatė labiau struktūruotą, darnesnę ir greitesnę sąrašo atnaujinimo procedūrą. Be to, 2021 m. rugsėjo 21 d. techninės darbo grupės ekspertai suderino papildomas apibrėžtis ir kriterijus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama atliekant nepriklausomus tinkamumo patvirtinimo tyrimus, per kuriuos vertinamas greitųjų antigenų testų COVID-19 diagnozei nustatyti klinikinis veiksmingumas. Išduodant ES skaitmeninio COVID pažymėjimo formato tyrimo rezultatų pažymėjimus turėtų galioti tik tie greitųjų antigenų testų rezultatai, kurie gauti ištyrus nosies, burnos ir ryklės ir (arba) nosiaryklės mėginius. Techninė darbo grupė sutiko neįtraukti į sąrašą greitųjų antigenų testų, grindžiamų tik alternatyviais mėginių tipais, pvz., seilėmis.

Be to, į sąrašą neįtraukti nei sujungti greitieji antigenų testai, nei greitieji antigenų savikontrolės testai, o tai dar labiau padidina tikimybę, kad įtrauktų tyrimų rezultatai bus nuoseklesni. 2021 m. lapkričio 10 d. Sveikatos saugumo komitetas susitarė dėl septinto naujausio bendro sąrašo atnaujinimo. Atsižvelgiant į šiuos patobulinimus, visos valstybės narės kelionės tikslais turėtų pripažinti tyrimų pažymėjimus, išduotus atlikus NRAT arba ES bendrajame sąraše nurodytą greitąjį antigenų testą;

(22)

kadangi esama įrodymų, pagrindžiančių rekomendaciją, kad žmonėms, persirgusiems laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga, nereikia papildomų su kelionėmis susijusių tyrimų dėl SARS-CoV-2 infekcijos arba su kelionėmis susijusios saviizoliacijos ar karantino bent per pirmąsias 180 dienų po pirmojo teigiamo NRAT rezultato, tokius persirgimo pažymėjimus turintiems asmenims tuo laikotarpiu taip pat turėtų būti netaikomi papildomi kelionių apribojimai;

(23)

ES skaitmeninių COVID pažymėjimų sistema suteikia galimybę automatiškai taikyti patvirtinimo taisykles pažymėjimų duomenų rinkiniams, taip užtikrinant, kad kelionių taisyklės būtų taikomos greitai, patikimai ir nuspėjamai. Kad būtų lengviau taikyti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patvirtinimo taisykles, valstybės narės turėtų naudotis ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemos siūloma standartizuota veikimo taisyklių apdorojimo funkcija (15);

(24)

nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) 2021/953, Komisija priėmė kelis įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad tam tikros trečiosios šalies Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams išduoti COVID-19 pažymėjimai turi būti laikomi lygiaverčiais valstybių narių pagal tą reglamentą išduotiems pažymėjimams, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų turėtojams laisvai judėti. Kai šioje rekomendacijoje daroma nuoroda į ES skaitmeninius COVID pažymėjimus, išduotus pagal Reglamentą (ES) 2021/953, turėtų būti suprantama, kad ji apima ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams išduotus pažymėjimus, kuriems taikomi šie įgyvendinimo aktai. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti, valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos pagal Reglamento (ES) 2021/953 8 straipsnio 1 dalį išduoti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus asmenims, kuriems taikoma ta nuostata, paskiepytiems trečiosiose šalyse, visų pirma trečiosiose šalyse, kurių pažymėjimams tokie įgyvendinimo aktai netaikomi;

(25)

kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/953 3 straipsnio 6 dalyje, ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėjimas nėra išankstinė naudojimosi laisvo judėjimo teise sąlyga. Todėl asmenims, neturintiems ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, neturėtų būti neleidžiama keliauti, tačiau prireikus gali būti reikalaujama, kad jie atliktų tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos prieš atvykstant arba atvykus, kad būtų sumažinta infekcijos įvežimo rizika;

(26)

ši rekomendacija apima ES skaitmeninio COVID pažymėjimo naudojimą siekiant palengvinti laisvą judėjimą Sąjungoje COVID-19 pandemijos metu. Ja nenustatomas ir nedraudžiamas COVID-19 pažymėjimų naudojimas vidaus reikmėms, pavyzdžiui, tam, kad būtų galima patekti į renginius, renginių ar darbo vietas. Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/953 48 konstatuojamojoje dalyje, jei valstybė narė nusprendžia naudoti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus kitais tikslais, tokio naudojimo vidaus reikmėms teisinis pagrindas turi būti numatytas nacionalinėje teisėje, kuri, be kita ko, turi atitikti duomenų apsaugos reikalavimus. Kaip pažymėta Reglamento (ES) 2021/953 49 konstatuojamojoje dalyje, tais atvejais, kai valstybė narė nustato COVID-19 pažymėjimų naudojimo vidaus reikmėms sistemą, ji turėtų užtikrinti, kad ES skaitmeninius COVID pažymėjimus taip pat būtų galima naudoti ir kad jie būtų visapusiškai pripažįstami. Taip siekiama užtikrinti, kad tokių pažymėjimų turėtojams, kurie vyksta į kitą valstybę narę naudodamiesi laisvo judėjimo teise, nereikėtų gauti papildomo nacionalinio pažymėjimo;

(27)

neturėtų būti reikalaujama, kad tam tikrų kategorijų keliautojai, laisvo judėjimo teise besinaudojantys dėl savo konkrečios padėties ar esminėms funkcijoms atlikti, turėtų ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Be to, palyginti su Rekomendacija (ES) 2020/1475, šis sąrašas galėtų būti siauresnis atsižvelgiant į tai, kad daug asmenų, keliaujančių tam, kad atliktų esmines funkcijas ar patenkintų esminius poreikius, jau yra paskiepyti. Jis turėtų būti taikomas transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, dėl svarbių medicininių priežasčių keliaujantiems pacientams, jūrininkams, asmenims, kurie kasdien arba dažnai kerta sieną ir vyksta į darbą ar mokyklą, lanko artimus giminaičius, vyksta pas gydytojus ar rūpinasi artimaisiais, ir vaikams iki 12 metų amžiaus;

(28)

atsižvelgiant į skiepijimo aprėpties pažangą ir į sėkmingą ES skaitmeninio COVID pažymėjimo įdiegimą, su COVID-19 susijusios kelionių priemonės turėtų būti taikomos ne regioniniu lygmeniu, o laikantis į žmogų orientuoto požiūrio, t. y. svarbiausias veiksnys turėtų būti keliautojo turimas galiojančiu ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu patvirtintas pasiskiepijusio nuo COVID-19, atlikusio testą ar persirgusio asmens statusas. Keliautojams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise turėdami galiojantį pažymėjimą, iš esmės neturėtų būti taikoma papildomų apribojimų. Šis požiūris pagrįstas tuo, kad virusas vis dar aptinkamas visuose ES regionuose ir epidemiologinė situacija tuose regionuose nuolat ir sparčiai kinta. Laikantis į asmenį orientuoto požiūrio bus iš esmės supaprastinta sistema, taikytina kelionėms pandemijos metu Europos Sąjungoje, ir keliautojams bus užtikrinta daugiau aiškumo ir nuspėjamumo, kiek tai susiję su taikytinomis taisyklėmis;

(29)

kadangi žemėlapis, kuriame šviesoforo signalų spalvomis parodoma regiono epidemiologinė situacija, yra visuomenei ir valstybių narių institucijoms naudinga ir lengvai suprantama priemonė, jį reikėtų toliau naudoti informaciniais tikslais, išskyrus labai didelio viruso paplitimo zonų, kuriose būtina imtis papildomų priemonių, žymėjimą. Tačiau žemėlapio sudarymo kriterijus ir ribines vertes, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475, vis dėlto reikėtų pritaikyti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama praneštiems naujiems COVID-19 atvejams kaip pagrindiniam kriterijui, kuriuo siekiama apytiksliai įvertinti keliautojo galimybės įvežti SARS-CoV-2 infekciją riziką. Šis kriterijus turėtų būti vertinamas pagal skiepijimo aprėptį tame regione, siekiant atsižvelgti į tai, kad skiepijant sumažėja visuomenės sveikatai COVID-19 keliama rizika.

Naudojant ECDC sukurto rizikos vertinimo modelio ribines vertes, gautam svertiniam rodikliui turėtų būti priskirtas spalvinis kodas, išskyrus regionus, kuriuose atliktų testų rodiklis yra nepakankamas. Žemėlapio detalės turėtų būti įtrauktos į Rekomendacijos priedą. Žemėlapį kas savaitę turėtų skelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, naudodamas valstybių narių pateiktus duomenis;

(30)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti labai didelio viruso paplitimo zonoms, atsižvelgiant į didesnę įvežtinių atvejų iš šių zonų tikimybę, taip pat į krūvį, kurį gali patirti šių zonų viešosios sveikatos priežiūros sistemos, jei atvejų skaičius ilgą laiką išlieka didelis. Kad sumažintų šią riziką visuomenės sveikatai, valstybės narės turėtų rekomenduoti vengti visų nebūtinų kelionių į tokias zonas ir iš jų. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad iš tokių zonų atvykstantiems asmenims, neturintiems skiepijimo ar persirgimo pažymėjimo, prieš išvykimą būtų atliktas tyrimas dėl SARS-CoV-2 infekcijos, o atvykę jie turėtų laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos. Siekiant kuo mažiau trikdyti vidaus rinką ir išsaugoti žaliųjų koridorių veikimą, turėtų būti taikomos išimtys į būtiną kelionę vykstantiems asmenims, visų pirma transporto darbuotojams ir transporto paslaugų teikėjams;

(31)

siekiant užtikrinti keliaujančių šeimų vienybę, neturėtų būti reikalaujama, kad vaikai iki 12 metų, turintys galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, nesvarbu, ar tai būtų skiepijimo pažymėjimas, tyrimo rezultatų pažymėjimas, persirgimo pažymėjimas arba tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rezultatas, laikytųsi su kelionėmis susijusio karantino ir (arba) saviizoliacijos. Be to, vaikams iki 6 metų neturėtų būti taikomas reikalavimas laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos ir atlikti su kelionėmis susijusius SARS-CoV-2 infekcijos tyrimus;

(32)

naujų SARS-CoV-2 atmainų atsiradimas, kaip parodė omikron atmainos atsiradimas, tebekelia susirūpinimą ir valstybės narės, įvesdamos laisvo judėjimo apribojimus kaip atsaką į COVID-19 pandemiją, turėtų į jas atsižvelgti. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras reguliariai vertina naujus duomenis apie atmainas, nustatytas epideminės žvalgybos, aptiktas atliekant taisyklėmis pagrįstą genominę atmainų patikrą ar naudojant kitus mokslinius šaltinius (16). Tai visų pirma apima susirūpinimą keliančias atmainas, dėl kurių turima aiškių įrodymų, rodančių didelį užkrečiamumui, susirgimo sunkumui ir (arba) imunitetui daromą poveikį, kuris gali turėti įtakos epidemiologinei situacijai ES/EEE, ir stebimąsias atmainas, dėl kurių genominių savybių, epidemiologinių duomenų arba in vitro duomenų turima įrodymų, galinčių rodyti didelį užkrečiamumui, ligos sunkumui ir (arba) imunitetui daromą poveikį, kuris iš tiesų paveiktų epidemiologinę situaciją ES/EEE.

Siekdamas apžvelgti susirūpinimą keliančių ir stebimųjų atmainų proporciją ES/EEE bei jų sekoskaitos apimtį, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kas savaitę pateikia žemėlapius ir kitus duomenis (17). Siekiant laiku gauti tikslią informaciją apie susirūpinimą keliančių ar stebimųjų SARS-CoV-2 atmainų atsiradimą ir plitimą, svarbu, kad valstybės narės išlaikytų arba pasiektų pakankamai didelę sekoskaitos apimtį. Dėl nepakankamos sekoskaitos apimties sunku nustatyti susirūpinimą keliančių atmainų plitimą prieš joms darant poveikį bendrai epidemiologinei situacijai. Taip pat svarbu, kad valstybės narės atsižvelgtų į sekoskaitos apimties skirtumus, kad nebūtų prarastos paskatos išlaikyti aukštą sekoskaitos lygį;

(33)

atsiradus SARS-CoV-2 alfa, delta ir omikron atmainoms (pastaroji atmaina tampa vyraujančia Sąjungoje) paaiškėjo, kokį neigiamą poveikį naujos SARS-CoV-2 atmainos gali daryti epidemiologinei situacijai. Nors Sąjungoje aptikus naują atmainą jos plitimą gali būti labai sunku sustabdyti, vis dėlto, atsižvelgiant į galimą atmainų poveikį, tikslinga nustatyti skubaus sustabdymo procedūrą, pagal kurią būtų laikomasi suderinto požiūrio siekiant sulėtinti naujų atmainų plitimą Sąjungoje. Siekiant užtikrinti suderintus valstybių narių veiksmus, tai taip pat turėtų būti taikoma tais atvejais, kai valstybės narės pagal Sąjungos teisę nustato apribojimus, nes epidemiologinė situacija tam tikroje zonoje, ypač jau ir taip labai užkrėstose zonose, sparčiai blogėja;

(34)

kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/953, jei valstybė narė, laikydamasi Sąjungos teisės, reikalauja, kad ES skaitmeninių COVID pažymėjimų turėtojai po atvykimo į jos teritoriją laikytųsi karantino ar saviizoliacijos arba atliktų tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, arba jei ji nustato kitus apribojimus tokių pažymėjimų turėtojams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai epidemiologinė situacija valstybėje narėje ar tam tikrame jos regione sparčiai pablogėja, ypač dėl susirūpinimą keliančios arba stebimosios SARS-CoV-2 atmainos, ji apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, jei įmanoma, likus 48 valandoms iki tokių naujų apribojimų nustatymo. Tuo tikslu valstybė narė turi nurodyti tokių apribojimų priežastis ir taikymo sritį, nurodydama, kuriems pažymėjimų turėtojams tokie apribojimai taikomi arba netaikomi, ir tokių apribojimų datą bei trukmę, be kita ko, nurodant, ar jie atitinka proporcingumo ir nediskriminavimo principus;

(35)

skubaus sustabdymo procedūrą galėtų pradėti valstybė narė, remdamasi informacija, kuri turi būti pateikta pagal Reglamentą (ES) 2021/953, arba Komisija, remdamasi reguliariai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atliekamu naujų duomenų apie atmainas įvertinimu. Taip pat, remiantis Komisijos pasiūlymu, gali būti pasiektas susitarimas ribotą laikotarpį taikyti papildomus kelionių iš atitinkamų zonų apribojimus, pavyzdžiui, keliautojams taikomus testavimo ar karantino ir (arba) saviizoliacijos reikalavimus, arba ir viena, ir kita. Reikėtų atsižvelgti į šiuo metu Europos SARS-CoV-2 atmainų ekspertų grupės (18) rengiamą kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti taikomos prieš susirūpinimą keliančias atmainas nukreiptos intervencinės visuomenės sveikatos apsaugos priemonės, nustatymo ir vertinimo sistemą (kai ši bus parengta);

(36)

siekiant išsaugoti žaliųjų koridorių veikimą, transporto darbuotojams ir transporto paslaugų teikėjams dėl skubaus sustabdymo taikomi testavimo reikalavimai turėtų būti apribojami tik greitaisiais antigenų testais ir neturėtų būti reikalaujama karantino ir (arba) saviizoliacijos. Tokie testavimo reikalavimai neturėtų sukelti transporto sutrikimų. Įvykus transporto arba tiekimo grandinės sutrikimams, visi tokie sistemingi testavimo reikalavimai turėtų būti nedelsiant panaikinti arba atšaukti;

(37)

kontaktų atsekimas išlieka vienas pagrindinių kovos su viruso plitimu ramsčių, ypač atsižvelgiant į naujų atmainų atsiradimą. Tačiau veiksmingas ir savalaikis kontaktų atsekimas yra sudėtingesnis, kai jį reikia atlikti tarpvalstybiniu mastu ir kai daug keleivių keliauja arti vieni kitų. Siekiant palengvinti šį procesą, parengta bendra skaitmeninė keleivių vietos nustatymo forma (PLF) (19), o valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis bendru formatu keliavimui palengvinti. Valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos prisijungti prie PLF mainų platformos, sukurtos remiantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/858 (20), kad būtų sustiprinti jų turimi visų rūšių transporto tarpvalstybinio kontaktų atsekimo pajėgumai. PLF mainų platforma suteiks galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms saugiai, laiku ir veiksmingai keistis duomenimis, nes jos galės sąveikiai ir automatiškai perduoti informaciją iš esamų nacionalinių skaitmeninių PLF sistemų ir atitinkamą epidemiologinę informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms;

(38)

jeigu PLF naudojama ir kitais nei kontaktų atsekimo tikslais, pvz., siekiant nustatyti, ar atvykstančiam keliautojui turi būti atliktas tyrimas dėl SARS-CoV-2 infekcijos, laiku prieš atvykstant nepateikus PLF neturėtų būti atsisakoma leisti keliautojui atvykti į atitinkamą šalį, nes tai reikštų didelį laisvo judėjimo apribojimą. Tačiau tam tikrais atvejais iš tokių keliautojų gali būti reikalaujama imtis kitų priemonių, pvz., atvykus atlikti tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos;

(39)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir teisinį tikrumą ir užtikrinti, kad piliečiai laikytųsi reikalavimų, taip pat sumažinti bet kokių nustatytų laisvo judėjimo apribojimų poveikį, visuomenei būtina laiku teikti aiškią ir išsamią informaciją. Valstybės narės turėtų laiku teikti tokią informaciją, be kita ko, naudodamosi interneto platforma „Re-open ES“ (21). Valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos platformoje „Re-open ES“ teikti informaciją apie ES skaitmeninių COVID pažymėjimų naudojimą vidaus rinkoje, atsižvelgiant į šios informacijos aktualumą keliautojams iš kitų valstybių narių;

(40)

atsižvelgdama į kintančią epidemiologinę situaciją ir gavusi aktualesnių mokslinių įrodymų, Komisija, padedama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, turėtų reguliariai peržiūrėti šią rekomendaciją ir perduoti išvadas svarstyti Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymu iš dalies pakeisti rekomendaciją. Visų pirma, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, pagal kuriuos bet kokie apribojimai turėtų būti panaikinti nedelsiant, kai tai leidžia epidemiologinė situacija, Komisijos prašoma atidžiai stebėti epidemiologinės situacijos raidą ir iš naujo įvertinti, ar, pagerėjus epidemiologinei situacijai visoje ES arba regioniniu lygmeniu, reikalavimas turėti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą vis dar yra pagrįstas;

(41)

atsižvelgiant į tai, kad šia rekomendacija pritaikomas ir toliau plėtojamas bendras požiūris, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 turėtų būti pakeista;

(42)

siekiant suteikti pakankamai laiko šioje rekomendacijoje išdėstytam suderintam požiūriui įgyvendinti, rekomendacija turėtų būti taikoma nuo 2022 m. vasario 1 d.;

(43)

laikantis proporcingumo principo šia rekomendacija nustatytų mechanizmų taikymo sritis ir trukmė turėtų būti griežtai apribotos – tai gali būti tik reaguojant į šią pandemiją nustatyti apribojimai. Ne vėliau kaip nustojus galioti Reglamentui (ES) 2021/953, ši rekomendacija taip pat turėtų nustoti galioti,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

Atsižvelgiant į tai, pirmajai pastraipai turėtų būti taikomos šios nukrypti leidžiančios nuostatos:

12.

13.

14.

15.

16.

17.

Šviesoforo spalvų sistemos žemėlapis turėtų būti grindžiamas priede nustatytais kriterijais, ribomis ir spalvų kodais.

18.

19.

20.

Siekdamas padėti valstybėms narėms, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų toliau skelbti informaciją apie susirūpinimą keliančias ar stebimąsias SARS-CoV-2 atmainas, visų pirma apie sekoskaitos apimtis ir atmainų pasiskirstymą, bei skelbti jų žemėlapius.

21.

Valstybės narės turėtų kas savaitę teikti duomenis apie SARS-CoV-2 teigiamų atvejų sekoskaitos rezultatus ir sekoskaitos apimtį, be kita ko, regioniniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad visos priemonės galėtų būti nukreiptos į tuos regionus, kuriuose jos tikrai būtinos.

22.

Tai taikoma ir tada, kai valstybė narė pagal Sąjungos teisę nustato papildomus karantino ir (arba) saviizoliacijos arba testų reikalavimus, nes epidemiologinė situacija valstybėje narėje arba konkrečioje valstybės narės teritorijoje sparčiai blogėja, visų pirma zonose, kurioms jau priskirtas tamsiai raudonos spalvos kodas. Tokiu atveju pateiktoje informacijoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kodėl papildomos priemonės yra būtinos ir proporcingos.

23.

24.

Komisija, remdamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro reguliariai atliekamu naujų duomenų apie atmainas vertinimu ir Europos SARS-CoV-2 atmainų ekspertų grupės parengta sistema (kai ji bus parengta), taip pat gali pasiūlyti Taryboje surengti diskusiją dėl naujos susirūpinimą keliančios ar dominančios SARS-CoV-2 atmainos arba dėl sparčiai blogėjančios epidemiologinės situacijos valstybėje narėje ar valstybės narės regione.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.